2022-03-09 Nr. AB-5991-3-61-3-03471-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1350-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03471-2021-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. A. A. A., S. H. H. H., K. A. A. A., K.A. A. A., K.A. A. A., L. A. A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. A. A. A., S. H. H. H., K. A. A. A., K. A. A. A., K. A. A. A., L. A. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai A. A. A. A. (toliau – ir pareiškėjas), S. H. H. H. (toliau – ir pareiškėja), K. A. A. A., K. A. A. A., K. A. A. A., L. A. A. A. (toliau kartu – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2021 m. rugsėjo 15 d. sprendimą Nr. 21M22623 (toliau – ir Departamento sprendimas); 2) panaikinti Departamento komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. 6K-1009 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjai skundą grindė tokiais argumentais:

2.1. Pareiškėjų prašymas nagrinėti jų skundą žodinio proceso tvarka buvo netenkintas nepagrįstai. Pareiškėjams nebuvo užtikrintas jų tiesioginis ir betarpiškas išklausymas.

2.2. Komisijos išvada, kad pareiškėjai neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nes, skubos tvarka išnagrinėjus pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nebuvo nustatyta, nepagrįsta. Pareiškėjai nuoširdžiai tikėjosi tarptautinės apsaugos, teikė teisingą ir kilmės valstybės duomenis atitinkančią informaciją, bendradarbiavo su institucijomis.

2.3. Prašymą suteikti pareiškėjams prieglobstį pareiškėjas grindė tuo, jog jis ir jo žmona su vaikais serga, jiems reikia skubaus ir ilgalaikio gydymo, o (duomenys neskelbtini) (toliau – ir kilmės valstybė) vaistų nėra. Kilmės valstybėje sunkiai sergantys asmenys arba asmenys, turintys negalią, susiduria su diskriminacija, kadangi visuomenė juos suvokia kaip tuos, kuriems reikalinga labdara, todėl dažnai jie būna izoliuoti nuo visuomenės. Pareiškėjų vaikų sveikatos sutrikimai iš esmės laikytini sudėtingais ir sudarančiais pagrindą manyti, kad jie turi neįgalumą, tad jie susiduria su didesne grėsme patirti persekiojimą. Pareiškėjai turėjo būti įvertinti kaip priklausantys socialinei grupei ir dėl šios konvencinės priežasties turintys teisę į pabėgėlio statuso suteikimą. Departamento surinkta informacija patvirtina, kad dėl kilmės valstybėje klestinčios korupcijos susiduriama su vaistų stoka, be to, jų kaina labai didelė. Pareiškėjai kilmės valstybėje nebeturi namų, pragyvenimo šaltinio ir lėšų pirkti vaistus. Nors kilmės valstybėje nurodoma, kad gydymas nemokamas, tačiau tai tik formalumas. Departamentas turėjo įvertinti tai, jog vaiko gydymas brangiai kainuoja, o grįžę į kilmės valstybę pareiškėjai susidurtų su rimtomis apsigyvenimo problemomis, kas darytų neigiamą įtaką vaikų sveikatai. Departamentas taip pat neįvertino, ar medicinos paslaugų nepakankamumas bei ribotumas nesusiję su diskriminaciniu elementu, kas taip pat galėtų būti prilyginama pareiškėjų persekiojimui. Pareiškėjai aiškiai išdėstė savo poziciją dėl kilmės valstybės institucijų vengimu rūpintis sveikatos sutrikimų turinčiais asmenimis. Jų pagrindu turėjo būti padaryta išvada, kad pareiškėjai visgi yra diskriminuojami dėl turimų ligų (sveikatos problemų).

2.4. Kilmės valstybėje nėra gerbiamos žmogaus teisės, klesti korupcija, nėra galimybės gauti medicininę pagalbą.

2.5. Į kilmės valstybę pareiškėjai negali grįžti ir dėl jų santykių su pareiškėjos broliu. Nors Departamentas nurodė, kad paaiškinimas apie giminaičio grasinimus yra abstraktus, painus ir nedetalus, tačiau toks pareiškėjų paaiškinimas tapo dėl to, kad pareiškėjų žodžiai buvo netiksliai išversti, pareiškėjai apklausos metu netinkamai suprato vertėją.

2.6. Pareiškėjai nėra teisininkai, tarptautinės teisės specialistai, todėl vartoti teisinę ir specialiąją kalbą, kvalifikuoti jų padėtį turėjo būtent Departamentas. Prieglobsčio prašytojai gali papasakoti faktines aplinkybes, o jas teisiškai įvertinti – ne jų pareiga. Dėl to Komisija nepagrįstai teigia, kad pareiškėjai neįrodinėjo diskriminacijos fakto. Pareiškėjai nesutinka su Komisijos motyvais dėl jų paaiškinimo dalies apie jų istorijos prieštaringumą ir brolį, kaip nevalstybinį subjektą, nes jų pagrindu Komisija tik formaliai išnagrinėjo pareiškėjų skundą.

2.7. Pareiškėjai savo elgesiu nesiekė išvykti iš Lietuvos Respublikos, ar pasislėpti, priešingai – laikėsi nustatytos apgyvendinimo tvarkos, bendradarbiavo su institucijomis, visą laiką buvo geranoriški. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjai savanoriškai neišvyktų iš šalies.

2.8. Nėra ginčo, kad Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) gairės nėra patikimas įrodymas, tačiau tai negali būti vienintelis įrodymas, kuriuo remiantis daroma išvada, kad kilmės valstybėje nekyla beatodairiško smurto grėsmė. Departamentas neanalizavo informacijos apie tikrąją saugumo padėtį kilmės valstybėje ir galimybę pareiškėjams gyventi saugiai.

2.9. Nors Departamentas pareiškėjų prašymo nagrinėjimo metu vadovavosi EPPB ataskaita, kurioje nurodoma, jog šiuo metu nė vienoje kilmės valstybės gubernijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, tačiau ataskaitoje naudoti duomenys – vienerių metų senumo, todėl nebeatitinka esamos padėties kilmės valstybėje. Departamentas turėjo ne formaliai atkartoti EPPB duomenis ir bendrą informaciją, bet sistemiškai vertinti naujausią informaciją iš skirtingų informacijos šaltinių apie ginkluotus susirėmimus bei individualias pareiškėjų galimybes apsisaugoti, ypač, kai jie yra pažeidžiami asmenys, patenkantys į padidintos rizikos grupę, o vaikai turi sveikatos sutrikimų.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Departamentas atsiliepimą į skundą grindė tokiais argumentais:

4.1. Nei Departamentui, nei Komisijai nėra privaloma nagrinėti pareiškėjų prašymą žodinio proceso tvarka. Šiuo atveju pareiškėjai nenurodė ir nebuvo nustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios būtų buvęs pagrindas žodiniam pareiškėjų skundo nagrinėjimui.

4.2. Pareiškėjai prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog iš kilmės valstybės išvyko dėl prastos vaikų sveikatos, netinkamos medicinos paslaugų kokybės, galimybės neturėjimo gauti reikiamų vaistų sergančiai diabetu dukrai ir dėl pareiškėjos brolio grasinimų išskirti šeimą. Anot pareiškėjų, kilmės valstybėje jie nėra persekiojami ar diskriminuojami, niekada nebuvo suimti, mušti, taip pat negrasinta juos nužudyti.

4.3. Vertinant pareiškėjų paaiškinimą buvo įžvelgtos ekonominės atvykimo priežastys, o, vertinant aplinkybes apie pareiškėjos brolio grasinimus, nustatyta, kad pareiškėjai nepateikė įvykių ar detalių, kurios įrodytų persekiojimo faktą, ar tai, kad pareiškėjos brolio veiksmai galėtų būti kvalifikuojami kaip persekiojimas. Vien tik faktas, kad pareiškėjos brolis, pareiškėjams būnant Lietuvos Respublikoje, paskambino ir pasakė, jei pareiškėjai sugrįš į kilmės valstybę, juos išskirs, nelaikytina realia grėsme.

4.4. Pareiškėjų paaiškinimas apie giminaičio grasinimus buvo abstraktus, prieštaraujantis kilmės valstybės informacijai apie musulmonų šeimos teisę, susijusią su religine ideologija bei morale.

4.5. Vertinant faktą, jog pareiškėjų kilmės valstybės gyvenamojoje vietoje – (duomenys neskelbtini) rajone – beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo šioje teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, buvo įvertintos ir pareiškėjų individualios aplinkybės, tačiau tokių, kurios padidintų tokią riziką, nebuvo nustatyta.

4.6. Pareiškėjai neįrodinėjo, kad išvykimo iš kilmės valstybės priežastys kaip nors susijusios su diskriminacija. Priešingai, pareiškėjai nurodė, kad jų niekas nemušė, nepersekiojo ar negrasino nužudyti. Pirminės apklausos metu tai patvirtino ir pareiškėja, kuri tik vėliau šiuos parodymus dėl diskriminacijos pakeitė.

4.7. Nors buvo pripažinta, kad turintys negalią ar sunkiai sergantys asmenys kilmės valstybėje gali susidurti su diskriminacija, tačiau pareiškėjų individualiu atveju nenustatyta, kad jie būtų patyrę diskriminaciją ar, kad jiems kyla reali rizika susidurti su diskriminacija. Nebuvo nustatyta ir tai, kad dėl diskriminacijos būti pažeistos pagrindinės pareiškėjų teisės ar laisvės. Priešingai, tyrimo metu nustatyta, kad pareiškėjas turėjo darbą (dirbo vairuotoju), o sergantiems nepilnamečiams vaikams buvo teikiama tinkama medicininė pagalba. Surinkta medžiaga suponavo, kad kilmės valstybėje buvo suteikta tinkama ir kvalifikuota medicininė pagalba. Be to, aplinkybė, kad nors pareiškėjų vaikui diagnozuota (duomenys neskelbtini), dėl jos, būdami Lietuvos Respublikoje, pareiškėjai nesikreipė medicininės pagalbos, patvirtina, kad vaikui mirtinas pavojus negrėsė.

4.8. Pareiškėja mėgino klaidinti tyrimą, nurodydama, kad jos brolis grasino nužudyti ją ir jos vaikus, ir dėl to jie privalėjo išvykti, tačiau vėliau teigė, kad grasinimų niekada nepatyrė. Pareiškėjos paaiškinimas buvo prieštaringas ir nesuderinamas su kilmės valstybės informacija, pagal kurią, vadovaujantis musulmonų šeimos teise, moteris po santuokos priklauso vyro šeimai bei privalo paklusti sutuoktiniui, o bendravimas su ankstesne šeima yra ribojamas. Šiuo atveju nenustatyta, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjams apsaugos nuo tariamo persekiojimo bei, kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas pareiškėjų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų.

4.9. Nors, remiantis EPPB 2021 m. ataskaita, negalią ar sunkių sveikatos sutrikimų turintys asmenys yra įtraukti į padidintos rizikos asmenų profilių sąrašą ir kilmės valstybėje jie gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, tačiau, anot EPPB, ne visi šio profilio asmenys susiduria su tokio lygio rizika, kad jų baimė patirti persekiojimą galėtų būtų laikoma visiškai pagrįsta. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjai nenurodė, kad jie patyrė neigiamą aplinkinių požiūrį ar būtų diskriminuojami dėl turimų ligų. Be to, tyrimo metu nustatyta, kad nepilnamečiams vaikams kilmės valstybėje buvo teikiamas tinkamas gydymas ir jis buvo efektyvus. Vadinasi, buvo pagrindo manyti, kad tokia pagalba kilmės valstybėje ir toliau galės būti teikiama ateityje, ypač įvertinus tai, kad viešosios ligoninės prieinamos visiems (duomenys neskelbtini), nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos. Tiek Lietuvos Respublikoje, tiek kilmės valstybėje vaikui, sergančiam (duomenys neskelbtini), buvo skiriamas identiškas gydymas ir kilmės valstybės informacija patvirtino, kad sergantys (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje gydomi beveik nemokamai. Vaikas, kuriam diagnozuota (duomenys neskelbtini), kilmės valstybėje buvo operuotas, tačiau, kaip minėta, dėl to į medikus Lietuvos Respublikoje pareiškėjai nesikreipė. Kilmės valstybėje taip pat veikia ir ne pelno organizacijų, įsteigti nemokami gydymo centrai, todėl pareiškėjai, esant poreikiui, galėtų kreiptis į šiuos centrus ar ieškoti rėmėjų, kaip yra darę anksčiau. Šių išvadų pareiškėjai jokiais įrodymais nepaneigė.

4.10. Pareiškėjai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Pirminės apklausos metu jie nurodė, kad turėjo tikslą patekti į (duomenys neskelbtini). Šių aplinkybių visuma pagrindė prielaidą, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje ir jo gavimas nebuvo ir nėra pareiškėjų tikslas.

4.11. Pagrindą nesuteikti termino pareiškėjams savanoriškai išvykti suponavo tai, kad pareiškėjai galėtų pasislėpti. Todėl dėl pareiškėjų buvo priimtas sprendimas juos išsiųsti. Iki Departamento sprendimo priėmimo pareiškėjai nepateikė prašymo leisti jiems savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies, pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą, uždraudžiant pareiškėjams (A. A. A. A. ir S. H. H. H.) atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalį, kitą skundo dalį atmetė.

6. Remdamasis rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, kad:

6.1. 2021 m. birželio 26 d. pareiškėjai, nelegaliai kirtę Lietuvos Respublikos sieną, buvo sulaikyti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Kapčiamiesčio pasienio užkardos pareigūnų. Tą pačią dieną pareiškėjas pateikė rašytinį prašymą pareiškėjams suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjų prašymas buvo grindžiamas aplinkybėmis, kad pareiškėjai serga, dėl ko reikia skubaus bei ilgalaikio gydymo. Pareiškėjai prašyme nenurodė, kad kilmės valstybėje nebuvo vaistų. Pareiškėjas prašyme nurodė, kad nėra svarbu, kurioje Europos šalyje pareiškėjai gyvens, svarbiausia, kad pareiškėjo žmona ir vaikai gautų gydymą bei būtų sveiki.

6.2. Pirminėje apklausoje, vykusioje 2021 m. liepos 12 d., pareiškėjas nurodė, kad gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas grįžo į kilmės valstybę, nes pats pasiprašė dėl jo vaikų sunkios ligos. Grįžus į kilmės valstybę, tarp pareiškėjo ir žmonos brolio, dirbančio saugumo institucijose, įvyko konfliktas, kadangi jis norėtų, jog jo sesuo (pareiškėja) išsiskirtų su vyru. Pareiškėjas nenorėjo skirtis su žmona, tuomet žmonos brolis pagrasino jį nužudyti. Siekdamas apsaugoti save ir šeimą, pareiškėjas su šeima išvyko. Pareiškėjas neturi jokių finansinių įsipareigojimų, taip pat nebuvo padaręs jokių teisės pažeidimų. Pareiškėjas nurodė, kad turi draugų (duomenys neskelbtini), giminių Europoje neturi, jų kelionės tikslas buvo Europa, nesvarbu, kuri valstybė, svarbiausia – pasirūpinti vaikais ir surasti vaistų. Pareiškėjai nurodė, kad už kelionę sumokėjo 13 000 dolerių už vieną asmenį, pinigus mokėjo nepažįstamam asmeniui, kurio pavardės nežino. Pareiškėjai birželio 22 ar 23 d. išvyko iš (duomenys neskelbtini) lėktuvu į (duomenys neskelbtini), ten praleido 2 dienas. Po to automobiliu vyko iki pasienio, ilgai ėjo, darydami poilsio pertraukas. Pareiškėjo žmona serga cukriniu diabetu, jai reikalingi vaistai, vartoja (duomenys neskelbtini), o vienas iš vaikų turi širdies ligą, neteisingai auga kaulai.

6.3. Pirminėje apklausoje, vykusioje 2021 m. liepos 12 d., pareiškėja nurodė, kad jos brolis gyveno (duomenys neskelbtini) 3 metus, po to buvo deportuotas į kilmės valstybę. Grįžęs, pareiškėjos brolis pardavė visą savo turtą, nieko nepalikdamas jai. Pareiškėjai reikėjo pinigų vaikams, iš kurių du serga. Pareiškėjos brolis išvarė ją iš namų. Brolis grasino nužudyti pareiškėją ir vaikus, todėl privalėjo išvykti. Pareiškėjos paklausus, kodėl jos santykiai su broliu blogi, kad jis net grasino ją nužudyti, ji neatsakė į klausimą ir ėmė pasakoti apie visai kitus dalykus, t. y. kad kilmės valstybėje nėra gydytojo, brolis neduoda pinigų. Pažymėjo, kad neturi skolų ar finansinių įsipareigojimų, nėra padariusi teisės pažeidimų. Kitose Europos valstybėse neturi pažįstamų. Išvykimo tikslas buvo (duomenys neskelbtini). Už savo kelionę sumokėjo 13 000 ar 14 000 dolerių už vieną asmenį, pinigus mokėjo pareiškėjos vyras, kam buvo mokama nežino.

6.4. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 11 d. apklausos metu paaiškino, kad kilmės valstybėje negerbiamos žmogaus teisės, klesti korupcija, nėra galimybės gauti tinkamo gydymo, serga jis pats ir vaikai. Pažymėjo, kad anksčiau buvo gydytas (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad negalėjo gauti (duomenys neskelbtini) injekcijų savo dukrai. Jeigu kilmės valstybėje būdavo kalbama apie šias problemas, tai žmonės būdavo areštuojami, sodinami į kalėjimą. Pareiškėjas akcentavo, kad jo ir vaikų gydymas – pagrindinė priežastis, dėl kurios išvyko. Jam nesvarbu, kokioje Europos šalyje gyvens. Taip pat pažymėjo, kad jam grasino pareiškėjos brolis, sakė atims pareiškėją ir vaikus. Paaiškino, kad su šeima gyveno (duomenys neskelbtini), nuosavame name, dirbo sunkvežimio vairuotoju ir grojo muzikiniu instrumentu. Pažymėjo, kad jo tikėjimas – (duomenys neskelbtini), nepriklauso jokiam klanui. Jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), šią ligą turi ir abi jo dukterys. Pažymėjo, kad jam pačiam problemos su sveikata tęsiasi, tačiau dėl to nėra paskirtas joks gydymas. Pažymėjo, kad kilmės valstybėje vienai jo dukrai diagnozuotas (duomenys neskelbtini), skirtas gydymas (duomenys neskelbtini), kurį pirkdavo vaistinėse, tačiau kartais jo pritrūkdavo arba būdavo itin aukšta (duomenys neskelbtini) kaina. Viena dukra buvo operuota dėl (duomenys neskelbtini). Paklaustas apie pareiškėjos brolį pareiškėjas paaiškino, kad jis grasino atimti žmoną ir vaikus, norėjo, jog pareiškėjas su šeima nepaliktų šalies ir neišvyktų. Grasinta buvo (duomenys neskelbtini) mėnesį, telefonu. Pareiškėjas pažymėjo, kad niekada nebuvo suimtas, o pareiškėjos brolis negrasino jo nužudyti, kol gyveno kilmės valstybėje.

6.5. Pareiškėja 2021 m. rugpjūčio 11 d. apklausoje nurodė, kad abi dukros serga, jų sveikata bloga, viena ilgai naudoja (duomenys neskelbtini), kitai yra problemų su peties kaulu, tačiau jų gydyti kilmės valstybėje negalėjo. Pareiškėjai turėjo parduoti namą, o pareiškėjos brolis pasakė vyrui, kad, kai atvyks į kilmės valstybę, turės išsiskirti su ja. Džiaugiasi, kad yra Europoje, kur jos dukros gauna gydymą ir ji gali būti su vyru, dėl to čia ir atvyko. Jos brolis nuolat darė spaudimą pareiškėjos vyrui, kadangi jis yra neturtingas. Pareiškėja serga ta pačia liga kaip ir dukra ir ne visada galėjo nupirkti (duomenys neskelbtini). Šalį paliko dėl vaikų medicininių poreikių. Nurodė, kad pareiškėjas, o ne brolis, 3 metus gyveno (duomenys neskelbtini). Patikslino, kad, kai pardavė namus, jos brolis supyko. Kilmės valstybėje moteris turi klausyti vyro, o brolis jai liepė skirtis su vyru. Apklausos metu pareiškėja nepatvirtino, kad brolis grasino ją nužudyti. Nurodė, kad dukra serga diabetu jau 8 metus, dažnai dėl to ji gulėdavo ligoninėje, kur būdavo taikomas gydymas. Namuose dukra vartojo (duomenys neskelbtini), kurį pirkdavo vaistinėje. Kitai dukrai ligoninėje buvo atlikta kaulo operacija, dėl to kreipėsi į tarptautinę organizaciją. Aiškino, kad šiuo metu dukrai reikia dar kelių operacijų, bet minėta organizacija nebegali padėti, kadangi neturi lėšų, nors kreipėsi prieš 3 metus.

6.6. Departamentas, įvertinęs surinktą medžiagą, priėmė Departamento sprendimą nesuteikti pareiškėjams, įskaitant ir nepilnamečius vaikus, pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje ir išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę. Departamento sprendime taip pat nuspręsta uždrausti pareiškėjui ir pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą (C.SIS) perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pareiškėjui ir pareiškėjai 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

6.7. Departamentas, įvertinęs prieglobsčio prašytojų paaiškinimą, jų kilmės valstybės informacijos kontekste, sprendė, kad pareiškėjų paaiškinimuose aiškiai įžvelgiamos ekonominės atvykimo į Lietuvos Respubliką priežastys. Jie siekia įsikurti ekonomiškai stipresnėje šalyje, o ši priežastis nesudaro būtinumo suteikti jiems tarptautinę apsaugą. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui, o bendra medicininės priežiūros padėtis kilmės valstybėje nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojams dėl jų asmeninių savybių. Pareiškėjų istorija apie pareiškėjos brolio grasinimus taip pat savaime nelėmė pabėgėlio statuso jiems suteikimo, kadangi tariamas persekiojimas nėra nulemtas prieglobsčio prašytojų rase, religija, tautybe, priklausymu tam tikrai socialinei grupei arba politiniais įsitikinimais, o tariamas persekiotojas (brolis) nėra valstybinis subjektas. Departamentas pažymėjo, kad paaiškinimas apie pareiškėjos brolio grasinimus abstraktus, painus, nedetalus, o tam tikros istorijos detalės keitėsi. Viena pareiškėjų duktė serga cukriniu diabetu ir gauna gydymą, o duomenų, patvirtinančių apie kitos dukters (duomenys neskelbtini), nėra gauta. Departamentas nenustatė, kad kilmės valstybėje pareiškėjai negautų tinkamo gydymo ar medicininių paslaugų, vaistų. Todėl padarė išvadą, kad pareiškėjai neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjams papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Nenustačius pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų persekiojimas, beatodairiškas smurtas, padaryta išvada, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

6.8. Pareiškėjai, vadovaudamiesi Įstatymo 1351 straipsniu, kreipėsi į Komisiją dėl Departamento sprendimo.

6.9. Komisija, išnagrinėjusi pareiškėjų skundą, priėmė Komisijos sprendimą, kuriame nusprendė pareiškėjų skundo netenkinti.

7. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Įstatymo 86 ir 87 straipsniais, juos aiškinančia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija) (toliau – ir Tvarkos aprašas) 97 ir 99 punktais, įvertinęs pareiškėjų paaiškinimą ir apklausų metu duotus paaiškinimus, surinktą informaciją, sutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjai neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

8. Vadovaudamasis bylos medžiaga, teismas konstatavo, kad Departamentas ir Komisija, priimdami sprendimus, įvertino pareiškėjų paaiškinimų esminius argumentus bei pagrįstai nusprendė, kad jų argumentai, kuriais yra grindžiamas prašymas suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikomi kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti. Teismas sutiko su išvada, kad pareiškėjų pateiktas paaiškinimas apie jų dukterų ligas bei pareiškėjos brolio grasinimus neatitinka sąlygų, siekiant gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjai niekaip nepaneigė fakto, kad kilmės valstybėje jų dukterys gavo gydymą, t. y. vienai iš jų paskirtas cukrinio diabeto gydymas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai patvirtino, kad (duomenys neskelbtini), nors ir brangiai, tačiau galima nusipirkti vaistinėse, taip pat patvirtino, jog dukra, pablogėjus sveikatos būklei, priimama į ligoninę ir joje gydoma. Vertinant kitos dukters kaulų ligą, teismas nenustatė, jog ji negautų gydymo ar, kad apskritai tokio gydymo šiuo metu reikėtų. Jai atlikta operacija, o pareiškėjai (tėvai), nors ir paaiškino, kad dukrai reikalingos dar kelios operacijos, tačiau matyti, jog jie tik prieš 3 metus kreipėsi į tarptautinę organizaciją dėl dukters sveikatos. Taip pat teismas nustatė, kad nėra duomenų, jog gydymas dukrai negali būti paskirtas kilmės valstybės ligoninėje. Lietuvos Respublikoje susisiekus su gydymo įstaiga, ji neturėjo duomenų, jog viena iš nepilnamečių pareiškėjų dukterų serga (duomenys neskelbtini).

9. Teismas patvirtino Departamento išvadą, kad pareiškėjų paaiškinimas pasižymi esminiais trūkumais ir nesutapimais, nes pareiškėjai apklausų metu pateikė skirtingas ir naujas aplinkybes (iš pradžių teigė, kad pareiškėjos brolis grasino išskirti pareiškėjus (tėvus), kai buvo kilmės valstybėje, vėliau aiškino, kad grasino nužudyti tik jiems išvykus, tačiau taip pat patikslino, kad pareiškėjos brolis negrasino nužudyti, o grasino išskirti), painiojosi aiškindami apie pareiškėjos brolio grasinimus, patvirtino, kad niekas jiems apskritai negrasino nužudyti, pareiškėjai nebuvo suimti ar persekiojami kilmės valstybėje. Byloje nėra duomenų apie tai. Teismas pažymėjo ir tai, kad priešingai, nei skunde nurodė pareiškėjai, Departamentas pareiškėjų paaiškinimą laikė esantį su trūkumais ne dėl to, jog jie netinkamai paaiškino tam tikras detales dėl pareiškėjos brolio persekiojimo, tačiau šiuos paaiškinimus vertino visų pateiktų paaiškinimų kontekste. Tokios išvados teismas priėjo, nes prieglobsčio prašytojai tvirtino, kad jiems grįžus į kilmės valstybę, pareiškėjos brolis galimai su jais susidoros, tačiau tą jie sužinojo tik birželio mėnesį, būdami jau išvykę. Vis dėlto, pareiškėjai nepatvirtino aplinkybės, kad buvo grasinama nužudyti ar kitaip pakenkti jų sveikatai. Pareiškėjai ne tik negalėjo pateikti detalaus pasakojimo, tačiau painiojosi detalėse, iš pradžių teigę, kad pareiškėjos brolis grasino kilmės valstybėje ir reikalavo pareiškėjų išsiskirti, vėliau paaiškinę, kad tik išvykus iš kilmės valstybės buvo pradėta jiems grasinti. Tai nustatęs, teismas pripažino, kad Departamentas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjų pateiktas paaiškinimas dėl esminių jo trūkumų negali būti pripažįstamas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu jų prašymą.

10. Teismas nustatė, kad Departamentas, spręsdamas dėl papildomos pagalbos suteikimo, įvertino ne tik bendrą kilmės valstybėje esančio beatodairiško smurto situaciją ir, kad šiuo metu nė vienoje kilmės valstybės gubernijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, bet ir pareiškėjams galimai gresiančias individualias grėsmes. Nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), kuriame gyveno pareiškėjai, yra prieinamos medicininės paslaugos, vaikams teikiamas gydymas, (duomenys neskelbtini) rajonas yra laikomas saugia vietove ir joje nėra realios rizikos patirti rimtą žalą. Teismas nustatė ir tai, kad Departamentas įvertino ir Tarptautinių organizacijų teikiamą pagalbą bei integracijos galimybes, grįžtantiems iš Europos valstybių, o pareiškėjai teismui nepateikė paaiškinimų, kad tokiomis galimybėmis negalėtų pasinaudoti.

11. Teismas, vertindamas pareiškėjų skundo argumentus dėl jų priskyrimo asmenų grupei, kuri gali susidurti su padidinta persekiojimo grėsme, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 99.1.6 punktu, šiuos argumentus atmetė. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjai patenka į socialinę grupę, kuriai gresia persekiojimas ar diskriminacija. Departamento išvada, kad pareiškėjai negali būti laikomi pažeidžiamais asmenimis vien dėl dukterų sveikatos problemų ((duomenys neskelbtini)), pagrįsta. Patys pareiškėjai nenurodė, jog dėl vaikų diagnozių jie būtų patyrę neigiamą visuomenės vertinimą ar diskriminavimą. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjai neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Remdamasis byloje esančiais duomenimis apie padėtį kilmės valstybėje bei tai, kad pareiškėjai nepateikė jokios informacijos, leidžiančios manyti, kad jiems iš esmės reikalinga tarptautinė apsauga nuo kilmės valstybėje gresiančio persekiojimo, teismas priėjo išvadą, kad pagrindiniai motyvai, paskatinę pateikti prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje – ekonominiai arba asmeninio pobūdžio. Patys pareiškėjai tyrimo metu neslėpė, jog jiems nėra svarbu, kurioje Europos šalyje apsigyvens, svarbiausia – išvykti iš kilmės valstybės.

12. Teismas, vadovaudamasis 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos 10 straipsnio 3 dalimi, kritiškai įvertino pareiškėjų teiginius, kad Departamentas netinkamai vykdė pareigą atlikti išsamų jų atvejo tyrimą, surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją. Teismas pripažino, kad Departamentas, vertindamas pareiškėjų situaciją, rėmėsi naujausia EPPB informacija, todėl padarė išvadą, kad Departamentas rėmėsi oficialia, aktualia ir tarptautiniu lygiu pripažįstama informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjų prašymui, pagal jame nurodytas aplinkybes, suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją kilmės valstybėje, o pareiškėjai patys šių išvadų jokiais argumentais ar įrodymais nepaneigė.

13. Teismas, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 222 punktu, priėjo išvadą, kad prieglobsčio prašytojo dalyvavimas sprendžiant jo prašymą nėra privalomas. Pareiškėjai nenurodė jokių išskirtinių argumentų, sudarančių prielaidą vertinti, kad šiuo atveju turėjo būti daroma išimtis ir pareiškėjų skundas turėjo būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Teimas nustatė, jog, sprendžiant pareiškėjų klausimą, nebuvo tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami tokie teisės klausimai, kurie negalėjo būti tinkamai išspręsti remiantis surinkta rašytine medžiaga. Teismas nenustatė, kad, Departamentui atsisakius nagrinėti pareiškėjų prašymą žodinio proceso tvarka, tuo buvo pažeista jų teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą. Teismas atkreipė dėmesį, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

14. Spręsdamas dėl Departamento sprendimo dalies, kuria pareiškėjai buvo išsiųsti į kilmės valstybę, teismas, vadovaudamasis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 6 ir 7 straipsniais, padarė išvadą, kad pareiškėjams taikytina priemonė yra motyvuota, nulemta tinkamai taikyto teisinio reglamentavimo, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai buvo pateikę prašymą savanoriškai grįžti į kilmės valstybę.

15. Spręsdamas dėl Departamento sprendimo dalies, kuria pareiškėjams (tėvams) draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus, teismas nesutiko su Departamento išvada, kad pareiškėjams (tėvams) pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga priemonė ir adekvati padarytam pažeidimui. Byloje nėra pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjai (tėvai) praeityje būtų pažeidę atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekę nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padarę dar kokių nors teisės pažeidimų. Departamento sprendime nepateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjams (tėvams) atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą. Byloje nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėjai būtų išsiunčiami jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinę ar klaidinę tyrimą, būtų pateikę melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę ar kitų aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą taikyti maksimalų draudimo atvykti terminą. Todėl tai sudarė pagrindą teismui aptariamą Departamento sprendimo dalį pakeisti, sumažinant maksimalų draudimo atvykti terminą iki 3 metų. Atitinkamai teismas pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį.

16. Spręsdamas dėl Departamento sprendimo dalies, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjams (tėvams) atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teismas pripažino ją teisėta ir pagrįsta, atitinkančia teisės aktų reikalavimus.

III. 17. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą patenkinti visiškai. Pareiškėjai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18. Pareiškėjai apeliaciniame skunde dėsto tas pačias aplinkybes ir argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teismui.

19. Grįsdami pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo:

19.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjų (tėvų) paaiškinimą ir jį patvirtinančią kilmės valstybės informaciją, todėl padarė nepagrįstas išvadas, kad pareiškėjai neatitinka pabėgėlių statuso ir papildomos apsaugos sąlygų. Departamento surinkti duomenys patvirtina, kad neįgalieji ir sunkiai sergantys asmenys kilmės valstybėje susiduria su diskriminacija, todėl Departamentas ir teismas turėjo įvertinti, ar medicinos paslaugų nepakankamumas ar ribotumas nėra susijęs su diskriminaciniu elementu, dėl ko gali būti vertinamas kaip persekiojimas. Šiuo atveju pareiškėjai patenka į socialinę asmenų grupę dėl savo prastos sveikatos, savo individualios sunkios situacijos. Kilmės valstybė patiria ekonominę krizę, dėl kurios nėra užtikrinamas tinkamas ir kokybiškas medicininis aprūpinimas.

19.2. Pareiškėjų paaiškinimų neatitikimai galėjo būti netikslūs dėl to, kad pareiškėjai netinkamai suprato vertėją ir jų pačių žodžiai galėjo būti netiksliai išversti. Pareiškėjai paaiškino galimų neatitikimų priežastis, nuoširdžiai ir išsamiai paaiškino tikrąją istoriją.

19.3. Pareiškėjai yra kurdai iš Kurdistano regiono (duomenys neskelbtini) gubernijos. Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad 2019 m. kovo mėnesį Turkija aktyvino karinę veiklą kilmės valstybės šiauriniuose regionuose prieš (duomenys neskelbtini) darbininkų partijos kovotojus. Jungtinių Tautų Saugumo taryba patvirtino, kad 2019 m. gegužės 27 d. Turkijos ginkluotosios pajėgos tęsė atakas. Tai patvirtina, kad pareiškėjų gyvenamojoje vietoje vyksta karinis konfliktas, dėl kurio kenčia civiliai, prieš juos naudojama jėga, naikinamas jų turtas, teritorijos apšaudomos.

19.4. Departamentas ir teismas rėmėsi neaktualia informacija apie kilmės valstybę ir beatodairišką smurtą joje. Nevertino kitos naujausios ir aktualiausios informacijos apie minėtus ginkluotus susirėmimus, individualių pareiškėjų galimybių apsisaugoti.

20. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo tas pačias faktines aplinkybes ir argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą ir Departamento sprendime. Nesutikdamas su pareiškėjų apeliacinio skundo argumentais, Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

21.1. Departamentas ir teismas pagrįstai konstatavo, kad tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjams kyla reali persekiojimo rizika, pareiškėjų pasakojimas buvo abstraktus, painus ir nedetalus, todėl jiems nesuteiktinas nei pabėgėlio statusas, nei papildoma apsauga. Jokių šias išvadas galinčių paneigti argumentų arba įrodymų pareiškėjai apeliaciniame skunde nepateikė, o deklaratyvūs apeliacinio skundo teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas tariamai netinkamai išnagrinėjo pareiškėjų skundą, vertintini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimą.

21.2. Pareiškėjai negrindė savo prieglobsčio prašymo diskriminacijos aspektu. Departamentas neprivalo rinkti duomenų visais norimais pareiškėjų aspektais. Informacija, susijusią su pareiškėjų nurodytais prieglobsčio motyvais, buvo surinkta ir ja nėra pagrindo abejoti.

21.3. Departamentas pagrįstai konstatavo, jog, kadangi pareiškėjoms buvo suteikiamas gydymas ir nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog ateityje jis suteiktas nebus, ir, nesant duomenų, kad pareiškėjų būklė artima mirčiai ar, kad grįžus į kilmės valstybę jų būklė gerokai, staiga ir nepataisomai pablogės, dėl ko jiems kils didelių kančių arba kur kas sumažės tikėtina gyvenimo trukmė, nėra pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje dėl ligos joms kiltų grėsmė. Atitinkamai su tuo susijusios teismo išvados taip pat nepaneigtos apeliacinio skundo argumentais.

21.4. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai dėl jų gyvenamojoje teritorijoje vykstančio karinio konflikto yra nepagrįsti, nes (duomenys neskelbtini) gubernijoje beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nelemia realios rimtos žalos rizikos. Duomenų apie aktualius esminius saugumo situacijos pasikeitimus (duomenys neskelbtini), kurie nulemtų poreikį koreguoti vertinimą, tyrimo metu nerasta.

21.5. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad kilmės valstybė yra patekusi į ekonominę krizę, vyrauja aukštas nedarbo lygis.

21.6. Informacija, kuria rėmėsi Departamentas, yra patikima ir aktuali, Departamentas tinkamai įvykdė pareigą surinktą informaciją apie kilmės valstybę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų būti tiesiogiai išklausyti. Kitų tokį prašymą pagrindžiančių aplinkybių nenurodo.

23. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjų apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Todėl pareiškėjų prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

V. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

25. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir ginčui aktualias Įstatymo nuostatas, pripažinęs, kad Departamento atliktas tyrimas yra išsamus, kad pareiškėjai neatitinka kriterijų pabėgėlių statusui gauti, kad pareiškėjų baimė grįžti į kilmės valstybę nėra visiškai pagrįsta, kad pareiškėjai neatitinka papildomos apsaugos taikymo kriterijų, tačiau konstatavęs, jog 5 metų draudimas pareiškėjams (tėvams) atvykti į Lietuvos Respubliką nėra proporcinga ir adekvati priemonė pareiškėjų (tėvų) padarytam pažeidimui, tenkino pareiškėjų skundą iš dalies ir sumažino minėtą terminą iki 3 metų, atitinkamai pakeitė ir Komisijos sprendimo dalį, o kitą pareiškėjų skundo dalį atmetė.

26. Pareiškėjai apeliaciniame skunde, nesutikdami su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teisės taikymu bei aiškinimu, prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjų skundą.

27. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjų apeliacinio skundo ribų. Pareiškėjai neginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas sumažino draudimo atvykti į Lietuvos Respublikos teritoriją terminą, todėl šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas netikrinamas.

28. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

29. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

30. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).

32. Teisėjų kolegija pažymi, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Pagal šio straipsnio 2 dalį, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Įstatymo 83 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

33. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo reguliuojančias teisės normas. Todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjų apeliacinis skundas.

34. Apeliaciniame skunde pareiškėjai laikosi pozicijos, jog jų paaiškinimai buvo aiškūs, juos patvirtina Departamento surinkta informacija. Tačiau, pareiškėjų nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėjai dėl savo prastos sveikatos ir jiems reikalingo gydymo yra socialinės asmenų grupės dalimi, kurios persekiojimas pasireiškia prieš juos vykdoma diskriminacija, taip pat neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjų paaiškinimai galėjo būti netikslūs dėl vertimo. Neįvertino aplinkybės, jog kilmės valstybėje vyksta karinis konfliktas. Pirmosios instancijos teismas bei Departamentas nesirėmė naujausia informacija apie situaciją kilmės valstybės gubernijoje, iš kurios pareiškėjai kilę.

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjų paaiškinimus, teiktus juos apklausiant, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Departamentas atliko išsamų pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį tyrimą, įvertino visas aplinkybes, kuriomis pareiškėjai grindė prašymo suteikti prieglobstį būtinumą, atliko jų teisinį vertinimą ir priėjo pagrįstą išvadą, kad pareiškėjų paaiškinimai prieštaringi, turintys esminių trūkumų. Pareiškėjų apeliacinio skundo argumentas, kad minėti trūkumai galėjo kilti dėl vertimo, pripažintinas nepagrįstu. Byloje nenustatyta, kad pareiškėjai apklausų metų būtų skundęsi vertimu ar būtų prašę pakeisti vertėją. Todėl teigti, kad pareiškėjų paaiškinimų vertimas turėjo kokią nors įtaką jo tikslumui, nėra pagrindo. Pareiškėjai prašymo suteikti prieglobstį negrindė aplinkybėmis, susijusiomis su prieš juos vykdoma diskriminacija. Departamentas, atsižvelgęs į situaciją kilmės valstybėje dėl asmenų, turinčių sveikatos sutrikimų, priešingai, nei teigia pareiškėjai apeliaciniame skunde, vertino pareiškėjų individualią situaciją šiuo aspektu ir nenustatė individualių aplinkybių, pagrindžiančių tikimybę, kad pareiškėjai diskriminuojami paminėtu aspektu.

36. Teisėjų kolegija prieina išvadą, kad pareiškėjai neturi visiškai pagrįstos baimės būti persekiojami kilmės valstybėje (Įstatymo 86 str. 1 d.). Šios išvados nepaneigia ir pareiškėjų apeliaciniame skunde išdėstyti motyvai, dėl ko teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvadas dėl pareiškėjų paaiškinimų ir jų baimės būti persekiojamais kilmės valstybėje.

37. Tais pačiais pagrindais teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjams ir papildomą apsaugą. Departamentas išsamiai nustatė ir įvertino Turkijos pajėgų vykdytas atakas ir jų įtaką asmenų saugumui (duomenys neskelbtini) gubernijoje. Nustačius, kad kilmės valstybės gubernijoje, iš kurios kilę pareiškėjai, vyko kariniai konfliktai, visgi nebuvo nustatyta, kad pareiškėjų gyvenamojoje vietoje beatodairiškas smurtas siektų tokį aukštą lygį, jog vien dėl buvimo gyvenamojoje vietoje pareiškėjams kiltų grėsmė jų gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Kaip nustatyta, tokių grėsmių pareiškėjų gyvybei, sveikatai, saugumui ir laisvei nekelia ir individuali pareiškėjų situacija. Teisėjų kolegija sprendžia, jog Departamentas ir pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, kad pareiškėjai neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

38. Byloje esantys duomenys apie pareiškėjų kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį. Pareiškėjai, teigdami, kad Departamentas rėmėsi pasenusia informacija apie kilmės valstybės situaciją, nenurodė kitos informacijos, kuri iš esmės prieštarautų Departamento surinktai informacijai ar pagrįstų, kad kilmės valstybėje situacija yra pasikeitusi. Tai, kad pareiškėjai tiesiog nesutinka su Departamento ir teismo išvadomis, nėra pagrindas pripažinti, jog surinkta informacija yra netiksli ar neišsami.

39. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų A. A. A. A., S. H. H. H., K. A. A. A., K. A. A. A., K. A. A. A., L. A. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Milda Vainienė