96dca2da-227c-4f12-80b9-a0d693eb2ec1 · Å iaulių apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-780-368/2018 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16838-2017-5 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.29.2.; (S) 3.3.1.14.; 3.3.1.18.1. VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NU T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 3 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Rasos Bartašienės ir Irenos Stasiūnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) A.

M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovui AB SEB bankui dėl Kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu, trečiasis asmuo byloje G. K. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas prašė teismo pripažinti neteisėtu ir negaliojančiu atsakovo AB SEB banko Kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) vienaÅ¡aliÅ¡kÄ nutraukimÄ . Nurodė, kad 2007-08-02 buvo sudaryta Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu AB SEB bankas suteikė 313 647,00 Lt dydžio paskolÄ pareiÅ¡kėjui A.

M. įsigyti nekilnojamÄ jį turtÄ . PareiÅ¡kėjas sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, tačiau užklupus finansų krizei bei patyrus kojos traumÄ , todėl netekus turėto darbo Jungtinėje Karalystėje, mokėjimus trumpai vykdė nereguliariai. Visgi, A. M., kaip vartotojas, dėjo visas jo valioje esančias pastangas, kad Kredito sutarties vykdymas bÅ«tų atnaujintas, tačiau sutartis buvo nutraukta nepagrįstai ir nesant esminių sutarties sÄ lygų pažeidimų. Teigė, kad nežymus vėlavimas sumokėti eilinę įmokÄ tikrai negalėjo įtakoti banko padėties, juo labiau, kad pati kreditavimo sutartis buvo sudaryta 2007 m. ir ji buvo vykdoma pagal nustatytas sÄ lygas.

Atsakovas nepateikė jokių įspėjimų ar praneÅ¡imų apie vėlavimÄ ir nesumokėtas įmokas, o ieÅ¡kovas kaip tik ėmėsi visų priemonių esančių jo valioje ir nuo 2012-03-14 iki pat 2016 m. gegužės mėn., t. y. daugiau kaip ketverius metus, įmokas mokėjo tinkamai ir laiku. Pažymėjo, kad minėtas nekilnojamasis turtas yra vienintelis Å¡eimos bÅ«stas, todėl Å¡eima ne tik, kad netektų vienintelio savo gyvenamojo bÅ«sto, tačiau ir bÅ«tų priversta iÅ¡sikraustyti neturint kito gyvenamojo ploto.

Kreipėsi į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybÄ dėl sudarytos Kredito sutarties sÄ Å¾iningumo ir buvo nustatyta, kad sudarytos sutarties 4.11 bei 19.2 punktai yra nesÄ Å¾iningi. Atsakovas ne tik, kad primetė Kredito sutarties sÄ lygas ieÅ¡kovui, tačiau iÅ¡ esmės ir užėmė dominuojančiÄ padėtį prieÅ¡ vartotojÄ . Mano, jog vienaÅ¡aliÅ¡kas Kredito sutarties nutraukimas laikomas neteisėtu bei nepagrįstu, kartu sukeliančiu ieÅ¡kovui neproporcingai didelę žalÄ . Pažymėjo, kad dėjo visas pastangas, jog Kredito sutarties vykdymas bÅ«tų atnaujintas, tačiau atsakovas iÅ¡kėlė naujus reikalavimus, t. y. sumokėti neprotingo dydžio procesines palÅ«kanas.

IeÅ¡kovas atsisakė tai atlikti, nes visus ketverius mokėjo visas reikalaujamas palÅ«kanas bei įsipareigojimus vykdė laiku, bankui net neteikiant paaiÅ¡kinimų. Pagal AB SEB banko pateiktÄ raÅ¡tÄ apie priskaičiuotas palÅ«kanas, jos Å¡iuo metu siekia net 17 565,39 Eur, kai pati likusi iÅ¡mokėti kredito suma yra tik 83 535,93 Eur, todėl laikė, kad tokio dydžio palÅ«kanos yra neprotingai didelės ir nesÄ Å¾iningos.

2. Atsakovas AB SEB bankas su ieÅ¡kiniu nesutiko. Nurodė, kad pagal Å¡alių 2007-08-02 sudarytÄ Kredito sutartį Nr. 2050718010869-03 dėl kredito bÅ«stui įsigyti, atsakovas nesavalaikiai vykdė mokėjimus, juos atlikdamas ne mokėjimo dienÄ , vykdydamas ne kas mėnesį, kol galiausiai atlikęs 2009 m. kovo mėnesį dalinį mokėjimÄ , kitÄ dalinį mokėjimÄ atliko tik 2010 m. vasario mėnesį, paskutinį mokėjimÄ â€“ 2010 m. birželio 29 d. Tokiu bÅ«du įsiskolinimas bankui nuolat didėjo, mokamos dalinės, retos įmokos, nepadengdavo susikaupusio įsiskolinimo nei kredito dalies, nei palÅ«kanų ir delspinigių, todėl bankas nebeturėjo objektyvaus pagrindo tikėtis, kad ieÅ¡kovas prisiimtas prievoles tinkamai vykdys.

IeÅ¡kovas nereagavo į atsakovo raginimus vykdyti sutartį, nesusisiekė su banku, neatsakė į skambučius. 2011-07-15 įspėjimu ieÅ¡kovas buvo informuotas, kad per 30 dienų nepadengus pradelstų įsipareigojimų, Kredito sutartis bus nutraukta ir pradėtas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas. IeÅ¡kovui nereaguojant į praneÅ¡imÄ , 2011-12-12 praneÅ¡imu apie Kredito sutarties nutraukimÄ , kurį ieÅ¡kovas gavo 2011-12-30, ieÅ¡kovas buvo informuotas apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ Kredito sutarties nutraukimÄ . Toliau sekė skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo procedÅ«ros, kurių pasėkoje 2012-10-29 Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-16690-558/2012 nutarė iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A.

M. banko naudai 83318,70 Lt skolÄ , t. y. 296417,64 Lt negrÄ Å¾into kredito, 43550,35 Lt palÅ«kanų, 38004,22 Lt delspinigių bei 5 procentų dydžio įstatymines palÅ«kanas. 2012-06-01 ieÅ¡kovas atvyko į bankÄ ir nurodė norintis imtis veiksmų, kad iÅ¡saugoti hipoteka įkeistÄ turtÄ bei pažadėjo įneÅ¡ti 18000 Lt sumÄ palÅ«kanų įsiskolinimui, tačiau savo pažado neįgyvendino. 2012-11-07 telefonu ieÅ¡kovas banko darbuotojÄ informavo, kad sumokės 10 000 Lt skolai padengti, tačiau sumokėjo 8000 Lt. 2013-01-31 telefoninio pokalbio metu su ieÅ¡kovu buvo sutarta, kad jis vykdys kasmėnesinius mokėjimus po 3000 Lt delspinigių dengimui ir tada bus svarstoma galimybė atnaujinti Kredito sutartį.

IeÅ¡kovui 2014 metais nustojus mokėti įmokas ir nepavykus su juo susisiekti, 2014-03-07 atsakovas pateikė antstolių kontorai vykdomÄ jį dokumentÄ vykdyti. 2014-04-29 ieÅ¡kovas susisiekė su banko darbuotoju ir vėl žadėjo vykdyti mokėjimus, ir ieÅ¡kovui vykdant pažadÄ , bankas sustabdė vykdymo veiksmus. IeÅ¡kovui buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, dėl Kredito sutarties atnaujinimo galimybių. 2016 m. gegužės mėnesį nustatyta, kad ieÅ¡kovo atžvilgiu vis dar taikomi turto areÅ¡tai, kas rodė, jog ieÅ¡kovas jokių veiksmų nesiėmė.

Tuo remiantis 2016-06-07 atsakovas pateikė antstoliui praÅ¡ymÄ atnaujinti vykdymo veiksmus. IeÅ¡kovas buvo tinkamai informuotas apie Kredito sutarties nutraukimÄ , ieÅ¡kovas esminiai pažeidė Kredito sutartimi prisiimtas prievoles, atsakovas suteikė pakankamai ilgÄ terminÄ - beveik 18 mėnesių nuo paskutinio atlikto dalinio mokėjimo 2010-06-29 pažeidimams paÅ¡alinti, tačiau pažeidimai nebuvo paÅ¡alinti, ieÅ¡kovas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų pažeidimams paÅ¡alinti, nesikreipė į bankÄ su atitinkamais praÅ¡ymais susidÅ«rus su sunkumais vykdant prievoles, ir sutarties nutraukimas buvo kraÅ¡tutinė priemonė.

3. Trečiasis asmuo G. K. su ieÅ¡kiniu sutiko, nes nei ieÅ¡kovas, nei trečiasis asmuo neatliko jokių esminių Kredito sutarties sÄ lygų pažeidimų. Nurodė, jog Kredito sutartis buvo nutraukta nepagrįstai, nes ieÅ¡kovas nuolat bendradarbiavo su banku, mokėjo įmokas ir vykdė visas atsakovo keliamas sÄ lygas. Nurodė, jog už kreditÄ Ä¯sigytas nekilnojamasis turtas yra vienintelis Å¡eimos bÅ«stas, todėl Å¡eima gali netekti vienintelio savo gyvenamojo bÅ«sto. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 4.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teismas nustatė, kad atsakovas Kredito sutartį nutraukė, kai ieÅ¡kovo pradelsimai virÅ¡ijo 500 kalendorinių dienų, todėl laikė, jog atsakovas jÄ nutraukė teisėtai, kadangi Kredito sutartis buvo iÅ¡ esmės pažeista sistemingai nemokant įmokų ir pažeidimai neiÅ¡taisyti per terminÄ , kuris buvo žymiai ilgesnis, negu pagal įstatymÄ nustatytas 30 dienų terminas.

5. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog iki Kredito sutarties nutraukimo ieÅ¡kovas bÅ«tų kreipęsis į atsakovÄ dėl sutarčių sÄ lygų pakeitimo, su praÅ¡ymais atidėti įmokų mokėjimus, be to, kiekviename Kredito sutarties puslapyje yra ieÅ¡kovo paraÅ¡as, patvirtinantis, jog su sutartimi yra susipažinęs. Nesant kitokių tiesioginių įrodymų, jog sudarydamos kreditavimo sutartį Å¡alys atskirai aptarė kreditavimo sutarties bendrosios dalies 4.1-4.10, 5.2 punktus ir ieÅ¡kovo elgesys sudarant sutartį bei raÅ¡ytinis patvirtinimas Kredito sutarties bendrųjų sÄ lygų 19.2 punkte paraÅ¡u teismui sudarė pagrindÄ manyti, jog ieÅ¡kovas turėjo susipažinti su kreditavimo sutarties (bent jau specialiosios dalies) nuostatomis ir jas tinkamai suprasti.

Teismas nelaikė, jog banko Kredito sutarties nutraukimo sÄ lygos, atsižvelgiant į banko, kaip licencijuotos kredito įstaigos veiklos tikslus, bendrÄ kredito grÄ Å¾inimo terminÄ , kas mėnesį mokamų įmokų dydį, banko elgesį sutarties galiojimo metu, yra nesÄ Å¾iningomis paskolos gavėjo atžvilgiu.

6. Pasisakydamas dėl valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau VVTAT) iÅ¡vados, kurioje nustatyta, kad kreditavimo sutarties bendrosios dalies 4.11 ir 19.2 punktų sÄ lygos yra nesÄ Å¾iningos, teismas nurodė, kad realiai nei vienos iÅ¡ kreditavimo sutartyje nustatytų VVTAT iÅ¡vadoje paminėtų taisyklių taikymas nebuvo kreditavimo sutarties nutraukimo priežastimi, todėl teismas nesinaudojo teise ex officio pripažinti sutarties sÄ lygas nesÄ Å¾iningomis, konstatuodamas, jog tokio pripažinimo sÄ lygotos pasekmės neatitiktų nagrinėjamos bylos konteksto.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai 7. Apeliaciniu skundu apeliantas (ieÅ¡kovas) A. M. praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės, ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 7.1.Teismo sprendime iÅ¡ esmės nebuvo atsižvelgta į tai, kad tarp Å¡alių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai, todėl skundžiamame sprendime nebuvo atsižvelgta į pasekmes.

Vartojimo sutartį sudarė dvi ekonomiÅ¡kai nelygios Å¡alys, iÅ¡ kurių viena yra žymiai silpnesnė ir sutarties sÄ lygos yra aiÅ¡kinamos jos naudai. Papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta iÅ¡vengti stipresnės Å¡alies primetamų sÄ lygų, taip siekiant atkurti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ . Bankas savo atliktais veiksmais, t. y. vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdamas sutarti ir pradėdamas iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ , tik primetė savo sÄ lygas silpnesnei Å¡aliai, neatsižvelgdamas į jos interesus, o tik į savo naudÄ .

Juo labiau, kad Kredito sutartis buvo sudaryta prisijungimo bÅ«du, o ne individualiai derantis dėl jos sÄ lygų. 7.2.Teismo sprendimas yra iÅ¡ esmės neteisėtas bei nepagristas, kadangi nebuvo atsižvelgta į tai, kad de facto Kredito sutartis buvo vykdoma ir toliau po Kredito sutarties nutraukimo ir Å¡alis toliau siejo sutartiniai santykiai. IeÅ¡kovas neginčija fakto, kad pažeidė sutartį, tačiau tai padarė dėl pateisinamų ir svarbių priežasčių, t. y. sveikatos problemų, o vėliau ėmėsi visų priemonių esančių jo valioje ir nuo 2012-03-14 iki pat 2016 m. gegužės mėn., t y. daugiau kaip ketverius metus, įmokas mokėjo tinkamai ir laiku.

Tuo tarpu bankas visiÅ¡kai nebendradarbiavo su apeliantu ir nebandė iÅ¡saugoti sutarties, o pasirinko lengviausiÄ keliÄ : nutraukė sutartį ir inicijavo iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ . 7.3. Teismas skundžiamame sprendime neteisėtai bei nepagrįstai neįvertino to, kad atsakovas procesines palÅ«kanas naudoja siekdamas nepagrįstai praturtėti apelianto sÄ skaita, kas iÅ¡ esmės perauga į lupikavimÄ . Å iuo atveju atsakovas turi mokėti net 17 565,39 Eur dydžio palÅ«kanos, kurios yra neprotingai didelės. Juo labiau, kad nuo 2012-03-14 iki dabar A.

M. yra sumokėjęs net 13 210,29 Eur palÅ«kanų, 27 443,20 Eur atlikęs negrÄ Å¾into kredito įmoku bei padengęs 4 535,86 Eur sumai delspinigių, taigi viso net 45 189,35 Eur, t. y. truputi daugiau nei Å¡iuo metu neiÅ¡mokėto kredito pusė. Akivaizdu, kad tokio dydžio atliktos įmokos padengė ne tik, kad netesybas, bet ir kompensavo banko patirtus nepatogus bei įrodė, kad faktiÅ¡kai sutartis buvo vykdoma tinkamai.

8. Atsakovas AB SEB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundÄ atmesti, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti iÅ¡ apelianto (ieÅ¡kovo) bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais: 8.1. Pirmosios instancijos teismas dėl tarp Å¡alių susiklosčiusių vartojimo teisinių santykių iÅ¡samiai pasisakė ir įvertino Kredito sutartį tinkamai, kadangi konstatavo, jog Å¡alys sudarė vartojimo Kredito sutartį. 8.2.

Byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai bei Å¡alių duoti paaiÅ¡kinimai pagrindžia prieÅ¡ingas aplinkybes, tai yra kad bankas su apeliantu bendradarbiavo, ilgÄ laikÄ laukė tinkamo prievolių vykdymo bei po Kredito sutarties vienaÅ¡alio nutraukimo suteikė visas galimybes atnaujinti sutartinius santykius. Apeliantas nesivadovavo Kredito sutarties Bendrosios dalies 6 punkte numatyta teise, susidÅ«rus, kaip jis teigia, „su laikinais finansiniais sunkumais“, nesikreipė į bankÄ , nė karto neteikė praÅ¡ymų restruktÅ«rizuoti Kredito sutarties, neteikė iÅ¡ viso jokių praÅ¡ymų, o tiesiog vienaÅ¡aliÅ¡kai nusprendė nevykdyti ar vykdyti sutartį kaip pats nori, o ne kaip yra įsipareigojęs. 8.3.

Apeliantas ieÅ¡kinyje nereiÅ¡kė reikalavimo dėl procesinių palÅ«kanų dydžio, tačiau tiek ieÅ¡kinyje, tiek apeliaciniame skunde teigia, kad Bankas pasinaudojęs įstatymine teise į procesines palÅ«kanas elgiasi nesÄ Å¾iningai ir siekia nepagrįstai praturtėti. Tokie skolininko argumentai yra nepagrįsti. Skolininkas iki visiÅ¡ko prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimÄ mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palÅ«kanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.261 straipsniai).

Apeliacinės instancijos teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apelianto (ieškovo) A. M. apeliacinis skundas netenkintinas.

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

9. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Kredito sutarties nutraukimo teisėtumo ir delspinigių skaičiavimo.

10. Nesutikdamas su Kredito sutarties nutraukimu, apeliantas (ieÅ¡kovas) teigia, jog pirma, jis yra vartotojas, o bankas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukdamas sutartį ir pradėdamas iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ , tik primetė savo sÄ lygas silpnesnei Å¡aliai, neatsižvelgdamas į vartotojo interesus. Antra, kad ieÅ¡kovas nors ir pažeidė sutartį dėl pateisinamų priežasčių, tačiau jÄ vis tiek vykdė tinkamai. Tuo tarpu bankas visiÅ¡kai nebendradarbiavo su apeliantu ir nebandė iÅ¡saugoti sutarties, o pasirinko lengviausiÄ keliÄ : nutraukė sutartį ir inicijavo iÅ¡ieÅ¡kojimo procesÄ . Trečia, atsakovo nustatytos palÅ«kanos yra neprotingai didelės. Su Å¡iais apelianto argumentais teisėjų kolegija nesutinka.

11. Byloje nustatyta, kad 2007-08-02 Å¡alys sudarė Kredito sutartį Nr. 2050718010869-03, pagal kuriÄ ieÅ¡kovui buvo suteiktas 313 647 Lt dydžio kreditas bÅ«sto pirkimui. Kredito mokėjimo diena – kiekvieno kalendorinio mėnesio 2 diena, kredito grÄ Å¾inimo data- 2032-08-01. Å alys sudarė vartojimo Kredito sutartį, dėl to ginčo nėra. IÅ¡ atsakovo pateiktos kredito sÄ skaitos akivaizdinės už laikotarpį nuo 2007-08-02 iki 2010-07-02 bei skolos ir sukauptų delspinigių ataskaitos už laikotarpį nuo 2010-07-03 iki 2011-12-07, matyti, jog ieÅ¡kovas nuo 2008 m. vasario mėnesio pradėjo nesavalaikiai vykdyti mokėjimus pagal Kredito sutartį, juos atlikdavo ne sutartÄ mokėjimo dienÄ ir ne kas mėnesį (2008 m. atlikti 6 mokėjimai, 2009 m.

– 2 mokėjimai), 2009 metais kovo mėnesį atlikęs du mokėjimus, ieÅ¡kovas 11 mėnesių neatliko jokių mokėjimų pagal kredito sutartį, jokių praÅ¡ymų atsakovui remiantis kredito sutarties 6.1 punktu, neteikė. 2011-07-15 įspėjimu apie Kredito sutarties nutraukimÄ Nr. 05.08.03-851, atsakovas informavo ieÅ¡kovÄ , jog pastarasis nesilaiko kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nemoka eilinių įmokų, palÅ«kanų, dėl ko 2011-07-15 dienai ieÅ¡kovo skola bankui vien tik pagal pradelstus mokėjimus yra 83 318,70 Lt ir paprašė ne vėliau kaip per 30 dienų padengti visus pradelstus mokėjimus, prieÅ¡ingu atveju, Kredito sutartis bus nutraukta.

MinėtÄ Ä¯spėjimÄ tiek ieÅ¡kovas, tiek trečiasis asmuo gavo, nes ant įspėjimo yra abiejų paraÅ¡ai, jog su praneÅ¡imu susipažino, tačiau jokių mokėjimų bankui neatliko, praÅ¡ymų nepateikė. 2011-12-12 praneÅ¡imu Nr. 05.08.03-2291 apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ Kredito sutarties nutraukimÄ , atsakovas informavo, jog Kredito sutartis nutraukta. MinėtÄ praneÅ¡imÄ pagal pateiktÄ 2012-01-11 AB Lietuvos paÅ¡tas pažymÄ Nr. 3-240, Å¡alys gavo 2011-12-30. 2012-10-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-16690-558/2012, iÅ¡ A.

M. AB SEB banko naudai nutarta iÅ¡ieÅ¡koti skolÄ : 296 417,64 Lt negrÄ Å¾into kredito, 43 550, 35 Lt priskaičiuotų palÅ«kanų, 38 004,22 Lt delspinigių, iÅ¡ viso 377 972,21 Lt bei 5 procentų dydžio įstatymines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant nuo pareiÅ¡kimo gavimo dienos teisme – 2012-10-26 iki visiÅ¡ko skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo dienos. IeÅ¡kovui atnaujinus įmokų mokėjimÄ , atsakovas 2014-07-23 praneÅ¡imu Nr. 01.10.03-16683 antstoliui G. P., pateikė praÅ¡ymÄ laikinai sustabdyti vykdymo veiksmus skolininko A.

M. atžvilgiu. Prašymas atnaujinti išieškojimo veiksmus antstoliui pateiktas 2016-06-07, kuris 2016-06-13 antstolio patvarkymu buvo patenkintas.

12. Ginčo situacijoje yra aktualios sutarčių nutraukimÄ reglamentuojančios teisės normos, t. y. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnis, o tvarkÄ â€“ 6.218 straipsnis. Pagal CK 6.217 straipsnį sutarties pažeidimas gali bÅ«ti laikomas esminiu dviem pagrindais: pirma, pažeidimas gali bÅ«ti laikomas esminiu pagal įstatymÄ ; antra, Å¡alys gali pačios susitarti, kÄ jos laikys esminiu pažeidimu (CK 6.217 str. 5 d.). CK 6.217 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vienaÅ¡aliÅ¡kai sutartis gali bÅ«ti nutraukta joje numatytais atvejais.

Jeigu Å¡alys susitarė, kad tam tikros sutarties sÄ lygos pažeidimas yra pagrindas vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį, tai nebÅ«tina, kad jos bÅ«tų susitarusios šį pažeidimÄ vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme iÅ¡vardytų vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobÅ«džiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sÄ lyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sÄ lygų teisėtumo ir sÄ Å¾iningumo aspektais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).

Teismas, spręsdamas dėl vartojimo sutarties vienašalio nutraukimo sutartiniu pagrindu pagrįstumo, turi aiškintis, ar sutarties pažeidimas, kurio pagrindu ji nutraukiama, nėra mažareikšmis, vienkartinis.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal formuojamÄ kasacinio teismo praktikÄ , bendriausia prasme sutarties nutraukimas dėl nedidelės įsipareigojimų dalies nevykdymo gali bÅ«ti laikomas neproporcingu sutarties pažeidimui teisiniu padariniu, tačiau, nustatant pažeidimo pobÅ«dį, vertintinas ne tik pradelstos sumos dydis, bet ir kitų svarbių aplinkybių, leidžiančių spręsti dėl pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį buvimÄ , visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; 2013 m. birželio 17 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013).

14. Kreditoriui renkantis pažeistų savo teisių gynimo bÅ«dÄ , be kitų, taikomas favor contractus principas, kuris reiÅ¡kia, kad Å¡alys turi siekti iÅ¡saugoti sutartį, jeigu tai tik yra įmanoma, o sutarties nutraukimÄ naudoti tik kaip ultima ratio priemonę. Kasacinio teismo konstatuota, kad sutarties nutraukimas, kaip vienas iÅ¡ pažeistų teisių gynybos bÅ«dų, pagal tarptautinėje sutarčių teisėje pripažįstamÄ favor contractus principÄ ir jį atspindintį nacionalinį teisinį reguliavimÄ yra iÅ¡imtinis teisių gynimo bÅ«das, todėl jo taikymui turi bÅ«ti konstatuotas pakankamas įstatyme įtvirtintas ir faktinis pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2010).

Vis dėlto, pripažįstant favor contractus principo svarbumÄ sutartiniams santykiams, negalima Å¡io principo suabsoliutinti, paneigiant kitų kreditoriaus teisių gynimo bÅ«dų egzistavimÄ ir panaudojimo galimybę, nes sutarties laisvės principas užtikrina sutarties Å¡alies teisę pasirinkti ir pasinaudoti jo interesus geriausiai atitinkančiu teisių gynimo bÅ«du (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012; 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2013).

15. Siekis iÅ¡saugoti sutartį nėra absoliutus ir jos nutraukimas gali bÅ«ti pateisinamas, jeigu nustatomos tam tikros aplinkybės – pažeidimo pobÅ«dis, mastas ar kitos svarbios aplinkybės, leidžiančios spręsti dėl pagrindo vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį buvimo. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, ar Kredito sutartis nutraukta nepažeidžiant favor contractus principo ir ieÅ¡kovo (vartotojo) teisių, turi bÅ«ti nustatoma įvertinus, ar egzistuoja pagrindas netinkamÄ Kredito sutarties vykdymÄ pripažinti esminiu sutarties pažeidimu pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, arba nustačius, kad sutartis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukta joje nustatytomis sÄ lygomis, kurios nepripažintinos nesÄ Å¾iningomis CK 6.188 straipsnio pagrindu.

Kadangi įstatyme ir sutartyje įtvirtinti vienaÅ¡aliÅ¡ko sutarties nutraukimo pagrindai yra alternatyvÅ«s, tai reiÅ¡kia, kad konkrečios faktinės aplinkybės, kuriomis pažeidžiama sutartis, turi atitikti arba sutartyje nustatytÄ vienaÅ¡alio sutarties nutraukimo pagrindÄ , arba įstatyme įtvirtintus esminio sutarties pažeidimo kriterijus.

16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas nuo 2009 m. kovo mėnesio nustojo vykdyti reguliarius mokėjimus bankui dėl ko įsiskolinimas nuolat didėjo, mokamos dalinės, retos įmokos, nepadengdavo susikaupusio įsiskolinimo nei kredito dalies, nei palūkanų ir delspinigių. Ieškovas nereagavo į atsakovo raginimus vykdyti sutartį, nesusisiekė su banku, neatsakė į skambučius. 2011-07-15 įspėjimu ieškovas buvo informuotas, kad per 30 dienų nepadengus pradelstų įsipareigojimų, Kredito sutartis bus nutraukta ir pradėtas skolos išieškojimas.

IeÅ¡kovui nereaguojant į praneÅ¡imÄ , 2011-12-12 praneÅ¡imu apie Kredito sutarties nutraukimÄ , kurį ieÅ¡kovas gavo 2011-12-30, ieÅ¡kovas buvo informuotas apie vienaÅ¡aliÅ¡kÄ Kredito sutarties nutraukimÄ ir kreipimÄ si į teismÄ dėl skolos iÅ¡ ieÅ¡kovo iÅ¡ieÅ¡kojimo (2012-10-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2-16690-558/2012). Taigi bankas įvykdė savo pareigÄ informuoti ieÅ¡kovÄ apie galimÄ vienaÅ¡aliÅ¡kÄ sutarties nutraukimÄ , tačiau prieÅ¡ingai nei teigia atsakovas, bÅ«tent jis, o ne bankas nesiekė bendradarbiauti iki 2012 m. spalio mėnesio.

17. Pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 4.14 punktÄ , kredito gavėjas, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovas ne vėliau kaip per penkias dienas įsipareigojo praneÅ¡ti kredito davėjui – bankui apie savo finansinės bÅ«klės pablogėjimÄ . Pagal 6.1.1. punktÄ kredito gavėjas įsipareigojo įspėti bankÄ raÅ¡tu apie numatomus praleisti grÄ Å¾intinos kredito dalies mokėjimus ir nurodys dėl kokių priežasčių ir kiek mokėjimų jis numato praleisti, ne vėliau kaip prieÅ¡ 2 (dvi) darbo dienas iki grafike nurodytos mokėjimo dienos. Taigi ieÅ¡kovas privalėjo kreiptis į bankÄ dėl savo finansinės bÅ«klės pablogėjimo per 5 dienas, kaip ir privalėjo įspėti raÅ¡tu apie numatomus praleisti grÄ Å¾intinos kredito mokėjimo grafikų, tuo atveju, jei negalėjo tinkamai vykdyti savo įsipareigojimų, tačiau Å¡ių savo įsipareigojimų ieÅ¡kovas nevykdė.

18. Savo ruožtu atsakovas pagal Kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 punkto sÄ lygÄ , turėjo teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti Kredito sutartį, jeigu ieÅ¡kovas tinkamai ir laiku nevykdys mokėjimų, kÄ atsakovas taikė ieÅ¡kovui labai palankiai, suteikdamas ieÅ¡kovui beveik 18 mėnesių terminÄ nuo paskutinio ieÅ¡kovo atlikti dalinio mokėjimo 2010-06-29 pažeidimams paÅ¡alinti. Skolos ir sukauptų delspinigių ataskaitos, iÅ¡raÅ¡ai iÅ¡ sÄ skaitos patvirtina, kad atsakovas Kredito sutartį nutraukė, kai ieÅ¡kovo pradelsimai virÅ¡ijo 500 kalendorinių dienų.

IÅ¡ atsakovo pateiktos pažymos matyti, jog ieÅ¡kovo pradelsti įsipareigojimai yra 24130,76 Eur: 3349,51 Eur negrÄ Å¾inta kredito dalis, 12166,60 Eur nesumokėtos palÅ«kanos; 8614,66 Eur delspinigiai, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip prieÅ¡taraujančius raÅ¡ytiniams įrodymams ieÅ¡kovo teiginius, jog jis didžiÄ jÄ dalį kredito iki Kredito sutarties nutraukimo buvo grÄ Å¾inęs ir pagal teisės aktų normas, reglamentuojančias sutarties nutraukimÄ (CK 6.217 str., 6.218 str., 6.209 str., 6.874 str. 2 d.), laikė, jog atsakovas teisėtai nutraukė Kredito sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 17 d. nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-345/2013).

19. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nuolatinis ir ilgalaikis mokėjimo terminų praleidimas yra esminis Kredito sutarties pažeidimas, kuris ginčo atveju sudarė pagrindÄ atsakovui vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnio 1 dalis). AtotrÅ«kis tarp ieÅ¡kovo pasižadėtų pagal sutartį įvykdyti įsipareigojimų ir faktiÅ¡kai įvykdytų įsipareigojimų iÅ¡ esmės pradėjo formuotis nuo 2009 m. kovo mėnesio ir iki sutarties nutraukimo nuolat didėjo, todėl bankas ilgÄ laikÄ negavo to, kÄ turėjo ir pagrįstai tikėjosi gauti pagal sutartis, ir tai sudarė pakankamÄ pagrindÄ bankui manyti, kad sutartys ateityje nebus tinkamai įvykdytos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-388-684/2016).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog tenkinti ieškovo ieškinio nėra jokio teisinio pagrindo, atsakovas turėjo teisę nutraukti sutartį su ieškovu laikantis įstatymų reikalavimų, atsakovas laikėsi Kredito sutartyje nustatytos vienašalio sutarties nutraukimo tvarkos.

20. Apeliantas taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovo praÅ¡omos palÅ«kanos yra teisėtos ir pagrįstos. IeÅ¡kovo nuomone, atsakovas siekia nesÄ Å¾iningai pasinaudoti savo pranaÅ¡esne padėtimi ir nustatyti neprotingai dideles palÅ«kanas, o pastarosios praranda savo, kaip mokėjimo už naudojimÄ si kreditoriaus pinigais, funkcijÄ . Šį apelianto argumentÄ apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstÄ .

21. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad netenkinus pagrindinio ieÅ¡kinio reikalavimo, nėra pagrindo svarstyti ir iÅ¡vestinio reikalavimo dėl palÅ«kanų dydžio, nes klausimo dėl jų dydžio apeliantas anksčiau nekėlė, nei į atsakovÄ , nei į teismÄ dėl sutarties sÄ lygų pakeitimo ir palÅ«kanų sumažinimo, nesikreipė. Nors ieÅ¡kovas ir apeliuoja į tai, kad jis yra vartotojas, tačiau sprendžiant ginčus dėl vartojimo sutarties vykdymo, taip pat jos nutraukimo, svarbu tai, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta iÅ¡vengti stipresniosios Å¡alies primestų sÄ lygų, taip siekiant atkurti Å¡alių teisių ir pareigų pusiausvyrÄ , tačiau Å¡i papildoma apsauga nedaro iÅ¡imčių iÅ¡ vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiÅ¡kia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis, siekdami nesÄ Å¾iningai iÅ¡vengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012; kt.).

Pabrėžtina, jog pareiga mokėti procesines palÅ«kanas atsiranda iÅ¡ įstatymo (CK 6.37 str. 2 dalis, 6.210 str.) ir jos, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, esant kreditoriaus praÅ¡ymui, 2012-10-29 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-16690-558/2012 buvo priteistos iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovo naudai kartu su negrÄ Å¾intu kreditu ir kitomis įmokomis. Nurodytas teismo sprendimas įsiteisėjęs, todėl nei pirmosios instancijos teismas, nei juo labiau apeliacinės instancijos teismas Å¡ioje byloje, neturi jokio pagrindo šį teismo sprendimÄ peržiÅ«rėti ir iÅ¡ naujo vertinti.

22. Dėl kitų apeliacinio skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartį priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

23. Ä®vertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija laiko, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetÄ , kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas iÅ¡vadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiÅ¡kai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankÅ«s ieÅ¡kovui, ar kad priėmė ieÅ¡kovui nepalankų sprendimÄ , nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantas nepaneigė teismo iÅ¡vadų teisėtumo ir pagrįstumo.

24. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisingas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Teisėjų kolegija vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Egidijus Mockevičius Rasa BartaÅ¡ienė Irena StasiÅ«nienė