Legislator Case Law & Legislation
96f794be-23fa-41ef-92f0-0d9318d41b14 AI generated

96f794be-23fa-41ef-92f0-0d9318d41b14 · Kauno apygardos teismas

Case Number 96f794be-23fa-41ef-92f0-0d9318d41b14
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo K. K. ir atsakovės D. K. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei D. K., J. K. ir tretiesiems asmenims S. B., A.

Legislator headnote

AI generated

96f794be-23fa-41ef-92f0-0d9318d41b14 · Kauno apygardos teismas: Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: WAUZZZ8AZMA004317, gamybos metai - 1991, vidutinė rinkos vertė 2 200 Lt; automobilį F. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: 1FTDR15X1PTA73163, gamybos metai - 1993, vidutinė rinkos vertė 5 000 Lt, iÅ¡ viso ieÅ¡kovui K. K. priteistino turto vertė: 277 767,85 Lt;          Priteisti atsakovei D. K. iÅ¡ ieÅ¡kovo K. K. 89 830,93 Lt piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui atitenkančiÄ didesniÄ jÄ turto dalį, jÄ iÅ¡mokant per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr            Civilinė byla Nr. 2A-1864-221/2012                                                                                                       Proceso Nr. 2-21-3-02465-2010-8                               Procesinio sprendimo kategorija (S)       32.5; 42.11.3;75.4.3; 75.6; 75.7; 75.8; 121.1 KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. lapkričio 15 d.

Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų AuÅ¡ros Baubienės, Nijolios Indreikienės (kolegijos pirmininkė) ir Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo K. K. ir atsakovės D. K. apeliacinius skundus dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo K. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovei D. K., J. K. ir tretiesiems asmenims S. B., A.

P., J. V., A. V. ir Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarui A. R. PalÅ¡auskui dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei ir santuokinio turto padalinimo ir atsakovės D. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui K. K., atsakovei J. K. ir tretiesiems asmenims S. B., A. P., J. V., A. V. ir Kauno miesto 5-ojo notarų biuro notarui A. R. PalÅ¡auskui dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, turto padalinimo, sandorio pripažinimo apsimestiniu, sandorio dalies pripažinimo negaliojančia, turto pripažinimo bendrÄ ja jungtine nuosavybe ir trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, S. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui K.

K. ir atsakovėms D. K. ir J. K. dėl prievolės pripažinimo solidaria. Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas K. K. patikslintu ieÅ¡kiniu (t. 3, b. l. 59-64) prašė santuokÄ , tarp K. K. ir D. K., sudarytÄ 1991 m. rugsėjo 21 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos biure, akto įraÅ¡o Nr. 461, nutraukti dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo pavardes palikti tas pačias: K ir K; padalinti santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytÄ turtÄ : priteisti K.

K. nuosavybės teisę į ½ dalį santuokoje įgyto turto: priteisti K. K. asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 23 200 Lt, gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 73,54 kv. m, kurio vidutinė rinkos vertė – 21 600 Lt, Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 42 kv. m, vertė – 829 Lt, Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 28,89 kv. m, kurio vertė – 445 Lt, Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) užstatytas plotas – 13,70 kv. m, kurio vertė – 269 Lt, Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 24,70 kv. m, kurio vertė – 776 Lt, viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 10,98 kv. m, kurios vertė – 259 Lt, Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), užstatytas plotas – 15,36 kv. m, kurio vertė – 379 Lt, kiemo statinius (stoginė, Å¡ulinys, tvora, lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), vertė 902 Lt, esančius (duomenys neskelbtini).;

į pagalbinę patalpÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 2,68 kv. m, kurios vertė – 3420 Lt, 72/5168 dalies žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė – 56 967,49 Lt, 1/8 dalies kitų statinių – dengtos aikÅ¡telės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 1812 Lt, 72/5168 dalį kitų statinių – kiemo aikÅ¡telė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios vertė – 1340,25 Lt, esančius (duomenys neskelbtini), poilsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas – 47,42 kv. m, vidutinė rinkos vertė – 159 000,00 Lt, esančias (duomenys neskelbtini);

į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4.2300 ha ploto, vidutinė rinkos vertė – 10 800 Lt, esantį (duomenys neskelbtini).; į automobilį FORD RANGER, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė – 2000 Lt; priteisti K. K. negrÄ Å¾intÄ 120 000 Lt skolÄ , gautÄ iÅ¡ S. B. pagal 2008 m. spalio 1 d. paskolos sutartį; negrÄ Å¾intÄ 50 000 Lt skolÄ , gautÄ iÅ¡ A. P. pagal 2008 m. spalio 14 d. paskolos sutartį; priteisti K. K. iÅ¡ D. K. 3000 Lt neturtinę žalÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas: priteisti D.

K. asmeninės nuosavybės teisę į automobilį AUDI 80, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė – 1000 Lt; priteisti D. K. iÅ¡ K. K. 56 499,37 Lt kompensacijÄ už atitekusiÄ ieÅ¡kovui didesnę turto dalį.IeÅ¡kovas K. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį grindė tuo, kad su atsakove susituokė 1991 m. rugsėjo 21 d. IÅ¡ pradžių santuokinis gyvenimas klostėsi normaliai, tačiau vėliau dėl sutuoktinės neiÅ¡tikimybės nuo 2010 m. sausio mėnesio jie nutarė gyventi atskirai.

IeÅ¡kovas niekada prieÅ¡ žmonÄ nenaudojo jokio smurto, nei fizinio, nei psichologinio. VisÄ laikÄ D. K. nedirbo. Å eimÄ visÄ laikÄ iÅ¡laikė K. K.. Gyvenant santuokoje jie įgijo V. Č. gatvėje namÄ , P. V. gatvėje butÄ ir 4 ha žemės sklypÄ JagminiÅ¡kių kaime bei du automobilius. Nurodė, jog namÄ Vilkijoje ir žemės sklypÄ JagminiÅ¡kių kaime įsigijo iÅ¡ sutaupytų lėšų. Skolintis reikėjo tik perkant butÄ Palangoje.              Į atsakovės D.

K. prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu K. K. nurodė, jog namÄ pirko jo motina, dalį pinigų davė jo sesuo. Namas buvo remontuojamas ieÅ¡kovo sesers lėšomis. D. ir K. K. nei perkant namÄ , nei jį remontuojant savo Å¡eimos pinigų neinvestavo. D. K. žinojo apie namo pirkimÄ , nes kartu su J. K. važiuodavo tvarkyti reikalingų dokumentų. Tėvai tÄ namÄ pirko tiek sau, tiek anÅ«kams, tiek dukrai, kuri tuo metu gyveno Londone, kad bÅ«tų kur Å¡eimai susirinkti. Kai D. K. iÅ¡ namo iÅ¡sikėlė, tėvai iÅ¡ karto persikraustė į jį gyventi, kur ir Å¡iuo metu gyvena.

             Su pareikÅ¡tu trečiojo asmens S. B. ieÅ¡kiniu sutiko, nes iÅ¡ S. B. pinigai buvo skolinti Å¡eimos interesais – buto Palangoje pirkimui.                   Atsakovė D. K. patikslintu ieÅ¡kiniu bei prieÅ¡ieÅ¡kiniu (t. 2, b. l. 51-58, t. 4, b. l. 63-74) prašė pripažinti 2004 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutartį reg. Nr. 5-1399 bei 2004 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo aktÄ reg. Nr. 5-1402 apsimestiniais sandorias; pripažinti 2004 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties reg.

Nr. 5-1399 bei 2004 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo akto reg. Nr. 5-1402 dalis dėl Å¡alies (pirkėjo) negaliojančiomis bei nustatyti, kad turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjai yra sutuoktiniai D. K. ir K. K.; pripažinti, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2004 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties reg. Nr. 5-1399 bei 2004 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo akto reg. Nr. 5-1402 pagrindu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių D. K. ir K. K. nuosavybė; santuokÄ tarp K.

K. ir D. K. nutraukti dėl sutuoktinio K. K. kaltės, paliekant santuokoje turėtas pavardes; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 10 000 Lt neturtinę žalÄ atsakovei D. K.; santuokoje įgytÄ bendrÄ jį jungtinį sutuoktinių turtÄ padalinti taip: D. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti 4,2300 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 10 700 Lt; žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 9200 Lt, gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 75 600 Lt, su priklausiniu – kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 86 Lt, Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 2520 Lt, esančius (duomenys neskelbtini), iÅ¡ viso atsakovei D.

K. priteistino turto už 98 106 Lt;         K. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0,3320 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 23 200 Lt; pastatÄ - gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 70,54 kv. m, vidutinė rinkos vertė 21 600 Lt, su priklausiniu - kiti statiniai (inžineriniai) - kiemo statiniai, unikalus Nr. 5292-0000-1081, vidutinė rinkos vertė 902 Lt; pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 829 Lt; pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 445 Lt; pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 269 Lt; pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 776 Lt; pastatÄ - viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 259 Lt; pastatÄ - Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 379 Lt, esančius (duomenys neskelbtini).; negyvenamÄ jÄ patalpÄ - pagalbinę patalpÄ (duomenys neskelbtini), bendras plotas 2,68 kv. m, vidutinė rinkos vertė 3420 Lt; 72/5168 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 56 967,49 Lt; 1/8 dalį kitų statinių (inžinerinių) - dengta aikÅ¡telė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė vertė 1450 Lt; 72/5168 dalis kitų statinių - kiemo aikÅ¡telės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1071,36 Lt, esančius (duomenys neskelbtini); negyvenamÄ patalpÄ - poilsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios plotas 47,42 kv. m, esančiÄ Vanagupės g. 26-91, Palangos m., vidutinė rinkos vertė 159 000 Lt; automobilį Audi 80, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: WAUZZZ8AZMA004317, gamybos metai - 1991, vidutinė rinkos vertė 2 200 Lt; automobilį F. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas: 1FTDR15X1PTA73163, gamybos metai - 1993, vidutinė rinkos vertė 5 000 Lt, iÅ¡ viso ieÅ¡kovui K. K. priteistino turto vertė: 277 767,85 Lt;          Priteisti atsakovei D. K. iÅ¡ ieÅ¡kovo K. K. 89 830,93 Lt piniginę kompensacijÄ už ieÅ¡kovui atitenkančiÄ didesniÄ jÄ turto dalį, jÄ iÅ¡mokant per vienÄ mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

         Prievoles pagal 2008 m. spalio 1 d. paskolos sutartį, sudarytÄ tarp K. K. ir S. B., bei pagal 2008 m. spalio 14 d. paskolos sutartį, sudarytÄ tarp K. K. ir A. P., priteisti ieÅ¡kovui K. K. jo asmeninėmis prievolėmis.         Nustatyti priverstinę hipotekÄ po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui K. K. asmeninės nuosavybės teise atiteksiantiems daiktams: negyvenamajai patalpai - pagalbinei patalpai P-25, unikalus Nr. 4400-1285-1786:5140, esančiai (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3420 Lt; negyvenamajai patalpai - poilsio patalpos, unikalus Nr. 4400-1292-4811:7317, esančiai Vanagupės g. 26-91, Palangos m., vidutinė rinkos vertė 159 000 Lt; 72/5168 dalims žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 56 967,49 Lt; 1/8 daliai kitų statinių (inžinerinių) - dengta aikÅ¡telė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė vertė 1450 Lt; 72/5168 dalims kitų statinių - kiemo aikÅ¡telės, unikalus Nr. 4400-1293-0538, vidutinė rinkos vertė 1071,36 Lt; esantiems (duomenys neskelbtini).

Priverstine hipoteka praÅ¡omo apsunkinti turto vertė 221 908,85 Lt. Priverstine hipoteka užtikrinamo reikalavimo suma: 89 830,93 Lt. Hipotekos terminas: nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo per teismo sprendime nustatytÄ terminÄ . Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį bei savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodė, kad susituokus Å¡eima gyveno atsakovėas tėvų namuose. Vėliau ieÅ¡kovas buvo atsakovei neiÅ¡tikimas, įvairiai emociÅ¡kai jos atžvilgiu smurtavo, jÄ Å¾emindavo, ieÅ¡kodavo įvairių priekabių, naudojo fizinį smurtÄ .

Dėl K. K. nurodomo telefono numerio, iÅ¡ kurio neva ji skambino į pažinčių linijÄ , D. K. paaiÅ¡kino, kad tai buvo ieÅ¡kovo telefono numeris ir ji juo nesinaudojo. Ji jokių vyrų neieÅ¡kojo. Gyvenant kartu su ieÅ¡kovu, atsakovė nedirbo, nes taip norėjo K. K.. PraÅ¡o žemės sklypÄ priteisti jai, nes tai galėtų bÅ«ti jos pragyvenimo Å¡altinis, ji galėtų verstis žemės Å«kiu. Å iuo metu tas žemės sklypas yra nuomojamas. PraÅ¡o taikyti priverstinę hipotekÄ , nes nori apsidrausti, kad jai bÅ«tų sumokėta kompensacija.

Atsakovė dėl ginčijamo namo pirkimo nurodė, jog J. K. namo nepirko. D. ir K. K. planavo pirkti butÄ Palangoje, todėl bijodami, kad mokesčių inspekcija neprisikabintų dėl jų pajamų, nusprendė namo pirkimo sutartį daryti J. K. vardu. PraÅ¡o namÄ pripažinti bendrÄ ja jungtine nuosavybe, nes jis buvo pirktas iÅ¡ Å¡eimos pinigų. J. K. niekada tame name negyveno. D. ir K. K. turėjo pakankamai pinigų, todėl skolintis pinigų buto Palangoje pirkimui nereikėjo. Apie paskolas nieko nežinojo.

Atsakovė J. K. su ieÅ¡kovo K. K. ieÅ¡kiniu sutiko, su atsakovės D. K. prieÅ¡ieÅ¡kiniu nesutiko, dėl trečiojo asmens S. B. ieÅ¡kinio savo nuomonės nepareiÅ¡kė. Nurodė, jog namÄ esantį (duomenys neskelbtini), pirko už savo ir dukros pinigus. Namas buvo remontuojamas iÅ¡ jos su vyru bei V. P. pinigų.              Trečiasis asmuo, pareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kus reikalavimus, S. B. ieÅ¡kiniu (t. 3,. b. l. 105-106) prašė pripažinti, kad prievolė grÄ Å¾inti S. B. skolÄ pagal paskolos sutartį, sudarytÄ 2008 m. spalio 1 d. tarp S. B. ir K.

K., yra K. K. ir D. K. bendra solidari. S. B. su K. K. pareikÅ¡tu patikslintu ieÅ¡kiniu sutiko, D. K. prieÅ¡ieÅ¡kinį prašė atmesti. Savo ieÅ¡kinį grindė tuo, kad paskolino ieÅ¡kovui 120 000 Lt, nes tuo metu jie dirbo vienoje įmonėje. Å iÄ sumÄ paskolino iki 2011 m. spalio 1 d. Pinigai buvo paduoti pasiraÅ¡ant sutartį. Pinigus skolino K. K. gyvenant santuokoje su D. K.. Žinojo, kad 2008 m. D. ir K. K. įsigijo nekilnojamÄ turtÄ , turtas priklausė abiems sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl prašė prievolę pripažinti solidaria, nes skola nėra grÄ Å¾inta.   II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno rajono apylinkės teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu (t. 6., b. l. 35-53) ieÅ¡kovo K. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį, atsakovės D. K. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, trečiojo asmens, pareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kus reikalavimus, S. B. patikslintÄ ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. SantuokÄ , įregistruotÄ 1991 m. rugsėjo 21 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o Nr. 461, tarp K. K. ir D. K. nutraukė, pripažįstant, kad ji nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Po santuokos nutraukimo Å¡alims paliko santuokines pavardes – K.ir K..             Šalių santuokoje įgytÄ turtÄ padalino taip:

             K. K. asmeninės nuosavybės teise paskyrė: žemės sklypÄ , unikalus (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 23 200 Lt, gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 21 800 Lt, Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 829 Lt, Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 445 Lt, Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertė 269 Lt, Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 776 Lt, viralinę, unikalus Nr(duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 259 Lt, Å«kinį pastatÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 379 Lt, kiemo statinius (stoginė, Å¡ulinys, tvora, lauko tualetas), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 902 Lt, esančius (duomenys neskelbtini); pagalbines patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 3420Lt, 72/5168 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 35 219,81 Lt, 1/8 dalį kitų statinių - dengtos aikÅ¡telės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1450 Lt, 72/5168 dalis kitų statinių - kiemo aikÅ¡telė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 1071,36 Lt, poilsio patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 155 000 Lt, esančius (duomenys neskelbtini); automobilį FORD RANGER, valstyb.

Nr. (duomenys neskelbtini), (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 3500 Lt; automobilį AUDI 80, valstyb. Nr. (duomenys neskelbtini), (VIN kodas: (duomenys neskelbtini)), vidutinė rinkos vertė 1600 Lt. IÅ¡ viso turto už 250 120,12 Lt.D. K. asmeninės nuosavybės teise teismas paskyrė: žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)., vidutinė rinkos vertė yra 10 900 Lt; įpareigojo ieÅ¡kovÄ K. K. iÅ¡mokėti atsakovei D. K. 119 610,10 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančiÄ didesnę turto dalį; pripažino negrÄ Å¾intÄ 120 000 Lt skolÄ , gautÄ iÅ¡ S. B. pagal 2008 m. spalio 1 d. paskolos sutartį, bei negrÄ Å¾intÄ 50 000 Lt skolÄ , gautÄ iÅ¡ A.

P. pagal 2008 m. spalio 14 d. paskolos sutartį ieÅ¡kovo K. K. asmeninėmis prievolėmis. Likusiose dalyse ieÅ¡kovo K. K. patikslintÄ ieÅ¡kinį ir atsakovės D. K. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ atsakovės D. K. ieÅ¡kovui K. K. 2930 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio bei valstybei 578,20 Lt likusiÄ Å¾yminio mokesčio dalį ir 55,90 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo K. K. atsakovei D. K. 1725,30 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio bei valstybei 1884,90 Lt likusiÄ Å¾yminio mokesčio dalį ir 46,67 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio (sutuoktinės) kaltės teismas nurodė, jog nesant neginčytinų ir objektyvių įrodymų, jog kuris nors iÅ¡ sutuoktinių buvo neiÅ¡tikimas ar kuris nors vienas iÅ¡ sutuoktinių iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, konstatavo, kad abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai pakantÅ«s ir lojalÅ«s vienas kitam, nebuvo iÅ¡siaiÅ¡kintos nepasitikėjimo vienu iÅ¡ sutuoktinių aplinkybės ir priežastys ir nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius, todėl darė iÅ¡vadÄ , kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės.Dėl neturtinės žalos priteisimo.

IeÅ¡kovas K. K. patikslintu ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovės D. K. priteisti 3000 Lt neturinės žalos atlyginimo, atsakovė D. K. – iÅ¡ ieÅ¡kovo K. K. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismui nustačius, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abiejų reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo teismas laikė nepagrįstais, nes CK 3.70 straipsnio 2 dalis leidžia priteisti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimÄ iÅ¡ kito sutuoktinio, kalto dėl santuokos nutraukimo, jeigu santuoka nutraukta tik dėl vieno sutuoktinio, o ne dėl abiejų sutuoktinių, kaltės.Dėl 2004 m. balandžio 16 d. sudaryto turto, esančio Putinų g. 1, Vilkija, Kauno r., sandorio pripažinimo apsimestiniu.

Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė J. K., nurodyta sutartyje kaip jos Å¡alis, iÅ¡ tikrųjų sudarė sutartį ir įgijo iÅ¡ jos kylančias teises ir pareigas, o atsakovė D. K. neįrodė, jog tikroji ginčijamo sandorio Å¡alis buvo ne atsakovė J. K., o sutuoktiniai D. K. ir K. K., todėl atsakovės reikalavimas dėl pripažinimo 2004 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 5-1399, bei 2004 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo akto, reg. Nr. 5-1402, apsimestiniais sandoriais atmestas kaip neįrodytas.

Atmetus minėtÄ reikalavimÄ , atmesti ir kiti du atsakovės D. K. reikalavimai, t. y. pripažinti 2004 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 5-1399, bei 2004 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo akto, reg. Nr. 5-1402, dalis dėl Å¡alies (pirkėjo) negaliojančiomis bei nustatyti, kad turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjai yra sutuoktiniai D. K. ir K. K.; pripažinti, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini)., įgytas 2004 m. balandžio16 pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 5-1399, bei 2004 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo akto, reg.

Nr. 5-1402, pagrindu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių D. K. ir K. K. bei minėtÄ turtÄ priteisti atsakovei D. K. asmeninės nuosavybės teise.Dėl prievolių tretiesiems asmenims teismas, įvertinęs visus surinktus ir aptartus įrodymus, konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog abi sudarytos paskolos sutartys buvo sudarytos Å¡eimos interesais, t. y. kad lėšos buvo panaudotos ieÅ¡kovo nurodyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove valdomo nekilnojamojo turto (duomenys neskelbtini) įsigijimui.

Dėl to nėra pagrindo prievoles, kylančias iÅ¡ Å¡ių paskolos sutarčių, pripažinti bendrosiomis Å¡alių prievolėmis. Todėl negrÄ Å¾intos skolos 120 000 Lt S. B. ir 50 000 Lt A. P. pripažintos asmeninėmis ieÅ¡kovo prievolėmis. Santuokos metu įgytÄ turtÄ teismas padalijo atsižvelgdamas į tai, kad tarp ieÅ¡kovo K. K. ir D. K. yra susiformavę prieÅ¡iÅ¡ki santykiai, į ieÅ¡kovo K. K. ir D. K. praÅ¡ymÄ dėl konkretaus turto padalijimo, į praÅ¡ymo priteisti tiek žemės sklypo (duomenys neskelbtini), tiek automobilio AUDI 80 valdymo bei naudojimo įgyvendinimo ypatumus bei į tai, kad ieÅ¡kovas K.

K. sutiko už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį atsakovei D. K. sumokėti piniginę kompensacijÄ . Dėl priverstinės hipotekos taikymo teismas nurodė, kad K. K. pagal 2008 m. spalio 1 d. paskolos sutartį 120 000 Lt skola S. B. ir pagal 2008 m. spalio 14 d. paskolos sutartį 50 000 Lt skola A. P. pripažintos asmeninėmis ieÅ¡kovo prievolėmis, minėtos skolos nėra grÄ Å¾intos, paskolos sutartys nėra nuginčytos. Atsakovė D. K. neįrodė, kad ji turi pirmumo teisę prieÅ¡ minėtus kitus kreditorius, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad pagal jos praÅ¡ymÄ nustačius priverstinę hipotekÄ 196 161,17 Lt vertės ieÅ¡kovui paskirtam asmeninės nuosavybės teise turtui ir likus neapsunkintam hipoteka 53 959, 04 Lt vertės ieÅ¡kovui paskirtam asmeninės nuosavybės teise turtui, bÅ«tų pažeisti kitų kreditorių reikalavimai, be to, ieÅ¡kovas sutiko, kad iÅ¡ jo bÅ«tų priteista piniginė kompensacija atsakovei už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį, motyvuodamas tuo, kad kompensacijÄ atsakovei galėtų atiduoti pardavęs dalį jam paskirto turto, dėl ko pritaikius hipotekÄ gali bÅ«ti suvaržyti ieÅ¡kovo interesai labiau nei tai yra bÅ«tina, todėl atsakovės reikalavimÄ dėl priverstinės hipotekos taikymo teismas laikė nepagrįstu ir atmetė.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai K. K. apeliaciniu skundu (t. 6, b. l. 57-65) praÅ¡o teismo panaikinti Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo dalį dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, santuokinio turto padalijimo ir prievolių pripažinimo asmeninėmis K. K. prievolėmis ir priimti Å¡ioje dalyje naujÄ sprendimÄ : - santuokÄ , tarp K. K. ir D. K., sudarytÄ 1991 m. rugsėjo 21 d. Kauno rajono civilinės metrikacijos biure, akto įraÅ¡o Nr. 461, nutraukti dėl atsakovės D.

K. kaltės; priteisti K. K. asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4.2300 ha ploto, vidutinė rinkos vertė 10 900,00 Lt, esantį (duomenys neskelbtini); pripažinti negrÄ Å¾intÄ 120 000 Lt skolÄ , gautÄ iÅ¡ S. B. pagal 2008 m. spalio 1 d. paskolos sutartį, bei negrÄ Å¾intÄ 50 000 Lt skolÄ , gautÄ iÅ¡ A. P. pagal 2008 m. spalio 14 d. paskolos sutartį, ieÅ¡kovo K. K. ir atsakovės D. K. bendromis prievolėmis; priteisti K. K. negrÄ Å¾intÄ 120 000 Lt skolÄ , gautÄ iÅ¡ S. B. pagal 2008 m. spalio 1 d. paskolos sutartį; priteisti K.

K. negrÄ Å¾intÄ 50 000 Lt skolÄ , gautÄ iÅ¡ A. P. pagal 2008 m. spalio 14 d. paskolos sutartį; priteisti D. K. iÅ¡ K. K. 45 510,10 Lt kompensacijÄ už atitekusiÄ ieÅ¡kovui didesnę turto dalį; priteisti K. K. iÅ¡ D. K. 3000 Lt neturtinę žalÄ bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Nepagrįstai teismas nusprendė, kad santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. PrieÅ¡ingai, tiek liudytojų parodymai, tiek raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad daugiau nei 20 metų trukusi santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl atsakovės D.

K. kaltės, t. y. atsakovė nesirÅ«pino Å¡eima, nedirbo, neatliko namų ruoÅ¡os darbų, ieÅ¡kojo kitų vyrų per įvairius pažinčių skelbimus, pati išėjo iÅ¡ namų ir paliko Å¡eimÄ . Atsakovė D. K. net nebandė nuslėpti savo neiÅ¡tikimybės. Tokiu savo elgesiu atsakovė užtraukė gėdÄ ne tik sau, bet ir visai Å¡eimai, pamynė geros moralės ir Å¡eimos, kaip vertybės, institutÄ . Todėl atsakovė iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės moralines pareigas. Teismas nepagrįstai nustatė, kad dėl santuokos iÅ¡irimo kaltas ieÅ¡kovas, nes atsakovė nepateikė jokių jo kaltę patvirtinančių įrodymų.2.

K. K. sutuoktinė atsakovė D. K., bÅ«dama kalta dėl santuokos nutraukimo, turi atlyginti 3000 Lt neturtinę žalÄ , dėl ieÅ¡kovo patirto emocinio iÅ¡gyvenimo, paÅ¡aipų bei sveikatos sutrikimų.3. Nepagrįstai teismas nusprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog abi paskolos sutartys buvo sudarytos Å¡eimos interesais. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, kad minėtas turtas pirktas Å¡eimos poreikiams. Kreditorius S. B. savo ieÅ¡kinyje nurodė, jog skolino pinigus Å¡eimos interesams, ne vieno ieÅ¡kovo interesams.

Visi sandoriai, sudaryti nors vieno iÅ¡ sutuoktinių, sukuria bendras prievoles abiem sutuoktiniams, nes sÄ Å¾iningi kreditoriai negali bÅ«ti priklausomi nuo sutuoktinių tarpusavio santykių, jų nelojalumo vienas kitam, piktnaudžiavimo vienas kito pasitikėjimu ar kitokių panaÅ¡ių priežasčių, todėl abi paskolos sutartys pripažintinos bendromis sutuoktinių prievolėmis.4. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, jog mažai tikėtina, kad paskolintos lėšos pagal 2008 m. spalio 1 d. ir 2008 m. spalio 14 d. paskolos sutartis galėjo bÅ«ti iÅ¡leistos Palangoje esančiam butui pirkti.

Paskolos sutarčių sudarymo data ir nurodyto turto įsigijimo data (2008 m. gruodžio 4 d.) parodo, kad pinigai buvo skolinti būtent šio turto įsigijimui. Teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

5. IeÅ¡kovas nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), atitektų atsakovei, kadangi ji niekada anksčiau Å¡iuo turtu nesirÅ«pino, Å¡i žemė ir Å¡iandienai nėra jos dirbama. Å ia sprendimo dalimi teismas pažeidė teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, pripažindamas skolÄ asmenine (170 000 Lt), kuriÄ ieÅ¡kovas turės atiduoti pardavęs dalį bendro turto, taip pat sumokėti atsakovei 119 610, 10 Lt kompensacijÄ bei atiduoti jai žemės sklypÄ natÅ«ra, kuris įvertintas yra 10 900 Lt, nors faktiÅ¡kai jo pardavimo kaina Å¡iai dienai yra apie 50 000 Lt.

Todėl ieÅ¡kovas mano, jog žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), turi bÅ«ti priteistas jam.6. Teismas nepagrįstai atsakovei priteisė 119 610,10 Lt dydžio piniginę kompensacijÄ . Sutinka su sprendime nurodytomis turto rinkos kainomis. Tokiu bÅ«du sutuoktinių bendro dalytino turto visuma (261 020,21 Lt) turi bÅ«ti mažinama paskolintų lėšų suma (170 000 Lt) iki 91 020,21 Lt sumos. Todėl tiek ieÅ¡kovui, tiek sutuoktinei D. K. nuosavybės teisė pripažintina į pusę santuokoje bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto.

IeÅ¡kovas atsakovei privalo sumokėti 45 510,10 Lt kompensacijÄ už atitekusiÄ ieÅ¡kovui didesnę turto dalį. Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė D. K. (t. 6, b. l. 111-116) praÅ¡o teismo bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka; ieÅ¡kovo K. K. apeliacinį skundÄ atmesti, o atsakovės D. K. apeliacinį skundÄ patenkinti; priteisti atsakovei D. K. iÅ¡ ieÅ¡kovo K. K. bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme.Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:1. Atsakovės tvirtinimu, telefono Nr. 865041004 nepriklausė atsakovei, atsakovė niekada nėra kontaktavusi su jokiais pažinčių klubais.

Neatmetama galimybė, kad pats ieškovas skambino ir siuntė SMS žinutes trumpaisiais numeriais iš minėto telefono, o prasidėjus nesutarimams, nusprendė tai panaudoti prieš atsakovę. Be to, nors liudytojas M. M. liudijo, kad matė atsakovę sėdant į svetimo vyro automobilį ir bučiuojantis, teismo paklausus ar priėjo liudytojas įsitikinti ar tai tikrai atsakovė, jis atsakė neigiamai. Todėl teismas pagrįstai laikė, jog atsakovės neištikimybė nėra įrodyta.2. Pats ieškovas 2011 m. lapkričio 30 d. teismo posėdžio metu teigė, jog žmona buitimi šiek tiek rūpinosi, liudytojai taip pat nepaneigė, kad namuose visada būdavo tvarkinga.

3. Pirmosios instancijos teismas dėl netinkamo įrodymų vertinimo padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl abipusės kaltės. IeÅ¡kovės teigimu dėl santuokos nutraukimo yra kaltas tik ieÅ¡kovas, todėl neturtinės žalos atlyginimas turi bÅ«ti priteisiamas atsakovei D. K., o ne ieÅ¡kovui. Esant Å¡iai aplinkybei, nėra pagrindo tenkinti ieÅ¡kovo apeliacinio skundo ir priteisti jam neturtinės žalos atlyginimÄ , kaip jis to reikalauja.4. IÅ¡ byloje esančių 2008 m. spalio 1 d. bei 2008 m. spalio 14 d. paskolos sutarčių turinio nėra aiÅ¡ku, kokiam tikslui pinigai buvo skolinti, kadangi paskolos tikslas sutartyse nėra įvardintas.

Turtas Palangoje buvo įsigytas iÅ¡ santuokinių lėšų, kurių pilnai pakako sumokėti visÄ pirkimo- pardavimo sutartyje nustatytÄ kainÄ . Tiek ieÅ¡kovui, tiek atsakovei buvo padovanoti dar 2002 metais iÅ¡ viso 110 000 Lt. 2004 m. balandžio 16 d. įsigytas žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais adresu Putinų g. 1, Vilkija (pirkimo-pardavimo sutartyje pirkėju nurodyta J. K.), nors turtÄ Ä¯sigijo sutuoktiniai, Å¡is sandoris atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kiniu buvo ginčijamas, 2006 m. spalio 18 d.

įsigytas žemės sklypas (duomenys neskelbtini), 2007 m. sausio 11 d. įsigytas žemės sklypas su gyvenamuoju namu ir priklausiniais (duomenys neskelbtini), o 2008 m. gruodžio 15 d. įsigytas turtas Palangoje. Atsakovės nuomone, logikos dėsniams prieÅ¡tarauja ieÅ¡kovo pozicija, jog jis dovanotus pinigus iÅ¡laikė 6 metus ir panaudojo nekilnojamajam turtui Palangoje įsigyti, o jų nenaudojo įsigyti anksčiau įgytÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Atsakovės nuomone, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog minėtos paskolos sutartys yra niekiniai sandoriai, kadangi jokių piniginių lėšų kreditoriai K.

K. neperdavė, kadangi jų paprasčiausiai neturėjo. Nagrinėjant bylÄ pirmÄ ja instancija pagrindas pripažinti sandorius niekiniais buvo akivaizdus, todėl teismas tÄ turėjo ir padaryti, o ne priteisti juos asmeninėmis prievolėmis ieÅ¡kovui K. K..5. IeÅ¡kovo argumentai, kad atsakovė sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) nesirÅ«pino ir jo nedirbo, todėl sklypas jai negalėjo bÅ«ti priteistas, nesudaro pagrindo keisti sprendimo, kadangi ieÅ¡kovas taip pat Å¡io sklypo nedirbo ir juo nesirÅ«pino, sklypas buvo iÅ¡nuomotas bendrovei.

Žemės sklypas atsakovei, Å¡iai praradus ieÅ¡kovo teiktÄ iÅ¡laikymÄ , yra reikalingas kaip pajamų Å¡altinis, kadangi iÅ¡ sklypo nuomos gaunamų nuompinigių atsakovė galėtų pragyventi. Atsakovė planuoja ateityje užsiimti žemės Å«kiu Å¡iame sklype. IeÅ¡kovas nė viename savo procesiniame dokumente nebuvo nurodęs, jog Å¡io turto vertė yra 50 000 Lt ir tokios vertės jokiais įrodymais neįrodinėjo, todėl jo hipotetiniai teiginiai dėl didesnės ginčo turto žemės sklypo vertės teismo turi bÅ«ti atmetami kaip nepagrįsti.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ S. B. (t. 6, b. l. 108-109) praÅ¡o pripažinti, kad prievolė, grÄ Å¾inti S. B. skolÄ pagal paskolos sutartį, sudarytÄ 2008 m. spalio 1 d. tarp S. B. ir K. K., yra K. K. ir D. K. bendra solidari sutuoktinių prievolė, todėl sutinka su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu dalyje dėl prievolės pripažinimo solidaria sutuoktinių prievole. S. B. nurodo, jog skolino pinigus, kad abu sutuoktiniai įsigytų bendrÄ Å¡eimos turtÄ , prieÅ¡ingu atveju, jei bÅ«tų žinojęs, kad K.

K. skolinasi ne Å¡eimos butui įsigyti, pinigų nebÅ«tų skolinęs. Atsakovė D. K. apeliaciniu skundu (t. 6, b. l. 67-80) praÅ¡o bylÄ pagal atsakovės D. K. pateiktÄ apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka; 2012 m. gegužės 21 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-104-540/2012 dalį, kuria nuspręsta ieÅ¡kovo K. K. ir atsakovės D. K. santuokÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės pakeisti nusprendžiant, jog santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovo K.

K. kaltės; sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės D. K. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo K. K. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - atmestÄ prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ patenkinti; sprendimo dalį, kuria nuspręsta atmesti atsakovės D. K. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus: pripažinti 2004 m. balandžio 16 d. pirkimo- pardavimo sutartį, reg. Nr. 5-1399, bei 2004 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo aktÄ , reg Nr. 5-1402, apsimestiniais sandoriais; pripažinti 2004 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg.

Nr. 5-1399, bei 2004 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo akto, reg Nr. 5-1402, dalis dėl Å¡alies (pirkėjo) negaliojančiomis ir nustatyti, kad turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjai yra sutuoktiniai D. K. ir K. K.; pripažinti, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2004 m. balandžio 16 d. pardavimo sutarties, reg. Nr. 5-1399, bei 2004 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo akto, reg. Nr. 5-1402, pagrindu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių D. K. ir K. K. nuosavybė, panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus patenkinti.

Sprendimo dalį, kuria teismas atsisakė priteisti atsakovei D. K. jos turėtas iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - priteisti atsakovei D. K. proporcingai patenkintiems prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimams iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ pirmosios instancijos teisme. Sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovės D. K. prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl priverstinės hipotekos nustatymo panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ - prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ patenkinti. Apeliacines instancijos teismui nusprendus netenkinti apeliacinio skundo reikalavimų dėl 2004 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg.

Nr. 5-1399, bei 2004 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo akto, reg Nr. 5-1402, pripažinimo apsimestiniais sandoriais, ir kitų su Å¡iuo reikalavimu susijusių reikalavimų, pakeisti sprendimo dalį, kuria nuspręsta įpareigoti ieÅ¡kovÄ K. K. iÅ¡mokėti atsakovei D. K. 119 610,10 Lt kompensacijÄ už ieÅ¡kovui tenkančiÄ didesnę turto dalį, iÅ¡mokėtinÄ kompensacijÄ padidinant iki 130 485,1 Lt; priteisti atsakovei D. K. bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus.Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:1.

Nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nurodo, jog ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę patvirtina į bylÄ pateiktos fotonuotraukos, darytos Egipte, kuriose ieÅ¡kovas yra nusifotografavęs apsikabinęs su kita moterimi. Kad flirtavo su mergina, teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja L. G.. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo žaurų elgesį su atsakove, tÄ patvirtino ir dukra. IeÅ¡kovas nepateikė į bylÄ jokių įrodymų, patvirtinančių teiginius, jog trumpieji numeriai iÅ¡ties sujungia su pažinčių klubu.

Be tokių įrodymų detalioji ataskaita objektyviai nepatvirtina ieÅ¡kovo įrodinėtos aplinkybės.2. Kadangi dėl santuokos iÅ¡irimo kaltas ieÅ¡kovas, turi bÅ«ti tenkintas atsakovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo, nes atsakovo neiÅ¡tikimybė, jo žiaurus elgesys, paranojiÅ¡kas įtarinėjimas neiÅ¡tikimybe, žeminimas, sukėlė atsakovei emocinį ir psichologinį sukrėtimÄ bei gilius iÅ¡gyvenimus, kuriuos objektyviai kompensuotų 10 000 Lt neturtinės žalos priteisimas.3.

Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , jog J. K. turėjo pinigų ginčo turtui įsigyti, rėmėsi tik pačios J. K. paaiÅ¡kinimais. J. K. savo paaiÅ¡kinimų nepagrindė jokiais įrodymais. Ji yra ieÅ¡kovo K. K. mama, todėl yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo. Dėl Å¡ios priežasties teismas jos paaiÅ¡kinimus turėjo vertinti kritiÅ¡kai. Teismo iÅ¡vadÄ , jog J. K. 2004 m. balandžio 16 d. turėjo 30 000 Lt ginčo turtui įsigyti, paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino.

Ginčo turto faktiniai pirkėjai buvo atsakovė su ieÅ¡kovu, kadangi bÅ«tent jie iÅ¡ savo pinigų, gautų iÅ¡ tėvų dovanojimo sutarčių pagrindu, sumokėjo turto pardavėjams J. ir A. V. už įsigyjamÄ turtÄ bei iÅ¡ pinigų, gautų dovanų iÅ¡ tėvų, turtÄ remontavo. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad sutuoktiniai faktiÅ¡kai neturėdami pastovių ir legalių pajamų laikotarpyje nuo 2006 m. spalio 18 d. iki 2008 m. gruodžio 4 d. įsigijo tris vertingus nekilnojamojo turto objektus, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jie santuokoje gyveno pasiturinčiai ir jokiu bÅ«du neleidžia daryti tokios iÅ¡vados, kokiÄ padarė pirmosios instancijos teismas, kad D. ir K.

K. neturėjo pakankamai pinigų įsigyti ginčo namo. Neaišku, kodėl pirmosios instancijos teismas nusprendė pinigų dovanojimo sutartis, kaip įrodymus, atmesti.

4. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog J. K., o ne atsakovė D. K. ir ieÅ¡kovas K. K., įgyvendino savo, kaip ginčo turto savininko teises, motyvuodamas tuo, kad sutartis su UAB „Giraitės vandenys” dėl vandens tiekimo ir kanalizavimo komunaliniais tinklais buvo sudaryta bÅ«tent su abonentu J. K.. Kadangi J. K. formaliai buvo ginčijamo turto savininkė, todėl su ja ir buvo sudaryta minėta sutartis, nes ne su turto savininkais sudaryti sutartis neleido teisinis reguliavimas. FaktÄ , kad bÅ«tent atsakovė D. K. ir K. K. įgyvendino ginčo turto savininko teises, įrodo, tai, jog atsakovė D. K. ir K. K. tik nusipirkę ginčo namÄ persikėlė į jį gyventi, atliko namo rekonstrukcijos ir remonto darbus, jiems panaudodami sutuoktinių bendro jungtinio turto lėšas, mokėjo komunalinius mokesčius.

5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, dėl ko buvo padaryta tikrovės neatitinkanti iÅ¡vada, jog atsakovė J. K., nurodyta ginčo turto pirkimo -pardavimo sandoryje kaip jos Å¡alis, iÅ¡ tikrųjų sudarė sutartį ir įgijo iÅ¡ jos kylančias teises ir pareigas. Pirmosios instancijos teismas, net ir laikydamas, jog nėra pagrindų pripažinti turto (duomenys neskelbtini), sandorį apsimestiniu sandoriu ir nuspręsdamas, jog Å¡is turtas nelaikytinas bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir tarp sutuoktinių nedalintinas, netinkamai nustatė dviejų sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančio turto vienetų vertę.

LAT praktika leidžia pačioms ginčo Å¡alims tarpusavio sutarimu nusistatyti dalijamo turto vertę. Å alims pačioms nusistačius dalijamo turto vertę, nebelieka dėl jos ginčo, todėl teismas turto vertės pats nustatinėti nebegali. Teismas, nustatydamas Å¡io turto vertę, pasielgė neteisėtai ir nepagrįstai 10 875 Lt buvo sumažinta atsakovei D. K. mokėtina kompensacija už ieÅ¡kovui K. K. natÅ«ra atitenkantį didesnės vertės turtÄ .6. Nei kreditorius S. B., nei kreditorius A. P. nebuvo iÅ¡reiÅ¡kę jokio prieÅ¡taravimo dėl atsakovės D.

K. reikalavimo nustatyti priverstinę hipotekÄ daliai ieÅ¡kovui K. K. asmeninės nuosavybės teise atiteksiančio turto. Vadinasi, patys kreditoriai nelaikė, jog priverstinė hipoteka pažeis jų interesus. Byloje esančių įrodymų visuma leido daryti iÅ¡vadÄ , jog paskolos sutartys su S. B. ir su A. P. buvo tariami sandoriai, sudaryti turint siekį sumažinti atsakovei D. K. ieÅ¡kovo K. K. mokėtinÄ kompensacijÄ už jam natÅ«ra atiteksiančiÄ didesniÄ jÄ turto dalį. Pirmosios instancijos teismas neturėjo ginti kreditorių, kurių reikalavimo pagrįstumas byloje nebuvo objektyviai įrodytas, o tÄ padaręs priėmė nepagrįstÄ ir neteisėtÄ sprendimÄ nenustatyti atsakovės D.

K. praÅ¡ytos priverstinės hipotekos, kuris aiÅ¡kiai pažeidžia pačios atsakovės D. K. interesus.6. Teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CPK 98 straipsnio 1 dalį, nepriteisdamas praÅ¡omų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovė praÅ¡ymÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas buvo suformulavusi kaip atskirÄ reikalavimÄ savo procesiniuose dokumentuose. Iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos ji taip pat pateikė iÅ¡laidas už advokato teisinę pagalbÄ patvirtinantį dokumentÄ 2010 m. kovo 31 d. pinigų priėmimo kvitÄ 5000 Lt sumai.

Todėl nebuvo pagrindų, kurie leistų teismui atsakovės patirtų iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ nepriteisti. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas K. K. (t. 6, b. l. 90-98) praÅ¡o teismo atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir patenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2012-05-21 sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. 2-104-540/2012; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepime nurodo:1. IÅ¡ pateiktų ieÅ¡kovo nuotraukų su kita moterimi negalima nustatyti konkrečios datos, kada Å¡ios nuotraukos darytos, be to, kelionė į EgiptÄ , kurioje padarytos nuotraukos, įvyko po to, kai atsakovė buvo palikusi namus ir Å¡eimÄ .

E. K. parodymai, jog jai K. K. siÅ«lė kartu su kita moterimi važiuoti į Druskininkus, turi bÅ«ti atmesti, kadangi ji nėra biologinė K. K. dukra, ji akivaizdžiai suinteresuota liudyti motinos D. K. naudai. Å iuo pačiu pagrindu atmestinas ir D. K. motinos liudijimas dėl flirtavimo su jauna mergina. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino įrodymų dėl ieÅ¡kovo žiauraus elgesio su atsakove, nes neturėjo jokių įrodymų, kurie patvirtintų ieÅ¡kovo psichologinį, ir tuo labiau, fizinį smurtÄ prieÅ¡ jÄ .

2. Nepagrįstas atsakovės reikalavimas priteisti jai 10 000 Lt neturtinės žalos, kadangi D. K., bÅ«dama kalta dėl santuokos nutraukimo, neturi teisės reikalauti priteisti jai neturtinę žalÄ . PrieÅ¡ingai, tai ne D. K., o ieÅ¡kovui K. K. turi bÅ«ti priteista neturtinė žala dėl ieÅ¡kovo patirtų emocinių iÅ¡gyvenimų.          3. Teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė J. K. iÅ¡ tikrųjų sudarė sutartį ir įgijo iÅ¡ jos kylančias teises ir pareigas, o atsakovė D.

K. neįrodė, jog tikroji ginčijamo sandorio Å¡alis buvo ne atsakovė J. K., o sutuoktiniai D. K. ir K. K.. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, kurie leido labiau tikėti, kad Å¡is turtas buvo įsigytas už J. K. ir jos vyro sukauptas santaupas nei kad už sutuoktinių D. ir K. K..           4. Nesutinka su atsakovės argumentu, kad atsakovė J. K. 2004 m. balandžio 16 d. neturėjo 30 000 Lt ginčo turtui įsigyti.  5. Atsakovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad bÅ«tent ji ar ieÅ¡kovas yra mokėję už ginčo namo remonto darbus, o liudytojas K.

S. yra patvirtinęs, kad už darbus su juo atsiskaitydavo J. K. su dukra. Taip pat tai, kad J. K. įgyvendino savo kaip ginčo namo savininkės teises ir pareigas, patvirtina ir ta aplinkybė, kad ji buvo sudariusi sutartį tarp tiekėjo UAB „Giraitės vandenys“ dėl vandens tiekimo ir kanalizavimo komunaliniais tinklais. Pažymi, kad pagal teisinį reglamentavimÄ abonentu laikomas vandens vartotojas, su kuriais tiekėjas yra sudaręs vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo sutartis, o tai reiÅ¡kia, kad vandens vartotojas nebÅ«tinai yra namo savininkas, gali bÅ«ti ir nuomininkas ar naudotojas.

Todėl teismas pagrįstai ir teisingai padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent J. K. įgyvendino savo kaip ginčo namo savininkės teises ir pareigas.6. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovės argumentu, kad teismas nepagrįstai atmetė piniginių lėšų dovanojimo sutartis. Teismas pagrįstai nusprendė, kad dovanojimo sutartys buvo panaudotos ieÅ¡kovo ir atsakovės pragyvenimui, kadangi atsakovė niekur nedirbo, o ieÅ¡kovo pajamos buvo 500 Lt per mėnesį. Be to, ieÅ¡kovas su atsakove iÅ¡laikė dukrÄ ir mokėjo už jos mokslus Vilniuje po 5200 Lt į metus, nupirko jai butÄ Vilniuje.

Taigi įvertinus visų faktinių aplinkybių visumÄ , akivaizdu, kad ginčo namui Putinų g. 1, Vilkijoje, nei atsakovė D. K., nei ieÅ¡kovas K. K. pakankamai lėšų neturėjo.7. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad: 72/5168 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 35 219,81 Lt; poilsio patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 155 000 Lt, t. y., sumažino ieÅ¡kovo nurodytÄ turto vertę 25 747,68 Lt, nes Å¡eimos bylose teismas turi teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais Å¡alys nesiremia, jeigu, teismo nuomone, tai bÅ«tina siekiant teisingai iÅ¡spręsti bylÄ .

Todėl teismas pagrįstai, remiantis įstatymo jam suteikta teise, peržengė ieÅ¡kinio reikalavimo ribÄ ir sumažino aukščiau minėto turto vertę, remiantis paskutine Registro centre nurodyta turto verte. Be to, dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. Atsižvelgiant į Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ , teismas pagrįstai sumažino nurodyto žemės sklypo ir poilsio patalpų vidutinę kainÄ . Be to, dėl ekonominės situacijos Å¡alyje ženkliai krito nekilnojamojo turto kainos. 8.

Nepagrįstas atsakovės reikalavimas taikyti priverstinę hipotekÄ po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise atiteksiantiems daiktams, kadangi tokia priverstine hipoteka bus pažeidžiamos ieÅ¡kovo ir kitų kreditorių teisės.

9. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakovės argumentu, kad 2008 m. spalio 1 d. ir 2008 m. spalio 14 d. sudarytos paskolos sutartys buvo tariami sandoriai, sudaryti turint siekį sumažinti atsakovei D. K. ieÅ¡kovo mokėtinÄ kompensacijÄ už jam natÅ«ra atiteksiančiÄ turto dalį. Paskolos sutartys buvo sudarytos butui (duomenys neskelbtini) įsigyti, kad Å¡eima turėtų kur poilsiauti, Å¡eimos poreikiams tenkinti. Tuo metu dar nebuvo jokių minčių apie skyrybas.

10. Teismas pagrįstai nepriteisė atsakovei patirtų iÅ¡laidų už advokato teisinę pagalbÄ , nes nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrindžiančių įrodymų ir tuo pažeidė CPK 98 straipsnio 1 dalį. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ J. K. (t. 6, b. l. 102-106) praÅ¡o teismo atsakovės D. K. apeliacinį skundÄ atmesti; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepime nurodė:1. Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , jog atsakovė J. K. turėjo pinigų ginčo turtui įsigyti, rėmėsi tik pačios atsakovės J. K. paaiÅ¡kinimais. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė remdamasis visais į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais bei kitų liudytojų parodymais. Faktas, kad J. K. nelaiko santaupų banke, dar nereiÅ¡kia, kad ji iÅ¡ viso neturi jokių santaupų. Savo santaupas J. K. laikė namuose, nes taip atrodė saugiausia ir patikimiausia.

2. Nepagrįstas argumentas dėl nepateiktos deklaracijos už 2003 m., kadangi nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojęs LR vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymas nustatė, kad vienkartines gyventojo (Å¡eimos) turto deklaracijas privalėjo pateikti tie Lietuvos gyventojai, kurie 2003 m. gruodžio 31 d. tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse turėjo pinigines lėšas, tiek bankuose ir kitose kredito įstaigose, tiek ir ne bankuose, kurių bendra suma virÅ¡ijo 50 000 Lt. Ginčo turtÄ J. K. įsigijo 2004 m. balandžio 16 d. už 30 000 Lt sumÄ .

Be to, pagal LAT formuojamÄ praktikÄ pinigų nedeklaravimas nėra pagrindas pripažinti, kad nebuvo piniginių lėšų.3. Pagrįstai teismas konstatavo, kad dovanotus pinigus sutuoktiniai jeigu ir neiÅ¡leido iki to laiko savo pragyvenimui, tai bÅ«tent galėjo Å¡iuos pinigus panaudoti savo vardu pirkto nekilnojamojo turto įsigijimui.4. Nepagrįstai atsakovė nurodo, kad ne su turto savininkais sudaryti sutartis paprasčiausiai neleido reguliavimas. Tačiau pagal tuo metu galiojančius įstatymus, sutartis bÅ«davo sudaroma bÅ«tent su vartotoju.

5. Atsakovė nepateikė patvirtinančių įrodymų, kad būtent ji ar ieškovas yra mokėję už ginčo namo remonto darbus, byloje pateikti įrodymai patvirtina, jog už darbus mokėjo J. K. arba V. P..

6. Teismas pagrįstai aiškinosi ir tyrė, kas derėjosi su pardavėjais dėl ginčo namo, kas sumokėjo pardavėjams pinigus, kas dalyvavo sudarant sandorį, kas iš tikrųjų ketino įgyti iš sutarties kylančias teises ir pareigas ir ar jomis naudojosi ir vykdė.

7. Teismas pagrįstai nustatė, kad sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2007 m. yra įsigiję namų valdÄ , esančiÄ (duomenys neskelbtini). BÅ«tent Å¡io gyvenamojo namo ir žemės sklypo pirkimas taip pat įrodo, kad žemė ir nekilnojamieji pastatai esantys (duomenys neskelbtini), priklausė J. K. ir jos vyrui bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi jeigu atsakovė ir ieÅ¡kovas bÅ«tų įsigiję J. K. įsigytÄ gyvenamÄ jį namÄ ir žemės sklypÄ , jiems nebÅ«tų tikslo pirkti 2007 m. gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosApeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra bÅ«tinas. Atsakovė prašė nagrinėti skundÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is jos praÅ¡ymas nėra pagrįstas, nes byloje yra pateikti iÅ¡samÅ«s procesiniai dokumentai, kuriuose iÅ¡dėstytos bylos aplinkybės, Å¡alys dar bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pateikė visus įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, byloje dalyvaujančių asmenų pasisakymai užfiksuoti iÅ¡samiuose teismo posėdžių protokoluose.

Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ioje byloje apeliacinius skundus netikslinga nagrinėti žodinio proceso tvarka.              Tiek ieÅ¡kovo, tiek atsakovės apeliaciniai skundai grindžiami tuo, kad teismas neteisingai vertino pateiktus įrodymus ir dėl to padarė nepagrįstas, anot apeliantų, iÅ¡vadas.              Įrodinėjimo procesas yra skirtas iÅ¡siaiÅ¡kinti konkrečiai civilinei bylai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ . Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis).

Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis.             Formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, kasacinis teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.).

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieÅ¡taravimams, kilę neaiÅ¡kumai vertinami atsižvelgiant į Å¡alims tenkančiÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ . Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, tinkamai nustatė faktines aplinkybes bei vertino byloje esančius įrodymus, teisingai paskirstė įrodinėjimo pareigÄ Å¡alims. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, argumentais ir motyvais, kuriais grindžiamas sprendimas ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, todėl visų jų iÅ¡samiai nekartoja. Dėl santuokos nutraukimoApylinkės teismas Å¡alių santuokÄ nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės, su kuo nesutinka tiek ieÅ¡kovas, tiek atsakovė.Apelianto nuomone, atsakovės naudoto telefono iÅ¡klotinėmis, iÅ¡ kurių matyti, kad ne kartÄ buvo raÅ¡yta SMS žinutės bei skambinta į pažinčių svetaines, liudytojo M.

M. parodymais ieÅ¡kovas įrodė atsakovės neiÅ¡tikimybę, be to, ji nesirÅ«pino Å¡eima, nedirbo, neatliko namų ruoÅ¡os darbų, išėjo iÅ¡ namų ir paliko Å¡eimÄ . Taigi, anot apelianto, atsakovė iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės moralines pareigas. Apeliantė D. K. skunde nurodo, jog neiÅ¡tikimas buvo ieÅ¡kovas, kÄ , jos nuomone, patvirtina į bylÄ pateiktos fotonuotraukos, darytos Egipte, kuriose ieÅ¡kovas yra nusifotografavęs apsikabinęs su kita moterimi. Kad flirtavo su mergina, teismo posėdžio metu patvirtino liudytoja L.

G.. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovo žiaurų elgesį su atsakove, kÄ patvirtino ir dukra. Kaip matyti iÅ¡ priimto sprendimo, apylinkės teismas vertino tiek skambučių iÅ¡klotines, tiek liudytojų M. M., I. D., J. B., E. K., L. G. parodymus apie sutuoktinių gyvenimo aplinkybes, tačiau visus Å¡iuos pateiktus įrodymus pagrįstai laikė nepakankamais patvirtinti kurio nors vieno iÅ¡ sutuoktinių neiÅ¡tikimybę ar aplinkybes, kad kuris nors vienas iÅ¡ sutuoktinių iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.

Kolegijos nuomone, vien tik skambučių iÅ¡klotinės ir liudytojo M. M. parodymai (t. 4, b. l. 52), kurie, atsižvelgiant į jų turinį, vertintini kritiÅ¡kai, nes M. M. nebuvo nei nuoseklus, nei tvirtai įsitikinęs, jog matė bÅ«tent D. K., neleidžia daryti pagrįstos iÅ¡vados dėl atsakovės neiÅ¡tikimybės. Nepagrįstas ir apelianto argumentas, jog atsakovė visiÅ¡kai nesirÅ«pino Å¡eima, neatliko namų ruoÅ¡os darbų. Nors apeliaciniame skunde apeliantas nurodė, CK 3.60 straipsnyje numatytÄ prezumpcijÄ , kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jei jis yra neiÅ¡tikimas arba paliko Å¡eimÄ ir ja daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai nesirÅ«pino, tačiau jis pats teismo posėdžio metu pripažino, kad žmona rÅ«pinosi Å¡iek tiek buitimi, tvarkė namus, prižiÅ«rėjo gėles ir pan., o iÅ¡ namų išėjo dėl to, kad jie jau buvo numatę skirtis (t. 4, b. l. 43).

Nurodytos aplinkybės nepaneigtos ir liudytojų parodymais. Kaip nustatyta byloje, D. K. išėjo gyventi pas savo tėvus 2010 m. pavasarį. IeÅ¡kovas dėl santuokos nutraukimo kreipėsi 2010 m. rugsėjo mėnesį, todėl ir Å¡is apelianto nurodytas argumentas atmestinas.Kolegija pripažįsta nepagrįstais ir apeliantės D. K. argumentus, kad ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę patvirtina į bylÄ pateiktos fotonuotraukos bei liudytojų parodymai. Tačiau iÅ¡ pateiktų nuotraukų (t. 1, b. l. 137), negalima nustatyti, kada Å¡ios nuotraukos darytos.

E. K. parodymai, jog jai K. K. daugiau nei prieÅ¡ dvejus metus siÅ«lė kartu su kita moterimi važiuoti į Druskininkus bei L. G. parodymai dėl flirtavimo telefonu su mergina nelaikytini pakankamais įrodymais, patvirtinančiais ieÅ¡kovo neiÅ¡tikimybę. Neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovo žiaurų elgesį su atsakove, atsakovė taip pat nepateikė. Vien jos dukros patvirtinimas, jog kartÄ (net gi neaiÅ¡ku, kada tai buvo) matė, kaip ieÅ¡kovas smaugė atsakovę (t. 4, b. l. 54), pirmosios instancijos teismui neleido daryti pagrįstos iÅ¡vados dėl ieÅ¡kovo žiauraus elgesio su atsakove. IÅ¡ nurodytų aplinkybių kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog abu sutuoktiniai nebuvo pakankamai pakantÅ«s ir lojalÅ«s vienas kitam, nebuvo tarpusavyje iÅ¡siaiÅ¡kintos nepasitikėjimo vienas kitu aplinkybės ir priežastys, nebuvo ieÅ¡koma bendro sutarimo kaip atkurti darnius santuokinius ryÅ¡ius, sutriko tarpusavio bendravimas ir jų bendras gyvenimas tapo negalimas dėl jų abiejų kaltės.  Dėl neturtinės žalos priteisimo.

IeÅ¡kovas K. K. apeliaciniu skundu prašė iÅ¡ atsakovės D. K. priteisti 3000 Lt neturinės žalos atlyginimo, atsakovė D. K. – iÅ¡ ieÅ¡kovo K. K. 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi apylinkės teismas pagrįstai pripažino, jog santuoka iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl pagrįstai abiejų reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo teismas laikė nepagrįstais, nes CK 3.70 straipsnio 2 dalis leidžia priteisti neturtinės žalos, padarytos dėl santuokos nutraukimo, atlyginimÄ iÅ¡ kito sutuoktinio, kalto dėl santuokos nutraukimo, jeigu santuoka nutraukta tik dėl vieno sutuoktinio, o ne dėl abiejų sutuoktinių, kaltės. Dėl 2004 m. balandžio 16 d. sudaryto turto, esančio Putinų g. 1, Vilkija, Kauno r., sandorio pripažinimo apsimestiniuApeliantė D.

K. nesutinka su teismo padaryta išvada, jog ji neįrodė, kad tikroji ginčijamo sandorio, t. y. 2004 m. balandžio 16 d. turto, esančio (duomenys neskelbtini)., pirkimo-pardavimo sutarties, šalis buvo ne atsakovė J. K., o sutuoktiniai D. K. ir K. K., ir dėl to, anot apeliantės, nepagrįstai atmetė jos reikalavimus dėl pripažinimo 2004 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 5-1399, bei 2004 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo akto, reg. Nr. 5-1402, apsimestiniais sandoriais bei iš jų kylančius išvestinius reikalavimus.

K. K. bei atsakovės J. K. nuomone, pirmosios instancijos teismas Å¡iuos atsakovės D. K. reikalavimus atmetė pagrįstai, tinkamai įvertinęs įrodymus. Teisėjų kolegija pritaria K. K. bei atsakovės J. K. atsiliepimuose į D. K. apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytai nuomonei bei apylinkės teismo motyvams bei padarytoms iÅ¡vadoms. Kolegija sprendžia, jog buvo tinkamai iÅ¡nagrinėtos faktinės bylos aplinkybės bei įvertinti Å¡alių pateikti įrodymai.            Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, tai taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo omenyje, taikytinos taisyklės (CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

Tai reiÅ¡kia, kad apsimestinis sandoris vertintinas pagal tikrÄ jÄ , o ne pagal iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tÄ jį sudariusių asmenų valiÄ . Apsimestiniu laikomas sandoris, sudaromas ne su tikrÄ ja sandorio Å¡alimi, o su statytiniu. Teisės ir pareigos pagal tokį sandorį atsiranda kitam asmeniui – tikrajai sandorio Å¡aliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-653/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2009; kt.).

Tačiau aplinkybę, kad sandoris yra apsimestinis (ginčo atveju sudarytas ne J. K., bet sutuoktinių D. K. ir K. K.), reikia įrodyti. Atmestini apeliantės argumentai, kad teismo iÅ¡vada, jog J. K. turėjo pinigų ginčo turtui įsigyti, pagrįsta tik pačios J. K. paaiÅ¡kinimais, kuriuos, anot apeliantės, teismas turėjo vertinti kritiÅ¡kai ir kad tokiÄ iÅ¡vadÄ paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai, kurių pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino. Kaip matyti iÅ¡ teismo sprendimo, teismas vertino tiek Å¡alių paaiÅ¡kinimus, tiek liudytojų parodymus, tiek raÅ¡ytinius įrodymus, tame tarpe ir atsakovės pateiktas dovanojimo sutartis, ir įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, kurie leido labiau tikėti, kad Å¡is ginčo turtas buvo įsigytas už J.

K. ir jos vyro sukauptas santaupas, o ne už sutuoktinių D. ir K. K. turimas lėšas. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tai, kad 2002 metais šalims jų tėvai buvo padovanoję pinigų, neįrodo, kad būtent šie pinigai praėjus beveik dvejiems metams buvo panaudoti ginčo turtui įgyti ir jį remontuoti. Visos D. K. nurodytos aplinkybės dėl derėjimosi su pardavėjais, jiems pinigų mokėjo, atsiskaitymo už remonto darbus, paneigtos kitais byloje pateiktais įrodymais, t. y. pardavėjų J. ir A.

V. paaiÅ¡kinimais (t. 5, b. l. 52-54), liudytojo K. S. (t. 5, b. l. 53), kitų liudytojų parodymais. Apeliantė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog bÅ«tent ji ar ieÅ¡kovas yra mokėję už ginčo namÄ ir jo remonto darbus. Nepagrįstais laikytini argumentai ir dėl to, kad J. K. negalėjo turėti pinigų namo pirkimui, nes 1999 metais nuosavybės teise įsigijusi butÄ Vilkijoje, 2002 metais padovanojo sÅ«nui 30 000 Lt, gauna pensijÄ , nebuvo pateikusi 2003 metais deklaracijos ar pinigų neturi banko sÄ skaitose.

Teismas vertino ne tik J. K. paaiškinimus, kad kartu su vyru dirbo, laikė gyvulius, buvo susitaupę pinigų, gavo pinigų už žemę, gauna pensijas, be to, pinigais padėjo ir dukra. Atsakovė teigia pinigus taupiusi ir laikiusi namuose, nes, jos manymu, taip saugiausia. Visos šios aplinkybės byloje nėra paneigtos. Nepagrįstas argumentas dėl nepateiktos deklaracijos už 2003 metus, kadangi nuo 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojęs LR Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymas nustatė, kad vienkartines gyventojo (šeimos) turto deklaracijas privalėjo pateikti tie Lietuvos gyventojai, kurie 2003 m. gruodžio 31 d. tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse turėjo pinigines lėšas, tiek bankuose ir kitose kredito įstaigose, tiek ir ne bankuose, kurių bendra suma viršijo 50 000 Lt.

Ginčo turtÄ J. K. įsigijo 2004 m. balandžio 16 d. už 30 000 Lt sumÄ . Taigi, ji deklaracijos pateikti neprivalėjo.Kolegija atmeta kaip nepagrįstÄ apeliantės argumentÄ , kad teismas, motyvuodamas tuo, kad sutartis su UAB „Giraitės vandenys” dėl vandens tiekimo ir kanalizavimo komunaliniais tinklais buvo sudaryta su abonentu J. K., sprendime padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog J. K., o ne atsakovė D. K. ir ieÅ¡kovas K. K., įgyvendino savo, kaip ginčo turto savininko teises. Apeliantė nurodo, kad J.

K. formaliai buvo ginčijamo turto savininkė, todėl su ja ir buvo sudaryta minėta sutartis, nes ne su turto savininkais sudaryti sutartis neleido teisinis reguliavimas. Tačiau pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu patvirtintų Vandentvarkos Å«kio naudojimo taisyklių 1.1 punktÄ abonentu laikomas vandens vartotojas, su kuriuo tiekėjas yra sudaręs vandens tiekimo ir nuotekų Å¡alinimo sutartis. Minėtos taisyklės privalomos tiekėjui ir abonentui, nepriklausomai nuo žinybinio pavaldumo bei valdomo turto nuosavybės formos (Taisyklių 1.2 punktas).

Taigi, apeliantės argumentas, jog tik su turto savininku privalėjo bÅ«ti sudaryta sutartis, yra nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo padarytomis iÅ¡vadomis, kad tiek minėta sutartis, tiek liudytojo K. S. parodymai patvirtina, jog J. K. įgyvendino savo, kaip namo savininkės teises. IÅ¡ įrodymų visumos apylinkės teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovo K. K. bei jo sutuoktinės D. K. apsigyvenimo ginčo name. Tai, kad D. K., anot jos, mokėjo komunalinius mokesčius, kurie, beje mokėti J.

K. vardu, nepaneigia aplinkybės, jog namo savininkė buvo J. K.. Kolegijos nuomone, natÅ«ralu, kad J. K. leidus D. ir K. K. gyventi ginčo name, jie ir privalėjo mokėti mokesčius.IÅ¡ visų iÅ¡dėstytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas pagrįstai aiÅ¡kinosi tikruosius sandorio Å¡alių ketinimus, tikslus, jų valiÄ , atsižvelgė į sandorio sudarymo aplinkybes, Å¡alių tarpusavio santykius, kitas svarbias aplinkybes, tinkamai vertino įrodymus, kas teismui padėjo nustatyti, jog J.

K. iš tikrųjų ketino įgyti iš ginčijamos pirkimo-pardavimo sutarties kylančias teises ir pareigas, jomis naudojosi ir vykdė. Taigi, iš byloje esančių įrodymų teismas pagrįstai nustatė, kad J. K., kuri kaip pirkėja buvo nurodyta ir sutartyje, yra faktinė turto įgijėja ir pagrįstai atmetė atsakovės reikalavimus pripažinti sandorį apsimestiniu bei su šiuo reikalavimu susijusius, kaip išvestinius, kitus reikalavimus - pripažinti 2004 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg.

Nr. 5-1399, bei 2004 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo akto, reg. Nr. 5-1402, dalis dėl Å¡alies (pirkėjo) negaliojančiomis bei nustatyti, kad turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjai yra sutuoktiniai D. K. ir K. K.; pripažinti, kad turtas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 2004 m. balandžio 16 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. 5-1399, bei 2004 m. balandžio 16 d. priėmimo-perdavimo akto, reg. Nr. 5-1402, pagrindu, yra bendroji jungtinė sutuoktinių D. K. ir K. K. bei minėtÄ turtÄ priteisti atsakovei D.

K. asmeninės nuosavybės teise. Dėl prievolių tretiesiems asmenims teismas, įvertinęs visus surinktus ir aptartus įrodymus, konstatavo, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog abi sudarytos paskolos sutartys buvo sudarytos Å¡eimos interesais, t. y. kad lėšos buvo panaudotos ieÅ¡kovo nurodyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakove valdomo nekilnojamojo turto Palangoje įsigijimui. Dėl to pripažino negrÄ Å¾intas skolas 120 000 Lt S. B. ir 50 000 Lt A. P. asmeninėmis ieÅ¡kovo prievolėmis, o ne bendromis abiejų sutuoktinių prievolėmis.

Su kuo jis nesutinka, motyvuodamas tuo, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Bendroms sutuoktinių prievolėms, kurios turi bÅ«ti vykdomos iÅ¡ bendro turto pagal LR CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punktÄ priskiriamos prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, sudarytų vieno sutuoktinio, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, arba kito sutuoktinio vėliau patvirtintų, taip pat prievolės, atsiradusios iÅ¡ sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti Å¡eimos interesais.

Solidarioji sutuoktinių prievolė neatsiranda, jeigu vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokėtinai, jeigu tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti (CK 3.109 straipsnio 3 dalis).Kaip nustatyta byloje, ieÅ¡kovas K. K. 2008 m. spalio 1 d. paskolos sutartimi iÅ¡ S. B. pasiskolino 120 000 Lt bei 2008 m. spalio 14 d. paskolos sutartimi - iÅ¡ A. P. 50 000 Lt trejų metų laikotarpiui. Tam, kad prievoles pripažinti bendromis sutuoktinių prievolėmis, K. K. privalėjo įrodyti, jog Å¡iomis sutartimis pasiskolintus pinigus jis panaudojo bÅ«tent turto (duomenys neskelbtini) įsigijimui.

Pažymėtina, kad tikslas, kuriam paskolinti pinigai, paskolos sutartyse nenurodytas. Atsakovė teigia iÅ¡ viso nieko nežinojusi apie tokias paskolas. Kad jai nieko nežinoma apie kreditorius, ji buvo nurodžiusi pradiniame ieÅ¡kinyje, kai pati anksčiau už K. K. kreipėsi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai vertino visus pateiktus įrodymus dėl minėtų paskolų ir sprendė, kad ieÅ¡kovas teismui nepateikė jokių kitų raÅ¡ytinių įrodymų, jog tikrai minėtos sumos buvo panaudotos turto Palangoje įsigijimui, t. y.

Å¡eimos poreikiams tenkinti. Pagal tai, kad Å¡alys 2006 – 2008 metais įsigijo tris vertingus nekilnojamojo turto objektus, teismas konstatavo, kad D. K. ir K. K. pateikti jų turėtų pajamų dokumentai visiÅ¡kai neatspindi realios tuo metu buvusios sutuoktinių turtinės padėties, nes gyveno pakankamai finansiÅ¡kai pasiturinčiai. IeÅ¡kovas K. K. aiÅ¡kino, kad nekilnojamÄ jį turtÄ Palangoje įsigijo „daryti biznį, galbÅ«t brangiau parduoti“, tačiau atsakovė teigė, kad minėtas turtas buvo perkamas Å¡eimos poilsiui ir kad jam įsigyti turėjo pinigų.

Iki Å¡iol Å¡is turtas nebuvo pardavinėjamas ir yra neparduotas. Kolegija atkreipia dėmesį ir į S. B. bei A. P. aiÅ¡kinimus, kad tikėjosi, jog paskolÄ grÄ Å¾ins K. K., kad nesidomėjo, ar sutuoktinė žino, jog ieÅ¡kovas skolinasi pinigus (t. 4, b. l. 52-53). Apylinkės teismas, vertindamas paskolos sutartis, pažymėjo tai, kad abi sutartys sudarytos su K. K. gerais pažįstamais žmonėmis. Dėl visų nurodytų aplinkybių, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai vertino įrodymus ir sprendė, jog nėra pagrindo prievoles, kylančias iÅ¡ Å¡ių paskolos sutarčių, pripažinti bendrosiomis Å¡alių prievolėmis.

Santuokos metu įgytÄ turtÄ Å¾emės sklypÄ (duomenys neskelbtini)., teismas natÅ«ra priteisė atsakovei D. K., su kuo nesutinka apeliantas K. K., motyvuodamas tuo, kad atsakovė žemės sklypo nedirbo ir nedirba, o natÅ«ra priteisto sklypo vertė ne 10 900, bet 50 000 Lt. Sklypas priteistinas jam. Tačiau kaip nustatyta byloje, minėto žemės sklypo nedirbo ir nedirba abu sutuoktiniai, sklypas yra iÅ¡nuomotas. IeÅ¡kovas nė viename savo procesiniame dokumente nebuvo nurodęs, jog Å¡io turto vertė yra 50 000 Lt ir tokios vertės jokiais įrodymais neįrodinėjo, todėl jo niekuo nepagrįsti teiginiai dėl didesnės ginčo turto žemės sklypo vertės atmestini kaip nepagrįsti.Kolegija pažymi, kad CK 3.127 straipsnio 3 dalis numato, kad turtas padalijamas natÅ«ra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti.

Jeigu natÅ«ra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natÅ«ra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Santuokoje įgytas turtas nedalijamas natÅ«ra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo bÅ«das nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugÄ . Tam tikrais atvejais turtas negali bÅ«ti padalytas natÅ«ra dėl subjektyvaus pobÅ«džio aplinkybių, t. y. dėl bendraturčių santykių, jų galimybių bendrai valdyti ir naudoti objektÄ , vaikų ar pačių buvusių sutuoktinių interesų apsaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012).

Kaip matyti iÅ¡ priimto sprendimo, beveik visas santuokinis turtas natÅ«ra priteistas ieÅ¡kovui, iÅ¡skyrus vienintelį ginčo sklypÄ . Toks natÅ«ra padalijimas, t. y. žemės sklypo priteisimas atsakovei, kolegijos nuomone, yra galimas ir tuo nebus pažeisti apelianto interesai. Kolegija nesutinka ir su apeliantės D. K. argumentu, kad teismas netinkamai nustatė dviejų sutuoktiniams jungtinės nuosavybės teisėmis priklausančio turto vienetų, t. y. 72/5168 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), bei poilsio patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), vertę, motyvuodama tuo, kad Å¡alims pačioms nusistačius dalijamo turto vertę, nebelieka dėl jos ginčo, todėl teismas turto vertės pats nustatinėti nebegali.

Toks pažeidimas, anot apeliantės, nulėmė, jog 10 875 Lt buvo sumažinta atsakovei D. K. mokėtina kompensacija už ieÅ¡kovui K. K. natÅ«ra atitenkantį didesnės vertės turtÄ .Su tokiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Å alys į bylÄ yra pateikusios nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡us, kuriuose ginčo turto vertės nustatytos žymiai anksčiau - žemės sklypo (65 591,33 Lt) - 2010 m. vasario 11 d. (t. 1, b. l. 26-54; t. 2, b. l. 72-100), poilsio patalpos (253 579 Lt) - 2008 m. birželio 11 d. (t. 1, b. l. 55-56; t. 2, b. l. 100-102) bei VÄ® Registrų centro internetinės paieÅ¡kos duomenis 2011 m. sausio 1 d. dėl dalintino nekilnojamojo turto verčių (atitinkamai 56 967,49 Lt ir 159 000 Lt) (t. 3, b. l. 46, 55).

Taigi, akivaizdu, kad jau iÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, jog turto vertė yra sumažėjusi. Å alys nekilnojamojo turto vertei nustatyti neprašė skirti ekspertizės. CK 3.119 straipsnis reikalauja dalijamÄ bendrÄ turtÄ Ä¯vertinti rinkos kainomis, galiojančiomis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje, tÄ beje, nurodžiusi į bylÄ pateiktuose procesiniuose dokumentuose ir pati atsakovė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. sausio 31 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2011 pažymėjusi, jog objektyvus dalijamo bendrÄ ja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų.

Tai įvertinęs teismas pagrįstai sprendė, kad tikslinga vadovautis oficialiais VĮ Registrų centras Žemės ir statinių vidutinių rinkos verčių paieškos pagal unikalų numerį duomenimis, kurie randami visuotinai prieinamoje internetinėje verčių paieškoje pagal unikalų numerį paieškos sistemoje, t. y. įrodymais, kuriais rėmėsi ieškovas ir atsakovė, tačiau būtent tomis rinkos kainomis, kurios galiojo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje. 2012 m. sausio 1 d. 72/5168 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 35 219,81 Lt; poilsio patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė 155 000 Lt.

Kolegija atkreipia dėmesį į pačios atsakovės 2011 m. lapkričio 30 d. teismo posėdyje duotus paaiÅ¡kinimus, jog nekilnojamojo turto kainos svyruoja jos tikrai neiÅ¡augę, sutinka, kad vertė gali bÅ«ti nustatoma pagal registrų centro skelbiamÄ vidutinę rinkos vertę (t. 5, b. l. 39). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas ginčo turto vertę nustatė pagrįstai. Su tokiomis teismo nustatytomis kainomis ieÅ¡kovas sutiko, nurodydamas tai atsiliepime į atsakovės D.

K. apeliacinį skundÄ . Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad lygiai taip pat nustatyta ir atsakovei priteisto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), vertė, kuri yra Å¡iek tiek didesnė nei buvo pirminiuose dokumentuose, tačiau dėl to pretenzijų atsakovė nereiÅ¡kia. Dėl priverstinės hipotekos taikymo Apeliantės D. K. nuomone, teismas nepagrįstai netaikė priverstinės hipotekos K. K. turtui jai teismo priteistos kompensacijos įvykdymo užtikrinimui, tuo pažeisdamas jos interesus, motyvuodama tuo, kad teismas neturėjo ginti kreditorių, kurių reikalavimo pagrįstumas byloje nebuvo objektyviai įrodytas.

Su tokiu argumentu kolegija nesutinka.Teismas pagrįstai K. K. pagal 2008 m. spalio 1 d. paskolos sutartį 120 000 Lt skolÄ S. B. ir pagal 2008 m. spalio 14 d. paskolos sutartį 50 000 Lt skolÄ A. P. pripažinęs asmeninėmis ieÅ¡kovo prievolėmis, nustatęs, kad skolos nėra grÄ Å¾intos, paskolos sutartys nėra nuginčytos, atsakovė D. K. neįrodė, kad ji turi pirmumo teisę prieÅ¡ minėtus kitus kreditorius, darė iÅ¡vadÄ , kad pagal jos praÅ¡ymÄ nustačius priverstinę hipotekÄ 196 161,17 Lt vertės ieÅ¡kovui paskirtam asmeninės nuosavybės teise turtui ir likus neapsunkintam hipoteka 53 959, 04 Lt vertės ieÅ¡kovui paskirtam asmeninės nuosavybės teise turtui, bÅ«tų pažeisti kitų kreditorių reikalavimai bei paties ieÅ¡kovo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2010).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimoKolegija nesutinka su apeliante, kad teismas netinkamai aiÅ¡kino ir taikė CPK 98 straipsnio 1 dalį, nepriteisdamas praÅ¡omų bylinėjimosi iÅ¡laidų. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl Å¡ių iÅ¡laidų priteisimo Å¡alis teismui raÅ¡tu pateikia praÅ¡ymÄ su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Kadangi atsakovė iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos tinkamai nepateikė prašymo su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, todėl turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti nebuvo priteistos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pinigų paėmimo kvitas (t. 4, b. l.

36) buvo pateiktas 2011 m. lapkričio 30 d., t. y. jau galiojant minėtai CPK nuostatai, reikalaujančiai pateikti praÅ¡ymÄ raÅ¡tu bei su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu. To nebuvo padariusios abi Å¡alys, todėl teismas nė vienai iÅ¡ jų nepriteisė iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti pagrįstai. Kolegija pažymi ir tai, kad abi Å¡alys turėjo iÅ¡laidų advokatų pagalbai apmokėti, abiejų reikalavimai patenkinti iÅ¡ dalies, todėl ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK 1.5 straipsnis) Å¡alims patirtos iÅ¡laidos galėjo bÅ«ti nepriteistos, t. y. kiekviena palikta prie jos patirtų iÅ¡laidų.

 Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam ginčo iÅ¡sprendimui svarbias aplinkybes, visapusiÅ¡kai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, motyvavo savo iÅ¡vadas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.             Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais, n u t a r i a: ieÅ¡kovo K.

K. ir atsakovės D. K. apeliacinius skundus atmesti. Kauno rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos                                                                                     AuÅ¡ra Baubienė                                                                                                              Nijolia Indreikienė                                                                                                                                                     Virginija Lozoraitytė