2020-02-06 Nr. AB-2653-3-61-3-01600-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. A-392-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01600-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo biudžetinės įstaigos Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos skundą atsakovui Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai (skundą padavusi institucija), trečiajam suinteresuotam asmeniui I. J. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Atsakovas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba (skundą padavusi institucija) (toliau – ir atsakovas, Tarnyba, Kontrolierius) kreipėsi į teismą su prašymu, kuriame prašė: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. balandžio 5 d. sprendimą Nr. 3R-145(AG-98/03-2018) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) palikti galioti Lietuvos Respublikos lygių galimybių kontrolieriaus 2018 m. vasario 8 d. sprendimą Nr. (17)SN-247)SP-18 „Dėl galimos diskriminacijos amžiaus pagrindu biudžetinei įstaigai Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai teikiant paslaugas tyrimo“ (toliau – ir Kontrolieriaus sprendimas).

2. Atsakovas nurodė, kad 2017 m. lapkričio 29 d. Tarnyboje buvo gautas trečiojo suinteresuoto asmens I. J. (toliau – ir studentė) elektroninis skundas (toliau – ir Skundas), kuriame ji nurodė, kad apsilankiusi biudžetinėje įstaigoje Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos (toliau – ir pareiškėjas, Biblioteka) Vaikų ir jaunimo literatūros departamente (toliau – ir Departamentas), norėjo į namus pasiimti rašytojo Oskaro Vaildo (Oscar Wilde) knygą, tačiau jai nebuvo leista. Bibliotekos registratūros bei Departamento darbuotojos studentei paaiškino, kad į namus knygas iš Departamento gali imti tik vaikai, moksleiviai, o kadangi ji yra studentė, gali knygą skaityti tik pačioje Bibliotekoje. Studentė manė, jog tai yra diskriminacijos atvejis.

3. Atsakovas teigė, kad Kontrolierius sprendime konstatavo, jog Biblioteka, teikdama paslaugas, neužtikrina Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintos pareigos. Kontrolierius sprendimu nusprendė kreiptis į Bibliotekos generalinį direktorių ir siūlyti sudaryti visiems registruotiems Bibliotekos vartotojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, vienodas knygų išdavimo į namus sąlygas. Nesutikdama su Kontrolieriaus sprendimu, Biblioteka apskundė jį Komisijai, kuri nusprendė panaikinti Kontrolieriaus sprendimą ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti Skundą.

4. Atsakovas teigė, kad Komisijos sprendimas nepagrįstas dėl išvados, jog Skunde nurodytos faktinės aplinkybės nebuvo nustatinėjamos bei tiriamos. Tarnyba atkreipė dėmesį į tai, kad Skunde buvo nurodytos aplinkybės, sudarančias pažeidimo pagrindą ir pateikti faktai apie tai, jog Bibliotekos darbuotojai atsisakė išduoti į namus konkrečią knygą dėl to, kad to neleido padaryti galiojanti Bibliotekos knygų išdavimo tvarka. Todėl Tarnybos tyrimo dalyku buvo Bibliotekos taisyklių nuostatos, nustatančios apribojimus amžiaus pagrindu, kurios savaime suponuoja diskriminaciją tam tikrų asmenų grupių atžvilgiu, t. y. konkrečiai, buvo vertinama, ar Biblioteka, nustatydama skirtingas knygų skolinimosi į namus taisykles vartotojams, priklausomai nuo jų amžiaus, nepažeidė Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatų. Atsakovas nurodė, jog nustačius, kad tam tikra nuostata, kriterijus, yra mažiau palankus visai asmenų grupei, galima pripažinti lygių galimybių pažeidimą.

5. Atsakovas teigė, kad Komisija iš esmės kvestionuodama Kontrolieriaus atliktą tyrimą ir priimtą Kontrolieriaus sprendimą, nepasisakė dėl Bibliotekos skunde nurodytos klaidingos aplinkybės, jog knyga, kurią studentė pageidavo išsinešti į namus, yra įrašyta į švietimo programų sąrašą, ir dėl šios priežasties studentė negalėjo skolintis knygos į namus, t. y. ne dėl savo amžiaus, o dėl teisėtai pagrįsto kriterijaus, taikomo visiems Bibliotekos vartotojams. Tarnyba patikrino ir nustatė, jog Oskaro Vaildo knyga „Kentervilio pilies vaiduoklis“ nebuvo įtraukta į švietimo programų sąrašą. Šį suklydimą pripažino ir Bibliotekos atstovai Komisijos posėdžio metu.

6. Atsakovas paaiškino, kad Kontrolierius, atlikdamas tyrimą, nagrinėjo Bibliotekos taisyklių nuostatas, papildomai teiravosi informacijos Bibliotekos darbuotojų telefonu, kadangi taisyklių nuostatos nėra pakankamai aiškios ir nuoseklios. Tyrimo metu buvo nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, jog Bibliotekoje yra sudaromos skirtingos sąlygos registruotiems Bibliotekos vartotojams, priklausomai nuo jų amžiaus, gauti knygas į namus. Laisvalaikio skaityklos vartotojai – asmenys nuo 18 metų amžiaus, neturi galimybės išsinešti į namus to paties dokumento, kaip ir Vaikų ir jaunimo literatūros departamento vartotojai. Tarnyba tyrimo metu nustatė, jog Departamento ir Laisvalaikio skaityklos knygų fondai nėra tapatūs. Dalis knygų yra teikiamos tik viename iš minėtų Bibliotekos padalinių, todėl Departamente ir Laisvalaikio skaitykloje yra sudaromos skirtingos, siejamos su Bibliotekos registruotų vartotojų amžiumi, paslaugų teikimo sąlygos. Atsakovas teigė, kad Komisija, konstatuodama priešingai, rėmėsi iš esmės klaidinančiu Bibliotekos teiginiu.

7. Atsakovas nustatė, jog Bibliotekos taisyklėse įtvirtinti amžiaus apribojimai pažeidžia tiek pilnamečių asmenų lygias galimybes (kadangi jiems neteikiama knygų į namus išdavimo paslauga Departamente), tiek nepilnamečių asmenų (kadangi jie negali tapti Laisvalaikio fondo vartotojais). Atsakovas išanalizavo trijų didžiausių šalies miestų bibliotekų knygų išdavimo į namus tvarkas ir konstatavo, jog Bibliotekos statusas bei funkcijos nesudaro pagrindo taikyti apribojimus amžiaus pagrindu, tokių apribojimų negalėtų pateisinti ir siekis užtikrinti vaikų poreikį į švietimą.

8. Atsakovas nesutiko su Komisijos sprendimo išvada, jog Tarnyba negalėjo nurodyti, kas ir kaip turėtų būti keičiama ir atkreipė dėmesį, kad Kontrolierius, priimdamas rekomendacinio pobūdžio sprendimą, toliau atlieka tokio sprendimo vykdymo priežiūrą.

9. Atsakovas teigė, kad Komisijos argumentai dėl Kontrolieriaus sprendimo nekonkretaus pobūdžio bei šio sprendimo tyrimo objekto tinkamumo yra nepagrįsti. Atsakovas nesutiko, kad Kontrolierius netyrė konkretaus atvejo, bet aiškinosi taisyklių nuostatas, kadangi Komisija konstatavo, jog Kontrolierius privalėjo nurodyti konkrečias Bibliotekos taisyklių nuostatas, kurios turėtų ir kaip turėtų būti keičiamos. Atsakovas pažymėjo, kad Komisijos sprendimas neatitinka Lietuvos administracinių ginčų komisijos įstatymo 18 straipsnio 7 dalies reikalavimų, pagal kuriuos Komisijos sprendime privalo būti nurodytos Komisijos nustatytos aplinkybės, jų teisinis įvertinimas, priimto sprendimo esmė ir motyvai.

10. Pareiškėjas Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atsiliepime prašo Tarnybos prašymą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Komisijos sprendimą.

11. Pareiškėjas nurodė, kad Kontrolieriaus sprendimas priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 18 dalį, 8 straipsnį, nes administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Kontrolierius nurodė, jog jo tyrimą sudarė Skunde pateiktų faktinių aplinkybių, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vartotojų aptarnavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus 2017 m. birželio 6 d. įsakymu Nr. B-148 „Dėl Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vartotojų aptarnavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės), papildomos informacijos, gautos telefonu iš Bibliotekos darbuotojų bei Bibliotekos pateiktos informacijos (2017 m. gruodžio 14 d. raštas Nr. SD-17-1420 (toliau – ir Raštas) vertinimas. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba neminėjo, nei kada buvo skambinta, nei su kuo kalbėta, nei kokios informacijos buvo teirautasi ir kokia ji buvo pateikta, o tokia procedūra neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnyje nustatytų reikalavimų, pagal kuriuos Biblioteka ir suinteresuoti asmenys turi būti informuoti apie patikrinimo laiką, kad jie galėtų, jei pageidauja, dalyvauti patikrinime. Žodiniai pareiškimai ir parodymai turi būti užfiksuoti patikrinimo akte (išvadoje) ir pan. Pareiškėjas pažymėjo, kad teisėtu ir tinkamu tyrimo atlikimu laikoma, kai informaciją pateikia kompetentingas ir įgaliotas institucijos darbuotojas, tinkamai informuotas apie administracinės procedūros vykdymą.

12. Pareiškėjas nurodė, kad Tarnyba tik po Bibliotekos skundo Komisijai kreipėsi į studentę, siekdama išsiaiškinti, kokią knygą ji pageidavo išsinešti į namus, o dėl ribotos informacijos, pateiktos Kontrolieriaus sprendime (buvo nurodytas tik knygos autorius, bet ne pavadinimas), Komisija nepasisakė dėl Bibliotekos skunde nurodytos aplinkybės, jog aptariama knyga yra įtraukta į švietimo programų sąrašą. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad šis Tarnybos argumentas nėra nagrinėjamo ginčo dalykas, turintis esminės reikšmės bylai ar darantis įtaką Komisijos ar teismo sprendimui.

13. Pareiškėjas teigė, jog Taisyklių 19 punktas, reglamentuojantis knygų išdavimo į namus kriterijus, taikomas visiems vartotojams vienodai ir tuomet, jei knygos egzempliorių yra pakankamai vaikų poreikiams patenkinti, vienas iš jų gali patekti į Laisvalaikio fondą ir būti išduodamas į namus. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į pagrindus ir kriterijus, kuriais remiantis yra formuojami ir komplektuojami Bibliotekoje esantys fondai, kurie negali būti tapatūs, nes priešingu atveju vaikai galėtų prieiti prie tokios literatūros, kuri nėra tinkama jų amžiaus raidai ir brandai. Vaikų ir jaunimo literatūros fondas yra formuojamas ir komplektuojamas diferencijuojant tam tikrai asmenų grupei priskirtiną literatūrą pagal amžiaus kriterijų ir yra pateisinamas Įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, kurioje nurodyta netiesioginės diskriminacijos sąvoka. Pareiškėjas nurodė, kad Biblioteka šiuo aspektu siekia teisėto tikslo tinkamomis ir būtinomis priemonėmis užtikrinti vaiko interesus ir apsaugoti vaiko teises.

14. Pareiškėjas atsakovo teiginį, jog Taisyklėse įtvirtinti amžiaus apribojimai pažeidžia tiek pilnamečių, tiek nepilnamečių asmenų lygias galimybes, vertino kaip pažeidžiantį vaiko teises ir interesus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme, Vaiko teisių konvencijos 17 straipsnyje, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 24 straipsnio 1 dalyje ir atkreipė dėmesį, kad pagal Bibliotekos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. ĮV-759 „Dėl Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai), knygų išdavimas į namus registruotiems vartotojams yra tik viena iš prieigos prie išteklių formų ir nėra privalomai taikoma. Pareiškėjas paaiškino, kad nagrinėjamu atveju studentei buvo pasiūlytos kitos prieigos prie išteklių formos ir būdai (studentė galėjo knygą skaityti vietoje arba per internetinę prieigą duomenų bazėje „Vyturys“ nuotoliniu būdu), todėl nėra faktinio naudojimosi Bibliotekos ištekliais teisių apribojimo.

15. Pareiškėjas abejojo Kontrolieriaus sprendimo rekomendaciniu pobūdžiu, nes jame aiškiai nurodyti institucijai teisines pasekmes sukeliantys įpareigojimai, o Kontrolieriaus sprendimo paviešinimas daro žalą Bibliotekos reputacijai.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. liepos 31 d. sprendimu atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Teismas nustatė, kad studentė Tarnybai pateikė Skundą, kuriame nurodė, kad Bibliotekoje jai nebuvo leista į namus pasiimti Oskaro Vaildo knygą. 2017 m. gruodžio 11 d. raštu Nr. (17)SN-247)S-733 „Dėl informacijos pateikimo“ Kontrolierius kreipėsi į Biblioteką, abstrakčiai nurodydamas, jog Tarnyboje buvo gautas Skundas. Kontrolierius paprašė pateikti informaciją ir atsakyti į klausimus. Biblioteka Raštu atsakė Kontrolieriui, jog asmenys Bibliotekoje yra aptarnaujami vadovaujantis Taisyklėmis.

18. Teismas nustatė, kad Kontrolierius 2018 m. vasario 8 d. priėmė Kontrolieriaus sprendimą, su kuriuo Biblioteka nesutiko, reaguodama Kontrolieriui 2018 m. vasario 19 d. pateiktu raštu Nr. SD-18-206 (b. l. 46–47) „Dėl sprendimo“ ir 2018 m. kovo 7 d. pateikdama Komisijai skundą. Teismas nurodė, kad Biblioteka skunde Komisijai išdėstė panašius argumentus, kaip ir teismui pateiktame atsiliepime į Kontrolieriaus prašymą, tik skunde Komisijai buvo nurodyta, jog knyga, kurią studentė pageidavo išsinešti į namus, yra įrašyta į švietimo programų sąrašą, skirtą besimokantiems mokiniams. Ši knyga yra paklausi, todėl neišduodama į namus. Studentė negalėjo skolintis knygos į namus ne dėl savo amžiaus, o dėl teisėtai pagrįsto minimo kriterijaus, taikomo visiems Bibliotekos vartotojams. Tarnyba 2018 m. kovo 14 d. elektroniniu laišku kreipėsi į studentę su prašymu įvardinti, kokio pavadinimo knygą ji pageidavo išsinešti į namus iš Bibliotekos Departamento. Tą pačią dieną studentė atsakė, jog knyga buvo Oskaro Vaildo „Kentervilio pilies vaiduoklis“. Po šio susirašinėjimo Tarnyba 2018 m. kovo 15 d. pateikė Komisijai atsiliepimą į Bibliotekos skundą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog Bibliotekos informacija, kad knyga yra įtraukta švietimo programų sąrašą, neatitinka tikrovės.

19. Teismas nustatė, kad Komisijos sprendime nuspręsta, jog Kontrolieriaus sprendimas buvo priimtas iš esmės Taisyklių pagrindu, nenustačius Skundo faktinių aplinkybių, be kurių negalima konstatuoti pažeidimo. Tarnyba Bibliotekos paprašė pateikti bendro pobūdžio informaciją, Biblioteka pateikė tokio pobūdžio atsakymą. Komisija nusprendė panaikinti Kontrolieriaus sprendimą ir įpareigoti Tarnybą iš naujo išnagrinėti studentės Skundą. Teismas nurodė, kad Biblioteka 2018 m. balandžio 11 d. raštu „Dėl informacijos pateikimo“ Nr. SD-18-460 kreipėsi į Tarnybą informuodama, jog yra paskirtas Bibliotekos darbuotojas, kuris teiks Tarnybai informaciją ir konsultuos visais studentės Skundo pakartotinio nagrinėjimo klausimais, tačiau Tarnyba pakartotinai studentės Skundo nebenagrinėjo ir kreipėsi su prašymu į teismą dėl Komisijos sprendimo panaikinimo.

20. Teismas analizavo Įstatymo (2017 m. liepos 11 d. įstatymo Nr. XIII-618 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. liepos 25 d.) nuostatas, kurios reglamentuoja Kontrolieriui paduotų skundų tyrimą ir sprendimų priėmimą, ir atkreipė dėmesį į tai, kad įrodinėjimo našta, jog nagrinėjamu atveju lygių galimybių principas nebuvo pažeistas tenka Bibliotekai, tačiau tai neatleidžia Kontrolieriaus nuo pareigos tinkamai, teisėtai, išsamiai atlikti tyrimą pagal Skunde nurodytas faktines aplinkybes. Tik tokio tyrimo atlikimas sukuria prielaidas Bibliotekai tinkamai reaguoti, t. y. vykdyti jai tenkančią įrodinėjimo naštą, pateikti argumentus, įrodymus, Biblioteka turi žinoti, į kokius kaltinimus dėl diskriminacijos konkrečiai ji turi atsikirsti. Teismas pažymėjo, kad įrodinėjimo pareiga Bibliotekai tenka ne pati savaime vien dėl studentės kreipimosi į Kontrolierių su Skundu, bet tik po to, kai reikalavimą dėl diskriminacijos pareiškęs asmuo (studentė) nurodo faktines aplinkybes, pagrįstai leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo. Todėl ir ištirti minėtas faktines aplinkybes pareiga tenka būtent Kontrolieriui.

21. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju studentė į Tarnybą su Skundu kreipėsi dėl konkretaus atvejo, kurį Kontrolierius ir privalėjo ištirti, o ne imtis abstrakčiosios Bibliotekos Taisyklių teisėtumo (atitikties Įstatymo nuostatoms) tyrimo kontrolės, kurią atlikti Įstatymas Kontrolieriui nesuteikia teisės ir kompetencijos. Teismas, remdamasis Kontrolieriaus Bibliotekai tyrimo pradžioje suformuluotais klausimais, darė išvadą, jog Kontrolierius individualaus tyrimo neatliko, nes gavęs Skundą, ėmėsi tik Taisyklių tyrimo, Biblioteka buvo įpareigota teikti duomenis, iš esmės nesusijusius su keliamu ginču. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju Kontrolierius iš pradžių net nesiaiškino, kokia konkreti knyga nebuvo išduota studentei, šią konkrečią aplinkybę ėmėsi tirti tik po to, kai Biblioteka pateikė skundą Komisijai ir nurodė, kad studentė Kontrolieriui privalėjo nurodyti konkrečias aplinkybes, apibūdinančias galimą jos teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, tuo atskleisdama Skundo dalyką ir apibrėždama ginčijamo teisinio santykio ribas, kuriose turi būti nagrinėjamas Skundas.

22. Teismas sutiko su Bibliotekos argumentu, jog Kontrolierius atlikdamas tyrimą nesilaikė Viešojo administravimo įstatymo 26 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo, bei darė išvadą, kad Tarnyba tinkamai neištyrė nagrinėjamo atvejo ne tik teisiniu procedūriniu požiūriu, faktų ištyrimo objektyvumo, išsamumo, visapusiškumo požiūriu, bet ir konstitucinės asmenų lygiateisiškumo bei ypatingos konstitucinės vaiko teisių apsaugos doktrinų kontekste. Teismas, atsižvelgęs į šios bylos nagrinėjimo ribas, kurias apibrėžė Komisijos sprendime padarytos išvados, konstatavo, kad Komisija tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą bei priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

III. 23. Atsakovas Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimą, Komisijos sprendimą ir palikti galioti Kontrolieriaus sprendimą.

24. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad Tarnyba netyrė konkretaus Skundo, tačiau tyrė Bibliotekos Taisyklių nuostatas, neturėdama tam teisės ir kompetencijos. Atsakovas pažymi, kad Tarnyba privalėjo nagrinėti Taisyklių nuostatas, kadangi būtent jose buvo nustatyta knygų išdavimo tvarka, kuria iš esmės ir skundėsi studentė, nes apie Bibliotekoje galiojančią tvarką jai paaiškino Bibliotekos darbuotojos, šis faktas buvo nurodytas Rašte.

25. Atsakovas teigia, kad Kontrolieriui iš esmės yra suteikta teisė savo nuožiūra kompetencijos ribose pačiam nustatyti atliekamo tyrimo dalyką, t. y. atlikus pirminę atvejo aplinkybių analizę bei nustačius galimo lygių galimybių pažeidimo požymius, nuspręsti, koks konkrečiai elgesys, praktika ar teisės aktas buvo tiriamas dėl jo galimai diskriminacinio pobūdžio. Atsakovas akcentuoja, kad Taisyklės galioja neapibrėžtam asmenų ratui, todėl tyrimo metu buvo ir turėjo būti vertinamos Taisyklės bei galimai nepagrįstas Bibliotekos paslaugų gavėjų teisių apribojimas ar privilegijų teikimas Taisyklių įgyvendinimo metu, taigi Kontrolierius atliko išsamų situacijos tyrimą, išsiaiškino, kokios konkrečios priežastys sudarė sąlygas diskriminuoti studentę dėl jos amžiaus ir priėmė Kontrolieriaus sprendimą, siekdama diskriminacijos prevencijos.

26. Atsakovas teigia, jog teismo argumentas, kad Skundas nebuvo ištirtas konstitucinės vaiko teisių apsaugos doktrinos kontekste nepagrįstas nei teisės normomis, reglamentuojančiomis Kontrolieriaus kompetenciją, nei faktinėmis bylos aplinkybėmis. Atsakovas nurodo, kad Kontrolieriui nėra pavesta tirti atvejus dėl vaiko teisių pažeidimų ir akcentuoja, kad knyga, kurią studentė pageidavo išsinešti į namus, nebuvo įtraukta į švietimo programų sąrašą, todėl Bibliotekai išdavus ją į namus, niekaip negalėjo būti pažeista vaikų, besilankančių Bibliotekoje, teisė į švietimą.

27. Atsakovas pabrėžia, kad teismas ir Komisija, vertindami Kontrolieriaus sprendimą, neatsižvelgė į jo statusą, t. y. nepriklausomus tyrimus dėl lygių galimybių pažeidimo atliekančio pareigūno, turintį specifinių skirtumų nuo kitų viešojo administravimo subjektų, skundų dėl diskriminacijos tyrimo specifiką bei priimamų sprendimų pobūdį.

28. Pareiškėjas Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, palikti galioti Komisijos sprendimą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimą.

29. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovas nei Kontrolieriaus sprendime, nei prašyme teismui, nei apeliaciniame skunde nemini bylai reikšmingos informacijos, kuria grindžia Kontrolieriaus sprendimą, o nurodo, kad Kontrolieriaus sprendimas buvo priimtas ištyrus Taisykles bei surinkus papildomą informaciją. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Kontrolierius privalėjo ištirti konkretų atvejį, o ne apsiriboti vien abstrakčiu Taisyklių nuostatų nagrinėjimu ir jų aiškinimu, t. y. privalėjo tirti, ar Bibliotekos elgesys, taikant Taisyklių nuostatas, buvo būtent dėl studentės amžiaus. Pareiškėjas akcentuoja, jog Kontrolierius netinkamai tyrė ir nustatinėjo diskriminacijos dėl amžiaus faktą, nepateikė jokių įrodymais pagrįstų aplinkybių, todėl Kontrolieriaus sprendimas nėra pagrįstas įrodymais.

30. Pareiškėjas akcentuoja, kad nagrinėjamo ginčo dalykas yra diskriminacijos dėl amžiaus fakto nustatymas teikiant Bibliotekoje paslaugas vartotojams, todėl Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymo kontekste yra būtina nustatyti, kad Bibliotekos netinkamas elgesys studentės atžvilgiu buvo būtent dėl jos amžiaus. Pareiškėjas pažymi, kad Taisyklių 18 ir 19 punktuose neminimi jokie diskriminuojantys kriterijai, diskriminacijos dėl amžiaus studentės atžvilgiu nebuvo.

31. Pareiškėjas nurodė, kad Kontrolieriaus argumentas, jog jam nėra pavesta tirti atvejus dėl vaiko teisių pažeidimų yra visiškai netinkamas šios bylos atžvilgiu, nes teismas sprendime akcentavo ne vaiko teisių pažeidimų tyrimą, o tai, kad Kontrolierius, atlikdamas tyrimą ir priimdamas sprendimą dėl diskriminacijos privalėjo nagrinėjamą atvejį ištirti visapusiškai, atsižvelgdamas į konstitucinės asmenų lygiateisiškumo doktrinos ir ypatingos konstitucinės vaiko teisių apsaugos doktrinos kontekstą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kontrolieriaus sprendimo, kuriuo, be kita ko, nuspręsta kreiptis į Bibliotekos generalinį direktorių ir siūlyti sudaryti visiems registruotiems Bibliotekos vartotojams, nepriklausomai nuo jų amžiaus, vienodas knygų išdavimo į namus sąlygas bei Komisijos sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti Kontrolieriaus sprendimą ir įpareigoti Tarnybą pakartotinai išnagrinėti studentės Skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

33. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Tarnyba studentės Skunde nurodytų faktinių aplinkybių nenustatė ir netyrė, nusprendė, kad Komisija tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą Komisijos sprendimą.

34. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, jog tinkamai nustatė tyrimo pagal Skundą dalyką, todėl su pirmosios instancijos teismo atliktu bylos faktinių aplinkybių vertinimu nesutinka.

35. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Atsakovo apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, taip pat nenurodė. Teisėjų kolegija, papildomai patikrinusi bylą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų nebekartoja, o, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

37. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kurio paskirtis užtikrinti, kad būtų įgyvendintos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatos, įtvirtinčios asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Šio Įstatymo vykdymo priežiūrą atlieka Kontrolierius (Įstatymo 14 str. 1 d.), kuris pagal Įstatymo 17 straipsnyje apibrėžtą kompetenciją ne tik tiria skundus, atlieka tyrimus savo iniciatyva ir teikia konsultacijas dėl paklausimų, bet ir teikia išvadas bei rekomendacijas bet kokiais su diskriminacija susijusiais klausimais dėl šio Įstatymo įgyvendinimo, taip pat pasiūlymus valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl teisės aktų tobulinimo ir lygių teisių įgyvendinimo politikos prioritetų, vykdo prevencinę ir švietėjišką veiklą, lygių galimybių užtikrinimo sklaidą.

38. Įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas fizinis, juridinis asmuo, kita organizacija ir jos padalinys turi teisę pateikti lygių galimybių kontrolieriui skundą dėl lygių galimybių pažeidimo. Lygios galimybės Įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiamos, kaip tarptautiniuose žmogaus ir piliečių teisių dokumentuose ir Lietuvos Respublikos įstatymuose įtvirtintų žmogaus teisių įgyvendinimas nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. To paties įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje diskriminacija apibrėžiama kaip tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu. Analizuojant Įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą netiesioginės diskriminacijos apibrėžimą bei Įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje nustatytą tiesioginės diskriminacijos sąvoką darytina išvada, kad tiesioginė diskriminacija apima situacijas, kai dėl bet kurios priežasties, kuri gali būti diskriminacijos pagrindas, su vienu asmeniu elgiamasi mažiau palankiai nei panašioje situacijoje su kitu asmeniu, o netiesioginės diskriminacijos atveju su asmenimis, esančiuose skirtingose padėtyse, elgiamasi vienodai, nors tam, kad jie galėtų įgyvendinti savo teises ar pasinaudoti tam tikromis galimybėmis, turėtų elgtis skirtingai.

39. Teisėjų kolegija pažymi, jog Tarnybai teikiamo skundo reikalavimai yra įtvirtinti Įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje, kurioje, be kita ko, nustatyta, kad skunde turi būti konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas), administracinis aktas arba sprendimas, jo įvykdymo (priėmimo) data, jo padarymo laikas ir aplinkybės (Įstatymo 25 str. 1 d. 4 p.), bei aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai (Įstatymo 25 str. 1 d. 5 p.). Taigi į Tarnybą besikreipiantis asmuo skunde privalo nurodyti prima facie (lot. iš pirmo žvilgsnio) aplinkybes, patvirtinančias pažeidimo faktą ir pateikti įrodymus, patvirtinančius skunde nurodytas aplinkybes. Pažymėtina, kad pareiga nurodyti, kokio asmens ar asmenų grupės atžvilgiu jis buvo traktuojamas mažiau palankiai, tenka pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4274-858/2017). Remiantis Įstatymo 4 straipsniu, teismuose ar kitose kompetentingose institucijose, nagrinėjant fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių skundus, pareiškimus, prašymus, pranešimus ar ieškinius dėl diskriminacijos lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu, pareiškėjui nurodžius aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo, preziumuojama, kad tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos, priekabiavimo ar nurodymo diskriminuoti faktas buvo. Skundžiamas asmuo turi įrodyti, kad lygių galimybių principas nebuvo pažeistas, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tik po to, kai reikalavimą dėl diskriminacijos pareiškęs asmuo nurodo faktines aplinkybes, pagrįstai leidžiančias daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimo ir jos atskleidžiamos diskriminacija kaltinamam asmeniui. Teisėjų kolegija pastebi, kad minima Įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių nesuponuoja išvados, jog Kontrolierius būtų atleidžiamas nuo pareigos atlikti teisėtą, objektyvų ir išsamų tyrimą.

40. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu (nutarties 17–18 punktai) pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Kontrolierius privalėjo ištirti konkretų asmens atvejį, nustatyti aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą dėl tiesioginės ar netiesioginės diskriminacijos buvimą, o ne apsiriboti vien abstrakčiu Taisyklių bei Įstatymo nuostatų nagrinėjimu ir jų aiškinimu.

41. Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero viešojo administravimo principo imperatyvų, iš kurio išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės normomis, siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756‑450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2011 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Nr. A556-336/2011 ir kt.). Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad procedūrinis Kontrolieriaus atlikto tyrimo pažeidimas (faktų neištyrimas objektyvumo, išsamumo, visapusiškumo požiūriu) lėmė tai, kad Komisijos sprendimu Kontrolieriaus sprendimas buvo panaikintas, o Kontrolierius įpareigotas iš naujo nagrinėti studentės Skundą. Atsižvelgdama į tai, kitų atsakovo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Kontrolieriaus statusu, jo kompetencija tiriant skundą atsižvelgti į konstitucinę asmenų lygiateisiškumo bei ypatingos konstitucinės vaiko teisių apsaugos doktrinas, teisėjų kolegija nevertina bei dėl jų, kaip teisiškai nereikšmingų, nebepasisako.

42. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normų, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. liepos 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė

Dalia Višinskienė