96f9540e-1920-4a4f-a2a9-20a519c2f736 · Kelmės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr                                                                                       Civilinė byla Nr. 2-625-322/2011Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00504-2011-3                                                                                                        Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                116.4.; 128.1.; 128.2.(S) KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. gruodžio 21 d.Kelmė Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Laima Borkovskienė,sekretoriaujant Teresei Zakrasienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjai I. L., jos atstovei advokatei Lionei Užubalienei,suinteresuoto asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genei Jurgilienei,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I.

L. pareiÅ¡kimÄ su suinteresuotais asmenimis D. M., J. M. ir Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo,n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja teismui pateiktu pareiÅ¡kimu ir patikslintu pareiÅ¡kimu (b. l. 3, 16, 24-25) praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad Ž. M. miręs 2005 m. liepos 22 d. yra L. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios 2000 m. rugpjūčio 2 d., tėvas bei „L.“ pavardę pakeisti į „M.“ pavardę.

Nurodo, kad jos duktė L. L. gimė 2000 m. rugpjūčio 2 d., jos tėvas – Ž. M., kuris mirė 2005 m. liepos 22 d. Dukters gimimo liudijime tėvas nenurodytas. Pareiškėja nurodė, kad su Ž. M. susipažino 1998 metais, kai abu mokėsi Žemaičių Naumiesčio politechnikume, abu tuo metu (iki 2000 metų birželio mėnesio) gyveno bendrabutyje, draugavo, palaikė intymius santykius. 1999 metų gruodžio pradžioje ji pastojo, dukrai gimus Ž. M. pripažino tėvystę, save laike dukters tėvu.

Jie kartu su dukterimi apsigyveno pas Ž. M. motinÄ (duomenys neskelbtini), vėliau ji su dukra persikėlė gyventi pas savo motinÄ Ä¯ Å aukėnus. Su Ž. M. pareiÅ¡kėja bendravo iki 2003 metų vidurio, per visÄ laikÄ jis ne kartÄ save pripažino dukters Lidijos tėvu, bendravo su ja. Po to jie susipyko, santykiai nutrÅ«ko, pareiÅ¡kėja buvo gavusi Ž. M. laiÅ¡kÄ su praÅ¡ymu atnaujinti santykius, teigė, jog juos „jungia dukrytė Lidija“. Kadangi dukters tėvystės dokumentų jie nesusitvarkė, o Ž.

M. mirė, todėl pareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad Ž. M. yra L. L. tėvas bei „L.“ pavardę pakeisti į „M.“ pavardę. PareiÅ¡kėjos atstovė pareiÅ¡kimÄ palaiko ir praÅ¡o jį tenkinti.Suinteresuoti asmenys J. M. ir D. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietÄ ir laikÄ joms praneÅ¡ta tinkamai (b. l. 51-52). Teismui pateiktais pareiÅ¡kimais, su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu sutiko visiÅ¡kai ir prašė bylÄ nagrinėti joms nedalyvaujant (b. l. 36-37).Suinteresuoto asmens Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė su pareiÅ¡kimu sutinka ir praÅ¡o jį tenkinti.PareiÅ¡kimas tenkintinas iÅ¡ dalies.Pagal Lietuvos Respublikos CPK 391 str. 1 d. nuostatas, kai spėjamas vaiko tėvas mirÅ¡ta, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylÄ CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka (bylos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymo).

Tam tam, kad byla bÅ«tų nagrinėjama ypatingosios teisenos tvarka pagal CPK V dalies XXVI skyriuje nustatytas taisykles, bÅ«tinos dvi sÄ lygos:

1) spėjamas vaiko tėvas turi būti miręs;

2) iki spėjamo vaiko tėvo mirties byla teisme neturi bÅ«ti pradėta nagrinėti. Å ioje byloje egzistuoja abi sÄ lygos (spėjamas vaiko tėvas Ž. M. mirė 2005 m. liepos 22 d., civilinė byla dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo iÅ¡kelta 2011 m. liepos 12 d.). Lietuvos Respublikos CK 3.148 str. numatyti tėvystės nustatymo pagrindai – moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį iÅ¡vados) ir kitos Civilinio proceso kodekse numatytos įrodymų priemonės. PareiÅ¡kėjos dukters L.

L. spėjamas tėvas Ž. M. 2005 m. liepos 22 d. mirė (b. l. 9), nustatyti tėvystę DNR tyrimais nėra galimybės, taigi lieka kitos įstatymo numatytos kitos įrodinėjimo priemonės, patvirtinančios tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas, vaiko pripažinimas savo vaiku ir kt. Kaip matyti iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų bei pareiškėjos paaiškinimų, pareiškėjos dukra L. L. gimė 2000 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini), jos gimimo liudijime motina nurodyta I.

L., o duomenys apie tėvÄ nenurodyti (b. l. 5). PareiÅ¡kėja nurodė, kad ji su Ž. M. susipažino 1998 metais, kai jie mokėsi Žemaičių Naumiesčio politechnikume. Abu gyveno bendrabutyje iki 2000 m. birželio mėnesio, Ž. M. ateidavo pas jÄ Ä¯ kambarį, abu artimai draugavo, palaikė intymius santykius. 1999 metų gruodžio pradžioje pareiÅ¡kėja pastojo, 2000 m. rugpjūčio 2 d. gimus dukrai, Ž. M. pripažino tėvystę, save laike dukters tėvu, labai jÄ mylėjo, lankydavo, kelis kartus dukters iÅ¡laikymui davė pinigų.

Jie (pareiÅ¡kėja ir Ž. M.) kartu su mažamete dukra apsigyveno pas Ž. M. motinÄ (duomenys neskelbtini). Vėliau, kai abu susipyko, nes Ž. M. pradėjo vartoti alkoholį, ji su dukra persikėlė gyvenai pas savo motinÄ Ä¯ (duomenys neskelbtini). Su Ž. M. pareiÅ¡kėja bendravo iki 2003 metų vidurio, per visÄ laikÄ Å½. M. ne kartÄ save pripažino dukters Lidijos tėvu, bendravo su ja. Po to jų santykiai nutrÅ«ko, ji buvo gavusi Ž. M. laiÅ¡kÄ su praÅ¡ymu atnaujinti santykius, teigė, jog juos „jungia dukrytė Lidija“, tačiau vėliau vėl dingo.

Paskui ji sužinojo, jog Ž. M. mirė. Å ias aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtina ir suinteresuoti asmenys, t. y. Ž. M. seserys J. M. ir D. M., kurios teismui pateiktuose pareiÅ¡kimuose nurodo, jog „sutinka, kad L. L. bÅ«tų suteikta jų brolio pavardė“. Be to, liudytoja apklausta pareiÅ¡kėjos motina I. V. parodė, kad jos dukra gyveno ir palaikė artimus santykius su Ž. M.. Kai dukra pastojo ir gimus vaikui, jie abu kaip Å¡eima apie trejus metus gyveno pas M. motinÄ , vėliau dukra grįžo gyventi pas jÄ , nes M. pradėjo vartoti alkoholį.

Jie ir vėliau palaikė santykius, kalbėdavo telefonu, M. atvažiuodavo aplankyti dukrÄ , yra pats sakęs, jog pripažįsta LidijÄ savo dukra, keletÄ kartų teikė jai iÅ¡laikymÄ , pirko vaikui žaislus, atvažiuodavo aplankyti. IÅ¡ Å¡ių įrodymų darytina iÅ¡vada, kad Ž. M. laikė save L. L. tėvu, tačiau tėvystės neįteisino įstatymo nustatyta tvarka. Ä®vertinus raÅ¡ytinę bylos medžiagÄ (laiÅ¡kÄ , fotonuotraukas, suinteresuotų asmenų pareiÅ¡kimus), suinteresuoto asmens atstovės ir liudytojų parodymus, darytina iÅ¡vada, kad yra pagrindas nustatyti pareiÅ¡kėjos praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ dėl tėvystės pripažinimo, kurio tikslas – vaiko kilmės nustatymas.

Nustatydamas tėvystės faktÄ teismas įvertina tai, kad kiekvienas asmuo turi teisę žinoti savo kilmę, todėl pareiÅ¡kėja, negalėdama gauti dokumentų, patvirtinančių dukters Lidijos kilmę iÅ¡ tėvo pusės, turi pakankamÄ pagrindÄ vaiko kilmę nustatyti teisme. Be to, pažymėtina, kad tėvystės faktas sudarys sÄ lygas įgyvendinti vaiko teisę žinoti apie savo tikrÄ jį tėvÄ , t. y. savo kilmę (Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 str.).

Teismine tvarka faktas nustatytinas iÅ¡imtinai atsižvelgiant į vaiko interesus, nes pareiÅ¡kėja negali gauti dokumentų patvirtinančių tėvystės faktÄ , spėjamas vaiko tėvas Ž. M. yra miręs, aplinkybių, kliudančių nustatyti tėvystės faktÄ , nenustatyta, todėl nustatytinas pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas vaiko kilmės patvirtinimui, kad Ž. M. miręs 2005 m. liepos 22 d. yra L. L. tėvas (Lietuvos Respublikos CPK 444 str. 2 d. 1 p.).Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 514 str. 2 d. nuostatomis, teismas bylÄ dėl civilinės bÅ«klės akto registravimo, akto įraÅ¡o atkÅ«rimo, pakeitimo, papildymo, iÅ¡taisymo ar anuliavimo nagrinėja, jeigu civilinės metrikacijos įstaiga atsisakė civilinės bÅ«klės aktÄ registruoti ar akto įraÅ¡Ä atkurti, papildyti, pakeisti, iÅ¡taisyti ar anuliuoti arba jeigu Å¡ie klausimai civilinės metrikacijos įstaigose nenagrinėtini.

Taigi, įstatymas numato privalomÄ klausimo iÅ¡ankstinio sprendimo ne teisme tvarkÄ . Kadangi pareiÅ¡kėja pirmiausia su atitinkamu praÅ¡ymu dėl pavardės pakeitimo privalo kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigÄ , todėl pareikimas dalyje dėl pavardės pakeitimo yra atmestinas (Lietuvos Respublikos CPK 514 str.).Ypatingos teisenos bylose dalyvaujantiems asmenims bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos, todėl 37,95 Lt paÅ¡to iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos (Lietuvos Respublikos CPK 92 str., 96 str. 1 d., 443 str. 6 d.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-268 str., teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kimÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ vaiko kilmės patvirtinimo tikslu, kad L. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios 2000 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini), gimimo akto įraÅ¡o Nr. 26, tėvas yra Ž. M., a .k. (duomenys neskelbtini), miręs 2005 m. liepos 22 d.PareiÅ¡kimo dalyje dėl „L.“ pavardės pakeitimo į „M.“ pavardę atmesti.Priteisti iÅ¡ I. L., a. k. (duomenys neskelbtini), valstybei 37,95 Lt (trisdeÅ¡imt septynis litus 95 centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų.Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismÄ .

Teisėja                                                                                                                           Laima Borkovskienė