96d327e2-07da-4d58-92be-82d8ceda078d · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2S-2392-560/2015                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26135-2015-4                                                                                                                          Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                     3.1.18.1.; 3.3.2.3.(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo UAB „Layher Baltic“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „Layher Baltic“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „BRANDMAKERS LT“ dėl uždraudimo atlikti veiksmus, sukeliančius grėsmę žalai atsirasti, ir n u s t a t ė :I.

Ginčo esmėIeÅ¡kovas UAB „Layher Baltic“ kreipėsi į teismÄ su prevenciniu ieÅ¡kiniu atsakovui UAB „BRANDMAKERS LT“, kuriuo prašė uždrausti atsakovui parduoti, įkeisti, iÅ¡nuomoti (subnuomoti) ar kitaip realizuoti 2015 m. balandžio 30 d. nuomos sutarties Nr. 20150430 pagrindu atsakovui perduotus statybinius pastolius (jų sudedamÄ sias dalis) bei atlikti bet kokius kitus veiksmus, iÅ¡skyrus leisti nuomos sutarties pagrindu atsakovui perduotus statybinius pastolius (jų sudedamÄ sias dalis) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui.

IeÅ¡kovas taip pat prašė jo reikalavimų įvykdymui užtikrinti pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – iki galutinio teismo sprendimo Å¡ioje civilinėje byloje priėmimo nepraneÅ¡us atsakovui uždrausti atsakovui parduoti, įkeisti, iÅ¡nuomoti (subnuomoti) ar kitaip realizuoti 2015 m. balandžio 30 d. nuomos sutarties Nr. 20150430 pagrindu atsakovui perduotus statybinius pastolius (jų sudedamÄ sias dalis) bei atlikti kokius kitus veiksmus, iÅ¡skyrus leisti 2015 m. balandžio 30 d. nuomos sutarties Nr. 20150430 pagrindu atsakovui perduotus statybinius pastolius (jų sudedamÄ sias dalis) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui.

Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali bÅ«ti apsunkintas arba pasidaryti neįmanomas, nes atsakovas, sužinojęs apie nuomos sutarties nutraukimÄ ir teisminį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , gali imtis neteisėtų veiksmų – paslėpti ar parduoti atsakovui perduotinus pastolius, norėdamas gauti greitos finansinės naudos. Pastolių iÅ¡rinkimas ir susigrÄ Å¾inimas yra ilga procedÅ«ra, o pastolių sistemÄ sudaro daug mažesnių ir didesnių dalių, kurias ypač lengva greitai ir niekam nepastebint iÅ¡gabenti.

IeÅ¡kovas dalį pastolių atsakovui yra pardavęs pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas – faktÅ«ras, už kurias atsakovas nėra atsiskaitęs. Kadangi pastoliai nėra registruotinas turtas, yra didelė tikimybė, kad atsakovas gali tyčia sumaiÅ¡yti jau nupirktus pastolius su tais, kurie yra naudojami pagal nuomos sutartį. Tokiu bÅ«du atsakovas gali perleisti ieÅ¡kovui priklausančius pastolius, dėl ko vėliau reikėtų pradėti atskirus procesus, iÅ¡reikalaujant pastolius iÅ¡ trečiųjų asmenų.

Tuo atveju, jeigu teismas pritaikytų laikinÄ sias apsaugos priemones, bus galimybė su antstolio pagalba identifikuoti ir apraÅ¡yti nuomos sutarties pagrindu atsakovui perduotus pastolius. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovui bus padaryta žala, kurios atlyginimas gali tapti neįmanomas, nes atsakovas iÅ¡ esmės yra nemokumo bÅ«senos, todėl yra reali grėsmė, jog atsakovui greitu laiku bus keliama bankroto byla. Jeigu atsakovas atliktų ieÅ¡kinyje nurodytus netesėtus veiksmus su pastoliais, ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo turėtų reikalauti nuostolių bankroto byloje.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neturi vertingo turto, o vien tik egzistuojanti atsakovo skola už anksčiau parduotus pastolius yra didesnė nei visas atsakovo turtas, ieÅ¡kovas negautų žalos atlyginimo, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 31 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atmetė. Nutartyje akcentuota, kad ieÅ¡kovo praÅ¡omos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su ieÅ¡kovui palankaus teismo sprendimo Å¡ioje byloje įvykdymo galimybėmis, todėl tokios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nėra vieno iÅ¡ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 str. 1 d. numatytų pagrindų.

Pažymėjo, kad ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių laikinosiomis apsaugos priemonėmis praÅ¡omų uždrausti atsakovo neteisėtų veiksmų grėsmę. IÅ¡ nuomos sutarties Nr. 20150430, iÅ¡ kurios kildinamas ieÅ¡kovo reikalavimas atsakovui, turinio matyti, jog Å¡ios sutarties 3.1.1 punkte, 3.2.5 punkte yra numatytos ieÅ¡kovo, kaip nuomotojo, teisė tikrinti pagal nuomos sutartį atsakovui perduoto daikto naudojimÄ pagal paskirtį, bei nuomininko pareiga nedelsiant nurodyti pagal nuomos sutartį perduoto daikto saugojimo vietÄ , leisti nuomotojui tikrinti ar laikomasi daikto naudojimosi instrukcijų ir kt.

Minėta nuomos sutartis galioja nuo 2015 m. balandžio 30 d., tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių atsakovo įvykdytÄ nuomos sutarties pažeidimÄ , – trukdymÄ ieÅ¡kovui naudotis sutartyje numatytomis nuomotojo teisėmis tikrinti iÅ¡nuomoto daikto naudojimÄ pagal paskirtį, gauti informacija apie jo buvimo vietÄ ir kt., o minėtos nuomos sutarties sÄ lygos paneigia ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, jog nepritaikius reikalaujamų laikinųjų apsaugos priemonių, ieÅ¡kovas neturi galimybės su antstolio pagalba identifikuoti ir apraÅ¡yti nuomos sutarties pagrindu atsakovui perduotus pastolius.

IeÅ¡kovo nurodytų aplinkybių, kuriomis grindžiamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinumas, t. y. jog yra didelė tikimybė, kad atsakovas gali tyčia sumaiÅ¡yti jau nupirktus pastolius su tais, kurie yra naudojami pagal nuomos sutartį; atsakovas gali perleisti ieÅ¡kovui priklausančius pastolius, dėl ko vėliau reikėtų pradėti atskirus procesus, iÅ¡reikalaujant pastolius iÅ¡ trečiųjų asmenų, pagrįstumas neįrodytas. Nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių minėtus nesÄ Å¾iningus atsakovo veiksmus ar tokių veiksmų grėsmę.

Turtinės atsakovo prievolės ieÅ¡kovui nevykdymas nepatvirtina atsakovo nesÄ Å¾iningumo ar tokių atsakovo veiksmų grėsmės, sudarančios pagrindÄ taikyti ieÅ¡kovo reikalaujamas laikinÄ sias apsaugos priemones Å¡ioje civilinėje byloje. Nagrinėjamu atveju atsakovo turtinė prievolė ieÅ¡kovui yra kilusi pagal kitÄ sutartį, nei nurodoma ieÅ¡kinio pagrindu Å¡ioje civilinėje byloje, t. y. ne pagal pastolių nuomos, o pagal pastolių pirkimo – pardavimo sutartį; dėl atsakovo turtinių prievolių pagal minėtÄ pirkimo – pardavimo sutartį yra pradėta kita civilinė byla Nr. eL2-33587-987/2015, kurioje ieÅ¡kovo turtinių reikalavimų dėl skolos pagal pirkimo – pardavimo sutartį priteisimo įvykdymas užtikrintas teismo pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Nurodė, kad Å¡ioje civilinėje byloje ieÅ¡kovas reiÅ¡kia neturtinio pobÅ«džio ieÅ¡kinį dėl neteisėtų atsakovo veiksmų uždraudimo, todėl aplinkybės dėl turtinio pobÅ«džio ieÅ¡kovo reikalavimų, pareikÅ¡tų civilinėje byloje Nr. eL2-33587-987/2015, įvykdymo galimybių nėra aktualios sprendžiant ieÅ¡kovo nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ Å¡ioje civilinėje byloje. Akcentavo, kad Å¡ioje civilinėje byloje praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindÄ sudarytų įrodymais pagrįstos aplinkybės, patvirtinančios ieÅ¡kinyje nurodytų ir praÅ¡omų uždrausti neteisėtų atsakovo veiksmų grėsmę iki bylos iÅ¡nagrinėjimo, tačiau tokiÄ grėsmę patvirtinančių įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė ir teismas nenustatė, todėl nėra pagrindo taikyti ieÅ¡kovo reikalaujamas laikinÄ sias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo argumentaiIeÅ¡kovas pateikė atskirÄ jį skundÄ , kuriuo praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės - patenkinti ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Apeliantas nurodo, jog:

1) pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra įrodyti atsakovo galimi neteisėti veiksmai, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas jau pasisakė dėl bylos esmės ir ieÅ¡kinio pagrįstumo. Apelianto manymu, visų pirma, vien jau ta aplinkybė, kad ieÅ¡kovas pareiÅ¡kė prevencinį ieÅ¡kinį atsakovui, kuriuo praÅ¡o uždrausti atlikti galimus neteisėtus veiksmus su ieÅ¡kovui priklausančiais pastoliais, akivaizdžiai patvirtina, kad prevencinio ieÅ¡kinio teikimo metu ieÅ¡kovas įžvelgė pagrįstÄ rizikÄ , jog atsakovas gali imtis tokių neteisėtų veiksmų;

2) faktÄ , kad atsakovas jau ėmėsi neteisėtų veiksmų, patvirtina po skundžiamos nutarties priėmimo įvykusios aplinkybės: ieÅ¡kovas 2015 m. rugpjūčio 3 d. raÅ¡tu kreipėsi į atsakovÄ ir paprašė pateikti informacijÄ apie nuomos sutarties pagrindu perduotų pastolių tiksliÄ buvimo vietÄ ir konkretų turtÄ bei informavo atsakovÄ apie nuomos sutarties nutraukimÄ (nuomos sutarties 3.2.5 p. numato, kad atsakovas įsipareigoja, ieÅ¡kovui pareikalavus, nedelsiant nurodyti, kur yra sutarties pagrindu perduoti daiktai saugomi). Nepaisant praÅ¡ymo dėl informacijos pateikimo, atsakovas į jį nesureagavo, todėl ieÅ¡kovas 2015 m. rugpjūčio 10 d. raÅ¡tu pakartotinai priminė, kad atsakovas nėra pateikęs informacijos apie nuomos sutartimi perduotÄ turtÄ . Prevencinio ieÅ¡kinio reiÅ¡kimo atveju nėra bÅ«tina, kad neteisėti veiksmai jau bÅ«tų atlikti;

3) pats prevencinio ieÅ¡kinio institutas yra skirtas bÅ«tent tiems atvejams, kai siekiama preventyviai užkirsti keliÄ galimiems bÅ«simiems neteisėtiems veiksmams, kad jie nebÅ«tų atlikti ir, kad ieÅ¡kovas dėl to nepatirtų žalos. Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nukrypo nuo teismų praktikos iÅ¡aiÅ¡kinimų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas turi tik preliminariai įvertinti, ar priėmus ieÅ¡kovui palankų teismo sprendimÄ , jo įvykdymas nepasunkės, jeigu nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismui atsisakius taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, ieÅ¡kovo pareikÅ¡tas prevencinis ieÅ¡kinys tampa nebetikslingas, nes, bÅ«simo palankaus ieÅ¡kovui teismo sprendimo priėmimo atveju, jo jau gali bÅ«ti nebeįmanoma įvykdyti.

Pastolių iÅ¡rinkimas ir susigrÄ Å¾inimas yra ilga procedÅ«ra, o pastolių sistemÄ sudaro daug mažesnių ir didesnių dalių, kurias yra ypač lengva greitai ir niekam nepastebint iÅ¡gabenti, todėl iki galutinio visų nuomos sutartimi perduotų pastolių perėmimo gali praeiti ne trumpas terminas, per kurį atsakovas gali atlikti neteisėtus veiksmus. Taip pat ieÅ¡kovas dalį pastolių elementų yra pardavęs atsakovui pagal iÅ¡raÅ¡ytas sÄ skaitas faktÅ«ras, už kurias atsakovas nėra atsiskaitęs. Kadangi pastoliai nėra registruotinas turtas, yra didelė tikimybė, kad atsakovas gali tyčia sumaiÅ¡yti jau nupirktus pastolius su tais pastoliais, kurie yra nuomojami pagal Nuomos sutartį.

Tokiu bÅ«du atsakovas gali perleisti ar parduoti ieÅ¡kovui priklausančius pastolius, dėl to vėliau reikėtų pradėti atskirus procesus iÅ¡reikalaujant pastolius iÅ¡ trečiųjų asmenų. Vėl gi, atsakovas yra iÅ¡ esmės nemokumo bÅ«senos, t. y. yra reali grėsmė, kad atsakovui greitu metu gali bÅ«ti keliama bankroto byla, todėl visÄ Å¾alÄ , kuri kiltų dėl to, kad atsakovas atliktų neteisėtus veiksmus su pastoliais, ieÅ¡kovas iÅ¡ atsakovo turėtų reikalauti atsakovo bankroto byloje.

Teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad atsakovas iÅ¡ esmės neturi vertingo turto, o vien tik egzistuojanti atsakovo skola už anksčiau parduotus pastolius yra didesnė nei visas atsakovo turtas, akivaizdu, kad ieÅ¡kovas negautų žalos atlyginimo, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebÅ«tų pritaikytos.Atsakovas atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė.IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 329 straipsnis) patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones atsakovui perduoto nuomos sutarties pagrindu ieÅ¡kovo turto atžvilgiu. Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su prevenciniu ieÅ¡kiniu atsakovui, kuriuo prašė uždrausti atsakovui parduoti, įkeisti, iÅ¡nuomoti (subnuomoti) ar kitaip realizuoti 2015 m. balandžio 30 d. nuomos sutarties Nr. 20150430 pagrindu atsakovui perduotus statybinius pastolius (jų sudedamÄ sias dalis) bei atlikti bet kokius kitus veiksmus, iÅ¡skyrus leisti nuomos sutarties pagrindu atsakovui perduotus statybinius pastolius (jų sudedamÄ sias dalis) grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui.

Taip pat ieÅ¡kovas siekė, kad jo reikalavimų įvykdymui užtikrinti bÅ«tų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Kartu su atskiruoju skundu apeliantas pateikė naujus įrodymus - UAB „Layher Baltic“ 2015 m. rugpjūčio 3 d. praneÅ¡imo kopijÄ ir UAB „Layher Baltic“ 2015 m. rugpjūčio 10 d. praneÅ¡imo kopijÄ . CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi iÅ¡imtys, sÄ lygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme.

Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna:

1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus;

2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Šiuo atveju apeliantas nenurodo priežasčių, kodėl pastarieji įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. UAB „Layher Baltic“ 2015 m. rugpjūčio 3 d. pranešimo ir UAB „Layher Baltic“ 2015 m. rugpjūčio 10 d. pranešimo kopijomis apeliantas siekia įrodyti, kad apeliantas pasinaudojo jam nuomos sutartimi suteiktomis nuomotojo teisėmis, o ieškovas pažeidė nuomos sutartį ir į apelianto pranešimus nereagavo.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuomos sutartis galioja nuo 2015 m. balandžio 30 d. ir apeliantas turėjo visas galimybes tiek iÅ¡siųsti aukščiau nurodytus praneÅ¡imus iki praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme, tiek pateikti Å¡ių praneÅ¡imų kopijas pirmosios instancijos teismui. Apeliantas nenurodo jokių aplinkybių, iÅ¡ kurių teismas galėtų pagrįstai spręsti, kad apeliantas realiai negalėjo minėtų įrodymų pateikti bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuo apelianto priklauso, kada jis pasinaudos savo teisėmis, jam suteiktomis nuomos sutartimi, todėl pasinaudojimas jomis vėliau negali bÅ«ti traktuojamas svarbia priežastimi, nulėmusia, kad apeliantas neturėjo galimybių pateikti aukščiau nurodytus įrodymus pirmosios instancijos teismui. Dėl Å¡ių priežasčių teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, pastaruosius įrodymus atsisako priimti.Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir nesiėmus Å¡ių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės bÅ«tų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sÄ lygas: pirma, ieÅ¡kovo reikalavimas turi bÅ«ti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių.Å iuo atveju esminis motyvas, kuriuo vadovaudamasis pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones yra tas, jog ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių laikinosiomis apsaugos priemonėmis praÅ¡omų uždrausti atsakovo neteisėtų veiksmų grėsmę t. y. remdamasis bylos medžiaga, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad egzistuoja reali grėsmė, jog nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Taip pat akcentuotina, kad teismas pateiktus įrodymus vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Tik teismas turi diskrecijÄ spręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka praÅ¡omų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantas neįrodė egzistuojant antrÄ jÄ bÅ«tinÄ jÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygÄ â€“ nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, iÅ¡ kurių pastarasis galėtų pagrįstai spręsti, kad yra didelė tikimybė, jog atsakovas gali tyčia sumaiÅ¡yti jau nupirktus pastolius su tais, kurie yra naudojami pagal nuomos sutartį; atsakovas gali perleisti ieÅ¡kovui priklausančius pastolius, dėl ko vėliau reikėtų pradėti atskirus procesus, iÅ¡reikalaujant pastolius iÅ¡ trečiųjų asmenų.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog vien ta aplinkybė, kad apeliantas pareiÅ¡kė prevencinį ieÅ¡kinį atsakovui, kuriuo praÅ¡o uždrausti atlikti galimus neteisėtus veiksmus su apeliantui priklausančiais pastoliais, patvirtina tik tai, kad prevencinio ieÅ¡kinio pateikimo metu apeliantas įžvelgė ar tariamai įžvelgė pagrįstÄ rizikÄ , jog atsakovas gali imtis tokių neteisėtų veiksmų, tačiau pirmosios instancijos teismui sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ vien tokios apelianto įžvalgos tam, kad teismas galėtų pagrįstai spręsti, jog yra bÅ«tina taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, nepakanka.

Apeliantas turėjo pateikti įrodymus, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas bÅ«tų galėjęs nustatyti grėsmę bÅ«simo apeliantui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones Å¡ioje byloje, ieÅ¡kovui neįrodžius antrosios bÅ«tinosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos egzistavimo.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju preliminariai vertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas, o ne, kaip teigia apeliantas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl bylos esmės ir ieÅ¡kinio pagrįstumo.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo nagrinėjimas pareiÅ¡kus prevencinį ieÅ¡kinį, kai laikinųjų apsaugos priemonių esmė reikÅ¡minga apimtimi sutampa su ieÅ¡kinio reikalavimu, specifika pasižymi tuo, jog nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , teismas vertina bylos aplinkybes, argumentus ir į bylÄ iki pastarojo klausimo sprendimo pateiktus įrodymus, kurie bus nagrinėjami ir priimant galutinį sprendimÄ byloje, tačiau teismas, laikydamasis įstatymo reikalavimų, turi atlikti preliminarų Å¡ių aplinkybių, argumentų ir įrodymų vertinimÄ laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bÅ«tinybės kontekste t. y. preliminarus vertinimas atliekamas iÅ¡imtinai siekiant patikrinti, ar duotuoju momentu egzistuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sÄ lygos.

Å iuo atveju, iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , nepažeidė įstatymo reikalavimų, preliminariai vertino bylos aplinkybes, argumentus ir į bylÄ pateiktus įrodymus tiek, kiek tai buvo bÅ«tina siekiant nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sÄ lygos. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ . Atmesdamas apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ , apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).          Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teismasn u t a r i a : Apelianto UAB „Layher Baltic“ atskirojo skundo netenkinti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 31 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                           Dainius Rinkevičius