2020-05-20 Nr. AB-10092-3-61-3-02272-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-487-525/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02272-2018-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 37.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. C. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. C. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamas, žiaurias, nežmoniškas, orumą žeminančias gyvenimo sąlygas Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Alytaus PN).

2. Pareiškėjo nurodė, kad jam atliekant bausmę Alytaus PN, pareiškėjas buvo perkeltas iš bendrabučio tipo patalpos į kamerų tipo patalpas nuo 2015 m. liepos 4 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. Pareiškėjas buvo apgyvendintas kamerose Nr. 39, Nr. 43, Nr. 40, Nr. 16, Nr. 44, Nr. 17 Nr. 28, kuriose nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas (3,6 kv. m) asmeniui, nors Alytaus PN privalėjo vykdyti pareigą pasirūpinti kalinio sveikata ar gerove. Pareiškėjo teigimu, kalinimas tokiomis sąlygomis reiškia ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Pareiškėjas teigė, kad atliekant bausmę minėtose kamerose, Alytaus PN nesilaikė nustatytų reikalavimų dėl ventiliacijos ir vėdinimo sistemos: ventiliacija ir mechaninė vėdinimo sistema kamerose iš viso nebuvo įrengta, ventiliacija buvo tik sanitariniame mazge.

3. Pareiškėjas, pagrįsdamas skundą, rėmėsi, be kita ko, Konvencijos 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 2 ir 3 dalimis, Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 straipsniu, 5 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakyme Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010), Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika (bylos Karalevičius prieš Lietuvą, Savenkovas prieš Lietuvą, Kalashnikov prieš Rusiją, Elefteriadis prieš Rumuniją), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, Nr. A502-734/2009, Nr. A438-52/2013, Nr. A444-343/2013), nurodė, kad Alytaus PN kaip viešojo administravimo institucija neveikė taip, kaip privalėjo veikti, todėl pareiškėjas patyrė papildomų dvasinių išgyvenimų, fizinį skausmą ir fizinius nepatogumus, papildomą diskomfortą, minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, taigi, Lietuvos valstybei kilo atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, ir pareiškėjui priteistinas jo reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimas.

4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 4 d. iki liepos 10 d. buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 20 (plotas –15,58 kv. m), joje įrengtos 4 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,89 kv. m; nuo 2015 m. liepos 16 d. iki rugsėjo 8 d. buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 39 (plotas – 11,85 kv. m), joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,95 kv. m; nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki spalio 9 d. ir nuo 2016 m. sausio 21 d. iki vasario 3 d. buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 17 (plotas – 11,25 kv. m), joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,75 kv. m; nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki rugsėjo 16 d., nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki rugsėjo 24 d., nuo 2015 m. spalio 9 d. iki spalio 12 d. buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 39 (plotas – 11,85 kv. m), joje įrengtos 3 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,95 kv. m; nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2016 m. sausio 19 d. buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 44 (plotas – 15,82 kv. m), joje įrengtos 4 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,95 kv. m; nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. sausio 21 d. buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 1 (plotas – 28,77 kv. m), joje įrengtos 7 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 4,11 kv. m; nuo 2016 m. vasario 3 d. iki balandžio 29 d. buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 40 (plotas – 12,59 kv. m), joje įrengtos 4 miegamosios vietos, esant užimtoms visoms vietoms, vienam asmeniui tekęs gyvenamasis plotas buvo 3,14 kv. m.

6. Alytaus PN teigė, kad baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose atliktas kapitalinis remontas, vykęs keliais etapais: dalis kamerų pradėta eksploatuoti 2009 m. sausio mėnesį, kita dalis – 2010 m. birželio mėnesį, remonto metu visose baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpose buvo pakeisti langai plastikiniais, durys, naujai įrengti tualetai, tualetuose įrengta ištraukiamoji ventiliacija, naujai įrengta elektros instaliacija ir apšvietimas, prižiūrėtojo iškvietimo sistema, kameros aprūpintos naujais baldais ir inventoriumi. Baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpos įrengtos pagal remonto atlikimo metu galiojusios HN 76:2010 reikalavimus.

7. Alytaus PN nurodė, kad galiojantys teisės aktai nereglamentavo gyvenamojo ploto pataisos įstaigose skaičiavimo su baldais ar be jų. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. liepos 9 d. įsakyme Nr. 1R-139 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi norma, bendrabučio miegamieji buvo aprūpinti geros kokybės baldais, kurių būklė gera: įrengta po vieną metalinę lovą, spintelę prie lovos, taburetę asmeniui, po 1 stalą kamerai, kamerai priklauso po 1 šiukšlių dėžę ir valymo inventoriaus komplektą, po 1 užuolaidėlių komplektą langui, įrengtas sieninis laikrodis (būrio gyvenamųjų patalpų koridoriuje).

8. Atsakovo atstovas pasisakydamas dėl pareiškėjo teisės kreiptis dėl perkėlimo į kitą būrį, nurodė, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjo netenkino gyvenimo sąlygos paskirtoje kameroje, jis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 183 straipsniu, galėjo per 1 mėnesį apskųsti pareigūnų veiksmus ar sprendimus (pavyzdžiui, Nuteistųjų skirstymo komisijos sprendimą perkelti jį į kitą būrį) arba kreiptis į administraciją dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, tačiau šia savo teise nė karto nepasinaudojo.

9. Dėl gyvenamųjų patalpų atitikties higienos normoms Alytaus PN paaiškino, kad 2015 m. vasario 14 d. Alytaus visuomenės sveikatos centras (toliau – ir AVSC) pateikė tikrinimo aktą Nr. PA-436, kuris apėmė visas Alytaus PN patalpas (taip pat ir baudos izoliatoriaus ir kamerų tipo patalpas), 2015 m. gruodžio 9 d. tikrinimo aktą Nr. PA.1-309, kuris apėmė ir baudos izoliatoriaus bei kamerų tipo patalpas; aktų išvadose pažymėta, kad HN 76:2010 ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakyme Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) pažeidimų nenustatyta. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas į AVSC dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė ir kamerų tipo patalpos Nr. 1, 2, 17, 20, 26 netikrintos. Alytaus PN vadovavosi HN 134:2015 ir šiltuoju metų periodu užtikrino, kad bendrabučio tipo kambariuose oro temperatūra būtų 18 °C – 28 °C, šaltuoju metų laiku – 18 °C – 22 °C, šiltuoju metų laiku santykinė oro drėgmė – 35 % – 65 %, šaltuoju – 35 % – 60 %, šiltuoju metų laiku oro judėjimo greitis – 0,15 m/s – 0,25 m/s., šaltuoju – 0,05 m/s – 0,15 m/s, dirbtinė apšvieta užtikrinama 200 lx ir daugiau. Alytaus PN atskirajame lokaliniame sektoriuje esantis šilumos mazgas yra kompiuterizuotas, nepertraukiamai visą parą palaiko nustatytą temperatūrą, atitinkančią higienos normas visuose Alytaus PN. Atsakovo atstovas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 35.1 punktą kameroje turi būti įrengtas langas, užtikrinantis natūralią dienos šviesą ir natūralų patalpos vėdinimą, lange įrengiamos metalinės grotos, lango stiklas iš vidaus gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. Alytaus PN teigimu, visi kamerų tipo patalpų langai atsiveria iš vidinės pusės, sanitariniuose mazguose veikia ištraukiamoji ventiliacija.

10. Alytaus PN nuomone, pareiškėjas dėl žalos atlyginimo privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Pareiškėjas skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai jis apskaičiuotas. Šios aplinkybės taip pat leido atsakovo atstovui teigti, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi, galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iš valstybės.

11. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo atstovo pateikto atsiliepimo argumentais, pateikė atsikirtimą, kuriame paaiškina, kad nors Alytaus PN nurodo, jog pateikė sanitarinių mazgų plotus, tačiau tokių duomenų nepateikė, nors pagal EŽTT ir LVAT praktiką sanitarinio mazgo plotas neįskaičiuojamas į bendrą kameros gyvenamąjį plotą. Taigi, kamerose Nr. 17, Nr. 20, Nr. 39, Nr. 44 trūko minimalaus gyvenamojo ploto asmeniui, o tai buvo šiurkštus ir akivaizdus Alytaus PN neveikimas pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus. Remiantis LVAT praktika, esant nors ir mažam ploto asmeniui trūkumui, baldų užimamas plotas negalėjo būti įskaičiuojamas į bendrą kameros plotą, tad Alytaus PN argumentai, kad pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, pareiškėjo įsitikinimu, atmestini.

12. Pareiškėjui atliekant laisvės atėmimo bausmę kamerų tipo patalpose, kamerose nebuvo mechaninės oro vėdinimo sistemos ir pareiškėjas nesuprato, kodėl šiuo atveju reikėtų atsižvelgti į HN 134:2015, kuri taikoma tik naujai įrengiamam / rekonstruojamam pastatui. Tai, kad Alytaus PN pateikė teismui padarytų remonto darbų ataskaitą, neturėjo mažinti Alytaus PN kaltės dėl netinkamo pareiškėjo kalinimo, nes vėdinimas vyko tik per langus, o tai prieštaravo HN 76:2010. O dėl argumento, kad pareiškėjas nesikreipė dėl netinkamų kalinimo sąlygų į AVSC, pareiškėjas pažymėjo, kad kreiptis į AVSC buvo beprasmiška, nes Alytaus PN ir AVSC bendradarbiauja, nors ir būna nustatyti pažeidimai, jų niekas neregistruoja.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimu pareiškėjo E. C. skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas bausmės atlikimo Alytaus PN metu ginčo laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 4 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. buvo apgyvendintas šiose Alytaus PN gyvenamosiose patalpose: 2015 m. liepos 4 d. – 2015 m. liepos 15 d. buvo apgyvendintas baudos izoliatoriuje Nr. 20 (plotas –15,58 kv. m), jame įrengtos 4 miegamosios vietos; 2015 m. liepos 16 d. – 2015 m. rugsėjo 7 d. buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpoje Nr. 39 (plotas – 11,85 kv. m), joje įrengtos 3 miegamosios vietos; 2015 m. rugsėjo 8 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir LAVL) 2015 m. rugsėjo 15 d. grįžo iš LAVL ir buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpoje Nr. 43 (plotas – 12,29 kv. m), kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos, iki 2015 m. rugsėjo 23 d.; 2015 m. rugsėjo 24 d. – 2015 m. spalio 8 d. buvo apgyvendintas baudos izoliatoriuje Nr. 17 (plotas – 11,25 kv. m), jame įrengtos 3 miegamosios vietos; 2015 m. spalio 9 d. – 2015 m. spalio 11 d. buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpoje Nr. 43 (plotas – 12,29 kv. m), kurioje įrengtos 3 miegamosios vietos; 2015 m. spalio 12 d. – 2016 m. sausio 18 d. buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpoje Nr. 44 (plotas – 15,82 kv. m), joje įrengtos 4 miegamosios vietos; 2016 m. sausio 19 d. – 2016 m. sausio 20 d. buvo apgyvendintas baudos izoliatoriuje Nr. 1 (plotas – 28,77 kv. m), jame įrengtos 7 miegamosios vietos; 2016 m. sausio 21 d. – 2016 m. vasario 2 d. buvo apgyvendintas baudos izoliatoriuje Nr. 17 (plotas – 11,25 kv. m), jame įrengtos 3 miegamosios vietos; 2016 m. vasario 3 d. – 2016 m. balandžio 28 d. buvo apgyvendintas kamerų tipo patalpoje Nr. 40 (plotas – 12,59 kv. m), joje įrengtos 3 miegamosios vietos.

15. Teismas pažymėjo, kad AVSC, 2015 m. gruodžio 8 d. atlikęs periodinę tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA-436 HN 134:2015 pažeidimų nenustatė.

16. Teismas nustatė, kad pareiškėjo sveikatos istorijoje, be kita ko, nurodyta: pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini); 2015 m. liepos 1 d., 22 d., rugpjūčio 4 d., 12 d., rugsėjo 16 d., 23 d., spalio 21 d., 28, lapkričio 4 d., 11 d., gruodžio 9 d., 2016 m. sausio 6 d., vasario 3 d., 10 d., 24 d., kovo 2 d., 4 d., balandžio 13 d. skundėsi, be kita ko, sutrikusiu miegu; 2015 m. rugpjūčio 19 d., 26 d., rugsėjo 16 d., 23 d. spalio 21 d., 28 d., lapkričio 11 d., 18 d., 25 d., gruodžio 2 d., 30 d., 2016 m. vasario 10 d., 17 d. pareiškėjas skundėsi, be kita ko, stipriu galvos skausmu, nustatyta (duomenys neskelbtini), 2015 m. spalio 28 d., lapkričio 11 d., 2016 m. kovo 17 d. nustatyta ir (duomenys neskelbtini); 2015 m. rugsėjo 8 d. – 2015 m. rugsėjo 15 d. pareiškėjas gydytas LAVL dėl (duomenys neskelbtini).

17. Alytaus PN 2018 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. 8-7218 patikslino duomenis, iš kurių teismas nustatė, kad: nuo 2015 m. liepos 4 d. iki 2015 m. liepos 10 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 20, kuri buvo 15,58 kv. m ploto, o joje įrengtos 4 miegamosios vietos. Iš viso su pareiškėju gyveno 3 nuteistieji. Nuo 2015 m. liepos 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 8 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 39, kuri buvo 11,85 kv. m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos. Iš viso su pareiškėju gyveno 2 nuteistieji.

Nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. spalio 9 d., nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2016 m. vasario 3 d. pareiškėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 17, kuri buvo 11,25 kv. m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos. Nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. iki 2015 m. spalio 9 d. šioje kameroje iš viso su pareiškėju gyveno 2 nuteistieji, nuo 2016 m. sausio 21 d. iki 2016 m. vasario 3 d. iš viso su pareiškėju gyveno 3 nuteistieji. Nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d., nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d., nuo 2015 m. spalio 9 d. iki 2015 m. spalio 12 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 43, kuri buvo 12,29 kv. m ploto, joje įrengtos 3 miegamosios vietos.

Nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2015 m. rugsėjo 16 d. šioje kameroje iš viso su pareiškėju gyveno 3 nuteistieji, nuo 2015 m. rugsėjo 17 d. iki 2015 m. rugsėjo 24 d. šioje kameroje iš viso su pareiškėju gyveno 3 nuteistieji, nuo 2015 m. spalio 9 d. iki 2015 m. spalio 12 d. iš viso su pareiškėju gyveno 2 nuteistieji. Nuo 2015 m. spalio 12 d. iki 2016 m. sausio 19 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 44, kuri buvo 15,82 kv. m ploto, joje įrengtos 4 miegamosios vietos. Iki 2015 m. spalio 20 d. šioje kameroje iš viso su pareiškėju gyveno 4 nuteistieji, po to iš viso su pareiškėju gyveno 2 nuteistieji.

Nuo 2016 m. sausio 19 d. iki 2016 m. sausio 21 d. pareiškėjas buvo paskirtas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 1, kuris buvo 28,77 kv. m ploto, o joje įrengtos 7 miegamosios vietos. Iš viso su pareiškėju gyveno 3 nuteistieji. Nuo 2016 m. vasario 3 d. iki 2016 m. balandžio 29 d. pareiškėjas buvo paskirtas į kamerų tipo patalpą Nr. 40, kuri buvo 12,59 kv. m plotojoje įrengta 4 miegamosios vietos. Iš viso su pareiškėju gyveno 3 nuteistieji. Be to, Alytaus PN 2018 m. rugsėjo 5 d. raštu Nr. 8-7497 pateikė kamerų schemas, kuriose nurodė kamerų plotus, taip pat jose esančių sanitarinių mazgų plotus.

18. Teismas pažymėjo, kad nors atsakovo atstovo buveinės vieta priskirtina Regionų apygardos administracinio teismo teritorijai, tačiau pareiškėjo buvimo vieta yra Vilniaus pataisos namai, todėl pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 31 straipsnio 2 dalį ši byla teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

19. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas pirmiausia skundžiasi tuo, jog, esą, jam trūko kamerų ploto būnant Alytaus PN kamerų tipo patalpose ir / ar baudos izoliatoriuje. Pabrėžė, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 (įsigaliojo nuo 2010 m. gegužės 14 d.) nustatyta, jog vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Taigi, 3,6 kv. m. plotas turi būti vertinimo kriterijumi šioje administracinėje byloje, nes E. C. keliamas ginčas apima laikotarpį nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. balandžio mėn.

20. Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatavo, kad pareiškėjui būnant Alytaus PN kamerų tipo patalpose ir / ar baudos izoliatoriuje nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. pilnai pakako ploto, nes dažnai minėtosios kameros nebuvo pilnai užpildomos, o net jeigu ir buvo užpildomos, tai atmetus sanitarinio mazgo plotus (teismo anksčiau sprendime nurodyti kamerų plotai jau buvo paskaičiuoti atmetus sanitarinio mazgo plotus), teisės aktuose numatyti kamerų ploto reikalavimai nebuvo pažeisti. Ypač teismas pabrėžė, kad tik pilnai apgyvendinus kamerų tipo patalpą Nr. 40, kuri buvo 12,59 kv. m ploto, kurioje įrengta 4 miegamosios vietos, būtų buvę pažeisti teisės aktuose numatyti kamerų ploto reikalavimai, tačiau šioje kameroje iš viso su pareiškėju gyveno 3 nuteistieji, todėl teisės aktų reikalavimai nebuvo pažeisti.

21. Teismas, įvertinęs pareiškėjo teiginius, kad Alytaus PN nesilaikė nustatytų reikalavimų dėl ventiliacijos ir vėdinimo sistemos: ventiliacija ir mechaninė vėdinimo sistema kamerose iš viso nebuvo įrengta, ventiliacija buvo tik sanitariniame mazge, paaiškino, kad mechaninė vėdinimo sistema yra vėdinimas per langus. Taigi, šis vėdinimas buvo atliekamas, o pažeidimų Alytaus PN nebuvo nustatyta. Be to, būdamas Alytaus PN pareiškėjas nesiskundė laikymo sąlygomis.

22. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad šioje administracinėje byloje nebuvo nustatyti Alytaus PN neteisėti veiksmai. Taigi, nesant būtinos sąlygos viešajai civilinei atsakomybei kilti (neteisėtų veiksmų fakto), nebuvo jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo E. C. skundą. Juolab, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos fakto, nes pareiškėjo sveikatos sutrikimų nebuvo galima sieti su Alytaus PN veikla. Teismas taip pat ypač atkreipė dėmesį, kad dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2018 m. liepos 5 d., t. y. po dviejų metų, kai buvo paleistas iš Alytaus PN. Tai irgi įrodė, kad pareiškėjas realiai neturtinės žalos nepatyrė.

III. 23. Pareiškėjas E. C. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN.

24. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas pareiškėjo skundo reikalavimus rėmėsi tik Alytaus PN administracijos pateikta medžiaga ir tik ta jos dalimi, kuri buvo naudinga atsakovui.

25. Pareiškėjas teigia, kad jam Alytaus PN nebuvo užtikrintas teisės aktuose numatytas minimalus gyvenamojo poto reikalavimas – 3,6 kv. m, nes didžiąją kamerų ploto dalį užėmė inventorius (stalas, spintelės, lovos, suolelis), sanitarinis mazgas, todėl laisvoje dalyje buvo labai mažai vietos. Dėl to, kameroje tarp nuteistųjų sažnai kildavo konfliktai bei tekdavo didžiąją dienos dalį praleisti lovoje. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė pažeidimo dėl vėdinimo sistemos. Kadangi kamerose nebuvo įrengta vėdinimo sistema ir kameros nebuvo vėdinamos. Be to, atidaryti lango nebuvo jokios galimybės, kadangi trukdė grotos, todėl vasarą kamerose būdavo labai karšta, o žiemą šalta ir drėgna. Pareiškėjas nurodytiems argumentams pagrįsti, pateikia kamerų ir lango schemas.

26. Pareiškėjas nurodo, kad patyrė psichologinį spaudimą, orumo pažeminimą, didelius nepatogumus ir diskomfortą, o tai, kad kreipėsi į teismą tik po dvejų metų neturi jokios įtakos. Pažymi, kad pagal teismų praktiką panašiose ar analogiškose bylose žmogaus orumas ir prigimtinės teisės buvo įvertintos daug didesnėmis padarytomis neturtinėmis žalomis.

27. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą, prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

28. Atsakovo atstovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, atsiliepimas į pareiškėjo skundą buvo pateikti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, teismo buvo tinkamai išnagrinėta ir įvertinta. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Alytaus PN nuomone, pareiškėjo teiginiai apie neva padarytą žalą yra neparemti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Pareiškėjo nurodyti neturtinės žalos atsiradimą sąlygoti galintys veiksniai neįrodė realaus neturtinės žalos atsiradimo ir egzistavimo fakto.

29. Pareiškėjas apeliaiciniam teismui pateikė atsikirtimą į atsakovo atstovo atsiliepimą į apliacinį skundą.

30. Pareiškėjas pakartotinai dėsto faktines bylos aplinkybes ir savo argumentus susijusius su gyvenamosios patalpos ploto trūkumu ir vėdinimo sistemos kamerose nebuvimu. Pareiškėjo nuomone, teismas neišreikalavo visų įrodymų ir rėmėsi tik atsakovo pateiktais duomenimis. Pareiškėjas prašo išreikalauti iš atsakovo kamerų nuotraukas. Pareiškėjas papildomai nurodo teisės aktus reglamentuojančius žalos nustatytą ir teismų praktiką, bei prašo teismo tinkamai įvertinti jo skunde nurodytas aplinkybes.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimą pareiškėjas sieja su tinkamų kalinimo sąlygų Alytaus pataisos namuose neužtikrinimu, atlyginimu.

32. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nenustatęs būtinųjų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, nurodytų CK 6.271 straipsnyje, – patirtos neturtinės žalos ir Alytaus pataisos namų neteisėtos veikos (neveikimo).

33. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas yra pagrįstas, todėl turėjo būti tenkintas. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis dėl gyvenamojo ploto ir vėdinimo sistemos kamerose.

34. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

35. Pareiškėjas pateikė į bylą pats nubraižęs kameros ir lango schemas, tačiau pažymėtina, kad minėtos schemos nebuvo vertintos pirmosios instancijos teismo, o pareiškėjas apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių svarbių aplinkybių, kodėl šių schemų nepateikė anksčiau. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pateiktų schemų teisėjų kolegija nevertina.

36. Nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, susijusius su pareiškėjo nurodoma aplinkybe dėl jam tekusio minimalaus ploto, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai, vadovaudamasis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 papunkčiu nurodė, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi minimalios ploto normos, pastebėtina, jog, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., EŽTT 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją; LVAT 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013; 2015 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1218-858/2015). Atitinkamai šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad Alytaus PN pareiškėjui buvo užtikrintas nurodytas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui.

37. Nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas pateikė detalius duomenis apie kamerų dydžius, šiose patalpose įrengtų miegamųjų vietų skaičių, pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino šiuos duomenis ir nustatė, kad pareiškėjui būnant Alytaus PN kamerų tipo patalpose ar baudos izoliatoriuje nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2016 m. balandžio mėn. pilnai pakako ploto.

38. Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudła prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 30210/96); 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98)). 2016 m. spalio 20 d. sprendime byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) EŽTT pabrėžė, kad bendroje gyvenamojoje erdvėje kaliniui turi būti užtikrintas 3 kv. m plotas (neįskaičiuojant sanitarinio mazgo užimamo ploto) ir tai yra minimalus vienam asmeniui tenkančio ploto bendroje gyvenamojoje erdvėje standartas pagal Konvencijos 3 straipsnį. Tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis nei 3 kv. m, vienam asmeniui tenkančio ploto trūkumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą. Tačiau šio pažeidimo prezumpciją galima nuginčyti nurodant veiksnius, atitinkamai galėjusius kompensuoti ploto trūkumą. Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpciją paprastai galima nuginčyti tuo atveju, kai vienu metu egzistavo tokie veiksniai: 1) minimalaus 3 kv. m vienam asmeniui tekusio ploto trūkumas buvo trumpais atsitiktiniais (netęstiniais) laikotarpiais ir nedidelis; 2) vienam asmeniui tekusio ploto trūkumą kompensavo pakankama judėjimo laisvė bei atitinkama veikla už kameros ribų; 3) asmuo buvo kalinamas, apskritai vertinant, tinkamoje laisvės atėmimo vietoje, kur nebuvo jokių kitų jo ar jos kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių.

39. Teisės aktuose nėra nurodyta, jog į turimo ploto kameroje apskaičiavimą neturėtų būti įtrauktas plotas, kurį užima sanitarinis mazgas bei baldai. Šios nuostatos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinamos kaip nereikalaujančios taikyti atskirą ploto apskaičiavimo metodologiją ir kiekvienu nagrinėjamu atveju iš bendro ploto išskaičiuoti sanitarinio mazgo užimamą plotą (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-741-415/2017; 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-771-1062/2017; 2017 m. gegužės 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-650-552/2017). Į sanitarinį mazgą, skaičiuojant plotą, tokiu atveju atsižvelgiama tik tomis dienomis, kai pripažįstamas 3 kv. m ploto pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1603-525/2017; 2017 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1511-525/2017).

40. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, tinkamai taikė Konvencijos ir nacionalinės teisės normas ir pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui buvo užtikrintas minimalus kameros ir baudos izoliatoriaus patalpų plotas.

41. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė pažeidimo dėl vėdinimo sistemos kamerose.

42. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ ir iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusios higienos normos HN 76:2010 nuostatos nustatė, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

43. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl vėdinimo sistemos kamerose, pirmosios instancijos teismas rėmėsi tuo, kad AVSC, 2015 m. gruodžio 8 d. atlikus periodinę tiesioginę valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę, 2015 m. gruodžio 14 d. patikrinimo akte Nr. PA-436 HN 134:2015 pažeidimų nebuvo nustatyta (b. l. 29–31) ir paaiškino, kad mechaninė vėdinimo sistema yra vėdinimas per langus.

44. Atkreiptinas dėmesys, jog EŽTT ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, kad atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Pabrėžtina, jog priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas sprendime nuosekliai išdėstė, kuriais teisės aktais ir įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus duomenis ir padarė teisės aktų nuostatas bei faktines aplinkybes atitinkančias išvadas, todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams dėl vėdinimo sitemos ir jų nebekartoja.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jam turėjo būti priteistas 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

46. Pažymėtina, kad neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmai (CK 6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas. Kreipdamasis į teismą pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

47. Pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo patirtos neturtinės žalos ir nustatė, kad pareiškėjo nurodyti sveikatos sutrikimai, išdėstyti teismui pateiktoje sveikatos istorijos kopijoje (b. l. 52–77), nėra susiję su Alytaus PN veikla. Teisėjų kolegijos nuomone, šie pareiškėjo sveikatos sutrikimai nėra susiję su pareiškėjo kalinimo sąlygomis. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija šios bylos faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, kad pareiškėjas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto (ABTĮ 56 str. 4 d.).

48. Nenustačius Alytaus pataisos namų administracijos / pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjui neįrodžius padarytos neturtinės žalos fakto, viešoji atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį negalima.

49. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. C. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugsėjo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė