2020-04-22 Nr. AB-8090-3-61-3-03001-2016-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-414-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03001-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. balandžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja M. M. (toliau – ir pareiškėja) elektroninių ryšių priemonėmis 2016 m. liepos 22 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Komisariatas) viršininko 2016 m. liepos 15 d. įsakymą Nr. 10-TE-569 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo komisarei M. M.“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėja prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – VTEK), įvertinusi Komisariato Imuniteto skyriaus pranešimą dėl Komisariato Migracijos valdybos Užsienio reikalų skyriaus vyriausiosios specialistės M. M. veiklos atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatoms, ir tyrimo metu surinktą medžiagą, 2016 m. birželio 22 d. priėmė sprendimą Nr. KS-57 (toliau – VTEK sprendimas), kuriuo pripažino, kad pareiškėja, dalyvaudama rengiant dokumentus, susijusius su savo sutuoktiniu, ir nuo šių procedūrų nenusišalindama, taip pat Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepapildžiusi privačių interesų deklaracijos duomenų apie sutuoktinį, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 7 straipsnio 1 dalies bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas. Komisariato viršininkas, atsižvelgdamas į VTEK sprendimą, Įsakymu pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas. Pareiškėja nesutiko su VTEK sprendimu, todėl kreipėsi į teismą.

3. Pareiškėja, sistemiškai aiškindama Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtinto Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatas, teigia, kad atsakovas, prieš priimdamas sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, turėjo jos atžvilgiu pradėti tarnybinį patikrinimą, ir tarnybinio patikrinimo išvados pagrindu, nustatęs pažeidimo sudėtį bei kitas aplinkybes (neteisėtą veiką, kaltę, kaltės formą, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius), įvertinęs pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, paskirti tarnybinę nuobaudą. Tačiau pareiškėjos atžvilgiu nebuvo inicijuotas tarnybinis patikrinimas, apie patikrinimo pradžią pareiškėja nebuvo informuota kaip tai nustato Aprašo 23 punktas, todėl Įsakymas priimtas, nesilaikant nustatytų reikalavimų ir yra neteisėtas bei nepagrįstas.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad iš Įsakymo turinio nėra aišku, ar jo priėmimo metu buvo įvertintos teisės aktuose nustatytos aplinkybės, į kurias turi būti atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą, nėra aišku, kaip šios aplinkybės buvo įvertintos ir kokiu pagrindu pareiškėjai paskirta konkreti nuobauda – perkėlimas į kitas pareigas, o ne kita, švelnesnė nuobauda. Pareiškėjos vertinimu, paskirta tarnybinė nuobauda yra per griežta, kadangi anksčiau pareiškėjos atžvilgiu niekada nebuvo taikyta drausminė atsakomybė. Net pripažinus, kad ji pažeidė Įstatymo reikalavimus, toks pažeidimas neturėtų būti vertinamas kaip šiurkštus pažeidimas, todėl paskirta tarnybinė nuobauda yra neproporcinga padaryto pažeidimo mastui.

5. Atsakovas Komisariatas atsiliepime su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsakovas, vadovaudamasis Statuto ir Aprašo nuostatomis, nurodė, kad tais atvejais, kai kompetentinga institucija konstatuoja prejudicinius faktus, tarnybinis patikrinimas neatliekamas, kadangi tarnybinio patikrinimo atlikimas tokioje situacijoje būtų perteklinis, atliekant tarnybinį patikrinimą, būtų revizuojamas kompetentingos institucijos sprendimas ir pakartotinai vertinami prejudiciniai faktai. Pagal susiformavusią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Įstatymo reikalavimų pažeidimas laikomas šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, o Statuto 33 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta, kad už Įstatymo reikalavimų pažeidimą gali būti skiriama tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos.

7. Atsakovas pažymėjo, kad, siekiant tinkamai įvertinti pareiškėjos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, 2016 m. liepos 15 d. surašytas tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-34252 (toliau – ir Tarnybinis pranešimas), kuriame nurodytos VTEK nustatytos aplinkybės ir jų teisinis vertinimas, konstatuotas atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas bei išdėstyti duomenys apie pareiškėjos tarnybos eigą ir jos charakteristikos. Komisariato viršininkas, vadovaudamasis VTEK sprendimu ir atsižvelgdamas į Tarnybiniame pranešime išdėstytą informaciją, priėmė sprendimą už pareiškėjos įvykdytą šiurkštų pažeidimą netaikyti griežčiausios tarnybinės nuobaudos – atleidimo, paskirdamas pareiškėjos atžvilgiu kitą tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į kitas pareigas, kuri atitinka padaryto pažeidimo mastą. Įgyvendindama Įsakymą, pareiškėja iš pasiūlytų pareigybių sąrašo pasirinko Komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto pareigas.

8. Atsakovo manymu, VTEK Sprendimas laikytinas prejudiciniu, todėl Komisariatas šiuo Sprendimu privalėjo vadovautis, priimdamas sprendimą skirti tarnybinę nuobaudą.

9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 6 d. nutartimi šią administracinę bylą sustabdė iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-8419-535/2016 (teisminio proceso Nr.3-61-3-02976-2016-6). Išnykus nagrinėjamos administracinės bylos sustabdymo pagrindui, 2018 m. birželio 5 d. nutartimi teismas administracinės bylos nagrinėjimą atnaujino.

II. 10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimu pareiškėjos skundą patenkino – panaikino Įsakymą, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas.

11. Teismas nustatė, kad:

11.1. Komisariato Imuniteto skyrius gavo informaciją apie tai, kad pareiškėja ir kelios kitos Komisariato darbuotojos yra ištekėjusios už (duomenys neskelbtini) tautybės asmenų, turinčių interesų migracijos srityje – tarpininkaujančių tarp asmenų, atvykstančių iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į Lietuvos Respubliką ir Komisariato Migracijos valdybos darbuotojų, kai pastarieji sprendžia šių asmenų teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje klausimus. Komisariato Imuniteto skyriui kilo įtarimų, kad šios darbuotojos, be kita ko, ir pareiškėja, vykdydamos tarnybines pareigas, galimai pažeidinėja pareigybės aprašymuose numatytas tarnybines funkcijas ir nesilaiko Įstatymo reikalavimų, taigi, yra galimi šių asmenų viešųjų ir privačių interesų konfliktai, todėl buvo nuspręsta atlikti informacijos patikrinimą.

11.2. Komisariato Imuniteto tarnyba 2016 m. balandžio 13 d. raštu kreipėsi į VTEK, prašydama įvertinti, ar, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, pareiškėja turėjo pareigą deklaruoti viešuosius ir privačius interesus dėl santuokos su (duomenys neskelbtini) piliečiu, kuris kreipėsi tiesiogiai į sutuoktinės darbovietę dėl nacionalinės vizos ir leidimo laikinai gyventi išdavimo, taip pat įvertinti, ar vyriausioji specialistė, nepranešusi vadovui apie interesų konfliktą, ir pasirašydama dokumentus, tiesiogiai susijusius su jos sutuoktiniu, pažeidė Įstatymo reikalavimus. VTEK 2016 m. balandžio 22 d. raštu Komisariato Imuniteto skyriaus viršininką informavo, kad nusprendė pradėti tyrimą dėl pareiškėjos veiksmų atitikties Įstatymo nuostatoms.

11.3. Komisariato Imuniteto skyriaus viršininkas 2016 m. balandžio 20 d. tarnybiniu pranešimu kreipėsi į Komisariato viršininko pavaduotoją, atliekantį viršininko funkcijas, nurodydamas, kad informacijos patikrinimo metu surinkti duomenys apie tai, kad pareiškėja, pasinaudodama tarnybine padėtimi, sudarė išskirtines sąlygas savo sutuoktiniui, esančiam (duomenys neskelbtini) piliečiu, gauti nacionalinę vizą, taip pat organizavo sutuoktinio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimą Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos skubos tvarka. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad, vadovaujantis Įstatymo 4 ir 7 straipsniais, pareiškėja privalėjo Įstatymo nustatyta tvarka per 30 dienų deklaruoti viešuosius ir privačius interesus dėl aplinkybių, susijusių su jos sutuoktinių, bei kitų aplinkybių dėl galimo asmeninio suinteresuotumo, tačiau to nepadarė. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, Komisariato Imuniteto skyriaus viršininkas siūlė spręsti klausimą dėl pareiškėjos tarnybinės atsakomybės.

11.4. Atsakovas, atsižvelgdamas į tai, kad VTEK atlieka tyrimą dėl pareiškėjos veiksmų atitikimo Įstatymo nuostatoms, nusprendė neatlikti tarnybinio patikrinimo dėl Komisariato Imuniteto skyriaus pateiktos informacijos, o klausimą dėl pareiškėjos patraukimo tarnybinėn atsakomybėn spręsti, gavus VTEK sprendimą.

11.5. VTEK, išnagrinėjusi Komisariato Imuniteto skyriaus pranešimą dėl pareiškėjos veiklos atitikties Įstatymo nuostatoms, 2016 m. birželio 22 d. sprendimu pripažino, kad pareiškėja, dalyvaudama rengiant dokumentus, susijusius su jos sutuoktiniu, ir nuo šių procedūrų nenusišalindama, taip pat Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepapildžiusi privačių interesų deklaracijos duomenimis apie savo sutuoktinį, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 7 straipsnio 1 dalies ir 11straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas.

11.6. Komisariato Vidaus tyrimų skyriaus vyresnioji tyrėja E. B., atsižvelgdama į VTEK sprendime konstatuotus pažeidimus, pareiškėjos charakteristiką, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, Tarnybiniu pranešimu, pasiūlė Komisariato viršininko pavaduotojui, atliekančiam viršininko funkcijas, skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas. Komisariato viršininkas, vadovaudamasis Statuto 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei atsižvelgdamas į VTEK sprendimą, Įsakymu skyrė pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas.

11.7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-8419-535/2016 pagal pareiškėjos skundą dėl VTEK 2016 m. birželio 22 d. sprendimo panaikinimo, pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-554-602/2018 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą paliko nepakeistą.

12. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas Įsakymu pareiškėjai paskyrė tarnybinę nuobaudą, vadovaudamasis tik VTEK sprendimu, kuriame konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Įstatymo nuostatas, ir pareiškėjos atžvilgiu neatlikęs savarankiškos tarnybinio patikrinimo procedūros. Teismas sprendė, kad atsakovas VTEK atliktą tyrimą prilygino tarnybinio nusižengimo tyrimui, o VTEK Sprendimą vertino kaip tarnybinio patikrinimo išvadą.

13. Teismas analizavo Statuto 2 straipsnio 7 dalies nuostatas, įtvirtinančias tarnybinio nusižengimo sąvoką, 33 straipsnio 1, 7 dalių, Aprašo 2, 3, 7, 26, 27, 31 nuostatas, reglamentuojančias tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarką. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais tokio pobūdžio bylose, teismas nurodė, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas (tarnybinis patikrinimas) – tai būtina tarnybinės nuobaudos skyrimo sąlyga. Būtent tarnybinio patikrinimo metu, atliekant teisės aktuose nustatytas procedūras, yra nustatomi būtini tarnybinio pažeidimo sudėties elementai (subjektyvioji ir objektyvioji pusės), taip pat kitos aplinkybės, turinčios įtakos tarnybinio pažeidimo konstatavimui ir tarnybinės nuobaudos paskyrimui (pvz., pažeidimą padariusį asmenį charakterizuojančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės). Visos nustatytos aplinkybės, siūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei siūloma skirti tarnybinė nuobauda turi būti išdėstomos motyvuotoje tarnybinio pažeidimo išvadoje, kuri turi ypatingą reikšmę nuobaudos skyrimo procedūroje – šiuo baigiamuoju tarnybinio patikrinimo procedūros aktu yra užbaigiamas tarnybinio pažeidimo tyrimas ir yra vadovaujamasi priimant galutinį sprendimą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo ir konkrečios nuobaudos skyrimo, šis aktas taip pat yra laikomas sudėtine (motyvuojamąja) administracinio akto, kuriuo skiriama tarnybinė nuobauda, dalimi. Teismas taip pat nurodė, kad teisės aktai nenumato aplinkybių, kurioms esant, tarnybinė nuobauda galėtų būti skiriama neatlikus nusižengimo tyrimo, neinformavus apie kaltinimą atsakomybėn traukiamo asmens, nesuteikus jam galimybės paneigti jo atžvilgiu inkriminuojamą pažeidimą ir nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties elementų.

14. Teismas taip pat analizavo Aprašo 10.2 punktą, pagal kurį tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, nustačius, kad ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimu, teismo sprendimu ar nuosprendžiu įvertinta pareigūno veika, dėl kurios yra gauta informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą, ir joje teisės aktų pažeidimų nekonstatuota. Teismas pažymėjo, kad iš šios nuostatos aiškiai matyti, jog, esant joje nurodytai situacijai (kompetentingoms institucijoms atlikus tyrimą ir nustačius, kad pažeidimas nebuvo atliktas), ne tik nėra atliekamas tarnybinis patikrinimas, tačiau ir nėra skiriama tarnybinė nuobauda, t. y. yra nutraukiama visa nuobaudos skyrimo procedūra. Teismo vertinimu, atsakovas šią Aprašo nuostatą aiškina neteisingai, vertina ją atsietai, neatsižvelgdamas į bendrą kontekstą ir sisteminius teisės normų ryšius, cituoja tik šios nuostatos fragmentą, nenurodydamas jos baigiamosios dalies, kuri neatitinka atsakovo bandomos pagrįsti pozicijos.

15. Teismas nurodė, kad, nors VTEK Sprendime ir nustatė, jog pareiškėja pažeidė konkrečias Įstatymo nuostatas, tačiau VTEK nenustatinėjo ir nevertino kitų tarnybinio nusižengimo sudėties požymių (dėl pažeidimo padarymo kilusių padarinių, priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių bei kaltės). VTEK atsakovui nesiūlė pareiškėjai skirti tarnybinę nuobaudą, nors VTEK įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas tokią teisę VTEK suteikia, o ši aplinkybė tik patvirtina, kad VTEK Sprendimu nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų.

16. Teismas, apibendrindamas nustatytas aplinkybes, nurodė, kad Įsakymas priimtas, vadovaujantis Statuto 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir atsižvelgiant į VTEK Sprendimą, tačiau nei VTEK Sprendime, nei pačiame Įsakyme nėra įvertintos ir pagrįstos Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, į kurias turi būti atsižvelgiama skiriant tarnybinę nuobaudą (pvz., kaltė, nusižengimo padarymo priežastys, aplinkybės ir padariniai, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės ir kt.) ir nėra pateikta motyvų nei dėl tarnybinio nusižengimo padarymo fakto egzistavimo, nei dėl konkrečios tarnybinės nuobaudos paskyrimo pagrįstumo. Teismas sutiko su pareiškėjos argumentais, kad Įsakymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, iš jo turinio nėra aiškūs konkrečios tarnybinės nuobaudos paskyrimo motyvai. Šią išvadą teismas grindė tuo, kad Tarnybiniame pranešime nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą pagrindžiančios aplinkybės nėra perkeltos į Įsakymą, Įsakymo preambulėje nėra daroma nuoroda į Tarnybinį pranešimą.

III. 17. Atsakovas Komisariatas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

18. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino Statuto ir Aprašo nuostatas ir neatsižvelgė į 7 punkto reikalavimą, kad „Tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos (toliau - vidaus reikalų įstaiga) vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (toliau - informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus aprašo 8 punkte nustatytą atvejį) pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą“. Pagal Aprašo 35 punktą, tais atvejais „Kai tyrimą atliko kompetentinga institucija, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo pabaigos dienos“. Šias nuostatas vertinant kartu su 10.2 punkto reikalavimu, tarnybinio patikrinimo atlikimas neturėtų būti vienintelis ir privalomas tarnybinės atsakomybės taikymo variantas, jei nėra pažeidžiami teisės į gynybą principai.

19. Atsakovas pažymi, kad šioje situacijoje atlikti tarnybinį patikrinimą nebuvo galima, kadangi Įstatymo pažeidimas jau buvo konstatuotas, t. y. tarnybos vykdymo pažeidimo padarymo faktas nustatytas, taip pat nustatytos ir jo padarymo aplinkybės ir kaltės forma. VTEK tyrimo metu pareiškėja teikė paaiškinimus, todėl jos teisė į gynybą pažeista nebuvo. Nuobauda pareiškėjai paskirta tik už Įstatymo pažeidimą, neišplečiant ir neperžengiant VTEK tyrimo ribų.

20. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad „VTEK, nustačiusi, kad pareiškėja nesilaikė Įstatymo nuostatų, net nesiūlė atsakovui skirti jai tarnybinę nuobaudą, nors VTEK įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas suteikia VTEK tokią teisę. Ši aplinkybė tik patvirtina, kad VTEK Sprendimu nenustatė visų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų.“ bei mano, kad šis teiginys grįstas prielaidomis ir neatitinka realios VTEK praktikos. Atsakovas nurodo, kad teisė teikti siūlymą negali būti prilyginama pareigai, o teisės nerealizavimas savaime nereiškia, kad atsakomybės taikymas nėra galimas. Šiuo atveju teismas sukūrė situaciją, pažeidžiančią VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 7 ir 15 punktų reikalavimus, 33 straipsnio 5 dalies 5 punktą, kai konstatuojama, kad M. M. pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 7 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bei tai patvirtinama įsiteisėjusiais teismo sprendimu ir nutartimi, tačiau negali būti už tai baudžiama, nes atstovaujama advokato tiriant Įstatymo pažeidimus ir teikdama paaiškinimus VTEK, nežinojo, kuo yra kaltinama skiriant tarnybinę nuobaudą už VTEK konstatuotus Įstatymo pažeidimus.

21. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl Įsakymo nepagrįstumo ir pažymi, kad, siekiant tinkamai įvertinti visas pareiškėjos atsakomybę nusakančias lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, buvo surašytas Tarnybinis pranešimas, kuriame nurodytos VTEK nustatytos aplinkybės ir teisinis vertinimas, taip pat lengvinančių aplinkybių nebuvimas ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, įvardinta Statuto 34 straipsnio 2 dalies 5 punkte bei pateikta pareiškėjos tarnybos eiga bei charakteristika. Tarnybinis pranešimas patvirtintas laikinai viršininko pareigas ėjusio A. M. rezoliucija „Sutinku“, o Įsakymą tą pačią dieną pasirašė laikinai viršininko pareigas ėjęs A. M.. Atsižvelgiant į tai teismo teiginys, kad „Tarnybiniame pranešime nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą pagrindžiančios aplinkybės nėra perkeltos į Įsakymą, Įsakymo preambulėje nėra daroma nuoroda į minėtą Tarnybinį pranešimą. Todėl sutiktina su pareiškėjos argumentais, kad Įsakymas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, iš jo turinio nėra aiškūs konkrečios tarnybinės nuobaudos paskyrimo motyvai”, neatitinka realios Įsakymo priėmimo eigos, prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Be to, teiginys, kad Tarnybinio pranešimo nenurodymas Įsakymo preambulėje yra pagrindas konstatuoti, jog juo nebuvo remiamasi, neapklausus Įsakymą priėmusio asmens yra pagrįstas prielaidomis, o ne realia tikrove ar įrodymais, ir taip pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, įtvirtintos Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje. Atsakovo manymu, teismo reikalavimas į Įsakymo preambulę perkelti Tarnybinio pranešimo turinį yra perteklinis.

22. Pareiškėja M. M. atsiliepime su atsakovo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Pareiškėja prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

23. Pareiškėja palaiko pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytą aplinkybių vertinimą. Pareiškėjos teigimu, teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi įstatymų leidėjo nuostatomis ir susiformavusia teismų praktika analogiškose bylose, sprendimą priėmė, išsiaiškinęs visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes. Atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė nė vieno teisės normomis ar faktinėmis bylos aplinkybėmis pagrįsto argumento dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ar nepagrįstumo, visi apeliacinio skundo teiginiai yra deklaratyvūs, perteikiant poziciją, pateiktą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 24. Ginčas byloje kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas, teisėtumo ir pagrįstumo.

25. Pirmosios instancijos teismas Įsakymą panaikino, konstatavęs, kad jis yra nemotyvuotas ir nepagrįstas, priimtas nesilaikant teisės aktuose nustatytų procedūrų. Šią išvadą teismas priėjo, nustatęs, kad atsakovas neatliko tarnybinio patikrinimo, Įsakymas grįstas tik VTEK Sprendimu, nors VTEK nenustatinėjo ir nevertino tarnybinio nusižengimo sudėties požymių, Įsakyme nėra perkeltos Tarnybiniame pranešime nurodytos tarnybinės nuobaudos paskyrimą pagrindžiančios aplinkybės, Įsakymo preambulėje nėra nuorodos į Tarnybinį pranešimą.

26. Atsakovas, remdamasis Aprašo 7, 10.2, 35 punktų nuostatomis, su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka bei mano, kad šiuo atveju nereikėjo atlikti tarnybinio patikrinimo, nes Įstatymo pažeidimas jau buvo konstatuotas VTEK sprendime, o reikalavimas į Įsakymo preambulę perkelti Tarnybinio pranešimo turinį yra perteklinis.

27. Šioje byloje yra susiklosčiusi tokia teisinė situacija, kad atsakovas pareiškėjai tarnybinę nuobaudą paskyrė už Įstatymo pažeidimus, remdamasis VTEK sprendimu, kuriuo pripažinta, kad pareiškėja pažeidė atitinkamas Įstatymo nuostatas, neatlikęs savarankiško tarnybinio nusižengimo tyrimo. Atsižvelgdama į nagrinėjamu atveju kylančius klausimus, teisėjų kolegija vertins tik tai, ar pareiškėjai tarnybinė nuobauda paskirta, laikantis tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklių.

28. Statuto (redakcija, galiojusi Įsakymo priėmimo metu) 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos tarnybinės nuobaudos. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos. Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, gali būti skiriama už piktnaudžiavimą tarnyba ir Įstatymo reikalavimų pažeidimą (33 str. 3 d. 4 p.). Kai yra duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, atliekamas tarnybinis patikrinimas (33 str. 7 d.).

29. Tarnybinių nuobaudų skyrimo tvarka detalizuota Apraše. Šio Aprašo 7 punkte nustatyta, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos (toliau – vidaus reikalų įstaiga) vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus (toliau – vadovas), gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą (toliau – informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą) ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus aprašo 8 punkte nustatytą atvejį) pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui (toliau – tikrintojas) atlikti tarnybinį patikrinimą. Jeigu informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu perduoti šią informaciją vadovui. Prireikus tarnybiniam patikrinimui atlikti gali būti sudaroma komisija. Vidaus reikalų ministras, gavęs duomenų apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą, gali pavesti Vidaus reikalų ministerijos administracijos padaliniui, atliekančiam tarnybinius tyrimus ir patikrinimus (toliau – tyrimų padalinys), atlikti tarnybinį patikrinimą dėl galimo pareigūno tarnybinio nusižengimo. Jeigu dėl šio tarnybinio nusižengimo vidaus reikalų įstaigoje, kurioje pareigūnas eina pareigas, jau yra pradėtas tarnybinis patikrinimas, vidaus reikalų ministro pavedimu šis tarnybinis patikrinimas perduodamas atlikti tyrimų padaliniui. Šiuo atveju tarnybinis patikrinimas vidaus reikalų įstaigoje nebeatliekamas.

30. Pagal Aprašo 9 punktą, tarnybinis patikrinimas atliekamas supaprastinta tvarka, jei iš gautos informacijos apie galimą tarnybinį nusižengimą matyti akivaizdus tarnybinis nusižengimas. Tokiu atveju tikrintojas įteikia akivaizdų tarnybinį nusižengimą padariusiam pareigūnui pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Tvarkos aprašo 23 punkte nustatyta tvarka, siūlo pareigūnui pateikti paaiškinimą bei surašo tarnybinio patikrinimo išvadą ir ją pateikia vadovui ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą gavimo. Jeigu tikrinamas pareigūnas savo paaiškinime ginčija tarnybinio nusižengimo padarymo faktą ar kitas reikšmingas tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tarnybinis patikrinimas atliekamas laikantis bendros tvarkos.

31. Tikrintojas per 20 dienų nuo tarnybinio patikrinimo pradžios, išskyrus Aprašo 9 ir 18 punktuose numatytus atvejus, surašo Aprašo priede nurodytą pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo (toliau – pranešimas), kuriuo pasirašytinai informuoja tikrinamą pareigūną apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jo teises bei pateikia jam turimus duomenis apie tarnybinį nusižengimą (23 p.). Tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – išvada), kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Aprašo 10.1 papunktyje numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai).

Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis, jo dalis, punktas ar papunktis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis (26 p.).

Vadovas, turintis teisę skirti į pareigas, arba kitas pareigūnas, pavedęs atlikti tarnybinį patikrinimą, gavęs tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jos gavimo turi ją įvertinti ir priimti vieną iš šių sprendimų: patvirtinti išvadą ir išspręsti klausimą dėl pareigūno patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn bei įgyvendinti kitas būtinas prevencines priemones. <...>; grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą bei išvadą papildomam tarnybiniam patikrinimui, jeigu nepasibaigę Aprašo 25 punkte nustatyti tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai (27 p.).

Su išvada ir įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo pareigūnas supažindinamas pasirašytinai per 5 darbo dienas, neįskaitant laiko, per kurį pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, komandiruotės arba atostogavo, ir jam įteikiamos šių dokumentų kopijos. Pareigūnui atsisakius pasirašyti, tai pažymima įsakymo prieraše, kurį pasirašo vidaus reikalų įstaigos personalo tvarkymo funkcijas atliekantis valstybės tarnautojas (pareigūnas) ir 2 valstybės tarnautojai ar darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis (34 punktas). Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 30 dienų nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos.

Tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma vadovo, turinčio teisę skirti į pareigas, išvados patvirtinimo diena, o išvadą patvirtinus neįgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą pareigūnui – tokios išvados pateikimo vadovui, įgaliotam skirti tarnybinę nuobaudą, diena. Kai tyrimą atliko kompetentinga institucija, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo kompetentingos institucijos atlikto tyrimo pabaigos dienos (35 p.).

32. Aprašo 10 punkte nurodyti atvejai, kai tarnybinis patikrinimas neatliekamas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Vienas iš jų – nustačius, kad ikiteisminio tyrimo institucijos sprendimu, teismo sprendimu ar nuosprendžiu įvertinta pareigūno veika, dėl kurios yra gauta informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą, ir joje teisės aktų pažeidimų nekonstatuota (10.2 p.).

33. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, kad Įstatyme yra nustatyta, jog paaiškėjus, kad asmuo nevykdo Įstatymo reikalavimų, institucija turi pareigą inicijuoti pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos patikrinimą, tačiau, remiantis Įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, privalo apie patikrinimo rezultatus informuoti VTEK, ir tik VTEK gali vertinti atlikto patikrinimo išvadą ir konstatuoti, ar asmuo pažeidė Įstatymą, bei priimti vieną iš sprendimų, numatytų VTEK įstatymo 29 straipsnyje, arba, pagal šio įstatymo 25 straipsnio 4 dalį, VTEK, nesutikdama su valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje atlikto tyrimo išvada, turi teisę pavesti atlikti tyrimą pakartotinai arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą. VTEK kompetencija, vykdant Įstatymo vykdymo priežiūrą, patvirtina, jog ji turi išimtinę teisę vertinti, ar asmuo pažeidė Įstatymą, ir tik jos sprendimo pagrindu asmeniui, dirbančiam valstybės tarnyboje, gali būti skirta tarnybinė (drausminė) nuobauda dėl šio įstatymo nuostatų pažeidimo (pvz., 2011 m. lapkričio 28 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-3155/2011, 2013 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1392/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A492-607/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3145-756/2019). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-393-492/2017).

34. Atsižvelgiant į nurodytas teisės aktų nuostatas bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas (tarnybinis patikrinimas) – tai būtina tarnybinės nuobaudos skyrimo sąlyga. Iš nurodytų teisės aktų nuostatų matyti, kad Statutas, jį detalizuojantis Aprašas (teisės aktų nuostatos, galiojusios Įsakymo priėmimo metu) atskirai nereglamentuoja tarnybinio nusižengimo tyrimo tvarkos, kai VTEK atlieka tyrimą dėl pareigūno veiklos atitikties Įstatymo nuostatoms ir nustato Įstatymo nuostatų pažeidimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu atveju tarnybinis patikrinimas turėtų būti atliekamas bendra tvarka arba supaprastinta tvarka, nustatyta Aprašo 9 punkte. Tai, be kita ko, patvirtina ir Įstatymo 22 straipsnio 3 dalis, pagal kurią, jeigu yra gauta pagrįstos informacijos apie tai, kad asmuo nevykdo šio įstatymo reikalavimų, valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovai ar jų įgalioti atstovai arba kolegiali valstybės ar savivaldybės institucija savo iniciatyva arba VTEK pavedimu atlieka pavaldaus asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, tarnybinės veiklos tyrimą. Apie tyrimo rezultatus informuojama VTEK, kuri turi teisę vertinti, ar atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas atitinka šio įstatymo nuostatas. Jeigu VTEK pripažįsta, kad valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kolegialioje valstybės ar savivaldybės institucijoje atlikto tyrimo išvadoje asmens veiksmų įvertinimas neatitinka šio įstatymo nuostatų, ji turi teisę pavesti tyrimą atlikusios valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vadovui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybės institucijai atlikti tyrimą pakartotinai, patikslinti tyrimo išvadą arba pati atlikti tyrimą ir priimti sprendimą.

35. Byloje nustatyta, kad Komisariato Imuniteto skyrius gavęs informaciją apie tai, kad pareiškėja galbūt pažeidinėja pareigybės aprašyme numatytas tarnybines funkcijas ir nesilaiko Įstatymo reikalavimų, nusprendė atlikti informacijos patikrinimą. Komisariato Imuniteto tarnyba 2016 m. balandžio 13 d. raštu Nr. 10-S-79664(1.46-10-37) kreipėsi į VTEK. Ši 2016 m. balandžio 22 d. raštu Nr. S-689-(2.5) Komisariato Imuniteto skyriaus viršininką informavo, kad nusprendė pradėti tyrimą dėl pareiškėjos veiksmų atitikties Įstatymo nuostatoms. VTEK, išnagrinėjusi Komisariato Imuniteto skyriaus pranešimą dėl pareiškėjos veiklos atitikties Įstatymo nuostatoms, 2016 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. KS-57 pripažino, kad pareiškėja, dalyvaudama rengiant dokumentus, susijusius su jos sutuoktiniu, ir nuo šių procedūrų nenusišalindama, taip pat Įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nepapildžiusi privačių interesų deklaracijos duomenimis apie savo sutuoktinį, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 7 straipsnio 1 dalies ir 11 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatas. Komisariato Vidaus tyrimų skyriaus vyresnioji tyrėja E. B., atsižvelgdama į VTEK sprendime konstatuotus pažeidimus, pareiškėjos charakteristiką, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, 2016 m. liepos 15 d. Tarnybiniu pranešimu pasiūlė Komisariato viršininko pavaduotojui, atliekančiam viršininko funkcijas, skirti pareiškėjai tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas. Komisariato viršininkas, vadovaudamasis Statuto 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei atsižvelgdamas į VTEK sprendimą, 2016 m. liepos 15 d. Įsakymu pareiškėjai skyrė tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas.

36. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad Įsakymas priimtas, gavus VTEK sprendimą, kuriame konstatuoti pareiškėjos Įstatymo pažeidimai, ir surašius Tarnybinį pranešimą, t. y. tarnybinis patikrinimas pagal Statute įtvirtintą ir Apraše detalizuotą procedūrą pareiškėjos atžvilgiu nebuvo atliekamas, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų siųstas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kaip tai nustatyta Aprašo 9, 23 punktuose, surašyta tarnybinio patikrinimo išvada (Aprašo 26 p.), su kuria būtų supažindinta Aprašo 34 punkte nustatyta tvarka. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus; baigus tarnybinį patikrinimą, susipažinti su tarnybinio tikrinimo išvada bei tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga ir gauti jos kopiją; tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros metu turėti advokatą ar kitą įgaliotą atstovą; apskųsti tikrintojo veiksmus yra tikrinamo pareigūno teisės, nustatytos Aprašo 22 punkte. Tačiau iš nurodytų aplinkybių matyti, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūroje šios teisės pareiškėjai nebuvo užtikrintos ir tai laikytina esminiu pagrindinių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros taisyklių, turinčių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo skirti tarnybinę nuobaudą pagrįstumą, pažeidimu.

37. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo apeliacinio skundo teigimu, kad VTEK tyrimo metu pareiškėja teikė paaiškinimus, todėl jos teisė į gynybą nebuvo pažeista. Pažymėtina, kad VTEK įstatymo (redakcija, galiojusi VTEK sprendimo priėmimo metu) 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad VTEK – tai Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, ir asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, priežiūrą ir korupcijos prevenciją pagal įstatymo jai priskirtą kompetenciją vykdanti institucija. VTEK įgaliojimai nustatyti VTEK įstatymo 17 straipsnyje, o VTEK teisės – 18 straipsnyje, tačiau VTEK įstatyme neįtvirtinti įgalinimai VTEK savarankiškai atlikti tarnybinį patikrinimą ir spręsti dėl tarnybinės nuobaudos pareigūnui skyrimo, tai yra pareigūną į pareigas skyrusio vadovo diskrecijos teisė (žr. Statuto 33 str.). Būtent tarnybinio patikrinimo metu atskleidžiama tarnybinio nusižengimo sudėtis ir parenkama proporcinga nuobauda, todėl VTEK tyrimo dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo negalima prilyginti tarnybiniam patikrinimui.

38. Atsakovas, remdamasis Aprašo 7, 10.2, 35 punktų nuostatomis, apeliaciniame skunde akcentuoja, kad šiuo atveju nebuvo galima atlikti tarnybinio patikrinimo. Pažymėtina Aprašo 7, 35 punktuose įtvirtinta tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarka ir terminai, tačiau jose nėra nustatytų jokių imperatyvių nuostatų skirti nuobaudą, neatlikus tarnybinio patikrinimo. Vertinant atsakovo argumentus dėl Aprašo 10.2 taikymo, pritartina pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytiems motyvams, kad šio punkto atveju nutraukiama visa nuobaudos skyrimo procedūra, o ne skiriama nuobauda, neatlikus tyrimo. Taigi, atsakovas nepagrįstai remiasi minėtomis Aprašo nuostatomis, teigdamas, kad nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo nebuvo galima atlikti. Konstatavus, kad, priimdamas Įsakymą, atsakovas nesilaikė teisės aktuose nustatytų procedūrų tarnybinei nuobaudai skirti, kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl Įsakymo pagrįstumo nevertintini, nes nagrinėjamo ginčo ribose neturi teisinės reikšmės.

39. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą, todėl jis paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

40. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos atstovas advokatas M. K., kurio įgaliojimus patvirtina 2016 m. gegužės 2 d. atstovavimo sutartis, 2018 m. rugsėjo 17 d. pateikė 2018 m. rugpjūčio 31 d. 605 Eur PVM sąskaitą-faktūrą „Už atstovavimą teisme (administracinėje byloje)“, taip pat 2018 m. rugsėjo 14 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 865572, iš kurio matyti, kad už suteiktas teisines paslaugas pagal minėtą PVM sąskaitą-faktūrą pareiškėja su advokatu atsiskaitė.

41. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal to paties straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Nagrinėjamu atveju atmetus atsakovo apeliacinį skundą, laikytina, kad sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę į teismo išlaidų atlyginimą.

42. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos) 2 punkte nustatyta, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Pagal Rekomendacijų 7 punktą, priteistini maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – koeficientas).

43. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, Rekomendacijose įtvirtintus kriterijus, atsižvelgusi į Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytą koeficientą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui (1,3) bei Lietuvos statistikos departamento skelbiamą 2018 m. I ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokesčio dydį (895,2 Eur), konstatuoja, kad priteistina 250 Eur išlaidų už advokato teisines paslaugas, teiktas apeliacinės instancijos teisme, suma yra teisinga ir protinga kompensacija pareiškėjos patirtoms išlaidoms atlyginti, todėl pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies.

44. Pažymėtina, kad pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, tačiau pateiktoje PVM sąskaitoje-faktūroje teisinės paslaugos pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme nedetalizuotos. Atsižvelgiant į tai, kad teismo išlaidų atlyginimo klausimas, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo spręstas, o iš atsiliepime į apeliacinį skundą pateikto prašymo ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų matyti, kad pareiškėja siekia teismo išlaidų atlyginimo tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose, prašymo dalis dėl teismo išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme perduotina nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui (ABTĮ 41 str. 3 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsniu, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio 2018 m. rugpjūčio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjos M. M. prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas patenkinti iš dalies – pareiškėjai iš atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato priteisti 250 (du šimtus penkiasdešimt) eurų teismo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Klausimą dėl teismo išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teisme perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė