96f0e19c-8ffe-4248-bd09-e5f517864167 · Panevėžio apygardos teismas

?Pirmosios instancijos teismo teisėjasPirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-520-544/2020 teisėja Raimonda Vansevičienė Proceso Nr. 2-68-3-13380-2019-6 Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.6.10.2.4.2.; 3.3.1.18.3.; 3.3.1.20. PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. spalio 27 d. Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Vyginto Mažuikos ir Nijolės Danguolės Smetonienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo M.

I. (M. I.) apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-694-734/2019 pagal ieÅ¡kovės V. M. ieÅ¡kinį atsakovui M. I., esant trečiajam asmeniui, nepareiÅ¡kiančiam savarankiÅ¡kų reikalavimų, Ergo Insurance SE Lietuvos filialui dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė V. M. prašė priteisti iÅ¡ atsakovo M. I. 7 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. Nurodė, kad 2017 m. lapkričio 1 d. apie 18 val. 24 min. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atsakovas, kurio civilinė atsakomybė apdrausta Ergo draudimu, vairuodamas transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, todėl nesustojo ir partrenkė per nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusiÄ ieÅ¡kovę. Eismo įvykiu ieÅ¡kovei sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl Å¡io eismo įvykio Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 18 d. priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį.

3. Atsižvelgiant į dėl eismo įvykio ieÅ¡kovės patirtas fizines pasekmes bei stiprius dvasinius iÅ¡gyvenimus ir sukrėtimÄ , ieÅ¡kovė kreipėsi į Ergo Insurance SE Lietuvos filialÄ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Draudimas ieÅ¡kovei atlygino 2 400 Eur dydžio neturtinę žalÄ . Kadangi ieÅ¡kovė įsipareigojo nereikÅ¡ti daugiau pretenzijų Ergo Insurance SE Lietuvos filialui, likusiÄ neturtinės žalos dalį, kuriÄ realiai patyrė, turi atlyginti atsakovas. Ä®vertinęs ieÅ¡kovės patirtÄ turtinę žalÄ , Ergo draudimas atlygino 1 618,72 Eur dydžio turtinę žalÄ (iÅ¡laidos už dvi operacijas, kelis kartus įvykusios reabilitacijos, negautos pajamos už nedarbingumo laikotarpius nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. ir nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2018 m. lapkričio 28 d.).

4. Nurodė, kad eismo įvykio pasekmės yra sunkios ir jas jaučia iki Å¡iol. Po operacijos ieÅ¡kovei teko gydytis analgetikais, antibiotikais, profilaktiÅ¡kai antikoaguliantais, buvo atliekami perriÅ¡imai, operuotas kelis įmobilizuotas ortopediniu Å¡arnyriniu, keičiamo kampo įtvaru, buvo nurodyta taikyti kineziterapijÄ , mokyta vaikščioti su ramentais. IÅ¡ 2018 m. sausio 30 d. ekspertizės matyti, kad ieÅ¡kovė skundėsi ribotais ir skausmingais deÅ¡inio kelio judesiais. PaaiÅ¡kėjus, kad negali sulenkti kojos, nes smarkiai atrofavosi raumenys, teko atlikti reabilitacijÄ , kuri buvo ypatingai skausminga, nes buvo bÅ«tina iÅ¡judinti raumenis. 2018 m. kovo mėn. ieÅ¡kovei suteikta pirminė reabilitacija Valakupių reabilitacijos centre.

Tolesnė reabilitacija atlikta reabilitacijos centre „Gemma“. IeÅ¡kovė į centrÄ kreipėsi kelis kartus metų eigoje dėl juntamų skausmų ir nepilnos kelio lenkimo amplitudės, taip pat Å¡iame centre ji buvo ruoÅ¡iama pakartotinei operacijai ir gydėsi po jos. 2018 metų vasarÄ dėl patiriamų nuolatinių skausmų gydytojas skyrė pakartotinę operacijÄ , kuri atlikta 2018 m. spalio 12 d. Jos metu buvo iÅ¡imtos kojoje buvusios metalinės konstrukcijos, įdėtos pirmosios operacijos metu.

Gydytojas ortopedas ieÅ¡kovei nurodė, kad jos bÅ«klė gali niekada neatsistatyti į prieÅ¡ tai buvusiÄ .

5. PaaiÅ¡kino, kad neigiamas emocines pasekmes jaučia iki Å¡iol, ypatingai prastai miega, kankina prisiminimai bei sapnai apie įvykį, liko baimė eiti per perėjÄ , vartoja raminamuosius. Dėl eismo įvykio sukeltos sveikatos bÅ«klės ilgÄ laikÄ buvo nedarbinga, po operacijų buvo visiÅ¡kai priklausoma nuo kitų asmenų, negalėjo rÅ«pintis Å¡eima, kurioje auga mažametė dukra, ir prisidėti prie jos iÅ¡laikymo ir rÅ«pinimosi, teko ilgam atsisakyti laisvalaikio, pramogų. Iki eismo įvykio planavo Å¡eimos pagausėjimÄ , tačiau dėl eismo įvykio padarinių Å¡iuos planus teko atidėti neapibrėžtam laikui, kadangi nėra aiÅ¡ku, kokia sveikatos bÅ«klė bus ateityje.

Nors nuo eismo įvykio praėjo beveik pusantrų metų, atsakovas nei karto nepasidomėjo jos sveikata, neparodė jokios iniciatyvos atlyginti patirtÄ Å¾alÄ , jokia forma nesiekė padėti ir neiÅ¡reiÅ¡kė gailesčio. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 13 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovo M. I. ieÅ¡kovės V. M. naudai 7 210 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 200 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

LikusiÄ dalį ieÅ¡kinio atmetė.

7. Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas M. I. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir nubaustas galutine bausme 34 MGL (1 280,44 Eur) bauda su uždraudimu naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones 2 metams. Teismo nuosprendžiu konstatuota, jog atsakovas, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties (duomenys neskelbtini) pastatu, buvo neatidus ir neatsargus, prieÅ¡ perėjÄ nesustojo, kai ta pačia kryptimi priekyje jo važiavęs automobilis sustojo prieÅ¡ perėjÄ , tęsdamas judėjimÄ ir apvažiuodamas priekyje sustojusį automobilį iÅ¡ deÅ¡inės, įvažiavo į pėsčiųjų perėjÄ ir partrenkė pėsčiÄ jÄ , jo atžvilgiu iÅ¡ kairės į deÅ¡inę ėjusiÄ V.

M., t. y. atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 31 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Jeigu prieÅ¡ pėsčiųjų perėjÄ sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų“.

8. Teismas vertino, kad atsakovo atžvilgiu nereikia įrodinėti sÄ lygų civilinei atsakomybei kilti, nes atsakovo atžvilgiu baudžiamojoje byloje priimtas ir įsiteisėjęs nuosprendis yra prejudicinis faktas. Teismo nuosprendžiu atsakovas pripažintas kaltu dėl eismo įvykio, kurio metu ieÅ¡kovės sveikatai padaryta žala. Nustatė, kad trečiasis asmuo Ergo Insurance SE, su kuriuo atsakovas buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovei turtinę žalÄ , kuriÄ sudarė gydymo, reabilitacijos, nedarbingumo iÅ¡laidos, taip pat iÅ¡mokėjo 2790 Eur neturtinei žalai atlyginti. IeÅ¡kovė 2018 m. balandžio 10 d. praneÅ¡imu draudikui nurodė, kad, gavusi papildomai 2 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, įsipareigoja draudikui daugiau pretenzijų dėl neturtinės žalos nereikÅ¡ti.

9. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovei padarytos žalos sveikatai mÄ stÄ patvirtina į bylÄ pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai, jos sužalojimai turės liekamuosius reiÅ¡kinius visÄ gyvenimÄ . O bÅ«tent: ieÅ¡kovė du kartus buvo operuota, gydėsi analgetikais, antibiotikais, operuotas kelis įmobilizuotas ortopediniu Å¡arnyriniu, keičiamo kampo įtvaru, buvo taikyta kineziterapija, ieÅ¡kovė buvo mokyta vaikščioti su ramentais; iÅ¡ 2018 m. sausio 30 d. ekspertizės matyti, kad ieÅ¡kovė skundėsi ribotais ir skausmingais deÅ¡inio kelio judesiais, gydyta gydytojo reabilitologo; po trauminio įvykio ji negalėjo pati savęs apsitarnauti, judėjimo funkcija buvo sutrikusi; iÅ¡lieka skausmai, nepilna kelio funkcija, antrosios operacijos metu paÅ¡alinta dalis menisko; palaikomoji reabilitacija bus reikalinga visÄ gyvenimÄ ; blauzdikaulio krumplio lūžis su kelio menisko dalies paÅ¡alinimu gali turėti įtakÄ gyvenimo kokybei, perspektyvoje gali vystytis artritas, turi pasekmes laikysenai, judėjimo funkcijai; perspektyvoje galimas sÄ nario keitimas, jaučia skausmus, negali gerai lipti laiptais, labiau apkraunama sveikoji koja ir pan.

10. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydžio, teismas vertino ir atsakovo, padariusio ieÅ¡kovės sveikatai žalÄ , kaltės mastÄ . Nors atsakovas nuteistas už neatsargų nusikaltimÄ , tačiau jis ieÅ¡kovę partrenkė pėsčiųjų perėjoje, t. y. prieÅ¡ perėjÄ nesustojo, kai ta pačia kryptimi priekyje jo važiavęs automobilis sustojo prieÅ¡ perėjÄ , ir tęsdamas judėjimÄ bei apvažiuodamas priekyje sustojusį automobilį iÅ¡ deÅ¡inės, įvažiavo į pėsčiųjų perėjÄ ir partrenkė ieÅ¡kovę, o tai yra vienas grubiausių KET pažeidimų. Atsakovas daugybę kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, nusikaltimÄ padarė tuo metu, kai jam teismo nutartimi buvo sutrumpintas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Teismo nuomone, Å¡ios nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo mažinti neturtinės žalos dydžio.

11. Spręsdamas dėl ieÅ¡kovės reikalavimo priteisti 7 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, teismas atsižvelgė, jog atsakovo draudikas ieÅ¡kovei atlygino 2 790 Eur neturtinę žalÄ , todėl Å¡ia suma ieÅ¡kovės praÅ¡omÄ priteisti neturinės žalos atlyginimÄ sumažino (10 000 Eur – 2 790 Eur) ir iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteisė 7 210 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė dėl žalos, padarytos jai 2017 m. lapkričio 1 d. eismo įvykio metu, atlyginimo į teismÄ kreipėsi 2019 m. gegužės 6 d., todėl nėra praleidusi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje numatyto trijų metų ieÅ¡kinio senaties termino reikÅ¡ti reikalavimÄ atsakovui dėl žalos atlyginimo. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai 13. Apeliaciniu skundu atsakovas M. I. praÅ¡o pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimÄ ir sumažinti iÅ¡ jo priteistinÄ neturtinę žalÄ iki 1 100 Eur.

14. Nurodo, kad teismo sprendimas keistinas dėl netinkamo įstatymo taikymo, įrodymų vertinimo taisyklių nesilaikymo, nukrypimo nuo teisminės praktikos. Baudžiamajame procese jis savo kaltę nuoÅ¡irdžiai pripažino ir dėl jos galėjosi. Supranta, jog dėl patirto nesunkaus sveikatos sutrikdymo ieÅ¡kovė patyrė skausmo, nepatogumų, iÅ¡laidų ir kitokių neigiamų iÅ¡gyvenimų, taip patirdama neturtinę žalÄ , todėl sutinka, jog turi prisidėti prie jos atlyginimo. Nurodė, kad, be draudimo atlygintos 2 790 Eur neturtinės žalos, sutinka atlyginti ieÅ¡kovei dar 1 100 Eur.

15. Mano, jog teismas padarė klaidÄ , nuspręsdamas, kad ieÅ¡kovei padaryta net 10 000 Eur neturtinė žala, kuriÄ (jos dalį) privalo atlyginti jis, o ne draudikas. Nurodė, kad, jam papildomai atlyginus ieÅ¡kovei dar 1 100 Eur, turėtų bÅ«ti vertinama, kad visa padaryta neturtinė žala atlyginta. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis – kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkÅ«rimÄ . Už savo klaidÄ jis buvo pripažintas kaltu baudžiamojoje byloje ir nubaustas atitinkama bausme, kuriÄ skiriant buvo atsižvelgta ir į padarytus administracinius pažeidimus. Todėl jo materialiai bausti Å¡ioje byloje nebuvo pagrindo, ypač įvertinus tai, kad ieÅ¡kovė su draudimo bendrove dėl jai padarytos atlygintinos neturtinės žalos dydžio susitarė ne dėl maksimalaus galimo mokėti pagal įstatymÄ neturtinės žalos dydžio.

16. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 580 Eur iki 3 000 Eur. Kelių eismo įvykių bylose, kai nukentėjusiesiems padaromas netgi sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Kitais (ne autoįvykiuose) nesunkaus sveikatos sutrikdymo dėl neatsargumo atvejais (BK 139 straipsnio 1 dalis) nukentėjusiajam atlyginama neturtinė žala nevirÅ¡ija 2 000 – 2 500 Eur. Å ioje byloje nėra tokių faktinių duomenų, kurie pagrįstų teismo sprendimÄ bent tris kartus virÅ¡yti teismų praktikoje pripažįstamÄ neturtinės žalos dydį 17. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijos, galiojančios nuo 2018 m. lapkričio 1 d.

Nors jose nurodytas reglamentavimas yra rekomendacinio pobūdžio, bet teismo civilinio proceso metu šis teisės aktas galiojo, todėl teismas turėjo atsižvelgti į jo rekomendacijas.

18. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ trečiasis asmuo Ergo Insurance SE Lietuvos filialas praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti.

19. Nurodo, kad pritaria atsakovo pateiktam apeliaciniam skundui ir jame iÅ¡dėstytiems argumentams, jog priteista neturtinės žalos suma virÅ¡ija teismų praktikoje priteisiamų sumų dydį, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui. IeÅ¡kovė su trečiuoju asmeniu sutarė, kad neturtinei žalai atlyginti 2 790 Eur draudimo iÅ¡moka yra pagrįsta, teisingai apskaičiuota ir atitinka ieÅ¡kovės patirtus neturtinius iÅ¡gyvenimus bei visiÅ¡kai atlygina neturtinę žalÄ .

20. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė V. M. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.

21. Nurodo, kad apeliaciniame skunde, nors ir yra pripažįstama, jog apeliantas sukėlė žalÄ ieÅ¡kovei, tačiau nesivadovaujama teismų formuojamais kriterijais nustatant neturtinės žalos atlyginimÄ , o iÅ¡ esmės pateikiama tik apelianto nuomonė ir deklaratyvÅ«s teiginiai, kokia dydžio žala ieÅ¡kovei turėtų bÅ«ti priteista. Tokie teiginiai nėra detalizuojami ir nepateikiami jokie kriterijai, kuriais vadovaujantis buvo nustatytas priteistos žalos dydis. IÅ¡ pateikto apeliacinio skundo matyti, kad apelianto siÅ«lomas žalos dydis yra patogus ir finansiÅ¡kai nepasunkina paties apelianto, tačiau juo nesiekiama atlyginti ieÅ¡kovei patirtÄ neturtinę žalÄ .

Atsakovas iÅ¡ esmės neatsižvelgia į neturtinės žalos atlyginimo funkcijas bei jo veiksmais sukeltus padarinius, o vadovaujasi tik savo interesais. Å iuo atveju nustatant neturtinės žalos dydį yra aktualu tai, kad, nors įvykis, sukėlęs sužalojimÄ , įvyko prieÅ¡ pusantrų metų, o patirtas sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau Å¡io sužalojimo padarinius jaučia iki Å¡iol ir jau dabar aiÅ¡ku, kad juos jaus visÄ gyvenimÄ , o sveikata niekada nebus tokia, kokia buvo.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados 22. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Remiantis iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuojama, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas Å¡ioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

24. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

25. Atsakovas apeliacinį skundÄ argumentuoja tuo, kad iÅ¡ jo ieÅ¡kovei priteista aiÅ¡kiai per didelė (7 210 Eur) neturtinės žalos dalis, sutikdamas atlyginti, be to, kÄ sumokėjo ieÅ¡kovei draudimo bendrovė (2 790 Eur), dar papildomai 1 100 Eur. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo klausimÄ , netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo teisminės praktikos analogiÅ¡kose bylose, dėl ko priėmė iÅ¡ dalies nepagrįstÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagÄ visų aplinkybių kontekste, su tokiais apelianto skundo argumentais iÅ¡ dalies sutinka.

26. Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad 2018 m. kovo 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu atsakovas M. I. pripažintas kaltu pagal BK 281 straipsnio 1 dalį ir nubaustas galutine bausme 34 MGL bauda su atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 2 metams už tai, kad jis, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, kryptimi link (duomenys neskelbtini) gatvės, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos ties (duomenys neskelbtini) pastatu, buvo neatidus ir neatsargus, prieÅ¡ perėjÄ nesustojo, kai ta pačia kryptimi priekyje jo važiavęs automobilis sustojo prieÅ¡ perėjÄ , tęsdamas judėjimÄ ir apvažiuodamas priekyje sustojusį automobilį iÅ¡ deÅ¡inės, įvažiavo į pėsčiųjų perėjÄ ir partrenkė pėsčiÄ jÄ , jo atžvilgiu iÅ¡ kairės į deÅ¡inę ėjusiÄ ieÅ¡kovę V.

M.. Trečiasis asmuo Ergo Insurance SE, su kuriuo atsakovas buvo sudaręs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, atlygino ieÅ¡kovei turtinę žalÄ ir 2 790 Eur neturtinės žalos. IeÅ¡kovė patirtÄ neturtinę žalÄ dėl Å¡io eismo įvykio vertino 10 000 Eur, nurodydama, kad atsakovo draudikui ji įsipareigojo nebereikÅ¡ti pretenzijos dėl likusios neatlygintos neturtinės žalos atlyginimo, todėl likusiÄ neatlygintÄ Å¾alos dalį reikalauja priteisti iÅ¡ eismo įvykio kaltininko atsakovo M.

I..

27. Pažymėtina, jog civilinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai yra nustatomos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys ir kaltė, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Nesant bent vienos iÅ¡ nurodytų civilinės atsakomybės sÄ lygų, civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Kadangi baudžiamojoje byloje atsakovo atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis yra įsiteisėjęs, atsakovo nuskalstamų veikų padarinių įrodinėti nereikia (prejudicinis faktas) (CPK 182 straipsnio 3 punktas).

Įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra nustatyti kalti ir neteisėti atsakovo veiksmai, esantys priežastiniame ryšyje su ieškovės sveikatai padaryta žala. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais ir atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai.

Apeliantas neginčija fakto, kad byloje yra nustatytos civilinės atsakomybės sÄ lygos, sutinka atlyginti mažesnio dydžio neturtinę žalÄ , todėl teisėjų kolegija dėl civilinės atsakomybės sÄ lygų plačiau nepasisako.

28. Pagrindinis apeliacinio skundo argumentas yra tas, kad teismas nepagrįstai ir nukrypdamas nuo šiuo klausimu suformuotos teismų praktikos nustatė aiškiai per didelį ieškovei iš atsakovo priteistinos neturtinės žalos dydį. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija iš esmės sutinka.

29. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas sveikatos sutrikdymo bylose yra specifinis tuo, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus (žalos pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitus), turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobÅ«dį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių iÅ¡gyvenimų mastui, stiprumui, reikÅ¡mingas, nustatant jų piniginį – kompensacinį ekvivalentÄ .

Taip pat svarbu iÅ¡laikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimÄ pusiausvyrÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010).

30. Teismų praktikoje pripažįstama, kad žalos atlyginimo teisiniai santykiai suponuoja būtinybę nustatant neturtinės žalos dydį laikytis lygiateisiškumo principo, reikalaujančio analogiškas bylas spręsti panašiai. Dėl šios priežasties nustatydami neturtinės žalos dydį teismai turi remtis bei atsižvelgti ir į teismų analogiškose ar panašiose bylose priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis yra nuo 580 Eur iki 3 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-372-942/2015, 2K-181-507/2016, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017 ir kt.).

Taigi, nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovės reikalauta iÅ¡ atsakovo priteisti, įskaitant draudimo bendrovės jau sumokėtÄ dalį, 10 000 Eur neturtinė žala yra ženkliai didesnė, nei priteisiama teismų praktikoje pagal faktines aplinkybes panaÅ¡iose bylose.

31. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Kolegijos vertinimu, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes nukentėjusiajai ieškovei V. M. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis – 7 210 Eur neatitinka suformuotos teismų praktikos ir šioje byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

32. Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti bÅ«tina įvertinti jo nustatymo kriterijus tuo aspektu, koks yra kompensacijÄ didinančių ir mažinančių kriterijų santykis. IÅ¡skiriami kompensacijÄ didinantys ir kompensacijÄ mažinantys faktoriai. KompensacijÄ didinantys faktoriai – dvasinių ir fizinių kančių patyrimas vienu metu, kaltininko elgesys po žalos padarymo, itin skaudžios, ilgÄ laikÄ truksiančios ar iÅ¡ esmės neįmanomos paÅ¡alinti neteisėtų veiksmų pasekmės, lydėsiančios nukentėjusįjį visÄ gyvenimÄ , materialinės naudos siekimas, darant neteisėtus veiksmus, recidyvas; kompensacijÄ mažinantys faktoriai – ilgas laiko tarpas nuo pažeidimo padarymo, sunki žalÄ padariusio asmens turtinė padėtis, neatsargus žalÄ padariusio asmens veikimas, teigiamas žalÄ padariusio asmens elgesys po žalos padarymo (atgaila, atsipraÅ¡ymas, aktyvus siekimas suÅ¡velninti pasekmes ar palengvinti nukentėjusiojo kančias), visiÅ¡kas ar dalinis turtinės, neturtinės žalos kompensavimas, nekentėjusiojo netinkamas, provokuojamas elgesys, pirmÄ kartÄ padarytas pažeidimas.

33. Apeliacinės instancijos teismas įvertina tik Å¡ioje byloje nustatytas ir tik Å¡iai bylai bÅ«dingas aplinkybes, turinčias įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui: nusikaltimu buvo padaryta žala ieÅ¡kovės sveikatai, kuri, kaip vertybė, yra aukščiausiai ginama, nesunkiai pažeidžiama ir, labiau tikėtina, kad Å¡iuo atveju nebus pilnai atkurta; ieÅ¡kovei sukelti iÅ¡gyvenimai dėl jai gyvybiÅ¡kai svarbių dalykų yra dideli; nors ieÅ¡kovei buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau sužalojimo pasekmės iÅ¡ karto nebuvo paÅ¡alintos, jų pobÅ«dis ilgalaikis, reikėjo dviejų operacijų, reabilitacinio ir kitokio ilgalaikio gydymo; ieÅ¡kovė patyrė fizinį skausmÄ ne tik įvykio metu, bet ir dviejų operacijų, gydymo, reabilitacijos metu, 133 dienas buvo nedarbinga; ilgÄ laikÄ buvo apribota ieÅ¡kovės judėjimo galimybė ir dėl to ji patyrė nepatogumų tiek rÅ«pindamasi savimi, tiek nepilnamečiu vaiku; sužeidimų pasekmės negrįžtamos, nes paÅ¡alinta dalis kelio menisko, dėl to prarasta dalis judėjimo funkcijos, pakito eisena; palaikomoji reabilitacija bus reikalinga visÄ gyvenimÄ ; visiÅ¡ko pasveikimo galimybė mažai tikėtina, kadangi yra likę liekamųjų reiÅ¡kinių; ieÅ¡kovė nuolat jaučia susirÅ«pinimÄ kaip sužalojimas paveiks sveikatÄ ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks galutinai paÅ¡alinti darant operacijas.

Taigi, dėl visų Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovė patiria nuolatinį susirÅ«pinimÄ bÅ«simomis pasekmėmis.

34. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad neturtinė žala padaryta neatsargiais atsakovo veiksmais, todėl ji yra mažesnė, nei tyčinės veikos atveju. Tačiau Å¡ioje byloje svarbu ir tai, kad žala ieÅ¡kovės sveikatai buvo padaryta atsakovui grubiai pažeidus KET reikalavimus, nes ieÅ¡kovė buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje, kuria eidama, bÅ«dama atidi ir rÅ«pestinga, negalėjo tikėtis, kad, vienam automobiliui sustojus prieÅ¡ perėjÄ , atsakovas apvažiuos priekyje sustojusį automobilį iÅ¡ deÅ¡inės, įvažiuos į perėjÄ ir jÄ partrenks. Atsakovas kelis kartus baustas už KET pažeidimus, vadinasi, pažeidimus daro sistemingai, iÅ¡ klaidų nedaro iÅ¡vadų. Atsakovas galėjo žalos iÅ¡vengti, jei bÅ«tų elgęsis apdairiai, atidžiai ir rÅ«pestingai.

35. Esant virÅ¡ nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiosios sveikatai ir gyvenimo kokybei kilo tokie padariniai, kurie pirmosios instancijos teismui leido nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo BK 281 straipsnio 1 dalies bylose, ir konstatuoja, kad yra pagrindas nukentėjusiajai padarytÄ neturtinę žalÄ Ä¯vertinti didesne suma nei priteisiamos sumos suformuotoje teismų praktikoje. Tuo pačiu teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė nepagrįstai didelį neturtinės žalos dydį, kuris, atsižvelgiant į sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, mažintinas iki 5 000 Eur.

Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ios bylos kontekste 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas kompensuotų nukentėjusiosios patirtÄ fizinį, dvasinį skausmÄ ir kitus emocinius iÅ¡gyvenimus, atitiktų įstatyme numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kadangi 2 790 Eur nukentėjusiajai atlygino atsakovo draudikas, priteistina neturtinė žala mažintina Å¡ia suma ir iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovei neturtinei žalai atlyginti priteisiama 2 210 Eur.

36. Pažymėtina, jog civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytÄ turtinę ir neturtinę žalÄ kyla dviem asmenims: draudikui ir žalÄ padariusiam asmeniui (draudėjui). Å ių asmenų pareigos atsiradimo pagrindai ir apimtis skirtingi. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudiminiam įvykiui, draudikas atlygina žalÄ neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų.

Tuo tarpu žalÄ padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalÄ kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieÅ¡kovu) sieja deliktinė prievolė, ir materialinės žalos atlyginimui taikomas visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Jeigu nukentėjusiajam (civiliniam ieÅ¡kovui) teismo nustatytos neturtinės žalos visiÅ¡kai nepadengia iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka ir draudimo atlyginimo dydžio tokiai žalai atlyginti nepakanka, likusiÄ Å¾alos dalį atlygina jÄ padaręs asmuo, atsakingas už žalos padarymÄ .

37. Civilinėje teisėje daline vadinama atsakomybė, taikoma dviem arba daugiau asmenų, kurių kiekvienas atsako kreditoriui lygiomis dalimis. Jeigu įstatyme ar sutartyje nenustatyta, kad atskirų bendraskolių dalys yra nelygios, tai laikoma, kad visų jų dalys lygios (CK 6.5 straipsnis). SolidariÄ ja vadinama atsakomybė dviejų ir daugiau asmenų, iÅ¡ kurių kiekvienas atsako kreditoriui visa prievole. Esant solidariajai atsakomybei, kreditorius gali reikalauti iÅ¡ visų bendraskolių ir iÅ¡ bet kurio jų atskirai įvykdyti tiek visÄ prievolę, tiek ir bet kuriÄ jos dalį.

Jeigu visi nuostoliai iÅ¡ieÅ¡komi iÅ¡ vieno skolininko, Å¡is turi teisę atgręžtine tvarka reikalauti nuostolių atlyginimo iÅ¡ visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičiavus jam pačiam tenkančiÄ dalį (CK 6.280 straipsnis). Solidarioji skolininkų prievolė atsiranda tik įstatymų ar Å¡alių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (CK 6.6 straipsnio 1 dalis).

38. Atsižvelgdama į nutarties 36, 37 punktuose iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje ieÅ¡kovė turėjo teisę pasirinkti, iÅ¡ kurio už žalÄ atsakingo asmens reikalauti žalos ar jos dalies atlyginimo ir neprivalėjo reikalauti visos žalos atlyginimo tik iÅ¡ draudiko. PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, akivaizdu, kad trečiajam asmeniui, iÅ¡mokėjus draudimo iÅ¡mokÄ , kurios nepakako padengti neturtinei žalai, ieÅ¡kovė turėjo teisę reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovui, kuris yra taip pat atsakingas už savo neteisėtais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ ir kurio atsakomybė, kaip minėta, yra neribota.

39. Kadangi atsakovo M. I. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, teismo sprendimas sumažinti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteistinÄ neturtinės žalos dydį keičiamas neperduodant bylos nagrinėti iÅ¡ naujo, tai, proporcingai patenkintai ir atmestai reikalavimų (skundo) daliai, tarp Å¡alių ir valstybei perskirstomos ir paskirstomos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 2, 5 dalys).

40. IeÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas pirmosios instancijos teisme sudaro 1 200 Eur už suteiktÄ teisinę pagalbÄ . Atsakovas apie bylinėjimosi iÅ¡laidų turėjimÄ pirmosios instancijos teisme duomenų nepateikė. Už apeliacinį skundÄ atsakovas sumokėjo 146 Eur žyminio mokesčio bei turėjo 450 Eur iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai pamokėti. IeÅ¡kovė prašė atlyginti 600 Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į atsakovo apeliacinį skundÄ parengimÄ ir pateikimÄ . Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos byloje sudaro 7,24 Eur.

41. Kadangi ieÅ¡kinys patenkintas apie 30 procentų (atmestas 70 procentų), iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovės naudai priteistina 360 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. Minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 5 eurai, todėl 2,17 Eur valstybei už procesinių dokumentų įteikimÄ iÅ¡ atsakovo nepriteistina (CPK 96 straipsnio 1, 6 dalys). Kadangi apeliacinis skundas patenkintas iÅ¡ dalies apie 64 procentus (atmestas 36 procentais), iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 381,44 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio už apeliacinį skundÄ bei už apeliacinio skundo parengimÄ , o iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei – 216 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ .

Å alių iÅ¡laidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra ne didesnės nei nustatytos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atlikus užskaitymÄ , iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovui priteistina 165,44 Eur iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2, 3, 5 dalys, 96, 98 straipsniai). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 13 d. sprendimÄ pakeisti ir jo rezoliucinę dalį iÅ¡dėstyti taip: IeÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti iÅ¡ atsakovo M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 210 Eur (du tÅ«kstančius du Å¡imtus deÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2019 m. gegužės 6 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 360,00 Eur (tris Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų.

LikusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 165,44 Eur (vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt penkis eurus ir 44 euro centus) bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. Teisėjų kolegija: Ramunė Čeknienė Vygintas Mažuika Nijolė Danguolė Smetonienė