96fc7701-3b99-4f8e-a5e8-ecc00bd252b9 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas E

Pranešėjas

E. Maškevičius                                                   Baudžiamoji byla Nr. 1A-214-417/2010

Teisėja

Z. Romanovaitė                                                      Â

Procesinio sprendimo kategorija 1.1.9.2.

 (S)

                                                      Â

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 11 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,

teisėjų Valentino Janonio, Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,

dalyvaujant prokurorei Vaidai Pužauskienei, nuteistajam V. D. ,

jo gynėjui advokatui Mindaugui Kepeniui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d.

nuosprendžio, kuriuo V. D. pripažintas kaltu pagal BK 281 str. 1d. ir nuteistas šešių mėnesių laisvės

atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 str. paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – vienerius metus uždrausti vairuoti transporto priemonę.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

V.

D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 280 str. 1 d. už tai, kad 2008 m. gruodžio 31 d., apie 13.31 val., Klaipėdoje, duomenys neskelbtini Å¡viesoforo reguliuojamoje sankryžoje, vairavo automobilį „Audi 100“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) sukeldamas pavojų saugiam eismui, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant sausai asfaltuotai kelio dangai, natÅ«raliam apÅ¡vietimui, kai matomumas į priekį 400 metrų, penkių eismo juostų kelyje, važiuodamas penkta eismo juosta, skirta posÅ«kiui į kairę, užsidegus leidžiamam važiuoti Å¡viesoforo signalui, nedavė kelio nespėjusiai pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajai D. K. , įžengusiai į jÄ esant leidžiančiam eiti signalui, ir jÄ partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų D. K. nesunkiai sutrikdyta sveikata. Å iais veiksmais V.

D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 35 p. (reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai Å¡viesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti keliÄ nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į jÄ esant leidžiamam eiti signalui. Važiuodamas kryptimi, kuriÄ rodo rodyklė, įjungta papildomoje sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti keliÄ pėsčiajam) reikalavimus.

Nuteistasis V. D. pateiktame apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendį ir dėl jo priimti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį. Nurodo, kad nukentėjusiÄ sias jis galėjo pastebėti tik visai priartėjęs prie perėjos ir jas pamatė tik tada, kai jos iÅ¡niro iÅ¡ už stovėjusio prieÅ¡ais perėjÄ mikroautobuso. Anot nuteistojo, jo vairuojamas automobilis buvo apie 3 m nuo perėjos ir jis iÅ¡kart pradėjo stabdyti, tačiau techninės galimybės sustoti nebeturėjo ir pėsčioji beskubėdama atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio deÅ¡inio priekinio sparno Å¡onÄ , o po to pargriuvo. Pažymi, kadangi nukentėjusiÄ jÄ ir jÄ traukiančiÄ už rankos atgal merginÄ pamatė jau išėjusias iÅ¡ už mikroautobuso visai nebetoli nuo jo vairuojamo automobilio, todėl mano, kad prieÅ¡taravimo jo parodymuose nėra.

Apeliantas nurodo, jo teismas nuosprendyje mini, kad jis galėjo pažeisti ir KET 38 punkto reikalavimÄ , tačiau nuteistasis mano, kad tokia iÅ¡vada taip pat nėra pagrista, kadangi Å¡is KET punktas reglamentuoja vairuotojų elgesį, kai yra artėjama prie nereguliuojamų pėsčiųjų perėjų, prieÅ¡ kurias sustoja kitos transporto priemonės arba

artėjančios prie tokių perėjų sumažina greitį. Šiuo konkrečiu atveju, anot V. D. , visose keturiose eismo juostose transporto priemonės

buvo sustojusios, kadangi jiems eismÄ draudė Å¡viesoforo signalas, reguliuojantis eismÄ Å¡ioje sankryžoje, o ne tam, kad praleistų pėsčiuosius.

Nuteistojo manymu, nukentėjusiosios parodymai, duoti teisme, neatitinka realios eismo situacijos, kadangi pagal objektyviai nustatytas aplinkybes nukentėjusioji kontaktavo su automobilio priekiniu dešiniuoju sparnu, o jos tvirtinimu ji nuo savo anūkės atsiliko tik

1–1,5 m atstumu, tuo tarpu vien automobilio plotis yra 1,60 m, todėl, V. D. manymu, esant tokiai situacijai, turėtų būti

partrenktos abi pėsčiosios.

V. D. pažymi, kad teismo autotechninės ekspertizės akte konstatuojama, jog jis neturėjo techninės galimybės iÅ¡vengti kontakto su nukentėjusiÄ ja, nes jas pamatyti turėjo galimybę esančias apie 3–5 m nuo automobilio, o sustabdymui buvo reikalingas atstumas nuo 7, 4 iki 15, 7 m. Be to, anot apelianto, ekspertizės akte konstatuojama, kad Å¡ioje sankryžoje Å¡viesoforo signalai nėra tinkamai sureguliuoti ir nėra sudaryta galimybė pėstiesiems pereiti gatvę, kadangi leidžiamas Å¡viesoforo signalas dega per trumpai. Pažymi, kad to numatyti niekaip negalėjo. Be to, apeliantas akcentuoja, kad iÅ¡ nukentėjusiosios ir liudytojos O. Å . parodymų akivaizdu, kad jos įžengė į pėsčiųjų perėjÄ jau seniau degant Å¡viesoforo žaliam signalui ir skubėjo pereiti gatvę, kad spėtų į atvažiuojantį marÅ¡rutinį autobusÄ , todėl neabejotinai jos nebegalėjo spėti pereiti visų penkių eismo juostų degant žaliam Å¡viesoforo signalui. Tai žinodamos jos turėjo ypač atsargiai elgtis važiuojamojoje kelio dalyje.

Taip pat apelianto manymu, apylinkės teismas nemotyvuotai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimÄ teisės vairuoti transporto priemonę, kaip analogÄ bausmei, nors BK 281 str. 1 d. sankcijoje yra numatyta bausmė – teisės dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas. Be to, nuteistasis atkreipia dėmesį, jog net ir prokuroras baigiamosiose kalbose neprašė taikyti minėtos poveikio priemonės.

Nuteistasis ir jo gynėjas praÅ¡o skundÄ tenkinti.

Prokurorė praÅ¡o skundÄ atmesti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendžio dalis dėl V. D. pripažinimo kaltu pagal BK 281 str. 1 d. teisėtas ir pagrįstas.

Naikinti jo nuteistojo V. D. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Nors apeliantas kaltu neprisipažino, jo kaltė

visiškai įrodyta surinktų, ištirtų ir teismo įvertintų įrodymų visuma. Kolegija

neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir išsamiais nukentėjusiosios D. K. , liudytojos O. Š. parodymais, kuriuos papildo ikiteisminio tyrimo bei

teismo metu surinkti duomenys.

Kelių eismo taisyklių nuostatos iÅ¡ vairuotojo reikalauja ne tik imperatyviai laikytis nustatytų draudimų ar įpareigojimų, tačiau vairuotojui taip pat tenka pareiga pasirinkti tokį važiavimo bÅ«dÄ ir greitį, kuris leistų bet kuriuo momentu sustabdyti automobilį ar kitaip iÅ¡vengti kelyje atsiradusių kliūčių. Å iuo atveju, kad ir preziumuojant, jog 20–35 km/val. V. D. leistino greičio nevirÅ¡ijo, tačiau jis taip pat nepasirinko tokio saugaus greičio, kuriam esant bet kokioms aplinkybėms bÅ«tų galėjęs suvaldyti vairuojamÄ automobilį, Å¡iuo konkrečiu atveju, laiku sustabdyti.

Å iÄ aplinkybę patvirtina ir byloje atliktos autotechninės ekspertizės iÅ¡vados. Ekspertizės akte Nr.

11K-352(09) konstatuota, jog jeigu prieš įvykį susidariusioje situacijoje V. D. , perėjos neprivažiavęs didesniu  nei

reikalingas sustabdyti atstumu (važiuojant 20 km/h greičiu – didesniu nei 7,4 m, o važiuojant 35 km/h – didesniu nei 15,7 m atstumu), turėjo objektyviÄ galimybę matyti ar galėjo numatyti,  jog reguliuojamoje perėjoje prieÅ¡ sankryÅ¾Ä yra pėsčiųjų, kurie nespėjo pereiti gatvę, tai galėjo sustabdyti vairuojamÄ automobilį prieÅ¡ perėjÄ nepartrenkdamas pėsčiųjų (galėdamas numatyti pėsčiųjų buvimÄ perėjoje V. D. galėjo pasirinkti tokiai situacijai saugų priartėjimo prie perėjos greitį, kuriuo važiuojant galima bÅ«tų sustabdyti automobilį prieÅ¡ perėjÄ Â (b. l. 116).

IÅ¡ nustatytų faktinių bylos aplinkybių akivaizdu, kad apeliantas važiavimo greitį pasirinko neatsižvelgdamas į tai, jog jis artėja prie pėsčiųjų perėjos, kurioje realiai buvo galima tikėtis pėsčiųjų. Nes vien ta aplinkybė, kad V. D. važiavo degant žaliajam Å¡viesoforo signalui, nepanaikina Å¡io eismo dalyvio pareigos duoti keliÄ nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į jÄ esant leidžiamam eiti Å¡viesoforo signalui.

Nors V. D. teigimu, jis pėsčiųjų pamatyti anksčiau neturėjo galimybės, nes keturiose eismo juostose

stovėjo automobiliai, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į V. D. pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes, kad jis

matė, jog nukentėjusiÄ jÄ D. K. už rankos tempia liudytoja O. Å . . Å ios nurodytos aplinkybės apygardos teismui leidžia

sutikti su apylinkės teismo konstatavimu, kad V. D. vis dėlto dėmesį buvo sukoncentravęs į Å¡viesoforÄ , laukė leidžiančio eismÄ signalo, visiÅ¡kai neįvertindamas aplinkybės, kad pėstieji gali bÅ«ti nespėję pabaigti manevro. Juolab, kad iÅ¡ faktinių bylos aplinkybių matyti, jog nukentėjusioji pirmoji pradėjo manevrÄ , t. y. perėjimÄ per reguliuojamÄ jÄ pėsčiųjų perėjÄ , pažymėtina, degant leidžiamam eiti Å¡viesoforo signalui. Tuo tarpu V. D. veiksmai buvo paskesni, todėl jam ir teko pareiga savo manevrÄ pradėti tik įsitikinus, kad kiti eismo dalyviai, kaip Å¡iuo atveju, pėsčiosios D. K. ir

O. Å . , jau yra perėjusios sankryÅ¾Ä . O Å¡io reikalavimo akivaizdžiai apeliantas tinkamai neįgyvendino, buvo neatidus ir nerÅ«pestingas.

Apeliaciniame skunde V. D. nurodo, kad ekspertizės akte konstatuota, jog įvykio vietoje esančio šviesoforo signalai nėra sureguliuoti tinkamai, todėl pėstiesiems nėra sudaryta galimybė pereiti gatvę ir, nuteistojo manymu, tai privalėjusios žinoti nukentėjusioji ir liudytoja O. Š. turėjo būti itin atidžios.

Vertinant šį apelianto skundo argumentÄ , teisėjų kolegijos manymu, lieka visiÅ¡kai nepaaiÅ¡kinama nuteistojo pozicija: pareigÄ

žinoti apie Å¡viesoforo signalų trukmę primesti D. K. bei O. Å . , tuo tarpu savo neapdairumÄ ir neatsakingumÄ Å¡ia

aplinkybe pateisinti. Atkreiptinas dėmesys, kad V. D. pėsčiÄ jÄ nukentėjusiÄ jÄ D. K. sužalojo vairuojamu automobiliu atsitrenkdamas į jÄ . BÅ«tent V. D. veika buvo susijusi su didesnio pavojaus Å¡altiniu ir todėl jam teko pareiga bÅ«ti itin preciziÅ¡kam kertant pėsčiųjų perėjÄ , įvertinant didelę pėsčių tikimybę, juolab, kad kelias buvo penkių eismo juostų ir akivaizdu, kad bet kurioje iÅ¡ jų dar galėjo bÅ«ti pėsčiųjų,

kertančių gatvė, kuriuos praleisti taip pat būtų privalėjęs tiek V. D. , tiek kiti tuo metu vairavę automobilius asmenys.

Todėl apygardos teismas dar kartÄ pažymi, kad V. D. privalėjo bÅ«ti itin atidus ir atsakingas, įsitikinant, ar iÅ¡ tikrųjų jo kertamame kelyje nebėra pėsčiųjų, ir tik tada saugiai, nekeliant pavojaus, pervažiuoti minėtÄ jÄ pėsčiųjų perėjÄ .

Pirmosios instancijos teismas,

vertindamas byloje surinktus įrodymus, nuosprendyje nurodė motyvus, dėl kurių V. D. pripažino kaltu pagal BK 281 str. 1 d., todėl

apeliaciniame skunde

nurodyti argumentai nepaneigia teismo padarytų išvadų. Bylos aplinkybės įvertintos tinkamai, tinkamai

kvalifikuota nuteistojo V. D. veika, todėl tenkinti apeliacinį skundÄ â€“ o bÅ«tent V. D. iÅ¡teisinti pagal BK 281 str. 1 d. – nurodytais motyvais kolegijai nėra pagrindo.

Baudžiamojo įstatymo 54 str. 2 d. įtvirtintos aplinkybės, į kurias teismas privalo atsižvelgti skirdamas asmeniui bausmę už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ . V. D. padarė neatsargų nusikaltimÄ . Anksčiau teismo nebuvo teistas, tačiau, kaip matyti iÅ¡ KET pažeidimų suvestinės,

V. D. administracine tvarka baustas net penkis kartus. Todėl Å¡ie duomenys teisėjų kolegijai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V.

D. dirbdamas vairavimo instruktoriumi nesilaiko Kelių eismo taisyklių, todėl apylinkės teismo parinkta griežčiausia BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is – laivės atėmimas – yra tinkama. Taip pat apeliacinės instancijos teismas mano, kad paskirtoji Å¡eÅ¡ių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra artima BK 281 str. 1 d. sankcijoje numatytos Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies minimumui, yra optimali ir pakankama siekiant įgyvendinti bausmės tikslus. Be to, teisingas ir pagrįstas apylinkės teismo sprendimas paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti minimaliam baudžiamajame įstatyme numatytam laikui – vieneriems metams. Ir taip suteikti V. D. galimybę tinkamai įvertinti savo elgesį ir padaryti atitinkamas iÅ¡vadas dėl nusikalstamo elgesio, taip pat besikartojančių KET pažeidimų.

Tačiau teisėjų kolegija sutinka su apelianto V. D. apeliacinio skundo argumentu, jog apylinkės teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę – nepagrįsta.

IÅ¡ apelianto V. D. darbdavio IÄ®

A. S. savininko pateiktos charakteristikos matyti, kad V. D. šioje įmonėje dirba vairavimo instruktoriumi. Tai yra,

jo darbas yra tiesiogiai susijęs su teisės vairuoti transporto priemonės realizavimu ir Å¡iuo atveju jÄ atėmus reikÅ¡tų V. D. teisės dirbti dabartinį darbÄ atėmimÄ . Todėl teisėjų kolegija atsižvelgdama į minėtÄ jÄ aplinkybę bei į tai, jog apeliantas neatsargų nusikaltimÄ padarė pirmÄ kartÄ , blaivus, KET pažeidimas nėra grubus, mano, kad V. D. taikyti  baudžiamojo poveikio priemonę – atėmimÄ teisės vairuoti transporto priemonę – netikslinga, todėl Å¡i nuosprendžio dalis naikintina ir skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 328 str. 1p.).

Vadovaudamasi BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 18 d. nuosprendį pakeisti ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam V. D. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė –draudimas 1 metus vairuoti transporto priemonę.

KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .

Kolegijos pirmininkas                                                                                       Eduardas

Maškevičius

Teisėjai                                                                                                Valentinas

Janonis

                                                                                                                       Remigijus

Preikšaitis