Legislator Case Law & Legislation
96ff7da9-8528-48ef-aa2d-41f8634433be AI generated

96ff7da9-8528-48ef-aa2d-41f8634433be · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 96ff7da9-8528-48ef-aa2d-41f8634433be
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

įpareigoti atsakovÄ AB „Autrolis“ nutraukti atviro konkurso pirkimo procedÅ«ras. Nurodė, kad, susipažinus su konkurso sÄ lygomis, 2011 m. kovo 22 d. atsakovui buvo pateikta pretenzija dėl to, jog konkurso sÄ lygų III dalyje „Tiekėjų minimalÅ«s kvalifikaciniai reikalavimai“ nustatyti bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai neatitinka imperatyvių įstatymų reikalavimų. IeÅ¡kovo nuomone, konkurso sÄ lygose klaidingai apibrėžtas pirkimo objektas, taip iÅ¡vengiant reikalavimo tiekėjams turėti licencijÄ gaminti saugiuosius dokumentus ir tokių dokumentų blankus.

Legislator headnote

AI generated

96ff7da9-8528-48ef-aa2d-41f8634433be · Lietuvos apeliacinis teismas: Teismas nepagrįstai sprendė, kad intelektinės nekontaktinės lustinės nuotolio veikimo elektroninės kortelės (toliau – Kortelės), kurioms įsigyti vykdytas konkursas, laikytinos dokumento blanku, ir dėl to konkurso sÄ lygose turi bÅ«ti nurodytas reikalavimas tiekėjams turėti licencijÄ gaminti tokius dokumentus ar blankus. Visų pirma, perkama Kortelė ir jos požymiai neatitinka įstatyme pateikto dokumento blanko apibrėžimo. Teismas Korteles pripažinti dokumento blanku galėjo tik nustatęs, jog jos bus pildomos įraÅ¡ant į jų pavirÅ¡iuje specialiai skirtas vietas duomenis, reikalingus dokumentui (bilietui) suformuoti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-1625/2011Procesinio sprendimo kategorija 69LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. spalio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės, Marytės Mitkuvienės ir Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant JÅ«ratei Česnulevičienei,dalyvaujant ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Lodvila“ atstovui advokatui Dominykui KabaÅ¡inskui,atsakovo akcinės bendrovės ,,Autrolis“ atstovui advokatui Stasiui Drazdauskui,trečiojo asmens Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Finansų ministerijos atstovei JÅ«ratei Kazlauskienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo akcinės bendrovės ,,Autrolis“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2302-173/2011 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Lodvila“ ieÅ¡kinį atsakovui akcinei bendrovei „Autrolis“, dalyvaujant tretiesiems asmenims Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybai prie Finansų ministerijos, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl supaprastinto atviro konkurso sÄ lygų pripažinimo negaliojančiomis.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas UAB „Lodvila“ prašė pripažinti atsakovo AB „Autrolis“ vykdomÄ supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ â€žIntelektinių nekontaktinių lustinių nuotolinio veikimo elektroninių kortelių kartu su pakuotėmis ir instrukcijomis pirkimas“ (toliau – konkursas) negaliojančiu; panaikinti 2011 m. kovo 22 d. atsakovo AB „Autrolis“ viešųjų pirkimų komisijos sprendimÄ atmesti UAB „Lodvila“ pretenzijÄ ;

įpareigoti atsakovÄ AB „Autrolis“ nutraukti atviro konkurso pirkimo procedÅ«ras. Nurodė, kad, susipažinus su konkurso sÄ lygomis, 2011 m. kovo 22 d. atsakovui buvo pateikta pretenzija dėl to, jog konkurso sÄ lygų III dalyje „Tiekėjų minimalÅ«s kvalifikaciniai reikalavimai“ nustatyti bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai neatitinka imperatyvių įstatymų reikalavimų. IeÅ¡kovo nuomone, konkurso sÄ lygose klaidingai apibrėžtas pirkimo objektas, taip iÅ¡vengiant reikalavimo tiekėjams turėti licencijÄ gaminti saugiuosius dokumentus ir tokių dokumentų blankus.

Konkurso sÄ lygų 2.1 punkte pirkimo objektu įvardinta intelektinės nekontaktinės lustinės nuotolinio veikimo elektroninės plastikinės kortelės kartu su pakuotėmis ir instrukcijomis pirkimas, nurodant, kad kortelės bus naudojamos Kauno miesto visuomeniniame transporte atsiskaityti už važiavimÄ juo. Konkurso sÄ lygų 4 priedo „Reikalavimai kortelių pakuotėms/instrukcijoms“ „Pirmas pakuotės/instrukcijos lapelis“ 1.1. punkte „Reversas“ paveiksle Nr. 1 „Pirmo pakuotės instrukcijos lapelio „Reversas“ nurodyta „Papildžius e. bilieto kortelę, siÅ«lome iÅ¡saugoti kasos kvitÄ , kad, praradus kortelę, bÅ«tų galima atkurti buvusius bilietus./Privalote saugoti Å¡iÄ el. bilieto kortelės pakuotę kartu su joje esančiu PIN kodu ir kortelės brÅ«kÅ¡ninio kodo numeriu“.

To paties priedo 1.2 punkte „Aversas“ pateiktame paveiksle Nr. 2 „pirmo pakuotės/instrukcijos lapelio aversas“ nurodyta: „Ši e. bilieto kortelė skirta naudoti Kauno autobusuose ir troleibusuose“. Ieškovo įsitikinimu, iš tokių reikalavimų kortelei aišku, kad tokia atsakovo perkama kortelė turi būti pripažįstama jei ne keleivinio transporto bilietu, tai bent jau keleivinio transporto bilieto blanku, todėl konkurso pirkimo objektas – keleivinio transporto bilietų blankų pirkimas.

Pagal galiojančius įstatymus tokie dokumentai ir jų blankai turi bÅ«ti priskirti prie saugiųjų dokumentų, o tokių dokumentų gamybos veikla, taip pat keleivinio transporto ir jo blankų gamybos veikla yra valstybės licencijuojama. Konkurso sÄ lygų III dalies „tiekėjų minimalÅ«s kvalifikaciniai reikalavimai“ 3.1 punkte nurodytoje lentelėje „Bendrieji tiekėjų kvalifikacijos reikalavimai“ Eilės Nr. 3.1.6 stulpelyje „Kvalifikacijos reikalavimus įrodantys dokumentai“ neįraÅ¡ius reikalavimo Lietuvos Respublikoje registruotiems tiekėjams pateikti licencijÄ gaminti saugiuosius dokumentus ir saugiuosius dokumentų blankus, jei tiekėjas registruotas Europos SÄ jungos valstybėje narėje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje – tos valstybės Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos iÅ¡duotÄ dokumentÄ , suteikiantį teisę gaminti saugiuosius dokumentus ir jų blankus, pažeidžiamos imperatyvios įstatymų normos.

Atsakovas 2011 m. kovo 16 d. savo atsakymuose į ieÅ¡kovo klausimus nepagrįstai nurodė, jog pirkimo objektas nėra transporto bilietas, o taip pat saugusis dokumentas ar saugiojo dokumento blankas, kaip tai apibrėžia Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymas (toliau – SDSDBGÄ®). Atsakovas tuo pagrindu netenkino ir ieÅ¡kovo pretenzijos.Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas ieÅ¡kinį patenkino, pripažino, kad atsakovo vykdomas konkursas yra niekinis ir negaliojantis, o taip pat panaikino 2011 kovo 22 d. atsakovo AB „Autrolis“ nuolatinės viešųjų pirkimų komisijos sprendimÄ , kuria atmesta ieÅ¡kovo UAB „Lodvila“ pretenzija (protokolo Nr.

28) ir įpareigojo atsakovÄ KonkursÄ nutraukti.Teismas iÅ¡tyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, vadovaudamasis Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) nuostatomis bei SDSDBGÄ® ir padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas, kaip potencialus tiekėjas, turėjo teisę skųsti konkurso sÄ lygas. Jis pasinaudojo iÅ¡ankstine ginčo sprendimo tvarka bei teismine gynyba. Teismas sprendė, kad atsakovas konkurso sÄ lygose nepagrįstai vadovavosi Dokumentų ir archyvų įstatymo, apibrėžiančio dokumento sÄ vokÄ , nuostatomis, nes keleivinio transporto bilietas – dokumentas, kuriuo suteikiama teisė vykti keleiviniu transportu, iÅ¡skyrus tarptautinio susisiekimo ir oro transporto bilietus bei bilietÄ â€“ kasos aparato kvitÄ (SDSDBGÄ® 2 str. 3 d.) ir toks dokumentas (bilietas) priskiriamas prie saugiųjų dokumentų (SDSDBGÄ® 2 str. 28 p.), kurių technologinę apsaugÄ , leidybÄ ir gamybÄ taip pat reglamentuoja SDSDBGÄ®.

Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinę apsaugÄ ir licencijuojamos veiklos priežiÅ«rÄ vykdo Valstybinės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos (SDSDBGÄ® 3 str.). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. A-1946 „Dėl įgaliojimų suteikimo akcinei bendrovei „Autrolis“ atsakovas buvo įgaliotas rengti ir tvirtinti keleivinio transporto bilietų privalomÄ sias formas ir atlikti kitus SDSDBGÄ® nustatytus veiksmus, t. y. patvirtinęs elektroninio bilieto privalomÄ jÄ formÄ , atsakovas privalėjo kreiptis į Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinės apsaugos nustatymo komisijÄ (toliau – Komisija), tam, kad Å¡i nustatytų elektroninio keleivinio transporto bilieto priskyrimÄ technologinės apsaugos lygiui.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs konkurso sÄ lygas, nustatė, kad sÄ lygų priede Nr. 1 „Techninė specifikacija“ nurodyta, jog atsakovo perkamos kortelės bus naudojamos atsiskaitymui už važiavimÄ Kauno miesto visuomeniniu transportu. Priede Nr. 4 nurodyta, jog kortelė yra „e. bilieto kortelė“. SDSDBGÄ® 2 straipsnio 28 punkte nustatyta, kad Vyriausybės keleivinio transporto bilietas, priskirtas tam tikram saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinės apsaugos lygiui yra saugusis dokumentas, o dėl bilieto priskyrimo technologinės apsaugos lygiui sprendžia Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinės apsaugos nustatymo komisija (SDSDBGÄ® 6 str. 4 d.).

Saugieji dokumentai ir saugieji dokumentų blankai gaminami įmonėje arba užsienio valstybės įmonės filiale, turinčiuose tam licencijas arba, jei įmonė registruota Europos SÄ jungos valstybėje narėje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, – tos valstybės Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos iÅ¡duotus dokumentus, suteikiančius teisę gaminti saugiuosius dokumentus ir saugiųjų dokumentų blankus. Teisė gaminti saugiuosius dokumentus ir saugiuosius dokumentų blankus trečiųjų valstybių įmonėms taikoma abipusiÅ¡kumo pagrindais, kai Lietuvos Respublikos įmonėms trečiojoje valstybėje suteikiamos ne mažesnės teisės (SDSDBGÄ® 18 str. 1 d.).

Ä®vertinęs minėtas faktines ir teisines aplinkybes, teismas sprendė, kad atsakovas privalėjo į konkurso sÄ lygų III dalį „Tiekėjų minimalÅ«s reikalavimai“ įtraukti specialų reikalavimÄ tiekėjui – turėti licencijÄ gaminti saugųjį dokumentÄ ir saugiojo dokumento blankÄ . Teismas nesutiko su atsakovo nuomone, kad vieÅ¡ojo pirkimo objektÄ sudaro ne e. bilieto blanko pirkimas, o kortelių apipavidalinimo paslaugos įsigijimas. Kadangi konkurso pirkimo objektu laikytinas keleivinio transporto bilietų blankų pirkimas, todėl atsakovo vykdomo konkurso sÄ lygose netinkamai apibrėžus pirkimo objektÄ bei nereikalaujant iÅ¡ tiekėjo turėti licencijÄ gaminti saugiuosius dokumentus ir saugiuosius dokumentų blankus – pažeidžiami lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai bei pagrindinis viešųjų pirkimų tikslas sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai naudojant tam skirtas lėšas.

Nustatęs, kad supaprastintas atviras konkursas buvo paskelbtas pažeidus imperatyvias įstatymų normas, teismas pripažino atsakovo vykdyto konkurso sÄ lygas niekinėmis (CK 1.80 str.) ir įpareigojo atsakovÄ konkursÄ nutraukti (VPÄ® 93 str. 1 d.). Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas AB ,,Autrolis“ praÅ¡o šį teismo sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas nepagrįstai konstatavo, jog pirkimo objektas yra keleivinio transporto bilietų blankų pirkimas.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad intelektinės nekontaktinės lustinės nuotolio veikimo elektroninės kortelės (toliau – Kortelės), kurioms įsigyti vykdytas konkursas, laikytinos dokumento blanku, ir dėl to konkurso sÄ lygose turi bÅ«ti nurodytas reikalavimas tiekėjams turėti licencijÄ gaminti tokius dokumentus ar blankus. Visų pirma, perkama Kortelė ir jos požymiai neatitinka įstatyme pateikto dokumento blanko apibrėžimo. Teismas Korteles pripažinti dokumento blanku galėjo tik nustatęs, jog jos bus pildomos įraÅ¡ant į jų pavirÅ¡iuje specialiai skirtas vietas duomenis, reikalingus dokumentui (bilietui) suformuoti.

Tačiau Kortelės, kurių pirkimui buvo paskelbtas konkursas, apskritai nėra pritaikytos ar skirtos pildyti tokiÄ informacijÄ , kuri sudarytų dokumento (t. y. keleivio bilieto) turinį. Kortelėje nėra nurodoma, kokia transporto rūšimi suteikiama teisė naudotis, kiek kartų, kokiu atstumu, ar kokiu laikotarpiu galima važiuoti vieÅ¡uoju transportu. Taigi Å¡i kortelė negali buti pildoma ir negali bÅ«ti naudojama kaip dokumentas. Be to, visa informacija, kuri sudaro bilieto turinį (galiojimo laikas, apmokėjimas, važiavimų kiekis ar atstumas), yra iÅ¡imtinai elektroniniai duomenys.

IÅ¡imtinai tik Å¡ie elektroniniai duomenys, o ne kortelės pavirÅ¡iuje esantys materialÅ«s požymiai ar tekstas, yra naudojami kaip dokumentas. Keleivių kontrolės metu jokia informacija, užfiksuota Kortelės iÅ¡orėje, nebus tikrinama. Nuskaitomi ir tikrinami bus tik kortelės luste įraÅ¡yti skaitmeniniai duomenys. SDSDBÄ® reikalavimai taikomi tik materialiems dokumentams ir jų blankams, bet ne elektroniniams dokumentams ar elektroninių duomenų laikmenoms. Jokių nuostatų, kurios reguliuotų elektroninių saugumo priemonių panaudojimÄ (pvz., kriptografinių technologijų), Å¡iame įstatyme nenustatyta, o Å¡io įstatymo taikymas aiÅ¡kiai apribojamas materialiaisiais dokumentais ar jų blankais, pvz., 2 straipsnio 2 dalis nustato iÅ¡imtį, pagal kuriÄ Ä¯statymo reikalavimai netaikomi tiems dokumentų blankams, kuriuos užpildžius galima teikti elektroniniu bÅ«du, t. y. tiems dokumentams, kurie yra elektroninės formos.

Antra, saugiųjų dokumentų Registro nuostatai numato, kad registre yra kaupiami ir tvarkomi tik tie duomenys, kurie susiję su materialiosiomis technologinėmis apsaugos priemonėmis, pvz. eskizas, grafinis projektas, etalonas, pavyzdys ir pan. (Nuostatų 13 p.). Elektroninių dokumentų apsaugos priemonės iš esmės nėra materialios, nes pagrindinės priemonės, leidžiančios apsaugoti elektroninius dokumentus nuo neteisėtos prieigos ar neteisėto pakeitimo (klastojimo) yra taip pat elektroninės (įvairūs kriptografiniai algoritmai, kodavimo būdai ir pan.).

Kortelės laikytinos tik materialia laikmena, kuri skirta talpinti ir saugoti elektroninius duomenis.Kortelės požymiai visiÅ¡kai atitinka Dokumentų ir archyvų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje pateikiamame dokumento apibrėžime vartojamÄ sÄ vokÄ â€žlaikmena“ – „dokumentas – juridinio ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo bÅ«do, formos ir laikmenos“. Kitaip tariant, dokumentu (keleivio bilietu) laikytina pati informacija (elektroniniai duomenys), nepaisant to, kokioje laikmenoje Å¡ie duomenys saugomi.Teismas nevertino Kauno miesto savivaldybės 2006 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. T-78 patvirtintÄ 2006 – 2015 m.

E. Kauno strateginį planÄ , kurio 3.1.4., 6.2.2, 7.1.1, 7.1.2 punktuose numatyta įdiegti miesto kortelę, kuriÄ galima bÅ«tų naudoti tiek kaip el. bilieto laikmenÄ , tiek kaip kitų elektroninių duomenų, reikalingų atsiskaitymas už automobilių parkavimÄ , už apsilankymÄ muziejuose, laikmenÄ . BÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių ginčijamo konkurso pirkimo objektas buvo bÅ«tent miesto kortelė, bet ne el. bilieto kortelė, ir dėl to Å¡iai kortelei negali bÅ«ti taikomi SDSDBGÄ® reikalavimai.Atsakovas konkurso objektÄ buvo aiÅ¡kiai apibrėžęs kaip elektroninių duomenų laikmenas, kuriose įdiegtos iÅ¡imtinai elektroninės (kriptografinės) apsaugos priemonės. Atsakovas neturi galimybės tikrinti Kortelių kitaip kaip tik naudodamas specialius el. duomenų skaitytuvus.

Å iuos skaitytuvus atsakovas yra įsigijęs vieÅ¡ojo pirkimo bÅ«du ir investavęs į juos reikÅ¡mingo dydžio lėšas, iÅ¡ viso apie 6,93 mln. Lt. Teismas skundžiamu sprendimu iÅ¡ esmės pripažino, kad atsakovas dar turi taikyti ir iÅ¡orines materialias Kortelių apsaugos priemones, kurios neturės jokios įtakos elektroninių duomenų tikrumui ir teisingumui kontroliuoti. Tokiu bÅ«du teismas iÅ¡plėtė pirkimo objektÄ , dėl ko atsakovas patirs reikÅ¡mingų papildomų finansinių kaÅ¡tų, nes papildomų apsaugos priemonių įdiegimas neiÅ¡vengiamai pabrangins pirkimo objektÄ .IeÅ¡kovas aiÅ¡kiai nurodo, kad ieÅ¡kiniu siekia apsaugoti vieÅ¡Ä jį interesÄ .

Tačiau ieÅ¡kovas neturi jokio asmeninio teisinio suinteresuotumo savo ieÅ¡kiniu, nes ieÅ¡kovas net nėra pateikęs pasiÅ«lymo konkurso metu. IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ ginčydamas ne konkrečias konkurso sÄ lygas, o jų nebuvimÄ , taigi ieÅ¡kovo siekiamas rezultatas ne galimybių jam dalyvauti konkurse sudarymas, o galimų tiekėjų rato susiaurinimas.Vilniaus apygardos teismas 2011 m. birželio 3 d. sprendimu civilinėje byloje nr. 2-5134- 823/2011 yra atmetęs to paties ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, kurio dalykas ir pagrindas visiÅ¡kai sutampa su Å¡ioje byloje ieÅ¡kovo pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas UAB ,,Lodvila“ praÅ¡o apeliacinio skundo netenkinti, taip pat praÅ¡o priteisi bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad:Teismas byloje padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog atsakovo konkurso sÄ lygose suformuluotas pirkimo objektas yra keleivinio transporto bilietų blankų pirkimas. Nors teismas nepasisakė dėl visų apelianto apeliaciniame skunde nurodytų atsikirtimų bei dėl liudytojų parodymų, tačiau tai yra pateisinama dėl atitinkamų atsikirtimų bei liudytojo parodymų mažareikÅ¡miÅ¡kumo ginčo atveju.

Apeliantas klaidingai teigia, jog pirmosios instancijos teismas sprendimu nurodė, kad apeliantas perkamoms kortelėms turi taikyti ir išorines materialias apsaugos priemones. Šie apelianto teiginiai yra visiškai nepagrįsti, kadangi teismas sprendime tokių išvadų nėra nurodęs. Todėl ir apelianto argumentai, kad teismas tuo būdu peržengė savo kompetencijos ribas yra visiškai nepagrįsti. Ieškovas detalius savo teisinio suinteresuotumo šia byla argumentus yra išdėstęs 2011 m. birželio 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose, kurie yra prijungti prie bylos medžiagos.

Todėl jų atskirai nekartoja Å¡iame atsiliepime į apeliacinį skundÄ .Apelianto nurodomas Vilniaus apygardos teismo sprendimas iki Å¡iol nėra įsiteisėjęs, nes yra apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui. Be to, pažymėtina, jog Vilniaus apygardos teismo sprendimu nagrinėtas ginčas yra kilęs tarp kitų Å¡alių, o bylos ratio decidendi yra skirtingas. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2006-2015 metų Kauno strateginio plano kopijÄ bei 2011-06-03 Vilniaus apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5134-823/2011 kopijÄ .

Pirmosios instancijos teismas atsisakė juos priimti. Apeliaciniame skunde apeliantas nenurodė jokių naujų įrodymų pateikimo motyvų. Todėl Å¡iuos įrodymus turėtų bÅ«ti atsisakyta priimti apeliacinės instancijos teisme. Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos, nurodė:Atsižvelgiant į tai, kad Kortelės instrukcijoje Å¡ios Kortelės pirkėjui teikiama informacija tik apie kortelės panaudojimÄ kaip Kauno miesto vieÅ¡ojo transporto elektroninį bilietÄ , laikytina, kad konkurso pirkimo objektas pagal paskirtį yra keleivinio transporto bilietas, neatsižvelgiant į tai, kokį pavadinimÄ atsakovas numato suteikti Å¡io bilieto kortelei.

Pažymėtina, kad apelianto minėti strateginio plano punktai buvo numatyti įgyvendinti dar 2009 – 2010 metais, tačiau iki Å¡iol kortelė tebeturi tik vienÄ paskirtį – atsiskaityti už važiavimÄ keleiviniu transportu. Tarnybos nuomone, gaminant kortelę, kuri kol kas atlieka tik keleivinio bilieto paskirtį, privalu vadovautis Å¡iuo metu galiojančiu teisiniu reglamentavimu, o ne į ateitį nukreipta „e. Kauno vizija“.Apeliantas neatsižvelgė į tai, kad dokumento blankas ir keleivinio transporto bilietas SDSDB įstatyme yra iÅ¡skirti kaip atskiri objektai (SDSDBÄ® 2 str. 2 ir 3 d.).

Å iuo atveju Kauno miesto kortelė, kurioje įraÅ¡yti ir nuskaitytini elektroniniai įraÅ¡ai apie nustatyto mokesčio už keleivių vežimÄ vietinio reguliaraus (miesto) susisiekimo autobusais ir troleibusais sumokėjimÄ , yra dokumentas, patvirtinantis tokios kortelės turėtojo teisę važiuoti Kauno miesto vieÅ¡uoju transportu. Tai atitinka SDSDBÄ® 2 straipsnio 3 dalyje apibrėžtÄ keleivinio transporto bilieto sÄ vokÄ . Elektroniniai koduoti įraÅ¡ai ne funkcionuoja patys savaime kaip keleivinio transporto bilietai be jų integravimo į laikmenas, jie yra saugomi laikmenoje – plastikinėje kortelėje, kuri kartu su elektroniniu įraÅ¡u sudaro bendrÄ dokumentÄ â€“ keleivinio transporto bilietÄ , kuris turi nustatytÄ formÄ ir rekvizitus, ir kurio plastikinės kortelės technologinė apsauga nuo klastojimo užtikrinama materialiosiomis priemonėmis.

Dokumentų ir archyvų įstatymas reglamentuoja dokumentų valdymÄ ir naudojimÄ , tačiau nereglamentuoja keleivinio transporto bilietų priskyrimo technologinės apsaugos lygiui, leidybos ir gamybos, todėl Å¡i konkreti sÄ voka, aiÅ¡kinant keleivinio transporto bilietų technologinės apsaugos, leidybos ir gamybos reguliavimÄ , netaikytina. AB „Autrolis“ kaip argumentÄ pateikia ir Susisiekimo ministerijos 2011 m. vasario 1 d. raÅ¡tÄ Nr. 2-588(51), kur dėstoma analogiÅ¡ka nuostata, jog dokumento sÄ voka turėtų bÅ«ti suprantama, kaip ji apibrėžta Dokumentų ir archyvų įstatyme, ir SDSDBÄ® elektroninio bilieto Kortelėms neturėtų bÅ«ti taikomas.

Kadangi valstybės dokumentų technologinė apsauga nėra Susisiekimo ministerijos kompetencijos sritis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesuteikė minėtam raÅ¡tui įrodomosios reikÅ¡mės. Vadovaudamasi SDSDBÄ® 6 straipsnio 4 dalimi, patvirtinusi elektroninio bilieto privalomÄ jÄ formÄ , akcinė bendrovė „Autrolis“ kreipėsi į KomisijÄ dėl keleivinio transporto bilieto priskyrimo technologinės apsaugos lygiui ir Å¡is klausimas buvo svarstomas Komisijos posėdyje. Dėl atsakovo argumentų, jog netrukus prasiplės Å¡io bilieto panaudojimo sritys ir bus keičiama forma, keleivinio transporto bilieto priskyrimas saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinės apsaugos lygiui ir polygiui buvo atidėtas iki bus pakeistos Å¡io keleivinio transporto bilieto panaudojimo sritys, o kartu ir forma.

Po Å¡io posėdžio AB „Autrolis“ daugiau į KomisijÄ nebesikreipė, nors Tarnyba ne kartÄ raÅ¡tu priminė SDSDBÄ® nustatytÄ prievolę kreiptis į KomisijÄ , kai tik bus pakeista elektroninio bilieto privalomoji forma. Å iuo atveju apeliantas, neturėdamas tam įgaliojimų, pats nusprendė, kad elektroninio bilieto blankas yra nepriskirtinas saugiesiems dokumentų blankams, ir neteisėtai pradėjo organizuoti Å¡io bilieto kortelės gamybÄ . Atsiliepime į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pažymėjo, kad intereso Å¡ioje byloje neturi, dokumentų ar įrodymų pateikti negali.

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo patikrinimas, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų bus pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str.). Taip pat patikrinama ar nėra absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str., 329 str.).

CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyviÄ tiesÄ ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 259, 263 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylÄ priėmė iÅ¡ esmės teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , nepažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančių procesinių taisyklių. Todėl naikinti ar keisti tokį sprendimÄ nėra pagrindo.

Viešųjų pirkimų tvarkÄ , Å¡ių pirkimų subjektų teises, pareigas, atsakomybę, viešųjų pirkimų kontrolės ir ginčų sprendimo tvarkÄ reglamentuoja VPÄ®, kurio paskirtis – vadovaujantis jo (Å¡io Ä®statymo) reikalavimais sudaryti pirkimo sutartį, leidžiančiÄ Ä¯sigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų racionaliai naudojant tam skirtas lėšas (VPÄ® 3 str. 2 d.), laikantis lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (VPÄ® 3 str. 1 d.).

Visų paminėtų principų privaloma laikytis visos vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«ros metu, t. y. nuo vieÅ¡ojo pirkimo paskelbimo iki pirkimo pabaigos. Tuo (principų laikymusi) užtikrinama, kad konkurso tikslai bus pasiekti, o konkurso procedÅ«roje bus iÅ¡vengta nesÄ Å¾iningos konkurencijos prielaidų. Pirkimo procesas turi bÅ«ti skaidrus, t. y. atviras, aiÅ¡kus, be situacijų, sudarančių galimybę interpretuoti tÄ patį veiksmÄ skirtingai ir suabejoti proceso (vieÅ¡o konkurso) skaidrumu. Tam, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiÅ«lymus, o perkančioji organizacija nusipirktų tai, ko reikia, perkančiosios organizacijos pateikiami pirkimo dokumentai turi bÅ«ti tikslÅ«s, aiÅ¡kÅ«s ir be dviprasmybių (VPÄ® 24 str.).

Viešųjų pirkimų principų pažeidimas prilyginamas imperatyviųjų nuostatų pažeidimui bÅ«tent dėl to, kad Å¡ie, kaip ir kitos imperatyviosios VPÄ® imperatyviosios nuostatos, susiję su vieÅ¡ojo intereso apsauga.IÅ¡ byloje esančių atsakovo Pirkimo dokumentų matyti, kad atsakovas vykdė supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ â€“ pirko intelektines nekontaktines lustines (RFID technologijos) nuotolinio veikimo elektronines plastikines korteles kartu su pakuotėmis ir instrukcijomis, nurodant, kad Å¡ios kortelės bus naudojamos Kauno miesto visuomeniniame transporte (SÄ lygos, pirkimo objektas 2.1 p.).

Techninėje specifikacijoje papildomai nurodyta, kad tai – elektroninės kortelės, kurios bus naudojamos atsiskaitymui už važiavimÄ Kauno miesto visuomeniniame transporte (1 p.). Aptarti reikalavimai kortelei, jos darbui, atminčiai (lustui), techninės charakteristikos ir atsparumo parametrai, reikalavimai pakuočių/instrukcijų lapeliams, lapelių įpakavimui, prekės pristatymui (2-9 p.). IÅ¡ kortelei taikytinų iÅ¡orinių ir vidinių reikalavimų, reikalavimų jos logotipui, matomam kortelės numeriui, kuris kiekvienai kortelei unikalus (8.2 p., priedo 1.2 p.), brÅ«kÅ¡niniam kodui, kuriuo koduojamas matomas kortelės numeris (priedo 1.3 p.), reikalavimų kortelių pakuotėms/instrukcijoms bei pakuočių/instrukcijų lapelių teksto, aiÅ¡kinančio apie e. bilieto kortelės papildymÄ , jos duomenų (praradus kortelę) atkÅ«rimÄ , dokumento pateikimÄ kontrolieriui, naudojantis lengvatiniu bilietu, o taip pat iÅ¡ paslėpto po nutrinamu apsauginiu dažų sluoksniu e. bilieto kortelės PIN kodo, kitų reikalavimų kortelei (priedo 1-3. 3.1 p.), teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pirko e. bilieto kortelę – naujos ir specifinės formos keleivinio transporto bilietÄ , kai informacija apie įsigytÄ bilietÄ , kainÄ , iÅ¡saugoma elektroninėje kortelėje.

Nors atsakovas kortelę pavadino Kauno miesto kortele, tačiau pirkimo sÄ lygose kitokia jos paskirtis nei numatyta, t. y. atsiskaitymas už važiavimÄ Kauno miesto visuomeniniu transportu, nenumatyta. Pirmosios instancijos teismas tokiÄ kortelę įvardijo kaip blankÄ , tačiau tai nekeičia ginčo esmės, nes rengiant ir skelbiat konkursÄ tokiai prekei pirkti, ir vienu ir kitu atveju taikytini tapatÅ«s SDSDBÄ® reikalavimai. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad apeliantas prieÅ¡taringai aiÅ¡kino pirkimo objektÄ , vengė tiesiogiai ir aiÅ¡kiai įvardinti perkamos prekės paskirtį, tai teigdamas, kad perka tik laikmenos formÄ (atmintinę), kuriai SDSDBÄ® reikalavimai netaikytini (1 t., 64 b. l.), tai, kad perka kortelių apipavidalinimo paslaugÄ (1 t., 117 b. l.).

Apeliacinės instancijos teisme apelianto atstovas teigė, kad perka kortelę su mikroschema – laikmenÄ , į kuriÄ Ä¯raÅ¡ys elektroninius duomenis, po ko kortelė taps bilietu, tačiau atstovas negalėjo paaiÅ¡kinti ar perkamos kortelės tiekėjas turi bÅ«ti tokios kortelės gamintojas, ar jÄ (kortelę) gali tiekti įsigydamas iÅ¡ gamintojo. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių galima daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas nėra apsisprendęs dėl pirkimo objekto, jis (objektas) bei jo įsigijimo tvarka konkurso sÄ lygose nėra pakankamai tikslÅ«s ir aiÅ¡kÅ«s (VPÄ® 24 str. 7 d.).

Elektroninio bilieto vieÅ¡ajame transporte ir keleivių informavimo sistemos sukÅ«rimÄ iÅ¡ dalies finansuoja Europos SÄ jungos (ES) Regioninės plėtros fondas. Toks projektas vykdomas Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Jo tikslas – sukurti ir įdiegti vieningÄ miesto vieÅ¡ojo transporto elektroninį bilietÄ bei informacinę sistemÄ keleiviams. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ginčo vieÅ¡asis pirkimas tiesiogiai sietinas su Å¡io projekto įgyvendinimu. E. bilietas skirtas apmokėti už naudojimÄ si miesto vieÅ¡uoju transportu, ir Å¡ia paslauga naudosis nemaža dalis vartotojų, taip pat ir besinaudojančių keleivinio transporto lengvata, todėl čia labai svarbi tokių bilietų apskaita.

Keleivio bilietas – keleivio vežimo sutartį patvirtinantis dokumentas (KTK 20 str.), todėl kiekvienam keleiviui jis bÅ«tinas. Taigi toks bilietas (neturi reikÅ¡mės kokiu pavidalu jis cirkuliuoja apyvartoje – popieriniu ar plastikinės kortelės su integruota laikmena pavidalu) turi aiÅ¡kiÄ visuomeninę reikÅ¡mę, kuriamas tenkinti vieÅ¡uosius interesus, todėl ir vartotojui bei bilietų kontrolę, apskaitÄ vykdančioms savivaldybės bei valstybės institucijoms, svarbu ne tik, kad e. bilietas užtikrintų tinkamÄ paslaugÄ , bet ir bÅ«tų saugus.

Tai, kad prieÅ¡ skelbiant ginčo vieÅ¡o pirkimo konkursÄ elektroninio bilieto kortelės privalomoji forma turėjo bÅ«ti parengta ir patvirtinta atsakovo įmonės vadovo įsakymu bei pateikta Komisijai įvertinti, technologinės apsaugos lygiui ir polygiui nustatyti, įrodo byloje esantis 2009 m. spalio 13 d. AB ,,Autrolis“ generalinio direktoriaus įsakymas Nr. V-209, kuriuo buvo patvirtinta Kauno vieÅ¡ojo transporto elektroninio bilieto privalomoji forma, paskiriant atsakingÄ asmenį, privalėjusį kreiptis į KomisijÄ Ä¯statymų nustatyta tvarka.

Tame pačiame įsakyme nurodomas bÅ«tent SDSDBÄ® 9 straipsnis, nustatantis saugiųjų dokumentų ar saugiųjų dokumentų blankų privalomos formos rengimÄ ir tvirtinimÄ (1 t., 94-95 b. l.). Ä®sakymas paskelbtas vieÅ¡ai 2009 m. spalio 23 d. „Valstybės žiniose“. Kiti byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (1 t., 96-108 b. l.) įrodo, kad atsakovas vykdė minėto įstatymo nuostatÄ ir kreipėsi į KomisijÄ , pateikdamas minėtÄ keleivinį transporto bilietÄ vertinimui ir jo priskyrimui technologinė apsaugos lygiui ir polygiui, tačiau Å¡i procedÅ«ra buvo atidėta ir liko nebaigta paties atsakovo iniciatyva dėl to, kad atsakovas ketino praplėsti elektroninio bilieto funkcionalumÄ , t. y. apjungti jį su Kauno miesto moksleivio pažymėjimu, tačiau e. bilietas ir moksleivio pažymėjimas nebuvo sujunti.

Atsakovas į Komisijos raginimus užbaigti bilieto vertinimo procedÅ«rÄ , nereagavo. PrieÅ¡ingai, 2011 m. vasario 10 d. raÅ¡tu Komisijai nurodė, kad elektroninio bilieto kortelė nėra dokumentas ir jai netaikytinas SDSDBÄ®. Tokį teiginį grindė Susisiekimo ministerijos 2011 m. vasario 1 d. paaiÅ¡kinimu Nr. 2-583(51) (1 t., 108-109 b. l.). Tačiau iÅ¡ minimo Susisiekimo ministerijos raÅ¡to turinio matyti, kad ministerijos organizuotame pasitarime buvo svarstomi atsakovo pasiÅ«lymai dėl keleivinio transporto bilietų naudojimo teisinio reglamentavimo, keičiant teisės aktus, taip pat ir SDSDBÄ®, ministerijai iÅ¡reiÅ¡kiant nuomonę, kad elektroninio bilieto kortelė nėra dokumentas ir jų gamybai SDSDBÄ® netaikytinas.

Teisėjų kolegija tokį raÅ¡tÄ vertina tik kaip Susisiekimo ministerijos nuomonę dėl teisės aktų normų prasmės bei teisės aktų pakeitimo perspektyvos, kuri teismui nėra privaloma, nes Susisekimo ministerijai nėra suteikta teisė aiÅ¡kinti įstatymus ir taikyti SDSDBÄ®. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas paskelbė vieÅ¡o pirkimo konkursÄ naujos formos objektui, pažeisdamas SDSDBÄ® 9 straipsnio reikalavimus, t. y. nustatyta tvarka nepatvirtinęs privalomos e. bilieto (nesvarbu, kad jis pavadintas Kauno miesto kortele, tačiau jo paskirtis bÅ«ti bilietu, važiuojant miesto vieÅ¡uoju transportu) formos ir nepateikęs Komisijai vertinti.

Pagal SDSDBÄ® 3 straipsnį saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinę apsaugÄ ir licencijuojamos veiklos priežiÅ«rÄ vykdo bei atlieka kitas Å¡io įstatymo nustatytas funkcijas Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinės apsaugos tarnyba prie Finansų ministerijos. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡iai institucijai suteikė bylos dalyvio – trečiojo asmens, statusÄ , nes teismo sprendimas, koks jis bebÅ«tų, neturės įtakos Å¡ios institucijos teisėms ir pareigoms (CPK 37, 47 str.).

Nagrinėjamu atveju Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinės apsaugos tarnyba yra iÅ¡vadÄ duodanti valstybės institucija (CPK 49 str. 3 d.), kadangi ginčas susijęs su vieÅ¡o intereso gynimu. Å i Tarnyba raÅ¡tu (1 t., 88-91 b. l., 2 t., 55-59 b. l.), o apeliacinės instancijos teisme jos atstovė ir žodžiu patvirtinto, kad atsakovas perka bilietÄ â€“ dokumentÄ , suteikiantį teisę vykti visuomeniniu transportu, t. y., kad perkama kortelė bus naudojama kaip keleivinio transporto bilietas, todėl toks bilietas turi bÅ«ti pateiktas Komisijai, ir ji turi nuspręsti dėl jo apsaugos lygio.

Nors SDSDBÄ® neiÅ¡skirtas keleivio e. bilietas, tačiau kitos panaÅ¡aus pobÅ«džio kortelės (ID kortelė, studento, vairuotojo pažymėjimas ir kt.) priskiriami prie saugiųjų dokumentų, todėl ir dėl e. bilieto kortelės apsaugos lygio, ar tokia kortelė turi bÅ«ti priskirta apsaugos lygiui, turi spręsti Komisija. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, prieina prie iÅ¡vados, kad atsakovas nepaneigė Saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų technologinės apsaugos tarnybos iÅ¡vadų, savaip interpretavo teisės aktų reikalavimus, taip paneigdamas SDSDBÄ® nustatytÄ e. bilieto kortelės patikros procedÅ«rÄ , kartu eliminuodamas iÅ¡ konkurso sÄ lygų (Tiekėjų minimalÅ«s kvalifikacijos reikalavimai) reikalavimÄ tiekėjui turėti e. bilieto kortelės gaminimo licencijÄ .

Tiekėjų kvalifikacija neatsiejama nuo pirkimo objekto ir reikalavimų Å¡iam objektui, todėl nustačius, kad e. bilieto kortelei turi bÅ«ti taikomas atitinkamas apsaugos lygis, tokiÄ kortelę gaminti turi teisę tik licencijuotas tiekėjas (VPÄ® 24, 87 str.). Kadangi konkurso sÄ lygos parengtos pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, todėl jos negali bÅ«ti pripažintos teisėtomis. Neteisėtų sÄ lygų pagrindu organizuojamas konkursas taip pat nėra teisėtas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas nei pirkimo dokumentuose, nei bylos nagrinėjimo procese nesugebėjo tiksliai apibrėžti pirkimo objekto bei iÅ¡samiai paaiÅ¡kinti, kodėl vengė SDSDBÄ® nustatytos e. bilieto kortelės patikros, neatskleidė tokio pirkimo esmės. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad atsakovas į tiekėjų klausimus dėl perkamo objekto, reikalavimų jam bei tiekėjams atsakė neiÅ¡samiai, nesuteikė jiems (tiekėjams) pakankamai informacijos (1 t., 58 b. l.).

Dėl Å¡ių faktinių aplinkybių, o taip pat ir dėl to, kad perkančioji organizacija pažeidė jai žinomas SDSDBÄ® apibrėžtas taisykles, teisėjų kolegija turi pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, kad atsakovas pažeidė VPÄ® 3 straipsnyje įtvirtintÄ skaidrumo principÄ , ir tai prilyginama imperatyvių nuostatų pažeidimui, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino konkurso sÄ lygas ir nutraukė konkursÄ .Nepagrįstas apelianto teiginys, kad ieÅ¡kovas neturėjo teisės skųsti perkančiosios organizacijos ginčo konkurso sÄ lygų.

KiekvienÄ perkančiosios organizacijos veiksmÄ , o taip pat ir sÄ lygas, turi teisę ginčyti kiekvienas suinteresuotas pirkimu asmuo – potencialus tiekėjas, net neturėdamas formalaus dalyvio statuso (VPÄ® 93 str.). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas turi interesÄ byloje, yra licencijuotas saugiųjų dokumentų ir blankų gamintojas, pasinaudojo VPÄ® nustatyta iÅ¡ankstine ginčo sprendimo ne teisme tvarka, pateikdamas pretenzijÄ (VPÄ® 94 str.), o ieÅ¡kinio faktinis pagrindas sutampa su pretenzijos perkančiajai organizacijai faktinėmis aplinkybėmis.

Teismas, nagrinėdamas bylÄ , atsižvelgdamas į byloje egzistuojantį vieÅ¡Ä jį interesÄ (viešųjų pirkimų bylose toks elementas egzistuoja), turi teisę spręsti dėl vieÅ¡o pirkimo konkurso teisėtumo ir savo iniciatyva.Apelianto nurodyto teiginio apie tai, kad atsakovas turi taikyti ir iÅ¡orines materialias kortelių apsaugos priemones, skundžiamame teismo sprendime nėra. Jau minėta, kad dėl apsaugos lygio ir polygio sprendžia Komisija. Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1458/2011, nagrinėjamo ginčo faktinės aplinkybės nors panaÅ¡ios, tačiau nėra tapačios su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis, todėl minėtoje nutartyje nustatytos faktinės aplinkybės nėra nei prejudiciniai faktai (CPK 182 str. 2 p.), nei teismų praktika (CPK 4 str.).Ä® visus esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta.

Tenkinti apeliacinio skundo jo argumentais ir naikinti ar keisti iÅ¡ esmės teisingÄ sprendimÄ , nėra pagrindo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų IÅ¡ apelianto AB „Autrolis“ ieÅ¡kovui UAB „Lodvila“ priteisiama 2 238 Lt atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų, kurios įrodytos raÅ¡ytiniais įrodymais (CPK 98 str.). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 7 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo akcinės bendrovės„Autrolis“ ieÅ¡kovui uždarajai bendrovei „Lodvila“ 2 238 Lt (du tÅ«kstančius du Å¡imtus trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų.

TeisėjaiDanutė Gasiūnienė Marytė Mitkuvienė Nijolė Piškinaitė