Legislator Case Law & Legislation
96da869a-5e08-4e2c-a095-872461cab5e9 AI generated

96da869a-5e08-4e2c-a095-872461cab5e9 · Kauno apygardos teismas

Case Number 96da869a-5e08-4e2c-a095-872461cab5e9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Å . dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Kauno rajono savivaldybės administracija teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. Å . 134,60 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, 9,69 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Legislator headnote

AI generated

96da869a-5e08-4e2c-a095-872461cab5e9 · Kauno apygardos teismas: turi bÅ«ti mokamas valstybinė žemės nuomos mokestis. Ä®statymu nustatant visuotinai privalomÄ mokestį, kuris yra susijęs su valstybine žemės nuoma, šį mokestį administruoja institucijos, kurios užsiima valstybinės žemės administravimu. Kitaip tariant, valstybinės žemės administravimas apima ir valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimÄ . Kaip tiksliau Å¡is valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimas yra vykdomas, Ä®statymas nukreipia į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas tvarkas.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1280-413/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-01231-2021-2 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.6.2.1; 2.6.16.8; 3.3.1.18.1 Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. rugsėjo 14 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Kauno rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-5185-959/2021 pagal ieÅ¡kovės Kauno rajono savivaldybės administracijos ieÅ¡kinį atsakovui A.

Å . dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo. Teismas n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Kauno rajono savivaldybės administracija teismui pateiktu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo A. Å . 134,60 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, 9,69 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

2. Atsiliepimo į ieÅ¡kinį atsakovas nepateikė, todėl, ieÅ¡kovui praÅ¡ant, teismas priėmė sprendimÄ už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu už akių ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies ir priteisė ieÅ¡kovei Kauno rajono savivaldybės administracijai iÅ¡ atsakovo A. Å . 134,60 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ (134,60 Eur) nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 3 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, o valstybei – 13,99 Eur žyminį mokestį.

4. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. suteikė atsakovui naudotis 0,0299 ha kitos paskirties valstybinį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), už kurį atsakovas liko skolingas ieÅ¡kovei 134,60 Eur nesumokėto valstybinės žemės nuomos mokesčio. Atsakovui nepaneigus Å¡io ieÅ¡kovės reikalavimo pagrįstumo, ieÅ¡kovės reikalavimÄ dėl žemės nuomos mokesčio priteisimo teismas pripažino pagrįstu.

5. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo sudaryta žemės nuomos sutartis, o pareiga mokėti žemės nuomos mokestį kyla iÅ¡ įstatymo, todėl byloje spręstinas klausimas, ar Å¡ioje situacijoje įstatymas nustato atsakovui pareigÄ mokėti delspinigius, ir ar nustato jų dydį.

6. Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimÄ si žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, iÅ¡skyrus už žemę, perduotÄ naudotis panaudai. Å iÄ Ä¯statymo nuostatÄ Ä¯gyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ, kurio 1 punktas atkartoja įstatymo nuostatÄ , o 3 punktas įtvirtina, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifÄ ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus.

7. Teismas nurodė, kad nei Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ nenustato pareigos mokėti delspinigius už laiku nesumokėtÄ Å¾emės nuomos mokestį tuo atveju, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, taip pat nei minėta įstatymo norma, nei minėtas Vyriausybės nutarimas nenustato tokių delspinigių dydžio ir nepaveda Vyriausybei ar atitinkamai savivaldybių taryboms nustatyti tokį delspinigių dydį.

Tokių nuostatų nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius (Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę)“. Be to, nurodytas teisinis reguliavimas taip pat nesuteikia teismui kompetencijos spręsti delspinigių klausimÄ . Atsižvelgdamas į nurodytas teisinio reguliavimo nuostatas, taip pat į teisėjos Danguolės Bublienės atskirÄ jÄ nuomonę dėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-313/2018, teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog pareiga mokėti delspinigius už laiku nesumokėtÄ Å¾emės nuomos mokestį, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, kyla iÅ¡ įstatymo.

8. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, reikalaudama priteisti delspinigius, remiasi Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Kauno rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. TS-253, 47 punktu, bei Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. TS-360, 51 punktu.

9. Teismo vertinimu, Taisyklės bei ApraÅ¡as yra poįstatyminiai teisės aktai, jie nustato delspinigių skaičiavimo tvarkÄ , bet ne prievolę juos mokėti (tokiÄ prievolę gali nustatyti tik sutartis, įstatymas arba teismas). Teismas nurodė, kad LR finansų ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr. 1K-188 patvirtintos taisyklės nustato delspinigių už ne laiku sumokėtus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme iÅ¡vardytus mokesčius ir su jais susijusias sumas skaičiavimo tvarkÄ .

Žemės nuomos mokestis nenurodytas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymÄ (MAÄ®) administruojami tik mokesčiai, nurodyti Å¡io įstatymo 13 straipsnyje. Jų sÄ raÅ¡as yra baigtinis. Žemės reformos įstatymo nustatytas žemės nuomos mokestis nepatenka į minėtÄ sÄ raÅ¡Ä (žemės mokestis – ne žemės nuomos mokestis), todėl MAÄ® nuostatos, susijusios su delspinigių skaičiavimu, nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti taikomos (MAÄ® 96 str., 2 str. 9, 25 p.).

10. Nagrinėjamu atveju prievolė mokėti netesybas ir teismo kompetencija nustatyti netesybas už laiku nesumokėtÄ Å¾emės nuomos mokestį, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, nenustatyta įstatymu. Todėl ieÅ¡kinio reikalavimÄ priteisti delspinigius teismas atmetė. III. Apeliacinio skundo argumentai 11. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė Kauno rajono savivaldybės administracija (toliau – apeliantė) praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rÅ«mų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo už akių dalį, kurioje netenkintas ieÅ¡kinio reikalavimas priteisti delspinigius ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovo A.

Å . 9,69 Eur delspinigius. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 11.1. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.71 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad netesybos (delspinigiai, bauda) gali bÅ«ti nustatytos įstatymais, sutartimi ar teismo procesiniu sprendimu. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis (toliau – Ä®statymas) numato, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimÄ si žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį.

Savivaldybės nuomone, iÅ¡ įstatymo kyla ne tik pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį (Ä®statymo 22 str. 2 d.), bet ir delspinigius už Å¡ios pareigos nevykdymÄ (nuomos mokesčio nesumokėjimÄ laiku). 11.2. Ä®statyme nurodoma, kad:

1) institucijos užsiima valstybinės žemės administravimu;

2) turi bÅ«ti mokamas valstybinė žemės nuomos mokestis. Ä®statymu nustatant visuotinai privalomÄ mokestį, kuris yra susijęs su valstybine žemės nuoma, šį mokestį administruoja institucijos, kurios užsiima valstybinės žemės administravimu. Kitaip tariant, valstybinės žemės administravimas apima ir valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimÄ . Kaip tiksliau Å¡is valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimas yra vykdomas, Ä®statymas nukreipia į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytas tvarkas.

Pažymi, kad teisės aktai nedraudžia valstybinės žemės nuomos mokestį ir su mokesčio administravimu susijusius klausimus įvardyti ne pačiame Ä®statyme, bet nukreipiant į kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju Å¡ie teisės aktai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimti nutarimai. 11.3. Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo faktÄ Ä¯rodo ir tai, kad savivaldybė atlieka sekančius su mokesčio administravimu susijusius veiksmus: apskaičiuoja arba perskaičiuoja fiziniams asmenims valstybinės žemės nuomos mokestį; siunčia valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojams (fiziniams asmenims) deklaracijas pagal Žemės nuomos apskaitos informacinėje sistemoje nurodytus mokesčio mokėtojų adresus; savivaldybė, remdamasi apskaičiuota bendrosios nepriemokos ataskaita, valstybinės žemės nuomos mokesčio mokėtojams, nesumokėjusiems valstybinės žemės nuomos mokesčio, formuoja priminimus ir juos siunčia skolininkams; skaičiuoja delspinigius už nesumokėtÄ valstybinį žemės nuomos mokestį; atlieka kitus veiksmus, susijusius su valstybiniu žemės nuomos mokesčio administravimu. 11.4.

Tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT), tiek žemesnių instancijų teismai laikosi vieningos praktikos ir savivaldybėms priteisia ne tik skolÄ už nesumokėtÄ valstybinės žemės nuomos mokestį, bet ir priskaičiuotus delspinigius. 11.5. Sprendime teismas remiasi teisėjos D. Bublienės atskirÄ ja nuomone dėl LAT 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-64-313/2018, tačiau nepaisant nurodytos atskirosios nuomonės, LAT tokio pobÅ«džio ginčuose formuojamos praktikos nepakeitė ir žemesnės instancijos teismų sprendimus, kuriais priteistas tiek valstybinės žemės nuomos mokestis, tiek priskaičiuoti delspinigiai, palikdavo nepakeistus. 11.6.

Sprendime nurodytas teisės aiÅ¡kinimas ir naujos teismų praktikos formavimas sudarytų sÄ lygas piktnaudžiavimui, kadangi faktinis žemės naudotojas įgytų privilegijÄ nemokėti delspinigių. 11.7. Atkreipia dėmesį, kad sudaromoje valstybinės žemės nuomos sutartyje numatomi delspinigiai, kurie skaičiuojami vėluojant susimokėti valstybinės žemės nuomos mokestį, t. y. pažeidus prievolės įvykdymo terminÄ . Remiantis sprendime pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, atsakovas ir kiti asmenys nesudarę valstybinės žemės nuomos sutarties nepagrįstai įgytų privilegijÄ , lyginant su tais asmenimis, kurie naudoja žemę valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu. 11.8.

Valstybinės žemės nuomininkams, laiku nesumokėjus mokesčio nekiltų jokios pasekmės. Atitinkamai, žemės nuomininkui būtų nesvarbu, ar jis iki nustatyto termino sumokės mokestį, kadangi net ir vėluojant, mokėtina suma nepasikeis. Tokiu būdų atsirastų ne tik ženkliai daugiau mokesčio nemokančių skolininkų, bet ir pastebimai padidėtų savivaldybės našta administruojant valstybinį žemės nuomos mokestį.

12. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ nepateiktas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.

14. Bylos duomenimis, atsakovas A. Å . teisės aktų nustatyta tvarka, laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., naudojo 0,0299 ha kitos paskirties valstybinį žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), todėl ieÅ¡kovė paskaičiavo žemės nuomos mokesčio skolÄ ir delspinigius, nes atsakovas nuomos mokesčio nemokėjo.

15. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo 134,60 Eur valstybinės žemės nuomos mokestį, tačiau netenkino reikalavimo dėl 9,69 Eur delspinigių, konstatuodamas, jog nėra Å¡alių raÅ¡ytinio susitarimo dėl delspinigių skaičiavimo, o taip pat įstatymo ar teismo sprendimo, kuriuose bÅ«tų numatytas delspinigių skaičiavimas. Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ teismas rėmėsi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Danguolės Bublienės atskirÄ ja nuomone civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-313/2018.

16. Apeliaciniame skunde ieškovė nurodo, kad nepaisant minėtos kasacinio teismo teisėjos atskirosios nuomonės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tokio pobūdžio ginčuose (dėl delspinigių priteisimo) formuojamos praktikos nepakeitė ir žemesnės instancijos teismų sprendimus, kuriais buvo priteisimi tiek valstybinės žemės nuomos mokestį, tiek delspinigiai, palikdavo nepakeistus.

17. Taigi apeliacijos objektas – teismo sprendimo dalies dėl delspinigių nepriteisimo, kai asmuo naudojo valstybinę žemę nesant sudarytos žemės nuomos sutarties, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

18. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Taigi, pagal pateiktÄ netesybų sÄ vokÄ , netesybos turi bÅ«ti nustatytos įstatymu, Å¡alių susitarimu arba teismo.

19. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad Å¡alys nebuvo sudariusios valstybinės žemės nuomos sutarties (susitarimo), tačiau, kaip teisingai pažymėjo teismas, pareiga mokėti žemės nuomos mokestį kilo iÅ¡ įstatymo. Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės sklypų naudotojai, kuriems žemės sklypai suteikti teisės aktų nustatyta tvarka arba kuriems žemę administruojančių institucijų sprendimais leista žeme naudotis žemės reformos metu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimÄ si žeme iki nuomos ar pirkimo–pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, iÅ¡skyrus už žemę, perduotÄ naudotis panaudai.

Å iÄ Ä¯statymo nuostatÄ Ä¯gyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ, kurio 1 punktas atkartoja įstatymo nuostatÄ , o 3 punkte įtvirtinta, kad savivaldybės, kurios teritorijoje yra naudojami valstybinės žemės sklypai, taryba nustato konkretų žemės nuomos mokesčio tarifÄ ir apie tai informuoja valstybinės žemės sklypų naudotojus.

20. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nei Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, nei paminėtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ nenustato pareigos mokėti delspinigius už laiku nesumokėtÄ Å¾emės nuomos mokestį tuo atveju, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, taip pat minėti teisės aktai nenustato tokių delspinigių dydžio ir nepaveda Vyriausybei ar savivaldybių taryboms nustatyti delspinigių dydžio.

21. IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ dėl delspinigių grindžia Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių, patvirtintų Kauno rajono savivaldybės tarybos 2010 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Nr. TS-253, (toliau – Taisyklės) 47 punktu, bei Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkos apraÅ¡o, patvirtinto Kauno rajono savivaldybės tarybos 2017 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. TS-360 (toliau – ApraÅ¡as), 51 punktu. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nei Taisyklės, nei ApraÅ¡as nepatenka į CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatytÄ teisės aktų, nustatančių netesybas, ratÄ . Todėl savivaldybių administraciniai aktai, kaip žemesnės teisinės galios aktai, tokio įstatyminio reguliavimo negali pakeisti.

22. Apeliantė nurodo, jog iki šiol visų pakopų teismai, nesant sudarytos žemės nuomos sutarties, be žemės nuomos mokesčio priteisdavo ir delspinigius.

23. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panaÅ¡ios į nagrinėjamos bylos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.).

Precedentų konkurencijos atveju turi bÅ«ti vadovaujamasi aukÅ¡tesnės instancijos (aukÅ¡tesnės grandies) teismo sukurtu precedentu, atsižvelgiama į precedento sukÅ«rimo laikÄ ir į kitus turinčius reikÅ¡mės veiksnius: teismo sprendimo argumentacijos įtikinamumÄ ; ar sprendimas priimtas trijų, septynių teisėjų kolegijos, ar plenarinės sesijos (jei tai kasacinio teismo sprendimas); ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis; ar dėl teismo sprendimo buvo pareikÅ¡ta teisėjų atskirųjų nuomonių;

į galimus reikÅ¡mingus pokyčius (socialinius, ekonominius ir kt.), įvykusius priėmus tam tikrÄ precedento reikÅ¡mę turintį teismo sprendimÄ , ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-580/2014).

24. Atkreiptinas dėmesys, kad iki ir po minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-313/2018 priėmimo teismų praktika nebuvo pasikeitusi, t. y. visų instancijų teismai ir toliau priteisinėjo valstybinės žemės nuomos mokestį ir delspinigius už laiku nesumokėtÄ nuomos mokestį. Tačiau pažymėtina, kad Å¡iose bylose nebuvo sprendžiamas konkretus ginčas dėl delspinigių.

25. Pavyzdžiui, vienoje civilinėje byloje ieÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 7526,30 Eur skolÄ , 611,98 Eur delspinigius ir 5 proc. metinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Å alčininkų rajono apylinkės teismas 2016m. lapkričio 17 d. sprendimu ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovės 7132,22 Eur skolÄ , 578,81 Eur delspinigius ir 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos (2016 m. kovo 14 d.) iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, dėl kitos reikalavimų dalies ieÅ¡kinį atmetė.

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas delspinigius, nurodė, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad iš valstybinės žemės nuomininkų pagrįstai, įstatymo pagrindu, gali būti reikalaujama priteisti delspinigius, numatytus savivaldybės tarybos, kuriai Vyriausybė suteikė tokius įgaliojimus, sprendimais patvirtintose valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo tvarkose bei aprašuose (žr. pvz. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartį civ. byloje Nr. 2A-65-755/2016).

Nors Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. liepos 18 d. nutartimi Å alčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 17 d. sprendimÄ paliko nepakeistÄ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2018 m. kovo 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-49-1075/2018 paliko Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį nepakeistÄ . Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija minėtoje byloje sprendė dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens pareigÄ mokėti nuomos mokestį už valstybinę žemę, nesant sudarytos žemės nuomos sutarties, tačiau delspinigių klausimas nepateko į kasacijos ribas ir dėl jų (ne)pagrįstumo teismas nepasisakė.

26. Vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-313/2018, savivaldybės administracija ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo nesumokėtÄ nuomos mokestį už valstybinę žemę, nesant sudarytos žemės nuomos sutarties, bei delspinigius, o atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė priteisti nepagrįstai už 2008–2014 metus sumokėtÄ nuomos mokestį. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai ieÅ¡kinį atmetė, o prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino.

IeÅ¡kovė pateikė kasacinį skundÄ . Å ios nutarties 33 punkte nurodyta: kadangi pareiga mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį iki valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo nustatyta įstatymo (Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis), už Å¡ios pareigos nevykdymÄ (nuomos mokesčio nesumokėjimÄ laiku) ieÅ¡kovei taip pat priteistini delspinigiai – 50,14 Eur (CK 6.71 straipsnis, 6.245 straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, dėl Å¡ios teismo iÅ¡vados yra pareikÅ¡ta vienos iÅ¡ teisėjų kolegijos teisėjos atskiroji nuomonė.

27. Po minėtos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-313/2018 priėmimo, kitoje kasacinio teismo nutartyje yra pažymėta, kad prievolė sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius) yra viena iÅ¡ sutartinės civilinės atsakomybės taikymo formų (CK 6.245 straipsnio 3 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Kadangi tarp bylos Å¡alių jokios sutarties nebuvo, todėl laikytina, kad tarp jų buvo susiformavę deliktinės civilinės atsakomybės teisiniai santykiai, vadinasi, ieÅ¡kovė neturi materialiosios subjektinės teisės reikalauti delspinigių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-684/2018. Teismų praktika. 2018, 50, p. 124-145).

28. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjos Danguolės Bublienės atskirÄ ja nuomone, iÅ¡dėstyta civilinėje byloje Nr. e3K-3-64-313/2018. Joje nurodoma, jog nei Žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimas Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimÄ â€œ nenustato pareigos mokėti delspinigius už laiku nesumokėtÄ Å¾emės nuomos mokestį tuo atveju, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, taip pat nei minėta įstatymo norma, nei minėtas Vyriausybės nutarimas nenustato tokių delspinigių dydžio ir nepaveda Vyriausybei ar atitinkamai savivaldybių taryboms nustatyti tokį delspinigių dydį.

Tokių nuostatų nėra numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę ir valstybinio vidaus vandenų fondo vandens telkinius (Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę)“. Be to, nurodytas teisinis reguliavimas taip pat nesuteikia teismui kompetencijos spręsti delspinigių klausimÄ . Atsižvelgiant į nurodytas teisinio reguliavimo nuostatas, teisėjos įsitikinimu, nėra teisinio pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiga mokėti delspinigius už laiku nesumokėtÄ Å¾emės nuomos mokestį, kai nėra sudaryta žemės nuomos sutartis, kyla iÅ¡ įstatymo.

Remdamasi Å¡iais argumentais, teisėja nesutiko su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartyje padaryta iÅ¡vada, kad pareiga mokėti delspinigius už laiku nesumokėtÄ Å¾emės nuomos mokestį, kai nėra sudarytos žemės nuomos sutarties, kyla įstatymo pagrindu. Jos įsitikinimu, pareiga mokėti žemės nuomos mokestį tokioje situacijoje, kai nėra sudarytos žemės nuomos sutarties ir nėra sudarytos panaudos sutarties, kyla įstatymo pagrindu, tačiau nėra teisinio pagrindo daryti tokiÄ pačiÄ iÅ¡vadÄ ir dėl delspinigių.

29. Nors teisėjo atskiroji nuomonė nėra laikoma baigiamuoju teisės aktu, todėl nelaikomas teismo precedentu, tačiau atskirosiose nuomonėse pateikti argumentai gali būti panaudoti bylų apeliacijai ir kasacijai inicijuoti, ankstesnėms panašioms byloms vertinti (Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Viešosios teisės katedros doktoranto Andriaus Valutos interneto svetainėje https://doi.org/10.15388/Teise.2019.110.8. publikuotas straipsnis „Atskirosios nuomonės institutas Lietuvos konstitucinės justicijos procese: raida ir tobulinimo perspektyvos“ .

30. Teismas atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktas teisės aiÅ¡kinimas dėl delspinigių ir naujos teismų praktikos formavimas sudarytų sÄ lygas piktnaudžiavimui, kadangi faktinis žemės naudotojas įgytų privilegijÄ nemokėti delspinigių. Pažymėtina, kad visų pirma pati ieÅ¡kovė, vadovaudamasi gero administravimo principais, turi pareigÄ užtikrinti įstatyminį valstybinės žemės nuomos teisinių santykių įforminimÄ (sutartis, susitarimus dėl žemės nuomos), kur galima bÅ«tu numatyti delspinigius už savalaikį prievolės vykdymo pažeidimÄ .

31. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančius delspinigių (ne)priteisimÄ , todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 20 d. sprendimÄ už akių palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjas Gintautas Koriaginas