2025-09-24 Nr. AB-14976-3-61-3-04256-2025-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1130-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04256-2025-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. rugsėjo 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. U. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. U. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno technologijos universitetas) dėl raštų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. U. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti ginčijamą sprendimą ir atkurti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi, kad jis galėtų tęsti akademinę veiklą ir dalyvauti teisminiuose procesuose.

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. rugpjūčio 19 d. skundo trūkumams pašalinti, t. y. tiksliai įvardinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) skundžiamą sprendimą, nurodyti sprendimo datą bei numerį, nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami pareiškėjo skundo reikalavimai, pateikti skundą, atitinkantį Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 straipsnio nuostatas, bei nurodyti reikalavimus, kuriais remiantis teismas galėtų priimti vieną iš ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų sprendimų, pateikti pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka arba pageidavimą dėl bylos nagrinėjimo elektroninių ryšių priemonėmis. Teismas išaiškino, kad nurodytu terminu nepašalinus trūkumų, skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui.

Pareiškėjas šalindamas nustatytus trūkumus pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Departamento 2025 m. liepos 9 d. raštą Nr. 25SD13606 (toliau – ir 2025 m. liepos 9 d. raštas) ir 2025 m. rugpjūčio 1 d. raštą Nr. 25SD15304 (toliau – ir 2025m. rugpjūčio 1 d. raštas). Pareiškėjas prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti ginčijamų sprendimų vykdymą.

Pareiškėjas paaiškino, kad Departamentas panaikino jo leidimą laikinai gyventi, kuris buvo išduotas studijų Kauno technologijos universitete pagrindu. Pareiškėjas nurodė, kad jis dar 2025 m. birželio 19 d. pateikė prašymą Departamentui, kuriame prašė neatšaukti jo leidimo laikinai gyventi, informavo Departamentą apie teisminius ginčus dėl akademinio susitarimo nutraukimo, tačiau Departamentas 2025 m. liepos 9 d. šio prašymo nenagrinėjo vien dėl techninių / formalių priežasčių. Pareiškėjas nurodė, kad jo leidimas buvo panaikintas (pripažintas negaliojančiu) nuo 2025 m. liepos 9 d., taip buvo nurodyta 2025 m. rugpjūčio 1 d. rašte, kuriuo Departamentas atmetė pareiškėjo prašymą atidėti arba sustabdyti leidimo panaikinimą.

Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2025 m. rugpjūčio 19 d. skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo panaikinti Departamento 2025 m. liepos 9 d. ir 2025 m. rugpjūčio 1 d. raštus, kuriais netenkinti jo prašymai, tačiau nepateikė informacijos, ar jis kreipėsi į teismą dėl Departamento sprendimo, kuriuo buvo panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, panaikinimo. Teismas nurodė pareiškėjui pateikti informaciją, ar pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl minėto sprendimo panaikinimo bei informaciją, ar pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su prašymu išduoti naują leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, ar teikė kitus prašymus bei ar šie prašymai yra išnagrinėti Departamente.

Šalindamas nustatytus skundo trūkumus, pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 11 d. teismui pateikė skundą su prašymu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Pareiškėjas nurodė, kad prašo panaikinti Departamento 2025 m. liepos 9 d. ir 2025 m. rugpjūčio 1 d. raštus, pakartojo aplinkybes dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, inicijuojamų ginčų su Kauno technologijos universitetu. Pareiškėjas paaiškino, kad iš Departamento yra gavęs tik du pranešimus, t. y. Departamento 2025 m. liepos 9 d. ir 2025 m. rugpjūčio 1 d. raštus, o pats sprendimas, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi, pareiškėjui neįteiktas.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu, t. y. kai skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas nustatė, kad 2025 m. liepos 9 d. raštu Departamentas informavo pareiškėją, jog Departamentas negali nagrinėti pareiškėjo 2025 m. birželio 19 d. prašymo nenaikinti pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi elektroniniu paštu atsiųstas prašymas neatitinka keliamų reikalavimų – nėra pasirašytas galiojančiu kvalifikuotu elektroniniu parašu. Šiame rašte pareiškėjui išaiškinti tokiam prašymui keliami reikalavimai, pacituotos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) nuostatos, įtvirtinančios leidimų laikinai gyventi panaikinimo, užsieniečio grąžinimo (išsiuntimo) į užsienio valstybę pagrindus, pažymėta, kad šios nuostatos imperatyvios.

Taip pat buvo nustatyta, kad Departamentas 2025 m. rugpjūčio 1 d. raštu informavo pareiškėją, jog pareiškėjo 2025 m. liepos 10 d. prašymas atidėti pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimą negali būti tenkinamas, kadangi minėtas leidimas laikinai gyventi Departamento sprendimu yra panaikintas bei paskelbtas negaliojančiu nuo 2025 m. liepos 9 d. Pareiškėjui išaiškinta, jog leidimas laikinai gyventi buvo paskelbtas negaliojančiu, todėl jei pareiškėjas vis dar yra Lietuvos Respublikoje, jis turėtų kreiptis į artimiausią Departamento skyrių, kur bus sprendžiamas pareiškėjo teisinės padėties klausimas. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, jog, remiantis Įstatymo 137 ir 138 straipsniais, užsieniečiai, nesutinkantys su sprendimu dėl jiems išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimo, gali tokį sprendimą skųsti Regionų administraciniam teismui per 14 dienų nuo šio sprendimo įteikimo dienos ABTĮ nustatyta tvarka.

Teismas pažymėjo, kad pagal teismų praktiką ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes; administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai.

Įvertinęs ginčijamų raštų turinį, teismas darė išvadą, kad šie raštai yra informacinio pobūdžio – juose yra teikiama informacija, susijusi su užsieniečių teisine padėtimi Lietuvos Respublikoje, pareiškėjui išaiškintos Įstatymo normos, reglamentuojančios užsieniečių teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, taip pat pareiškėjas informuotas apie jo leidimo laikinai gyventi panaikinimą bei išaiškinta sprendimo, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi, apskundimo tvarka.

Atsižvelgęs į Departamento raštų priėmimo teisinius pagrindus bei pasekmes, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju skundžiami Departamento raštai negali būti pripažįstami individualiais teisės aktais, skųstinais administraciniam teismui. Teismo vertinimu, raštuose išdėstytos aplinkybės yra susijusios su informacijos pateikimu, todėl tokie raštai pagal savo pobūdį nepriskirtini prie aktų, kurie yra ginčo administraciniame teisme dalykas.

Teismas atkreipė dėmesį, kad nors raštuose nurodyta, kad jie gali būti skundžiami teismui, tačiau pažymėjo, kad skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien formalūs kriterijai (pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan.).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad raštai yra informacinio pobūdžio, todėl skundą atsisakė priimti. Atsisakęs priimti pareiškėjo skundą teismas nurodė, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas nesprendžiamas ir grąžino pareiškėjui sumokėtą žyminį mokestį (100 Eur).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir priimti nagrinėti pareiškėjo 2025 m. rugpjūčio 14 d. pateiktą papildytą skundą bei taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti Departamento 2025 m. birželio 19 d. sprendimo Nr. 25S142998, kuriuo panaikintas pareiškėjo leidimas laikinai gyventi (toliau – ir 2025 m. birželio 19 d. Sprendimas), ir Departamento 2025 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo Nr. 25S180650, kuriuo pareiškėjas grąžinamas į užsienio valstybę (toliau – ir 2025 m. rugpjūčio 13 d. Sprendimas), vykdymą.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į skundo papildymą, skubiai nesprendė reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo, o ginčijamus raštus nepagrįstai vertino kaip informacinius.

Pareiškėjas paaiškina, kad tik 2025 m. rugpjūčio 13 d. apsilankęs Departamente pirmą kartą buvo supažindintas su 2025 m. birželio 19 d. Sprendimu dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo ir gavo 2025 m. rugpjūčio 13 d. Sprendimą, kuriuo pareiškėjas įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos iki 2025 m. rugsėjo 12 d. Pareiškėjo įsitikinimu, sprendimai dėl leidimo gyventi panaikinimo ir užsieniečio išsiuntimo privalo būti nagrinėjami teisme. Išsiuntimo sprendimo vykdymas pareiškėjui sukeltų neatitaisomą žalą – jis netektų studijų ir galimybės dalyvauti teisminiuose procesuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, kuria ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui, šalindamas teismo 2025 m. rugpjūčio 5 d. ir 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartimis nustatytus trūkumus, suformulavo reikalavimą panaikinti Departamento 2025 m. liepos 9 d. ir 2025 m. rugpjūčio 1 d. raštus, taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti šių raštų vykdymą.

Bylos duomenys patvirtina, kad reaguodamas į pirmosios instancijos teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, pareiškėjas teismui, be 2025 m. rugpjūčio 11 d. patikslinto skundo (reg. Nr. DOK-35581), 2025 m. rugpjūčio 15 d. pateikė papildytą prašymą (reg. Nr. DOK-36439), kuriame paaiškino, kad po teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutarties priėmimo paaiškėjo naujos aplinkybės. Pareiškėjas tik 2025 m. rugpjūčio 13 d., nuvykęs į Departamento Kauno padalinį, sužinojo apie priimtą 2025 m. birželio 19 d. Sprendimą ir gavo 2025 m. rugpjūčio 13 d. Sprendimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Departamentas nevertino jo 2025 m. birželio 18 d. prašymo su reikšminga informacija. Pareiškėjui buvo įteiktas nutarimas, priimtas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 583 straipsnio 1 dalį, kuris yra neteisėtas ir neproporcingas. Pareiškėjas prašė sustabdyti Departamento 2025 m. birželio 19 d. Sprendimo ir 2025 m. rugpjūčio 13 d. Sprendimo vykdymą, įpareigoti Departamentą laikinai grąžinti leidimą laikinai gyventi (kortelę) arba išduoti laikiną pažymą iki galutinio teismo sprendimo įsiteisėjimo, panaikinti paskirtą administracinę nuobaudą.

Pareiškėjas 2025 m. rugpjūčio 21 d. teismui pateikė paaiškinimą, kuriame atsiprašė dėl painiavos formuluojant skundo reikalavimą, nurodė, kad pateiks naują skundą su prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo, ir pažymėjo, kad teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartyje nėra įvertinos pareiškėjo papildomai pateiktos naujai paaiškėjusios aplinkybės.

Iš atskiruoju skundu skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad teismas sprendė pareiškėjo skundo, kuriuo prašoma panaikinti Departamento 2025 m. liepos 9 d. ir 2025 m. rugpjūčio 1 d. raštus, priėmimo klausimą ir atsisakė pareiškėjo skundą priimti, kadangi, teismo vertinimu, šie raštai yra informacinio pobūdžio ir negali būti administracinės bylos dalyku (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą. Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.).

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal bendrą principą, administracinis teismas skundo priėmimo stadijoje negali vertinti, ar asmens teisės iš tikrųjų yra pažeistos, ir negali atsisakyti priimti skundą, konstatavęs, kad asmens teisės nėra pažeistos. Išimtys iš šio bendro principo gali būti siejamos su tam tikrais akivaizdumo kriterijais, kai skundo priėmimo stadijoje nekyla jokia pagrįsta abejonė, jog skundo dalykas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai. Tačiau tokie išimtiniai atvejai turi būti ypač argumentuotai nurodomi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-186-822/2017; kt.).

Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog skundo priėmimo stadijoje vertinama tik formali skundo atitiktis reikalavimams, kuriuos tokiems procesiniams dokumentams nustato ABTĮ, ir nėra sprendžiama dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo ir teisėtumo; teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016; kt.).

Byloje nustatyta, kad Departamentas 2025 m. liepos 9 d. raštu nurodė, kad nenagrinės (negali nagrinėti) pareiškėjo elektroniniu paštu 2025 m. birželio 19 d. pateikto prašymo nenaikinti leidimo laikinai gyventi, kadangi prašymas nėra pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu.

Departamentas 2025 m. rugpjūčio 1 d. raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą atidėti pareiškėjui išduoto leidimo laikinai gyventi panaikinimą, kadangi minėtas leidimas yra Departamento sprendimu panaikintas ir paskelbtas negaliojančiu nuo 2025 m. liepos 9 d.

Šiuo aspektu pažymėtina, jog VAĮ 14 straipsnis įtvirtina, kad asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka, be kita ko, administraciniam teismui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tuo atveju, kai asmuo, paduodamas skundą administraciniam teismui, ginčija šiam asmeniui pateikto atsakymo į jo kreipimąsi apimtį bei teigia, kad jam nebuvo tinkamai atsakyta į keltus klausimus, išvada apie ginčijamo rašto pobūdį paprastai gali būti daroma tik iš esmės išnagrinėjus pareikštą reikalavimą dėl atitinkamo atsakymo panaikinimo (žr., pvz., 2022 m. balandžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-293-520/2022; 2022 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-510-602/2022; 2022 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-415/2022; kt.).

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančių įrodymų visumą, atsižvelgdama į aptartą teismų praktiką, nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šiuo konkrečiu atveju skundo priėmimo stadijoje yra akivaizdu, jog ginčijami Departamento raštai yra informacinio pobūdžio dokumentai ir jie nesukelia jokių teisinių pasekmių. Šio vertinimo nekeičia, jog skundžiamuose raštuose, be viešojo administravimo subjekto išreikštos valios nenagrinėti prašymo, atsisakyti tenkinti asmens prašymą, yra nurodytas užsieniečių teisinę padėtį nustatantis teisinis reguliavimas.

Dėl pareiškėjo pirmosios instancijos teismui 2025 m. rugpjūčio 15 d. pateikto procesinio dokumento pastebėtina, kad jame nurodomos aplinkybės dėl pareiškėjo netenkinančių Departamento sprendimų priėmimo ir įteikimo, suformuluotas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, reikalavimas įpareigoti Departamentą atlikti tam tikrus veiksmus, panaikinti nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo teisenos byloje.

Pirmosios instancijos teismas šio procesinio dokumento esmės visų turimų bylos duomenų kontekste nesiaiškino ir skundžiama nutartimi nesprendė dėl jame reikštų reikalavimų ir prašymų, nors šis procesinis dokumentas buvo pateiktas iki teismo 2025 m. rugpjūčio 11 d. nutartyje nustatyto termino skundo trūkumams pašalinti pabaigos, t. y. iki 2025 m. rugpjūčio 19 d. Jeigu teismui kilo abejonės dėl skundo dalyko, t. y. ar pareiškėjas skundžia visus Departamento priimtus aktus, ar tik sprendimus dėl leidimo panaikinimo ir įpareigojimo išvykti, teismas privalėjo pasinaudoti skundo trūkumų šalinimo institutu ir padėti pareiškėjui įgyvendinti procesines teises (ABTĮ 12 str., 33 str. 1 d.).

Apibendrindama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinės instancijos teismas nesprendžia pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, kadangi tokio pobūdžio prašymas nagrinėtinas pirmosios instancijos teisme tik išsprendus pareiškėjo skundo priėmimo klausimą (ABTĮ 70 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. U. S. atskirąjį skundą tenkinti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir perduoti Regionų administraciniam teismui pareiškėjo skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė