96d97e37-e334-40d6-bffc-b2f9e793faf8 · Kauno apygardos administracinis teismas

      Administracinė byla Nr. I-1638-554/2016. Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01375-2015-8.Procesinio sprendimo kategorija 1.1.2.; 1.15.2.3.; 1.15.2.3.2.; 1.21.; 3.21. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. vasario 29 d. Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,            sekretoriaujant Ingridai Bukantaitei,            dalyvaujant pareiÅ¡kėjui – D. V. ,            nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui,           vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 228 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dėl netinkamų įkalinimo sÄ lygų sudarymÄ už laikotarpį nuo 2007-01-05 iki 2015-06-22. PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 5-12) nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad nuo 2007-01-11 iki 2015-06-22 atliko laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (toliau – PravieniÅ¡kių PN – AK) ir jam trÅ«ko teisės aktais nustatyto minimalaus ploto.

Lokalinės grupės 2-jų būrių uždaras kiemas yra tik apie 700 kv.m. ploto, o jis skirtas maždaug 300 žmonių, todėl pasivaikščiojimas negalėjo kompensuoti ploto trūkumo. Taip pat nurodė, kad rūbų pasikabinti nėra kur, viskas laikoma spintų ar spintelių lentynose, stalčiuose, o didžioji dauguma rūbų, daiktų – lagaminuose, kuprinėse po lovomis. Gyvenamosiose patalpose tamsu. Palubėje apie 3 m aukštyje kabo 3 apie 60 w stiprumo lemputės. Nėra vietos susidėti rūbams, nes koridoriuje stovi dvi spintos su lentynomis, jos padalintos visiems abiejų aukštų gyventojams.

Tualete ir prausykloje 216-ai žmonių yra tik 6 unitazai, 4 pisuarai, 7 prausyklos, 4 prausyklos kojoms plauti (veikia tik 3 kranai), visi unitazai, pisuarai, prausyklos yra antisanitarinės bÅ«klės, neįmanoma jų iÅ¡valyti, genda nuo dažno naudojimo. Prausykloje yra tik Å¡altas vanduo. DuÅ¡uose, į kuriuos galima patekti vienÄ kartÄ Ä¯ savaitę, vandens temperatÅ«ros reguliuoti neįmanoma, nes normaliai neveikia maiÅ¡ytuvai. DuÅ¡e, kurio plotas 67,48 kv.m, įrengta 15 duÅ¡o galvučių, o maudymusi skirta tik 3 valandos.

Taigi, vienam žmogui skirta 12 min., bet kai silpnas vandens spaudimas, blogai veikia maiÅ¡ytuvai, susidaro problemos. Skalbyklos ir džiovyklos patalpos bendrai sudaro apie 10 kv.m ploto ir negali aptarnauti tokio didelio žmonių skaičiaus (216), ypač Å¡altuoju paros metu. Pastatai nepritaikyti didelio žmonių skaičiaus laikymui, neatitinka reikalavimų gyvenamųjų patalpų vėdinimo sistema, nėra evakuacinio išėjimo, dėl didelio nuteistųjų skaičiaus yra palankios sÄ lygos graužikams ir buities parazitams veistis, kurie naikinami neefektyviai, be to, gyvenamos patalpos nedezinfekuojamos.

Daiktų krata brigadoje atliekama nedalyvaujant daiktų savininkui. Daiktai sujaukiami, iÅ¡mėtomi, sumaiÅ¡omi su kitų asmenų daiktais, sudaužomi, suplėšomi, iÅ¡purvinami. Tokios kalinimo sÄ lygos žemino žmogiÅ¡kÄ jį orumÄ , sukėlė dvasines kančias. Dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, pažeminimÄ , diskomfortÄ , psichologinę kančiÄ . Taip pat nurodė, jog neturi bÅ«ti taikoma senatis, be to, tik 2014 metų pabaigoje suprato, kad sÄ lygos turėtų bÅ«ti kitokios.

Atsakovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepime į skundÄ (b.l. 25-31) atsakovas nurodė, kad tikslių duomenų, kiek asmenų gyvenamosiose vietose, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas atsakovas, pateikti negali, tačiau pažymėjo, jog PravieniÅ¡kių PN-AK nėra kalėjimo tipo ar kamerų tipo pataisos įstaiga ir visÄ bausmės laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. PareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ir nėra ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko.

Bausmę atliekantys nuteistieji dienotvarkėje numatytu laiku gali vaikščioti tiek lauke, tiek vidinėse patalpose. Pagal Pataisos namų direktoriaus numatytÄ dienotvarkę jie gali dirbti, lankytis koplyčioje, sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, sportuoti bei užsiimti kita pataisos namuose leistina veikla. Nurodė, kad 16 bÅ«rio sanitariniame mazge yra 6 klozetai, 4 pisuarai ir 9 plautuvės. Sanitariniu mazgu gali naudotis visi bÅ«rio nuteistieji. DuÅ¡inėje karÅ¡tas vanduo yra nuolat. KarÅ¡to vandens tiekimas į prausyklas teisės aktais nenumatytas. 2014-08-14 patvirtintas PravieniÅ¡kių PN-AK direktoriaus įsakymas Nr. V-417, kuriame nurodytas konkretus maudymosi duÅ¡e laikas.

Å iuo įsakymu nustatyta, kad duÅ¡ine nuteistasis gali naudotis kartÄ per savaitę. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintÄ Lietuvos higienos normÄ HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ vandens Å¡ildytuvų (boilerių) įrengimas bÅ«riuose nėra numatytas, tačiau įstaiga, siekiant pagerinti nuteistųjų laikymo sÄ lygas, esant galimybei, juos įrengia. 16 bÅ«ryje vandens Å¡ildytuvas įrengtas. Kiekvienam nuteistajam, einančiam praustis į duÅ¡Ä , kiekvienÄ kartÄ iÅ¡duodama po 30 g muilo.

DuÅ¡inėje įrengta 15 duÅ¡o sietelių. DuÅ¡inės plotas – 67,48 kv. m. PravieniÅ¡kių PN-AK yra sudarę sutartį dėl paslaugų teikimo su UAB „Dezinfa“, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose periodiÅ¡kai teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Pasivaikščiojimo kiemu, kurio plotas 551 kv. m, gali naudotis visi 4-o lokalinio sektoriaus nuteistieji. PravieniÅ¡kių PN-AK teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio, futbolo aikÅ¡telės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje.

Sporto aikÅ¡telėmis ir sportine įranga gali naudotis visi nuteistieji. Nuteistieji miega miegamuosiuose, kurie nerakinami. Patalpos apÅ¡viečiamos natÅ«raliai (per langus) ir dirbtiniu apÅ¡vietimu (Å¡viestuvais). Gyvenamosios patalpos – bendrabučio tipo su bendrais miegamaisiais ir bendro naudojimo patalpomis. Tualetai įrengti atskirose patalpose su pertvaromis unitazams ir prausyklomis. Patalpų ventiliavimas savaiminis (per langus ir orlaides). PareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl tariamai padarytos jam neturtinės žalos yra nekonkretÅ«s, deklaratyvÅ«s, paremti vien tik abstrakčiais teiginiais, byloje surinkti duomenis apie pareiÅ¡kėjo sveikatÄ paneigia jo neva patirtÄ neturtinę žalÄ .

Atsakovas taip pat praÅ¡o teismo taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senaties institutÄ . Ä® teismo posėdį neatvyko atsakovo atstovas, apie posėdį praneÅ¡ta, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTÄ® 78 str.). PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2007-01-05 iki 2015-06-22.

Atsakovo atstovas prašė teismo pareiÅ¡kėjo reikalavimui taikyti trejų metų ieÅ¡kinio senatį. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad pagal Europos Žmogaus Teisių teismo praktikÄ senatis neturi bÅ«ti taikoma, be to, nežinojo, kad yra pažeidžiamos jo teisės ir jog sÄ lygos turi bÅ«ti kitokios suprato tik 2014 metų pabaigoje. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas ir kita.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių, jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti veiksmai. Taigi, pareiÅ¡kėjas apie savo teisių pažeidimus objektyviai turėjo žinoti ir suvokti tuo metu, kai Å¡ie pažeidimai betarpiÅ¡kai pasireiÅ¡kė. Teismas, atsižvelgdamas į administracinės bylos aplinkybes, vertina, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus ir rÅ«pestingas, turėjo objektyviÄ galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nuo pat patalpinimo į patalpas su mažesne gyvenamojo ploto norma, blogu apÅ¡vietimu, bloga ventiliacija ir t.t. momento.

Administracinėje byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«tų buvę suvaržytos teisės ir to pasėkoje jis negalėjo Å¡iuo klausimu raÅ¡tu ar žodžiu kreiptis į administracijÄ . SkundÄ teismui pareiÅ¡kėjas padavė (iÅ¡siuntė paÅ¡tu) tik 2015-07-21 (b.l. 24). Taigi, pareiÅ¡kėjo reikalavimui atlyginti neturtinę žalÄ , patirtÄ laikotarpiu nuo 2007-01-05 iki 2012-07-21, yra pagrindas taikyti ieÅ¡kinio senaties instituto 3 metų sutrumpintÄ terminÄ , nes to praÅ¡o ir atsakovas (ABTÄ® 57 str.).

Teismas savo iniciatyva taip pat pabrėžia, kad CK 1.131 str. 2 d. numatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi bÅ«ti ginama, o praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas atnaujinamas. LVAT praktikoje aiÅ¡kinama, kad klausimÄ , ar konkrečios ieÅ¡kinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindÄ jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, Å¡alių elgesį, ieÅ¡kinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009 ir kt.).

Pažymėtina, kad nuteistųjų (suimtųjų) teises Lietuvos Respublikoje gynė skunde nurodytu laikotarpiu bei gina Å¡iuo metu eilė nacionalinės bei tarptautinės teisės aktų, todėl pareiÅ¡kėjas turėjo galimybę laiku kreiptis į teismÄ dėl pažeistų teisių gynimo. Be to, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015-08-31 nutartyje administracinėje byloje   Nr. A520-2773/2015 konstatavo, kad EŽTT pripažįsta senaties įtvirtinimo nacionalinėje teisėje galimumÄ , todėl nagrinėjant administracinius ginčus dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir Å¡io kodekso normos, reglamentuojančios ieÅ¡kinio senatį. (LVAT 2013-01-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog nėra pagrindo atnaujinti ieÅ¡kinio senaties terminÄ , todėl atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių PN-AK, praÅ¡ymas patenkintinas ir pareiÅ¡kėjo skundo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo taikytinas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas. Pritaikius ieÅ¡kinio senaties terminÄ , Å¡ioje administracinėje byloje vertintinas ginčui aktualus laikotarpis nuo 2012-07-22 iki 2015-06-22 (ABTÄ® 57 str.). Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. 1 d. nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. p. nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv.m. vienam žmogui, 111.2. p. – kamerų tipo patalpose 3,6 kv.m. vienam žmogui. Objektyvių duomenų, kiek pareiškėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo Pravieniškių PN-AK gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, kuriose gyveno pareiškėjas, nei pareiškėjas, nei atsakovas nepateikė.

Kadangi duomenų apie konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas vertinamuoju laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę bendrabučio tipo patalpose 16 bÅ«rio 5 brigadoje, kurios gyvenamasis plotas yra 52,05 kv. m, joje įrengtos 22 miegamosios vietos (b.l. 25a, 33), todėl pareiÅ¡kėjui teko 2,37 kv. m gyvenamojo ploto.

Todėl darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2012-07-22 iki 2015-06-22 (iÅ¡skyrus laikotarpį nuo 2014-05-21 iki 2014-05-23, kuomet pareiÅ¡kėjas buvo iÅ¡vykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę (b.l. 32)) atliko laisvės atėmimo bausmę patalpose, kurių plotas 0,73 kv. m. mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma ir pareiÅ¡kėjui atliekant bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK, nebuvo užtikrinta pareiÅ¡kėjo teisė į kalinimÄ nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.

Todėl yra pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumÄ ir vienÄ iÅ¡ valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTÄ® 57 str.).PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ kildina taip pat ir iÅ¡ kitų kalinimo sÄ lygų. Nurodo, jog gyvenamosiose patalpose neužtikrintas natÅ«ralus ir dirbtinis apÅ¡vietimas, nebuvo vėdinimo sistemos, evakuacinio išėjimo, gyvenamosiose patalpose veisiasi graužikai ir kiti parazitai, per mažas pasivaikščiojimo kiemelių plotas, nėra kur pasikabinti rÅ«bų, sanitariniame mazge yra įrengti tik 6 klozetai, 4 pisuarai, 7 prausyklos ir 4 vietos kojų prausimuisi, prausyklose nėra karÅ¡to vandens, duÅ¡uose neveikia maiÅ¡ytuvai, skalbyklos ir prausyklos patalpos per mažos, kratos metu daiktai iÅ¡mėtomi ir sugadinami ir pan..

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 76:2010) 6 p. numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Pagal higienos normos 24 p. nuostatas gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

PareiÅ¡kėjas savo teiginiams patvirtinti jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius apie tai, kad neatitinka vėdinimo sistema, nepateikė. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad patalpos, kuriose gyveno pareiÅ¡kėjas, vėdinamos per langus, o tai atitinka Higienos normos HN 76:2010 24 p. reikalavimus dėl patalpų vėdinimo. Pagal Higienos normos HN 76:2010 58 p. laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys patys privalo nuolat rÅ«pintis Å¡varos bei tvarkos palaikymu gyvenamosiose patalpose. Taigi, pareiÅ¡kėjo teiginys, kad gyvenamosios patalpos nebuvo vėdinamos, patvirtina aplinkybę, kad atsakingas už gyvenamosios vietos tvarkymÄ asmuo neatliko tinkamai pareigos tvarkyti gyvenamÄ jÄ patalpÄ .

Byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas administracijÄ bÅ«tų informavęs apie tai, jog tvarkdarys nevykdo savo pareigų. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjo teiginys dėl blogos ventiliacijos yra deklaratyvaus pobÅ«džio ir atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo argumentus dėl PravieniÅ¡kių PN-AK gyvenamųjų patalpų, kuriose jis buvo apgyvendintas, netinkamos apÅ¡vietos. Byloje nepateikta įrodymų - t.y. Visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų, kurie suraÅ¡omi vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro 2012-06-25 įsakymu Nr. V-606 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. spalio 28 d.

įsakymo Nr. V-946 „Dėl tiesioginės valstybinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“ patvirtintu reglamentu. Todėl teismas, vertindamas į bylÄ pateiktus dokumentus, negali vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad pareiÅ¡kėjas dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietos trÅ«kumo galėjo patirti papildomus nepatogumus. Kita vertus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiÅ«ros įstatymo 15 str. 2 p., visuomenės sveikatos centrai apskrityse pagal asmenų praÅ¡ymus, praneÅ¡imus, skundus vykdo visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų), kurių kontrolė nėra pavesta kitiems vieÅ¡ojo administravimo subjektams, laikymosi kontrolę (valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę) pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytÄ kontroliuojamų sričių sÄ raÅ¡Ä .

Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamos apÅ¡vietos laikytini nepagrįstais. PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad sanitariniame mazge yra įrengti tik 6 klozetai, 4 pisuarai, 7 prausyklos ir 4 vietos kojų prausimui, todėl visados užimti dėl žmonių pertekliaus. Pagal       2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų AreÅ¡to, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų (...) materialinio buitinio aprÅ«pinimo normatyvus numatyta, jog 1 praustuvė turi bÅ«ti skiriama deÅ¡imčiai asmenų, 1 klozetas arba unitazas - dvylikai asmenų, Å¡is normatyvas taikytinas ir dėl pisuarų skaičiaus (skyrius „Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normos“).

Byloje nustačius aplinkybę, jog gyvenamosios patalpos buvo perpildytos (miegamųjų vietų įrengta daugiau nei leistina atsižvelgiant į minimalaus gyvenamojo ploto normatyvus), pareiškėjo tvirtinimas, jog sanitariniame mazge įrengta per mažai klozetų ir prausyklų, prausyklos patalpos per mažos lieka nepaneigtas. 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtinti Arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos atliekančių nuteistųjų (...) materialinio buitinio aprūpinimo normatyvai.

Pažymėtina, jog minėtuose normatyvuose nenumatytas rÅ«bų kabyklos įrengimas nuteistųjų gyvenamojoje patalpoje.IÅ¡ bylos duomenų taip pat matyti, jog PravieniÅ¡kių PN-AK sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, duÅ¡inėje karÅ¡tas vanduo yra nuolat, o karÅ¡to vandens tiekimas į prausyklas teisės aktais nenumatytas (b.l. 26-28, 35-36). PravieniÅ¡kių PN-AK 2014-07-23/2014-07-29 yra sudarę Skalbimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 76-112, iÅ¡ kurios duomenų matyti, jog UAB „Vilniaus skalbykla“ teikia PravieniÅ¡kių PN-AK skalbinių skalbimo paslaugas (b.l. 68-73).

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 60 p. numato, kad laisvės atėmimo vietose neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų ir esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ deratizacijÄ ), kurį teisės akto nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka.

Atsakovo į bylÄ pateikta 2014-11-18 tarp UAB „Dezinfa“ ir PravieniÅ¡kių PN-AK sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. KN-P-2014/392/76-145 (b.l. 74-77) teismui nekelia abejonių, jog PravieniÅ¡kių PN-AK pastoviai atliekamas vabzdžių, graužikų naikinimas, todėl pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl parazitų buvimo gyvenamosiose patalpose laikytini nepagrįstais. Pagal Higienos normos 18.4. p. nuostatas laisvės atėmimo vietų teritorijoje arba ant pastatų stogų turi bÅ«ti įrengti pasivaikščiojimo kiemai.

Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 18-21 p.. Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore (Higienos normos 11 p.). PareiÅ¡kėjas neginčija, kad jam nėra sudaromos sÄ lygos tinkamÄ laikÄ pasivaikščioti kiemelyje, tačiau savo teisių pažeidimÄ sieja su pasivaikščiojimo kiemelio plotu ir jame vienu metu galinčių pasivaikščioti asmenų kiekiu.

Teismas pažymi, kad galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, pasivaikščiojimo kiemelio ploto, todėl pareiÅ¡kėjo nurodytas argumentas, kad pasivaikščiojimo kiemelio plotas yra per mažas, vertintinas kaip deklaratyvus. PareiÅ¡kėjas skunde atsakovui reiÅ¡kia pretenzijas dėl to, jog kratos metu asmens daiktai yra iÅ¡mėtomi, sugadinami), tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodo - t.y. nedetalizuoja, kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu (kada konkrečia buvo atliekamos, kratos, kokie konkretÅ«s pareiÅ¡kėjo daiktai galimai buvo sugadinti ir pan.), o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje laikytini deklaratyviais, todėl atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Teismas taip pat pabrėžia, kad galiojantys teisės aktai pareiÅ¡kėjui nesuteikia teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodydamas, jo manymu, atsakovo padarytus teisės aktų pažeidimus - t.y. evakuacinio išėjimo nebuvimÄ , tik deklaratyviai nurodė, kad taip atsakovas pažeidė jo teises, tačiau jis neįvardijo jokių konkrečių aplinkybių, kaip visa tai įtakojo bei kuo pasireiÅ¡kė jo teisių pažeidimas, visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io tarp Å¡io jo nurodyto pažeidimo ir jam padarytos neturtinės žalos.

Byloje esanti Pravieniškių PN-AK 2015-08-03 pažyma Nr. 73(2)-732 (b.l.

49) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas, atlikdamas bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK, į Psichologinę tarnybÄ dėl pablogėjusios emocinės savijautos, susijusios su netinkamomis gyvenimo sÄ lygomis pataisos namuose, nesikreipė. IÅ¡ pateiktos pareiÅ¡kėjo sveikatos istorijos (b.l. 50-67) matyti, jog pareiÅ¡kėjas yra į gydytojus kreipęsis pagrinde dėl juosmens srities skausmų. Vertintina, jog tokio pobÅ«džio sveikatos sutrikimai nėra susiję su netinkamomis kalinimo sÄ lygomis PravieniÅ¡kių PN-AK.

Spręstina, kad byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . PareiÅ¡kėjas kalinimo sÄ lygas PravieniÅ¡kių PN-AK laiko nežmoniÅ¡komis ir kankinančiomis.EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 str. reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 str. yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas mažesnio nei teisės aktuose nustatytas ploto gyvenamosiose patalpose gyveno gana ilgÄ laikotarpį – beveik 3 metus, tačiau nagrinėjamu atveju akcentuotinos bausmės atlikimo PravieniÅ¡kių PN-AK bendrosios sÄ lygos.

PareiÅ¡kėjui minimalus teisės aktuose nustatytas plotas nebuvo užtikrintas gyvenant bendrabučio tipo patalpose, jis turėjo judėjimo laisvę po bendro naudojimo patalpas, lokalinio sektoriaus teritorijÄ , taip pat galėjo sportuoti sporto aikÅ¡tynuose, sporto salėse, lankytis nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiÅ«ros tarnyboje, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, užsiimti kita leistina veikla. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjui suteikta judėjimo laisvė, galimybė užsiimti sportine, kÅ«rybine ar pan. veikla iÅ¡ dalies kompensavo jam tekusį gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ .

Be to, iÅ¡ pateiktos pažymos apie pareiÅ¡kėjo darbo užmokestį matyti, jog pareiÅ¡kėjas buvimo PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu dirbo (b.l. 37-38). Byloje nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ teigti, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų buvęs kalinamas kankinančiomis - t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 str. sÄ lygomis.Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto, nepakankamo sanitarinių įrenginių (praustuvių ir klozetų) kiekio), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis - t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 str. 1 d. nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastÄ , pobÅ«dį ir jų trukmę, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 533 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

        Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 4 p., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti pareiÅ¡kėjui D. V. iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 533 (penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt tris eurus) neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje reikalavimų dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

          Teisėjas                                                                                                Algis Markevičius