96f1df95-8a4a-402c-82df-7d5ebfe2bc6d · Kauno apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-1609-775/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-05709-2020-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.4.2.2; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.8; 3.3.1.18.1 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. lapkričio 25 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalės Burdulienės, Izoldos Nėnienės ir Editos Å liumpienės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės N. M. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimo priimto civilinėje byloje Nr. e2-188-877/2021 pagal ieÅ¡kovės N. M. ieÅ¡kinį atsakovams M.

Č., I. Č. dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė N. M. 2020 m. balandžio 8 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kuriame prašė teismo priteisti N. M. iÅ¡ I. Č. ir M. Č. 11 562 Eur žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Ieškovė ieškinyje ir 2020 m. gegužės 13 d. teismui pateiktame dublike nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso keturių kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su rūsiu, kurį paveldėjo po sutuoktinio mirties (duomenys neskelbtini) metais. Paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas (duomenys neskelbtini). Butu naudotis neturi galimybės nuo turto paveldėjimo momento. Minėtame bute gyvena uošvienė A. M., jos anūkas I.

Č. su sutuoktine M. Č.. Jis apsigyveno bute (duomenys neskelbtini) A. M. leidimu, o vėliau į butÄ atsikraustė gyventi jo draugė, o Å¡iuo metu sutuoktinė. A. M. iki paveldėjimo (duomenys neskelbtini) gyveno ginčo bute, nes (duomenys neskelbtini) padovanojus butÄ sÅ«nui – ieÅ¡kovės sutuoktiniui – ir toliau liko jame gyventi. Daug kartų buvo bandyta iÅ¡spręsti ginÄÄ gražiuoju, kad atsakovai iÅ¡sikraustytų ar mokėtų nuomos mokestį, tačiau joks susitarimas nesudarytas, nes jis siekė buto dalimi naudotis neatlygintinai.

Kiek žinoma, mokesčius už komunalinius patarnavimus mokėjo anyta A. M.. IeÅ¡kovė nurodė, kad jos patirta žala pinigine iÅ¡raiÅ¡ka galėtų bÅ«ti apskaičiuota kaip negautos pajamos už buto dalies nuomÄ . Žala paskaičiuota įvertinus butų nuomos kainas ginčo laikotarpiu ir ieÅ¡kovės turimo buto plotÄ . Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 4 straipsnis numato galimybę nustatyti turto nuomos rinkos vertę. Å i vertė nustatoma įvairiais metodais, bet ieÅ¡kovė nurodė, kad labiausiai atspindi rinkos vertę lyginamasis metodas, kai turtas palyginamas su panaÅ¡iu ar analogiÅ¡ku turtu, kai jis nuomojamas tuo pačiu laikotarpiu.

Atsakovai apsigyveno ginčo bute (duomenys neskelbtini), tiksliai nenustatytu metu, todėl žala paskaičiuota nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. Butas yra daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) aukÅ¡te, labai didelis – 77,08 kv. m. Bute yra (duomenys neskelbtini) kambariai, virtuvė, WC, vonia , rÅ«sio patalpa, centralizuotas Å¡ildymas iÅ¡ centralizuotų sistemų, komunalinis vandentiekis. 2016, 2017 metais butų nuomos kainos už 1 kv. m. buvo apie 4-6 Eur. Kadangi bute yra (duomenys neskelbtini) kambariai su virtuve ir WC, vonios patalpa, todėl laikė, kad tikslinga skaičiuoti žalÄ turto nuomos rinkos verte už ½ buto, t. y. 38,54 kv. m.

Už 2016 metus skaičiuojama 1 kv. m. nuoma 5 Eur. Bute gyveno dviejų asmenų I. Č. ir M. Č. šeima. Mėnesio 38,54 kv. m. buto nuomos rinkos vertė sudaro apie 192,7 Eur., už metus – 2 312,4 Eur. Už 2017 m. buto nuomos mokestis už 1 kv. m. skaičiuojamas 6 Eur, mėnesio mokestis 231,24 Eur, už metus – 2 774,88 Eur. 2018 m. gyvenamų butų nuomos kainos už 1 kv. m. buvo vidutiniškai 6-8 Eur. Negauti nuostoliai mėnesiui paskaičiuoti po 7 Eur už 1 kv. m. 269,78 Eur, už 12 mėnesių sudaro 3 237,36 Eur. 2019 m.

įvyko ryškūs kainų pokyčiai, nes 2018 m. gruodį fiksuota infliacija 1,9 procento lyginant su 2017 m. gruodžiu. Paslaugų, prekių kainos padidėjo apie 5,9 procento. Dėl šių priežasčių gyvenamų butų nuomos kainos padidėjo ir (duomenys neskelbtini) buvo 2019 m. apie 7-9 Eur / kv. m. Žala paskaičiuota mėnesiui po 7 Eur / kv. m., už mėnesį – 269,78 Eur, už 12 mėn. sudaro 3 237,36 Eur. Viso priteistina už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.

– 11 562 Eur.

3. Atsakovai I. Č. ir M. Č. 2020 m. gegužės 5 d. pateikė teismui atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame prašė teismo ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti atsakovams jų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

4. Atsakovai atsiliepime į ieÅ¡kinį ir 2020 m. birželio 8 d. pateiktame triplike nurodė, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys nepagrįstas. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė reikalavimÄ atlyginti nuostolius (negautas pajamas), kurias, ieÅ¡kovės teigimu, ji bÅ«tų gavusi, jeigu bÅ«tų iÅ¡nuomojusi jai nuosavybės teise priklausantį butÄ , tuo laikotarpiu, per kurį atsakovai neva neteisėtai gyveno ieÅ¡kovei priklausančiame bute, t. y. nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d., bet jokių duomenų, kad ji buvo ketinusi iÅ¡nuomoti butÄ nurodytu laikotarpiu, nepateikė.

IeÅ¡kovė nurodė, kad jai padaryta turtinė žala, nes ji neturi galimybės naudotis turtu savo nuožiÅ«ra pagal poreikius ir interesus, tačiau turtas yra jos asmeninė nuosavybė. Žalos apskaičiavimo mechanizmas parinktas atsižvelgus į suformuotÄ teismų praktikÄ civilinėse bylose pagal panaÅ¡ias faktines bylos aplinkybes kaip negautos pajamos už buto dalies nuomÄ . Žala apskaičiuota įvertinus butų nuomos kainas ginčo laikotarpiu ir ieÅ¡kovės turimo buto plotÄ . Å ie teiginiai nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, kadangi nenurodyta teismų praktika civilinėse bylose, kurių faktinės aplinkybės panaÅ¡ios su nagrinėjamos bylos faktinėmis aplinkybėmis.

Ä®rodymai, susiję su ieÅ¡kovės reikalavimu atlyginti nuostolius, nepagrįsti, kadangi ieÅ¡kovė jos pačios nurodytu laikotarpiu neturėjo teisėto pagrindo verstis nekilnojamojo turto nuomos veikla ir gauti iÅ¡ tokios veiklos pajamas. IeÅ¡kovė nepateikė teismui verslo liudijimo, gyventojų pajamų deklaracijų ar kitų duomenų, kurie patvirtintų, jog ieÅ¡kovė legaliai ketino vykdyti patalpų nuomos veiklÄ . IeÅ¡kovės pateikti dokumentai (VÄ® Registrų centras centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡as, paveldėjimo teisės liudijimas, ekspertizės aktas, procesiniai dokumentai iÅ¡ kitos civilinės bylos), tik patvirtina, jog ji yra dalies buto savininkė, tačiau neįrodo, kad buto dalį ji ketino nuomoti ir gauti už tai nuomos mokestį, jog pagrįstai tikėjosi, kad nebus jokių problemų vykdant uoÅ¡vės iÅ¡keldinimÄ iÅ¡ buto, kurį ji buvo padovanojusi sÅ«nui, ir ji galės iÅ¡ karto nuomoti butÄ .

IeÅ¡kovė, paveldėdama butÄ Å¾inojo, jog butas yra užimtas, ir kad bÅ«tinas teismo sprendimas dėl uoÅ¡vės iÅ¡keldinimo iÅ¡ jo, tačiau to padaryta nebuvo. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kinio pagrindo į teismÄ Å¡iuo klausimu kreiptasi nebuvo. Todėl darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei, paveldint butÄ , buvo aiÅ¡ku, jog gali kilti problemų dėl uoÅ¡vės iÅ¡keldinimo, butas nebus iÅ¡ karto atlaisvintas ir ji negalės buto nuomoti. IeÅ¡kovės negautos pajamos galėjo bÅ«ti iÅ¡ anksto numatytos ir tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovų neva neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieÅ¡kovei jas realiai gauti, tačiau ieÅ¡kovė nepateikė jokių duomenų apie tai, kad nuo pat tapimo buto savininke dienos – 2015 m. gruodžio 29 d., ji ketino nuomoti butÄ ir gauti iÅ¡ buto nuomos pajamas.

Jos pateikti skaičiavimai yra rodantys butų nuomos kainas (duomenys neskelbtini) mieste, ieškovės pasirinktu laikotarpiu, ir įrodantys ieškovės tik hipotetines pajamas, kurias ji galbūt būtų gavusi, jeigu ji būtų ketinusi užsiimti gyvenamųjų patalpų nuoma II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. birželio 10 d. sprendimu ieškovės N. M. ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovui I. Č. 1 050 Eur bylinėjimosi išlaidų ir valstybės naudai 135,66 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. padovanojo sÅ«nui V. M. butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Mirus V. M., šį butÄ paveldėjo ieÅ¡kovė. Paveldėjimo teisės liudijimas buvo iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini). Bute gyvena V. M. motina A. M.. IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notaro biurui pateikė pareiÅ¡kimus A. M. ir I. Č., kuriuose nurodė, kad jie privalo per vienÄ mėnesį iÅ¡sikelti iÅ¡ jai nuosavybės teise priklausančio buto, o jeigu per nurodytÄ terminÄ Å¡io reikalavimo neįvykdys, ji bus priversta kreiptis į teismÄ dėl priverstinio iÅ¡keldinimo.

Notaro iÅ¡duoti liudijimai patvirtina, kad pareiÅ¡kimai adresatams buvo įteikti asmeniÅ¡kai. IeÅ¡kovė A. M. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – dovanojimo sutartis), ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentÄ (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalį, kuria atsakovė N. M. paveldėjo V. M. priklausiusį butÄ su rÅ«siu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini).

Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1547-601/2020 Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . IeÅ¡kovės teigimu, tapusi ginčo buto savininke, (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kimu prašė A. M. per vienÄ mėnesį nuo pareiÅ¡kimo gavimo dienos iÅ¡sikelti su visais jai priklausančiais daiktais iÅ¡ buto, tačiau ieÅ¡kinys dėl jos iÅ¡keldinimo nebuvo pareikÅ¡tas.

A. M. gyvena minėtame bute ir ieÅ¡kinys jai nereiÅ¡kiamas, bet kadangi ieÅ¡kovė nėra davusi leidimo bute gyventi atsakovams, jie naudojasi ieÅ¡kovės turtu savavaliÅ¡kai ir nemokėdami jokio atlygio už naudojimÄ si, todėl iÅ¡ jų priteistinos negautos pajamos. A. M. taip pat neklausė leidimo ir nesitarė su ieÅ¡kove, kad bute galėtų apsigyventi kiti paÅ¡aliniai asmenys ir naudotųsi neatlygintinai turtu. Å ie ieÅ¡kovės teiginiai nepagrįsti jokiais leistinais įrodymais. 2021 m. sausio 20 d. turto perdavimo aktas patvirtina, kad I.

Č. perduoda N. M. butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir raktus.

7. Vertindamas aplinkybes dėl negautų pajamų iÅ¡ nekilnojamojo turto nuomos, teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė byloje teigė, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų naudojantis butu, ji neturėjo galimybės naudotis turtu savo nuožiÅ«ra ir žalÄ paskaičiavo kaip negautas pajamas už buto dalies nuomÄ . IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad ji nuosavybės teise valdo kitÄ butÄ , jame gyvena, todėl tikėjosi ginčo butÄ iÅ¡nuomoti ir gauti pajamas. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė nepateikė įstatymo leistinų įrodymų, jog ėmėsi konkrečių veiksmų ir priemonių, kad pavieÅ¡inti siekį iÅ¡nuomoti turimÄ butÄ potencialiems nuomininkams, surasti nuomininkus ir sudaryti nuomos sutartis.

O asmens negautos pajamos gali bÅ«ti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu jis įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nepateikė jokių įstatymo leistinų įrodymų, kad ginčo laikotarpiu buvo patalpinusi skelbimus ir siÅ«lymus tam tikruose informaciniuose portaluose apie galimybę iÅ¡sinuomoti jos turimÄ butÄ , kad vedė derybas su konkrečiais asmenimis dėl buto nuomos sutarčių sudarymo ir kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų potencialÅ«s nuomininkai atsisakė nuomoti jos turimÄ turtÄ .

Nesiėmė jokių veiksmų, kad atgauti jai nuosavybės teise priklausančio turto raktus, I. Č. pakeitus durų spynÄ , nereiÅ¡kė ieÅ¡kinio teisme dėl asmenų, be teisėto pagrindo gyvenančių jai nuosavybės teise priklausančiame bute, iÅ¡keldinimo. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė žalos dydį grindžia nekilnojamojo turto agentÅ«rų publikacijose vieÅ¡ojoje erdvėje nurodytomis butų nuomos kainomis rinkoje. Teismas pažymėjo, kad toks paskaičiavimas nepagrindžia praÅ¡omų priteisti nuostolių dydžio – nuomos kaina nėra individualizuota bÅ«tent Å¡iam butui.

Tai, kad rinkoje tuo metu buvo nurodyta tokia butų nuomos kaina (duomenys neskelbtini) mieste, nepagrindžia, kad ½ ginčo buto, kuriame gyvena ir garbaus amžiaus A. M., už tokiÄ kainÄ galėtų bÅ«ti iÅ¡nuomota, t. y. nepagrindžia negautų pajamų realios gavimo galimybės ir jų dydžio. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė kaip atsakovų neteisėtus veiksmus nurodo jų gyvenimÄ jai nuosavybės teise priklausančiame bute ir Å¡iÄ aplinkybę grindžia savo paaiÅ¡kinimais, kad I. Č. 2016 m. pakeitė buto spynÄ ir jai davė raktus, su kuriais nebuvo galimybės buto durų atrakinti ir 2021 m. sausio 20 d. turto perdavimo aktu, o taip pat liudytojų L.

M. ir E. M. parodymais. L. M. nurodė 2016 m. pradžioje ginčo bute mačiusi atsakovo asmeninius daiktus. E. M. nurodė, kad iÅ¡ jos buto lango matosi ginčo buto langai ir balkonas, ji mačiusi balkone padžiautus vyriÅ¡kus drabužius, bute vaikÅ¡tančius žmones - vyrÄ ir moterį, tačiau negalėjo garantuoti, kad tie asmenys bute gyveno nuolat. Liudytoja N. S., kuri ateidavo padėti A. M. po sutuoktinio mirties kasdien iÅ¡ ryto 9-10 val., parodė, kad N. M. reikalavo iÅ¡ A. M. nuomos mokesčio už gyvenimÄ bute, Å¡i davė 600 Eur ir daugiau jokių pinigų nedavė.

M. yra mačiusi tris kartus. I. bute negyveno, tik atvažiuodavo vakarais atvežti maisto. Liudytoja S. Ž. (atsakovės M. Č. motina) paliudijo, kad I. Č. pas jÄ namuose (duomenys neskelbtini), apsigyveno prieÅ¡ 5-6 metus, 2015 m. Kalėdų metu jau gyveno. Maždaug prieÅ¡ metus iÅ¡sinuomojo butÄ ir išėjo gyventi atskirai. I. senelė A. M. gyveno (duomenys neskelbtini), I. veždavo jai maistÄ , kartais važiuodavo pernakvoti, tačiau tame bute negyveno. Apibendrindamas liudytojų parodymus, teismas konstatavo, kad kiekvienos iÅ¡ Å¡alių pasikviesti liudytojai tvirtino bÅ«tent tai Å¡aliai palankias aplinkybes.

Teismas nurodė, jog prioritetÄ teikia ne Å¡alių Å¡eimos nario N. S., kuri neturi suinteresuotumo bylos baigtimi, parodymams, kad atsakovai ginčo bute negyveno, nes Å¡i liudytoja teigė, jog pildydavo A. M. duomenis apie mokėtinus mokesčius ir juos padėdavo apmokėti, todėl atkreipė dėmesį, kad bute sunaudojama labai mažai vandens (kas teismo vertinimu pagrindžia vieno, o ne trijų asmenų nuolatinį gyvenimÄ bute), tačiau iÅ¡naudojama daug elektros energijos, nes A. M. viena bijodavo bÅ«ti tamsoje, o tai teikia pagrindÄ iÅ¡vadai esant labiau tikėtina, kad atsakovai ginčo bute negyveno.

Teismas nurodė, jog tai nepaneigia fakto, kad ieÅ¡kovė butu negalėjo naudotis, nes buto raktai jai buvo grÄ Å¾inti tik 2021 m. sausio 20 d. Ä®vertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ , teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė pastangų ir realios galimybės butÄ iÅ¡nuomoti ir realiai gauti pajamas už nuomÄ bei nepagrindė jų dydžio.

8. Spręsdamas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų teismas nustatė, 2020 m. balandžio 3 d. nutartimi ieÅ¡kovei buvo atidėtas 130 Eur žyminio mokesčio dalies mokėjimas iki bylos iÅ¡nagrinėjimo, todėl sprendė, kad ieÅ¡kinį atmetus, nesumokėta žyminio mokesčio dalis priteisiama valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teismas nustatė, kad atsakovai teisinei advokatų ir advokatų padėjėjų pagalbai apmokėti turėjo 1 050 Eur iÅ¡laidas už atsiliepimo į ieÅ¡kinį, tripliko parengimÄ bei atstovavimÄ teisme, iÅ¡laidos pagrįstos jų apmokėjimÄ patvirtinančiais įrodymais, todėl sprendė, kad jos priteisiamos atsakovui I.

Č. iÅ¡ ieÅ¡kovės. Teismas nustatė, kad valstybė byloje patyrė 5,66 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl sprendė, kad Å¡ios iÅ¡laidos valstybei priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovės. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 9. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė N. M. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ - ieÅ¡kinį tenkinti, priteisti ieÅ¡kovei N. M. iÅ¡ atsakovų I.

Č. ir M. Č. 1 1562 Eur žalai atlyginti, 5 procentų metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas byloje dėl žyminio mokesčio sumokėjimo ir advokatės paslaugų. Taip pat ieÅ¡kovė praÅ¡o prie bylos medžiagos priimti naujus raÅ¡ytinius įrodymus apie vandens mokesčių sumokėjimÄ , gautus po bylos iÅ¡nagrinėjimo. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. Nepagrįstas pirmosios instancijos teismo skundžiamo sprendimo argumentas, kad ieÅ¡kovė nesiėmė jokių realių pastangų iÅ¡nuomoti butÄ ir už tai gauti realias pajamas.

Teismas neįvertino aplinkybės, kad ieškovės nuosavybės disponavimo ir naudojimosi teisės buvo suvaržytos atsakovų neteisėtų veiksmų. Ieškovė negalėjo imtis veiksmų dėl buto nuomos, kadangi bute gyveno asmenys, kurie gera valia išsikelti iš buto nenorėjo, pakeitė durų užraktus, neperdavė tinkamo rakto iki 2021 m. sausio pabaigos. Ieškovė prašė atsakovų išsikelti iš buto arba mokėti nuomos mokestį, tačiau atsakovai su tuo nesutiko. Pati ieškovė nurodė ir liudytoja L.

M. paliudijo, kad ieÅ¡kovė ketino dalį buto iÅ¡nuomoti ir gauti 200 Eur nuomos mokesčio, apie tai buvo kalbėta ir su atsakovais. Tačiau teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , minėtos liudytojos paaiÅ¡kinimų nevertino. Aplinkybę dėl ieÅ¡kovės ketinimo nuomoti ir gauti papildomas pajamas prie pensijos, patvirtino ir liudytoja N. S., tačiau teismas liudytojos paaiÅ¡kinimų nevertino. Atsižvelgdama į tai ieÅ¡kovė mano, kad jos ketinimas nuomoti yra pagrįstas ir įrodytas. Minėtų aplinkybių atsakovai neginčijo.

Akivaizdu, kad ieÅ¡kovės nuosavybės disponavimo ir naudojimosi teisės buvo suvaržytos, ji neturėjo realių galimybių iÅ¡nuomoti butÄ ir dėl tokių atsakovų veiksmų ieÅ¡kovė turi teisę teikti reikalavimÄ dėl nuostolių atlyginimo, kurie buvo padaryti neteisėtais atsakovų veiksmais, naudojantis butu, neleidžiant jai naudotis butu, pakeičiant durų užraktus, neduodant raktų ir pan. 1.2. Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas neįvertino realios galimybės nuomoti butÄ , kas yra logiÅ¡ka, įtikėtina, dėsninga, nes pati ieÅ¡kovė gyveno kitame bute, o butas (duomenys neskelbtini) buvo paveldėtas mirus jos sutuoktiniui, kuris butÄ (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) buvo gavęs iÅ¡ savo mamos. 1.3.

Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas neįvertino liudytojos N. S. parodymų patikimumo aspektu, juolab, kad liudytoja L. M. nurodė, jog daugelį aplinkybių apie I. Č., tame tarpe gyvenimÄ bute, sužinodavo iÅ¡ liudytojos, o atėjus į teismÄ ji nurodė prieÅ¡ingas aplinkybes. Liudytojos teiginiai, kad ginčo bute buvo sunaudojama labai mažai vandens, kadangi ji padėdavo A. M. mokėti mokesčius, yra melagingi ir niekuo nepagrįsti, todėl teismas neturėjo pagrindo jais vadovautis. Atsakovai nebuvo pateikę jokių įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo padidėję mokesčiai.

Todėl ieškovė apeliacinės instancijos teismui teikia naujus įrodymus, nes iškilo jų pateikimo būtinybė po teismo sprendimo priėmimo. Įvertinus 2020 m. rugpjūčio 3 d. (duomenys neskelbtini) priskaitymų apmokėjimų žiniaraštį už laikotarpius nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 30 d. su duomenimis už laikotarpį iki 2016 m. akivaizdu, kad vandens išnaudojimas yra žymiai didesnis, ypač už 2017 ir 2018 metus. 2013 metais buvo suvartota 36 kubiniai metrai, 2014 m. - 43, 2015 m. - 44, o 2016 m. - jau 53, 2017 m. - jau 92, 2018 m. - 70, 2019 m. - 39.

Akivaizdu, kad padidėjimas buvo ženkliai didesnis, iÅ¡skyrus 2019 m. 1.4. Teismas nevertino kai kurių įrodymų, todėl nepaisė ir pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo priėmimo ir iÅ¡dėstymo tvarkÄ . Aplinkybę, kad apeliantė negalėjo patekti ir naudotis butu, jį iÅ¡nuomoti, patvirtina (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notaro biuro pareiÅ¡kimas, kuris buvo nusiųstas ir įteiktas ginčo buto adresu I. Č.. Atsakovas neginčijo Å¡io reikalavimo, neteikė jokių atsakymų, bet toliau tęsė gyvenimÄ bute ir inicijavo su močiute jos vardu įvairias kitas civilines bylas.

IeÅ¡kovė dėl tokių atsakovų veiksmų neteikė ieÅ¡kinio dėl iÅ¡keldinimo, kadangi kitoje byloje A. M. ginčijo nuosavybės įgijimo pagrindÄ , todėl iÅ¡keldinimo byla bÅ«tų sustabdyta. Atsakovas iki Å¡ios bylos iÅ¡kėlimo niekada neginčijo fakto, kad gyveno bute, tačiau buvo nesutarta tik dėl nuomos sumos. Atsakovas manipuliuodavo aplinkybe, kad tik jis globojo, rÅ«pinosi močiute, prisistatinėdavo kaip A. M. globėjas, nors dokumentų, patvirtinančių globėjo statusÄ , nepateikė. 1.5.

Priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ teismas nevertino byloje esančio raÅ¡ytinio įrodymo, patvirtinančio, kad I. Č. valdė ir naudojosi butu, kas neleido buto dalies iÅ¡nuomoti kitiems asmenims. Tai patvirtina 2021 m. sausio 20 d. turto perdavimo aktas, kad I. Č. asmeniÅ¡kai perdavė butÄ bei jo raktus. 1.6. Teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , neatsižvelgė į aplinkybes, kad dėl ketinimo iÅ¡nuomoti butÄ buvo kalbėta tiek su atsakovais, tiek ir su A. M., t. y. buvo praÅ¡oma mokėti nuomos mokestį.

A. M. yra sumokėjusi vienkartinį 600 Eur nuomos mokestį, po kurio daugiau pinigų nebuvo mokėta. Šį faktÄ patvirtino liudytoja N. S., kuri ateidavo padėti A. M. po jos sutuoktinio mirties. 1.7. Teismo sprendimas neatitinka formuojamos teismų praktikos, kadangi 2016 m. liepos 1 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1340-565/2016, esant panaÅ¡ioms aplinkybėms, tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovams dėl nuostolių atlyginimo už naudojimÄ si ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiu butu.

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovės paskaičiuotos negautos pajamos taip pat buvo paskaičiuotos pagal dviejų kambarių butų nuomos kainas, vyravusias tuo laikotarpiu (duomenys neskelbtini), įvertinus buto plotÄ , patogumus. Palyginimui buvo teikiami (duomenys neskelbtini) kambarių butų nuomos pavyzdžiai ginčo laikotarpiu, nes ginčo butas buto (duomenys neskelbtini) kambarių, tačiau jo dalimi naudojosi apeliantės anyta A. M.. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad negautos pajamos yra paskaičiuojamos pagal nuomos kainÄ rinkoje.

Nuomos kaina rinkoje yra apskaičiuota suma, už kuriÄ turėtų bÅ«ti nuomojamos patalpos tarp norinčio nuomininko pagal atitinkamas nuomos sÄ lygas ir sandorį tarp nesusijusių asmenų, įvykdžius tinkamÄ rinkodaros procesÄ ir kai Å¡alys kiekvienu atveju veikė sÄ moningai, atsargiai ir be prievartos. 1.8. Skundžiamas teismo sprendimas nepakankamai motyvuotas, nes jame tik preziumuojama, kad nepagrindžiama negautų pajamų reali gavimo galimybė, kad nuomos kaina nėra individualizuota. Nuomos rinkos kainos nustatymas yra numatytas turto vertinimo pagrindų įstatyme ir jis nustatomas lyginamojo vertinimo bÅ«du, kÄ Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė ir įrodinėjo surinkdama ir pateikdama teismui labai daug buto nuomos rinkos pavyzdžių už įvairius ginčo laikotarpius.

Teismas nenurodė jokio konkretaus motyvo, kodėl pateikti pavyzdžiai negali bÅ«ti vertinami ir laikomi pagrįstais įrodymais. Nuomos rinkos kainos buvo dėmesingai lygintos ir skaičiuotos mažiau nei vidutinės, įvertinus visÄ vieÅ¡ai skelbiamÄ , prieinamÄ informacijÄ . Kadangi atsakovai neginčijo nuomos rinkos vertės, o teismas nepasiÅ«lė ieÅ¡kovei pateikti individualaus buto vertinimo, todėl ieÅ¡kovei nebuvo sudaryta galimybė praÅ¡yti teismo skirti byloje ekspertizę. Nesutikdamas su apeliantės teikiamais įrodymais teismas nenurodė tinkamų motyvuotų, kritikos argumentų, kodėl negalima remtis ieÅ¡kovės pateiktais duomenimis. 1.9.

Skundžiamo sprendimo motyvuojamoji dalis, jos 15 punktas, iÅ¡dėstyta neaiÅ¡kiai, nepilnai, nesuprantamai. IeÅ¡kovės liudytojų parodymai cituojami tendencingai, nenurodant patvirtintų aplinkybių, svarbių įrodinėjimo prasme ir neatskleidžiant parodymų esmės. L. M. patvirtino ne tik aplinkybę apie matytus asmeninius daiktus, bet ir dėl pokalbio su N. S. dėl galimybės įeiti į butÄ , dėl netinkamų raktų perdavimo, dėl žinojimo, kad I. su M. gyvena bute, dėl praÅ¡ymo stebėti butÄ E. M..

Nors E. M. nurodė, kad kategoriÅ¡kai negali patvirtinti, jog visÄ laikotarpį nuolat gyveno ginčo bute, tačiau ji nurodė, kad stebėjo ilgÄ laikÄ butÄ M. praÅ¡ymu, kad pažįsta I. Č. ir M., yra ne kartÄ mačiusi. Todėl svarbu parodymuose, kad ji matė ne kažkokį vyrÄ , moterį, o bÅ«tent atsakovus. VyriÅ¡kų skalbinių džiÅ«vimas balkone svarbus, nes, kaip nustatyta byloje, joks kitas vyras negyveno bute. Nors skundžiamame sprendime teismas nenurodė, kad remiasi liudytojos S. Ž. parodymais, tačiau juos cituoja sprendimo motyvuojamoje dalyje.

Tačiau Å¡ios liudytojos paaiÅ¡kinimai nepatikimi, kadangi duoti suinteresuoto bylos baigtimi asmens. Liudytoja yra atsakovės mama, kuri suinteresuota, kad iÅ¡ jos dukros nebÅ«tų priteisti pinigai. Be to, Å¡i liudytoja davė labai abstrakčius parodymus ir negalėjo nieko patikslinti, teikiant klausimus vis nurodydama, kad negali prisiminti, negali patikslinti. Liudytoja nurodė, kad gyveno užsienyje, tačiau grįžo į LietuvÄ , laikotarpio tiksliai nurodyti negalėjo. Sprendimo 15 punkto prieÅ¡paskutinis sakinys iÅ¡dėstytas net 7 eilutėse, tačiau visiÅ¡kai nesuprantama jo esmė, juridinė reikÅ¡mė.

Å is sakinys - motyvas vertintinas kaip neapibrėžti, neaiÅ¡kÅ«s pamÄ stymai, o ne aiÅ¡kus, pagrįstas teisinis motyvas, argumentas.

10. Atsakovai I. Č. ir M. Č. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o atmesti N. M. apeliacinį skundÄ ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimÄ . Taip pat prašė prie bylos medžiagos neprijungti ieÅ¡kovės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų naujų raÅ¡ytinių įrodymų. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. Apeliacinio skundo motyvai nepatvirtina ieÅ¡kinio pagrįstumo, kuris iÅ¡ esmės buvo grindžiamas tik ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimais, deklaratyviais teiginiais apie ketinimus nuomoti butÄ , dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog ieÅ¡kovė neįrodė ieÅ¡kinio. 2.2.

Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė nepateikė jokių įrodymų apie atsakovų savavaliÅ¡kÄ gyvenimÄ bute. Bute atsakovai ginčo laikotarpiu negyveno, o tiesiog prižiÅ«rėjo močiutę A. M., kuri serganti, senyvo amžiaus ir turi jai skirtÄ globÄ . IeÅ¡kovė neįrodė neteisėtų atsakovų veiksmų savavaliÅ¡kai užimant butÄ . Butas yra (duomenys neskelbtini) kambarių, o ieÅ¡kinys grindžiamas pozicija, kad ieÅ¡kovė siekė iÅ¡nuomoti (duomenys neskelbtini) buto kambarius, kuriuos neva buvo užėmę atsakovai.

Tuo tarpu kitais (duomenys neskelbtini) buto kambariais naudojosi ieškovės anyta (atsakovo I. Č. močiutė) A. M., iš kurios ieškovė nereikalauja nuostolių atlyginimo. Civilinės bylos nagrinėjimo metu ieškovė nepateikė įrodymų, kad atsakovai, prižiūrėdami A. M. jos sveikatos būklės pablogėjimo epizodais, apsistodavo ne (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) kambarių, kuriuose A. M. ieškovė leido gyventi, o neva nuolatos gyveno kituose (duomenys neskelbtini) kambariuose. 2.3.

IeÅ¡kovės inicijuotas veiksmas – pareiÅ¡kimo dėl iÅ¡sikeldinimo iÅ¡siuntimas, nepatvirtina, jog tokio praneÅ¡imo adresatas (atsakovas I. Č.) iÅ¡ tiesų minėtu metu gyveno bute. Atsakovas, gavęs minėtÄ praneÅ¡imÄ , neturėjo jokio teisinio pagrindo jį ginčyti, kadangi ieÅ¡kovė neinicijavo teisminio ginčo dėl atsakovo iÅ¡keldinimo - bÅ«tent jo metu atsakovas bÅ«tų įrodęs, kad turi kitÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ ir jo iÅ¡ buto neįmanoma iÅ¡keldinti, nes jis paprasčiausiai ten negyvena. 2.4.

Atsakovas aplinkybe, kad prižiÅ«ri ir iki Å¡iol rÅ«pinasi senyva bei ligota savo močiute A. M., ne manipuliuoja, o tiesiog nurodo faktines aplinkybes. Å ias aplinkybes patvirtino ir civilinėje byloje apklausta liudytoja N. S., kuri yra A. M. kaimynė. Atsakovas perdavė ieÅ¡kovei butÄ bei jo raktus dėl to, kad perdavimo momentu jo močiutė A. M. jau buvo iÅ¡ buto iÅ¡sikėlusi į globos namus, dėl ko buto perdavime negalėjo dalyvauti ir atsakovas jÄ atstovavo kaip įgaliotinis ir A. M. globėjas. IeÅ¡kovės argumentas, kad 2021 m. sausio 20 d. turto perdavimo aktas patvirtina, jog atsakovas valdė ir naudojosi butu, yra absurdiÅ¡ka ir prieÅ¡taraujanti pačios ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimams, kadangi ieÅ¡kinys dėl nuostolių atlyginimo pareikÅ¡tas už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.

Taigi, pati ieÅ¡kovė nurodo, jog nuo 2020 m. sausio 1 d. ji jau turi galimybę iÅ¡nuomoti butÄ , t. y. jame jau nebegyvena atsakovai ir nuo 2020 m. sausio 1 d. neatlieka jokių neteisėtų veiksmų. 2.5. IeÅ¡kovės teiginiai apie liudytojos suinteresuotumÄ bylos baigtimi yra absurdiÅ¡ki - nesuprantama, kokiÄ Ä¯takÄ turi liudytojai N. S. padarytų nuostolių priteisimas iÅ¡ atsakovų. PrieÅ¡ingai - liudytoja galėtų bÅ«ti laikoma labiau susijusia su ieÅ¡kove, nes su ja yra kaimynės, taigi, siekdama iÅ¡laikyti kaimyniÅ¡kus santykius bÅ«tų galėjusi liudyti palankiai ieÅ¡kovei.

Visgi, liudytoja elgėsi sÄ Å¾iningai ir nurodė tikrÄ sias faktines aplinkybes, kurias teismas nurodė sprendime, t. y. liudytoja N. S. ateidavo padėti A. M. po sutuoktinio mirties kasdien iÅ¡ ryto 9-10 val., ji M. yra mačiusi tris kartus, I. bute negyveno, tik atvažiuodavo vakarais atvežti maisto. 2.6. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai dėl liudytojos S. Ž. duotų paaiÅ¡kinimų yra nepagrįsti. Liudytoja, teikdama teisingus parodymus nuoÅ¡irdžiai nurodė, ko neatsimena, bei parodė, kÄ atsimena - kad 2015 m.

Kalėdų metu I. Č. pas jÄ namuose (duomenys neskelbtini), jau gyveno, maždaug prieÅ¡ (duomenys neskelbtini) iÅ¡sinuomojo butÄ ir išėjo gyventi atskirai, kad I. senelė A. M. gyveno (duomenys neskelbtini), I. veždavo jai maistÄ , kartais važiuodavo pernakvoti, tačiau tame bute negyveno. Tuo tarpu bÅ«tent ieÅ¡kovės liudytojos buvo paruoÅ¡tos ir nurodė iÅ¡ esmės vienodas aplinkybes, akcentavo tuos pačius įvykius net neklausiamos, dėl ko bÅ«tent jų parodymai pripažintini nepatikimais. 2.7.

Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė neįrodė esminės sÄ lygos civilinės atsakomybės taikymui - atsakovų neteisėtų veiksmų, t. y. savavaliÅ¡ko buto užėmimo ir neleidimo juo naudotis ieÅ¡kovei. Kaip teisingai pažymėjo teismas skundžiamame sprendime, ieÅ¡kovė netgi nesiėmė jokių veiksmų, kad atgauti jai nuosavybės teise priklausančio turto raktus, I. Č. pakeitus durų spynÄ , nereiÅ¡kė ieÅ¡kinio teisme dėl asmenų, be teisėto pagrindo gyvenančių jai nuosavybės teise priklausančiame bute, iÅ¡keldinimo. 2.8.

IeÅ¡kovė nepateikė jokių įstatymo leistinų įrodymų, kad ginčo laikotarpiu buvo patalpinusi skelbimus ir siÅ«lymus tam tikruose informaciniuose portaluose apie galimybę iÅ¡sinuomoti jos turimÄ butÄ , kad vedė derybas su konkrečiais asmenimis dėl buto nuomos sutarčių sudarymo ir kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų potencialÅ«s nuomininkai atsisakė nuomoti jos turimÄ turtÄ . 2.9. IeÅ¡kovės cituojami liudytojos N. S. parodymai nepatvirtina ieÅ¡kovės pozicijos, kad Å¡i ketino dalį buto nuomoti tretiesiems asmenims, nes ieÅ¡kovės cituojamuose parodymuose kalbama apie susitarimus tarp ieÅ¡kovės ir A.

M., iÅ¡ kurios jokio nuostolių atlyginimo ieÅ¡kovė nereikalauja. 2.10. IeÅ¡kovei kilo pareiga įrodyti ieÅ¡kinio pagrįstumÄ - akivaizdu, jog jos pasirinktas nuostolių dydžių įrodinėjimo bÅ«das buvo nepakankamas, nes, visų pirma, ieÅ¡kovė nepateikė nei vieno įrodymo su lyginamosiomis nuomos kainomis, kuomet nuomojamas ne (duomenys neskelbtini) kambarių butas, o (duomenys neskelbtini) kambariai (duomenys neskelbtini) kambarių bute, kuomet kituose (duomenys neskelbtini) kambariuose gyvena globos ir rÅ«pybos reikalaujantis asmuo.

IeÅ¡kovės nurodoma teismų praktika Å¡ioje byloje netaikoma, nes ieÅ¡kovė nereiÅ¡kė reikalavimo iÅ¡keldinti atsakovus, t. y. net neįrodė savavaliÅ¡ko gyvenimo bute fakto. IeÅ¡kovės pateikti nuomos kainos pavyzdžiai nėra nuomos kainos nustatymas Turto vertinimo pagrindų įstatymo numatyta tvarka, nes ieÅ¡kovė neturi specialiųjų žinių, kuriomis remdamasi galėtų parengti turto vertės nustatymo ataskaitÄ . Teismas tokio pobÅ«džio bylose nėra aktyvus ir neprivalėjo siÅ«lyti ieÅ¡kovei praÅ¡yti skirti teismo ekspertizę buto nuomos kainai nustatyti.

Todėl teismas pagrįstai nurodė, jog ieÅ¡kovės žalos dydžio pagrindimas nekilnojamojo turto agentÅ«rų publikacijose vieÅ¡ojoje erdvėje nurodytomis butų nuomos kainomis rinkoje nepagrindžia praÅ¡omų priteisti nuostolių dydžio - nuomos kaina nėra individualizuota bÅ«tent Å¡iam butui. Tai, kad rinkoje tuo metu buvo nurodyta tokia butų nuomos kaina (duomenys neskelbtini) mieste, nepagrindžia, kad ginčo butas, kuriame gyvena ir garbaus amžiaus A. M., už tokiÄ kainÄ galėtų bÅ«ti iÅ¡nuomotas, t. y. nepagrindžia negautų pajamų realios gavimo galimybės ir jų dydžio. 2.11.

Ieškovės teiginiai dėl ginčo laikotarpiu sunaudoto vandens kiekio, remiantis liudytojos N. S. paaiškinimais, yra nepagrįsti, o liudytojos paaiškinimai melagingi, todėl teismas neturėjo pagrindo jais vadovautis. 2.12. Dėl apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų prijungimo prie bylos medžiagos, nurodo kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas prie bylos medžiagos prijungtų apeliantės kartu su apeliaciniu skundu pateiktus įrodymus, prašo atsižvelgti į tai, kad jie nepatvirtina ieškovės nurodomo fakto, jog bute nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d. gyveno ne tik A.

M. bet ir atsakovai. Vadovaujantis ieÅ¡kovės logika, vandens sunaudojimas turėtų bÅ«ti padidėjęs ketverius metus (2016 m., 2017 m., 2018 m., 2019 m.), tačiau apmokėjimų žiniaraÅ¡tis patvirtina vandens suvartojimo padidėjimÄ tik 2017 ir 2018 metais. Visgi, Å¡is įrodymas nepatvirtina ieÅ¡kovės teiginio, kad bute gyveno ne vienas, o trys asmenys, nes, kaip atsakovai pažymėjo civilinės bylos nagrinėjimo metu, atsakovas I. Č. bute lankydavosi, atveždavo močiutei maisto, ja rÅ«pindavosi, tačiau kartais močiutė gulėdavo ligoninėje, dėl ko bÅ«davo namie mažiau ir tuo metu suvartodavo mažesnius kiekius vandens.

Taigi, vertinant apmokėjimų žiniaraÅ¡tį neįmanoma nustatyti, ar 2017 ir 2018 metais vandens suvartota daugiau nei įprastai, ar prieÅ¡ingai - 2019 metais jo suvartota neįprastai mažai, nes A. M. daugiau laiko praleido ligoninėje. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 11. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Dėl naujų įrodymų 12. Apeliantė N. M. prie apeliacinio skundo pateikia papildomus įrodymus – uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) priskaitymų mokėjimų žiniaraščius už laikotarpius nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 31 d., nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d. ir nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 30 d., kuriais siekiama pagrįsti ieÅ¡kovės įrodinėjamÄ aplinkybę, kad tuo laikotarpiu, kai ginčo bute gyveno atsakovai, buvo sunaudojama daugiau vandens.

13. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Tai reiÅ¡kia, kad naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra iÅ¡imtinė priemonė, o jos taikymo sÄ lygos apibrėžtos įstatyme. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog apeliantės teikiami įrodymai egzistavo bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir ieÅ¡kovė (jos atstovė) turėjo objektyviÄ galimybę visus Å¡iuos įrodymus pateikti nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme.

Apeliaciniame skunde nepaaiÅ¡kinta ir nenurodyta, kokios aplinkybės sukliudė laiku pateikti Å¡iuos įrodymus, nepagrįsta, kodėl dokumentai yra teikiami tik Å¡ioje proceso stadijoje. Pažymėtina, jog dalyvaujantys byloje asmenys turi bÅ«ti aktyvÅ«s viso proceso metu, o ne tada, kai byla baigiama nagrinėti ar yra priimamas mažiau palankus teismo sprendimas, nei jie pageidavo. Remdamasi tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo taikyti CPK 314 straipsnyje numatytÄ iÅ¡imtį, todėl nepriima apeliacinės instancijos teismui apeliantės teikiamų naujų įrodymų ir jų nevertina.

Dėl sprendimo (ne)pagrįstumo 14. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl negautų pajamų, patirtų dėl negalėjimo naudotis nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis, priteisimo.

15. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas padarė procesinės ir materialinės teisės pažeidimus, nesivadovavo formuojama teismų praktika. Neteisingai vertino faktines aplinkybes ir įrodymus, kai sprendė dėl atsakovų gyvenimo ginčo bute, dėl ieÅ¡kovės pastangų ir galimybių iÅ¡nuomoti ginčo butÄ , taip pat dėl patirtų nuostolių dydžio.

16. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) A. M. padovanojo sÅ«nui V. M. butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini). Mirus V. M., šį butÄ paveldėjo ieÅ¡kovė. Paveldėjimo teisės liudijimas iÅ¡duotas (duomenys neskelbtini). Bute gyveno V. M. motina A. M.. IeÅ¡kovė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notaro biurui pateikė pareiÅ¡kimus A. M. ir I. Č., kuriuose nurodė, kad jie privalo per vienÄ mėnesį iÅ¡sikelti iÅ¡ jai nuosavybės teise priklausančio buto, o jeigu per nurodytÄ terminÄ Å¡io reikalavimo neįvykdys, ji bus priversta kreiptis į teismÄ dėl priverstinio iÅ¡keldinimo.

IeÅ¡kovė A. M. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentÄ dalį, kuria atsakovė N. M. paveldėjo V. M. priklausiusį butÄ su rÅ«siu, esantį (duomenys neskelbtini). Kauno apylinkės teismas 2020 m. liepos 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1547-601/2020 Kauno apylinkės teismo 2020 m. liepos 8 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ . (duomenys neskelbtini) turto perdavimo aktas patvirtina, kad I.

Č. perdavė N. M. butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini) ir raktus.

17. Nuostoliais yra pripažįstamos asmens negautos pajamos, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų kito asmens veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje yra nurodoma, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus:

1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto;

2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai;

3) ar Å¡ių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumÄ , dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi bÅ«ti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neiÅ¡vengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

18. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, jog jie savavaliÅ¡kai apsigyveno jai priklausančiame bute, pakeitė spynÄ ir nuo 2016 metų iki 2020 metų sausio mėnesio neleido ieÅ¡kovei naudotis butu. Pirmosios instancijos teismas sprendime padarė iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog atsakovai ginčo bute negyveno. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos faktinių aplinkybių ir surinktų įrodymų visuma, pritaria Å¡iai pirmosios instancijos teismo padarytai iÅ¡vadai.

19. Byloje nustatyta, kad nuo (duomenys neskelbtini) metų ginčo bute gyveno A. M.. Kadangi ji nevaikščiojo ir jai buvo reikalinga globa bei priežiÅ«ra, atsakovas I. Č. rÅ«pinosi ir prižiÅ«rėjo A. M., todėl dažnai, t. y. beveik kasdien, lankėsi bute. Kaip paaiÅ¡kino 2021 m. gegužės 13 d. teismo posėdyje, jis kaip A. M. globėjas, vykdė jos valiÄ ir darė tai, kÄ ji papraÅ¡ydavo. Gavusi praneÅ¡imÄ iÅ¡ notaro dėl iÅ¡sikėlimo iÅ¡ buto, A. M. iÅ¡sigando, kad liks be gyvenamosios vietos, paprašė atsakovÄ pakeisti durų spynÄ ir užvesti bylÄ teisme dėl sandorių nuginčijimo.

Atsakovas taip ir padarė, bet ne savo iniciatyva, o vykdydamas močiutės valiÄ . Kai baigėsi teisminis nagrinėjimas ir A. M. ieÅ¡kinys buvo atmestas, atsakovas jÄ apgyvendino senelių globos namuose ir atsilaisvinusį butÄ bei raktus perdavė ieÅ¡kovei. Tai patvirtina 2021 m. sausio 20 d. buto perdavimo aktas. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad atsakovas nuo 2016 metų ginčo bute labai dažnai lankėsi, kartais ir pernakvodavo, bet tik todėl, kad prižiÅ«rėjo ir globojo tame bute gyvenusiÄ nevaikÅ¡tančiÄ ir nuolatinės priežiÅ«ros reikalingÄ močiutę A.

M.. IeÅ¡kovė Å¡ios faktinės aplinkybės jokiais įrodymais nepaneigė. Nei pati ieÅ¡kovė, nei jos dukra liudytoja L. M. bute nuo 2016 m. pradžios nesilankė, nes negalėjo į jį patekti, ir pačios nematė, kad ten bÅ«tų atsakovų daiktų, baldų, kurie leistų daryti iÅ¡vadÄ , jog atsakovai nuolat gyveno ginčo bute. IeÅ¡kovė ir liudytoja L. M. savo paaiÅ¡kinimuose nurodė, jog jos daug aplinkybių dėl atsakovų gyvenimo bute girdėjo iÅ¡ A. M. kaimynės liudytojos N. S., tačiau teisme Å¡i liudytoja paliudijo prieÅ¡ingas aplinkybes, nei sakė ieÅ¡kovė ir liudytoja L.

M.. Byloje, siekiant nustatyti, ar atsakovai gyveno ginčo bute, buvo apklausti Å¡alių liudytojai, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų liudytojų parodymų visumÄ , konstatavo, kad kiekvienos iÅ¡ Å¡alių pasikviesti liudytojai tvirtino bÅ«tent tai Å¡aliai palankias aplinkybes, todėl prioritetÄ suteikė N. S. parodymams, nes ji yra A. M. kaimynė, ne Å¡eimos narė ir neturi suinteresuotumo bylos baigtimi. Teisėjų kolegija pritaria tokiam pirmosios instancijos teismo liudytojų parodymų vertinimui.

Liudytoja N. S., padėjusi atsakovui prižiÅ«rėti A. M. ir kasdien pas jÄ ateidavusi, patvirtino, kad I. Č. tik atvažiuodavo pas A. M., bet bute niekada negyveno, o M. Č. ji mačiusi tik tris kartus. IeÅ¡kovė taip pat rėmėsi (duomenys neskelbtini) notaro siųstu ginčo adresu praneÅ¡imu atsakovui dėl iÅ¡sikėlimo iÅ¡ ginčo bÅ«sto, tačiau Å¡is praneÅ¡imas iÅ¡ esmės taip pat neįrodo, kad atsakovas gyveno bute. Kaip paaiÅ¡kino atsakovas, kadangi jis bute dažnai lankydavosi, todėl tuo adresu jam praneÅ¡imÄ ir įteikė, tačiau jis į jį niekaip nereagavo, nes bute negyveno.

Taigi, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad atsakovai nuo 2016 metų iki 2020 m. sausio mėnesio savavaliÅ¡kai gyveno ieÅ¡kovės bute, todėl nėra pagrindo konstatuoti jų neteisėtus veiksmus ir tuo pačiu vienos iÅ¡ bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, kaip to reikalauja CPK 183 ir 185 straipsniai, o apeliacinio skundo argumentai dėl atskirų įrodymų vienokio ar kitokio vertinimo nepaneigia teismo padarytų iÅ¡vadų ir įrodymų įvertinimo teisingumo.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė nepagrįstai sureikšmina atskiras bylos aplinkybes, teikia pirmenybę savo pozicijai palankiems įrodymams, tačiau to nepakanka paneigti teismo išvadoms dėl bylos faktų, grįstoms visumos byloje esančių įrodymų vertinimu.

20. Remiantis CK 6.249 straipsniu, Å¡ioje byloje taip pat turi bÅ«ti nustatytos realios asmens galimybės gauti konkrečias pajamas, atsižvelgiant į ankstesnes jo gautas pajamas, pasiruoÅ¡imÄ ir priemones, kurių jis ėmėsi, siekdamas gauti Å¡ių pajamų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2009; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015). Negautos pajamos gali bÅ«ti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė neįrodė realių ketinimų nuomoti paveldėtÄ butÄ ir gauti iÅ¡ jo pajamų. Apeliacinės instancijos teismas Å¡iai iÅ¡vadai taip pat pritaria.

21. Ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė gyveno kitame bute, neįrodo jos realios galimybės nuomoti paveldėtÄ butÄ . Paveldėdama ginčo butÄ , ieÅ¡kovė žinojo, kad jame gyvena garbaus amžiaus ir globos reikalaujanti V. M. motina A. M., todėl neturėjo pagrindo pagrįstai tikėtis, kad ji iÅ¡ karto galės butÄ nuomoti. Nors ieÅ¡kovė 2016 m. kovo 29 d. pateikė per (duomenys neskelbtini) notaro biurÄ pareiÅ¡kimus A. M. ir I. Č., kuriuose nurodė, kad jie privalo per vienÄ mėnesį iÅ¡sikelti iÅ¡ jai nuosavybės teise priklausančio buto, tačiau A.

M. iÅ¡ buto neiÅ¡sikėlė ir jame gyveno iki 2021 m. sausio 20 d. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, atsakovė iÅ¡siuntusi notarinius praneÅ¡imus dėl iÅ¡sikėlimo iÅ¡ buto, toliau – nuo 2016 metų iki 2020 metų – nesiėmė jokių veiksmų, kad atgautų jai nuosavybės teise priklausančio turto raktus, I. Č. pakeitus durų spynÄ , nereiÅ¡kė ieÅ¡kinio teisme dėl asmenų, be teisėto pagrindo gyvenančių jai nuosavybės teise priklausančiame bute, iÅ¡keldinimo.

PrieÅ¡ingai, A. M. kreipėsi į Kauno apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti negaliojančiais (duomenys neskelbtini) dovanojimo sutartį ir (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal testamentÄ dalį, kuria atsakovė N. M. paveldėjo V. M. priklausiusį butÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Civilinė byla apeliacinėje instancijoje buvo baigta nagrinėti 2020 m. spalio 20 d. Å ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovei, tiek paveldint butÄ , tiek ir vėliau – kol vyko teisminis ginčas dėl nuosavybės teisės į šį butÄ , tikėtis jį iÅ¡nuomoti ir gauti papildomas pajamas nebuvo pagrindo.

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė neįrodė realaus ketinimo nuomoti paveldėtÄ butÄ ir atitinkamai, kad apeliantė neprarado jokių pajamų, apeliacinio skundo argumentais nepaneigta. IeÅ¡kovė nurodo, kad teismas nepagrįstai nevertino liudytojų L. M. ir N. S. parodymų, tačiau pažymėtina, jog teismas vertina byloje esančių įrodymų visumÄ . Å iuo atveju teismas vertino pačios ieÅ¡kovės elgesį, siekiant gauti konkrečių pajamų, todėl liudytojų nurodytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovė kalbėjo su atsakovais apie tai, jog ketina nuomoti butÄ ir gauti 200 Eur nuomos mokesčio, neturi esminės reikÅ¡mės. Esminę reikÅ¡mę turi ne tai, kÄ ir su kuo kalbėjo ieÅ¡kovė, bet kokių realių aktyvių veiksmų ji ėmėsi, siekdama, kad butas bÅ«tų atlaisvintas ir ji galėtų jį iÅ¡nuomoti.

22. Apeliantė skunde teigia, kad teismas nenurodė jokio konkretaus motyvo, kodėl ieškovės pateikti kainų pavyzdžiai negali būti vertinami ir laikomi pagrįstais įrodymais. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, nes pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad šie įrodymai nepagrindžia prašomų priteisti nuostolių dydžio – nuomos kaina nėra individualizuota būtent šiam butui. Tai, kad rinkoje tuo metu buvo nurodyta tokia butų nuomos kaina (duomenys neskelbtini) mieste, nepagrindžia, kad ½ ginčo buto, kuriame gyveno ir garbaus amžiaus A.

M., galėtų bÅ«ti iÅ¡nuomota už tokiÄ kainÄ , t. y. nepagrindžia negautų pajamų realios gavimo galimybės ir jų dydžio. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Å¡iam teismo motyvui ir nurodo, kad dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo vadovautis ir ieÅ¡kovės nurodomomis Vilniaus apygardos teismo nutartimis civilinėse bylose Nr. e2A-1340-565/2016 ir Nr. e2A-1569-392/2019, nes Å¡iose bylose ieÅ¡kovai ketino nuomos mokestį gauti už tuščius (duomenys neskelbtini) kambarių butus, o ne už (duomenys neskelbtini) kambarius (duomenys neskelbtini) kambarių bute, kurio dalimi naudojasi priežiÅ«ros ir globos reikalaujantis žmogus.

Ieškovė nepateikė byloje įrodymų, kad ji buvo suradusi nuomininkus, kurie būtų sutikę nuomotis (duomenys neskelbtini) kambarius.

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta ieÅ¡kovės argumentÄ , kad teismas nepasiÅ«lė ieÅ¡kovei pateikti individualaus buto vertinimo dėl buto nuomos rinkos vertės, todėl nebuvo praÅ¡yta skirti ekspertizės. Atsakydama į Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo formuojamÄ praktikÄ civiliniame procese galiojantys rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12, 13 straipsniai) suteikia teisę bylos Å¡alims spręsti, kokias aplinkybes ir kokiais įrodymais remdamosi jos įrodinės, siekdamos pagrįsti byloje pareikÅ¡tus reikalavimus ar atsikirtimus į juos.

Taigi įrodinėjimo pareiga tenka bylos Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Ä®rodymus teikia Å¡alys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys, o teismas savo iniciatyva įrodymus renka tik CPK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais, taip pat kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 179 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės argumentai dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo procesÄ pažeidimo, nėra pagrįsti.

24. Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės deklaruojamos kaip negautos 11 562 Eur pajamos, įskaitant ir jų dydį, negali bÅ«ti laikomos realiomis ar neiÅ¡vengiamai gautinomis pajamomis. Apeliantei nepagrindus realios tokių pajamų gavimo tikimybės bei jų dydžio, Å¡ios pajamos galėtų bÅ«ti vertinamos tik kaip hipotetinės pajamos, nepatenkančios į negautų pajamų sampratÄ , pateiktÄ CK 6.249 straipsnio 1 dalyje.

25. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismo sprendimas neatitinka formuojamos teismų praktikos, kadangi 2016 m. liepos 1 d. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2A-1340-565/2016, esant panaÅ¡ioms aplinkybėms, tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atsakovams dėl nuostolių atlyginimo už naudojimÄ si ieÅ¡kovei nuosavybės teise priklausančiu butu.

26. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (lot. iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. sprendimo pagrindas, motyvacija).

Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009).

27. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2A-1340-565/2016 buvo priimtas teismo sprendimas dėl atsakovų iškeldinimo iš ieškovams priklausančių patalpų. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovė atsakovų nebuvo iškeldinusi, todėl aptariamų bylų teisiškai reikšmingos aplinkybės nėra tapačios. Kadangi nesutampa šios nutarties ir nagrinėjamo atvejo ratio decidendi, teisėjų kolegijos vertinimu Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1340-565/2016 šiuo atveju negali būti vadovaujamasi.

28. Dėl kitų apelianto apeliaciniame skunde dėstomų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

29. Aukščiau aptartų duomenų pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias negautų pajamų priteisimÄ , taip pat tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , dėl to priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ teismo sprendimÄ , kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

30. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesiniu dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

31. Apeliacinio skundo netenkinus, procesinis sprendimas yra priimtas atsakovų naudai, todėl jie įgijo teisę į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Kadangi atsakovai iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos nepateikė bylinėjimosi iÅ¡laidų faktÄ bei dydį patvirtinančių įrodymų, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas nesprendžiamas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. birželio 10 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Dalė Burdulienė Izolda Nėnienė Edita Å liumpienė