2020-05-27 Nr. AB-10522-3-62-3-00507-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-378-438/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00507-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. D. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja A. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 20SS-1-(14.20.45) (toliau – ir Sprendimas), Marijampolės apskrities viršininko administracijos 1996 m. lapkričio 30 d. sprendimą, atkurti pareiškėjai nuosavybės teises, įpareigoti atsakovą atlikti nuosavybės teisės atkūrimo veiksmus.

Pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24, 25 ir 34, 35 straipsnių reikalavimų, todėl teismas 2020 m. kovo 13 d. nutartimi nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti.

Pareiškėja, šalindama 2020 m. kovo 13 d. nutartyje nurodytus skundo trūkumus, 2020 m. kovo 27 d. teismui pateikė patikslintą skundą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. balandžio 9 d. nutartimi laikė pareiškėjos A. D. skundą nepaduotu ir grąžino jį pareiškėjai.

Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 13 d. nutartyje teismas pareiškėjai išaiškino dėl netinkamai suformuluotų skundo reikalavimų, pasiūlė pateikti įrodymus (voką), kada gautas skundžiamas aktas, o terminą skundui paduoti praleidus – nurodė pateikti prašymą atnaujinti praleistą terminą. Taip pat pareiškėjai buvo pasiūlyta pateikti teismui žyminio mokesčio kvitą, patvirtinantį 30 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą arba motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pareiškėjai siekiant realizuoti teisę kreiptis į teismą buvo pasiūlyta pasinaudoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė aiškaus ir suprantamo patikslinto skundo, nepateikė įrodymų, kada jai buvo įteiktas skundžiamas aktas (2020 m. sausio 28 d. Sprendimas), ir neišreiškė savo pozicijos dėl skundo padavimo termino. Taip pat nesumokėjo žyminio mokesčio bei nepateikė motyvuoto prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bei įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad ji negali susimokėti žyminio mokesčio. Teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 34 straipsniu, skundai (prašymai, pareiškimai) administraciniuose teismuose priimami ir nagrinėjami tik po to, kai sumokamas įstatymo nustatytas žyminis mokestis, išskyrus šio įstatymo nustatytus atvejus. Kaip jau buvo išaiškinta pareiškėjai 2020 m. kovo 13 d. teismo nutartyje, 30 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas ir duomenų apie tai pateikimas teismui paprastai yra viena iš visumos teisinių prielaidų, būtinų priimti pareiškėjo skundą nagrinėjimui.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad pareiškėja tinkamai nepašalino visų Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 13 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais ir grąžino pareiškėjai.

Teismas išaiškino pareiškėjai, kad ši nutartis neužkerta jai kelio pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant naują skundą, atitinkantį ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

III. Pareiškėja A. D. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 9 d. nutartį ir priimti pareiškėjos skundą.

Pareiškėja nurodo, kad ji 2016 m. kovo 26 d. pašalino trūkumus, tačiau teismas nusprendė laikyti skundą nepaduotu. Pareiškėja teigia, kad termino skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti ji nepraleido.

Pareiškėja paaiškina, kad žyminio mokesčio sumokėti negalėjo, nes dėl karantino nedirbo Valstybinė mokesčių inspekcija.

Pareiškėja mano, kad jos reikalavimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nusavintos žemės likučių suformavimo yra nurodyti skunde detaliai, aiškiai, konkrečiai, nurodant sklypų plotus, unikalius kadastrinius numerius.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria pareiškėjos A. D. skundas laikytas nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Marijampolės, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos skyriaus 2020 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. 20SS-1-(14.20.45), Marijampolės apskrities viršininko administracijos 1996 m. lapkričio 30 d. sprendimą, atkurti pareiškėjai nuosavybės teises ir įpareigoti atsakovą atlikti nuosavybės teisės atkūrimo veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi sprendė, kad pareiškėja tinkamai nepašalino visų Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. kovo 13 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų, todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjos skundą ir patikslintą skundą laikė nepaduotais ir grąžino pareiškėjai.

Pareiškėja atskirajame skunde su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, teigdama, kad termino skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti ji nepraleido, žyminio mokesčio sumokėti negalėjo dėl karantino, o savo reikalavimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir nusavintos žemės likučių suformavimo ji skunde nurodė skunde detaliai ir aiškiai.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu teismas nustato, kad skundas (prašymas) neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, teismo nutartimi pareiškėjui nustatomas terminas nurodytiems trūkumas pašalinti. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas pateikto skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą terminą pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-442-502/2018).

Skundo trūkumų nepašalinimas per teismo nustatytą terminą sukelia ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatytas procesines pasekmes – skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Vadovaujantis anksčiau pateikta įstatymo normos formuluote, darytina išvada, kad teismo nutartyje įvardytų skundo (prašymo) trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą (prašymą) nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui. Kitaip tariant, pareiškėjui neįvykdžius (netinkamai įvykdžius) teismo nurodymus dėl skundo (prašymo) trūkumų šalinimo, teismas privalo priimti nutartį dėl skundo (prašymo) laikymo nepaduotu ir grąžinimo pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-131-438/2016).

Pareiškėja atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutarties, kuria teismas laikė pareiškėjos skundą nepaduotu, teisėtumą ir pagrįstumą.

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Nagrinėjamu atveju pareiškėjos skundo trūkumai buvo nustatyti 2020 m. kovo 13 d. nutartyje, kuria pareiškėjai buvo nustatytas terminas iki 2020 m. balandžio 7 d. skundo trūkumams pašalinti. Iš šios nutarties matyti, kad pareiškėjai buvo aiškiai ir konkrečiai nurodyta pateikti skundą, kuriame pareiškėjai pasiūlyta suformuluoti reikalavimą panaikinti šį sprendimą, aiškiai išdėstant aplinkybes, kuriomis grindžia tokį reikalavimą; nurodyti, kada skundžiamas aktas buvo gautas, pateikiant tai patvirtinančius įrodymus (voką), o terminą skundui paduoti praleidus, pateikti prašymą atnaujinti praleistą terminą; sumokėti žyminį mokestį arba pateikti motyvuotą ir pagrįstą įrodymais prašymą atleisti fizinį asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo; nurodyti, ar pareiškėja pageidauja jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka; pasiūlyta dėl tinkamo teisės kreiptis į teismą realizavimo pasinaudoti advokato, advokato padėjėjo ar kito kvalifikuoto teisininko pagalba.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja pašalino ne visus pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nustatytus pareiškėjos skundo trūkumus. ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktuose imperatyviai nurodyta, kad pareiškėja skunde, be kita ko, privalo nurodyti reikalavimą ir aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą bei tai patvirtinantys įrodymai. Pažymėtina, kad skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama.

Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Paminėtos teisės normos užtikrina, kad administracinės bylos iškėlimo stadijoje teismui bus pateikta minimaliai būtina informacija ir įrodymai, leidžiantys preliminariai nustatyti ginčo dalyką ir pagrindą bei kitas aplinkybes, kurios yra reikšmingos sprendžiant skundo priėmimo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012).

Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nustatyti ir pareiškėjos neištaisyti skundo trūkumai (t. y. pareiškėja nepateikė aiškaus ir suprantamo patikslinto skundo, nepateikė įrodymų, kada jai buvo įteiktas skundžiamas aktas (2020 m. sausio 28 d.

Sprendimas), neišreiškė savo pozicijos dėl skundo padavimo termino, taip pat nesumokėjo žyminio mokesčio ir nepateikė motyvuoto prašymo atleisti ją nuo žyminio mokesčio mokėjimo, bei įrodymų, pagrindžiančių faktą, kad ji negali susimokėti žyminio mokesčio) yra esminiai, todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatomis, turėjo teisinį pagrindą pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad skundžiama nutartis laikyti skundą nepaduotu neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą su skundu, atitinkančiu ABTĮ 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos kartu su atskiruoju skundu pateiktas galimą žyminio mokesčio sumokėjimą 2020 m. balandžio 16 d. patvirtinantis dokumentas (b. l. 60) neturi lemiamos reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, kadangi aplinkybė dėl nesumokėto žyminio mokesčio buvo tik vienas iš pirmosios instancijos teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartyje nustatytų pareiškėjos skundų trūkumų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti. Prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos A. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. balandžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius