Legislator Case Law & Legislation
96f2992e-de7d-480b-94a4-952cf8ceedab AI generated

96f2992e-de7d-480b-94a4-952cf8ceedab · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 96f2992e-de7d-480b-94a4-952cf8ceedab
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. J. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-04-22 nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: dėl 2009-07-10 vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo laisvės atėmimu vieneriems metams, dėl 2009-10-18 vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, dėl 2009-12-11 vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo laisvės atėmimu deÅ¡imčiai mėnesių.

Legislator headnote

AI generated

96f2992e-de7d-480b-94a4-952cf8ceedab · Panevėžio apygardos teismas: J. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-04-22 nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: dėl 2009-07-10 vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo laisvės atėmimu vieneriems metams, dėl 2009-10-18 vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo laisvės atėmimu Å¡eÅ¡iems mėnesiams, dėl 2009-12-11 vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo laisvės atėmimu deÅ¡imčiai mėnesių.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Baudžiamoji byla Nr

Pranešėjas

Algirdas Gaputis                         Baudžiamoji byla Nr. 1 A-454-350/2010

Teisėjas Donatas Jatužis                                Teisminio

proceso Nr. 1-50-2-00227-2009-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.26.2.1; 2.4.6.4.1; 2.4.9

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

      Lietuvos Respublikos vardu

2010 m. spalio 25 d.

 Panevėžys

           Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Prano Šimkaus ir Evaldo Vanago,

           sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

           dalyvaujant prokurorui Vytautui Sabaliauskui,

gynėjai advokatei Lidijai Blinkevičienei,      Â

           nuteistajam

J. J.,

viešame teismo

posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo J. J. apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio

miesto apylinkės teismo 2010-04-22 nuosprendžio, kuriuo J. J. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas: dėl 2009-07-10 viešosios tvarkos pažeidimo laisvės atėmimu vieneriems metams, dėl 2009-10-18 viešosios tvarkos pažeidimo laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, dėl 2009-12-11 viešosios tvarkos pažeidimo laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių.

          Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjus švelnesnes bausmes ir paskirta galutinė vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

           Priteista iš J. J. 2500 Lt neturtinės žalos D. D. ir 900 Lt turtinės žalos D. D. įmonei.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ ,

 nustatė:

J. J. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 10 d., apie 03 val. 40 min., viešoje vietoje, klubo „(duomenys neskelbtini) “

fojė patalpose, esančiose Panevėžyj, (duomenys neskelbtini) , tyčia, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė

visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: papurÅ¡kė cheminių dujų D. D. į veidÄ , tuo jam padarydamas cheminį

akių junginių sudirginimÄ , taip nežymiai sutrikdydamas D. D. sveikatÄ . Â

          Be to, jis 2009 m. spalio 18 d., laikotarpyje nuo 14 val. iki 15. 30 val. viešoje vietoje, „(duomenys

neskelbtini) “ patalpose, esančiose Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) , tyčia, įžūliu elgesiu, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: plÅ«dosi necenzÅ«riniais žodžiais, grasino, kad mes kėdę, metė metalinę monetÄ G. B. į krÅ«tinę, tuo jai sukeldamas fizinį skausmÄ , po to, išėjęs į laukÄ ir bÅ«damas prie kazino įėjimo durų, papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų A. B. į veidÄ , tuo padarydamas cheminį akių junginių sudirginimÄ , taip nežymiai sutrikdė A. B. sveikatÄ .

          Be to, jis 2009 m. gruodžio 11 d. apie 02 val. 16 min., viešoje vietoje, prie klubo „(duomenys neskelbtini)

“, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) , vandaliÅ¡kais veiksmais, demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarkÄ , o bÅ«tent: metė tris butelius į D. D. įmonės klubo „(duomenys neskelbtini) “ langÄ ir jį sudaužė, tuo padarydamas 900 Lt turtinę žalÄ .  Â

Apeliaciniu skundu J.

J. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-04-22 nuosprendį, praÅ¡o jį pakeisti: iÅ¡teisinti jį dėl 2009-12-11 vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo epizodo, dėl kitų dviejų epizodų skirti su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, arbÄ paskirtÄ bausmę Å¡velninti.

Nurodo, kad teismas jį kaltu dėl 2009-12-11 epizodo pripažino nepagrįstai, iÅ¡samiai neiÅ¡tyręs byloje surinktų įrodymų, netinkamai pritaikė baudžiamojo proceso normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimÄ ir netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ â€“ pripažindamas jį kaltu dėl Å¡ios veikos. Â

Teigia, kad teismas

iš esmės vadovavosi tik šališkų liudytojų A. Ž. ir B. S., D. D. parodymais, neaiškiu vaizdo įrašu.

Liudytojos A. Ž. ir B. S. buvo suinteresuotos duoti neobjektyvius parodymus apie 2009-12-11 įvykį, nes dirba D. D. įmonėje, o pastarasis jį apkalba, siekdamas apeliantui kuo griežtesnės bausmės dėl ankstesnio konflikto jo naktiniame klube. A. Ž. parodymai teisme ir papildomoje apklausoje ikiteisminiame tyrime melagingi, prieÅ¡tarauja pirminiams parodymams, kuomet ji teigė nemačiusi kas iÅ¡daužė klubo langus. Tačiau vėliau, sukontaktavusi su D. D. ir kolegėmis ėmė teigti, kad langÄ iÅ¡daužė apeliantas.  Â

Liudytojos B. S. parodymai taip pat kelia abejones, nes neaiÅ¡ku, kaip ji stovėdama ant laiptų klube, galėjo aiÅ¡kiai matyti asmenis esančius lauke prie durų, nors buvo tamsus paros metas, klubo teritorija apÅ¡viesta tik dalinai, o asmuo iÅ¡daužęs langÄ dar buvo užsidėjęs kapiÅ¡onÄ .

Vaizdo įraÅ¡as, kuriame užfiksuotas 2009-12-11 įvykis taip pat nepatvirtina, kad bÅ«tent apeliantas iÅ¡daužė angÄ . Ä®raÅ¡e asmens, iÅ¡daužusio langÄ , veido nesimato, nes jis buvo su kapiÅ¡onu, kuris tik trumpam buvo nukritęs. Be to, asmuo dėvėjo pilkÄ striukę, kokios apeliantas niekada neturėjo, kÄ patvirtino ir liudytoja D. K. (apelianto motina).

Nuosprendyje nepagrįstai remiamasi įvykio metu klube dirbusio apsaugininko "R" nuomone, kad langÄ iÅ¡daužė apeliantas, tačiau Å¡is asmuo byloje nėra apklaustas. Nepaisant to, teismas laikė, jog vaizdo įraÅ¡as patvirtina, kad apsaugos

darbuotojas galėjo aiÅ¡kiai įsidėmėti langÄ iÅ¡daužusį asmenį, V. D., tiek B. S. patvirtinti, kad tai buvo apeliantas,

kas rodo, jog teismas neįsitikinęs minimų liudytojų parodymų objektyvumu.

IÅ¡ Å¡ių duomenų matyti, kad nėra neginčytinų įrodymų, kad klubo langÄ iÅ¡daužė bÅ«tent apeliantas, todėl visos abejonės turi bÅ«ti vertintinos kaltinamojo naudai, nuosprendis Å¡ioje dalyje naikintinas ir priimtinas iÅ¡teisinamasis nuosprendis.

Teigia, kad dėl 2009-07-10, 2009-10-18, viešosios tvarkos pažeidimų prisipažino viso proceso metu, nuoširdžiai gailėjosi, tačiau teismas dėl 2009-07-10 veikos jo prisipažinimo nepagrįstai nelaikė nuoširdžiu vien dėl to, kad jis nukentėjusiojo D. D. neatsiprašė.

 Dėl 2009-07-10, 2009-10-18 įvykių prisipažino, nurodė visas aplinkybes, padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, todėl tai turėjo būti vertintina atsakomybe lengvinančia aplinkybe ( BK 59 str. 1 d. 2 p.).

Mano, jog teismas, skirdamas bausmę, turėjo atsižvelgti į tai, kad jis nusikalstamomis veikomis pažeidė vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , nežymiai sutrikdė asmenų sveikatÄ , o ne kėsinosi į pavojingiausiÄ baudžiamojo įstatymo saugomÄ vertybę – gyvybę. Neatsižvelgė, kad apeliantas anksčiau paskirtÄ bausmę atlikęs, nuo 2010-04-02, pradėjo dirbti. Tokiu bÅ«du laisvės atėmimo bausmė atimtų galimybę užsidirbti ir atlyginti priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį.

Teismas neįvertino, kad nenustatyta nei viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, o akcentavo tik padarytos veikos pavojingumo laipsnį bei jo ankstesnį teistumÄ ir paskyrė per griežtas savo rūšimi ir dydžiu laisvės atėmimo bausmes.

Teigia, kad dėl LR BK 56 str. 1 d. nuostatų, reglamentuojančių bausmės skyrimÄ recidyvistui, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, recidyvistui skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Todėl mano, kad atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytus argumentus ir siekiant įgyvendinti bausmės tikslus ir paskirtį, teisingumo principÄ , Å¡iuo konkrečiu atveju, yra pakankamas pagrindas jam skirti Å¡velnesnę bausmę nei laisvės atėmimas, arba Å¡velninti paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydį.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras –atmesti

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrÄ sias nuostatas, įtvirtintas BPK 320 straipsnyje, teismas patikrina bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde.

Nuteistasis skunde praÅ¡o iÅ¡teisinti jį dėl 2009-12-11 vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo epizodo, dėl kitų dviejų epizodų skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, arba paskirtas bausmes Å¡velninti, todėl skundÄ nagrinėjantis teismas pasisako tik Å¡iais klausimais ir kitų bylos aplinkybių iÅ¡samiau neanalizuoja.

Dėl viešosios tvarkos pažeidimo 2009-12-11

Apeliantas nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios neigė kaltę dėl 2009-12-11 viešosios tvarkos pažeidimo klube „(duomenys neskelbtini) “. Nurodė, kad klube nesilanko nuo 2009 m. vasaros, po kilusio konflikto su klubo savininku D. D..

Teismas, pripažindamas J. J. kaltu

šio nusikaltimo padarymu, jo kaltę grindė liudytojų D. D., A. Ž., V. D. ir B. S. parodymais bei CD vaizdo įrašu,

kuriame užfiksuotas įvykis.

Liudytojas D. D. parodė, kad 2009-12-11 įvykio metu buvo ligoninėje, kur iÅ¡ klubo darbuotojų ir sužinojo apie įvykį. Jam buvo pasakyta, kad stiklÄ iÅ¡daužė J. „Nors labai aiÅ¡kiai ir

nesimatė“ bet liudytojui „iš filmuotos medžiagos atrodė“, kad tai buvo J. J., kurį liudytojas

žino kaip vasarÄ Ä¯ jį klube purÅ¡kusį chemines dujas.Â

Liudytoja A. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykio ji nematė, apie jį jai papasakojo V. D., nurodžiusi, kad stiklÄ iÅ¡daužė „ tas pats žmogus, kuris buvo apipurÅ¡kęs direktorių dujomis“. Taip pat Å¡i liudytoja parodė, kad įvykio metu B. S. buvo antrame aukÅ¡te.

Liudytoja V. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji matė, kad „kaltinamasis sviedė butelius“. Ä®vykio metu šį asmenį ji matė pirmÄ kartÄ , atpažino jį, kai trumpam nuo jo galvos buvo nukritęs kapiÅ¡onas.

Pagarsinus Å¡ios liudytojos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji nurodė, kad pirmus parodymus davė bÅ«dama susijaudinusi, todėl pasakė, kad nepažįsta iÅ¡daužusio stiklÄ asmens. Vėliau peržiÅ«rėjo vaizdo įraÅ¡Ä ir su kolegomis nutarė, kad tai buvo J. Jo vardÄ sužinojo iÅ¡ apsaugos darbuotojo, nes girdėjo, kaip pastarasis tai pasakė A. Ž. pastarajai pasakodamas apie įvykį.

Liudytoja B. S. parodė, kad bÅ«dama ant laiptų tarp pirmo ir antro aukÅ¡tų, kad stiklÄ , mesdamas du butelius, iÅ¡daužė tas pats asmuo, kuris vasarÄ direktoriui purÅ¡kė dujas.

Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad įvykio vaizdo įraše užfiksuoto asmens veido bruožų nesimato ir pagal juos jo atpažinti negalima, nurodant, kad vaizdo įraše užfiksuotas asmuo „yra panašaus kūno sudėjimo ir tamsių plaukų, kaip ir kaltinamasis“.

Ä®vertinęs visas Å¡ias bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra neginčytinai įrodyta, kad klubo „(duomenys neskelbtini) “ durų stiklÄ iÅ¡daužė butent apeliantas.

Pats J. J. viso proceso metu neigė iÅ¡daužęs klubo durų stiklÄ , teigė, kad įvykio metu buvo namuose, pilkos spalvos striukės, kokia vilkintis užfiksuotas butelius metęs asmuo, neturi. Å iÄ aplinkybę patvirtino liudytoja D. K..

Liudytojas D. D. įvykio nematė, teigia, kad J. J. atpažino iš vaizdo įrašo, nors pagal jį objektyviai jokių ten užfiksuoto asmens individualių požymių nesimato. Kolegija, vertindama pastarojo liudytojo parodymus, atkreipia dėmesį, kad tarp jo ir apelianto yra nusistovėję priešiški santykiai, todėl D. D. parodymų negalima laikyti objektyviais.

A. Ž. parodymai J. J. kaltės padarius veikÄ taip pat nepatvirtina, nes ji pati įvykio tiesiogiai nematė, apie tai, kad klubo durų stiklÄ iÅ¡daužė bÅ«tent apeliantas, ji sužinojusi iÅ¡ V. D., nors pastaroji teigia, kad apie įvykį A. Ž. papasakojo apsaugos darbuotojas, kuris tada ir pavadino stiklÄ iÅ¡daužusį asmenį J.

Taip pat nėra pagrindo liudytojos V. D. parodymų laikyti patikimais, nes Å¡i liudytoja pirmos apklausos metu nurodė, kad aplamai nematė, kas ir kaip iÅ¡daužė stiklÄ , kad nė vieno iÅ¡ lauke buvusių asmenų atpažinti negali, papildomos apklausos metu nurodė, kad stiklÄ iÅ¡daužė asmuo vardu J, kad atpažino jį iÅ¡ veido bruožų – tamsaus gymio, storos apatinės lÅ«pos, kad įsidėmėjo jo veidÄ , kai pastarasis pasilenkė pasiimti dar vieno butelio ir metė jį į stiklÄ . Tuo tarpu teisme parodė, kad jog butelį metė J, nusprendė su kolegomis peržiÅ«rėjusi vaizdo įraÅ¡Ä . Taip pat kolegija atkreipia dėmesį, kad Å¡i liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apeliantÄ kaip asmenį iÅ¡daužusį stiklÄ Ä¯vardino ne tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo įvykis, kaip nurodyta nuosprendyje, o tai padarė lygiai po mėnesio-2010-01-11.  Â

Taip pat nėra pagrindo laikyti patikimais ir liudytojos B. S. parodymų. Å i liudytoja ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta tik po to, kai buvo apklaustas liudytojas D. D.- praėjus daugiau nei mėnesiui po įvykio, nors policijos darbuotojai į įvykio vietÄ atvyko iÅ¡ karto po jo ir ten apklausė V. D. bei A. Ž., tačiau įvykį mačiusi B.

S. apklausta nebuvo. Be to, A. Ž. parodė, kad įvykio metu V. S. buvo antrame pastato aukšte.

Be to, vertinant šių liudytojų parodymus, kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad jos visos yra D. D. įmonės darbuotojos.

Be to, vertinant liudytojų V. D. ir

A. Ž. parodymus atkreiptinas dėmesys į Å¡altinį, iÅ¡ kurio jos sužinojo, kad stiklÄ iÅ¡daužė apeliantas- įvykio metu įvykio vietoje buvusį apsaugos darbuotojÄ , kuris nebuvo nustatytas ir byloje nėra apklaustas. Å ios abi liudytojos nurodė, kad minėtas asmuo klube dirbo vienintelį kartÄ , todėl neaiÅ¡ku, iÅ¡ kur jis pažinojo J. J. ir, juo labiau, iÅ¡ kur jam Å¡is asmuo buvo žinomas kaip anksčiau konfliktavęs su D. D..

Tokiu bÅ«du, iÅ¡ aptartų įrodymų matyti, kad nėra neginčijamų duomenų, jog klubo „(duomenys neskelbtini) “ durų stiklÄ iÅ¡daužė bÅ«tent apeliantas.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti pagrįstas spėjimais ir prielaidomis. Neginčijamų J.

J. kaltę padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ Ä¯rodymų byloje nėra, todėl nuosprendžio dalis dėl J.

J. nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d. dėl 2009-12-11 epizodo naikintina ir jis iÅ¡teisintinas neįrodžius jo dalyvavimo darant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ (BPK 326 str. 4 d. 329 str. 1 p.).  D.

D. civilinis ieškinys atmestinas (LR BPK 115 str. 3 d. 1 p.).

Dėl bausmių už kitas nusikalstamas veikas

Apeliantas neneigia 2009-07-10 ir 2009-10-18 įvykdęs veikas, numatytas BK 284 str. 1 d., tačiau mano, kad dėl šių nusikaltimų nuteistas per griežtomis bausmėmis.

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. 1 d., sankcija nustato, kad už Å¡io nusikaltimo padarymÄ gali bÅ«ti skiriamos alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

BK 56 str. 1 d. taisyklė numato, jog asmeniui, kuriam teistumas neišnykęs ar įstatymų nustatyta tvarka yra nepanaikintas, t.y., recidyvistui, jei jis padaro tyčinį

nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. J. J. nusikalto bÅ«damas teistas už tyčinius

nusikaltimus neiÅ¡nykus teistumui, todėl nusikalto bÅ«damas recidyvistas. Skundžiamu nuosprendžiu jis nuteistas penktÄ kartÄ (du kartus už analogiÅ¡kas veikas), du kartus baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmÄ . Tai rodo, jog J. J. reikiamų iÅ¡vadų dėl jam anksčiau paskirtų bausmių nepadarė ir sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės jam skirtos pagrįstai.

Apeliantas skunde teigia, kad dėl 2009-07-10 ir 2009-10-18 epizodų jis prisipažino, nurodė visas jam žinomas bylos aplinkybes ir padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, tačiau teismas dėl 2009-07-10 veikos jo prisipažinimo nelaikė nuoširdžiu tik todėl, kad jis neatsiprašė nukentėjusiojo. Šie jo teiginiai nepagrįsti.

Dėl 2009-10-18 vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo epizodo apeliantas prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. Atsižvelgdamas į tai, teismas jo prisipažinimÄ ir gailėjimÄ si pripažino kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę į tai atsižvelgė skirdamas bausmę.

Nors apeliantas neneigė kaltės dėl 2009-07-10 vieÅ¡osios tvarkos trikdymo, davė parodymus apie veikos aplinkybes, tačiau nurodė, kad Å¡iai veikai jį iÅ¡provokavo nukentėjęs, neleisdamas jo įeiti į klubÄ . Dėl padarytos veikos nukentėjusiojo jis neatsiprašė. Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes nėra duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima teigti, jog J,J nuoÅ¡irdžiai gailisi dėl savo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos, jo gailėjimasis yra formalaus pobÅ«džio, jis savo poelgio neigiamai nevertina, dėl konflikto kaltu laikydamas nukentėjusįjį, todėl nėra pagrindo jo prisipažinimo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę.

Teismas, nustatydamas bausmės trukmę apeliantui, atsižvelgė į visumÄ BK 54 str. 2 d. numatytų padarytÄ veikÄ bei apelianto asmenybę apibÅ«dinančių aplinkybių. Atsižvelgė į tai, kad jis teisiamas penktÄ kartÄ , padarytos veikos priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, tyčinės, padarytos iÅ¡ chuliganiÅ¡kų paskatų, į jo atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių santykį ir skyrė laisvės atėmimo bausmes sankcijos ribose – už 2009-07-10 epizodÄ paskirta bausmė artima BK 284 str. 1 d. sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, o už 2009-10-18 artimesnė galimam laisvės atėmimo bausmės minimumui.

Tokiu būdu nėra pagrindo laikyti, kad paskirtos bausmės savo rūšimi ar trukme yra per griežtos, švelninti jas nėra jokio pagrindo.

Už Å¡ias veikas skirdama subendrintÄ bausmę, kolegija atsižvelgia į tai, kad Å¡ie apelianto padaryti nusikaltimai yra vienarūšiai, skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas bausmes jau buvo subendrinęs apeliantui palankiausiu galimu bendrinimo bÅ«duiÅ¡ dalies jas sudedant, todėl, prie griežčiausiosuž 2009-07-10 nusikaltimÄ - paskirtos bausmės pridedama bausmės už kitÄ - 2009-10-18- nusikaltimÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, atitinkanti minimalų galimÄ paskirti už atskirÄ nusikaltimÄ Å¡ios bausmės rūšies dydį- tris mėnesius.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 2 p., 329 str.

1 p.,

N u s p r e n d ė :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 22 d. nuosprendį pakeisti:

panaikinti  nuosprendžio dalį dėl J. J. nuteisimo pagal BK 284 str. 1 d. dėl vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo 2009-12-11 ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį : J.

J. iÅ¡teisinti neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant Å¡iÄ nusikalstamÄ veikÄ .

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., paskirtas bausmes už 2009-07-10 ir 2009-10-18 vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo epizodus subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridėjus Å¡velnesnės bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintÄ vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

D. D. individualios įmonės civilinį ieškinį dėl 900 litų turtinės žalos atmesti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Kolegijos

pirmininkas                                                           Algirdas

Gaputis

           Teisėjai                                                                                  Pranas

Å imkus

                                                                                                                                                                                                                                                          Evaldas

Vanagas       Â