Legislator Case Law & Legislation
2024-06-06 Nr. CB-3730-2-52-3-02022-2022-4 AI generated

2024-06-06 Nr. CB-3730-2-52-3-02022-2022-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2024-06-06 Nr. CB-3730-2-52-3-02022-2022-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Ieškovių žemės sklypai neturi privažiavimo prie valstybinės reikšmės kelio. Apeliacinės instancijos teismas tam, kad (ne) tenkinti ieškinį, turėjo įvertinti visas galimas privažiavimo alternatyvas ir paisyti būtent CK įtvirtintų civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principų (CK 1.2 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas).

Legislator headnote

AI generated

2024-06-06 Nr. CB-3730-2-52-3-02022-2022-4 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

DOK-2205

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02022-2022-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. birželio 6 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. gegužės 30 d. paduotu ieškovių H. P., J. G., H. R., T. S. ir A. P. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovių H. P., J. G., H. R., T. S. ir A. P. kasacinis skundas paduotas dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimas atmesti ieškinį dėl kelio servituto nustatymo.

Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. kovo 28 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Ieškovių kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovių kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Ieškovių žemės sklypai neturi privažiavimo prie valstybinės reikšmės kelio. Apeliacinės instancijos teismas tam, kad (ne) tenkinti ieškinį, turėjo įvertinti visas galimas privažiavimo alternatyvas ir paisyti būtent CK įtvirtintų civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principų (CK 1.2 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad servituto būtinybei pagrįsti esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285-415/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika; 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-916/2018, 23 punktas).

2. Šioje byloje teismas turėjo suformuluoti išvadą, kad byloje galutinai yra įvertinti visų gretimų sklypų savininkų interesai, suvaržymo mastas, kelio įrengimo kaštai, ir galiausiai teismas turi parinkti tokį servitutą (tenkinant/netenkinant ieškinį dėl kelio servituto nustatymo), kuris mažiausiai suvaržo tarnaujančiojo daikto savininko teises. Būtent šioje byloje teismas pagrįstai pasisakė, kad yra ieškovams dvi alternatyvos patekti į nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, ir kad tik viena iš jų yra teisinga. Teismas šioje byloje analizavo esamus įrodymus fragmentiškai ir nesigilindamas į kelio servituto nustatymo aplinkybes.

Teismas neatsižvelgė, kad vykdant žemės ūkio veiklą atsakovėms priklausančiame žemės sklype jokios specialiosios sąlygos neturi reikšmės nustatant naują kelio servitutą, kuris netrukdo vykdyti žemės ūkio veiklos. Be to, atsakovės nevykdo sklype žemės ūkio veiklos. Prašomu nustatyti servitutiniu keliu naudosis ir atsakovės, siekdamos patekti į joms priklausantį žemės sklypą iš (duomenys neskelbtini) gatvės. Taigi, prašomas kelio servitutas buvusioje kelio naudmenoje atitinka viešpataujančio ir tarnaujančių daiktų interesų pusiausvyrą.

Apeliacinės instancijos teismas šių aplinkybių – žemės sklypų paskirties, servituto vietos nustatymo esamoje kelio naudmenoje – byloje nevertino, nieko nepasisakė. Teismas nagrinėjo, kad trečiojo asmens H. K. sklype kelio servitutas būtų mažesnio ribojimo apimties negu atsakovių sklype, bet ieškinys buvo pareikštas atsakovėms, todėl teismas turėjo nagrinėti būtent ieškinio dalyką, t. y. galimybę nustatyti kelio servitutą atsakovių sklype. Teismas nevertino kelio servituto įrengimo kaštų. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė aktualią teismų praktikoje nuostatą, kad teritorijų planavimo dokumentuose kaip svarbus įrodymas yra kelio servituto suprojektavimo faktas, tačiau šiame kontekste šios aplinkybės iš viso nevertino.

Būtent, atsakovių žemės sklype buvo vietoje išvažinėtas kelio ruožas, vėliau pavaizduotas ir teritorijų planavimo dokumentuose, tačiau dėl biurokratinių kliūčių tinkamai nenustatytas kaip kelio servitutas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pažymėta, kad servitutui ir jo dydžio nustatymui teritorijų planavimo dokumentuose esantys faktiniai duomenys su siūlymais gali būti vertinami kaip vienas iš įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-695/2021, 40 punktas). Teismas, spręsdamas kelio servituto nustatymo galimybes žemės sklype, dėl kurio nustatyta tvarka yra priimti sprendiniai teritorijų planavimo tvarka (pavyzdžiui, patvirtintas planas, nustatantis kelią, jo matmenis, išsidėstymą, įvažiavimus iš kitų sklypų), privalo remtis galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015; 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-916/2017, 26 punktas).

Byloje nebuvo siekiama išsiaiškinti, ar nepadaryta atsakingų institucijų klaida projektuojant, administraciniu sprendimu nenustatant kelio servitutų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai nutartyje (sprendime) netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties (sprendimo) priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti D. K. 110 Eur (vieną šimtą dešimt eurų) žyminį mokestį, sumokėtą už kasacinį skundą 2024 m. gegužės 30 d. AB SEB banke mokėjimo nurodymu Nr. 1092.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė