96fffef5-6207-4010-a213-e6de71a9156f · Klaipėdos apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-214-417/2020 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09588-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 15 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Jurgitai Dilienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Rumbinaitei, nuteistojo T.

Z. gynėjui advokatui Alvydui Kvaščevičiui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo T. Z. ir Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinius skundus dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020-07-28 nuosprendžio, kuriuo T. Z. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 60 (Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmė.

Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirta bausmė sumažinta viena trečiÄ ja dalimi ir T. Z. paskirta galutinė 40 (keturiasdeÅ¡imties) parų areÅ¡to bausmė. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieÅ¡kinys atmestas. Teismas nustatė: I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės 1. T. Z. nuteistas už tai, kad 2020-03-05, apie 22 val., (duomenys neskelbtini), iÅ¡ UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), priklausančio sunkvežimio „Mercedes-Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) sugadindamas kuro bako užraktÄ , iÅ¡ kuro bako tyčia pavogė 80 litrų dyzelino bei iÅ¡ UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio ekskavatoriaus JCB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neužrakinto kuro bako pavogė 40 litrų dyzelino, iÅ¡ viso 120 litrų dyzelino, kurio 1 litro kaina 1,03 Eur, iÅ¡ viso už 123,60 Eur, dėl vagystės padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 123,60 Eur turtinę žalÄ . II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 2.

Apeliaciniu skundu nuteistasis T. Z. (toliau – ir apeliantas) nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020-07-28 nuosprendžiu jam paskirta 40 parų areÅ¡to bausme, praÅ¡o jam skirtÄ areÅ¡to bausmę pakeisti viešųjų darbų bausme. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad lanko Užimtumo tarnybÄ bei siekia susigrÄ Å¾inti pas laikinus globėjus esančiÄ dukrÄ .

3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė nesutinka su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020-07-28 nuosprendžiu nuteistajam T. Z. skirta bausme, praÅ¡o skundžiamÄ nuosprendį pakeisti, T. Z. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę. Taikant BK 641 straipsnį bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jÄ atliekant pataisos namuose. Prokurorės apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 3.1.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo požiÅ«rį į padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , padarytÄ Å¾alÄ , atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, tačiau T. Z. už padarytÄ nusikaltimÄ , numatytÄ BK 178 straipsnio 2 dalyje, paskirdamas baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytÄ areÅ¡to bausmę, nesilaikė BK 54 ir 61 straipsniuose iÅ¡vardytų bendrųjų bausmių skyrimo taisyklių ir paskyrė neteisingÄ , aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. 3.2.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atkreipė dėmesį į tai, kad T. Z. teistas 11 kartų, iÅ¡ jų ir už nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui, praėjus vos mėnesiui po grįžimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, ne vienÄ kartÄ už teisės pažeidimus baustas administracine tvarka, anksčiau paskirtos bausmės teigiamos įtakos nepadarė, T. Z. nepakeitė teisei prieÅ¡ingo savo elgesio ir nusikalstamo polinkio. Tačiau Å¡ias aplinkybes teismas sumenkino iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę skirdamas ir vertindamas pagrobto turto vertę (nevirÅ¡ijo 3 MGL), kaltinamojo prisipažinimÄ dėl nusikaltimo padarymo ir padarytos žalos atlyginimÄ .

Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad T. Z. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , nusikaltimas padarytas esant kvalifikuojančiai aplinkybei (įsibrovimas į saugyklÄ ), pagrobto turto nedidelės vertės požymis yra ne veikÄ privilegijuojantis, o svarbus požymis atsakomybei pagal turto vertę nustatyti. 3.3. Prokurorės manymu, teismas nepakankamai įvertino T. Z. asmenybę, daromų tyčinių nusikaltimų recidyvÄ ir jam paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę, kuri neatitinka BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl T.

Z. turi būti paskirta laisvės atėmimo bausmė.

4. Atsiliepime į prokurorės apeliacinį skundÄ nuteistasis nurodo, kad siekia pasitaisyti, pakeisti savo gyvenimo bÅ«dÄ . Pakartoja savo apeliaciniame skunde suformuluotÄ reikalavimÄ neskirti jam areÅ¡to bausmės. Nuteistasis sutinka, kad jam bÅ«tų skiriama intensyvi priežiÅ«ra, priežiÅ«rÄ vykdant naudojant apykoję. Prie atsiliepimo prideda darbo sutartį, ikisutartinį darbuotojo informavimÄ apie darbo sÄ lygas, dukros gimimo liudijimo kopijÄ bei raÅ¡ytinius įrodymus, kad nuteistasis lanko pas laikinus globėjus esančiÄ dukrÄ , koordinacinio centro „Gilė“ informacinį raÅ¡tÄ , kad dalyvauja smurtinio elgesio keitimo programoje, yra iÅ¡klausęs 9 val. kursÄ .

5. Teismo posėdyje prokurorė Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauargės apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ palaikė, prašė jį tenkinti ir sugriežtinti T. Z. paskirtÄ bausmę. Nuteistojo gynėjas prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ prašė atmesti ir nuteistÄ jį T. Z. iÅ¡teisinti. Nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad kuro vagystė iÅ¡ transporto priemonės kuro bako nelaikytina vagyste įsibraunant į saugyklÄ . Teigia, kad nuteistasis nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti traukiamas administracinėn, o ne baudžiamojon atsakomybėn. II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ros Tauragės apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, nuteistojo T. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Skundžiamas Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020-07-28 nuosprendis keistinas dėl nuteistajam T. Z. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 2 punktas). Dėl kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ 7. Nors apeliaciniuose skunduose neginčijamas padarytos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kvalifikavimas, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas nesutiko su nuteistojo veikos kvalifikavimu skundžiamame nuosprendyje, prašė nuteistÄ jį iÅ¡teisinti, teigė, kad teismų praktikoje vagystė iÅ¡ transporto priemonės kuro bako nepripažįstama vagyste įsibraunant į saugyklÄ .

Mano, kad nuteistasis nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti traukiamas administracinėn, o ne baudžiamojon atsakomybėn. Teisėjų kolegija šį gynėjo praÅ¡ymÄ atmeta kaip nepagrįstÄ .

8. Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose; žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukÅ¡tesnės instancijos teismų teisės aiÅ¡kinimo taisyklių, suformuluotų analogiÅ¡kose ar iÅ¡ esmės panaÅ¡iose bylose. Teismo precedento esmę sudaro stare decisis principas, grindžiamas teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas bÅ«tina spręsti taip, kaip iÅ¡spręsta byla, kurioje suformuluotas teismo precedentas – auctoritas rerum similiter judicatarum. Precedentinis teisės aiÅ¡kinimo metodas reiÅ¡kia, kad aiÅ¡kinantis tikrÄ jÄ teisės normos prasmę panaudojami teismo sprendimai, kur jau pateiktas tos pačios teisės normos aiÅ¡kinimas. Precedentu privalu vadovautis tik tokioje byloje, kuri iÅ¡ esmės panaÅ¡i į ankstesnę, t. y.

į tÄ , kurioje iÅ¡aiÅ¡kinta ta pati teisės norma, taikoma panaÅ¡ioms faktinėms aplinkybėms. Kitaip tariant, panaÅ¡ia pripažintina byla, kurioje teismo sprendimo ratio decidendi sutampa su nagrinėjamos bylos ratio – faktinėmis bylos aplinkybėmis, kurioms taikyta teisės norma nurodant jos iÅ¡aiÅ¡kinimo ir taikymo argumentus (lot. ratio – pagrindas, priežastis, motyvas) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-297-303/2019, 2K-7-76/2012).

9. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo doktrinoje iÅ¡aiÅ¡kino, kad teismų precedentų, kaip teisės Å¡altinių, reikÅ¡mės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. Precedentų konkurencijos atveju (t. y. kai yra keli skirtingi analogiÅ¡kose bylose priimti teismų sprendimai) turi bÅ«ti vadovaujamasi aukÅ¡tesnės instancijos (aukÅ¡tesnės grandies) teismo sukurtu precedentu. Taip pat atsižvelgtina į precedento sukÅ«rimo laikÄ ir į kitus turinčius reikÅ¡mės veiksnius, kaip antai:

į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis; į sprendimo argumentacijos įtikinamumÄ ; į sprendimÄ priėmusio teismo sudėtį (į tai, ar atitinkamÄ sprendimÄ priėmė vienas teisėjas ar teisėjų kolegija, ar iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, ar visa teismo (jo skyriaus) sudėtis); į tai, ar dėl ankstesnio teismo sprendimo buvo pareikÅ¡ta teisėjų atskirųjų nuomonių; į galimus reikÅ¡mingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus atitinkamÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ , ir kt.

Tais atvejais, kai teismų praktikos koregavimas yra neiÅ¡vengiamai, objektyviai bÅ«tinas, teismai gali nukrypti nuo juos ligi tol saisčiusių ankstesnių precedentų ir sukurti naujus, tačiau tai turi bÅ«ti daroma deramai (aiÅ¡kiai ir racionaliai) argumentuojant. Ypač pabrėžtina, kad nukrypdamas nuo ankstesnių precedentų teismas privalo ne tik deramai argumentuoti patį priimamÄ sprendimÄ (sukuriamÄ naujÄ precedentÄ ), bet ir aiÅ¡kiai iÅ¡dėstyti motyvus, argumentus, pagrindžiančius bÅ«tinumÄ nukrypti nuo ankstesnio precedento (Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimo 9 punktas).

10. Nagrinėjamu atveju sutiktina su nuteistojo gynėjo nuomone, kad teismų praktikoje, be kita ko, ir kasacinio teismo praktikoje, galima rasti pavyzdžių, kai kuro vagystė iÅ¡ transporto priemonės kuro bako nėra pripažįstama vagyste įsibraunant į saugyklÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-11-29 nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-534/2011). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kuro vagystė iÅ¡ transporto kuro bako nelaikoma vagyste įsibraunant į saugyklÄ tik tais atvejais, kai transporto kuro bakas nėra užrakintas arba apsaugotas kitokiomis techninėmis ar elektroninėmis priemonėmis, kurias, prieÅ¡ pavagiant kurÄ , reikia įveikti, t. y. teismų praktikoje pripažįstama, kad standartinis automobilis pagal paskirtį yra transporto priemonė, tačiau, jeigu iÅ¡ mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis saugomo automobilio pavagiami asmeniniai žmogaus daiktai ar automobilio priedai, vagystė laikoma padaryta įsibraunant į saugyklÄ .

Pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2012-10-02 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-418/2012, LAT pažymėjo, jog, pagal bylos medžiagÄ , nuteistasis, veikdamas kartu su bendrininku, įsibrovė į Å¡ilumvežio kuro sistemÄ ir iÅ¡ jo prisipylė dyzelino į talpyklas, kurias iÅ¡metė iÅ¡ Å¡ilumvežio. PrieÅ¡ingai nei teigė kasatorius, Å¡ilumvežio kuro sistema atitinka saugyklos požymius, nes tai įrenginys, kuriame laikomos materialinės vertybės – kuras.

Be to, jis buvo apsaugotas mechaninėmis priemonėmis (srieginių sujungimai buvo plombuoti, užvirinti ir uždažyti). Todėl teismai pagrįstai Å¡ioje byloje pripažino įsibrovimÄ Ä¯ saugyklÄ . LAT 2011-04-19 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-178/2011, pažymėjo, jog kaltinimasis pagrobė 100 Lt vertės turto, įsibrovęs į saugyklÄ â€“ automobilio kuro bakÄ , kurį pragręžė gręžtuvu. Pirmosios instancijos teismas teisingai asmenį pripažino kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

LAT 2011-03-29 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2011, nustatė Å¡ias aplinkybes: G. A., veikdamas kartu su R. Å ., iÅ¡ krovininio automobilio MAN, priklausančio M. B. individualiai įmonei, kuro bako, sugadinę jo spynÄ , pasikėsino pavogti 540 Lt vertės dyzelinio kuro, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes įvykio vietoje juos pastebėjo degalinės darbuotojai, ir konstatavo, kad pagal nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 22 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnio 2 dalis – pritaikytas tinkamai.

11. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalimi, nurodyta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika, atsižvelgdama į tai, kad kasacinio teismo praktikoje kuro vagystė iÅ¡ mechaninėmis ar elektroninėmis priemonėmis apsaugoto transporto priemonės kuro bako pripažįstama vagyste įsibraunant į saugyklÄ , taip pat atsižvelgusi į tai, jog nagrinėjamu atveju nei nuteistasis, nei jo gynėjas neginčija aplinkybės, kad nuteistasis kurÄ pavogė sugadinęs automobilio „Mercedes-Benz“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako užraktÄ , o kadangi nusikaltimas pradėtas kvalifikuojančiomis aplinkybėmis, todėl kvalifikacija apima ir dyzelinio kuro vagystę iÅ¡ Å¡alia stovėjusio ekskavatoriaus neužrakinto kuro bako, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju T. Z. veiksmuose yra ne administracinio nusižengimo, o nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, sudėtis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai T. Z. pripažino kaltu dėl vagystės įsibraunant į saugyklÄ . Dėl bausmės 12.

Kaip minėta, tiek nuteistojo, tiek prokuratÅ«ros apeliaciniuose skunduose nesutinkama su nuteistajam už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniuose skunduose nesutinkama su nuteistajam paskirta areÅ¡to bausme, toliau teisėjų kolegija analizuos bausmės individualizavimo apeliantui klausimÄ .

13. Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamÄ veikÄ , bet ir nusikalstamÄ veikÄ padariusiam asmeniui paskirti individualizuotÄ ir teisingÄ bausmę. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė.

Bausmės turi bÅ«ti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Ä®statymų leidėjas apibÅ«dina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumÄ , kurie Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningÄ bausmės paskirtį. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Ä®statymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingÄ bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamÄ jÄ atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje.

14. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo ir prokurorės skunduose dėstomus argumentus, sutinka su prokurorės argumentu, kad, spręsdamas bausmės T. Z. klausimÄ , pirmosios instancijos teismas iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę skyrė pagrobto turto vertei (nevirÅ¡ijo 3 MGL), kaltinamojo prisipažinimui dėl nusikaltimo padarymo ir padarytos žalos atlyginimui, tačiau nepakankamai atsižvelgė į kitus BK numatytus bausmės skyrimui aktualius kriterijus, t. y. nepakankamai atsižvelgė į T. Z. asmenybės bei padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , nuteistojo kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę, todėl netinkamai įvertino byloje esančias aplinkybes, nuteistÄ jį charakterizuojančiÄ medžiagÄ , ir skyrė T. Z. aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas iÅ¡ dalies tenkinti prokurorės praÅ¡ymÄ dėl griežtesnės bausmės nuteistajam skyrimo.

15. T. Z. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), už Å¡ios nusikalstamos veikos padarymÄ baudžiamajame įstatyme numatytos Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ys: bauda, areÅ¡tas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas iki Å¡eÅ¡erių metų.

16. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ , baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi bÅ«ti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima skirti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatÅ«s nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai, tačiau nagrinėjamu atveju apeliantui skirti Å¡velnesnę negu areÅ¡tas BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį nėra pagrindo.

IÅ¡ nuteistojo apeliacinio skundo turinio akivaizdu, kad jis praÅ¡o taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas (jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę) ir paskirti jam BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje nenumatytÄ bausmės rūšį – vieÅ¡uosius darbus.

17. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015).

Pažymėtina, kad BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, kai, vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis, skirtina kad ir minimali sankcijoje nustatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl nuteistam asmeniui parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-2-489/2015, 2K-377-489/2018, 2K-119-689/2020 ir kt.).

18. Nagrinėjamu atveju nenustatytos jokios iÅ¡imtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindÄ BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymui ir bÅ«tų pagrindas apeliantui skirti kitokiÄ , negu numatyta BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmės rūšį.

19. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga teismui, skiriančiam bausmę, be kita ko, įvertinti ir kaltininko asmenybę. Baudžiamajame įstatyme įtvirtintos nuostatos (BK 55–56 straipsniai ir kt.) suponuoja pagrindÄ manyti, jog ankstesnė baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens prieÅ¡ingo teisei elgesio patirtis vertinama kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, ir, be kitų aplinkybių, į kurias atsižvelgia nuosprendį priimantis teismas, lemia bausmės rÅ«Å¡ies bei dydžio parinkimÄ .

20. Apeliantas padarė vienÄ apysunkį nusikaltimÄ . Veika tyčinė, baigta. NusikaltimÄ jis padarė bÅ«damas net 11 kartų teistas. Be kitų nusikalstamų veikų (nevienkartinį seksualinį prievartavimÄ , kalinio pabėgimÄ , nevienkartinį grasinimÄ nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatÄ arba žmogaus terorizavimÄ , nepagarbÄ teismui, turto sunaikinimÄ ar sugadinimÄ , plėšimÄ , fizinio skausmo sukėlimÄ ar nežymų sveikatos sutrikdymÄ , nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , neteisėtÄ disponavimÄ narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti), apeliantas anksčiau taip pat ne kartÄ teistas ir už analogiÅ¡kas nusikalstamas veikas, t. y. už turtinius nusikaltimus (t. 1, b. l. 125–139). Be to, nagrinėjamÄ nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui. Ne kartÄ baustas administracine tvarka (t. 1, b. l. 169–176).

21. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliantas nuolat nusikalstamas veikas pradėjo daryti būdamas ypač jauno amžiaus (būdamas vos 14 metų), taigi nagrinėjamas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, apelianto teistumų skaičius rodo, kad apeliantui priešingos teisei nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio nagrinėjamoje byloje ir nauja nusikalstama veika buvo tik loginė jo gyvenimo būdo bei ankstesnio elgesio pasekmė, t. y. dėsningas ir sistemingas tokio elgesio modelio pasirinkimas.

Visa tai sudaro pagrindÄ manyti, jog nuteistasis nėra linkęs laikytis visuomenėje priimtų normų ir iki Å¡iol pakankamų pastangų koreguojant savo elgesį nedėjo. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, įvertinus tai, kad ankstesnėmis baudžiamajame įstatyme numatytomis bausmėmis nepavyko pasiekti bausmės tikslų, kadangi nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, o įstatymo leidėjas tokį asmens nusikalstamų veiksmų pakartotinumÄ vertina kaip turintį didesnį pavojingumÄ , nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismo nuteistajam paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka jo paties bei padaryto nusikaltimo pavojingumo ir Å¡ios veikos pobÅ«džio.

PrieÅ¡ingai, teisėjų kolegijos nuomone, apelianto teistumų skaičius rodo nuolatinį nuteistojo įstatymų nepaisymÄ bei nenorÄ savo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis. Todėl, įvertinus tai, kad nuteistasis ir toliau daro nusikalstamas veikas, bei atsižvelgus į tai, jog ankstesniais nuosprendžiais jam paskirtos bausmės (tarp jų ir laisvės atėmimo) apeliantui nebuvo pakankamas pagrindas keisti gyvenimo bÅ«dÄ bei nesustabdė nuo nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo, yra pagrindas iÅ¡vadai, jog skundžiamu nuosprendžiu T.

Z. paskirta areÅ¡to bausmė yra akivaizdžiai per Å¡velni, neproporcinga jo paties asmenybės bei padaryto nusikaltimo pavojingumui, todėl areÅ¡to bausme nebus pasiekti baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju tik paskyrus nuteistajam terminuoto laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti visi baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai, bÅ«tent laisvės atėmimo bausmė nagrinėjamu atveju yra proporcinga ir atitinkanti nuteistojo asmenybės bei jo padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , taip pat teisingumo principÄ .

Pažymėtina, jog BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatos įpareigoja bausmę skiriantį teismÄ kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti ne tik kaltinamojo asmenybę, bet ir padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytÄ Å¾alÄ bei kitas aplinkybes.

22. Nors apeliantas, nesutikdamas su jam paskirtos bausmės rÅ«Å¡imi, apeliuoja į tai, kad jis siekia iÅ¡ globėjų susigrÄ Å¾inti dukrÄ , tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad Å¡i aplinkybė apeliantui buvo žinoma ir iki nusikalstamos veikos padarymo, tačiau ji nebuvo pakankama, kad sulaikytų nuteistÄ jį nuo nusikalstamos veikos padarymo, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog Å¡i aplinkybė teigiamai motyvuos nuteistÄ jį ir sulaikys jį nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, t. y. siekis susigrÄ Å¾inti iÅ¡ pas laikinus globėjus esančio vaiko globÄ negali bÅ«ti vertinama kaip apsauginis apelianto nusikalstamo elgesio ateityje veiksnys.

Be to, apelianto nurodyta aplinkybė, kad jis dalyvauja smurtinio elgesio keitimo programoje, nagrinėjamu atveju taip pat nesudaro pagrindo Å¡velninti už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ jam paskirtÄ areÅ¡to bausmę. Pažymėtina, jog apelianto lankoma programa niekaip nesusijusi su BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytu nusikaltimu, t. y. apelianto lankomos programos tikslingumas nenukreiptas į turtinių nusikaltimų užkardymÄ . Be to, iÅ¡ apelianto pateiktų duomenų akivaizdu, jog jis Å¡ios programos kurso nebaigė, iÅ¡klausė tik 9 val. kursÄ , kai programos trukmė buvo numatyta 30 val.

23. Vadovaudamasi iÅ¡dėstytais argumentais teisėjų kolegija nuteistojo T. Z. apeliacinį skundÄ atmeta (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Kaip minėta, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikÅ¡mę (BK 61 straipsnio 1 dalis).

Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimÄ , nuoÅ¡irdžiai gailisi, aktyviai padėjo iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimÄ ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytÄ nusikaltimÄ numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę (BK 61 straipsnio 4 dalis).

25. Nagrinėjamu atveju, be kitų bausmės skyrimui aktualių kriterijų, kaip minėta, yra nustatytos net dvi apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės – T. Z. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir savo noru atlygino nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , Å¡ios aplinkybės pripažintinos jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai) ir tik viena sunkinanti – nusikaltimÄ padarė bÅ«damas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), todėl, vadovaujantis BK 61 straipsnio 4 dalimi, jam skirtina Å¡velnesnė, negu BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad prokurorė savo apeliaciniame skundė prašė apeliantui skirti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, toks laisvės atėmimo bausmės terminas yra labai nežymiai trumpesnis, negu BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, teisėjų kolegijos vertinimu, toks laisvės atėmimo bausmės terminas apeliantui būtų akivaizdžiai per griežtas, neatitiktų jo asmenybės ir jo padaryto nusikaltimo pavojingumo, todėl būtų akivaizdžiai neteisingas.

Pažymėtina, jog bÅ«tent apelianto asmenybės pavojingumas (T. Z. teistas 11 kartų, iÅ¡ jų ir už nusikaltimus nuosavybei, nusikaltimÄ padarė neiÅ¡nykus teistumui, praėjus vos mėnesiui po grįžimo iÅ¡ laisvės atėmimo vietos, ne vienÄ kartÄ už teisės pažeidimus baustas administracine tvarka) lėmė jam skirtinos santykinai griežtos bausmės rÅ«Å¡ies – terminuotas laisvės atėmimas – parinkimÄ , todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo nagrinėjamu atveju apeliantui skirti prokurorės praÅ¡omÄ 2 metų laisvės atėmimo bausmę.

Esant tokioms aplinkybėms Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

26. Ä®vertinus iÅ¡dėstytus motyvus, atsižvelgiant į tai, kad baudžiamÄ jÄ bylÄ iÅ¡nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas apeliantui parinko per Å¡velniÄ bausmės rūšį – areÅ¡tÄ , Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020-07-28 nuosprendis keistinas dėl nuteistajam T. Z. neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, BPK 328 straipsnio 2 punktas) ir, atsižvelgiant į tai, kad T. Z. prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ bei nuoÅ¡irdžiai gailėjosi ir savo noru atlygino nusikaltimu padarytÄ Å¾alÄ , Å¡ios aplinkybės pripažintos jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai), jam skirtina trumpesnė bausmė negu numatyta BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje – laisvės atėmimo bausmės vidurkis – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri pritaikius BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas sumažintina vienu trečdaliu, kadangi byla iÅ¡nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

27. Pažymėtina, kad nuteistajam skiriama bausmė turi atitikti visus BK 41 straipsnyje numatytus jos skyrimo tikslus – ne tik koreguoti nuteistojo elgesį teigiama linkme, tačiau ir apriboti jam galimybes daryti naujas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡iuo metu bÅ«tent laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti Å¡ių BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimÄ . Pažymėtina, kad teisingumo principo įgyvendinimas negali bÅ«ti suprantamas vienpusiÅ¡kai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės paskirties.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, nusprendžia: Nuteistojo T. Z. apeliacinį skundÄ atmesti. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rÅ«mų 2020-07-28 nuosprendį pakeisti. T. Z. už Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymÄ paskirti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T.

Z. galutinę bausmę – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant jÄ pataisos namuose. Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas. Teisėjai Dalius Jocys Eduardas MaÅ¡kevičius Aurelija Sadauskaitė