2025-11-19 Nr. AB-19919-3-62-3-01777-2024-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-209-525/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01777-2024-4

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ryčio Krasausko ir Gintaro Kryževičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – Tarnyba, atsakovo atstovas), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas nuo 2022 m. liepos 26 d. iki 2023 m. birželio 3 d. buvo laikomas Kauno kalėjime (iki 2023 m. sausio 1 d. – Kauno tardymo izoliatorius), 139 ir 163 kamerose.

2.2. Kamerose sanitarinis mazgas neatitiko higienos normų, buvo pažeidžiamas privatumas, nes sanitarinis mazgas atitvertas pertvaromis, tačiau nėra jokių lubų, atskiros vėdinimo sistemos, dėl to kameroje buvo nemalonūs garsai, kvapai.

2.3. Sanitariniame mazge įrengtos drabužių džiovyklos, t. y. virš tualeto ištemptos virvės, ant kurių turėdavo džiovinti rūbus, dėl to jie nemaloniai kvepėjo.

2.4. Periodiškai pareiškėjas būdavo vedamas į dušą, kuriame taip pat buvo pažeidžiamas privatumas. Dušuose buvo patalpa persirengimui, t. y. visi asmenys atviroje patalpoje nusirenginėja ir po to eina į dušą. Dušuose yra pertvaros, tačiau tai privatumo neužtikrina, kadangi buvo matomas visų besinaudojančių dušu asmenų, nebuvo nei durų, nei užuolaidėlių.

2.5. Kamerose pareiškėjas privalėjo gulėti lovoje arba sėdėti susilenkęs, nes virš jo buvo antras lovos aukštas, dėl ko jautė nugaros skausmus, o pas gydytojus patekti nebuvo įmanoma.

2.6. Nuo 2023 m. birželio 3 d. iki 2023 m. lapkričio mėn. pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių kalėjimo 6 ir 8 būriuose, taip pat karantino ir laikino izoliavimo patalpose. Šios įstaigos dušo patalpoje taip pat nebuvo užtikrintas pareiškėjo privatumas, nes dušai atitverti pertvaromis, tačiau vis tiek visi vienas kitą mato, dušai įrengti vienas priešais kitą, todėl pertvaros privatumo neužtikrina, nėra persirengimo kambarių, todėl rankšluosčiai ir rūbai po maudynių būdavo drėgni. Naudojimasis dušais buvo neribojamas, todėl išgyvenimai buvo daug intensyvesni. Be to, 6 ir 8 būriuose nebuvo užtikrintas privatumas ir gyvenamojoje patalpoje, tiek iš lauko, tiek iš koridoriaus pusės yra langai, pro kuriuos nuteistieji ar pareigūnai jį matydavo. Prieš langus buvo kitas bendrabutis ir jo gyventojai matydavo, ką pareiškėjas veikia. Buvo pasikabinę savadarbes užuolaidas, tačiau pareigūnai jas nuplėšdavo. Nuo 2023 m. lapkričio mėn. pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių kalėjimo 14 būryje, pirmame aukšte su dideliais langais, aplink bendrabutį padaryti takai vaikščiojimui, todėl buvo nuolat stebimas, net kalbinamas kitų nuteistųjų, visiškai neturėjo privatumo.

2.7. Pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis taksofonu, taksofonai įrengti koridoriuose, nebuvo jokių kabinų ar įrengimų, ribojančių triukšmą, koridoriais nuolat vaikšto nuteistieji, kurie kalba, šūkauja, todėl sunku susikalbėti, kiti nuteistieji gali įsidėmėti telefono numerį, kuris aiškiai matomas ekranėlyje. Pareiškėjas negalėjo bendrauti telefonu su advokatu, šeima, sugyventine, nes pokalbis nebūdavo konfidencialus.

2.8. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė dvasines ir moralines kančias, neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, privatumo stoka padarė jį „vienišiumi“, t. y. bijo didesnių susibūrimų, vengia kontakto su kitais asmenimis.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Tarnyba atsiliepime prašė skundą atmesti.

4. Atsakovas rėmėsi šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Reikalavimas įrengti sanitarinio mazgo kabinas arba pertvara iki lubų atskirti sanitarinio mazgo vietą taikomas bausmės atlikimo vietų įstaigoms, kuriose įrengiamos naujos kameros arba rekonstruojamos ar kapitališkai remontuojamos esamos kameros. Kauno kalėjime naujos kameros neįrenginėjamos, nerekonstruojamos ir kapitaliai neremontuojamos. Visose įstaigos kamerose sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas tvarkingomis durimis. Kauno kalėjimo kamerose įrengti atidaromi langai, sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas per langus, kamerose įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Pasitaiko atvejų, kad patys nuteistieji piktybiškai elgdamiesi, rūkydami kamerose, užkiša ortakius.

4.2. Kauno kalėjime atskiros drabužių džiovinimo patalpos nėra įrengtos, patalynė ir drabužiai plaunami ir džiovinami Kauno kalėjime esančioje skalbykloje.

4.3. Teisės aktai nenustato reikalavimų dėl dušo kabinų įrengimo nuteistųjų įrengtoms maudymosi vietoms. Dušo patalpos Kauno kalėjime įrengtos vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatomis. Kauno kalėjimo dušo patalpose dušuose įrengtos pertvaros, dušai įėjus į patalpą išdėstyti tik vienoje pusėje.

4.4. Kauno kalėjime kameros aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi, vadovaujantis teisės aktais, kurie nedraudžia įrengti dviaukščių lovų. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į kalėjimo administraciją su skundu ir (ar) prašymu, jog naudojantis dviaukštėmis lovomis kilo kokie nors nepatogumai.

4.5. Dėl privatumo naudojantis dušu Pravieniškių 1-ajame kalėjime nurodė, kad bendrojo naudojimo dušinėse pertvaros iš šonų įrengtos nuo 2022 m. spalio 14 d., karantino patalpoje dušinėje pertvaros įrengtos nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d. Pareiškėjui buvus karantino patalpose nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2023 m. birželio 9 d. dušo pertvarų nors ir nebuvo įrengta, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jam buvo sudarytos kalinimo sąlygos, dėl kurių buvo viršytas neišvengiamai kalinimui būdingas kentėjimo laipsnis. Nuteistieji išleidžiami į dušą ne rečiau kaip 2 kartus per savaitę. Pareiškėjas, būdamas karantino patalpoje, į dušą buvo išvestas 2 kartus. Atsakovo atstovas neturi duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis raštu į kalėjimo administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo, todėl laikytina, kad kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė, pareiškėjas į įstaigos psichologus taip pat nesikreipė.

4.6. Persirengimo patalpos prie dušinės įrengimo teisės aktai nenustatė (bendra nuteistųjų dušinė nėra laikoma sanitarine švarykla). Pravieniškių 1-ajame kalėjime vietos persirengti įrengtos tose pačiose dušų patalpose: suoliukai, pakabos (kabliukai) drabužiams pasikabinti. Persirengimo ir prausimosi vietų įrengimas yra analogiškas visų viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) persirengimo vietų įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtas nuostatas dėl tokių patalpų įrengimo.

4.7. Teisės aktai nenustato užuolaidų / žaliuzių įrengimo nuteistųjų gyvenamosiose patalpose ant langų.

4.8. Laisvės atėmimo vietos pareigūnams teisės aktai nustato pareigą užtikrinti skambinančiųjų priežiūrą ir kontrolę pokalbių metu. Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Teisės aktai nenustato pataisos įstaigoms papildomų reikalavimų taksofonams įrengti.

II

5. Regionų administracinis teismas 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas kilusį ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (6.271 str.), Pataisos įstaigų (Tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 (toliau – Taisyklės; 2, 10, 12.2, 12.5, 12.9, 14.10 p.), Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir HN 134:2015; 44 p.), nuostatomis.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Pravieniškių 1-ajame kalėjime buvo laikomas laikotarpiu nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2024 m. rugsėjo 6 d. skirtinguose būriuose ir skirtingose gyvenamosiose patalpose, o laikotarpiu nuo 2022 m. liepos 28 d. iki 2024 m. kovo 8 d. periodiškai buvo etapuojamas į Kauno kalėjimą, kur buvo laikomas skirtingose kamerose.

8. Vertindamas argumentus dėl Kauno kalėjimo kamerose netinkamai įrengto sanitarinio mazgo ir dėl to pažeidžiamo pareiškėjo privatumo, o taip pat nemalonių garsų ir kvapų kamerose, neįrengtos vietos rūbams džiovinti, teismas atkreipė dėmesį, kad Tarnyba patvirtino, jog visose Kauno kalėjimo kamerose sanitarinio mazgo įėjimas atskirtas tvarkingomis durimis, taip pat įrengti atidaromi langai ir yra sudaryta galimybė išvėdinti kameras per langus, taip pat kamerose įrengta ištraukiamoji ventiliacija. Teismas iš į bylą pateiktų fotonuotraukų nustatė, kad sanitariniai mazgai kamerose atitverti nuo likusios kameros erdvės lubų nesiekiančiomis sienelėmis, įėjimai į sanitarinių mazgų zonas atskirti durimis. Teismas pažymėjo, kad pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką sanitarinio mazgo atitvėrimas durimis arba užuolaidomis pakankamai užtikrina kamerose laikomų asmenų privatumą. Teismas taip pat pažymėjo, kad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2024 m. rugpjūčio 28 d. patikrinimo akte konstatuota, jog Kauno kalėjimo kamerose įrengta mechaninė patalpų vėdinimo ir kondicionavimo sistema, kuri patikrinimo metu buvo įjungta ir veikė, taip pat patalpos vėdinamos per langus. Be to, Kauno kalėjimas pastatytas iki Taisyklių įsigaliojimo, todėl ginčui aktualiu laikotarpiu teisės aktai nenumatė imperatyvaus reikalavimo sanitarinį mazgą visiškai izoliuoti nuo likusio kameros ploto, sanitariniame mazge įrengti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą arba kameroje įrengti būtent mechaninį vėdinimą, o natūralus vėdinimas, t. y. vėdinimas per langus, atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas taip pat nustatė, kad 2024 m. rugsėjo 27 d. pažymoje nurodyta, kad atskirų drabužių džiovinimo patalpų Kauno kalėjime nėra įrengta, patalynė ir drabužiai plaunami ir džiovinami esančioje skalbykloje.

9. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl sanitarinių mazgų įrengimo ir nemalonaus kvapo kamerose. Kamerose įrengti sėdimi klozetai su vandens nuleidimo bakeliais, būtinybės džiovinti drabužius sanitariniame mazge nėra, nes jie skalbiami centralizuotai, pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais mazgais, esant durims, buvo užtikrintas, todėl pareiškėjo pretenzijos dėl neužtikrinto privatumo ir kvapų kamerose buvo atmestos.

10. Vertindamas argumentus dėl neužtikrinto pareiškėjo privatumo naudojantis dušu tiek Kauno kalėjime, tiek Pravieniškių 1-ajame kalėjime, teismas pažymėjo, kad teisės aktai nereglamentuoja detalaus nei pačių dušo patalpų, nei persirengimo kambarių įrengimo laisvės atėmimo įstaigose. Teismas, aptaręs atsakovo atstovo atsiliepime nurodytas aplinkybes, įvertinęs dušo patalpų fotonuotraukas, iš kurių matosi, kad dušinėse įrengtos pertvaros, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad Kauno kalėjimo ar Pravieniškių 1-ojo kalėjimo administracija, įrengdama dušo patalpas, pažeidė teisės aktus. Iš pateiktų fotonuotraukų teismas nustatė, kad dušinėse įrengtos pertvaros, kas minimaliai užtikrina jose besimaudančių asmenų privatumą. Dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Aplinkybė, kad pareiškėjui esant Pravieniškių 1-ojo kalėjimo karantino patalpose nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2023 m. birželio 9 d. ir galbūt naudojantis dušu pertvaros dar nebuvo įrengtos, nagrinėjamu atveju nėra teisiškai reikšminga, nes pareiškėjas tuo laikotarpiu į dušą galėjo būti išvestas tik 2 kartus, o toks trumpalaikis nepatogumas negalėjo pareiškėjui sukelti tokių išgyvenimų, kurie galėtų būti vertinami kaip neturtinė žala.

11. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl kamerose buvusių dviaukščių lovų. Teismas nenustatė duomenų, kad pareiškėjas dėl galimų nepatogumų naudojantis dviaukštėmis lovomis būtų kreipęsis į įstaigos administraciją. Į bylą pateiktos gyvenamųjų patalpų fotonuotraukos patvirtina, kad didžiojoje dalyje kamerų lovos dviaukštės, tačiau atstumas tarp pirmo ir antro aukšto yra pakankamai didelis, ir sėdėti susilenkus pareiškėjui nebuvo poreikio, visose kamerose yra prie stalų pastatyti suoliukai, vietos judėti kamerose pakankamai. Byloje nėra duomenų, kad būtent pareiškėjui teko miegamoji vieta pirmame lovos aukšte, teisės aktai nedraudžia laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose patalpose įrengti dviaukščių lovų, todėl pareiškėjo pretenzijos nepagrįstos.

12. Teismas taip pat atmetė argumentus dėl pareiškėjo stebėjimo per langus, nes byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, jog įstaigoje langai gyvenamosiose patalpose įrengti pakankamai aukštai, jie nėra dideli ir stebėti per juos patalpos vidaus iš lauko nėra galimybės, o užuolaidų įrengimo ant langų teisės aktai nereglamentuoja.

13. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl taksofonų įrengimo ir su tuo susijusių pažeidimų (be kita ko, dėl privatumo). Teismas pažymėjo, kad teisės aktai telefonų įrengimo laisvės atėmimo vietose nereglamentuoja, o argumentai dėl privatumo skambinant telefonu pažeidimo, esant netinkamam atitvėrimui, yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio, pareiškėjas nekonkretizavo atvejų, kai jo teisė į privatumą buvo pažeista ir dėl to buvo sukelti rimti neigiami padariniai, pažeistos jo teisės ir teisėti interesai. Byloje nepateikti įrodymai, kad pareigūnai ar kiti nuteistieji, klausydamiesi pareiškėjo pokalbių, rinko informaciją apie pareiškėjo privatų gyvenimą, ją skleidė kitiems asmenims ar pan.

14. Nenustatęs nei atsakovo neteisėtų veiksmų, nei pareiškėjo patirtos žalos, teismas sprendė, kad šiuo atveju nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl neturtinės žalos atlyginimas yra negalimas.

15. Likusius ginčo šalių argumentus teismas pripažino neturinčiais lemiamos reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau jų nevertino.

III

16. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

17. Pareiškėjas pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir remiasi šiais pagrindiniais argumentais:

17.1. Pirmosios instancijos teismas neišnagrinėjo esminių pareiškėjo argumentų.

17.2. Pareiškėjas nesutinka su argumentais, kad Taisyklės taikomos tik naujiems kalėjimams. Pareiškėjas pabrėžia, kad jis Kauno kalėjime buvo laikomas sanitarinio mazgo patalpoje (tualete), iš kurios sklido nemalonus kvapai, garsai, buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas, orumas. Teisės aktai įtvirtina, kad sanitarinis mazgas privalo būti atskirtas nuo likusio kameros ploto.

17.3. Aplinkybė, kad, kaip nurodė teismas, teisės aktai nenustato detalaus dušo ar persirengimo patalpų įrengimo negali pateisinti to, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo žeminamas. Nors Kauno kalėjime tiek persirengimo patalpoje, tiek praeinant pareiškėją galėjo matyti kiti nuteistieji, tyčiojosi iš jo, gąsdino jį, o tai negalėjo būti prilyginta bausmės paskirčiai. Pravieniškių kalėjime dušo kabinos buvo įrengtos viena prieš kitą, o tai akivaizdžiai pažeidžia asmenų privatumą, ką pripažino ir įstaigos darbuotojai.

17.4. Neaišku, kaip teismas įvertino, kad aukštis tarp lovų buvo pakankamas, pareiškėjas negalėjo atsisėsti, dėl to kentė skausmus.

17.5. Teismo argumentai dėl žaliuzių ar užuolaidų ant langų yra nepagrįsti – teismas nurodė, kad langai yra pakankamai aukšti ir per juos asmenų stebėti nėra galimybės, tačiau byloje šių langų nuotraukų nebuvo pateikta. Be to, kitose įstaigos patalpose žaliuzės ant langų yra įrengtos.

17.6. Vertindamas argumentus dėl pažeisto privatumo naudojantis taksofonu teismas vadovavosi neaktualias, negaliojančiais įstatymais. Pareiškėjo argumentai šiuo aspektu buvo detalūs ir pagrįsti, skambinimo būdelės nebuvo įrengtos.

17.7. Netinkamos kalinimo sąlygos pareiškėjui sukėlė itin didelius neigiamus išgyvenimus, stresą, sukrėtimą, buvo žeminamas jo orumas, todėl pareiškėjui kilo neturtinė žala, tačiau teismas šių aplinkybių neįvertino.

18. Atsakovo atstovas Tarnyba atsiliepime prašo atmesti apeliacinį skundą, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Tarnybos vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, kurios pagrįstų, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ar nukrypo nuo teismų praktikos. Tai, kad teismo sprendimas netenkina pareiškėjo, nesudaro pagrindo panaikinti sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 19. Byloje kilo ginčas dėl 20 000 Eur neturtinės žalos priteisimo, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Kauno kalėjime (nuo kameros patalpos nebuvo tinkamai atskirtas sanitarinis mazgas, dėl to buvo pažeidžiamas pareiškėjo privatumas, kamerose tvyrojo nemalonus kvapas, tekdavo girdėti nemalonius garsus, kamerose nebuvo vietos drabužiams džiovinti, dušo patalpose taip pat buvo pažeidžiamas privatumas, dėl kamerose įrengtų dviejų aukštų lovų pareiškėjas buvo priverstas sėdėti susilenkęs, dėl to jautė skausmus), ir Pravieniškių 1-ame kalėjime (dušo patalpose buvo pažeidžiamas privatumas, duše nebuvo persirengimo kambarių, pareiškėją per gyvenamosios patalpos langus galėjo matyti kiti asmenys (ant langų nebuvo žaliuzių), pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis taksofonu, t. y. skambinant).

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nenustatęs būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos – Tarnybos neteisėtų veiksmų.

21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir pareiškėjo argumentus bei priėjo prie nepagrįstų išvadų bei nepaneigė pareiškėjo nurodytų netinkamų (nežmoniškų) kalinimo sąlygų ir dėl to patirtos neturtinės žalos.

22. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23. Reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str.), atlyginimo gali būti tenkinamas tik esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

24. Nagrinėdamas bylas dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios pozicijos, kad atsižvelgiant į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą. Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, laikymąsi tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016; kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016, 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; kt.).

25. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl skambinimo telefonu sąlygų, pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atsižvelgdamas į pataisos įstaigos pareigūnų pareigą užtikrinti nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, yra nurodęs, kad nėra galimybės suteikti visišką privatumą skambintojui, nes priešingu atveju bus pažeisti apsaugos ir priežiūros principai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1840-415/2019; 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-26-520/2021; 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-644-822/2021; kt.). Laisvės atėmimo vietos pareigūnai turi pareigą užtikrinti skambinančiųjų priežiūrą ir kontrolę pokalbių metu. Tokia kontrolė gali sukelti asmeniui tam tikrus neigiamus patyrimus, tačiau tam tikri suimtųjų ir nuteistųjų asmenų privatumo bei kitokio pobūdžio apribojimai bei su tuo susiję neigiami išgyvenimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su kalinimo esme ir tikslais bei saugaus bausmės vykdymo užtikrinimu, kol tai asmeniui nesukelia itin rimtų neigiamų padarinių, galėjusių nulemti neturtinės žalos kilimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-46-789/2024; kt.).

26. Pareiškėjo argumentai dėl privatumo skambinant telefonu pažeidimo, esant netinkamam taksofono įrengimui bei neužtikrinant pokalbio konfidencialumo, yra abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio. Byloje nepateikti įrodymai, kad pareigūnai ar kiti nuteistieji, klausydamiesi pareiškėjo pokalbių, rinko informaciją apie pareiškėjo privatų gyvenimą, skleidė ją kitiems asmenims. Pareiškėjas nekonkretizavo ir neindividualizavo, nenurodė konkrečių atvejų, kad vykdoma jo skambučių kontrolė sudarytų prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-934-822/2021; kt.). Todėl pareiškėjo argumentai dėl netinkamų telefonų (taksofonų) įrengimo ir dėl to patirtos neturtinės žalos atmetami.

27. Priešingai nei tvirtinama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo galimybes išdžiovinti drabužius, nurodė, kad įstaigoje buvo įrengta skalbykla, kurioje ir buvo skalbiami ir džiovinami drabužiai. Su tuo susiję pareiškėjo argumentai vertintini kaip bendro, hipotetinio pobūdžio, todėl atmestini.

28. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus dėl dviaukščių lovų įrengimo pataisos įstaigoje. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas tvirtino, kad lovos buvo nepatogios, jis turėjo sėdėti susilenkęs, tačiau byloje nebuvo duomenų, kad jis dėl galimų nepatogumų buvo kreipęsis į įstaigos administraciją, be to, teismas taip pat įvertino byloje pateiktas nuotraukas ir priėjo prie išvados, kad, iš esmės, pareiškėjui nuolat sėdėti susilenkus nebuvo poreikio. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo kitaip vertinti pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmestini.

29. Pareiškėjas taip pat nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad teisės aktai nenustato užuolaidų įrengimo ant langų, o su tuo susiję argumentai yra bendro, hipotetinio pobūdžio, todėl atmestini.

30. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo nusiskundimus dėl privatumo pažeidimo sanitarinio mazgo patalpoje pataisos įstaigose, kuriose jis buvo laikomas, rėmėsi į bylą pateiktomis fotonuotraukomis, ir nurodė, kad sanitariniai mazgai kamerose atitverti nuo likusios kameros erdvės lubų nesiekiančiomis sienelėmis, įėjimai į sanitarinių mazgų zonas atskirti durimis, t. y. pareiškėjo privatumas buvo užtikrintas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios teismo išvados nėra tinkamai motyvuotos ir pagrįstos. Byloje yra pateiktos gyvenamųjų patalpų ir sanitarinių mazgų fotonuotraukos, tačiau iš jų nėra galimybės nustatyti, nei kada jos buvo padarytos, nei kokios kameros jose užfiksuotos, taip pat byloje nebuvo surinkta duomenų dėl šių sienelių aukščio. Be to, konkrečiose nuotraukose matyti, kad įėjimas į sanitarinio mazgo patalpą nėra atskirtas durimis ar užuolaidomis.

31. Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertina pirmosios instancijos teismo išvadas dėl dušo patalpų netinkamo įrengimo (pareiškėjo pažeisto privatumo) – iš į bylą pateiktų konkrečių nuotraukų matyti, kad dušo patalpos pataisos įstaigose buvo atskirtos viena nuo kitos sienelėmis. Tačiau iš nuotraukų nėra galimybės nustatyti, ar dušai nebuvo įrengti vienas prieš kitą, kaip ir tvirtino pareiškėjas, taip pat kada šios patalpos buvo nufotografuotos. Pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, kad konkrečiu laikotarpiu sienelės nebuvo įrengtos, tačiau vertino, kad pareiškėjas šiuo aspektu neįrodė neturtinės žalos, t. y., pirmosios instancijos teismo sprendime pateikta argumentacija byloja, kad teismas, iš esmės, pripažino kalinimo sąlygų pažeidimą, nors vėliau nurodė, kad atsakovo neteisėtų veiksmų nenustatyta.

32. Kartu akcentuotina, kad, nors pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl nemalonaus kvapo ir garsų dėl ne iki lubų atitverto sanitarinio mazgo, tačiau naujausioje ir vyraujančioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. sausio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-332-624/2023; 2024 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-11-520/2024, 2024 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-39-1188/2024, 2025 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-8-662/2025) pripažįstama, jog situacija, kai kameroje sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios erdvės ir dėl to gyvenamojoje erdvėje tvyro nemalonus kvapas, ypač kai toje patalpoje gyvena keli asmenys, sanitariniame mazge nėra efektyvios oro šalinimo sistemos ir pan., yra nepriimtina visuomenėje, nesuderinama su humanizmo principu, žemina asmens orumą.

33. Atsižvelgiant į išdėstytą, konstatuotina, kad byloje nebuvo nustatytos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo nusiskundimais dėl neužtikrinto privatumo sanitarinio mazgo (ir su tuo susijusių argumentų dėl kvapo ir garsų) ir dušo patalpose.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017 ir kt.). Vien tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012 ir kt.).

35. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylos dalį dėl pareiškėjo privatumo neužtikrinimo dušo ir sanitarinio mazgo patalpose, taip pat dėl su tuo susijusių nusiskundimų dėl kvapo ir garsų pataisos įstaigų kamerose, grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį dėl pareiškėjo A. V. privatumo neužtikrinimo dušo ir sanitarinio mazgo patalpose, taip pat dėl su tuo susijusių nusiskundimų dėl kvapo ir garsų pataisos įstaigų kamerose ir šią bylos dalį perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo 2024 m. gruodžio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Rytis Krasauskas

Gintaras Kryževičius