96fd9c22-e641-4893-ba6d-e955b0a55840 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2S-1167-823/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-02521-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: 110.2 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 28 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. V. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Telvita“ dėl sandorio pripažinimo niekiniu ir restitucijo taikymo, n u s t a t ė :Ginčo esmė IeÅ¡kovas A.

V. kreipėsi į teismÄ ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas pripažinti tarp jo ir atsakovo UAB „Telvita“ 2011 m. birželio 7 d. sudarytÄ sutartį niekine ir negaliojančia; taikyti restitucijÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Telvita“ ieÅ¡kovui A. V. 36 000 Lt; teismui atsisakius tenkinti pirmÄ ir antrÄ reikalavimus, priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Telvita“ ieÅ¡kovo sumokėto ir atsakovo negrÄ Å¾into avanso dalį, t.y. 36 000 Lt; priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Telvita“ 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

IeÅ¡kovas A. V. ieÅ¡kiniu taip pat prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti atsakovui UAB „Telvita“ priklausantį nekilnojamÄ jį ir kilnojamÄ jį turtÄ , pinigines lėšas, ar pritaikyti kitas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 145 straipsnyje iÅ¡vardintas, laikinÄ sias apsaugos priemones pareikÅ¡to ieÅ¡kininio reikalavimo, t. y. 36 000 Lt, ribose.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 28 d. nutartimi ieÅ¡kovo A. V. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – nevirÅ¡ijant 36 000 Lt sumos areÅ¡tavo atsakovo UAB „Telvita“ kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , o jo nesant, ar esant nepakankamai - atsakovo pinigines lėšas bankų sÄ skaitose bei turtines teises, nevirÅ¡ijant 36 000 Lt sumos; leido atsakovui UAB „Telvita“ iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sÄ skaitose, atsiskaityti su ieÅ¡kovu A.

V., taip pat daryti privalomus mokėjimus valstybės biudžetui bei mokėjimus, susijusius su darbo santykiais.Atsakovas UAB „Telvita“ pateikė praÅ¡ymÄ dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Nurodė, kad yra didelė tikimybė, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas patirs didelių nuostolių. IeÅ¡kovui pareiÅ¡kus nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, piktnaudžiaujant CPK nustatytomis teisėmis, akivaizdžiai meluojant ir praÅ¡ant taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, yra trukdoma juridinio asmens veiklai, o tai sÄ lygoja ir nuostolių atsiradimÄ ateityje.

Esant areÅ¡tuotam turtui (kilnojamajam, nekilnojamajam, atsiskaitomajai sÄ skaitai), atsakovui UAB „Telvita“ apsunkinama galimybė vykdyti Å«kinę – komercinę veiklÄ , formuojama neigiama nuomonė apie įmonę potencialių klientų akyse, negalima vykdyti einamųjų atsiskaitymų su tiekėjais ir su potencialiais klientais. Naujų klientų pervedamų avansinių mokėjimų negalima panaudoti pradedant naujus projektus statyboms. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 13 d. nutartimi atsakovo UAB „Telvita“ praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo tenkino – įpareigojo ieÅ¡kovÄ A.

V. iki 2013 m. kovo 20 d. įmokėti į Vilniaus miesto apylinkės teismo depozitinę sÄ skaitÄ 36 000 Lt sumÄ arba pateikti banko garantijÄ nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui UAB „Telvita“, atlyginimo užtikrinimui bei pateikti teismui įmokėjimÄ patvirtinančius dokumentus. Teismas nurodė, kad atsakovo praÅ¡omas užtikrinti galimų nuostolių dydis, t.y. 36 000 Lt suma yra teisingas, pagrįstas, nepažeidžiantis Å¡alių interesų pusiausvyros ir lygiateisiÅ¡kumo principų.

Nustatydamas nuostolių atlyginimo užtikrinimo dydį teismas nurodė atsižvelgiantis į galimų nuostolių dydžio prognozę, įvertinantis laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastÄ , poveikį atsakovui, taip pat tai, ar ieÅ¡kovas bus pajėgus atlyginti atsakovo patirtus nuostolius. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti atsakovo UAB „Telvita“ praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:                          1) Atsakovas neįrodė nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsiradimo galimybės. Vien ta aplinkybė, kad dalies naujų klientų pervedami avansiniai mokėjimai „įšaldomi“ – neįrodo nuostolių fakto, kad įmonė neturi apyvartinių lėšų ir dėl to trukdoma jos veikla. Atsakovo praÅ¡ymas grindžiamas prielaidomis.                           2) Atsakovas neįrodė jo teigtinų nuostolių dydžio, t.y. nepateikė informacijos apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimÄ .

Atsakovas Å¡iuo konkrečiu atveju turėjo ir turi ne vienÄ kitÄ procesinę galimybę tam, kad iÅ¡vengtų arba maksimaliai sumažintų pasekmes, kurias galėtų sÄ lygoti taikytos apsaugos priemonės, t.y. gali praÅ¡yti pakeisti taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę kita, įmokėti reikalaujamÄ sumÄ Ä¯ teismo specialiÄ jÄ sÄ skaitÄ , pateikti laidavimÄ ir kt.                          3) Priimant ginčijamÄ nutartį nebuvo tirta ir vertinta galimų nuostolių dydžio prognozė, laikinųjų apsaugos priemonių poveikis atsakovui, jo įprastinės veiklos pobÅ«dis ir mastas, ieÅ¡kovo finansinis pajėgumas atlyginti atsakovo galimai patirtus nuostolius bei kitos teismo įvardintos aplinkybės.                          Atsakovas UAB „Telvita“ atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o atskirojo skundo netenkinti.

Atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:                           1) IeÅ¡kovui pareiÅ¡kus nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, piktnaudžiaujant CPK nustatytomis teisėmis, akivaizdžiai meluojant ir praÅ¡ant pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuojant atsakovo atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , yra trukdoma juridinio asmens veiklai, o tai sÄ lygoja ir nuostolių atsiradimÄ ateityje. Atsakovas UAB „Telvita“ dėl ieÅ¡kovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis tampa mažiau konkurencingas rinkoje ir ateityje neabejotinai patirs nuostolių, o tai ir suponuoja objektyviÄ tikimybę dėl galimų nuostolių atsiradimo.

                          2) Ä®monės, užsiimančios paslaugų teikimu, yra labai priklausomos nuo klientų pasitikėjimo. Ä®monė, kuriai pritaikytas sÄ skaitų areÅ¡tas, yra mažiau konkurencinga, nekelianti pasitikėjimo.                           3) Aplinkybes, kad negalima vykdyti einamųjų atsiskaitymų tiek su tiekėjais, tiek su potencialiais klientais, kad naujų klientų pervedami avansiniai mokėjimai „įšaldomi“, jų negalima panaudoti pradedant naujus projektus statyboms, pavirtina pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pobÅ«dis – areÅ¡tuoti atsakovo pinigines lėšas bankų sÄ skaitose, ir teismo leidimas iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų, esančių bankų ir kitų kredito įstaigų sÄ skaitose atsiskaityti tik su ieÅ¡kovu bei atlikti tik privalomus mokėjimus valstybės biudžetui ir darbuotojams.                          4) Tikslaus atsakovo nuostolių dydžio Å¡iuo metu nėra galimybės nustatyti, kadangi tai priklauso nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpio, be to, to nėra reikalaujama pagal susiklosčiusiÄ teismų praktikÄ .

                          5) Pats ieškovas, pateikdamas atitinkamus dokumentus ir prašydamas sumažinti žyminio mokesčio dydį, pagrindžia ir tai, kad atmetus ieškinį, atsakovas dėl ieškovo ekonominės padėties, negalės iš jo išsireikalauti galimų nuostolių atlyginimo, t.y. iš esmės bus sunku įgyvendinti savo teises.Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat ex officio patikrina, ar nėra absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alies praÅ¡ymu teismas nutartimi gali pareikalauti, kad ieÅ¡kovas ar kitas praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo padavęs asmuo per teismo nustatytÄ terminÄ pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , kuriuo taip pat gali bÅ«ti ir banko garantija.

Teismas, spręsdamas dėl bÅ«tinumo taikyti atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ , turi nustatyti dvi aplinkybes:

1) pripažinti, kad yra reali nuostolių atsiradimo ateityje tikimybė arba, kad nuostoliai jau yra atsiradę;

2) dėl ieškovo veiksmų ar kitų aplinkybių, atsakovo nuostolių atlyginimas ateityje gali būti apsunkintas arba pasidarys nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 3 d. nutartis c. b. Nr. 2-1301/2010). Nesant bent vienos iš minėtų aplinkybių, atsakovo galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimas netaikytinas. Taigi atsakovo tikėtinų ir realiai prognozuojamų nuostolių atlyginimas gali būti užtikrintas, jei tik atsakovas įrodo, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Teismas, spręsdamas tokių nuostolių atlyginimo užtikrinimo klausimÄ , turi įvertinti laikinųjų apsaugos priemonių rūšį, jų taikymo mastÄ , poveikį atsakovui, jo įprastinės veiklos pobÅ«dį ir mastÄ , laikinųjų apsaugos priemonių padarinius ribojant veiklÄ , galimų nuostolių susidarymo mechanizmÄ , konkrečių bÅ«simų nuostolių (jeigu apie juos yra duomenų) dydį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Nuostolių atlyginimo užtikrinimo taikymas negali bÅ«ti siejamas vien tik su CPK 145 straipsnyje įtvirtintu proporcingumo principu.

Ta aplinkybė, kad teismas pritaikė laikinÄ sias apsaugos priemones, pati savaime nesudaro pagrindo automatiÅ¡kai taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutÄ , teismui nenustačius jo taikymui bÅ«tinų pagrindų. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutas nėra ginimosi nuo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priemonė (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-836/2007).Tai, kad egzistuoja nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto taikymo sÄ lygos, privalo įrodyti atsakovas (CPK 178 straipsnis).

Atsakovas teisus teigdamas, kad pagal esamÄ teismų praktikÄ iÅ¡ atsakovo nėra reikalaujama įrodyti tikslų nuostolių dydį, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad atsakovas yra atleidžiamas nuo procesinės pareigos pagrįsti, kad nuostolių atsiradimo tikimybė yra pakankamai reali, ir nurodyti preliminarų galimų nuostolių dydį. Atsakovas grėsmę patirti ateityje realius nuostolius sieja iÅ¡ esmės su dviem aplinkybėm - formuojama neigiama nuomone apie įmonę potencialių klientų akyse ir su tuo susijusiu konkurencingumo sumažėjimu, bei Å«kinės – komercinės veiklos apribojimais, sÄ lygotais bendrovės sÄ skaitų areÅ¡to.

Teismas pažymi, kad nuostolių atsiradimas dėl pablogėjusios bendrovės reputacijos ir pats reputacijos pablogėjimo faktas, prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, nėra visuotinai žinoma aplinkybė, kurios nereikia įrodinėti, o jokių įrodymų, patvirtinančių Å¡iuos savo teiginius, atsakovas nepateikė. Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog gali patirti nuostolių dėl pablogėjusios bendrovės reputacijos. Byloje nustatyta, kad, vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, areÅ¡tuotos lėšos atsakovo sÄ skaitoje 36 000 Lt sumai (b.l. 46).

IÅ¡ esmės sutiktina su atsakovo teiginiu, kad piniginių lėšų areÅ¡tas riboja juridinio asmens veiklÄ , tačiau Å¡i aplinkybė savaime nereiÅ¡kia, kad dėl tokio ribojimo atsakovas neiÅ¡vengiamai patiria nuostolių. Nors pirmosios instancijos teismas ginčijamoje nutartyje nurodė, kad atsižvelgia į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastÄ ir poveikį atsakovui, į bylÄ nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys atsakovo veiklos apimtis, įrodantys, kad pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas – 36 000 Lt, iÅ¡ esmės riboja atsakovo – juridinio asmens, Å«kinę komercinę veiklÄ , ir patvirtinantys atsakovo teiginius, kad dėl taikomų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas nėra pajėgus vykdyti einamųjų atsiskaitymų.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo institutÄ taikė nenustatęs jo taikymo bÅ«tinųjų sÄ lygų, todėl ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – atsakovo praÅ¡ymas dėl atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalis 2 punktas).Vadovaudamasis iÅ¡dėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 339 straipsniu, teismas n u t a r i a :

AtskirÄ jį skundÄ tenkinti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 13 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atsakovo UAB „Telvita“ praÅ¡ymÄ dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo atmesti. Teisėja                                                                                                                     Goda Ambrasaitė-Balynienė