96fcd20d-b985-425f-bf8f-b4cee53eb33e · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-761-196/2016Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00578-2013-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.6.1; 2.5.15.LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Alvydo PoÅ¡kaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovų R.

G. ir L. G. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-256-555/2016 pagal ieÅ¡kovės V. A. ieÅ¡kinį atsakovams R. G. ir L. G., trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas, dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančia ab initio 2008 m. vasario 27 d. dovanojimo sutartį Nr. 1138, sudarytÄ tarp R.

G. ir L. G., grÄ Å¾inti atsakovo R. G. nuosavybėn nekilnojamÄ jį turtÄ : žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini), priteisti iÅ¡ atsakovų bylinėjimosi iÅ¡laidas.IeÅ¡kovė nurodė, jog 2006 m. vasario 20 d. atsakovas R. G. pasirašė paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo be sÄ lygų įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovei V.

A. (buvusi pavardė P.) 76 000 Eur. Paprastojo neprotestuotino vekselio apmokėjimo terminas suėjo 2009 m. balandžio 16 d. Atsakovas R. G. iki 2009 m. balandžio 16 d. vekselyje nurodytos pinigų sumos nesumokėjo. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovė kreipėsi į Kauno miesto 22-ojo notaro biuro notarę Z. R. dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo. 2009 m. birželio 25 d. Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarė Z. R. iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 4124 dėl 76000 Eur ir 228,51 Eur (789 Lt) notaro paimto atlyginimo už vykdomojo įraÅ¡o darymÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Viso pagal minėtÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä iÅ¡ieÅ¡koma suma sudaro 76 228,57 Eur (263 202 Lt). Vykdomasis įraÅ¡as Nr. 4124, 2009 m. birželio 25 d. iÅ¡duotas Kauno miesto 22-ojo notaro biuro dėl 76 228,57 Eur (263 202 Lt) skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ R. G., V. A. naudai, vykdomas Antstolio S. U. kontoroje. IeÅ¡kovė teigia, kad iÅ¡ 2013 m. balandžio 9 d. antstolio S. U. pažymos apie vykdymo eigÄ sužinojo, kad patikrinus sprendimo įvykdymo galimybes nustatyta, jog „kredito įstaigose skolininkas piniginių lėšų neturi, VÄ® Registrų centro duomenimis skolininkui nuosavybės teise priklauso nekilnojamasis turtas – Pastatas-Ä®staiga, bendras plotas 756,31 m2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), tačiau iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipti į šį nekilnojamÄ jį turtÄ galimybės nėra, kadangi nuo 2006 m. gegužės 9 d., Å¡iam turtui atžymėta hipoteka. 2011 m. sausio 26 d. priimta hipotekos teisėjo nutartis įkeistÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ parduoti iÅ¡ varžytinių, turtÄ realizuoja antstolis R.

B. VĮ „Regitra“ duomenimis skolininko vardu registruota transporto priemonė –MERCEDES BENZ, 1981 metų laidos, kurios natūroje rasti nepavyko. VĮ Registrų centro duomenimis R. G. nuosavybės teise skolininkui priklausė žemės sklypas, bendras plotas 0,1778 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas-Gyvenamasis namas, bendras plotas 316,73 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Pastatas-Ūkinis pastatas, užstatytas plotas 107,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Šį turtÄ R. G. dovanojimo sutartimi 2008 m. vasario 27 d., Nr. 1138, perleido savo sutuoktinei L. G. Taip ieÅ¡kovė ieÅ¡kinyje teigia sužinojusi, kad atsakovo R. G. turimas turtas, t. y. žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 133 203,20 Eur (459 924 Lt); pastatas-gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 84 134,33 Eur (290 499 Lt); pastatas-Å«kinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 9 765,12 Eur (33 717 Lt), esantys adresu (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartimi yra perleisti jo sutuoktinei-atsakovei L.

G. Viso perleisto turto vertė yra 227 102,64 Eur (784 140 Lt).IeÅ¡kovės nuomone, atsakovo R. G. turtas buvo perleistas atsakovei L. G., siekiant sÄ moningai sumažinti skolininko-atsakovo R. G. mokumÄ , žinant, kad 2009 m. balandžio 16 d. sueina terminas dėl 76 000 Eur skolos ieÅ¡kovei grÄ Å¾inimo. IeÅ¡kovė teigia, kad tarp atsakovų R. G. ir L. G. 2008 m. vasario 27 d. sudaryta dovanojimo sutartis Nr. 1138, kuria atsakovei L. G. buvo nesÄ Å¾iningai perleistas atsakovui R. G. nuosavybės teise priklausęs nekilnojamasis turtas, turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia ab initio, kadangi egzistuoja visos actio Pauliana ieÅ¡kinio patenkinimo sÄ lygos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino; pripažino negaliojančia 2008 m. vasario 27 d. dovanojimo sutartį Nr. 1138, sudarytÄ tarp R. G. ir L. G., grÄ Å¾ino atsakovo R. G. nuosavybėn nekilnojamÄ jį turtÄ : žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini); priteisė ieÅ¡kovės V.

A. naudai iÅ¡ atsakovų R. G. ir L. G. lygiomis dalimis po 289,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ir lygiomis dalimis po 72,41 Eur sumokėto žyminio mokesčio; priteisė valstybės naudai iÅ¡ atsakovų R. G. ir L. G. lygiomis dalimis po 9,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidų ir lygiomis dalimis po 1 642,29 Eur žyminio mokesčio; Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 26 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.Teismas nustatė, kad bylos dalykas tiesiogiai susijęs su actio Pauliana institutu, todėl spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, vertino Å¡io instituto taikymo sÄ lygas.Teismas nustatė, kad atsakovas R.

G. 2006 m. vasario 20 d. iÅ¡davė paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį (t. 1, b. l. 13), kuriuo be sÄ lygų 2009 m. balandžio 16 d. įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovei V. A. (buvusi pavardė – P.) 76 000 Eur. Atsakovui R. G. iÅ¡davus paprastÄ jį vekselį, kuriuo jis įsipareigojo sumokėti vekselyje įraÅ¡ytai V. P. (ieÅ¡kovei) atitinkamÄ pinigų sumÄ , Å¡i įgijo neabejotinÄ ir galiojančiÄ finansinio reikalavimo teisę skolininkui R. G.. IeÅ¡kovei Kauno miesto 22-ojo notaro biuro notarė Z.

R. 2009 m. birželio 25 d. iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 4124 dėl 76 000 Eur iÅ¡ieÅ¡kojimo. Minėtas vykdomasis įraÅ¡as 2009 m. birželio 30 d. buvo pateiktas vykdyti antstoliui S. U. Å i kreditorės teisė nenuginčyta, o skolininko prievolė kreditorei neįvykdyta. Teismas konstatavo, kad nuo vekselio iÅ¡davimo momento ieÅ¡kovė tapo atsakovo R. G. kreditore, todėl per visÄ reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį ji galėjo reikÅ¡ti actio Pauliana ieÅ¡kinį ginčydama skolininko sudarytus sandorius.

Teismas nustatė, kad tiek vekselio ieÅ¡kovei iÅ¡davimo metu, tiek ginčo sandorio sudarymo metu atsakovas vertėsi verslu. Pažymėjo, kad Å¡alys pripažino (CPK 187 str.), jog akcinės bendrovės, kurios akcininku yra atsakovas, nekilnojamasis turtas buvo apsunkintas hipoteka. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neįrodinėjo kokį kitÄ turėjo turtÄ ginčo sandorio sudarymo metu, į kurį galima buvo nukreipti kreditorės reikalavimo patenkinimÄ . Teismas sprendė, kad aplinkybės apie skolininko turėjimÄ tokio dydžio kito turto ar turtinių teisių, kokio užtektų kreditorių reikalavimams patenkinti, neįrodytos.

Teismas nustatė, kad pradėjus vykdymo veiksmus, 2013 m. balandžio 9 d. antstolis S. U. iÅ¡davė iÅ¡ieÅ¡kotojai V. A. pažymÄ apie vykdymo eigÄ , kurioje iÅ¡ieÅ¡kotoja buvo informuota apie tai, jog iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipti į skolininko turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ nėra galimybės. Taip pat antstolis minėtu raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę, kad 2011 m. sausio 26 d. priimta teisėjo nutartis įkeistÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ parduoti iÅ¡ varžytynių. Minėtoje pažymoje taip pat pateikta informacija, kad VÄ® „Regitra“ duomenimis skolininko vardu registruota transporto priemonė – MERCEDES BENZ, 1981 metų laidos, kurios rasti nepavyko.

Teismas sprendė, kad ginčijamos sutarties, kuria buvo perleistas žemės sklypas su jame esančiais statiniais, sudarymas turėjo įtakos skolininko R. G. turtinei padėčiai, t. y. jo turto vertė sumažėjo tokia apimtimi, kuri lėmė kreditoriaus (ieÅ¡kovės) teisės pažeidimÄ . Teismo vertinimu, antstolio parengti dokumentai apie iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ R. G. turto suvaržymÄ arba negalimumÄ , įrodo, kad likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. Teismas akcentavo, kad pagal bylos duomenis kito turto, į kurį be kliūčių galėtų bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas (neareÅ¡tuotas, neįkeistas ar kitaip neapsunkintas ir nesuvaržytas turtas), siekiant patenkinti prievolę ieÅ¡kovei pagal vekselį, skolininkas R.

G. neturi. Teismas atkreipė dėmesį, kad skolininko turimos akcijos neįvardintos, jų vertė, sudėtis ir apimtis neaiÅ¡ki. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nėra jokių įrodymų, jog atsakovo turtinių teisių turėjimas užtikrintų skolinės prievolės pagal vekselį patenkinimÄ . Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė įrodė aplinkybę, kad ginčijamu sandorio sudarymu buvo pažeistos jos, kaip kreditorės, teisės. Atsakovų teiginys, kad vekselio iÅ¡davimo metu skolininkas ginčo turto nuosavybės teise nevaldė ir sudarydamas turto perleidimo sandorį iÅ¡ esmės nepakeitė savo mokumo, teismo vertinimu, nereikÅ¡mingas, nes kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo bÅ«ti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio.

Teismas akcentavo, kad nagrinėjamu atveju esminę reikÅ¡mę turi nustatyta aplinkybė, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ esmės sutrukdyta ieÅ¡kovei patenkinti reikalavimus iÅ¡ skolininko turto, nes sudarius šį sandorį likusio skolininko turto nepakanka patenkinti jos reikalavimÄ . Teismas konstatavo, kad atsakovas R. G. į bylÄ nepateikė įrodymų, jog ir be ginčijamo sandoriu perleisto turto yra neapsunkinta (nesuvaržyta) galimybė patenkinti kreditorės reikalavimÄ iÅ¡ kito jam priklausančio turto.

Teismas, įvertinęs atsakovų nurodytus sandorio sudarymo motyvus, jog ginčo sandoriu buvo siekiama iÅ¡vengti mokestinių prievolių bei sandorio tikslÄ , t. y., kad juo buvo siekiama kompensuoti atsakovės L. G. netekto turto dalį ar atsakovo R. G. gydymo iÅ¡laidas, konstatavo, kad pagrindo iÅ¡vadai, jog skolininkas privalėjo sudaryti sandorį, nėra. Teismas akcentavo, kad ginčo sandorį ieÅ¡kovės skolininkas sudarė su sutuoktine. Teismas nustatė, kad sudarydamas ginčijamÄ dovanojimo sandorį R.

G. žinojo apie savo prievolę ieÅ¡kovei, Å¡ios prievolės tinkamai nevykdė, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas pakenks jo mokumui, o prieÅ¡ingas iÅ¡vadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 175, 185 str.). Dėl sutarties sudariusios atsakovės L. G. (ne)sÄ Å¾iningumo teismas sprendžia, kad kai yra ginčijamas neatlygintinis sandoris, L. G. (ne)sÄ Å¾iningumo klausimas nėra aktualus, nes pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį toks sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant jos sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo.

Teismas konstatavo, kad sudarydamas ginčo sandorį skolininkas jau turėjo ir daugiau kreditorių bei žinojo, kad turės sunkumų vykdant savo skolinius įsipareigojimus, kad R. G. neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio ir kad sudarydamas ginčijamÄ turto perleidimo sandorį skolininkas pažeidė ieÅ¡kovės, kaip kreditorės teises. Teismo vertinimu, nepasitvirtino skolininko teiginys, kad jis turi pakankamai kito turto ar turtinių teisių ieÅ¡kovės reikalavimui patenkinti. IÅ¡vardintos aplinkybės teismui leido daryti iÅ¡vadÄ , kad sudarydamas ginčijamÄ sandorį atsakovas (skolininkas) R.

G. buvo nesÄ Å¾iningas.Teismo vertinimu, apie atsakovo sudarytÄ 2008 m. vasario 27 d. sandorį ieÅ¡kovė sužinojo 2013 m. balandžio 9 d. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog tapęs skolininku atsakovas R. G. informavo ieÅ¡kovę apie konkrečius turto pardavimo sandorius ir Å¡ių sandorių sÄ lygas. Nors teismas sutiko su atsakovų argumentais, kad ieÅ¡kovė susirÅ«pinti savo teisių gynimu turėjo nuo tada, kai skolininkas tinkamai neįvykdė prievolės ir buvo pradėti vykdymo veiksmai, tačiau vien Å¡i aplinkybė, teismo vertinimu, nėra pakankama vertinant konkretaus kreditoriaus elgesį.

Teismas pažymėjo, kad įvykus autoįvykiui ieÅ¡kovė, atsižvelgdama į skolininko bÅ«klę, nesiekė imtis aktyvių veiksmų ir priemonių iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ , kreditorė buvo įtikinama, kad skolininkas turi galimybę ir skolÄ grÄ Å¾ins, kreditorei buvo nurodomos priemonės skolai grÄ Å¾inti. Bylos dalyvių elgesys teismui leido spręsti, kad kreditorė, siekdama skolos padengimo, atsižvelgė į skolininko pageidavimus ir siekė sudaryti visas galimybes skolininkui padengti skolÄ , nepradedant priverstinio iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų.Teismas pažymėjo, kad kreditorei iki 2013 m. balandžio 9 d nebuvo pateikti aiÅ¡kÅ«s ir iÅ¡samÅ«s duomenys apie skolininko valdytÄ ir perleistÄ turtÄ .

Teismo vertinimu, neturtint duomenų apie skolininko valdytÄ turtÄ , kreditorė negalėjo patikrinti ginčo sandorių sudarymo įtakos atsakovo finansinei padėčiai bei gebėjimui laiku ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus ieÅ¡kovei. Atsižvelgdamas į tai, kad kreditorei reikalingas laikas ne tik sužinoti apie konkretų sandorį, jo sudarymo aplinkybes, bet ir įvertinti Å¡io sandorio įtakÄ paties kreditoriaus teisėms, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio senaties termino pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį nepraleido.

Teismo vertinimu, vien žinojimas apie negalimumÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko turtÄ nereiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovei tapo žinoma ir apie sandorius, pažeidžiančius jos, kaip kreditorės, teises.Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovės reikalavimas pripažinti negaliojančia ginčo dovanojimo sutartį yra pagrįstas, ieÅ¡kovė įrodė viseto, sandoriams actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiais, egzistavimo sÄ lygas, todėl ieÅ¡kinį tenkino.Pripažinęs sandorį negaliojančiu, teismas taikė restitucijÄ .

Teismo vertinimu, atsakovų grÄ Å¾inimas į pradinę padėtį yra teisingas ir neiÅ¡kreipia sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai Apeliaciniu skundu atsakovai praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas iÅ¡imtinai gynė tik ieÅ¡kovės interesus, rėmėsi tik ieÅ¡kovės interesams naudingais įrodymais ir liudytojų parodymais, visiÅ¡kai nevertindamas kitų byloje pateiktų įrodymų, Å¡alių paaiÅ¡kinimų ir liudytojų parodymų, taip pažeisdamas kasacinio teismo praktikoje nurodytÄ principÄ â€“ užtikrinti ne tik kreditoriaus, bet ir skolininko bei turtÄ Ä¯gijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrÄ .IeÅ¡kovės reikalavimo teisė kyla iÅ¡ atsakovo R.

G. pasiraÅ¡yto 2006 m. vasario 20 d. paprasto neprotestuotino vekselio, kuriuo jis be sÄ lygų įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovei V. A. 76 000 Eur. Paprasto neprotestuotino vekselio apmokėjimo terminas suėjo 2009 m. balandžio 16 d. Taigi ginčijamo sandorio, t. y. 2008 m. vasario 27 d. dovanojimo sutarties Nr. 1138, sudarymo metu ieÅ¡kovė neturėjo neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, todėl sudarant ginčijamÄ sandorį ieÅ¡kovės interesai negalėjo bÅ«ti pažeisti.Teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad pagal 2006 m. vasario 20 d. vekselį atsakovas R.

G. yra grÄ Å¾inęs dalį pinigų. Dėl to bylos nagrinėjimo metu nėra aiÅ¡kus skolos likutis pagal vekselį. Teismas nevertino atsakovų nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė V. A. nėra tikroji atsakovo R. G. kreditorė ir kad skolos dalį atsakovas yra grÄ Å¾inęs ieÅ¡kovės sÅ«nui tikrajam kreditoriui E. P. Taigi ieÅ¡kovė V. A. neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės, nes pinigų atsakovui nepaskolino, o E. P. paskolintų pinigų dalį atsakovas grÄ Å¾ino. Be to, ginčijamo sandorio sudarymo metu ieÅ¡kovė neturėjo ir negalėjo turėti reikalavimo teisės, nes vekselio apmokėjimo terminas nebuvo suėjęs.Teismas nepagrįstai nevertino tai, kad ginčijamo sandorio sudarymo metu, nei po jo sudarymo ar suėjus skolos sumokėjimo terminui atsakovas buvo mokus.

Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos vertindamas atsakovo turtinę padėtį ieÅ¡kinio nagrinėjimo metu, o ne tuomet, kai buvo sudarytas ginčijamas sandoris, t. y. 2008 m. vasario 27 d. Atsakovas ginčijamo sandorio sudarymo metu buvo mokus ir ginčijamas sandoris niekaip nepažeidė ieÅ¡kovės interesų, nes ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovo turtas visiÅ¡kai padengė jo turimus įsiskolinimus. Be to, atsakovo R. G. turtinė padėtis sudarius ginčijamÄ sandorį nei pablogėjo, nei pagerėjo.

Atsakovas tiek vekselio iÅ¡raÅ¡ymo metu, tiek suėjus jo pateikimo terminui, neturėjo turto, kuris buvo perleistas ginčijamu sandoriu. Å is turtas priklausė atsakovo tėvams. Dėl to dovanojimo sandorio sudarymas turtui, kuris tik kÄ buvo atitekęs atsakovo R. G. nuosavybėn, atsakovo turtinės padėties kreditoriaus atžvilgiu nepablogino. Teismas be pagrindo sprendė, kad ieÅ¡kovė nepraleido vienų metų ieÅ¡kinio senaties termino ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. IeÅ¡kovė pati pripažino, kad praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , prašė jį atnaujinti, tačiau teismas nieko dėl to nepasisakė ir sprendė, jog ieÅ¡kinio senaties terminas nepraleistas.

Be to, iÅ¡ byloje esančių įrodymų, ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų ir liudytojo parodymų matyti, kad jau 2009 m. birželio 30 d. ieÅ¡kovei V. A. ir jos sÅ«nui E. P. buvo žinoma informacija, kad nekilnojamasis turtas, esantis Kaune, Pakuonio g. 18, dovanojimo sutarties pagrindu perleistas L. G. asmeninėn nuosavybėn. Dėl to teismas turėjo pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė, pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinį 2013 m. gegužės 27 d., praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Teismas nepagrįstai nevertino, kad ginčijamas sandoris, nors įformintas kaip dovanojimo sandoris, buvo atlygintinis, todėl teismas privalėjo vertinti atsakovės L.

G. sÄ Å¾iningumÄ . Å is sandoris buvo atlygintinis, nes atsakovas padovanojo sutuoktinei turtÄ todėl, kad ji iÅ¡ savo asmeninių lėšų dengė žalÄ , kuri atsirado dėl R. G. sukeltos avarijos.Teismas nepasisakė dėl atsakovo privalėjimo sudaryti dovanojimo sandorį. Atsakovas privalėjo sudaryti dovanojimo sandorį atlyginant atsakovei L. G. už tai, kad ji už atsakovÄ mokėjo pinigus tretiesiems asmenims. Jei atsakovas nebÅ«tų sudaręs dovanojimo sandorio, atsakovė, bÅ«dama jo kreditore, bÅ«tų kreipusis į teismÄ dėl skolos priteisimo ir iÅ¡ieÅ¡kojimo, kuri bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡kota dar prieÅ¡ ieÅ¡kovės reikalavimo teisės suėjimo terminÄ .

Atsakovas R. G. privalėjo sudaryti sandorį ir dėl Å¡ios priežasties sudaryto sandorio privalomumas nulemia actio Pauliana instituto netaikymÄ .Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Apeliantui R. G. iÅ¡davus paprastÄ jį vekselį, kuriuo jis įsipareigojo sumokėti vekselyje įraÅ¡ytÄ ieÅ¡kovei atitinkamÄ pinigų sumÄ , ieÅ¡kovė įgijo neabejotinÄ ir galiojančiÄ finansinio reikalavimo teisę skolininkui R.

G. Å i kreditorės teisė nenuginčyta, o skolininko prievolė neįvykdyta.Nepagrįstas apeliantų argumentas, kad teismas nepagrįstai nevertino tos aplinkybės, kad pagal 2006 m. vasario 10 d. vekselį apeliantas yra grÄ Å¾inęs dalį pinigų. Tokių savo paaiÅ¡kinimų apeliantai jokiais įrodymais nepagrindė.Atsakovas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo, kad sudarydamas ginčo sandorį žymiai pablogins savo turtinę padėtį, apribos galimybes kreditorei iÅ¡ieÅ¡koti skolas iÅ¡ nekilnojamojo turto bei ginčo sandorius sudarė su savo sutuoktine.

Teismas pagrįstai nustatė, kad sudarydamas ginčo sandorį skolininkas jau turėjo ir daugiau kreditorių bei žinojo, kad turės sunkumų vykdant savo skolintinius įsipareigojimus. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, kad sudarydamas ginčijamÄ turto perleidimo sandorį skolininkas pažeidė ieÅ¡kovės, kaip kreditorės, teises. Teismas pagrįstai nurodė, kad pradėjus vykdymo veiksmus ir surinkus duomenis apie skolininko turto masę, kreditorei iki 2013 m. balandžio 9 d. nebuvo pateikti aiÅ¡kus ir iÅ¡samÅ«s duomenys apie skolininko valdytÄ ir perleistÄ turtÄ .

IeÅ¡kovė sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada, kad neturint duomenų apie skolininko valdytÄ turtÄ , kreditorė negalėjo patikrinti ginčo sandorių sudarymo įtakos apelianto finansinei padėčiai bei gebėjimui laiku ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus. Juolab, kad kreditorei reikalingas laikas ne tik sužinoti apie konkretų sandorį, jo sudarymo aplinkybes, bet ir įvertinti sandorio įtakÄ paties kreditoriaus teisėms. Atsakovas R. G. turtÄ perleido neatlygintiniu sandoriu – dovanojimo sutartimi, todėl teismas pagrįstai nesprendė dėl atsakovės L.

G. sÄ Å¾iningumo.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo praÅ¡o atsakovų apeliacinį skundÄ patenkinti ieÅ¡kinio senaties pagrindu. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:IeÅ¡kovė ginčija actio Pauliana pagrindu sandorį, kuris buvo sudarytas 2008 m. vasario 27 d. BÅ«dama R. G. kreditore, ji nurodo, kad pastarojo skolininko prievolės įvykdymo terminas suėjo 2009 m. balandžio 16 d. Jau 2009 m. birželio 25 d. ieÅ¡kovė inicijavo priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ .

Priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdantis antstolis 2010 m. spalio 21 d. raÅ¡tu informavo bankÄ , kad areÅ¡tavo ginčo turtÄ , įkeistÄ bankui, ir pasiÅ«lė prisijungti prie iÅ¡ieÅ¡kojimo. Taigi ieÅ¡kovė žinojo arba privalėjo žinoti apie ginčo sandorį 2010 m. pab., tačiau ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu pateikė tik 2013 m. gegužės 27 d. IeÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ , neprašė jo atnaujinti, nenurodė termino praleidimo pateisinamų priežasčių, todėl trečiasis asmuo praÅ¡o taikyti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , ieÅ¡kinį atmesti bei tenkinti apeliacinį skundÄ .

Nors ieÅ¡kovė vekselį pasirašė 2006 m. vasario 20 d., tačiau prievolių įvykdymo užtikrinimu nepasirÅ«pino. Tuo ji prisiėmė rizika, kad skolos negrÄ Å¾inimo atveju gali bÅ«ti apsunktinas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininko turto.Abu apeliantai yra kredito gavėjai ir banko skolininkai. Jų prievolė užtikrinta ginčo turto hipoteka. Tuo atveju, jeigu ginčo turto dovanojimo sutartis bÅ«tų pripažinta negaliojančia ir bÅ«tų taikyta restitucija, įkeisto turto savininku taptų R.

G.. IÅ¡ to sektų, kad perleidžiant įkeistÄ daiktÄ kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktÄ . Dėl to ieÅ¡kovė neturėtų pirmumo teisės gauti savo reikalavimo patenkinimo iÅ¡ ginčo turto vertės. Dėl Å¡ios priežasties laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – draudimas hipotekos kreditoriui gauti savo reikalavimo patenkinimÄ iÅ¡ Å¡io turto vertės – naudingas tik atsakovams, nes tai sudaro prielaidas jiems juo ilgiau naudotis bankui įkeistu turtu, o bankas patiria nuostolių, nes prievolė bankui nevykdoma.

IeÅ¡kovė prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, o atsakovai su Å¡iuo praÅ¡ymu sutiko. Taigi actio Pauliana ieÅ¡kinys nukreiptas prieÅ¡ bankÄ kaip hipotekos kreditorių. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribųPagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl byla nagrinėjama atsakovų apeliacinio skundo ribose.Dėl actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygųIeÅ¡kovė actio Pauliana pagrindu prašė pripažinti negaliojančia ab initio R.

G. ir L. G. 2008 m. vasario 27 d. dovanojimo sutartį bei taikyti restitucijÄ natÅ«ra (CK 6.66 str.). Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių Å¡is sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (CK 6.66 str. 1 d.). Actio Pauliana suteikia ne sandorio Å¡aliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenimis sudarytus sandorius, todėl, taikydami Å¡iÄ kreditoriaus teisių gynimo priemonę, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtÄ Ä¯sigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrÄ .

CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011). Ä®vertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų Å¡iuo institutu bei nebÅ«tų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sÄ lygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sÄ lygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

Dėl to ieÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį actio Pauliana pagrindu, turi pagrįsti visų anksčiau minėtų sÄ lygų egzistavimÄ (CPK 178 str.).Pirmosios instancijos teismas nustatė visas bÅ«tinÄ sias actio Pauliana sÄ lygas. Apeliantai, nesutikdami su bylÄ nagrinėjusio teismo iÅ¡vadomis, teigia, jog nebuvo sÄ lygų taikyti actio Pauliana institutÄ .Dėl kreditorės neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisėsIeÅ¡kovės reikalavimo teisės sÄ lyga reiÅ¡kia, kad kreditorius privalo įrodyti turintis neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę skolininkui, sudariusiam ginčijamÄ sandorį.

Pripažįstama, kad naudoti actio Pauliana ieÅ¡kinį, kaip teisių gynimo bÅ«dÄ , kreditorius gali per visÄ savo reikalavimo teisės galiojimo laikotarpį, t. y. nuo to momento, kai asmuo tampa kreditoriumi, iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011) arba prievolės pasibaigimo kitais įstatyme įtvirtintais pagrindais (CK 6.124–6.129 straipsniai). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad kreditoriaus reikalavimo teisės atsiradimo momentas priklauso nuo prievolės prigimties: sutartinių prievolių atsiradimas siejamas su sutarties sudarymu, o prievolės iÅ¡ delikto atsiradimas ? su žalos padarymu ir pan.

Pažymėtina, kad pagal CK įtvirtintÄ actio Pauliana instituto reglamentavimÄ tokio ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo metu nereikalaujama, jog reikalavimo teisė bÅ«tų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sÄ lygos, neturėtų bÅ«ti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimÄ , priimtÄ civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v.

A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; 2016 m. balandžio 1 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BUAB „Globus trade“ v. UAB „Širmulis“, bylos Nr. e3K-3-191-915/2016 kt.).Atsakovai apeliaciniame skunde argumentuoja, kad kreditorės (ieÅ¡kovės) reikalavimo teisė neegzistavo tuo metu, kai buvo sudarytas ginčijamas sandoris, nes vekselyje nurodytos sumos grÄ Å¾inimo terminas nebuvo suėjęs. Apeliantai pažymi, kad vekselio davėjas R. G. įsipareigojo vekselyje nurodytÄ sumÄ sumokėti iki 2009 m. balandžio 16 d., o ginčijamas dovanojimo sandoris sudarytas iki Å¡io termino suėjimo, t. y. 2008 m. vasario 27 d.

Kaip minėta, jog reikalavimo teisė bÅ«tų vykdytina, t. y. sprendžiant dėl kreditoriaus reikalavimo teisės egzistavimo, kaip pirmosios actio Pauliana sÄ lygos, neturėtų bÅ«ti atsižvelgiama į terminuotos prievolės termino suėjimo faktÄ . Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2006 m. vasario 20 d. atsakovas R. G. pasirašė paprastÄ neprotestuotinÄ vekselį, kuriuo be sÄ lygų įsipareigojo sumokėti ieÅ¡kovei V. A. (buvusi pavardė P.) 76 000 Eur. Paprastojo neprotestuotino vekselio apmokėjimo terminas suėjo 2009 m. balandžio 16 d.

Atsakovas R. G. iki 2009 m. balandžio 16 d. vekselyje nurodytos pinigų sumos nesumokėjo. Dėl Å¡ių priežasčių ieÅ¡kovė kreipėsi į Kauno miesto 22-ojo notaro biuro notarę Z. R. dėl vykdomojo įraÅ¡o iÅ¡davimo. 2009 m. birželio 25 d. Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarė Z. R. iÅ¡davė vykdomÄ jį įraÅ¡Ä Nr. 4124 dėl 76 000 Eur ir 228,51 Eur (789 Lt) notaro paimto atlyginimo už vykdomojo įraÅ¡o darymÄ iÅ¡ieÅ¡kojimo. Viso pagal minėtÄ vykdomÄ jį įraÅ¡Ä iÅ¡ieÅ¡koma suma sudaro 76 228,57 Eur (263 202 Lt).

Å ių nustatytų aplinkybių neginčijo ir apeliantai. Remiantis Å¡iomis aplinkybes, akivaizdu, kad ieÅ¡kovė ieÅ¡kinio pateikimo teismui metu, t. y. 2013 m. birželio 26 d., turėjo galiojančiÄ teisę į skolos grÄ Å¾inimÄ , nes atsakovas R. G. neįvykdė pareigos sumokėti ieÅ¡kovei vekselyje nurodytÄ sumÄ . Pažymėtina, kad įrodymų apie prievolės įvykdymÄ nepateikta ir apeliacinės instancijos teismui.Apeliaciniame skunde teigiama, kad ieÅ¡kovė neturi galiojančios reikalavimo teisės, nes atsakovas skolinosi pinigus ne iÅ¡ ieÅ¡kovės, o iÅ¡ jos sÅ«naus.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie atsakovo argumentai laikytini nepagrįstais. Å iuo aspektu pažymėtina, kad kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad dėl vekselio, kaip abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius, kuriame įtvirtinta prievolė dalyvauja civilinėje apyvartoje kaip savarankiÅ¡ka abstrakti prievolė, iÅ¡ esmės teisiÅ¡kai nepriklausoma nuo to teisinio santykio (tam tikro sandorio), kurio pagrindu ji buvo sukurta. Skolininkas (vekselio davėjas), iÅ¡duodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiÅ¡kai kitÄ , negu jo įsipareigojimas pagal tÄ teisinį santykį (tam tikrÄ sandorį), dėl kurio iÅ¡duodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį.

Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iÅ¡ abstraktaus pobÅ«džio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta prieÅ¡ingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienaÅ¡alio sandorio rezultatas, ir prievolė, atsiradusi iÅ¡ abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Dėl to ne vekselio turėtojas turi įrodinėti jo reikalavimo teisės pagal vekselį pagrindo buvimÄ ar jo galiojimÄ , bet vekselio davėjas privalo pateikti patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti arba kad tas pagrindas negalioja.

Taigi, kai teisinis santykis atsiranda iÅ¡ abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusiÄ prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, bÅ«tent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamÄ vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo vekseliui iÅ¡duoti.

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad vertybinio popieriaus turėtojas laikomas sÄ Å¾iningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių tol, kol neįrodyta prieÅ¡ingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-82/2014; 2015 m. vasario 6 d . nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. K. K., bylos Nr. 3K-3-23-248/2015 kt.).Taigi Å¡iuo atveju apeliantui R.

G., teigiančiam, kad vekselio iÅ¡davimo pagrindas – paskolos teisiniai santykiai – iÅ¡ esmės neegzistuoja, teko pareiga tai įrodyti. Pažymėtina, kad atsakovas nepateikė byloje jokių raÅ¡ytinių įrodymų, paneigiančių prievolę grÄ Å¾inti vekselyje nurodytÄ sumÄ , be to, nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų, paneigiančių paskolos teisinių santykių tarp jo ir ieÅ¡kovės egzistavimÄ . Be to, pažymėtina, kad apelianto nurodomas ieÅ¡kovės sÅ«nus, t.y. liudytojas E. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, kad jis tarpininkavo savo motinai, ieÅ¡kovei V.

A., suteikiant paskolÄ atsakovui R. G., kuris buvo jo draugas. Pažymėtina, kad Å¡is liudytojas nepatvirtino apelianto R. G. nurodytos aplinkybės, kad ne ieÅ¡kovė, o jis, E. P., yra paskolos davėjas. Taigi apeliantas neįrodė aplinkybės, kuria neigė savo prievolę sumokėti vekselyje nurodyta sumÄ , t. y. kad nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo. Be to, pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, kad vekselis bÅ«tų pripažintas negaliojančiu ar kad bÅ«tų pareikÅ¡tas reikalavimas dėl jo pripažinimo negaliojančiu.

Dėl to teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus, kuriais teigiama, kad ieÅ¡kovė neturi galiojančios reikalavimo teisės atmeta kaip nepagrįstus.Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad ieÅ¡kovė neturi neabejotinos reikalavimo teisės, nes apeliantas R. G. sumos dalį pagal vekselį yra grÄ Å¾inęs, todėl neaiÅ¡kus skolos likutis. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡is apeliantų argumentų nėra pagrindas pripažinti, kad ieÅ¡kovė neturi galiojančios reikalavimo teisės į skolos grÄ Å¾inimÄ .

Pažymėtina, kad apeliantas R. G. nenurodė, kad iÅ¡mokėjo vekslelyje nurodytÄ sumÄ , taip pat, kad sumokėjo sumÄ , nurodytÄ vykdomajame įraÅ¡e. Be to, byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių apelianto R. G. atsiskaitymÄ su ieÅ¡kove. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovė turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę.Dėl kreditorės teisių pažeidimoCK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiÅ¡kia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neiÅ¡vardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad, nustatinėjant actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ â€“ kitokį kreditoriaus teisių pažeidimÄ , bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus praÅ¡omo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, bÅ«tina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę.

Å i actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vokietijos įmonė KIM JAROLIM Im – Und Export GmbH v. UAB „PNC Prekyba“, UAB „Tegros investicija“, bylos Nr. 3K-3-284/2013).Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir atsakovai apeliaciniame skunde neginčijo, kad akcinės bendrovės, kurios akcininku yra atsakovas, nekilnojamasis turtas apsunkintas hipoteka.

Pradėjus ieÅ¡kovės naudai vykdymo veiksmus, 2013 m. balandžio 9 d. antstolis S. U. iÅ¡davė iÅ¡ieÅ¡kotojai V. A. pažymÄ apie vykdymo eigÄ , kurioje iÅ¡ieÅ¡kotoja buvo informuota apie tai, jog iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipti į skolininko turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ nėra galimybės, nes nuo 2006 m. gegužės 9 d. Å¡iam turtui įregistruota hipoteka (vykdomosios bylos Nr. 0034/09/01367 l. 147). Taip pat antstolis minėtu raÅ¡tu informavo ieÅ¡kovę, kad 2011 m. sausio 26 d. priimta teisėjo nutartis įkeistÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ parduoti iÅ¡ varžytynių.

Minėtoje pažymoje taip pat pateikta imformacija, kad VĮ „Regitra“ duomenimis skolininko vardu registruota transporto priemonė – MERCEDES BENZ, 1981 metų laidos, kurios natūroje rasti nepavyko. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovui R. G. ginčijamo (dovanojimo) sandorio sudarymo metu priklausė nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė 2005 m. buvo 1 116 164 Lt (323 263,44 Eur) bei kad apeliantui R. G. nuosavybės teise priklauso UAB „Jodavita“ akcijos, kurių nominali vertė 2010 m. buvo 300 000 Lt (86 886,01 Eur).

Apeliantai teigia, kad suėjus vekselyje nurodytam terminui buvo galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ nurodytÄ turtÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia pirmosios instancijos teismo argumento, kad dovanojimo sandoriu buvo sumažintas atsakovo R. G. turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertė ir sumažėjusios vertės turto neužtenka ieÅ¡kovės finansiniam reikalavimui patenkinti. Be to, nagrinėjamu aspektu akcentuotina, kad apeliantui R.

G. ginčijamo (dovanojimo) sandorio sudarymo metu nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį (duomenys neskelbtini), 2011 m. turto be varžytynių akto pagrindu įgijo UAB „Jumana“ (t. 1, b. l. 141), o patikimų įrodymų, galinčių pagrįsti UAB „Jodavita“ akcijų vertę, atsakovai nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė.Kaip minėta, CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas actio Pauliana instituto sÄ lygÄ â€“ kitokį kreditoriaus teisių pažeidimÄ , nurodė, kad, nustatinėjant Å¡iÄ sÄ lygÄ , bÅ«tina atkreipti dėmesį į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012; kt.).

Taigi, remdamasi byloje nustatytais duomenimis apie atsakovui priklausantį turtÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijamu sandoriu buvo sumažinta atsakovo turto, į kurį gali bÅ«ti nukreiptas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertė ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog buvo pažeistos ieÅ¡kovės, kaip kreditorės, teisės, laikytina pagrįsta.Dėl skolininko (ne)privalėjimo sudaryti sandorįCK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių Å¡is sudaryti neprivalėjo.

Å i sÄ lyga paprastai suprantama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Kasacinio teismo praktikoje privalėjimas sudaryti sandorį aiÅ¡kinamas kaip vienas iÅ¡ imperatyvų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Tokios bÅ«tinybės sudaryti sandorį pavyzdžiai gali bÅ«ti ikisutartiniai susitarimai, vieÅ¡as konkursas ir kiti iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje VÄ® Valstybės turto fondas v.

UAB „Cetarium“, UAB „Ortofina“ ir R. G. K., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susidėjusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ tomis aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v.

AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Å iaulių bankas v. P. G. A., A. S. M., A. D., bylos Nr. 3K-3-88/2013 kt.). Apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovas R. G. privalėjo dovanojimo sutartimi atsakovei L. G. perleisti nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Apeliantai ginčijamo sandorio privalomumÄ grindžia siekimu kompensuoti atsakovės L. G. netekto turto dalį, kurios ji neteko vykdydama sutuoktinio R.

G. prievoles ir gydymo iÅ¡laidas.Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas R. G. (skolininkas) neprivalėjo sudaryti ginčijamų nekilnojamojo turto dovanojimo sandorio. Teisėjų kolegija sutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir pažymi, kad byloje nėra pateiktų duomenų, jog atsakovas (skolininkas) nekilnojamÄ jį turtÄ bÅ«tų padovanojęs veikdamas kreditorės interesais, taip pat jog kitos svarbios aplinkybės bÅ«tų lėmusios ginčo sandorių sudarymÄ .

Apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, jog jei skolininkas nebÅ«tų padovanojęs sutuoktinei turto, pastaroji bÅ«tų kreipusis į teismÄ dėl skolos priteisimo, laikytini nepagrįstais įrodymais, be to, nepagrindžia teisinės pareigos atsakovei padovanoti nekilnojamÄ jį turtÄ turėjimÄ . Teisėjų kolegija akcentuoja, kad atsižvelgus į byloje nustatytas aplinkybes, į tai, kad atsakovas, iÅ¡davęs vekselį ieÅ¡kovei, padovanojo nekilnojamÄ jį turtÄ , pripažįsta nepagrįstu apeliacinio skundo argumentÄ , kad atsakovo (skolininko) veiksmai sudarant ginčijamÄ sandorį atitiko geros moralės principus.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ konstatuoti kasatoriaus ginčijamos actio Pauliana taikymo sÄ lygos – atsakovo (skolininko) neprivalėjimo sudaryti ginčijamų sandorių – egzistavimÄ ir taip elgdamasis nepažeidė CK 6.66 straipsnio nuostatų.Dėl Å¡alių (ne)sÄ Å¾iningumoCK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana).

Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį dviÅ¡alį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises; neatlygintinis sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo. Nagrinėjamos bylos aplinkybės ypatingos tuo, kad atsakovas ginčijama dovanojimo sutartimi turtÄ perleido savo sutuoktinei.Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė sutartis, pagal kuriÄ viena jos Å¡alis (dovanotojas) perduoda turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotojam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui (CK 6.465 straipsnio 1 dalis).

Akivaizdu, kad pagrindinis ir bÅ«tinas Å¡ios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas. Pažymėtina, kad dovanojama gali bÅ«ti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos artimų žmonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje R. Ž. v. M. P., D. G. ir O. S., bylos Nr. 3K-3-316/2010). Tai, kad R. G. turėjo motyvų padovanoti turtÄ sutuoktinei, nepaneigia ginčijamos dovanojimo sutarties neatlygintinio pobÅ«džio.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčijama sutartimi atsakovas sutuoktinei perleido jam nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), Å¡alys nesusitarė, jog už dovanÄ bus atsilyginta. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentai, kad dovanojimo sandoris yra atlygintinis, nes atsakovas R. G. turėjo pareigÄ atsilyginti atsakovei, laikytini nepagrįstais. Civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, kuri reiÅ¡kia, kad kiekvienas asmuo laikomas sÄ Å¾iningu, jeigu neįrodyta kitaip.

Tačiau CK 6.67 straipsnyje įtvirtinti konkretÅ«s nesÄ Å¾iningumo prezumpcijos atvejai, kurie traktuotini kaip bendrosios taisyklės iÅ¡imtys. Ä®rodžius aplinkybes, pagrindžiančias vienos iÅ¡ CK 6.67 straipsnyje nustatytų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijų taikymÄ , sandorį sudariusioms Å¡alims nesÄ Å¾iningumas preziumuojamas, todėl įrodinėjimo naÅ¡ta, siekiant paneigti nesÄ Å¾iningumÄ ir apsiginti nuo ieÅ¡kinio, tenka joms pačioms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kseda“ v.

R. B., bylos Nr. 3K-3-84/2013). Nagrinėjamos bylos atveju aktualus CK 6.67 straipsnio 1 punktas, pagal kurį preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu skolininkas sudarė sutartį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimais giminaičiais. Teisėjų kolegija, įvertinusi nutartyje nurodytus duomenis, sprendžia, kad Å¡ioje byloje atsakovo R. G. nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, sudarant ginčijamÄ dovanojimo sutartį su savo sutuoktine, nepaneigta.

Sudarydamas ginčijamÄ dovanojimo sandorį R. G. žinojo apie savo prievolę ieÅ¡kovei, taip pat žinojo ar turėjo žinoti, kad sandorio sudarymas pakenks jo mokumui, prieÅ¡ingas iÅ¡vadas patvirtinančių įrodymų byloje nepateikta (CPK 175, 185 straipsniai). Dėl sutarties su atsakovu R. G. sudariusios atsakovės L. G. (ne)sÄ Å¾iningumo teisėjų kolegija nurodo, kad jai CK 6.67 straipsnio 1 punkto pagrindu taip pat taikoma nesÄ Å¾iningumo prezumpcija, tačiau Å¡iuo atveju, kai yra ginčijamas neatlygintinis sandoris, apeliantės L.

G. (ne)sÄ Å¾iningumo klausimas nėra aktualus, nes, minėta, pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį toks sandoris gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu nepaisant jos sÄ Å¾iningumo ar nesÄ Å¾iningumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. D. v. Z. D. , V. S. ir R. D., bylos Nr. 3K-3-155/2013).Dėl ieÅ¡kinio senaties terminoApeliantai teigia, kad ieÅ¡kovė praleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ kreiptis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ie apeliacinio skundo argumentai laikytini nepagrįstais. CK 6.66 straipsnio 3 dalies nuostatomis, actio Pauliana ieÅ¡kinį kreditorius turi teisę pareikÅ¡ti per 1 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ , kuris pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kuriÄ kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį. Kaip minėta, atsakovas R. G. su ieÅ¡kove pagal iÅ¡duotÄ vekselį turėjo atsiskaityti 2009 m. balandžio 16 d., tačiau suėjus vekselyje numatytam prievolės įvykdymo terminui su kreditore neatsiskaitė, skola nebuvo iÅ¡ieÅ¡kota ir vykdymo procese.

IeÅ¡kovės ieÅ¡kinys Å¡ioje byloje gautas 2013 m. birželio 26 d. IeÅ¡kovė teigia, kad apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo iÅ¡ antstolio pateiktos informacijos apie skolininko turtinę padėtį, turto sudėtį ir sudarytÄ sandorį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus bei vykdomosios bylos medžiagÄ , sprendė, kad ieÅ¡kovė nepraleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino actio Pauliana pagrindu ginčyti 2008 m. vasario 27 d. dovanojimo sutartį Nr. 1138.

Atsakovai apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad ieÅ¡kovė apie atsakovo sudarytÄ 2008 m. vasario 27 d., sandorį sužinojo 2013 m. balandžio 9 d., pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Apeliantai ir trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad apie ginčo sandorį ieÅ¡kovė, bÅ«dama rÅ«pestinga, turėjo sužinoti jau 2009 m., t. y. antstoliui pradėjus vykdymo veiksmus ir paaiÅ¡kėjus aplinkybėms apie negalimumÄ nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininkui priklausantį turtÄ .Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas.

Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Pažymėtina ir tai, kad nepalankus įrodymų vertinimas vienai iÅ¡ Å¡alių nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad teismas apskritai neteisingai įvertino įrodymus.Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vykdomasis įraÅ¡as vykdyti antstoliui S. U. pateiktas 2009 m. birželio 30 d. Antstoliui S. U. apie R. G. perleistÄ nekilnojamÄ jį turimÄ tapo žinoma 2009 m. rugpjūčio 3 d., t. y. tuoj pat po vykdomojo įraÅ¡o Nr. 4124 pateikimo vykdyti, gavus informacijÄ iÅ¡ viešųjų registrų. 2013 m. balandžio 9 d. antstolis S. U. iÅ¡davė iÅ¡ieÅ¡kotojai V.

A. pažymÄ apie vykdymo eigÄ , kurioje iÅ¡ieÅ¡kotoja buvo informuota apie tai, jog iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipti į skolininko turimÄ nekilnojamÄ jį turtÄ nėra galimybės. Å iame raÅ¡te nurodyta, kad VÄ® Registrų centro duomenimis R. G. nuosavybės teise skolininkui priklausė žemės sklypas, bendras plotas 0,1778 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-gyvenamasis namas, bendras plotas 316,73 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas-Å«kinis pastatas, užstatytas plotas 107,00 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys adresu (duomenys neskelbtini).

Taip pat Å¡iame raÅ¡te nurodyta, kad šį turtÄ R. G. dovanojimo sutartimi 2008 m. vasario 27 d., Nr. 1138, perleido savo sutuoktinei L. G. (vykdomosios bylos Nr. 0034/09/01367 l. 147). Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, jog tapęs skolininku atsakovas R. G. informavo ieÅ¡kovę apie konkrečius turto pardavimo sandorius ir Å¡ių sandorių sÄ lygas. Be to, nei nagrinėjamoje byloje, nei vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovei iki 2013 m. balandžio 9 d. buvo pateikti aiÅ¡kÅ«s ir iÅ¡samÅ«s duomenys apie skolininko valdytÄ ir perleistÄ turtÄ .

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į tai, kad ieÅ¡kovė neturėjo duomenų apie skolininko valdytÄ turtÄ , laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad kreditorė iki nurodyto laikotarpio negalėjo patikrinti ginčo sandorių sudarymo įtakos atsakovo finansinei padėčiai bei gebėjimui laiku ir tinkamai įvykdyti įsipareigojimus ieÅ¡kovei. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieÅ¡kovė, tik tuomet, kai gavo iÅ¡samiÄ iÅ¡ antstolio pažymÄ apie vykdymo eigÄ , kurioje buvo informuota apie atsakovo esamÄ turtinę padėtį, buvusį priverstinį turto pardavimÄ , turto perleidimo sandorį, galėjo (turėjo) sužinoti, kad ginčijama dovanojimo sutartimi atsakovas sumažino savo mokumÄ , taip pažeisdamas jos teisę į skolos grÄ Å¾inimÄ .

Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ir įvertinusi bylos medžiagÄ , konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl ieÅ¡kinio senaties termino, iÅ¡samiai vertino į bylÄ pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus bei vykdomosios bylos medžiagÄ , nustatė visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, visapusiÅ¡kai ir nuodugniai iÅ¡tyrė Å¡alių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, todėl padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė apie atsakovo sudarytÄ 2008 m. vasario 27 d. sandorį sužinojo 2013 m. balandžio 9 d., ir kad kreipdamasi į teismÄ 2013 m. birželio 26 d., nepraleido vienerių metų ieÅ¡kinio senaties termino dovanojimo sandoriui actio Pauliana pagrindu ginčyti.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentųKasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ .

Atmesdamas apeliacinį arba atskirÄ jį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo arba nutarties motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime padarytomis iÅ¡vadomis bei konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo ir trečiojo asmens atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimoPalikus nepakeistÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidos, paskirstytos pirmosios instancijos teismo sprendimu, neperskirstytinos.CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios pusės, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Netenkinus atsakovų apeliacinio skundo, jų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.IeÅ¡kovė, pateikusi atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl Å¡ios iÅ¡laidos nėra priteisiamos. Trečiasis asmuo, pateikęs atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisti neprašė, jų dydį pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl Å¡ios iÅ¡laidos taip pat nėra priteisiamos (CPK 98 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                  Konstantinas Gurinas                                                                                                Dalia Kačinskienė                                                                                  Alvydas PoÅ¡kus