96fb308d-c2e7-4e89-9922-c947e576d583 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-217-450/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00981-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.1; 2.6.10.5.2.5; 3.3.1.18.1; 2.6.10.2.4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. balandžio 6 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aldonos Tilindienės ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo A.

M. ir trečiojo asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros apeliacinius skundus bei atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prisidėjimÄ prie trečiojo asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, Lietuvos Respublikos generalinei prokuratÅ«rai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas A. M. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas iÅ¡ atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti 200 000 Eur neturtinės žalos, 52 000 Eur negautų pajamų ir 24 000 Eur turtinės žalos atlyginimÄ , iÅ¡ viso 276 000 Eur.

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalis, kuriomis A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant 369 959,27 Eur); baudžiamoji byla pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dėl G. K. vardu iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir atliktų darbų aktų suklastojimo bei panaudojimo), BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dėl uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Forsitia“ dokumentų suklastojimo bei panaudojimo), BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dėl Å«kininko E. M.

PVM deklaracijų suklastojimo bei panaudojimo), BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Adversus group“ dokumentų suklastojimo bei panaudojimo) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui; Å¡iose dalyse priėmė naujÄ nuosprendį, kuriuo A. M. iÅ¡teisino pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo, apgaule užvaldant 1 277 395,38 Lt vertės svetimÄ turtÄ , t. y. Lietuvos Respublikai skiriamas Europos SÄ jungos (toliau – ir ES) ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, bei 474 625 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias PVM lėšas), BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dėl G.

K. vardu iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir atliktų darbų aktų suklastojimo bei panaudojimo), BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Forsitia“ dokumentų suklastojimo bei panaudojimo), BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dėl Å«kininko E. M. PVM deklaracijų suklastojimo bei panaudojimo), BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Adversus group“ dokumentų suklastojimo bei panaudojimo), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

Panaikino 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos priteisimo, kuriomis iÅ¡ A. M. Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros) naudai buvo priteista 369 959,27 Eur turtinei žalai atlyginti, ir Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros civilinį ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ ; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalis dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo į A. M. turtÄ .

3. IeÅ¡kovo teigimu, nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios buvo pažeidžiama jo teisė į teisingÄ procesÄ . Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2008 m. Lietuvos Respublikos Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT). 2009 m. vasario 11 d. ieÅ¡kovo faktinėje gyvenamojoje vietoje buvo atlikta krata, kurios metu paimti ikiteisminiam tyrimui reikÅ¡mingi buhalterinės apskaitos dokumentai, tačiau teismo nutartis atlikti kratÄ Å¡iose patalpose nebuvo priimta. Nepaisant to, kratos metu paimtų buhalterinių dokumentų pagrindu buvo paskirtos įvairios užduotys specialistams atlikti komercinį Å«kinį įmonių, susijusių su Å«kininko E. M.vykdytu Paramos projektu, patikrinimÄ .

IeÅ¡kovas nepasirašė, nerengė ir nedalyvavo rengiant nei vienÄ su Paramos projektu ar jo įgyvendinimu susijusį dokumentÄ , jam pareikÅ¡ti baudžiamieji kaltinimai sunkaus nusikaltimo padarymu buvo nepagrįsti ir negalėjo bÅ«ti pagrįsti jokiais finansiniais dokumentais, Å«kinėmis operacijomis bei teisinę galiÄ turinčiais įrodymais. IeÅ¡kovas neatliko nei vieno objektyvaus veiksmo, kuris bÅ«tų susijęs priežastiniu ryÅ¡iu su galimais pažeidimais, įgyvendinant Paramos projektÄ . Be to, dėl nepagrįstai pradėto baudžiamojo persekiojimo, ieÅ¡kovui neteisėtai buvo paskirtos kardomosios priemonės ir kitos procesinės prievartos priemonės.

4. IeÅ¡kovas vertina, kad buvo padaryta žala jo reputacijai Lietuvos advokatÅ«roje, vieÅ¡ai žiniasklaidoje daugybę kartų sumenkinta ir paniekinta jo, kaip ilgametę profesinę patirtį turinčio advokato, reputacija. Advokatų taryba daug kartų svarstė su nepagrįstais ieÅ¡kovui pareikÅ¡tais įtarimais susijusius klausimus, ieÅ¡kovas buvo priverstas raÅ¡yti pasiaiÅ¡kinimus ir gintis nuo kaltinimų nusikalstamų veikų padarymu. Be to, 2018 m. kovo 18 d. Lietuvos advokatų tarybos posėdyje, atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-22-851/2018, buvo nuspręsta A. M. laikinai iÅ¡braukti iÅ¡ Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o nuo 2018 m. kovo 9 d. iki tol, kol iÅ¡nyks Å¡io iÅ¡braukimo pagrindÄ sudarančios aplinkybės. IeÅ¡kovas vėl įraÅ¡ytas į praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä tik 2018 m. rugsėjo 20 d. Dėl to ieÅ¡kovas negavo 52 000 Eur pajamų.

5. Ieškovo manymu, baudžiamoji byla akivaizdžiai nebuvo tiek sudėtinga, kad jos tyrimui, teisminiam nagrinėjimui reiktų beveik 10 metų. Galutiniame teismo sprendime nustatytos aplinkybės liudija, kad nepagrįstas ieškovo baudžiamasis persekiojimas užsitęsė dėl grubių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir teisėjų klaidų bei jų profesinės nekompetencijos.

6. Dėl itin ilgai trukusio baudžiamojo persekiojimo iÅ¡iro ieÅ¡kovo faktinė santuoka; dėl streso, atsiradusios baudžiamojo persekiojimo metu, buvo pakenkta ieÅ¡kovo sveikatai; sukelti dideli dvasiniai ir emociniai iÅ¡gyvenimai; pablogėjo psichinė sveikata; ieÅ¡kovas prarado profesinę reputacijÄ , garbę. PatirtÄ neturtinę žalÄ ieÅ¡kovas vertina 200 000 Eur suma.

7. IeÅ¡kovas dėl baudžiamosios bylos patyrė 24 000 Eur teisinių iÅ¡laidų, kurias vertina kaip patirtÄ turtinę žalÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Kauno apygardos teismas 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 5 000 Eur iÅ¡laidų, turėtų baudžiamojoje byloje už teisinę gynybÄ ; likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

9. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovo argumentus dėl nepagrįstai pradėto ikiteisminio tyrimo ir pareikÅ¡tų įtarimų, nusprendė, kad pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ buvo, nes ikiteisminio tyrimo įstaigai buvo pateikta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atlikto operatyvaus patikrinimo medžiaga, kurioje fiksuota neteisingai vedama UAB „Forsitia“ apskaita apie atliktus statybos darbus, statybos darbų laikÄ , atliktus kitus darbus, darbų kainos neatitiko realių faktų, nebuvo suraÅ¡omi teisingi pinigų apskaitos dokumentai, dėl to VMI negalėjo nustatyti tikro pinigų judėjimo įmonėje.

Nustatyti faktai leido FNTT įtarti, kad buvo ketinama sukčiauti, įgyti lėšas apgaule, arba jau buvo padarytos nusikalstamos veikos. Esant VMI patikrinimo aktui, teismo vertinimu, nebuvo pagrįsta atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . Teismas atkreipė dėmesį, kad iÅ¡ VMI patikrinimo medžiagos, apklaustų asmenų parodymų matyti, jog liudytojai nurodė, kad dėl darbų kaimo sodyboje tarėsi su A. M., apmokėjimÄ taip pat gavo iÅ¡ A. M., dėl to įtarimai ieÅ¡kovui buvo formuluojami kaip subÅ«rimas asmenų grupės, susidedančios iÅ¡ E. M., G.

K. ir R. G., vadovavimas tokiai grupei, jos veiksmų koordinavimas tikslu apgaule užvaldyti svetimÄ turtÄ (ES paramos lėšas). Teismas pažymėjo, kad nepateikta duomenų, jog egzistavo aplinkybės, dėl kurių ikiteisminis tyrimas buvo negalimas, todėl darė iÅ¡vadÄ , jog ikiteisminis tyrimas A. M. atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai. Teismas nusprendė, kad ikiteisminio tyrimo pradėjimas ir įtarimų pareiÅ¡kimas ieÅ¡kovo atžvilgiu nelaikytinas valstybės institucijų neteisėtu veikimu, dėl kurio galėtų kilti civilinė atsakomybė.

10. Teismas, vertindamas ieÅ¡kovo argumentus dėl kardomųjų priemonių ir kitų procesinės prievartos priemonių taikymo, nustatė, kad 2010 m. kovo 25 d. ieÅ¡kovui buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos. Pasak teismo, paskiriant Å¡iÄ kardomÄ jÄ priemonę Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos pažeistos nebuvo. Kardomosios priemonės rÅ«Å¡is parinkta tinkamai, nes raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos iÅ¡ esmės ieÅ¡kovo gyvenimo ir profesinės veiklos nesuvaržė, kaip matyti iÅ¡ vėlesnių įvykių, ieÅ¡kovas nevyko į apklausas, nurodė, kad atlieka advokato pareigas kitoje byloje.

Teismas pastebėjo, kad paskiriant ieÅ¡kovui raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, ikiteisminis tyrimas buvo pradinėje stadijoje, buvo pareikÅ¡ti įtarimai sukčiavimu, dokumentų klastojimu, grupės organizavimu, renkama medžiaga kaltinimams pagrįsti, todėl tyrėjams buvo aktualu, jog įtariamasis Å¡aukiamas nedelsiant atvyktų. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad kardomosios priemonės – raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti paskyrimu pareigÅ«nai neteisėtų veiksmų nepadarė.

11. Teismas nustatė, kad 2011 m. vasario 23 d. ieÅ¡kovui buvo paskirta kita kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje. Teismas sutiko, kad prokuroras turėjo pagrindÄ paskirti griežtesnę kardomÄ jÄ priemonę, nes ieÅ¡kovas nesilaikė savo pažado neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, neatvyko į keletÄ apklausų; be to, 2011 m. lapkričio 22 d. Å¡i kardomoji priemonė buvo panaikinta, liko galioti tik raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Teismo vertinimu, paskirtos kardomosios priemonės iÅ¡ esmės ieÅ¡kovo teisės judėti nesuvaržė, nes, pagal ieÅ¡kovo praÅ¡ymus, jam buvo leidžiama iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos.

12. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ieÅ¡kovui buvo pakeista kardomoji priemonė iÅ¡ raÅ¡ytinio pasižadėjimo neiÅ¡vykti į suėmimÄ ; Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi paskirtÄ priemonę paliko nepakeistÄ ; 2016 m. rugsėjo 29 d. Vilniaus apygardos teismas suėmimÄ pakeitė į 5 000 Eur užstatÄ , kuri baigė galioti 2018 m. rugsėjo 3 d. įsiteisėjus nuosprendžiui. Teismas nusprendė, kad pradinėje ikiteisminio tyrimo stadijoje kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – buvo paskirta siekiant koncentruoto ir operatyvaus tyrimo atlikimo, turint pagrįstų prielaidų, jog galbÅ«t buvo padarytos nusikalstamos veikos.

Vėliau griežtesnių kardomųjų priemonių paskyrimÄ (įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje, suėmimo ir užstato) parinkimÄ sÄ lygojo paties ieÅ¡kovo nedrausmingas elgesys, kai jis neatvykdavo į apklausas, teismo posėdžius. Teismas vertino, kad negalima daryti iÅ¡vados, jog kardomųjų priemonių paskyrimas įrodo valstybės pareigÅ«nų neteisėtus veiksmus.

13. Teismas dėl ieškovui paskelbtos paieškos pažymėjo, kad pagal BPK paieška nelaikoma procesinės prievartos priemone, iš esmės jokios įtakos ieškovo teisėms ji nepadarė, be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi paieška buvo panaikinta.

14. Teismas dėl kratos ieškovo gyvenamosiose patalpose nurodė, kad dėl šios procesinės prievartos priemonės teisėtumo ir ja padarytos žalos atlyginimo yra įsiteisėjęs Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-585-432/2010 (teisminio proceso Nr. 2-02-3-07747-2009-3), todėl nepasisakė dėl kratos teisėtumo ir žalos atlyginimo.

15. Teismas nusprendė, kad laikinas nuosavybės teisės ribojimas nelaikytinas valstybės pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais. Kol neįsiteisėjo iÅ¡teisinamasis nuosprendis, buvo pagrindas riboti ieÅ¡kovo disponavimÄ nuosavybės teisėmis, siekiant užtikrinti galimÄ civilinių ieÅ¡kinių patenkinimÄ . IeÅ¡kovo praÅ¡ymu, areÅ¡tuoti turto objektai buvo keičiami vieni kitais. IeÅ¡kovas teikė teismui praÅ¡ymus vietoje areÅ¡to jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo nustatyti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ E. M, turtui, siekiant iÅ¡vengti Å¡io turto pardavimo iÅ¡ varžytynių dėl kito įsiskolinimo, prieÅ¡taravo, kad banko praÅ¡ymu bÅ«tų panaikintas laikinas nuosavybės teisės ribojimas žemės sklypui, esančiam Klaipėdos raj.

Tai rodo, kad, tam tikrais atvejais, ieškovui laikinas nuosavybės teisių ribojimas buvo naudingas, nes leido bent laikinai išvengti išieškojimo pagal kitas prievoles. Duomenų, kad ieškovui buvo kilęs poreikis parduoti ar kitaip disponuoti suvaržytais turto objektais, ieškovas nepateikė. Teismas vertino, kad valstybės neteisėtų veiksmų nebuvo, žala ieškovui laikinu nuosavybės teisės apribojimu nepadaryta.

16. Teismas, atmesdamas ieÅ¡kovo argumentus dėl ilgai užtrukusio baudžiamojo persekiojimo ir teisminio nagrinėjimo, įvertino teisminio proceso eigÄ ir nustatė, kad iÅ¡ viso įvyko apie 50 teismo posėdžių, kiti teismo posėdžiai neįvyko: 6 kartus dėl ieÅ¡kovo advokato E. M. neatvykimo, 7 kartus dėl E. M. ligos, 12 posėdžių neįvyko dėl A. M. ir jo dukters ligos, 10 posėdžių neįvyko dėl to, jog keitėsi ieÅ¡kovo advokatai – E. M. nutraukė susitarimÄ , vėliau L.

M. nutraukė susitarimÄ , Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba (toliau –VGTP) paskirtas advokatas nusiÅ¡alino, naujai paskirta advokatė E. Žilėnienė buvo nepasiruoÅ¡usi posėdžiui, 2–3 posėdžiai buvo atidėti dėl to, jog ieÅ¡kovas reiÅ¡kė nuÅ¡alinimus teisėjai, prokurorei. Teismas nustatė, kad santykis tarp įvykusių ir neįvykusių posėdžių yra 50 / 39. Teismas pažymėjo, kad neteigia, jog kaltinamieji negali sirgti, neneigia jų teisės reikÅ¡ti nuÅ¡alinimus ir kitais teisėtais bÅ«dais ginti savo teises, tačiau spręsdamas klausimÄ , ar proceso trukmė nebuvo pernelyg ilga, atsižvelgė dėl kokių priežasčių procesas užsitęsė.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad teismas, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ , veikė koncentruotai, operatyviai, skirdavo po keletÄ posėdžių į priekį, pareikÅ¡tus nuÅ¡alinimus iÅ¡spręsdavo tÄ pačiÄ dienÄ , netgi, teisėjÄ paskyrus dirbti į aukÅ¡tesnės pakopos teismÄ , byla nebuvo perduota naujam teisėjui, kas bÅ«tų užvilkinę procesÄ , tačiau pavesta užbaigti bylos nagrinėjimÄ tai pačiai teisėjai. IeÅ¡kovas nenurodė, o teismas nenustatė teismo, nagrinėjusio baudžiamÄ jÄ bylÄ , neteisėtų veiksmų.

Pažymėjo, kad, dėl teismo darbo organizavimo problemų, teismo posėdis baudžiamojoje byloje buvo atidėtas ne daugiau kaip 5 kartus (dėl perdavimo kitam teisėjui, du kartus dėl teisėjos ligos, dėl rezervuotos salės užimtumo, dėl prokurorės nepasiruoÅ¡imo baigiamajai kalbai). Lyginant su bendra proceso trukme, teismo vertinimu, 5 atidėti teismo posėdžiai nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus teismo veiksmus vilkinant procesÄ .

17. Dėl sumenkintos ieÅ¡kovo reputacijos 2011 m. birželio 27 d. FNTT pateikiant praneÅ¡imÄ Å¾iniasklaidai teismas pažymėjo, kad, praneÅ¡imo metu, jame nurodyti duomenys atitiko tikrovę, be to, konkrečiai ieÅ¡kovo asmens duomenys nebuvo atskleisti, nes buvo nurodomi tik inicialai, dėl to nebuvo paskleisti duomenys, žeminantys ieÅ¡kovo garbę ir orumÄ bei neatitinkantys tikrovės.

18. Dėl kitų praneÅ¡imų iÅ¡vieÅ¡inimo spaudoje teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė duomenų, jog kreipėsi į visuomenės informavimo priemones dėl paskleistų duomenų paneigimo. Nesant tokio kreipimosi ir nesant ieÅ¡kinyje nurodytam, kokie konkretÅ«s duomenys paskleisti apie ieÅ¡kovÄ buvo neatitinkantys tikrovės, žeminantys jo garbę bei orumÄ , teismo vertinimu, neįmanoma nustatyti, koks subjektas paskleidė duomenis: ar visuomenės informavimo priemonė, ar kitas informacijos Å¡altinis (pvz., valstybės institucija, pareigÅ«nas). Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė valstybės institucijų ar pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, kuriais buvo paskelbti apie jį tikrovės neatitinkantys ir jo garbę žeidžiantys duomenys.

19. Teismas dėl apribojimo verstis advokato praktika pažymėjo, kad nors ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, kokias pajamas jis prarado dėl laikino iÅ¡braukimo iÅ¡ praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o, tačiau, net ir esant tokiems įrodymams, atsakovu dėl prarastų pajamų atlyginimo negali bÅ«ti Lietuvos valstybė, nes ji neatsako už kito juridinio asmens (asociacijos) sprendimu padarytÄ Å¾alÄ .

20. Teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo iÅ¡teisinimo reikÅ¡mės, atsižvelgė į Å¡iuo metu nustatytÄ BPK 106 straipsnio 3 dalyje teisinį reguliavimÄ , ir darė iÅ¡vadÄ , kad yra pagrindas priteisti ieÅ¡kovui jo turėtas iÅ¡laidas advokato pagalbai baudžiamojoje byloje, tačiau pastebėjo, jog, sprendžiant šį klausimÄ , kyla iÅ¡laidų realumo problema. Teismas ieÅ¡kovui keletÄ kartų iÅ¡aiÅ¡kino pareigÄ Ä¯rodyti baudžiamojoje byloje turėtų iÅ¡laidų faktÄ ir dydį.

IeÅ¡kovas kartu su ieÅ¡kiniu pateikė dvi advokatės I. A. sÄ skaitas: 2017 m. gruodžio 21 d. už gynybÄ baudžiamojoje byloje 3 000 Eur ir 2018 m. gruodžio 24 d. už gynybÄ baudžiamojoje byloje apeliacinėje instancijoje 2 000 Eur. Vėliau ieÅ¡kovas pateikė advokato E. M. 2022 m. birželio 20 d. iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ už kliento gynybÄ baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu ir teismo proceso metu – 25 410 Eur; du mokėjimo dokumentus, kad jis, pagal advokato E. M. sÄ skaitÄ , 2022 m. liepos 28 d. sumokėjo 810 Eur ir 2022 m. liepos 29 d.

– 3 600 Eur, iš viso 4 410 Eur.

21. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovÄ baudžiamojoje byloje nuo 2017 m. sausio mėn. gynė advokatė I. A., kuri dalyvavo teisiamuosiuose posėdžiuose, jie su pertraukomis buvo skiriami 18 dienų, rengė apeliacinį skundÄ ir dalyvavo nagrinėjant jį apeliacinės instancijos teisme. IeÅ¡kovas nepateikė atstovavimo sutarties su gynėja I. A., nepateikė suteiktų paslaugų detalizacijos bei duomenų, kad sÄ skaitas apmokėjo, tačiau, teismas vertino, jog sÄ skaitos buvo iÅ¡raÅ¡ytos 2017 m. ir 2018 m., teisinės paslaugos baudžiamojoje byloje suteiktos 2017 m. ir 2018 m., sÄ skaitų ieÅ¡kovas neapmokėjo, todėl jam iÅ¡lieka prievolė jas apmokėti.

Nors paslaugų pobÅ«dis nedetalizuotas, tačiau teismas įvertinęs, kad advokatė dalyvavo teismo posėdžiuose, parengė apeliacinį skundÄ , nusprendė, jog teisinės pagalbos iÅ¡laidų dydis atitinka suteiktų paslaugų kiekį, trukmę, pobÅ«dį, todėl ieÅ¡kovui iÅ¡ valstybės priteisė 5 000 Eur advokatės I. A. suteiktoms paslaugoms apmokėti.

22. Advokatas E. M. atstovavo ieÅ¡kovÄ baudžiamojoje byloje 2011–2013 m., per tÄ laikÄ jis 6 kartus neatvyko į teismo posėdžius, tai reiÅ¡kia, kad ir dėl jo neatvykimų bylos nagrinėjimas teisme užsitęsė. Teismas pastebėjo, kad nepateikta duomenų, jog advokatas parengė kokius nors procesinius dokumentus; 2013 m. spalio 2 d. jis pranešė teismui, kad nutraukė susitarimÄ su ieÅ¡kovu. Ä® bylÄ pateikta advokato E. M. sÄ skaita iÅ¡raÅ¡yta 2022 m. birželio 20 d., t. y. praėjus beveik 10 metų nuo suteiktų paslaugų (25 410 Eur sumai), paslaugų detalizacijos nepateikta, atstovavimo sutarties taip pat nėra.

Teismas nusprendė, kad advokato E. M. sÄ skaita ir ieÅ¡kovo faktiÅ¡kai sumokėtos sumos nėra pakankamas pagrindas konstatuoti valstybės prievolę apmokėti ieÅ¡kovui, iÅ¡teisintam baudžiamojoje byloje, jo patirtas iÅ¡laidas gynybai Å¡ioje dalyje – sÄ skaita nedetalizuota, iÅ¡raÅ¡yta praėjus beveik 10 metų po paslaugų suteikimo, todėl neatitinka baudžiamojoje byloje patirtų iÅ¡laidų realumo kriterijaus. III. Apeliacinių skundų, prisidėjimo prie apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai 23.

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ dalyje, kurioje ieÅ¡kovui priteista 5 000 Eur iÅ¡laidos už teisinę gynybÄ baudžiamojoje byloje ir A. M. ieÅ¡kinį atmesti visa apimtimi. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 23.1. Teismas, nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, kaip bÅ«tinos civilinės atsakomybės sÄ lygos, nepagrįstai, vadovaudamasis BPK 106 straipsnio 3 dalimi, nusprendė, jog ieÅ¡kovas turi teisę į turtinės žalos – iÅ¡laidų gynėjo paslaugoms apmokėti baudžiamajame procese, atlyginimÄ , nepaisant to, kad buvo iÅ¡teisintas.

Atstovavimo iÅ¡laidų, patirtų baudžiamajame procese, priteisimas civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, nesiejant jų atlyginimo su pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais, kaip viena iÅ¡ bÅ«tinų valstybės deliktinės atsakomybės sÄ lygų, yra neteisinga ir netinkama praktika. Neteisėti veiksmai yra bÅ«tina sÄ lyga deliktinei atsakomybei kilti, nepriklausomai nuo to, ar vadovaujamasi bendrosiomis, ar specialiosiomis deliktinės atsakomybės normomis. 23.2. BPK 106 straipsnyje numatyta proceso iÅ¡laidų atlyginimo tvarka yra taikoma sprendžiant dėl iÅ¡laidų atlyginimo tame pačiame procese, kuriame jos buvo patirtos, t. y. baudžiamajame procese, nes tai yra procesinio pobÅ«džio iÅ¡laidos, todėl reikalavimas jas atlyginti negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas atskiroje civilinėje byloje.

Procesinės iÅ¡laidos (ir atstovavimo iÅ¡laidos) bei turtinė žala arba nuostoliai yra skirtingos teisinės prigimties turtiniai praradimai. Todėl Å¡ių praradimų atlyginimui yra nustatytas skirtingas teisinis reguliavimas. Procesinių iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja proceso normos, numatančios tokių iÅ¡laidų atlyginimÄ tame procese, kuriame jos buvo patirtos, o žalos atlyginimÄ â€“ materialinės teisės normos. 23.3. Galutinis procesinis sprendimas baudžiamojoje byloje buvo priimtas 2018 m. rugsėjo 3 d., t. y. iki Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo įsigaliojimo.

BPK 106 straipsnio pakeitimas, numatantis advokato iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡teisintam asmeniui, įsigaliojo nuo 2022 gegužės 1 d. Teismas, priteisdamas ieÅ¡kovui jo patirtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, neturėjo teisinio pagrindo remtis BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nes Å¡ių iÅ¡laidų atsiradimo metu nebuvo galiojančio teisės akto, kuris numatytų tokių iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡teisintiems asmenims.

24. Prisidėjime prie trečiojo asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros apeliacinio skundo atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, pareiÅ¡kė, jog prisideda prie apeliantės (trečiojo asmens) Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros apeliacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimo dalies, kuria ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteista 5 000 Eur iÅ¡laidų už teisinę pagalbÄ baudžiamojoje byloje, panaikinimo ir praÅ¡o ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmesti visa apimtimi.

25. IeÅ¡kovas A. M. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ dalyje, kurioje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 25.1. Teismas, vertindamas FNTT veiksmų teisingumÄ , nepagrįstai rėmėsi VMI atlikto operatyvinio patikrinimo medžiaga, nes neįrodyta, kad FNTT, gavusi VMI atlikto operatyvinio patikrinimo medžiagÄ , bÅ«tų turėjusi objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų dėl ieÅ¡kovo tariamai padarytų nusikalstamų veikų.

FNTT, gavusi informacijÄ apie galimai padarytÄ ar daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , kiekvienu atveju pati įvertina gautos informacijos objektyvumÄ ir priima sprendimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ ar ne, o ne remiasi VMI iÅ¡vadomis. 25.2. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas be teisinio pagrindo (nesant konkrečių faktų). FNTT neteisėti veiksmai konstatuoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendime, kuriame konstatuotas 2009 m. vasario 11 d. atliktos kratos neteisėtumas. Dėl nurodytų pirminių neteisėtų veiksmų atlikimo, sekė tolimesni valdžios institucijų neteisėti veiksmai. 25.3.

Ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos teisme nagrinėjimas truko ypatingai ilgai: ikiteisminis tyrimas – 1 metus ir 3 mėn., o teisminis nagrinėjimas – 7 metus ir 2 mėn. Teismas netinkamai pasirinkimo vertinimo kriterijus, nes teisminio proceso trukmę vertino tik skaičiuodamas įvykusius ir neįvykusius teisiamuosius posėdžius. Å iuo atveju buvo svarbu vertinti teismo metu atliktų procesinių veiksmų kiekį bei pobÅ«dį, bylos apimtį, sudėtingumÄ , tačiau teismas tokių kriterijų nevertino ir sprendime apie juos nepasisakė. 25.4.

Dėl neteisėtų valstybės institucijų veiksmų vieÅ¡ai žiniasklaidai ir visuomenei buvo paskleista ieÅ¡kovo reputacijÄ menkinanti informacija. Žiniasklaidos praneÅ¡imai, pažeidžiantys nekaltumo prezumpcijÄ , plačiai pasklido visuomenėje, apie tai sužinojo artimieji, draugai ir kiti asmenys, kurie pradėjo ieÅ¡kovu nepasitikėti. Apie ieÅ¡kovÄ buvo suformuota iÅ¡ankstinė neigiama nuomonė. Vien tai, kad praneÅ¡imuose nebuvo nurodomas pilnas ieÅ¡kovo vardas ir pavardė, nesukliudė jį pažinojusiems asmenims, klientams pagal inicialus identifikuoti ieÅ¡kovÄ .

Tai patvirtina ir faktas, kad, po praneÅ¡imų iÅ¡platinimo, buvo nutrauktos teisinių paslaugų sutartys su klientais. Advokato profesinė veikla grindžiama pasitikėjimo principu, itin svarbi advokato reputacija. Vien tai, kad po iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo ieÅ¡kovas laikomas turinčiu nepriekaiÅ¡tingÄ reputacijÄ pagal Lietuvos Respublikos advokatÅ«ros įstatymÄ , savaime nereiÅ¡kia, jog yra atkurtas ieÅ¡kovo ir buvusių klientų pasitikėjimas, kuris buvo sužlugdytas dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo. 25.5.

IeÅ¡kovas beveik 10 metų dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo buvo teisinio netikrumo bÅ«senoje. Beveik visam jam nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamam turtui buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, taip pat taikytos kardomosios ir kitos procesinės prievartos priemonės. Tai sukėlė ieÅ¡kovui dvasinius ir emocinius iÅ¡gyvenimus, psichinės sveikatos pablogėjimÄ , profesinės reputacijos, garbės praradimÄ .

26. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atsiliepime į ieÅ¡kovo A. M. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais: 26.1. Teismas, spręsdamas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir vykdymo pagrįstumo, įvertino, ar baudžiamojoje byloje buvo pakankamai duomenų, leidusių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamÄ veikÄ ; teismas nenustatė aplinkybių dėl kurių baudžiamasis procesas bÅ«tų negalimas; tokių aplinkybių nenurodė ir apeliantas.

Pagal kasacinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikÄ Ä¯tarimÄ pagrindžiantys faktai neturi bÅ«ti tokio paties lygmens, kaip bÅ«tina apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti ar kaltinimui pareikÅ¡ti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto baudžiamasis persekiojimas pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , ir iki ikiteisminio tyrimo pradžios momento nebuvo aplinkybių, nurodytų BPK 168 straipsnio 1 dalyje bei 3 straipsnio 1 dalyje. 26.2.

Dėl apelianto ir kitų kaltinamųjų elgesio neįvyko 35 teismo posėdžiai. Teismas, nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , skirdavo po keletÄ teismo posėdžių į priekį, pareikÅ¡tus nuÅ¡alinimus proceso pabaigoje iÅ¡spręsdavo tÄ pačiÄ dienÄ ; teisėjÄ , nagrinėjusiÄ bylÄ , paskyrus dirbti į aukÅ¡tesnės instancijos teismÄ , byla nebuvo perduota naujam teisėjui, kas bÅ«tų užvilkinę procesÄ , tačiau pavesta jos nagrinėjimÄ užbaigti tai pačiai teisėjai.

Dėl teismo darbo organizavimo problemų posėdžiai buvo atidėti 5 kartus (dėl perdavimo kitam teisėjui, 2 kartus dėl teisėjos ligos, dėl rezervuotos salės užimtumo, dėl prokurorės nepasiruoÅ¡imo baigiamajai kalbai). Apeliantas nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, kad buvo pažeisti BPK 240, BPK 2421, BPK 243, BPK 244 straipsniai, reglamentuojantys baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme atskiras proceso stadijas. Taigi pagrįstai konstatuota, kad teismas, nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , veikė koncentruotai, operatyviai ir nepažeidė BPK nuostatų, reglamentuojančių baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme atskiras proceso stadijas. 26.3.

Apeliantas, bÅ«damas kvalifikuotu teisininku, turėjo suprasti, kad UAB „Forsitia“, teikdama tikrovės neatitinkančiÄ mokestinę informacijÄ , pažeidžia teisės aktus, tai sÄ lygojo atitinkamas pasekmes. Apeliantas dėl didelio neatsargumo sudarė prielaidas žalai kilti, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Apeliantas savo neteisėtais veiksmais prisidėjo prie pasekmių atsiradimo, dėl to buvo iÅ¡kelta baudžiamoji byla ir baudžiamasis procesas truko beveik 10 metų. 26.4. Nors apeliantas įrodinėjo, kad dėl neteisėto baudžiamojo persekiojimo su juo teisinių paslaugų sutartis nutraukė visi pagrindiniai klientai, tačiau jis nepateikė tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, t. y. neįrodė turtinės žalos fakto ir dydžio.

Apeliantas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto bei visų bÅ«tinų civilinei atsakomybei kilti sÄ lygų. Todėl nesant teisinio pagrindo, valstybei negali kilti pareiga atlyginti neturtinę žalÄ .

27. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra atsiliepime į ieÅ¡kovo A. M. apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimÄ dalyje, kurioje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmestas, palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais atsikirtimais: 27.1. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas gavus VMI raÅ¡tÄ apie galimas nusikalstamas veikas. Ikiteisminio tyrimo įstaigai buvo pateikta VMI atlikto operatyvaus patikrinimo medžiaga, kurioje buvo fiksuota neteisingai vedama UAB „Forsitia“ apskaita apie atliktus statybos darbus, neteisingai fiksuojamas statybos darbų laikas, atlikti darbai, darbų kainos neatitiko faktinės padėties, nebuvo suraÅ¡omi teisingi pinigų apskaitos dokumentai, VMI negalėjo nustatyti tikro pinigų judėjimo įmonėje.

Tokie VMI patikrinimo akte pateikti faktai leido ikiteisminio tyrimo subjektui (FNTT) įtarti, kad buvo ketinama sukčiauti, įgyti lėšas apgaule, arba jau buvo padarytos tokios veikos. Teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad, esant tokiam VMI patikrinimo aktui, nebuvo pagrindo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ . 27.2. Teismas pagrįstai konstatavo, kad, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, buvo pagrindas reikÅ¡ti įtarimus ir pradėti ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog ieÅ¡kovas, nors ir nebÅ«damas įmonės – rangovo ir Å«kio subjekto, pretenduojančio gauti paramÄ , darbuotojas, faktiÅ¡kai bei aktyviai dalyvavo Å¡io juridinio asmens veikloje, ruošė ir teikė reikalingus dokumentus arba dokumentams rengti reikalingÄ informacijÄ , bendravo su subrangovais, duodavo nurodymus dėl piniginių lėšų naudojimo ir iÅ¡ esmės disponavo Å¡ios įmonės lėšomis bei faktiÅ¡kai veikė kaip Å¡ios įmonės atstovas. 27.3.

Apelianto argumentas, kad ikiteisminio tyrimo institucijų neteisėtus veiksmus pradedant ikiteisminį tyrimÄ Ä¯rodo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendimu pripažintas kratos neteisėtumas, nėra susijęs su ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar įtarimų ieÅ¡kovui pateikimo pagrįstumu, nes minimu sprendimu buvo iÅ¡spręstas tik atitinkamo ikiteisminio tyrimo veiksmo – kratos teisėtumo, o ne ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimas. Be to, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantas, minimu sprendimu kratos neteisėtumas nebuvo konstatuotas.

Å iuo sprendimu buvo konstatuotas neteisėtas pareigÅ«nų patekimas į patalpÄ (apie kurios egzistavimÄ prieÅ¡ pradedant kratÄ pareigÅ«nams nebuvo žinoma) iki priimant nutarimÄ daryti kratÄ . Pats kratos atlikimas pripažintas teisėtu. 27.4. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas, vertindamas teisminio proceso trukmę, vertino tik per įvykusių ir neįvykusių teisiamųjų posėdžių kriterijų ir nevertino kitų kriterijų. Teismas, pasisakydamas dėl baudžiamojo persekiojimo trukmės, įvertino tai, kad ieÅ¡kovas buvo kaltinamas pagal tris BK straipsnius, kurių vienas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų, jog byloje buvo 4 kaltinamieji (3 fiziniai asmenys ir 1 juridinis asmuo), ieÅ¡kovui pateikti septyni kaltinimų epizodai, byloje gautos septynios specialistų iÅ¡vados, apklausti 49 liudytojai, dėl to spręstina, jog ikiteisminio tyrimo trukmė nebuvo per ilga.

Ikiteisminio tyrimo veiksmų intensyvumas buvo tinkamas, daug veiksmų buvo atlikta 2008–2009–2010 m., iki įtarimų ieÅ¡kovui pareiÅ¡kimo (dokumentų poėmiai, apžiÅ«ros, liudytojų apklausos, užklausos VMI, registrams, užduotys specialistams, specialistų iÅ¡vadų rengimas, gavimas). Teismas teisingai pastebėjo, kad ieÅ¡kovas nenurodė laikotarpių, per kuriuos ikiteisminis tyrimas nebuvo vykdomas arba buvo nepakankamai intensyvus, kas galėtų patvirtinti apie valstybės pareigÅ«nų neteisėtÄ neveikimÄ . 27.5.

Vertindamas bylos nagrinėjimo teisme trukmę, teismas pagrįstai, kaip esminį kriterijų, vertino posėdžių (įvykusių ir neįvykusių) skaičių, jų skyrimo intervalus, nes teismo posėdžiai yra vienintelė bylos nagrinėjimo teisme forma, o šiuo atveju didelis neįvykusių posėdžių skaičius ir buvo esminis veiksnys lėmęs bylos nagrinėjimo teisme trukmę. Faktiškai visi neįvykę posėdžiai neįvyko dėl priežasčių, susijusių su ieškovu ir kitais kaltinamaisiais bei jų advokatais.

Teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad teismas, nagrinėdamas baudžiamÄ jÄ bylÄ , veikė koncentruotai, operatyviai, skirdavo po keletÄ posėdžių į priekį, pareikÅ¡tus nuÅ¡alinimus proceso pabaigoje iÅ¡spręsdavo tÄ pačiÄ dienÄ , kai nuÅ¡alinimas buvo pareikÅ¡tas, netgi teisėjÄ paskyrus dirbti į aukÅ¡tesnės instancijos teismÄ , byla nebuvo perduota naujam teisėjui, kas bÅ«tų užvilkinę procesÄ , tačiau pavesta užbaigti bylos nagrinėjimÄ tai pačiai teisėjai.

Teismas taip pat pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas nenurodė, o ir teismas nenustatė teismo neteisėtų veiksmų vilkinant bylos nagrinėjimÄ . 27.6. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė ir valstybės institucijų ar pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, kuriais buvo paskelbti apie ieÅ¡kovÄ tikrovės neatitinkantys ir jo garbę pažeidžiantys duomenys, nes ieÅ¡kovas teismui kaip įrodymus pateikė įvairius masinės informacijos priemonių publikuotus ar skelbtus straipsnius, nepateikdamas jokių įrodymų, jog juose informacijÄ paskelbė valstybės institucijos ar pareigÅ«nai.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų 29. Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo A. M. atžvilgiu dėl dokumentų klastojimo, didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule, apgaulingo apskaitos tvarkymo, siekio neteisėtai iÅ¡ biudžeto susigrÄ Å¾inti pridėtinės vertės mokestį buvo pradėtas 2009 m. sausio 22 d. FNNT iniciatyva, pastarajai gavus VMI 2008 m. rugpjūčio–spalio mėn. atlikto UAB „Forsitia“ veiklos statomoje kaimo turizmo sodyboje „X“ patikrinimo duomenis.

IeÅ¡kovui A. M. 2010 m. kovo 19 d. buvo įteiktas praneÅ¡imas apie įtarimÄ , kuriame pareikÅ¡ti įtarimai, kad ieÅ¡kovas 2007–2009 m. subÅ«rė organizuotÄ grupę, jai vadovavo, kartu su savo tėvu E. M. siekė įgyti svetimÄ didelės vertės turtÄ (Lietuvai skiriamas Europos SÄ jungos ir Lietuvos biudžeto lėšas), klastojo dokumentus apie įgytas statybines medžiagas, atliktų darbų aktus, formino dokumentus, kad stato UAB „Forsitia“, nors faktiÅ¡kai statė individualiÄ veiklÄ registravęs G.

K. ir pan. Kaltinamasis aktas byloje surašytas 2011 m. birželio 20 d. ir 2011 m. birželio 21 d. kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga perduotas teismui.

30. Ieškovo gyvenamosiose patalpose – butuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), bei (duomenys neskelbtini), 2009 m. vasario 11 d. buvo atlikta krata. Vilniaus miesto 2–asis apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 28 d. įsiteisėjusiu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-585-432/2010 (teisminio proceso Nr. 2-02-3-07747-2009-3) ieškovo ieškinį iš dalies patenkino dėl šios procesinės prievartos priemonės teisėtumo ir ja padarytos žalos atlyginimo.

31. Generalinės prokuratÅ«ros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro 2010 m. kovo 25 d. nutarimu ieÅ¡kovui buvo paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos. Generalinės prokuratÅ«ros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroras 2011 m. vasario 23 d. ieÅ¡kovui paskyrė kitÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, nes ieÅ¡kovas, pažadėjęs neiÅ¡vykti, neatvyko į 2011 m. sausio 17 d., 21 d. ir vasario 17 d. apklausas.

Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2011 m. lapkričio 22 d. nutartimi panaikino kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje; liko galioti tik raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi ieÅ¡kovui paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti pakeista į suėmimÄ , nes ieÅ¡kovas neatvyko į 2016 m. rugpjūčio 24 d. posėdį, o prieÅ¡ tai neatvyko į 8–is posėdžius dėl ligos;

Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartimi paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – suėmimÄ paliko nepakeistÄ ; 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas kardomÄ jÄ priemonę suėmimÄ pakeitė į 5 000 Eur užstatÄ .

32. Generalinės prokuratÅ«ros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro 2011 m. vasario 23 d. nutarimu ieÅ¡kovui buvo laikinai apribotos nuosavybės teisės į du butus (duomenys neskelbtini), bendros 791 000 Lt vertės, uždraudžiant disponuoti turtu. IeÅ¡kovas 2011 m. kovo 1 d. pateikė praÅ¡ymÄ prokurorui pakeisti nuosavybės teisių apribojimo objektÄ , nurodydamas, kad abu butus nori parduoti. Prokuroras 2011 m. kovo 14 d. nutarimu patenkino ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ , butams laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ panaikino, vietoje butų nustatė laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ Ä¯ tris žemės sklypus (duomenys neskelbtini), ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas, gavęs baudžiamÄ jÄ bylÄ su kaltinamuoju aktu, 2011 m. spalio 11 d. nutartimi paskyrė laikinÄ nuosavybės teisių apribojimÄ tiems patiems objektams, 3–ims mėn. nuo 2011 m. spalio 11 d.; vėliau laikinas nuosavybės teisių apribojimas buvo pratęsiamas kas 3–is mėn. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartimi pakeistas vienas iÅ¡ turto objektų apribojimas – žemės sklypas (duomenys neskelbtini) pakeistas į ½ dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 18 d. nutartimi atmetė ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ pakeisti turto objektÄ â€“ žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini) į kitus objektus – žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini); teismas nutartyje nurodė, kad ieÅ¡kovo nurodomiems žemės sklypams, esantiems (duomenys neskelbtini), jau yra taikomas areÅ¡tas, Å¡ie sklypai yra bÅ«simų varžytynių objektai kitoje byloje, todėl laikinas nuosavybės apribojimas neužtikrintų galimo nukentėjusiųjų ieÅ¡kinio patenkinimo Å¡ioje baudžiamojoje byloje.

Laikinas nuosavybės teisių ribojimas buvo tęsiamas kas 3–is mėn. ir panaikintas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. išteisinamuoju nuosprendžiu.

33. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžiu ieÅ¡kovÄ pripažino kaltu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant 369 959,27 Eur); baudžiamÄ jÄ bylÄ A. M. atžvilgiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl G. K. vardu iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir atliktų darbų aktų suklastojimo bei panaudojimo) nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminui; baudžiamÄ jÄ bylÄ A. M. atžvilgiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Forsitia“ dokumentų suklastojimo bei panaudojimo) nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminui; baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl Å«kininko E. M.

PVM deklaracijų suklastojimo bei panaudojimo) nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Tuo pačiu nuosprendžiu teismas A. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UAB „Termatika“ atžvilgiu) iÅ¡teisino, jam nepadarius Å¡ios nusikalstamos veikos; A. M. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo UAB „Jaukurai“ ir UAB „Gilda“ atžvilgiu) iÅ¡teisino, jam nepadarius Å¡ios nusikalstamos veikos; baudžiamÄ jÄ bylÄ A. M. atžvilgiu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Adversus group“ dokumentų suklastojimo bei panaudojimo) nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui; iÅ¡ A.

M. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos naudai priteisė 369 959,27 Eur turtinei žalai atlyginti.

34. Lietuvos advokatų tarybos 2018 m. kovo 18 d. sprendimu ieÅ¡kovas buvo laikinai iÅ¡brauktas iÅ¡ Lietuvos praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡o nuo 2018 m. kovo 9 d.; 2018 m. rugsėjo 20 d. vėl įraÅ¡ytas į praktikuojančių advokatų sÄ raÅ¡Ä .

35. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalis, kuriomis A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo apgaule užvaldant 369 959,27 Eur); baudžiamoji byla pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dėl G. K. vardu iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir atliktų darbų aktų suklastojimo bei panaudojimo), BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Forsitia“ dokumentų suklastojimo bei panaudojimo), BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl Å«kininko E. M.

PVM deklaracijų suklastojimo bei panaudojimo), BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Adversus group“ dokumentų suklastojimo bei panaudojimo) nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui; Å¡iose dalyse priėmė naujÄ nuosprendį, kuriuo A. M. iÅ¡teisino pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl sukčiavimo, apgaule užvaldant 1 277 395,38 Lt vertės svetimÄ turtÄ , t. y. Lietuvai skiriamas Europos SÄ jungos ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšas, bei 474 625 Lt Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui priklausančias PVM lėšas), BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl G.

K. vardu iÅ¡raÅ¡ytų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų ir atliktų darbų aktų suklastojimo bei panaudojimo), BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Forsitia“ dokumentų suklastojimo bei panaudojimo), BK 24 straipsnio 4 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl Å«kininko E. M. PVM deklaracijų suklastojimo bei panaudojimo), BK 300 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „Adversus group“ dokumentų suklastojimo bei panaudojimo), nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių.

Taip pat panaikino 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalis dėl turtinės žalos priteisimo, kuriomis iÅ¡ A. M. Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos naudai buvo priteista 369 959,27 Eur turtinei žalai atlyginti, ir Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas; panaikino Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 1 d. nuosprendžio dalis dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo į A. M. turtÄ .

36. IeÅ¡kovas, manydamas, kad ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu pradėtas ir įtarimai jam pareikÅ¡ti bei procesinės prievartos priemonės jo atžvilgiu taikytos nepagrįstai, taip pat, jog jo baudžiamasis persekiojimas ir teisminis bylos nagrinėjimas užtruko itin ilgai, dėl to buvo vieÅ¡ai sumenkinta jo reputacija žiniasklaidoje, apribotos galimybės užsiimti advokato praktika, dėl to jis negavo pajamų, patyrė bylinėjimosi iÅ¡laidų bei kitÄ neturtinę žalÄ , kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, priteisti 276 000 Eur žalos.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė valstybės pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtų veiksmų nei pradedant ikiteisminį tyrimÄ , nei ieÅ¡kovo atžvilgiu taikant procesinės prievartos priemones, nei dėl per ilgos ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo trukmės. Taip pat teismas neįžvelgė pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtų veiksmų nei dėl FNTT praneÅ¡imų žiniasklaidai, nei dėl ribojimų užsiimti advokato praktika. Tačiau teismas, įvertinęs, kad ieÅ¡kovo baudžiamasis persekiojimas nutrauktas jį reabilituojančiu pagrindu, įvertinęs baudžiamojo persekiojimo rezultatÄ , nusprendė, jog apeliantui turi bÅ«ti atlygintos jo patirtos pagrįstos ir bÅ«tinos bylinėjimosi iÅ¡laidos 5 000 Eur sumoje.

IeÅ¡kovas dalyje, kurioje teismas nenustatė neteisėtų pareigÅ«nų ir (ar) teismo veiksmų, su teismo iÅ¡vadomis nesutinka ir iÅ¡ esmės laikosi pozicijos, kuriÄ nurodė pirmojoje bylos nagrinėjimo proceso stadijoje. Tuo tarpu trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra ir atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dalyje, kurioje ieÅ¡kovui priteista 5 000 Eur iÅ¡laidų už teisinę gynybÄ baudžiamojoje byloje, ir teigia, kad teismas, nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, nepagrįstai nusprendė, jog ieÅ¡kovas turi teisę į turtinės žalos – iÅ¡laidų gynėjo paslaugoms apmokėti baudžiamajame procese, atlyginimÄ , nepaisant to, kad jis buvo iÅ¡teisintas; bylinėjimosi iÅ¡laidos yra procesinio pobÅ«džio iÅ¡laidos, todėl reikalavimas dėl jų atlyginimo negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas savarankiÅ¡kai atskiroje civilinėje byloje; teismas nepagrįstai rėmėsi BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nes Å¡ių iÅ¡laidų atsiradimo metu nebuvo galiojančio teisės akto, kuris numatytų tokių iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡teisintiems asmenims.

37. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje yra keliami klausimai dėl: (1) įtarimo padarius nusikalstamÄ veikÄ ir baudžiamojo persekiojimo pagrįstumo; (2) ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo trukmės; (3) kardomųjų ir kitų procesinių prievartos priemonių taikymo teisėtumo; (4) valstybės institucijų veiksmų, žiniasklaidoje paskelbiant vieÅ¡us praneÅ¡imus apie ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdomÄ baudžiamÄ jį procesÄ ; (5) iÅ¡laidų gynėjo paslaugoms apmokėti baudžiamajame procese.

Dėl įtarimo padarius nusikalstamas veikas ir baudžiamojo persekiojimo pagrįstumo 38. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo, nes ikiteisminio tyrimo įstaigai buvo pateikta VMI atlikto operatyvaus patikrinimo medžiaga, kurioje fiksuota neteisingai vedama UAB „Forsitia“ apskaita apie atliktus statybos darbus, neteisingai fiksuotas statybos darbų laikas, atlikti darbai, darbų kainos neatitikimo faktai, taip pat, jog nebuvo suraÅ¡omi teisingi pinigų apskaitos dokumentai, dėl ko VMI negalėjo nustatyti tikro pinigų judėjimo įmonėje, tai FNTT leido įtarti, kad ketinama sukčiauti, įgyti lėšas apgaule, arba jau buvo padarytos tokios veikos.

39. IeÅ¡kovas su tokiomis pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis nesutinka ir teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi VMI atlikto operatyvinio patikrinimo medžiaga, nes neįrodyta, jog FNTT, gavusi VMI atlikto operatyvinio patikrinimo medžiagÄ , bÅ«tų turėjusių objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų dėl ieÅ¡kovo tariamai padarytų nusikalstamų veikų. FNTT, gavusi informacijÄ apie galimai padarytÄ ar daromÄ nusikalstamÄ veikÄ , kiekvienu atveju pati įvertina gautos informacijos objektyvumÄ ir priima sprendimÄ pradėti ikiteisminį tyrimÄ ar ne, o ne besÄ lygiÅ¡kai remiasi VMI pateiktomis iÅ¡vadomis.

40. Viena iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų, kuri turi bÅ«ti nustatyta tam, jog kiltų valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.272 straipsnį, tai neteisėti teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų veiksmai ar neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neteisėtu veiksmu, dėl kurio galėtų atsirasti valstybės civilinė atsakomybė, pripažįstamas ne bet koks baudžiamosios ar baudžiamojo proceso teisės pažeidimas. Å ia prasme siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-670-378/2015).

41. Neteisėtais veiksmais, kaip valstybės civilinės atsakomybės sÄ lyga, gali bÅ«ti pripažinti, be kita ko, tokie veiksmai, kurie, nors ir atitiko baudžiamojo proceso teisės normas, tačiau kuriais buvo pažeista pareigÅ«nų bendroji rÅ«pestingumo pareiga (BPK 2 straipsnis), taip pat bendroji pareiga elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas dėl pareikÅ¡to tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio, teismas, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, iÅ¡tiria įrodymus ir juos vertina atsižvelgdamas ir į jų reikÅ¡mę baudžiamojo proceso aspektu.

Dėl to tokios kategorijos bylose vertinimai turi bÅ«ti atliekami kompleksiÅ¡kai, t. y. baudžiamojo ir civilinio proceso normų nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K7-375/2011; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-399-687/2016). Tai, kad civilinio proceso tvarka skundžiami veiksmai baudžiamajame procese nebuvo įvertinti kaip neteisėti, neužkerta kelio konstatuoti jų neteisėtumÄ civilinio proceso tvarka.

42. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės už teisėsaugos pareigÅ«nų veiksmus, kiekvienu atveju reikia iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar konkretaus asmens baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas esant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad jis padarė nusikaltimÄ ; civilinės atsakomybės požiÅ«riu reikÅ¡minga aplinkybė yra ikiteisminio tyrimo ar baudžiamosios bylos nutraukimo, asmens iÅ¡teisinimo pagrindas; reikÅ¡minga ir tai, kaip įvertintas baudžiamųjų procesinių veiksmų teisėtumas baudžiamojo proceso teisės normų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5-2009; 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015 ir kt.).

43. Å iame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi iÅ¡ esmės analogiÅ¡kos pozicijos kaip ir Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT), kurio praktikoje yra konstatuota, jog tai, kad asmuo galiausiai iÅ¡teisintas, savaime nereiÅ¡kia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas ar kitaip „sukompromituotas“. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo paÅ¡alinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamÄ jį persekiojimÄ , pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimÄ .

Taigi gali bÅ«ti atvejų, kai, iÅ¡nagrinėjus pagrįstÄ Ä¯tarimÄ teisme, asmuo nėra nuteisiamas paÅ¡alinus bet kokias pagrįstas abejones dėl jam pareikÅ¡tų įtarimų, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamÄ jį procesÄ , kuriame turi bÅ«ti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžiÄ Å¡io proceso eigÄ (pvz., EŽTT 2013 m. birželio 20 d. sprendimas Lavrechov prieÅ¡ ČekijÄ , peticijos Nr. 57404/08;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2013). Taigi asmens, kurio atžvilgiu buvo vykdomas ikiteisminis tyrimas, iÅ¡teisinimo faktas, pats savaime, nesant duomenų, kad inicijuojant ar atliekant ikiteisminį tyrimÄ buvo pažeistos baudžiamÄ jį procesÄ reglamentuojančių teisės aktų nuostatos, nesuponuoja iÅ¡vados dėl vykdyto baudžiamojo persekiojimo neteisėtumo.

44. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo iÅ¡teisintas, nustačius, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 dalis). Tačiau, nepaisant ieÅ¡kovo iÅ¡teisinimo, teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta iÅ¡vada, kad ikiteisminis tyrimas dėl ieÅ¡kovo buvo pradėtas pagrįstai, nes įtarimai ieÅ¡kovui buvo grindžiami įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų visuma – liudytojų parodymais apie ieÅ¡kovo dalyvavimÄ nusikalstamose veikose (pvz.

M. T., G. T., D. M. parodymais, kad dėl darbų kaimo sodyboje jie tarėsi su A. M., apmokėjimÄ gavo iÅ¡ A. M., „šeimininkas buvo A.“, verslo liudijimÄ iÅ¡pirko A. M.) bei VMI 2008 m. rugpjūčio–spalio mėn. atlikto UAB „Forsitia“ veiklos statomoje kaimo turizmo sodyboje „X“ patikrinimo duomenis, kuriuose fiksuota neteisingai vedama UAB „Forsitia“ apskaita apie atliktus statybos darbus, neteisingai fiksuotas statybos darbų laikas, atlikti darbai, darbų kainos neatitikimo faktai, taip pat, jog nebuvo suraÅ¡omi teisingi pinigų apskaitos dokumentai, t. y.

VMI negalėjo nustatyti tikro pinigų judėjimo įmonėje. Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek liudytojų parodymai, tiek ir VMI patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės, kad ieÅ¡kovas, nors ir nebÅ«damas įmonės – rangovo ir Å«kio subjekto, pretenduojančio gauti paramÄ , darbuotojas, faktiÅ¡kai ir aktyviai dalyvavo Å¡io juridinio asmens veikloje, ruošė ir teikė reikalingus dokumentus arba dokumentams rengti reikalingÄ informacijÄ , bendravo su subrangovais, duodavo nurodymus dėl piniginių lėšų naudojimo ir iÅ¡ esmės disponavo Å¡ios įmonės lėšomis bei faktiÅ¡kai veikė kaip Å¡ios įmonės atstovas, leido daryti pagrįstÄ prielaidÄ , jog gali bÅ«ti daroma nusikalstama veika ketinant sukčiauti, įgyti lėšas apgaule, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėtas pagrįstai, turint pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, jog ketinama padaryti nusikalstamas veikas ir (ar), jog jos jau buvo padarytos.

45. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas turi bÅ«ti pradedamas nedelsiant, esant pagrindui manyti, jog buvo padaryta nusikalstama veika, t. y. net tuomet, kai iÅ¡ gauto skundo, pareiÅ¡kimo ar praneÅ¡imo nepakanka duomenų spręsti, ar nusikalstama veika iÅ¡ tikrųjų buvo padaryta. Tokiais atvejais ikiteisminis tyrimas pirmiausia atliekamas norint nustatyti, ar yra nusikalstamos veikos požymių. Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ galima tik tuo atveju, kai iÅ¡ gauto skundo, pareiÅ¡kimo ar praneÅ¡imo turinio yra aiÅ¡kiai suprantama, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo (BPK 168 straipsnis).

Taigi, inicijuojant ikiteisminį tyrimÄ ieÅ¡kovo atžvilgiu, pakanka turėti pagrįstų duomenų apie galimai padarytas nusikalstamas veikas ar ketinimÄ jas padaryti, nes baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393-378/2015; EŽTT 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimas byloje Merabishvili prieÅ¡ GruzijÄ , 2017 m. vasario 28 d. sprendimas byloje Bivolaru prieÅ¡ RumunijÄ ).

46. Pagal kasacinio teismo praktikÄ , siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi bÅ«ti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokurorai ar teismas padarė klaidÄ , turėjusiÄ esminę ir lemiamÄ reikÅ¡mę ieÅ¡kovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Teismas, spręsdamas dėl pareikÅ¡to tokio pobÅ«džio ieÅ¡kinio, vadovaudamasis CPK 176–185 straipsniais, iÅ¡tiria įrodymus bei juos vertina kompleksiÅ¡kai, atsižvelgdamas į jų reikÅ¡mę tiek civilinio, tiek baudžiamojo proceso aspektais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010; 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-414/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-4/2014).

Nors ieškovas buvo išteisintas dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nustačius, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau, kaip minėta, ši aplinkybė per se (savaime) nereiškia, jog jo atžvilgiu vykdytas baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas, nes siekiant konstatuoti valstybės neteisėtus veiksmus CK 6.272 straipsnio prasme turi būti nustatyti konkretūs pažeidimai, pareigūnų nerūpestingumas, piktnaudžiavimas ir pan.

Tokių pažeidimų, pareigÅ«nų nerÅ«pestingumo ar piktnaudžiavimo nei pirmosios instancijos teismas, nei apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, taip pat jų nenurodė ir ieÅ¡kovas, apsiribodamas teiginiais, kad FNTT, siekdama inicijuoti ikiteisminį tyrimÄ jo atžvilgiu, privalėjo turėti objektyvių ir nenuginčijamų įrodymų dėl ieÅ¡kovo tariamai padarytų nusikalstamų veikų. Tačiau kaip jau minėta aukščiau, įtarimo pareiÅ¡kimui nekeliami tapatÅ«s apkaltinamojo nuosprendžio priėmimui ar kaltinimui pareikÅ¡ti įrodymų pakankamumo reikalavimai; baudžiamojo proceso tikslas kaip tik ir yra įtarimo patikrinimas.

47. Teisėjų kolegija kaip nepagrįstus atmeta ieÅ¡kovo argumentus, kad FNTT neteisėti veiksmai konstatuoti Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. sprendime, kuriame konstatuotas 2009 m. vasario 11 d atliktos kratos neteisėtumas. Kaip pagrįstai nurodo trečiasis asmuo atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , Å¡is ieÅ¡kovo argumentas visiÅ¡kai nėra susijęs su ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar įtarimų ieÅ¡kovui pateikimo pagrįstumu, nes minimu sprendimu buvo iÅ¡spręstas tik atitinkamo ikiteisminio tyrimo veiksmo – kratos teisėtumo, o ne ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimas.

48. Teisėjų kolegija, apibendrindama padarytas iÅ¡vadas, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai, prokuroras ar teismai ieÅ¡kovo atžvilgiu pradėtame ir vykdytame baudžiamajame procese atliko neteisėtus veiksmus ar nesilaikė jiems nustatytos rÅ«pestingumo pareigos. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, kad Å¡iame proceso etape atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, nukreiptus prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ . Dėl ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso trukmės 49. Apelianto teigimu, ikiteisminis tyrimas ir baudžiamosios bylos teisme nagrinėjimas truko ypatingai ilgÄ laiko tarpÄ : ikiteisminis tyrimas – 1 metus ir 3 mėn., o teisminis nagrinėjimas – 7 metus ir 2 mėn.

50. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui pareikÅ¡to baudžiamojo kaltinimo klausimas turi bÅ«ti iÅ¡spręstas per įmanomai trumpiausiÄ laikÄ . EŽTT pabrėžia, kad siekis apsaugoti asmenį nuo pernelyg ilgai besitęsiančios netikrumo bÅ«senos ypač svarbus baudžiamajame procese, kai sprendžiamas asmeniui pareikÅ¡to baudžiamojo kaltinimo klausimas (pvz., 1969 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Stögmüller prieÅ¡ AustrijÄ ).

Užtikrinant, kad asmens, dėl kurio vyksta baudžiamasis procesas, netikrumo dėl savo likimo bÅ«sena bÅ«tų kiek įmanoma greičiau nutraukta, iÅ¡sprendžiant jam pareikÅ¡tų baudžiamųjų kaltinimų klausimÄ (atitinkamai ir su tuo susijusių civilinių teisių ir pareigų klausimÄ ), įgyvendinamas tiek asmens, tiek bendrasis teisinio tikrumo ir proceso ekonomiÅ¡kumo interesas. Pažymėtina, kad asmens teisė į įmanomai trumpesnį procesÄ suponuoja valstybės atitinkamų institucijų ir jų pareigÅ«nų pareigÄ daryti viskÄ , kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo.

Pareigūnai procese turi veikti atsakingai ir stropiai. Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje.

51. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, atsižvelgiant į EŽTT jurisprudencijÄ , laikomasi nuostatos, kad proceso delsimu gali bÅ«ti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga. Sprendžiant, buvo ar ne pažeista asmens teisė į įmanomai trumpiausiÄ procesÄ , vadovaujamasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas; pareiÅ¡kėjo elgesys; valdžios institucijų elgesys organizuojant bylos procesÄ , proceso reikÅ¡mė pareiÅ¡kėjui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011).

Asmuo, kuriam yra praneÅ¡ta apie įtarimus, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ , bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali praÅ¡yti apginti jo teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimÄ , jeigu jis mano, kad yra nepateisinamo delsimo požymių (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487-915/2015; EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Grauslys prieÅ¡ LietuvÄ ; 2001 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Å leževičius prieÅ¡ LietuvÄ ; 2003 m. gruodžio 11 d. sprendimas byloje Girdauskas prieÅ¡ LietuvÄ ).

52. Bylos duomenimis, įtarimai ieškovui buvo pareikšti 2010 m. kovo 19 d.; kaltinamasis aktas byloje surašytas 2011 m. birželio 20 d. ir 2011 m. birželio 21 d. byla perduota teismui, t. y. ikiteisminis tyrimas truko 1 metus ir 3 mėn.

53. Bylos nagrinėjimas teisme prasidėjo 2011 m. birželio 21 d. ir baigėsi 2018 m. rugsėjo 3 d., Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus ieÅ¡kovÄ iÅ¡teisinantį nuosprendį, t. y. procesas teisme truko 7 metus ir 2 mėn.

54. Taigi, termino pradžia, nuo kada ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo atliekami jo teises varžantys veiksmai, skaičiuotina nuo praneÅ¡imo apie įtarimÄ padarius nusikalstamÄ veikÄ , t. y. nuo 2010 m. kovo 19 d., įteikimo. Viso termino, trukusio nuo 2010 m. kovo 19 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d. (8 metus ir 5 mėn.), trukmę sudarė ikiteisminis tyrimas ir nagrinėjimas dviejų instancijų teismuose.

55. Vertinant pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų dėl ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdyto baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumÄ , visų pirma, pažymėtina, kad, pagal kasacinio teismo praktikÄ , tokia, kaip nagrinėjamu atveju, proceso trukmė pati savaime pripažintina pernelyg ilga. Tokia proceso trukmė gali atitikti įmanomai trumpiausio laiko reikalavimÄ ir bÅ«ti pateisinama tik tuo atveju, jei bÅ«tų nustatyta, kad procesas užsitęsė dėl svarbių aplinkybių. Dėl Å¡ios priežasties Å¡ioje byloje teismas turi nustatyti, kokios aplinkybės sÄ lygojo tokiÄ baudžiamojo proceso trukmę, ir įvertinti, ar Å¡ios aplinkybės objektyviai gali jÄ pateisinti ir eliminuoti atsakovės atsakomybę.

56. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai argumentavo, jog nenustatyta, o ir ieÅ¡kovas nenurodo laikotarpio, kurio metu nebÅ«tų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai, ar kokie nors veiksmai bÅ«tų atliekami per ilgai. Minėta, kad baudžiamojo proceso trukmę sudarė ikiteisminis tyrimas, kuris truko nuo 2010 m. kovo 19 d., kada ieÅ¡kovui buvo pareikÅ¡tas įtarimas apie nusikalstamų veikų padarymÄ , iki 2011 m. birželio 21 d., kai kaltinamasis aktas kartu ikiteisminio tyrimo byla buvo perduoti pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia ikiteisminio tyrimo trukmė Å¡iuo konkrečiu atveju laikytina optimalia, atsižvelgiant į kaltinamųjų skaičių (3 fiziniai asmenys ir 1 juridinis asmuo), ieÅ¡kovui pareikÅ¡tų kaltinimų epizodų skaičių (7), byloje gautų specialistų iÅ¡vadų skaičių, kurių buvo gautos net 7, apklaustų 49 liudytojų skaičių. LikusiÄ didžiÄ jÄ dalį baudžiamojo proceso trukmę sudarė baudžiamosios bylos nagrinėjimas teismuose nuo 2011 m. birželio 21 d. iki 2018 m. rugsėjo 3 d.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pastarojo baudžiamojo proceso dalį, sprendžia, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimas teismuose (dvejose instancijose) iÅ¡ esmės didžiÄ jÄ dalimi užtruko dėl pačių kaltinamųjų veiksmų. Nagrinėjant bylÄ teisme, iÅ¡ viso įvyko apie 50 teismo posėdžių; kiti posėdžiai neįvyko – 6 kartus dėl ieÅ¡kovo advokato neatvykimo, 7 kartus dėl E. M. ligos, 12 posėdžių neįvyko dėl paties A. M. ir jo dukters ligos, 10 posėdžių neįvyko, nes keitėsi ieÅ¡kovo gynėjai, dar apie 2–3 posėdžiai buvo atidėti dėl ieÅ¡kovo reiÅ¡kiamų nuÅ¡alinimų teisėjai, prokurorei.

Tuo tarpu dėl teismo darbo organizavimo posėdžiai baudžiamojoje byloje buvo atidėti tik 5 kartus (dėl perdavimo kitam teisėjui, du kartus dėl teisėjos ligos, dėl rezervuotos salės užimtumo, dėl prokurorės nepasiruošimo baigiamajai kalbai).

57. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadoms, kuris nenustatė aplinkybių, sudarančių pagrindÄ spręsti, kad aptariami baudžiamojo proceso etapai buvo nepagrįstai vilkinami. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas buvo sudėtingas ir didelės apimties tiek dėl jame tiriamų nusikalstamų veikų ir įtariamųjų skaičiaus, tiek ir dėl atliekamų veiksmų apimčių. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, nagrinėjant bylÄ teisme, teisiamieji posėdžiai buvo organizuojami pakankamai dažnai, tarp jų nebuvo daroma ilgų pertraukų, jie bÅ«davo skiriami po keletÄ posėdžių į priekį, o jų skaičių nulėmė ne nepateisinamas proceso vilkinimas, bet bylos apimtis ir sudėtingumas bei pačių kaltinamųjų ir (ar) jų gynėjų veiksmai.

Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad pareigÅ«nai netinkamai organizavo ikiteisminio tyrimo procesÄ ar kad buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė, jog jo byla bÅ«tų iÅ¡nagrinėta per kuo trumpiausiÄ laikÄ .

58. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pasirinko vertinimo kriterijus, nes teisminio proceso trukmę vertino tik per įvykusius ir neįvykusius teisiamuosius posėdžius. Kaip pagrįstai nurodo trečiasis asmuo atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ , vertindamas bylos nagrinėjimo teisme trukmę, teismas visiÅ¡kai pagrįstai kaip esminį kriterijų vertino posėdžių (įvykusių ir neįvykusių) skaičių, jų skyrimo intervalus, nes bÅ«tent posėdžiai yra vienintelė bylos nagrinėjimo teisme forma, o Å¡iuo atveju didelis neįvykusių teismo posėdžių skaičius ir buvo esminis veiksnys lėmęs bylos nagrinėjimo teisme trukmę.

59. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagÄ , bendrÄ proceso ir atskirų stadijų trukmę, nesant procesinių delsimų, taip pat įvertinusi priežastis dėl kurių buvo atidėti teismo posėdžiai, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog baudžiamojo proceso trukmė nelaikytina per ilga. Dėl kardomųjų ir kitų procesinės prievartos priemonių taikymo 60. IeÅ¡kovas skunde teigia, kad apie 10 metų dėl nepagrįsto baudžiamojo persekiojimo beveik visam jo nekilnojamam turtui buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, jam taip pat be pagrindo taikytos kardomosios ir kitos procesinės prievartos priemonės.

61. Byloje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. vasario 23 d. Generalinės prokuratÅ«ros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus prokuroro nutarimu buvo taikyta procesinė prievartos priemonė – laikinai apribotos ieÅ¡kovo nuosavybės teisės į jam nuosavybės teise priklausantį turtÄ . Laikinas nuosavybės teisių apribojimas, su tam tikrais pakeitimais, prokuroro nutarimais ir teismo nutartimis buvo tęsiamas iki pat iÅ¡teisinamojo nuosprendžio priėmimo – 2018 m. rugsėjo 3 d.

62. EŽTT praktikoje laikino pobÅ«džio nuosavybės teisių į turtÄ ribojimas, be kita ko, baudžiamojo proceso tikslais paprastai traktuojamas kaip nuosavybės naudojimo kontrolė atsižvelgiant į bendrÄ jį interesÄ , kuri patenka į Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalies taikymo sritį (žr., pvz., 2016 m. gegužės 17 d. sprendimas byloje Džinić prieÅ¡ KroatijÄ , peticijos Nr. 38359/13; 2019 m. sausio 8 d. sprendimas byloje S. prieÅ¡ RusijÄ , peticijos Nr. 7506/17; taip pat 2013 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje JGK Statyba Ltd ir G. prieÅ¡ LietuvÄ , peticijos Nr. 3330/12).

63. Nuosavybės teisių apribojimas pagal Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalį turi bÅ«ti nustatytas įstatymo, juo siekiama teisėto vieÅ¡ojo intereso tikslo. Pagal EŽTT praktikÄ Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio 2 dalis turi bÅ«ti aiÅ¡kinama atsižvelgiant į Å¡io straipsnio pirmajame sakinyje nustatytÄ principÄ . Taigi kiekvienu apribojimu turi bÅ«ti nustatyta teisinga bendrojo visuomenės intereso reikalavimų ir asmens pagrindinių teisių apsaugos imperatyvo pusiausvyra, kuri reiÅ¡kia, kad turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo santykis tarp panaudotų priemonių ir siekiamo tikslo (pvz., Džinić prieÅ¡ KroatijÄ , par. 62, 67). Valstybė turi plačiÄ vertinimo laisvę dėl įgyvendinimo priemonių pasirinkimo ir vertinimo, ar Å¡io įgyvendinimo padariniai pateisinami atsižvelgiant į bendrÄ jį interesÄ siekiant atitinkamo įstatymo tikslo.

64. BPK 11 straipsnio, reglamentuojančio proporcingumo principo laikymÄ si taikant procesines prievartos priemones ir atliekant tyrimo veiksmus, 1 dalyje nustatyta, kad procesinės prievartos priemonės turi bÅ«ti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi bÅ«ti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga. Pagal BPK 151 straipsnio 1 dalį laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali bÅ«ti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iÅ¡ trijų pagrindų, t. y. kai reikalinga užtikrinti civilinį ieÅ¡kinį, galimÄ turto konfiskavimÄ ar iÅ¡plėstinį turto konfiskavimÄ . BPK 151 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu Å¡i priemonė tampa nebereikalinga.

65. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui priklausantis turtas buvo areÅ¡tuotas beveik 7 metus ir 7 mėn., tai nepatvirtina, kad nuosavybės teisių į turtÄ apribojimo taikymas pažeidė proporcingumo principÄ . Pirma, nustatyta, kad baudžiamojoje byloje buvo pareikÅ¡ti net 5 civiliniai ieÅ¡kiniai – Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros, kurio dydis 369 959,27 Eur, Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos, kurio dydis 474 625 Eur, UAB „Termatika“, kurio dydis 21 721,50 Eur, UAB „Jaukurai“, kurio dydis 23 475,59 Eur, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus – 22 394,53 Eur.

Taigi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kol neįsiteisėjo iÅ¡teisinamasis nuosprendis, buvo pagrindas riboti ieÅ¡kovo disponavimÄ nuosavybės teisėmis, siekiant užtikrinti galimÄ civilinių ieÅ¡kinių tenkinimÄ . Antra, baudžiamųjų procesinių garantijų panaudojimo aspektu, kuris yra svarbus atsižvelgiant į konkretaus svarstomo apribojimo pobÅ«dį, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu, turto objektai buvo keičiami vieni kitais; ieÅ¡kovas teikė teismui praÅ¡ymus vietoje jo žemės sklypo nustatyti laikinÄ nuosavybės teisės apribojimÄ E. M. turtui, siekiant iÅ¡vengti Å¡io turto pardavimo iÅ¡ varžytynių dėl kito įsiskolinimo; prieÅ¡taravo, kad banko praÅ¡ymu bÅ«tų panaikintas laikinas nuosavybės teisės ribojimas vienam žemės sklypų, esančiam Klaipėdos r.

Taigi, tam tikrais atvejais pats ieÅ¡kovas siekė jo nuosavybės teisių ribojimų, tai jam laikinai leido iÅ¡vengti iÅ¡ieÅ¡kojimo pagal kitas prievoles. Trečia, ieÅ¡kovas neįrodė, kad laikinas jo turto nuosavybės teisės apribojimas sukėlė kokiÄ nors žalÄ .

66. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, pagal Å¡ios konkrečios bylos aplinkybes, vertinant nuosavybės teisės į nekilnojamÄ jį turtÄ apribojimo baudžiamojo proceso metu proporcingumÄ , nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeisti pirmiau nurodyti BPK ir Konvencijos reikalavimai.

67. Baudžiamajame procese ieÅ¡kovo atžvilgiu taip pat buvo taikomos jo laisvę ribojančios kardomosios priemonės – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos, įpareigojimÄ periodiÅ¡kai registruotis policijos įstaigoje, suėmimas, kuris vėliau buvo pakeistas į piniginį užstatÄ .

68. Teisėjų kolegija, vertindama ieÅ¡kovui buvusias paskirtas kardomÄ sias priemones, pažymi, kad, visų pirma, ieÅ¡kovui buvo paskirta Å¡velniausia ir savo pobÅ«džiu mažiausiai asmens teises varžanti kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, kuri neapribojo ieÅ¡kovo judėjimo laisvės. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovui raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti buvo skirtas iÅ¡ esmės atsižvelgiant į pagrįstus įtarimus sukčiavimu, dokumentų klastojimu, grupės organizavimu, siekiant užtikrinti jo dalyvavimÄ procese, ir tik ieÅ¡kovui nesilaikant paskirtos kardomosios priemonės – neatvykus į apklausas ir iÅ¡vykus iÅ¡ savo gyvenamosios vietos, jam buvo paskirta savo esme griežtesnė kardomoji priemonė – įpareigojimas registruotis policijos įstaigoje.

Kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, galiojant Å¡ioms kardomosioms priemonės, ieÅ¡kovo praÅ¡ymu jam buvo leidžiama iÅ¡vykti iÅ¡ Lietuvos, t. y. paskirtos kardomosios priemonės iÅ¡ esmės ieÅ¡kovo teisės judėti nesuvaržė. Teisėjų kolegija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismui, kad griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimÄ sÄ lygojo paties ieÅ¡kovo netinkamas elgesys, Å¡iam neatvykstant į paskirtus teismo posėdžius. Taigi, apeliantas nepaneigė pagrindo skirti jam nurodytas kardomÄ sias priemones.

69. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kardomųjų priemonių taikymas, atsižvelgiant į visÄ baudžiamojo proceso kontekstÄ , nebuvo savavaliÅ¡kas, atitiko vienÄ iÅ¡ kardomųjų priemonių tikslų – dalyvavimo procese užtikrinimÄ . IeÅ¡kovas neįrodė, kad dėl kardomųjų ir (ar) kitų procesinės prievartos priemonių taikymo jam kilo kokių nors rimtesnių padarinių, todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 6.272 straipsnio 1 dalį ir kasacinio teismo praktikÄ aptariamu klausimu, vertindamas, kad kardomųjų ir (ar) kitų procesinių prievartos priemonių paskyrimu ir taikymu nebuvo padaryta ieÅ¡kovo teisių pažeidimo bei nebuvo pagrindo priteisti žalÄ .

Dėl žiniasklaidoje paskelbtų viešų praneÅ¡imų apie ieÅ¡kovo atžvilgiu vykdomÄ baudžiamÄ jį procesÄ 70. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė valstybės institucijų ar pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, kuriais buvo paskelbti apie ieÅ¡kovÄ tikrovės neatitinkantys ir jo garbę pažeidžiantys duomenys žiniasklaidos priemonėse.

71. IeÅ¡kovas su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada nesutinka ir teigia, kad, valstybės institucijoms žiniasklaidoje paskelbus apie jį praneÅ¡imus, buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, visuomenė plačiai sužinojo apie jam pareikÅ¡tus kaltinimus, nepaisant, jog praneÅ¡imuose buvo nurodomi tik jo inicialai, dėl to ieÅ¡kovÄ pažinoję asmenys, klientai ėmė juo nebepasitikėti, nutraukė teisinių paslaugų sutartis.

72. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovo nurodytos aplinkybės, galimai susijusios su jo garbę ir orumÄ Å¾eminančio turinio informacijos paskleidimu vieÅ¡ojo informavimo priemonėse, nėra sietinos su atsakovės neteisėtais veiksmais. Visų pirma, už spaudoje pasirodžiusių publikacijų turinį yra atsakinga ne FNTT, bet vieÅ¡osios informacijos rengėjas. Antra, ieÅ¡kovas neįrodė, kad FNTT veiksmai, pateikiant duomenis apie ieÅ¡kovo atžvilgiu baigtÄ ikiteisminį tyrimÄ ir bylos perdavimÄ teismui vieÅ¡osios informacijos rengėjui, prieÅ¡taravo teisės aktų nuostatoms.

Pažymėtina, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos turi informuoti visuomenę apie savo veiklÄ (Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis), o ieÅ¡kovas neįrodė, jog FNTT informacijos pateikimas žiniasklaidos priemonėms buvo neteisėtas ir galėjo lemti žalos atsiradimÄ , t. y. kad Å¡i įstaiga neveikė taip, kaip pagal įstatymus ji privalėjo veikti. Trečia, dėl publikacijų portaluose sekundė.lt, delfi.lt pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai nurodė, kad neįmanoma nustatyti, koks subjektas paskleidė duomenis, – ar visuomenės informavimo priemonės, ar kitas informacijos Å¡altinis (pvz., valstybės institucija, pareigÅ«nas), dėl to ieÅ¡kovas, siekdamas apginti savo teises, visų pirma, turėtų kreiptis į minėtas visuomenės informavimo priemones dėl paskleistų duomenų paneigimo.

Atitinkamai, nesant tokių duomenų, ieškovo argumentai dėl tariamų atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo laikytini neįrodytais ir paremti prielaidomis, t. y. nekonkretūs, nepagrįsti nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis.

73. Teisėjų kolegija, apibendrindama motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė valstybės institucijų ar pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų, kuriais buvo paskelbti apie ieÅ¡kovÄ tikrovės neatitinkantys ir jo garbę pažeidžiantys duomenys. Dėl iÅ¡laidų gynėjo paslaugoms apmokėti baudžiamajame procese 74. Minėta, kad ieÅ¡kovas Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rusėjo 3 d. nuosprendžiu buvo iÅ¡teisintas dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nustačius, jog nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 dalis).

75. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas, kreipdamasis į teismÄ , nurodė, jog jis baudžiamosios bylos metu patyrė 24 000 Eur teisinių iÅ¡laidų, kurias prašė priteisti iÅ¡ atsakovės.

76. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, įvertinęs, kad ieškovas buvo išteisintas dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, taip pat nustatęs, jog realumo kriterijų atitinka tik advokatės I. A. ieškovui suteiktos teisinės paslaugos baudžiamojoje byloje 5 000 Eur sumoje, šias išlaidas priteisė iš atsakovės ieškovo naudai.

77. Su tokia teismo pozicija nesutinka tiek trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratÅ«ra, tiek ir atsakovę atstovaujanti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, bei teigia, kad teismas, nenustatęs atsakovės neteisėtų veiksmų, nepagrįstai nusprendė, jog ieÅ¡kovas turi teisę į turtinės žalos – iÅ¡laidų gynėjo paslaugoms apmokėti baudžiamajame procese, atlyginimÄ , nepaisant to, kad jis buvo iÅ¡teisintas; bylinėjimosi iÅ¡laidos yra procesinio pobÅ«džio iÅ¡laidos, todėl reikalavimas dėl jų atlyginimo negali bÅ«ti reiÅ¡kiamas savarankiÅ¡kai atskiroje civilinėje byloje; teismas nepagrįstai rėmėsi BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nes Å¡ių iÅ¡laidų atsiradimo metu nebuvo galiojančio teisės akto, kuris numatytų tokių iÅ¡laidų atlyginimÄ iÅ¡teisintiems asmenims.

78. Teisėjų kolegija trečiojo asmens ir atsakovės aukščiau nurodytus argumentus laiko nepagrįstais dėl toliau nurodomų priežasčių.

79. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nei ieškovas, nei trečiasis asmuo su atsakove neskundžia pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžio aspektu, todėl teisėjų kolegija ieškovo patirtų advokato išlaidų baudžiamojoje byloje dydžio (realumo) aspektu nevertins.

80. BPK 106 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2022 m. balandžio 30 d.) buvo nustatyta, kad, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimÄ , nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Minėto straipsnio 2 dalyje buvo nustatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

81. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. priėmė nutarimÄ Nr. KT45–A–N3/2021, kuriame pripažino, kad BPK 106 straipsnis tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos jo bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos advokatui, prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai ir 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis teismas iÅ¡aiÅ¡kino, kad iÅ¡ Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalies, 31 straipsnio 6 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo įstatymų leidėjui kyla pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , pagal kurį asmens teisė teisme ginti savo teises, inter alia (be kita ko), naudojantis advokato teikiama teisine pagalba, bÅ«tų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, be kita ko, numatyti atsižvelgiant į bylos aplinkybes bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų Å¡iai teisei įgyvendinti atlyginimÄ asmeniui, kuriam nėra taikoma teisinė atsakomybė, nes nenustatyta, kad jis padarė teisės pažeidimÄ .

Kai asmeniui, dėl kurio priimtas iÅ¡teisinamasis nuosprendis, jokiais atvejais nėra atlyginamos jo patirtos bÅ«tinos ir pagrįstos iÅ¡laidos advokatui, yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti bÅ«tinas ir pagrįstas iÅ¡laidas advokatui net ir iÅ¡teisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Tokiu teisiniu reguliavimu nepagrįstai pasunkintas asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybÄ , taip pat teisės turėti advokatÄ Ä¯gyvendinimas.

82. Taigi Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui konstatavus, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuris nenumatė bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo asmenį iÅ¡teisinus, yra ydingas, toks teisinis reguliavimas įstatymo leidėjo vėliau buvo pakeistas (žr. BPK 106 straipsnio redakcijÄ , įsigaliojusiÄ nuo 2022 m. gegužės 1 d.). Å iuo metu galiojančios BPK 106 straipsnio redakcijos 3 dalyje numatyta, kad kai asmuo iÅ¡teisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimÄ dėl asmens patirtų bÅ«tinų ir pagrįstų iÅ¡laidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip Å¡io asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iÅ¡ valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

83. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai akcentuoja trečiasis asmuo apeliaciniame skunde, ieÅ¡kovo atžvilgiu iÅ¡teisinamasis nuosprendis priimtas 2018 m. rugsėjo 3 d., t. y. dar iki Konstitucinio teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo priėmimo ir iki BPK 106 straipsnio 3 dalies, nustatančios advokato iÅ¡laidų atlyginimÄ , įsigaliojimo (2022 m. gegužės 1 d.), todėl advokato iÅ¡laidų atlyginimo klausimas priimant nuosprendį nebuvo sprendžiamas. Tačiau Å¡i aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindas nenagrinėti ieÅ¡kovo reikalavimo priteisti patirtas advokato iÅ¡laidas baudžiamojoje byloje civilinio proceso tvarka, nes baudžiamojoje byloje ieÅ¡kovas negalėjo ir neturėjo teisinio pagrindo praÅ¡yti priteisti tokias jo patirtas iÅ¡laidas.

Pažymėtina ir tai, kad trečiasis asmuo savo argumentus dėl reikalavimo atlyginti advokato išlaidas, patirtas baudžiamojoje byloje, negalimumo nagrinėti civilinėje byloje grindžia kasacinio teismo praktika, kuri suformuota remiantis ydingu teisiniu reglamentavimu, kuris Konstitucinio Teismo buvo pripažintas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

84. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu nustatė BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatų prieÅ¡taravimÄ Konstitucijai, tinkamo teisinio reguliavimo nebuvimÄ , kuris Å¡ios nutarties priėmimo dienÄ jau yra iÅ¡spręstas pakeitus BPK 106 straipsnį, pagal kurį advokato iÅ¡laidos iÅ¡teisinimo atveju yra atlyginamos nepriklausomai nuo valstybės pareigÅ«nų veiksmų teisėtumo vertinimo, nesiejant jų su civilinės atsakomybės visų sÄ lygų nustatymu.

Taigi CK 6.249 straipsnio prasme turėtos iÅ¡laidos advokato darbui apmokėti baudžiamojoje byloje, kuri baigiasi iÅ¡teisinamuoju nuosprendžiu, yra laikytinos asmens nuostoliais, kurių galėjo nebÅ«ti, jeigu baudžiamoji byla nebÅ«tų buvusi keliama, teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į Å¡iuo metu nustatytÄ BPK 106 straipsnio 3 dalyje teisinį reguliavimÄ , kuriame tokių iÅ¡laidų atlyginimas nesiejamas su pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų nustatymu, siekiant koncentruotai, racionaliai ir teisingai iÅ¡spręsti Å¡alių ginčus, pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai ieÅ¡kovui priteisė jo turėtas realias iÅ¡laidas advokato pagalbai baudžiamojoje byloje, nesiedamas Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo nei su pareigÅ«nų ir (ar) teismo neteisėtų veiksmų nustatymu, nei su BPK 106 straipsnio 3 dalies normos galiojimu laike.

85. Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡vadas, konstatuoja, kad Å¡iuo atveju, įvertinus baudžiamojo persekiojimo rezultatÄ (ieÅ¡kovÄ iÅ¡teisinus), tokiam asmeniui turi bÅ«ti atlygintos jo patirtos pagrįstos ir bÅ«tinos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias jis patyrė baudžiamajame procese, realizuodamas teisę ginant savo teises turėti advokatÄ , nepriklausomai nuo atsakovės veiksmų teisėtumo vertinimo. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo 86. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad tai yra specialus civilinės deliktinės atsakomybės atvejis, kai valstybės civilinė atsakomybė kyla nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nų, prokuratÅ«ros pareigÅ«nų ir teismo kaltės. Taigi civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sÄ lygų: neteisėtų pareigÅ«nų, prokuroro, teisėjo ar teismo veiksmų (neteisėto neveikimo), Å¡iais veiksmais (neveikimu) padarytos žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei atsiradusios žalos ryÅ¡io (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2013; 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423-378/2015).

87. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį atsirasti bÅ«tinos visos trys anksčiau Å¡ioje nutartyje minėtos sÄ lygos, teisėjų kolegija, nenustačiusi neteisėtų atsakovės veiksmų, dėl kitų bÅ«tinųjų civilinės atsakomybės sÄ lygų, kaip neturinčių reikÅ¡mės nagrinėjamos bylos rezultatui, nepasisako ir ieÅ¡kovo argumentų nevertina.

88. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo teisinius santykius, nepažeidė proceso teisės normų, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, taip pat teisingai aiÅ¡kino asmens teisę gauti advokato iÅ¡laidų atlyginimÄ priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose ir prisidėjime prie apeliacinio skundo nurodytais argumentais nėra pagrindo.

89. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies (CPK 93 straipsnio 1 dalis), tačiau atmetus tiek ieÅ¡kovo, tiek ir trečiojo asmens apeliacinius skundus bei atsakovės prisidėjimÄ prie trečiojo asmens apeliacinio skundo, Å¡alių patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos viena kitai neatlygintinos. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Asta Radzevičienė Aldona Tilindienė Vigintas ViÅ¡inskis