96dfd810-b9ed-485d-bc6a-a0d92ecb3c0a · Panevėžio apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-761-749/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11334-2022-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.14; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.14; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.5.2 (S) PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. rugsėjo 26 d. Panevėžys Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Viktorijai Misevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Ulienei, kaltinamajam A. J. ir jo gynėjui advokatui Vadimui Makušinui, nukentėjusiojo nepilnamečio Ą.

T. įstatyminei atstovei S. J., nukentėjusiojo Ą. T. įgaliotajai atstovei Lidijai Blinkevičienei, nevieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu: (duomenys neskelbtini), vedęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pakuotoju – rÅ«Å¡iuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, n u s t a t ė:

A. J. 2022 m. balandžio 3 d., apie 20.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), sukėlė fizinį skausmÄ ir nežymiai sužalojo savo Å¡eimos narį – nepilnametį sÅ«nų Ą. T., o bÅ«tent – tyčia kumščiu sudavė nepilnamečiui sÅ«nui į veidÄ , kai Å¡is atstumdamas jį (A. J.) nuo savęs, žodžiu pareikalavo liautis emociÅ¡kai trikdyti nukentėjusįjį ir jo motinÄ S. J.. Po to, nukentėjusiajam pasiprieÅ¡inus, smÅ«giavo nukentėjusiajam į veidÄ antrÄ kartÄ , Å¡iuo smÅ«giu nublokÅ¡damas sÅ«nų Ą.

T. nuo savęs ir taip muÅ¡damas, dėl padarytos poodinės kraujosruvos virÅ¡utinėje lÅ«poje, nežymiai sutrikdė Ą. T. sveikatÄ . Kaltinamasis A. J. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, kad Ą. sudavė vienÄ smÅ«gį ir nubrozdino lÅ«pÄ , o antrÄ kartÄ trenkė, bet nepataikė. PaaiÅ¡kino, kad tÄ vakarÄ su žmona aiÅ¡kinosi santykius. Å alia motinos sėdėjo sÅ«nus Ą. ir norėjo motinÄ apginti, kadangi jis yra sportininkas (rankininkas), jis už A.

J. didesnis ir stambesnis. SÅ«nus kaltinamÄ jį atstÅ«mė, jis nuo pastÅ«mimo beveik atsisėdo ant žemės, tada viskas nuo to ir prasidėjo. Ą. kaltino tėvÄ A. J., kad jis apsirÅ«kęs, tada kaltinamasis jo paklausė – ko jis apsirÅ«kęs, nes buvo rÅ«kęs tik cigaretes. Kai jį sÅ«nus pastÅ«mė, jis krito ir kėdė su stiklainiais virto ant žemės. Kaltinamojo teigimu – jis gynėsi, jie susistumdė. Ą. į vienÄ pusę krito, o kaltinamasis į kitÄ pusę. Žmona iÅ¡kvietė policijÄ .

SÅ«nus turi nežmoniÅ¡kÄ jėgÄ . Dėl civilinio ieÅ¡kinio nesutinka, nes procesas tik prasidėjo, o jo jau pinigų reikalauja. Kaltinamasis neturi dabar namų, turi nuomotis bÅ«stÄ , važinėti į darbÄ iÅ¡ kito miesto galo. A. J. nuomone, jis su sÅ«numi pasipyko, pasistumdė, kažkaip reikia susitaikyti. Tęsdamas parodymus, kaltinamasis dar pridÅ«rė, kad prieÅ¡ įvykį 10 dienų gulėjo ligoninėje, jam buvo nustatyta depresija, nervinis iÅ¡sekimas. O kai grįžo į namus, iÅ¡ vaiko pusės prasidėjo kaltinimai: tu psichinis ir t.t.

Dabar pastoviai geria vaistus, migdomuosius. Kaltinamasis atsakydamas į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad dėl civilinio ieÅ¡kinio nesutinka, nes nežino, iÅ¡ kur jis tokius pinigus paims. Sutinka sumokėti 200-500 eurų neturtines žalos, ne daugiau. Konflikto metu dalyvavo ir 10 metų amžiaus mažylis sÅ«nus, kuris viskÄ matė ir girdėjo. Vaikas jautėsi tragiÅ¡kai dėl triukÅ¡mo. Ą. geras vaikas, bet kartais įsižiebia kaip ugnis. Gal per mažai dėmesio jam rodė, gal per mažai bendravo.

A. J. nurodė, kad visÄ savaitę dirba, savaitgalį iÅ¡važiuoja į kaimÄ , grįžta tik vakare ir vėl viskas sukasi ratu, ta rutina. Su žmona susipyko dėl to, kad ji ėmė susiraÅ¡inėti su kitais vyrais. Jis prašė jos, kad nebendrautų su kitais vyrais ir viskas nuo to prasidėjo. Santuokos jis nutraukti nenori, nes žmonÄ myli. O ar žmona nori nutraukti santuokÄ , jis nežino. SÅ«nui buvo nubrozdinta lÅ«pa, gal jam vienÄ kartÄ trinktelėjo gindamasis. Jeigu žmona bÅ«tų neįsikiÅ¡us, aiÅ¡ku, bÅ«tų baigęsi blogai.

Anksčiau bÅ«davo pasipykę su sÅ«numi. Ą. sėdi iki 00:04 val. nakties prie kompiuterio, eina į mokyklÄ neiÅ¡simiegojęs, nuo to ir bÅ«na pykčiai. Dabar mat vaikai yra nacionaline vertybė. Bet sÅ«nus privalo tėvo klausyti. Kaltinamasis A. J. tęsdamas parodymus patikslino, kad sÅ«nus jam pirmu smÅ«giu prakirto lÅ«pÄ ir smakrÄ . Pirmas smÅ«gį jam sudavė Ą., po smÅ«gio jis krito. Prie žmonos kaltinamasis buvo pasilenkęs ir aiÅ¡kinosi santykius. Ą. buvo Å¡alia mamos, sėdėjo virtuvėje ant kėdės, kaltinamasis buvo priklupęs prie žmonos.

Ą. smÅ«giavo atsisėdęs, kaltinamasis nukrito ant užpakalio, atsitrenkė į sienos kampÄ . Jis atsistojo pirmas. Ir kai Ą. stojosi, ta medinė lengva kėdė krito atgal ant visų stiklainių. Ą. stojosi, kai kaltinamasis artėjo prie jo. Kai atsistojo, nesudavė Ą. smÅ«gio, tada Ą. pradėjo mosikuotis rankomis. IÅ¡ Ą. gavo 3 smÅ«gius, buvo net iÅ¡tinusi galva. O jis (kaltinamasis) Ą. pataikė vienÄ kartÄ , sudavė netyčia. Pasak kaltinamojo, jis gynėsi nuo sÅ«naus, žmona juos iÅ¡skyrė.

Kaltas jaučiasi tik iÅ¡ dalies, kad iÅ¡provokavo Å¡itÄ konfliktÄ . Buvo su žmona išėję į parkÄ , bandė prie žmonos prieiti ir pakalbinti apie santykius, bet sÅ«nus neleido. Paskui bandė namuose kalbinti. Ä® parkÄ pasisiÅ«lė eiti su Å¡eima pats. Niekas nesakė jam, kad neitų su jais į parkÄ . Kai buvo parke, suprato, kad su juo nenori žmona ir sÅ«nus kalbėtis. Dar dienos metu su žmona bandė kalbėti, suprato, kad ji nenori su juo kalbėtis. SÅ«nus matyt apginti norėjo motinÄ , kad jis nelįstų arti žmonos.

Kaltinamasis yra ne kartÄ girdėjęs, kad Å¡eimai nepatinka rÅ«kalų kvapas. Jis pradėjo rÅ«kyti po ligoninės, kai jam buvo nustatyta depresija, iÅ¡ ligoninės grįžo jau rÅ«kydamas. Å eimos nariai sakė, kad nepatinka rÅ«kalų kvapas. Vaikui ta situacija, aiÅ¡kinimasis su žmona nepatiko. Prie žmonos priklupęs buvo gal 5-10 min. Sakė tiek sÅ«nus, tiek žmona, kad liautųsi. Kaltinamasis nežino, ar žmona nori ir toliau su juo gyventi, to žmonos neklausė. Jam nepatinka, kad ji susiraÅ¡inėja su kitais vyrais, to nelaiko iÅ¡davyste, bet tai pirmas žingsnis link to.

Atsakydamas į tikslinamuosius klausimus, kaltinamasis nurodė, kad Ą. apklausoje buvo. Vaikas papasakojo viskÄ kaip buvo, tik tiek, kad jis apsimelavo, jog buvo mokykloje visas dienas, bet jis iÅ¡ tiesų nebuvo mokykloje. Neuždavė sÅ«nui apklausos metu jokių klausimų, nes vaikas pasakojo viskÄ , kaip buvo, tik Å¡iek tiek į savo pusę labiau. Kaltinamojo teigimu, jis sÅ«nui brÅ«kÅ¡telėjo per plaukus juokaudamas, kad nusikirptų plaukus. Kodėl juokavo - nežino. BrÅ«kÅ¡telėjo tupėdamas, Å¡velniai.

Jokių priekaištų dėl jo išvaizdos kaip ir neturi, tiesiog sūnaus per ilgi plaukai, kas čia per vaikinas su ilgais plaukais. Didžiausi pykčiai su juo dėl to, kad sėdi iki išnaktų prie kompiuterio. Tvirtino, kad jis žmonai negrasino. O sūnus V. taip pat jam sakė: „nebeik prie mamos“. Kaltinamojo teigimu, jeigu žmona būtų neįsikišusi, Ą. būtų jį užmušęs. Su žmona reikėjo kalbėtis atskirai, o ne prie vaikų. Kodėl Ą. nebuvo po įvykio mokykloje, kaltinamasis nežino, nemano, kad dėl įvykio.

Neatsiprašė jo, nes yra uždrausta artintis prie vaiko. Sūnus labiau „įsikišo“, o ne gynė. Galėjo ir nesikišti. Kai įsikišo sakė: „pyzdink, invalide iš kambario“. Po to kaltinamasis jam pasakė: „nusikirpk plaukus“ ir tai padarė ramiai. Jokio tikslo nesiekė, liesdamas sūnaus plaukus. Iš karto po plaukų palietimo sūnus smūgiavo. Su žmona kalbėjo vienintele tema – dėl susirašinėjimų su kitais vyrais. Incidentas įvyko po kelių dienų jam grįžus iš ligoninės, gal 1-2 dienos buvo praėję. 10 dienų buvo krizių centre.

Psichologė prašė, kad žmona ateitų į ligoninę pabendrauti, ji neatėjo. Ligos požymiai buvo: nemiga, nerimas, galvos skausmas. Sūnus labai impulsyvus, viskas turi būti pagal jį. Sūnus daugiausiai laiko praleidžia prie kompiuterio. Akistatos ikiteisminiame tyrime su sūnumi nedarė. Kaltinamasis tęsdamas parodymus bei atsakydamas į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad buvo apdraskyta ranka išorės pusėje, nes gynėsi nuo sūnaus. Rankose įdrėskimai buvo, nes sūnus jam su nagais smūgiuodamas sudraskė.

Kaip jis smÅ«giuodamas kumščiu, galėjo jam sudraskyti su nagais, negalėjo pasakyti. Kai sÅ«nus pasakė „pyzdink invalide“ tai kaltinamÄ jį paveikė emociÅ¡kai, buvo pikta ant jo, liÅ«dna, nemalonu. Dėl plaukų buvo žodinis atkirtis. Tikrai nemano, kad sÅ«nus turėjo pasijusti taip pat kaip jis. Jis neturiu pykčio sÅ«nui. SÅ«naus nevadino iÅ¡krypėliu. Anksčiau vaikystėje, paauglystėje bÅ«davo smurto. Jeigu prisidirbdavo, kelis kartus gavo per užpakalį. Nosį sÅ«nus susilaužė per varžybas.

Kai sÅ«nus krito prie lango, jis buvo pradarytas. Tikrai negalėjo sÅ«nus iÅ¡kristi per langÄ . Bylos įrodymai IÅ¡ kaltinamojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad jis savo kaltę pripažino iÅ¡ dalies ir parodė, jog 2022 m. balandžio 3 d. apie 20.00 val. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), tarp jo ir sÅ«naus Ą. T. kilo žodinis konfliktas, kadangi sÅ«nui nepatiko, kad jis kalbėjo su žmona S. J.. SÅ«nui pasakius, kad jis atsitrauktų nuo mamos, tai yra nuo savo žmonos, jis sÅ«nui atsakė, kad:

„pirma nusikirpk plaukus“ ir deÅ¡ine ranka perbraukė sÅ«nui per plaukus. Tai iÅ¡girdęs sÅ«nus deÅ¡ine ranka vienÄ kartÄ trenkė jam į veidÄ , tačiau fizinio skausmo nesukėlė ir dėl to jis sÅ«nui pretenzijų neturi. Dėl tokio sÅ«naus elgesio jis labai supyko, nes yra labai jautrus, kadangi Å¡iuo metu serga depresija, ir kairės rankos kumščiu jis du kartus trenkė sÅ«nui Ą. T. į petį, tačiau nepataikė ir sÅ«nui fizinio skausmo nesukėlė. Vėliau juos abu iÅ¡skyrė žmona S. J..

Dėl savo netinkamo elgesio jis labai gailisi. Jis tyčia sūnaus Ą. T. nesužalojo, abu apsistumdė ir jis nuo sūnaus gynėsi. (2 t., b. l. 33-36, 54-56, 59-61, 67-69) Iš teismo pagarsintos Valstybės teismo medicinos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. J. nustatyta odos nubrozdinimai lūpų srityje, minkštųjų audinių patinimas dešinėje smilkininėje srityje, odos įdrėskimai abiejų plaštakų srityje. Sužalojimai padaryti kietais, bukais (bukabriauniais) daiktais, galimai nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, tam sužalojimų pobūdis neprieštarauja.

Dėl nustatytų sužalojimų asmens sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 148). Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė S. J. teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad pradžia buvo tokia – Ą. gimimas ir viskas yra dėl to, kad vaikas turi ne vyro, o jos pavardę. Ä®vykio diena prasidėjo taip, kad pavalgė ir su vaikais susiruošė eiti į parkÄ . PrieÅ¡ tai kaltinamasis S. sakė, kad, jei ji nebus jo žmona, tai nužudys jÄ ir t. t. S. J. su vaikais jau ruošėsi eiti, tai ir kaltinamasis išėjo su jais.

Ėjo parku, jis pradėjo rūkyti, siūlė ir vaikui parūkyti. Grįžo namo ir prasidėjo. Moteris pripažįsta, kad ji susirašinėja su vyrais, yra grupėse socialiniuose tinkluose, bet dėl visko kaltas pats kaltinamasis. Grįžus namo, kaltinamasis atėjo parūkęs iš kiemo, ji jam sakė, kad nelįstų, nes jai smirda, sūnus Ą. taip pat paprašė kelis kartus, kad nelįstų jis prie jos, kaltinamasis vis tiek neišėjo, tada Ą. pastūmė jį nuo savęs ir nuo to viskas prasidėjo.

Pradėjo stumdytis. Tada A. pirmas sudavė Ą. su deÅ¡ine ranka į apatinę lÅ«pÄ , dar matėsi sÅ«naus dantų žymės. Atsitraukė, kai ji įsikiÅ¡o. Po muÅ¡tynių, pradėjo brolis verkti iÅ¡sigandęs, paskui ir ji pradėjo verkti, iÅ¡bėgo į laiptinę ir iÅ¡kvietė policijÄ . S. J. teigimu, čia yra jos kaltė, kad tiek laiko su kaltinamuoju gyvena, nes net gėda kažkam pasakyti, kad tėvas su vaiku nesutaria. VaikÄ pastoviai vadina benkartu. Jam labiausiai nepatinka, kad sÅ«naus pavardė ne J., o T..

Dabar trÅ«ko kantrybė ir ji suprato, kad negali tas tęstis, čia yra jos kaltė. Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė S. J. atsakydama į tikslinamuosius klausimus, nurodė, kad palaiko civilinį ieÅ¡kinį. Jis pareikÅ¡tas, kad tėvas neiÅ¡sisuktų nuo kaltės. IÅ¡ vaiko juokiasi mokykloje, kad primušė tėvÄ . 3000 eurų nėra per didelė suma. Vaikas jautėsi labai blogai, verkė, atsiskyrė nuo draugų, nes iÅ¡ jo juokėsi, kad primušė tėvÄ , kad tėvÄ iÅ¡vežė policija.

Tiek anksčiau, tiek dabar A. visÄ laikÄ iÅ¡provokuoja sÅ«nų. PsichologiÅ¡kai sÅ«nus jaučiasi blogai ir visada jautėsi blogai ir anksčiau, kai pykdavosi su tėvu. IÅ¡ mažylis labai nusivylęs tėvu, iÅ¡sigandęs, labai bijo policijos. Konfliktai kai vykdavo, dažniausiai bÅ«davo A. iÅ¡gėręs, sakydavo, kad tai plaukai per ilgi, tai smirdi, tai valgyti blogai darai ir t. t. PirmÄ smÅ«gį sÅ«nui sudavė kaltinamasis, o ne atvirkščiai, A. sako netiesÄ . Ji iÅ¡sigando, kad tėvas sÅ«nų iÅ¡mes per langÄ , tada nustÅ«mė vyrÄ ir iÅ¡bėgusi į laiptinę, iÅ¡kvietė policijÄ .

Kaltinamasis sakė, kad jÄ nužudys, geriau sėdės kalėjime nei matys, kad ji gyvena su kitu vyru. Vaikas be tėvo jaučiasi daug geriau, mato, kad galima gyventi kitaip. Ikiteisminio tyrimo metu, kai vyko apklausa pas teisėjÄ , vaikas pasisakyti galėjo laisvai, savo valia. Galimybė užduoti klausimus vaikui buvo. Jie nieko neslėpė. SÅ«nus žino, kad Å¡iandiena posėdis, jis įsitempęs, nežino kaip bus, kai grįš tėvas, kaip reikės gyventi. SÅ«nus jaučiasi nekaltas. Ji vaikÅ¡to su vaikais pas psichologus, gauna patarimus, kaip reikėtų toliau bendrauti su tėvu.

Santuokos nutraukimo ir turto padalinimo klausimo teisme kol kas nėra. Jiems nesvarbu, ar A. J. grįš ar ne. Ji jo jau nebijo, bet yra pasiruošę jį priimti į namus, tikisi, kad jis gavo pamokÄ . AntrÄ smÅ«gį matė ir ji, ir jaunėlis brolis. TÄ dienÄ jÄ labai įžeidė, kai A. pasakė, kad jÄ su Ą. „iÅ¡registruos“ iÅ¡ namų ir gyvens su nauja mama. Sakė, kad ji „kekšė“, su „jobariais“ susiraÅ¡inėja, sakė, kad jos draugai iÅ¡ kalėjimo. ViskÄ girdėjo vaikai.

Paskui atsiprašė atėjęs į virtuvę, sakė nori kartu gyventi. Ji sėdėjo, o jis buvo pasilenkęs prie jos, bet jis netupėjo, kaip kad sako. Ą. buvo sunku, nes jis buvo kaltinamas, kad sumušė tėtį. Vyras pats pasisakė bÅ«damas garaže, kad vaikas jį primušė. Mokykla atkreipė dėmesį, kad jai reikia pagalbos, ji tai priėmė blogai, iÅ¡ karto atsisakė pagalbos. Klasės auklėtoja pasakė, kad Ą. liko užsidaręs, vienas vaikÅ¡to koridoriais. Ilgai slėpė viskÄ , labai gailisi, dabar nebetylės, nes jau pavargo.

Vaikai visada jai sakė skirtis. Jai jau skauda žiÅ«rėti, kaip skriaudžia jos vaikÄ . Pas psichologę buvo kelis kartus, į priekį vizitai yra numatyti. Anksčiau kaltinamasis buvo nosį sulaužęs sÅ«nui, bet ji pati kalta, kad tai slėpė, nes bijojo policijos įsikiÅ¡imo. Ä®vykio metu visi sėdėjo virtuvėje ratu, viduryje buvo mažylis brolis. Jie tuo metu gėrė arbatÄ . S. J. kaltinamajam sakė pasitraukti, jis nesiliovė. Tada Ą. nustÅ«mė tėvo rankÄ , kuria jis Ą. taršė plaukus.

SÅ«nus sakė liautis. Kai tas nesiliovė, jis tėvÄ pastÅ«mė. Kai kaltinamÄ jį pastÅ«mė, jis liko savo vietoje, jis nugriuvęs nebuvo. Tada A. sudavė kumščiu Ą. į veidÄ . Kai Ą. gavo į lÅ«pÄ , tai atsistojo ir pasiruošė gintis, o kai tėvas puolė ir stÅ«mė sÅ«nų, sÅ«nus atsitrenkė į langÄ ir nuvertė tÄ kėdę su stiklainiais. Ą. tikrai trenkė A., bet jis gynėsi. Vyras gavęs į veidÄ , sudavė antrÄ smÅ«gį vaikui. Kėdė lūžo, kai tėvas stÅ«mė sÅ«nų ir kai jis krito link lango.

Kai sÅ«nus gavo smÅ«gį, jÄ prakirto, ant lÅ«pos liko dantų žymės. Dažniausiai su vaiku pykosi dėl skirtingos pavardės ir konfliktai vykdavo, kai jis bÅ«davo iÅ¡gėręs. Ji gyvena su juo, nes jis iÅ¡laiko Å¡eimÄ , meilės jokios nėra. Nesinori „iÅ¡eiti į gatvę“. Kaltinamasis dirba mieste, o į kaimÄ važiuoja padėti tėvams, jis ne Å«kininkauja. SÅ«nus jau yra pasakęs, kad tėvo jau nebebijo. Ą. niekam nesakė apie muÅ¡tynes su tėvu. Patyčios buvo todėl, kad vaikai matė vakare visÄ Ä¯vykį bÅ«dami kieme, kai policija iÅ¡vedė vyrÄ , ir ji išėjo.

Nuo antro smÅ«gio sÅ«nus negalėjo iÅ¡kristi per langÄ , bet jei bÅ«tų toliau bÅ«tų vykę muÅ¡tynės, tikrai galėjo. Ä®vykis buvo praėjus kelioms dienos po A. gydymosi ligoninėje. Ji buvo darbe, kai paskambino sÅ«nus ir pasakė, kad tėvas išėjo susirinkęs daiktus ir pasakė, kad dabar sÅ«nus bus Å¡eimos galva. Moteris juo nesidomėjo, jai geriau kai jo nebuvo namie, pripažįsta, bet jai tikrai geriau vienai namuose su vaikais. Jo psichologine bÅ«klė tikrai buvo negera. Moteris neneigia, kad nuo vyro yra priklausoma finansiÅ¡kai.

ButÄ nupirko vyras, kai jie dar buvo nevedę, pirko su paskola prieÅ¡ 10 metų. A. J. ir iÅ¡laiko tuos namus. IÅ¡ teisme BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo įstatyminės atstovės S. J. parodymų matyti, kad 2022 m. balandžio 3 d. apie 20.00 val. namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini)., į virtuvę atėjo sutuoktinis A. J. ir pradėjo prie jos lįsti, norėdamas apsikabinti ir atsipraÅ¡yti. Ji nenorėjo, kad sutuoktinis prie jos lįstų, todėl daugybę kartų kartojo, kad nenori kalbėtis ir jai nereikia pastarojo atsipraÅ¡ymų.

A. J. į jos praÅ¡ymus nereagavo ir toliau prie jos lindo. Tuo metu virtuvėje buvęs sÅ«nus Ą. T. visÄ tai matė ir neiÅ¡kentęs A. J. pasakė, kad nustotų prie jos lįsti. Tada A. J. pradėjo kabinėtis prie sÅ«naus Ą., kilodamas pastarojo plaukus ir nestipriai Å¡iuos patempdamas į viršų. SÅ«nui toks A. J. elgesys nepatiko. SÅ«nus daugybę kartų prašė A. J. nustoti, tačiau sutuoktinis ir toliau lindo prie Ą.. Sėdėdamas prie stalo Ą. Å¡velniai rankomis atstÅ«mė nuo savęs A.

J., dėl ko pastarasis labai supyko ir deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ kartÄ trenkė Ą. į veidÄ . Po Å¡io smÅ«gio A. J. stovėjo užsimojęs kumščiu prieÅ¡ Ą., tačiau sÅ«nus greitai atsistojo nuo kėdės ir matydamas, kad A. J. dar kartÄ ruoÅ¡iasi trenkti, nieko nelaukdamas deÅ¡inės rankos kumščiu vienÄ kartÄ trenkė A. J. į veidÄ . Tada A. J. deÅ¡inės rankos kumščiu trenkė vienÄ kartÄ Ä„. į veidÄ , dėl ko sÅ«nus galva atsitrenkė į virtuvės langÄ .

Ji atsistojo tarp A. J. ir Ą., nes matė, kad sutuoktinis nesiramina ir toliau ruoÅ¡iasi muÅ¡ti sÅ«nų. Ji greitai paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir iÅ¡kvietė pagalbÄ . A. J. prieÅ¡ sÅ«nų Ą. smurtauja nebe pirmÄ kartÄ , tačiau į policijÄ nesikreipdavo, nes bijodavo, kad valstybė gali iÅ¡ jos atimti vaikus. (1 t., b. l. 71-74) Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė S. J. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Atsakydama į tikslinamuosius klausimus nurodė, kad antrÄ smÅ«gį A. tikrai sudavė, stÅ«mė sÅ«nų į langÄ ir Ą. trenkėsi.

Antras smÅ«gis buvo irgi į veidÄ . Tikrai, buvo antras smÅ«gis į veidÄ . Ą. A. liepė nusikirpti plaukus, braukdamas per plaukus ranka. Žodis po žodžio ir įvyko konfliktas. IÅ¡ teisme BPK 276 straipsnio 4 dalies tvarka pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų nukentėjusiojo Ą. T. parodymų matyti, kad 2022 m. balandžio 3 d. apie 20.00 val. virtuvėje tėvas A. J. atsipraÅ¡inėjo mamos S. J., kuri pastarojo atsipraÅ¡ymų nepriėmė. Jam pasakius, kad nebelįstų prie motinos, tėvas A.

J. pradėjo lįsti prie jo, su ranka trynė jo plaukus. Jis sakė tėvui nelįsti prie jo, tačiau tėvas nesuprato ir jį užsipuolė. Sėdėdamas ant kėdės, jis du kartus tėvÄ atstÅ«mė. Nuo pastÅ«mimų tėvas tiesiog paeidavo atgal, nukritęs nebuvo. Supykęs tėvas ranka, lyg ir deÅ¡ine, trenkė jam į apatinę lÅ«pÄ . Tada jis trenkė tėvui atgal. Kiek matė, tėvui buvo prakirsta lÅ«pa. Trenkiant tėvui, pastarasis buvo pasiruošęs jam trenkti, buvo kovinėje kaip boksininko pozicijoje, rankos paruoÅ¡tos smÅ«giuoti.

Tada tėvas dar kartÄ jam trenkė, pataikydamas į virÅ¡utinę lÅ«pÄ . Tuo metu jis buvo atsistojęs ir po Å¡io smÅ«gio su visa kėde buvo nublokÅ¡tas prie lango. Tuo momentu, kai jam buvo suduotas antras smÅ«gis, kėdė sulūžo, nes buvo netvirta. Po antro smÅ«gio mama įsiterpė tarp jo ir tėvo. Virtuvėje buvęs brolis V. iÅ¡sigando ir pradėjo verkti. Ä®vykio metu mama nenukentėjo, nes lyg visi smÅ«giai buvo suduoti jam. Dėl Å¡io įvykio jis patyrė psichologinę žalÄ .

Kai jam buvo suduota į veidÄ , iÅ¡ pradžių jis dėl adrenalino nejautė skausmo, o po kiek laiko pajautė skausmÄ , buvo žymė. Pradžioje matėsi ant lÅ«pos patinimas, Å¡iuo metu yra tik „mėlynė“. Su nugara ir galva trenkiantis į langÄ , jis jautė skausmÄ . Tai ne pirmas smurto atvejis, bÅ«davo ir anksčiau, kad nuo tėvo „gaudavo“, tačiau apie vaikystėje ir paauglystėje patiriamÄ smurtÄ niekam nesakydavo. (1 t., b. l. 59-62) IÅ¡ apklausos protokolo matyti, kad kaltinamasis A.

J. neturėjo jokių pastabų dėl nukentėjusiojo Ą. T. apklausos protokolo. Prirašyta jo ranka, kad teismo medžiagoje yra V. žinutes parašytos jam. Jo teigimu, Ą. meluoja, kad neskriaudžia brolio. Jis pirmas sudavė kaltinamajam. Iš Panevėžio apskrities VPK specialisto G. K. 2022 m. balandžio 3 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad Ą. T. mama S. J. paaiškino, kad tėvas A. J. įkyriai lindo prie sūnaus Ą. T. (gim. (duomenys neskelbtini)), nors pastarasis prašė nelįsti.

Žodinis konfliktas peraugo į smurtÄ . Tėvas ranka kelis kartus sudavė sÅ«nui į veidÄ . Gindamasis sÅ«nus sudavė vienÄ smÅ«gį tėvui į veidÄ . Grumtynių vietoje (virtuvėje) matosi sulaužyta kėdė. (1 t., b. l. 20-22) IÅ¡ 2022 m. balandžio 4 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), virtuvė. Virtuvės langas neapgadintas. Virtuvės viduryje užfiksuota sulūžusi kėdė. Ä®vykio vietos apžiÅ«ros metu niekas nepaimta. (1 t., b. l. 12-19) IÅ¡ 2022 m. balandžio 6 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuotas Bendrojo pagalbos centro pateiktas informacinėje sistemoje esantis 2022 m. balandžio 3 d. 20:01:21 val. pokalbio garso įraÅ¡as.

Skambinusioji moteris, prisistačiusi S. J., pranešė, kad namuose, esančiuose adresu: (duomenys neskelbtini), sutuoktinis A. J. prieÅ¡ jÄ ir nepilnametį vaikÄ kelia rankÄ . Pranešėja paaiÅ¡kina, kad sutuoktinis apsirengė ir greičiausiai išėjo į garaÅ¾Ä , bet ji su vaikais bijos miegoti. Pasiteiravus, ar A. J. vartojo fizinį smurtÄ , S. J. nurodė, kad truputį trenkė vaikui, bet galbÅ«t „mėlynės“ nebus. Pranešėja papildomai paaiÅ¡kina, kad A. J. sulaužė kėdę, trenkė vaikui ir išėjo, o ji stojo ginti. (1 t., b. l. 29-31) IÅ¡ nepilnamečio liudytojo V.

J. (gim. (duomenys neskelbtini)) apklausos protokolo matyti, kad Å¡eÅ¡tadienį ar sekmadienį, panaÅ¡iai prieÅ¡ penkias dienas nuo 2022 m. balandžio 7 d., apie 20.00 val., virtuvėje tėvas A. J. pradėjo lįsti prie mamos S. J. veido. Mama dengėsi veidÄ , nes pastarajai tai nepatinka, ir prašė nelįsti. Broliui Ą. pasakius: „nelįsk prie mamos“, tėvas priėjo prie brolio ir pasakė: „nusikirpk plaukus“, pradėjo kabinėtis. Sėdėdamas ant kėdės Ą. pastÅ«mė stovintį tėvÄ ir Å¡is pradėjo pulti brolį, abu pradėjo stumdytis.

Tėvas stÅ«mė Ą., kuris vos neiÅ¡krito pro langÄ . Mama sakė nelįsti prie Ą., bandė abu skirti. IÅ¡sigandęs, kad gali užsigauti, nes tėvas su broliu stumdėsi, mušėsi, jis pabėgo į kambarį. Ą. buvo praskelta lÅ«pa, tačiau jis nematė, kaip broliui praskėlė lÅ«pÄ . Mama iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Ą. su tėvu nesutardavo ir anksčiau. (1 t., b. l. 64-66) IÅ¡ Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus 2022 m. balandžio 5 d. specialisto iÅ¡vados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Ą.

T. nustatyta poodinė kraujosruva viršutinėje lūpoje. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam įvykio laikui, nėra. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai suduodant ranka ar panašiai, mažiausiai 1 trauminio poveikio pasėkoje. Mažai tikėtina, kad Ą. T. galėjo susižaloti pats griūdamas, tam prieštarauja sužalojimo pobūdis ir lokalizacija. Tikėtina, kad užduotyje nurodyto įvykio metu Ą. T. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatyto sužalojimo Ą.

T. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., b. l. 27-28) Ä®rodymų vertinimas, iÅ¡vados IÅ¡nagrinėjus baudžiamÄ jÄ bylÄ , matyti, jog kaltinamasis A. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme kaltę dėl kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos pripažino tik iÅ¡ dalies, tai yra pripažino kaltinime nurodytÄ dienÄ , nurodytoje vietoje buvęs, ten konfliktavęs su savo nepilnamečiu sÅ«numi Ą. T.. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė nukentėjusiajam trenkęs du kartus į petį, tačiau nepataikęs, o teisiamojo posėdžio metu parodė, jog sudavė gindamasis nuo sÅ«naus, nubrozdino tik lÅ«pÄ , o antrÄ kartÄ trenkdamas, jam nepataikė.

Teismas sprendžia, kad tokius kaltinamojo parodymus vertinant visų byloje surinktų įrodymų kontekste, be kita ko atsižvelgiant ir į paties kaltinamojo parodymų nenuoseklumÄ , jų prieÅ¡taringumÄ byloje surinktiems įrodymams, yra pagrindas parodymus, jog nesmurtavo prieÅ¡ sÅ«nų Ą. T., tyčia nesudavė jam dviejų smÅ«gių į veido sritį, vertinti kritiÅ¡kai, kaip nepatikimus ir pasirinktÄ kaltinamojo gynybos pozicijÄ . Kaltinamojo viso proceso duotų parodymų analizė liudija, kad jis nebuvo nuoseklus bei jo parodymai teisme dėl įvykio neatitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, taip pat prieÅ¡tarauja byloje surinktiems kitiems įrodymams.

Net teismui paklausus, kodėl jis reikalauja, jog sÅ«nus Ą. dalyvautų teisiamajame posėdyje ir duotų parodymus teismui, ar sÅ«naus parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo užraÅ¡yti neteisingai, jis patvirtino, kad sÅ«nus Ą. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ sakė taip, kaip buvo. Tik gal kiek viskÄ pakreipė savo naudai. Jam buvo suteikta galimybė pateikti klausimus sÅ«nui, bes jis klausimų neturėjo. ProtokolÄ papildė, kad sÅ«nus dėl mokyklos nelankymo sakė netiesÄ . Teismui paklausus, kokius klausimus papildomai A.

J. nori užduoti sÅ«nui Ą. T., jis atsakė, kad nori tik pasimatyti ir pasikalbėti. Nors iÅ¡ esmės kaltinamasis A. J. neginčijo paties konflikto ir neginčijo savo veiksmo, t. y. smÅ«gio į nukentėjusiojo veidÄ , tačiau jis nepripažino antro smÅ«gio ir nurodė, kad to smÅ«gio nebuvo. Tačiau svarbu paminėti tai, kad A. J. iÅ¡ dalies pripažindamas savo kaltę nurodė, jog jis gynėsi nuo nepilnamečio asmens ir buvo priverstas taip elgtis. IÅ¡ nukentėjusiojo Ą. T., jo mažamečio brolio V.

J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jų motinos S. J. duotų parodymų darytina išvada, kad kaltinamojo parodymai dėl smūgių nesudavimo sūnui Ą., dėl gynybinės (būtinosios ginties) versijos nepasitvirtino, nes nustatyta, jog A. J., buto virtuvėje besiaiškindamas su S. J. dėl asmeninių santykių, nors S. J. nenorėjo su juo kalbėtis, Ą. T. liepė tėvui liautis. Tada A. J. dėl pasakyto, ėmė priekaištauti Ą. dėl ilgų plaukų, priėjęs ėmė juos liesti, taršyti.

Ą. liepė jam baigti, eiti Å¡alin ir atstÅ«mė tėvo rankÄ . A. J. nesiliaujant to daryti, Ą. T. smarkiai atstÅ«mė A. J. nuo savęs. Tada A. J. sudavė kumščiu sÅ«nui Ą. į veidÄ . SÅ«nus paÅ¡oko nuo kėdės ir gindamasis sudavė tėvui A. J. į veidÄ . Jie susistumdė ir A. J. dar kartÄ smogė sÅ«nui Ą. T. į veidÄ , po ko sÅ«nus atsitrenkė į virtuvės langÄ . Ä®sikiÅ¡o S. J. ir abu iÅ¡skyrė, paskui išėjo į namo laiptinę ir iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus, nes sÅ«nui buvo padarytas lÅ«pos sužalojimas.

Kad 2022 m. balandžio 3 d. įvykio metu A. J. vartojo Ą. T. atžvilgiu smurtÄ , patvirtina ir Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įraÅ¡o duomenys, tarnybinis praneÅ¡imas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, specialisto iÅ¡vada. Jokių kitų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad nukentėjusiajam specialisto iÅ¡vadoje konstatuoti sužalojimai padaryti ne kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, byloje nėra, todėl teismui nekyla jokių abejonių, jog specialisto iÅ¡vadoje nurodytus sužalojimus nukentėjusiajam Ą.

T. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė jo tėvas – kaltinamasis A. J.. Nors kaltinamasis teisme pripažino tik vieno smÅ«gio ranka sudavimÄ , tačiau iÅ¡ nepilnamečio nukentėjusiojo bei jo motinos ir mažamečio brolio apklausų, kuo ir remiamasi kaltinime, matyti, kad Ą. T. nurodė aiÅ¡kiai, nedviprasmiÅ¡kai įvykio situacijÄ ir svarbus kaltinimui dalykus, t. y. tėvas tada jam trenkė pataikydamas į virÅ¡utinę lÅ«pÄ . Lyginant Å¡iuos parodymus su teismo medicinos eksperto iÅ¡vada, yra aiÅ¡ku, kad Å¡is smÅ«gis ir sukėlė svarbias įrodinėtinas pasekmes, netikėti nukentėjusiuoju nėra jokio pagrindo, abejonių, kad Å¡itas smÅ«gis buvo, tikrai nėra.

Tai, kad S. J. teisiamojo posėdžio metu davė nevisai aiÅ¡kius parodymus ir tik teismui, prokurorei bei gynėjui pateikus patikslinančius klausimus, negali bÅ«ti priežastis S. J. parodymus vertinti kaip žinomai neteisingus, nes pagarsinus jos parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, S. J. juos visiÅ¡kai patvirtino. A. J. teiginiai bei jo gynėjo kalboje nurodytos baudžiamÄ jÄ atsakomybę Å¡alinančios aplinkybės, kad kaltinamasis tiktai gynėsi nuo daug stipresnio sÅ«naus, nepasitvirtino, nes nėra nustatyti bÅ«tinosios ginties elementai, faktinės bylos aplinkybės rodo į kaltinamojo tikslingÄ smurtÄ prieÅ¡ Ą.

T., kas jau buvo ir anksčiau. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad A. J. tikslingai provokavo sÅ«nų dėl to, kad sÅ«nus dėl nesantaikos Å¡eimoje kaltina tėvÄ , kad jis palaiko motinÄ S. J.. VisiÅ¡kai suprantamas sÅ«naus elgesys, kai tėvas nebe pirmÄ kartÄ priekaiÅ¡taudamas sÅ«nui dėl jo Å¡ukuosenos (o ir teisme A. J. taip pat piktinosi, kad sÅ«nus neÅ¡ioja neva netinkamÄ Å¡ukuosenÄ , koks jis vyras), šį kartÄ bÅ«damas supykęs dėl to, kad sÅ«nus liepė tėvui liautis ir nebekalbėti apie jokius asmeninius jo ir S. J. reikalus, ėmė tarÅ¡yti sÅ«naus plaukus, reikalaudamas jam nusikirpti, iÅ¡Å¡aukė sÅ«naus Ą.

T. agresyviÄ reakcijÄ ir sÅ«nus grubiai nustÅ«mė tėvo rankÄ . Tėvui to turėjo pakakti, tačiau jis vėl tęsė savo veiksmÄ , akivaizdžiai provokuodamas sÅ«nų. Ir kai sÅ«nus atstÅ«mė A. J., tada A. J. sudavė sÅ«nui į veidÄ . Taigi, niekaip Å¡ios situacijos negalima pavadinti A. J. bÅ«tinÄ ja gintimi. Apibendrindamas, teismas konstatuoja, kad aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma yra pakankama ir ji patvirtina, jog kaltinamasis A. J. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis konflikto su nepilnamečiu sÅ«numi Ą.

T. metu panaudojo prieÅ¡ jį fizinį smurtÄ â€“ tyčia kumščiu sudavė nepilnamečiui sÅ«nui į veidÄ , kai Å¡is atstumdamas A. J. nuo savęs, pareikalavo liautis emociÅ¡kai trikdyti ir jį, ir jo motinÄ S. J.. Po to, sÅ«nui pasiprieÅ¡inus, smÅ«giavo nukentėjusiajam į veidÄ antrÄ kartÄ , Å¡iuo smÅ«giu nublokÅ¡damas sÅ«nų nuo savęs ir taip muÅ¡damas, dėl padarytos poodinės kraujosruvos virÅ¡utinėje lÅ«poje, nežymiai sutrikdė Ą. T. sveikatÄ . Teismo vertinimu, kaltinamasis sÄ moningai atlikdamas kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus, suprato jų pavojingÄ pobÅ«dį, dėl jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo.

Nėra jokių duomenų, kad A. J. dėl savo psichikos sveikatos bÅ«senos nesuprastų savo veiksmų esmės ir jų nevaldytų, nors ir jis anksčiau sirgo depresija dėl paÅ¡lijusių santykių Å¡eimoje. Nėra abejonių, kad A. J. atlikti kaltinime nurodyti smurtiniai veiksmai sukėlė nepilnamečiui sÅ«nui Ą. T. fizinį skausmÄ ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Tokie kaltinamojo A. J. prieÅ¡ Å¡eimos narį atlikti smurtiniai veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.

Dėl bausmės, kardomosios priemonės Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltinamojo asmenybę, kitas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kaltinamojo A. J. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. J. padarė vienÄ baigtÄ , tyčinę nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai.

Jis anksčiau neteistas. Per pastaruosius penkerius metus kaltinamasis administracine tvarka baustas vienÄ kartÄ â€“ 2022 m. kovo 30 d. pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį, paskirta 15 eurų bauda sumokėta. Å iuo metu dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pakuotoju – rÅ«Å¡iuotoju. VÅ¡Ä® Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro 2022 m. balandžio 5 d. medicininiame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad Panevėžio skyriuje duomenų apie A. J. nėra. Pas psichiatrÄ nesilankė (1 t., b. l. 127, 128).

VšĮ Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos 2022 m. balandžio 5 d. medicininiame pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad 2022 m. kovo 8 d. A. J. bendroje medicininėje kortelėje nurodyta diagnozė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 89). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2022 m. gegužės 18 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad byloje nėra duomenų apie ūminius psichozinius, lėtinius psichikos sutrikimus, kurie trukdytų suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti, todėl A.

J. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 142). Psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas (1 t., b. l. 89, 127, 128). Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, jų visumÄ , siekiant bausmės neiÅ¡vengiamumo ir teisingumo principo įgyvendinimo, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro iÅ¡vadÄ , kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti kaltinamajam A.

J. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ skiriant sankcijoje numatytÄ vienÄ iÅ¡ Å¡velniausių, su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę – laisvės apribojimÄ netaikant intensyvios priežiÅ«ros, nustatant terminÄ , artimÄ Å¡ios bausmės rÅ«Å¡ies vidurkiui, kartu kaltinamajam skiriant įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir tam tikrus draudimus, kurie ir jo elgesiui darytų įtakÄ ir padėtų pasiekti bausmės tikslų, numatytų BK 41 str., taip pat siekiant bent bausmės vykdymo laikotarpiu iÅ¡saugoti teisėtus nukentėjusiojo asmens interesus (BK 48 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2022 m. balandžio 3 d. 20.30 val. iki 2022 m. balandžio 4 d. 17.20 val. (viena para) (2 t., b. l. 20-22, 46-47), kas atitiktų dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 65 straipsnio 1 dalies 1 a punktas). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. balandžio 4 d. nutartimi A. J. paskirta ir paskesnėmis nutartimis pratęsta kardomoji priemonė – įpareigojimas nuo 2022 m. balandžio 4 d. iki bylos iÅ¡nagrinėjimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo Ą.

T. ir jo atstovės pagal įstatymÄ S. J., nesiartinti prie nukentėjusiojo Ą. T. arčiau nei 100 metrų atstumu, kartu įpareigojant nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su Ą. T., V. J. ir jų atstove pagal įstatymÄ S. J., nesilankyti (duomenys neskelbtini) (1 t. b. l. 41-44; 1 t. b.l. 165-168; 2 t. b. l. 110-112) panaikintina nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Dėl civilinio ieÅ¡kinio, teismo iÅ¡laidų, daiktų Nepilnamečio nukentėjusiojo Ą. T. įstatyminė atstovė S. J. byloje pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti ir prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo A.

J. (2 t., b. l. 131-132) Teisiamojo posėdžio metu S. J. palaikė ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, nurodydama, kad sÅ«nus Ą. labai pergyvena dėl įvykio, mokykloje apie įvykį visi draugai žino, nes juokėsi iÅ¡ jo, kad primušė tėvÄ . Dabar, kai nėra tėvo namuose, tai ramu, sÅ«nus keičiasi, jau nebebijo. SÅ«nui buvo sužalota lÅ«pa, jÄ skaudėjo, taip pat skaudėjo nugarÄ , kai po smÅ«gio atsitrenkė į langÄ . Kaltinamasis A. J. civilinį ieÅ¡kinį pripažino tik iÅ¡ dalies, sutikdamas su 200 – 500 eurų suma, nes piktinosi, kad dar byla teisme nebuvo pradėta nagrinėti, o jau pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys.

Prokurorė siūlė civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. J. 1000 eurų Ą. T. neturtinei žalai atlyginti. Gynėjas prašė civilinį ieškinį atmesti, nes teismas turi A. J. išteisinti. Įstatyminės atstovės S. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje nurodyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Taigi, iÅ¡ įstatymo nuostatų matyti, jog atlyginant neturtinę žalÄ materialiu bÅ«du (pinigais), visais atvejais reikia vadovautis kuo pilnesnio žalos kompensavimo principu. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kuriÄ tik sÄ lygiÅ¡kai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Padarytos neturtinės žalos visiÅ¡ko atlyginimo dažniausiai negalima pasiekti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios bÅ«senos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudÄ , neįmanoma sugrÄ Å¾inti.

TokiÄ bÅ«senÄ kai kada galima tik iÅ¡ naujo sukurti, panaudojant pirmiausia piniginę kompensacijÄ už neturtinę žalÄ . Taigi, materialios (dažniausia - piniginės) kompensacijos už neturtinę žalÄ paskirtis – sudaryti materialias prielaidas iÅ¡ naujo sukurti tai, ko iÅ¡ esmės negalima sugrÄ Å¾inti, kad kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas negali atstoti. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad nukentėjusiojo Ą. T. santykiai su tėvu A.

J. niekada nebuvo labai geri. A. J. buvo nepatenkintas dėl sÅ«naus pavardės, dėl kitų asmeninių aplinkybių. A. J. retai pasirodydavo savo namuose, Panevėžio mieste, nes po darbo važiuodavo tiesiai pas tėvus į kaimÄ jiems padėti. Kai nakvodavo namuose, dažniausiai pavartojęs alkoholio imdavo auklėti vaikus, dažnai neteisingai. Paaugęs sÅ«nus Ą. pradėjo protestuoti dėl tokio tėvo elgesio. Jie turėjo ir anksčiau konfliktinių smurtinių situacijų. Taigi, vertinant 2022 m. balandžio 3 d.

A. J. smurtinio elgesio poveikį sÅ«naus Ą. T. fizinei, psichologinei bÅ«senai, tai yra padarytos neturtinės (moralinės) žalos dydį, aukščiau nurodyti santykiai turi įtakos neturtinės žalos dydžio nustatymui. Tai yra, jeigu anksčiau santykiai tarp tėvo ir sÅ«naus bÅ«tų buvę labai gražūs, tai 2022 m. balandžio 3 d. tėvo atliktas smurtas prieÅ¡ sÅ«nų iÅ¡ tiesų sukeltų jam labai didelę psichologinę traumÄ , kurios jokiais pinigais negalima kompensuoti. Tačiau kada santykiai buvo gerokai konfliktiÅ¡ki ilgÄ laikÄ , net S. J. tvirtina apie ankstesnį tėvo A.

J. padarytÄ tyčinį nosies sužalojimÄ sÅ«nui, apie prastus santykius liudija ir pats kaltinamasis, todėl nagrinėjamu atveju, kai kaltinamojo nederamu elgesiu buvo iÅ¡provokuotos muÅ¡tynės, kurių metu nukentėjo nepilnametis vaikas, teisme S. J. tvirtinant, kad sÅ«nus Ą. po įvykio tapo drÄ sesnis ir nebebijo tėvo, pamatęs, kad jau gali apsiginti, neturtinės žalos kompensacijos dydis turi bÅ«ti kitoks (mažesnis). Taip pat atsižvelgiama į Ą. T. amžių (įvykio metu turėjo 17 m. amžiaus), fizinę bÅ«senÄ (sportuojantis – rankininkas), į konflikto metu padaryto sužalojimo sunkumÄ (nežymus sveikatos sutrikdymas ar / ir fizinis skausmas), į giminystės ryÅ¡ius (tėvas ir sÅ«nus), į įrodytomis laikytinas pasekmes dėl nusikalstamos veikos, todėl nustatytina vieno tÅ«kstančio eurų dydžio moralinės žalos kompensacija. 2022 m. rugsėjo 12 d.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b.l.148-150) nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma – 351,67 eurai už nepilnamečio nukentėjusiojo Ą. T. atstovavimÄ teisme pagal 2022-08-01 sprendimÄ Nr. (duomenys neskelbtini). Å is praÅ¡ymas pagrįstas, nes teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartimi (2 t., b.l. 115-116) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba buvo įpareigota parinkti nepilnamečiui nukentėjusiajam Ą.

T. įgaliotÄ jį atstovÄ â€“ advokatÄ . Nėra pagrindo mažinti iÅ¡ kaltinamojo priteistinÄ teisinės pagalbos iÅ¡laidų sumÄ (BPK 55 straipsnis, 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis). Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi skaitmeninės laikmenos su vaizdo įraÅ¡ais, kuriuose užfiksuota nepilnamečio Ą. T. apklausa (1 t., b. l.

63) ir nepilnamečio V. J. apklausa (1 t., b. l. 67), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a : A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per 10 (dešimt) mėnesių laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti A. J. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2022 m. balandžio 3 d. 20.30 val. iki 2022 m. balandžio 4 d. 17.20 val. (vienÄ parÄ ), šį laikÄ prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu, įpareigoti nuteistÄ jį A. J. laisvės apribojimo laikotarpiu gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo Ą. T., nesiartinti prie nukentėjusiojo Ą.

T. arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su Ą. T., nesilankyti adresu: (duomenys neskelbtini). A. J. skirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – įpareigojimÄ gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo Ą. T. ir jo atstovės pagal įstatymÄ S. J., nesiartinti prie nukentėjusiojo Ą. T. arčiau nei 100 metrų atstumu, nebendrauti ir neieÅ¡koti ryÅ¡ių su Ą. T., V. J. ir jų atstove pagal įstatymÄ S. J., nesilankyti adresu: (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iÅ¡ nuteistojo A. J. nukentėjusiajam Ą. T., atstovaujamam S. J., 1000 (vienÄ tÅ«kstantį) eurų neturtinės žalos atlyginimo. Priteisti iÅ¡ nuteistojo A. J. valstybei 351,67 Eur (tris Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ Eur 67 ct) iÅ¡laidų dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Ą. T., Å¡iÄ sumÄ Ä¯pareigojant sumokėti į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas (pasirinktinai), nurodant savo asmens kodÄ , įmokos kodÄ (5630), mokėjimo paskirtį (įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ ).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – dvi skaitmenines laikmenas su vaizdo įrašais, kuriuose užfiksuota nepilnamečio Ą. T. apklausa (1 t., b. l.

63) ir nepilnamečio V. J. apklausa (1 t., b. l. 67), nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje. Nuosprendis per 20 (dvideÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rÅ«mus. Teisėjas Vytautas KrikščiÅ«nas