96ebf400-22ca-4eee-9f74-03de6d65f4a2 · Panevėžio apygardos teismas

Pirmosios instancijos teismo teisėja                           Civilinė byla Nr. 2S - 107 - 252 - 2013  Birutė Mėlinauskienė                                                     Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07249-2012-0Procesinio sprendimo kategorija:                                                                       (S)                                                                34.5; 102.4; 121.14; 122.4                                                                                                                                                                                             PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 8 d.Panevėžys Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:

Laimanto MisiÅ«no, Nijolės Danguolės Smetonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Birutės Valiulienės,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos S. D. atskirÄ jį skundÄ dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-8376-223-2012 pagal pareiÅ¡kėjos S. D. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims M. Å . ir B. Å . dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo ir n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja prašė pratęsti terminÄ palikimui priimti po jos motinos P. Å . mirties (duomenys neskelbtini).

Nurodė, kad terminÄ palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, nes nuo 2011-07-01 buvo iÅ¡vykusi dirbti į KlaipėdÄ , kur susirado darbÄ â€“ apie 4 mėnesius slaugė močiutę, o po to dirbo Palangoje pas Å«kininkÄ , kurio pavardės nurodyti negali, o dirbo tik už maistÄ . VisÄ tÄ laikÄ namo nebuvo grįžusi. Tokiu bÅ«du, apie motinos mirtį nežinojo. Apie tai sužinojo tik grįžusi į Panevėžį 2012-09-13 iÅ¡ kaimynų. Savo telefono nei numerio, nei adreso nebuvo palikusi, bet skambindavo mamai kas antrÄ dienÄ .

Ji nežinojo, kad mama sirgo. Pusbrolis R., su kuriuo susisiekdavo ir kuris padėjo prižiÅ«rėti mamos namÄ , jai sakydavo, kad su mama viskas gerai. Kadangi P. Å . vyras B. Å . mirė (duomenys neskelbtini), tai teisę paveldėti P. Å . turto dalį kartu su pareiÅ¡kėja turi ir brolio S. Å ., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikai M. Å . ir B. Å ..Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo atmetė. Nustatė, kad pareiÅ¡kėjos mama P. Å . mirė (duomenys neskelbtini).

PareiÅ¡kėjos tėvas B. Å . ir brolis S. Å . mirė atitinkamai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Remiantis CK 5.12 str., pareiÅ¡kėja yra pirmos eilės įpėdinė, palikėjos P. Å . vaikaičiai, t. y. suinteresuoti asmenys B. Å . ir M. Å ., turi teisę paveldėti pagal įstatymÄ kartu su paveldinčiais atitinkamai pirmos ar antros eilės įpėdiniais, nes nėra gyvo jų tėvo S. Å ., kuris bÅ«tų buvęs įpėdinis. Suinteresuoti asmenys M. Å . ir B. Å . įstatymo nustatytu terminu – 2012-07-30 kreipėsi į notarų biurÄ su pareiÅ¡kimais dėl palikimo priėmimo, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas nebuvo iÅ¡duotas.

Apie palikimo atsiradimÄ pareiÅ¡kėja sužinojo 2012-09-13, kai atvyko į namus po metus trukusio iÅ¡vykimo. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumÄ , sprendė, kad terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl subjektyvių priežasčių, t. y. dėl pareiÅ¡kėjos nerÅ«pestingo ir aplaidaus elgesio, nes jokių objektyvių, nuo pačios pareiÅ¡kėjos valios nepriklausančių teisinių kliūčių ar iÅ¡skirtinių priežasčių, dėl kurių palikimas nebuvo priimtas per įstatyme nustatytÄ terminÄ , nenustatyta.Atskiruoju skundu pareiÅ¡kėja praÅ¡o panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-12-11 nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ pareiÅ¡kimÄ patenkinti.

AtskirÄ jį skundÄ praÅ¡o nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad Å¡ioje byloje yra kilęs ginčas dėl teisės, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo priimti sprendimÄ , kuris skundžiamas apeliaciniu skundu. Spręsdamas klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, teismas turėjo nagrinėti visas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, kurios sutrukdė pareiÅ¡kėjai laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo, t. y. turėjo atsižvelgti į pareiÅ¡kėjos susiklosčiusias individualias gyvenimo aplinkybes, teisinį ir socialinį asmenybės statusÄ , termino palikimui priimti praleidimo laikÄ , kurį sudaro tik 8 dienos, nustatyti ir įvertinti aplinkybes, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad termino palikimui priimti pratęsimas ypač neigiamai paveiktų suinteresuotų asmenų teisėtus interesus.Atsiliepimu į pareiÅ¡kėjos atskirÄ jį skundÄ suinteresuoti asmenys B.

Å . ir M. Å . praÅ¡o skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistÄ . Nurodo, kad, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, teismas priėmė teisingÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , tinkamai bei teisingai iÅ¡tyrė reikÅ¡mingas aplinkybes, įvertino visus byloje esančius įrodymus bei tinkamai pritaikė materialines ir procesines teisės normas.Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principų pagrindu, be kita ko, Å¡ie principai pasireiÅ¡kia tuo, kad asmenys yra įpareigoti elgtis rÅ«pestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems.

Å ias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobÅ«džio, gali bÅ«ti turtiniai praradimai, pareiga atlyginti kitų patirtus nuostolius ir kt. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises, ir turi rÅ«pintis savo privačių interesų apsauga. Å ios taisyklės iÅ¡imtys – įstatymo nustatyti atvejai, kai dėl to, kad asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus, pareiga rÅ«pintis jo interesais ir teisių įgyvendinimu perkeliama kitiems subjektams (atstovams pagal įstatymÄ , globėjams ir kt.).

Å ios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymÄ ar testamentÄ turi paveldėjimo teisę, jÄ Ä¯gyvendina savo nuožiÅ«ra – jis gali priimti palikimÄ arba jo atsisakyti. Tam, kad gautų palikimÄ , įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimÄ , t. y. apsispręsti, kad nori palikimÄ priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: faktiÅ¡kai pradėti paveldimÄ turtÄ valdyti arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 str. 2 d.).

Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtÄ turtÄ iÅ¡ esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimÄ , tačiau jeigu palikimÄ priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimÄ gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 str. 1 d.).Kasacinio teismo praktikoje suformuluotos esminės įstatymų aiÅ¡kinimo ir taikymo nuostatos dėl praleisto termino palikimui priimti pratęsimo.

Jų esmė tokia, kad tam, jog pasinaudotų CK 5.57 str. įtvirtinta galimybe pratęsti terminÄ palikimui priimti, įpėdinis turi įrodyti, kad Å¡is praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Terminas palikimui priimti gali bÅ«ti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valiÄ palikimÄ priimti, tačiau dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų.

Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad, turėdamas apsisprendimo laisvę, įpėdinis nepareiÅ¡kė noro priimti palikimÄ . Ä®statymas neįpareigoja įpėdinio praneÅ¡ti kitiems įpėdiniams apie jų turimÄ paveldėjimo teisę ir neleidžia priimti palikimo už kitÄ , t. y. priimti palikimÄ kiekvienas įpėdinis turi asmeniÅ¡kai, pats arba per atstovÄ . Kasacinio teismo taip pat iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikÅ¡mę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

KlausimÄ , ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio pratęsti terminÄ , teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai.

Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2007; 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-246/2011; kt.). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, nuo Å¡ios aukščiau nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo tokios kategorijos bylose formuojamos praktikos, vertindamas pareiÅ¡kėjos S. D. nurodytas aplinkybes dėl termino palikimui priimti pratęsimo, pirmosios instancijos teismas nenukrypo.Ä®vertinusi bylos procesinių dokumentų turinį, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepratęsė pareiÅ¡kėjai termino palikimui priimti, nes jos nurodytos aplinkybės neatitinka svarbioms termino priežastims keliamų kriterijų.

PrieÅ¡ingai nei teigia apeliantė, visas aplinkybes, reikÅ¡mingas termino palikimui priimti pratęsimo byloje, pirmosios instancijos teismas tinkamai ir iÅ¡samiai įvertino. Pažymėtina, jog palikimÄ priėmusių suinteresuotų asmenų nesÄ Å¾iningų veiksmų ar tai, jog pareiÅ¡kėjai nepagrįstai buvo suvaržyta galimybė dalyvauti paveldėjimo procese po motinos mirties specialiai nepraneÅ¡ant apie jos mirtį, nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta. IÅ¡ suinteresuotų asmenų bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu bei atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ paaiÅ¡kinimų akivaizdu, jog jie nesutinka su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu pratęsti terminÄ palikimui priimti, nurodydami, kad leidimas jai pavėluotai priimti palikimÄ apsunkintų sÄ Å¾iningų, rÅ«pestingų ir socialių vaikaičių (suinteresuotų asmenų) siekį tinkamai tvarkytis su namu ir jo aplinka.

KritiÅ¡kai vertintini apeliantės argumentai apie tai, kad ji nežinojo apie motinos ligÄ , apie tai, kad jai skambindavo kas trečiÄ dienÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡tirti bylos įrodymai patvirtina prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , t. y. kad pareiÅ¡kėja su motina iÅ¡ esmės artimų ryÅ¡ių nepalaikė, nes lieka neaiÅ¡ku, kodėl skambindama kas trečiÄ dienÄ daugiau kaip 3 mėnesius po mamos mirties pareiÅ¡kėja nesidomėjo, kodėl mama neatsiliepia, su ja tris mėnesius nebendravo ir tuo nesidomėjo.

Kolegijos nuomone, Å¡i aplinkybė paneigia pareiÅ¡kėjos teiginį, kad ji mamai skambindavo kas trečia diena. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiÅ¡kėja skambindavo savo pusbroliui R. ir klausdavo apie mamos sveikatÄ , tačiau jis sakydavo, kad viskas gerai, tokiu atveju nesuprantama, kam skambinti pusbroliui R., jei pareiÅ¡kėja pati skambindavo mamai. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu S. D. paaiÅ¡kino, kad prieÅ¡ iÅ¡vykstant dirbti į KlaipėdÄ paprašė pusbrolio R., kad pasirÅ«pintų mama, jÄ prižiÅ«rėtų (b. l. 104).

Tačiau Å¡io pusbrolio pareiÅ¡kėja į teismo posėdį, kuris bÅ«tų apklaustas kaip liudytojas ir patvirtinęs jos nurodytas aplinkybes, nekvietė. Pažymėtina ir tai, kad liudytoja E. B. patvirtino, jog S. D. 2011 metų kovo mėnesį lankė savo motinÄ ligoninėje, kas paneigia pačios pareiÅ¡kėjos žodžius, kad jai nebuvo žinoma apie mamos ligÄ . Todėl spręstina, kad dar iki iÅ¡vykimo į KlaipėdÄ apeliantė jau žinojo apie mamos sveikatos problemas. Nors terminas palikimui priimti ir praleistas nedaug, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, byloje esantys įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės absoliučiai nieko nedarė, kad įstatymo nustatyto termino palikimui priimti nepraleistų ar kaip kitaip iÅ¡reikÅ¡tų savo valiÄ .

Ä®vertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pačios pareiÅ¡kėjo neveikimas yra subjektyvaus pobÅ«džio ir negali bÅ«ti laikomas objektyvia priežastimi praleistam įstatymo nustatytam terminui atnaujinti. Pažymėtina, kad įstatymas reikalauja, kad įpėdinis bÅ«tų aktyvus ir nustatytu bÅ«du bei terminais priimtų palikimÄ arba iÅ¡reikÅ¡tų valiÄ palikimui priimti (CK 5.50 str. 1 ir 2 d.), todėl pasyvumas tokiose situacijose vertinamas kaip atsisakymas nuo teisės. Å iuo atveju bÅ«tent nerÅ«pestingas pareiÅ¡kėjos elgesys savo pareigų atžvilgiu, ilgalaikis iÅ¡vykimas ir atitrÅ«kimas nuo Å¡eimos, nesirÅ«pinimas senyva motina sukėlė jai neigiamas pasekmes.

PareiÅ¡kėja apeliuoja į savo teisinį ir socialinį asmenybės statusÄ , tačiau CK 1.6 str. numato, kad įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. CK 1.6 str., nustatantis įstatymo ignoravimo teisinius padarinius, kartu reikalauja, kad kiekvienas asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis, t. y. elgtųsi protingai, kadangi pažeistos teisės gali bÅ«ti ginamos tik tada, kai pats asmuo elgiasi sÄ Å¾iningai, apdairiai ir rÅ«pestingai (CK 1.137 str.).Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimÄ , yra nesvarbios pateisinti termino praleidimÄ , suinteresuoti asmenys M.

Å . ir B. Å . kategoriÅ¡kai nesutinka dėl termino pratęsimo, todėl įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti negali bÅ«ti pratęsiamas. Kolegija konstatuoja, kad įvertinus nurodytas aplinkybes, atnaujinus pareiÅ¡kėjai terminÄ palikimui priimti, bÅ«tų pažeisti pagrindiniai CPK principai, teisingumas, sÄ Å¾iningumas ir protingumas. Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ nutartį, jÄ keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).PrieÅ¡ingai, nei teigia apeliantė, pareiÅ¡kimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo iÅ¡sprendžiamas teismo nutartimi (CPK 578 str. 1 d.).

XXXVIII skyriaus normos (CPK 576-578 str.) reglamentuoja bylų nagrinėjimÄ ypatingosios teisenos tvarka. CPK 578 str. 1 d. nustatyta, kad pareiÅ¡kimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo iÅ¡sprendžiamas teismo nutartimi, o 2 dalyje – kad dėl teismo nutarties, kuria patenkinamas arba atmetamas pareiÅ¡kimas dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, gali bÅ«ti duodamas atskirasis skundas. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliantės iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ atskirÄ jį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.

CPK 321 str. nustatyta, kad apeliacinis (atskirasis) skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, nurodytas CPK 322 str.: jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas bÅ«tinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame (atskirajame) skunde, atsiliepime į apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ arba pareiÅ¡kime dėl prisidėjimo prie apeliacinio (atskirojo) skundo gali pateikti motyvuotÄ praÅ¡ymÄ nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, tačiau Å¡is praÅ¡ymas teismui neprivalomas (CPK 322 str.).

Taigi bylos Å¡alies ar Å¡alių praÅ¡ymas nagrinėti bylÄ apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teismo neįpareigoja. Atskirajame skunde pareiÅ¡kėja S. D. nenurodo jokio pagrindo, kodėl teismas turėtų bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylai reikÅ¡mingos aplinkybės iÅ¡dėstytos byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teismui buvo pateikti įrodymai, kuriais Å¡alys grindė savo reikalavimus ir atsikirtimus, Å¡alių paaiÅ¡kinimai užfiksuoti teismo posėdžio protokole.

Tokiu bÅ«du, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti žodinio bylos nagrinėjimo bÅ«tinu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistÄ .  Teisėjai                                                                                       Laimantas MisiÅ«nas                                                                                              Nijolė Danguolė Smetonienė                                                                                              Birutė Valiulienė