2016-04-13 Nr. AB-8017-3-64-3-03519-2015-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-435-492/2016

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-03519-2015-2

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. balandžio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl susitarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas V. K. 2015 m. gruodžio 5 d. (spaudas ant voko) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2010 m. gegužės 5 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių AVMI) ir V. K., vadovaujantis 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikоs mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 71 straipsnio 1 dalimi, sudarytą susitarimą Nr. 33S-4 dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, ir taikyti restituciją.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 25 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti, be kita ko, įpareigodamas nurodyti, kada pareiškėjas gavo ginčijamą aktą bei siūlydamas pateikti šią aplinkybę patvirtinančius įrodymus.

Pareiškėjas 2016 m. kovo 4 d. (spaudas ant voko) pateikė prašymą, kuriame prašė panaikinti 2010 m. gegužės 5 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovaujamos viršininko E. V., ir V. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112, 71 straipsnio 1 dalimi, sudarytą susitarimą Nr. 33S-4 dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, ir taikyti restituciją. Pareiškėjas nurodė, kad Šiaulių apygardos administracinio teismo nurodytas, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas skundui paduoti reglamentuoja vienašalio akto panaikinimo procedūras, o jis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl susitarimo panaikinimo, t. y. dėl dvišalio susitarimo. ABTĮ normos nenumato susitarimo, sandorio panaikinimo galimybės, todėl šio sandorio panaikinimo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos (ABTĮ 4 str. 6 d. numato teisės normų taikymą, kai įstatyme nėra reikiamos teisės normos). Atsižvelgdamas į tai, kad sandorių panaikinimo institutą reglamentuoja civilinės teisės normos, pareiškėjas savo prašymo pagrindu nurodė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.80 straipsnį, 1.90 straipsnį, 191 straipsnį. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad CK 1.125 straipsnis numato senaties terminus, tame tarpe ir terminus dėl sandorių nuginčijimo teisme, kurių terminas yra 10 metų, todėl, jo nuomone, termino kreiptis į teismą nepraleido. Be to, su analogišku prašymu ginti jo pažeistą teisę buvo kreipęsis ir į bendros kompetencijos teismą, tačiau buvo nustatyta, kad jo pažeista teisė gintina būtent Šiaulių apygardos administraciniame teisme.

II. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjo V. K. skundą ir patikslintą skundą atsisakė priimti. Įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškėjui grąžinti pagal 2015 m. gruodžio 3 d. mokėjimo kvitą „Perlas“ terminale sumokėtą 28,00 Eur žyminį mokestį. Nutarčiai įsiteisėjus, nutarė pareiškimą, patikslintą pareiškimą ir prie jų esančius dokumentus grąžinti pareiškėjui.

Teismas pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo ginčijamas sandoris yra priimtas mokesčių administravimo srityje, sprendžiant klausimą, ar pareiškėjas nėra praleidęs kreipimosi į teismą termino, taikytina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad tais atvejais, kai byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2006; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009).

Taigi teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje taikytinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio apskundimo terminas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 4 d. pateiktame prašyme teigia, kad apie savo pažeistas teises sužinojo tik po sandorio sudarymo, kai AVMI grąžino jam dokumentus, tačiau tikslios datos bei ją patvirtinančių įrodymų nenurodo, paaiškindamas, kad termino kreiptis į teismą nėra praleidęs, kadangi skundžiamam 2010 m. gegužės 5 d. susitarimui nuginčyti taikytinas bendrasis (dešimties metų) ieškinio senaties terminas, numatytas CK 1.125 straipsnio 1 dalyje.

Vertinant pareiškėjo pareiškimą, patikslintą pareiškimą ir prie jų esančius rašytinius dokumentus, nustatyta, kad skundžiamą susitarimą Nr. 33S-4 dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovas ir pareiškėjas V. K. pasirašė 2010 m. gegužės 5 d. (yra abiejų šalių parašai). Iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau Šiaulių AVMI) 2016 m. kovo 10 d. pateiktos informacijos nustatyta, kad pareiškėjui V. K. 2010 m. gegužės 7 d. Patikrinimo aktas Nr. 35-215 išsiųstas 2010 m. gegužės 10 d. registruotu laišku Nr. (11.6-34)S-9154, 2010 m. birželio 17 d. Sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. 35-215 išsiųstas 2010 m. birželio 18 d. registruotu laišku Nr. (11.6-34)S-12489. Šiaulių AVMI 2016 m. kovo 10 d. pateiktame rašte Nr. (44.2)S-1466 pažymėjo, kad jokių mokesčių mokėtojo pastabų, skundų dėl minėtų: patikrinimo akto bei sprendimo, ar mokesčių mokėtojui po mokestinio patikrinimo grąžintų dokumentų iš V. K. Šiaulių AVMI iki 2016 m. kovo 9 d. nėra gauta.

Teismas pažymėjo, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymo (toliau - MAĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2009-12-28 iki 2010-12-11) 164 straipsnio 3 dalį, dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog pirmenybė paprastai yra teikiama faktiniam, o ne MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodytam momentui. Kitaip tariant, MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Byloje nesant duomenų dėl faktinės mokesčių administratoriaus dokumentų gavimo dienos, vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir savo laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-367/11).

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad galutinis mokesčių administratoriaus procesinis dokumentas, susijęs su skundžiamu susitarimu, pareiškėjui buvo išsiųstas 2010 m. birželio 18 d. registruotu laišku. Todėl laikyta, kad pareiškėjas apie galimai pažeistas savo teises sužinojo 2010 m. birželio 23 d. Teismas sprendė, kad pagal paminėtas Mokesčių administravimo įstatymo nuostatas, pareiškėjas skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui turėjo pateikti ne vėliau kaip 2010 m. liepos 24 d. Skundas teismui buvo išsiųstas 2015 m. gruodžio 3 d. (spaudas ant voko), t. y. praleidus ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą. Terminas yra praleistas daugiau nei penkerius metus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nenurodė jokių pagrįstų, svarbių priežasčių, kodėl jis delsė kreiptis į teismą penkerius metus, todėl teismas sprendė, kad pareiškėjas aplaidžiai rūpinosi savo teisių gynimu. Be to, pareiškėjo skundžiamame susitarime nurodyta, kad jis yra neatskiriama patikrinimo akto Nr. 35-215 ir sprendimo dėl šio patikrinimo akto tvirtinimo dalis (4 punktas), tačiau pareiškėjas nei patikrinimo akto, nei sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo neginčija. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atsisakyta priimti (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

III. Pareiškėjas V. K. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui iš naujo spręsti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.

Pareiškėjas nurodo, kad Šiaulių apygardos administracinis teismas nepagrįstai taikė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą skundui paduoti, kadangi ABTĮ reglamentuoja vienašalio akto panaikinimo procedūras, o pareiškėjas teigia kreipęsis į teismą su pareiškimu dėl susitarimo panaikinimo, t. y. dėl dvišalio susitarimo. ABTĮ normos nenumato susitarimo, sandorio panaikinimo galimybės, todėl šio sandorio panaikinimo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normos (ABTĮ 4 str. 6 d. numato teisės normų taikymą, kai įstatyme nėra reikiamos teisės normos). Mano, kad skundo padavimo terminas nustatytinas remiantis CK 1.125 straipsniu, pagal kurį senaties terminas ginčas dėl sandorių nuginčijimo yra 10 metų.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jo netenkinti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo ginčijamas susitarimas, pasirašytas vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 71 straipsniu, kuriame yra numatyta galimybė mokesčių administratoriui ir mokesčių mokėtojui susitarti dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, kai apskaičiuojant mokesčius nei viena iš šalių neturi pakankamai įrodymų savo apskaičiavimams pagrįsti, taip efektyviai užkertant kelią būsimiems mokestiniams ginčams ir nutraukiant vykstančius. Tvirtina, jog teismų praktikoje pažymima, kad sudarydami tokį susitarimą, inter alia, atimantį teisę ginčyti mokesčių dydžius, mokesčių mokėtojas ir administratorius išreiškia savo poziciją atsisakyti teisminio nagrinėjimo. Tokia šalių valia vertintina kaip skundo atsisakymas ABTĮ 101 straipsnio 3 punkto prasme (LVAT 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-37/2010)

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas yra Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, nustačius, kad jis paduotas praleidus įstatyme nustatytą terminą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo nutartimi, nurodo, kad ginčo dalykas yra sandorio teisėtumas, todėl skundo priėmimui turėtų būti taikomos Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad dėl pareiškėjo keliamo ginčo yra pasisakiusi specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, kuri savo 2015 m. spalio 12 d. nutartyje pažymėjo, jog šioje byloje ginčas kilo dėl mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo pasirašyto susitarimo dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų dydžio, todėl ginčas patenka į ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytų administracinio teismo nagrinėjamų ginčų dėl mokesčių kategoriją ir turi būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Taigi, atsižvelgiant į Specialiosios teisėjų kolegijos nutartį, į tai, kad pareiškėjas ginčija susitarimą, kuris jam sukelia administracines teisines pasekmes, darytina išvada, kad pareiškėjo keliamas ginčas patenka į administracinių ginčų kategoriją ir skundui taikytini reikalavimai, įtvirtinti ABTĮ, tame tarpe ir reikalavimas dėl skundo padavimo termino.

ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis numato, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas nenumato susitarimo dėl mokesčio dydžio apskundimo ir nereglamentuoja tokio susitarimo apskundimo tvarkos ir terminų. Taigi specialiajam įstatymui nenumatant kitaip šiuo atveju taikytinas ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas vieno mėnesio apskundimo terminas.

Kaip jau minėta, pareiškėjas skundžia susitarimą dėl mokesčio dydžio, kuris šalių, t. y. pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus buvo pasirašytas 2010 m. gegužės 5 d. Būtent nuo šios dienos turi būti skaičiuojamas skundo padavimo terminas. Pareiškėjas su skundu į teismą kreipėsi 2015 m. gruodžio 7 d., t. y. daugiau nei po penkių metų nuo ginčijamo susitarimo pasirašymo dienos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas praleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytą vieno mėnesio apskundimo terminą. Kadangi pareiškėjas neprašė atnaujinti praleisto termino pareiškėjo skundą pagrįstai atsisakyta priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. K. atskirąjį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Anatolijus Baranovas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė