96e950b9-ccd1-41d9-8684-e0754c8790ed · Vilniaus apygardos administracinis teismas

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS (S) SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. vasario 18 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Inos Kirkutienės, Henrikos Sadausko, JÅ«ros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),sekretoriaujant Vaivai Matuizaitei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui R. A.,atsakovų atstovui Virginijui Varnaičiui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R. A. skundÄ atsakovams Teisingumo ministrui ir Teisingumo ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas A. A. prašė panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2010-10-14 sprendimÄ Nr. 3R-242(2010/03-4R-323) ir Teisingumo ministerijos Strateginio valdymo departamento direktoriaus, atliekančio Teisingumo ministerijos kanclerio funkcijas, P. G. 2010-09-02 atsakymÄ Nr. (1.23)7R-7638 „Dėl Teisingumo ministerijos veiksmų“ bei įpareigoti atsakovÄ nagrinėti 2010-08-11 skundÄ Teisingumo ministrui iÅ¡ naujo. Nurodė, kad Komisija nekreipė dėmesio ir neįvertino tai, kad į pareiÅ¡kėjo keliamÄ klausimÄ nebuvo atsakyta.

Komisija nenustatė kokiu įstatymu vadovaudamasis Teisingumo ministras priėmė 2010-02-09 įsakymÄ Nr. 1R-35. Tai rodo, kad Komisija nesiekė objektyviai, beÅ¡aliÅ¡kai, visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . PareiÅ¡kėjas remiasi Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis ir pažymi, kad pagal tai turi bÅ«ti vertinamas valstybės tarnautojų elgesys. Nurodė, kad 2010-08-11 pateikė skundÄ Teisingumo ministrui, nes jis davė įgaliojimÄ Eglei Dervinskienei.

Laikė, kad į jį kreipimÄ si turėjo atsakyti ne ministerijos pareigÅ«nas, o Teisingumo ministras, nes Konstitucijos 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, taip pat vykdo kitas įstatymų numatytas funkcijas. PaaiÅ¡kino, kad skundo suraÅ¡ymo pagrindu buvo aplinkybė, kad Vilniaus apygardos administracinio teisme byloje Nr. Ik-2068-624/2010 Teisingumo ministerijÄ atstovavusi Eglė Dervinskienė atsiliepime pateikė argumentus, kuriuos pareiÅ¡kėjas laiko klaidingais.Teisingumo ministerijos Strateginio valdymo departamento direktoriaus, atliekančio Teisingumo ministerijos kanclerio funkcijas, 2010-09-02 raÅ¡tu Nr. (1.23.)7R-7638 atsakyta ne į tÄ klausimÄ ir ne to subjekto.

Atsakovas Teisingumo ministerija atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ jį prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Teisingumo ministro atstovas teismo posėdžio metu taip pat prašė skundÄ atmesti.Atsiliepime paaiÅ¡kino, kad R. A. 2010-08-11 skundas buvo adresuotas Teisingumo ministrui, tačiau pareiÅ¡kėjas nepagrįstai mano, kad atsakymÄ Ä¯ šį skundÄ turėjo pasiraÅ¡yti bÅ«tent ministras, o ne kitas valstybės pareigÅ«nas ar tarnautojas. PareiÅ¡kėjo nuomone Teisingumo ministerijos atstovė E. Dervinskienė netinkamai gina ministerijos interesus, todėl abejoja jos tinkamumu eiti užimamas pareigas.

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už tarnybinius nusižengimus skiriamos Å¡io įstatymo nustatytos tarnybinės nuobaudos. To paties įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas bei tarnybinė nuobauda skiriama valstybės tarnautojÄ Ä¯ pareigas priėmusio asmens sprendimu. Teisingumo ministro 2010-02-09 įsakymo Nr. 1R-35 „Dėl Teisingumo ministro 2009-06-26 įsakymo Nr. 1R-203 „Dėl Teisingumo viceministrų veiklos ir Teisingumo ministerijos kanclerio administravimo sričių“ pakeitimo“ 3.2.2.1 ir 3.2.2.2 punktais skirti (priimti) į pareigas ir atleisti iÅ¡ jų bei skirti tarnybines nuobaudas Teisingumo ministerijos administracijos valstybės tarnautojams buvo pavesta Teisingumo ministerijos kancleriui.

To paties įsakymo 5.3 punkte nurodyta, kad laikinai nesant Teisingumo ministerijos kanclerio, visas jo funkcijas atlieka Teisingumo ministerijos strateginio valdymo departamento direktorius. Atsižvelgiant į tai, kad pasitvirtinus skunde nurodytiems faktams, E. Dervinskienei galėjo bÅ«ti taikoma tarnybinė atsakomybė, skundÄ nagrinėjo jÄ Ä¯ pareigas priėmęs asmuo. Kadangi nuo 2010-08-24 iki 2010-09-16 Teisingumo ministerijos kancleris atostogavo, skundžiamÄ atsakymÄ pasirašė tuo metu jo pareigas ėjęs asmuo - P. G..

PareiÅ¡kėjo teiginiai, jog ministras vadovauja ministerijai, sprendžia ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus, todėl yra atsakingas už Teisingumo ministerijos įvaizdį visuomenėje, Å¡ioje byloje neturi teisinės reikÅ¡mės.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad skundžiamu raÅ¡tu buvo atsakyta ne į tÄ klausimÄ , kurį jis uždavė. Nagrinėjant pareiÅ¡kėjo skundÄ buvo analizuojama, ar E. Dervinskienės veiksmai suraÅ¡ant atsiliepimÄ administracinėje byloje buvo tinkami. Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtoje administracinėje byloje nenustatė, jog Teisingumo ministerijos atstovė bÅ«tų pažeidusi įstatymus ar kitus teisės aktus.

Atskiroji nutartis, kurioje būtų nurodyta, kad E. Dervinskienė padarė pažeidimų, nebuvo priimta. Darytina išvada, kad teismas, įvertinęs Teisingumo ministerijos atstovės veiksmus, juose nenustatė jokių teisės aktų pažeidimų. Atsižvelgdama į tai, Teisingumo ministerija atsakė pareiškėjui, kad nesant duomenų, liudijančių, jog Eglė Dervinskienė siekė palankių sprendimų priėmimo Teisingumo ministerijos atžvilgiu netinkamais veiksmais, negalima teigti, jog ji ministerijai atstovavo netinkamai.

Komisija teisingai pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjo skunde pateikti klausimai neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių, todėl nėra pagrindo teigti, jog Teisingumo ministerija į juos atsakė netinkamai.Pažymėjo, kad skundžiamame sprendime yra pagrįstai pažymėta, jog skundžiamas Teisingumo ministerijos raÅ¡tas neturi jokios įtakos R. A. teisėms, pareigoms ar teisėtiems interesams. PareiÅ¡kėjo Teisingumo ministerijai pateiktas skundas yra vertintinas kaip kreipimasis, kuriame iÅ¡dėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, praneÅ¡ama apie institucijos veiklos pagerėjimÄ ar trÅ«kumus ir pateikiami pasiÅ«lymai, kaip juos iÅ¡taisyti, atkreipdamas dėmesys į tam tikrÄ padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimÄ ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu.

Ä® tokį kreipimÄ si yra atsakoma laisvos formos raÅ¡tu. PareiÅ¡kėjas nereikalavo priimti administracinių sprendimų ar atlikti veiksmų, susijusių su jo nurodytu pažeidimu, o tik iÅ¡kėlė E. Dervinskienės tinkamumo eiti užimamas pareigas klausimÄ . Teisingumo ministerijoje dirbančių valstybės tarnautojų kvalifikacija nėra susijusi su pareiÅ¡kėjo teisėmis ar pareigomis. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos duomenimis nustatyta, kad R. A. 2010-08-11 Teisingumo ministrui pateikė skundÄ , kuriame nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. lk-2068-624/2010 Teisingumo ministerijos atstovė E. Dervinskienė pateikė 2010-05-14 atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjo skundÄ dėl Komisijos 2010-04-19 sprendimo Nr. 3R-71(2010/04-4R-89) panaikinimo.

Atsiliepime E. Dervinskienė nurodė, kad Å¡ioje administracinėje byloje pareiÅ¡kėjas kelia klausimÄ dėl Komisijos nuostatų 50 punkto 2 dalies normos atitikimo Administracinių ginčų komisijų įstatymo 7 straipsnio 1 daliai, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo teismo praÅ¡yti kreiptis ne į Konstitucinį TeismÄ , o į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ . E. Dervinskienė atsiliepimo pirmojoje pastraipoje taip pat nurodė, kad Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatai yra patvirtinti Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr. 533.

PareiÅ¡kėjas Teisingumo ministro prašė atsakyti, ar tokiu bÅ«du E. Dervinskienė jį tinkamai atstovauja (b. l. 8).Teisingumo ministerijos Strateginio valdymo departamento direktorius, atliekantis kanclerio funkcijas, P. G. 2010-09-02 raÅ¡tu Nr. (1.23)7R-7638 atsakė R. A., kad, iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo pateiktus dokumentus bei kitÄ turimÄ informacijÄ , iÅ¡aiÅ¡kino, jog pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 108 straipsnio 1 dalį, kai teismas, nagrinėdamas administracinę bylÄ , padaro iÅ¡vadÄ , kad pareigÅ«nai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, tai priima atskirÄ jÄ nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia jÄ atitinkamoms vieÅ¡ojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams.

Vilniaus apygardos administracinis teismas minėtoje byloje 2010-08-20 priėmė sprendimÄ , kuriuo skundžiamas Komisijos sprendimas buvo panaikintas, tačiau nenustatė, jog Teisingumo ministerijos atstovė bÅ«tų pažeidusi įstatymus ar kitus teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad E. Dervinskienė atstovavo Teisingumo ministerijai netinkamai (b. l. 9-10).Komisija 2010-10-14 sprendimu Nr. 3R-242 (2010/03-4R-323) pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė. Komisija pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjui buvo motyvuotai atsakyta į jo pateiktÄ klausimÄ , atsakymÄ pagrįstai pasirašė Teisingumo ministerijos Strateginio valdymo departamento direktorius, atliekantis kanclerio funkcijas (b. l. 5-7).VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 dalis iÅ¡skiria tris kreipimosi į valstybės institucijas formas – praÅ¡ymÄ (kai praÅ¡oma priimti administracinį sprendimÄ ar atlikti kitus teisės aktuose numatytus veiksmus, nesiejant to su asmens teisių pažeidimu), skundÄ (kai kreipiamasi nurodant pažeistas teises ir praÅ¡ant jas apginti) bei praneÅ¡imÄ (kai kreipiamasi dėl kito asmens teisių apsaugos).

Priklausomai nuo kreipimosi klasifikacijos numatoma skirtinga praÅ¡ymų nagrinėjimo forma. Skundai nagrinėjami taikant administracinę procedÅ«rÄ ir laikantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 19-36 straipsnių tvarkos. PraÅ¡ymai nagrinėjami pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Nagrinėjant asmenų praÅ¡ymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai ir įstatymų pagrindu priimti kiti teisės aktai (VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 14 straipsnis).

Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 buvo patvirtintos Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklės. Å ios taisyklės ir taikytinos praÅ¡ymų nagrinėjimui. PraÅ¡ymai pateikti informacijÄ turi bÅ«ti sprendžiami laikantis Teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymo reikalavimų.Asmenų praÅ¡ymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo vieÅ¡ojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose vieÅ¡ojo administravimo subjektuose taisyklių 41 punktas papildomai iÅ¡skiria skirtingas praÅ¡ymų grupes ir iÅ¡aiÅ¡kina, kokį sprendimÄ dėl praÅ¡ymo reikia priimti, priklausomai nuo praÅ¡ymo turinio:41.1.

į praÅ¡ymÄ suteikti administracinę paslaugÄ â€“ iÅ¡duoti leidimÄ (licencijÄ ), dokumentÄ , jo kopijÄ , nuoraÅ¡Ä ar iÅ¡raÅ¡Ä , patvirtinantį tam tikrÄ juridinį faktÄ , – atsakoma suteikiant praÅ¡omÄ administracinę paslaugÄ arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;41.2. į praÅ¡ymÄ pateikti institucijos turimÄ informacijÄ atsakoma pateikiant praÅ¡omÄ informacijÄ Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;41.3.

į praÅ¡ymÄ priimti administracinį sprendimÄ â€“ įsakymÄ , potvarkį ar nustatytÄ ja tvarka kitÄ nustatytosios formos dokumentÄ , kuriame iÅ¡reikÅ¡ta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopijÄ , iÅ¡raÅ¡Ä ar nuoraÅ¡Ä arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;41.4. į kreipimÄ si, kuriame iÅ¡dėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, praneÅ¡ama apie institucijos veiklos pagerėjimÄ ar trÅ«kumus ir pateikiami pasiÅ«lymai, kaip juos iÅ¡taisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrÄ padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimÄ ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimÄ si atsakoma laisvos formos raÅ¡tu.PareiÅ¡kėjo dokumento turinys ir reikalavimai iÅ¡ esmės rodo, kad jo pateiktas dokumentas turėjo bÅ«ti vertinamas kaip praÅ¡ymas.

Kadangi neprašoma priimti su pareiškėjo teisėmis susijusio administracinio sprendimo, tai šio punkto reikalavimas vertinamas kaip prašymas, kuris turi būti atsakytas sutinkamai su Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 41.4 punktu priimant laisvos formos raštas. Laisvos formos raštas nėra administracinių teismų nagrinėjimo dalykas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 punktas).

Sutinkamai su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-357/2009) bylų, kurias sprendžia administraciniai teismai, sÄ raÅ¡as yra pateiktas Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnyje. Tarp Å¡ių bylų galima ir administracinė byla dėl administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, tačiau tik tokių teisės aktų ir veiksmų, kurie sukelia teisines pasekmes atitinkamiems asmenims.Skundžiamas Teisingumo ministerijos 2010-09-02 atsakymas Nr. (1.23)7R-7638 yra laisvos formos raÅ¡tas, juo nepraÅ¡oma pateikti informacijÄ ar priimti administracinį sprendimÄ , o atkreipiamas dėmesys į pareiÅ¡kėjo pastebėtus ministerijos darbo trÅ«kumus.Administracinių ginčų komisijų įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skundus (praÅ¡ymus) dėl priimtų individualių administracinių aktų ar vieÅ¡ojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo) vieÅ¡ojo administravimo srityje ikiteismine tvarka nagrinėja Vyriausioji administracinių ginčų komisija. Tokia formuluotė rodo, kad Komisijos nagrinėjimo objektu yra toks dokumentas, kuris atitinka individualaus administracinio ginčo sÄ vokÄ , pateikiamÄ VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje.

Å i teisės norma numato, kad individualiu administraciniu aktu laikomas vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei. Teisės pritaikymas asmeniui sÄ lygoja tai, kad po Å¡io dokumento priėmimo pasikeičia asmens teisių ir pareigų apimtis. Laisvos formos aktas nėra ir administracinių ginčų nagrinėjimo komisijų nagrinėjimo objektas, todėl Komisija neturėjo pagrindo priimti skundžiamo sprendimo, o turėjo atsisakyti nagrinėti pareiÅ¡kėjo skundÄ , kaip nepriskirtÄ Komisijos kompetencijai.

Lietuvos Vyriausiojo Administracinio Teismo 2010-06-07 sprendime buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tuo atveju, kai administracinių ginčų komisija nekompetentinga spręsti bylÄ , byla turi bÅ«ti nutraukiama kaip nežinybinga administracinių ginčų komisijoms (Vyriausybės 1999-05-04 nutarimu Nr.533 patvirtintų Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 40.4 punktas). Dėl paminėtų priežasčių Komisijos sprendimas naikinamas Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.Antruoju reikalavimu pareiÅ¡kėjas praÅ¡o panaikinti Teisingumo ministerijos 2010-09-02 atsakymÄ .

Aukščiau iÅ¡dėstytuose teismo motyvuose buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad skundžiamas aktas atitinka laisvos formos atsakymo sÄ vokÄ , juo pareiÅ¡kėjui nesukuriamos jokios teisės ar pareigos, todėl byla dėl Å¡io raÅ¡to negali bÅ«ti nagrinėjama administraciniuose teismuose ir yra nutraukiama Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 1 punktas).PareiÅ¡kėjas Komisijai ginčija Teisingumo ministerijos atsakymÄ ir tuo pagrindu, kad jam atsakė ne tas pareigÅ«nas. Å is argumentas neturi teisinės reikÅ¡mės darant iÅ¡vadas dėl teismo kompetencijos, kadangi dokumento statusas nepriklauso nuo jį pasiraÅ¡iusio asmens statuso.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teismas n u s p r e n d ė :

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2010-10-14 sprendimÄ Nr. 3R-242(2010/03-4R-323).BylÄ dalyje dėl Teisingumo ministerijos 2010-09-02 atsakymo Nr. (1.23)7R-7638 „Dėl Teisingumo ministerijos veiksmų“ nutraukti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ tiesiogiai Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai                                                    Ina Kirkutienė Henrikas Sadauskas Jūra Marija Strumskienė