2018-03-14 Nr. AB-5221-3-61-3-03665-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-771-756/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03665-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 57.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. R. (O. R.) ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo O. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas O. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 29 340 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1–7).

2. Paaiškino, kad nuo 2013 m. rugsėjo 18 d. iki 2016 m. gegužės 23 d. buvo kalinamas Lukiškių TI-K (iš viso 978 dienas) kamerose, kurios neatitiko minimalaus ploto vienam asmeniui ir higienos normų reikalavimų. Dėl ploto stokos kameroje negalėjo net pajudėti. Sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo likusios gyvenamosios patalpos dalies, nebuvo atskiros nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemos, trūko tualeto reikmenų spintelės. Taip pat kamerose buvo šalta, drėgna ir tvyrojo dvokas. Kameros nesuremontuotos, lubos ir sienos nevalytos, nedezinfekuotos. Čiužiniai ir antklodės susidėvėję, užvalkalai ir paklodės iš viso netinkami naudojimui. Nėra sanitarinės švaryklos, apsirengimo kambario dušinėje, dezinfekavimo patalpos. Neaprūpinama apatiniais ir viršutiniais drabužiais. Taip pat nebuvo išduodamas muilas ir atskiras rankšluostis bei nesudarytos sąlygos skalbti drabužius. Neišduodamos valymo priemonės. Pareiškėjas nurodė, kad dėl nežmoniškų ir asmens orumą pažeidžiančių laikymo sąlygų jis patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė psichologiniu sukrėtimu, dvasiniais išgyvenimais, stresu ir kitais nepatogumais.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti iš pareiškėjo 3,66 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą (b. l. 11–22).

4. Paaiškino, kad kai kuriais kalinimo laikotarpiais pareiškėjui tenkantis plotas Lukiškių TI-K pilnai atitiko reikalavimus. Be to, pabrėžė, jog Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį. Atkreipė dėmesį, jog Lukiškių TI-K administracija negali turėti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų skaičiui. Atsiradus galimybei suimtieji ir nuteistieji perkeliami į laisvesnes kameras. Pasak atsakovo, kameros įrengtos laikantis teisės aktų reikalavimų, o už kamerų švarą ir tvarką yra atsakingi patys suimtieji / nuteistieji, kuriems išduodamas reikalingas inventorius. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą ir turimus resursus. Vadovaujantis teisės aktais, reglamentuojančiais Lukiškių TI-K pareigūnų pareigų atlikimą, priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę. Teisės aktai nenustato, kad kamerose turi būti sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių, taip pat kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turi būti įrengtos durelės. Lukiškių TI-K tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Lukiškių TI-K kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus. Asmenims vieną kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše. Taip pat sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius. Lukiškių TI-K yra įrengta speciali patalpa skirta sanitariniam švarinimui; du kartus per mėnesį išduodamas muilas, tualetinis popierius, o kartą per mėnesį – dantų šepetėlis ir dantų pasta bei vienkartiniai skustuvai. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais. Teigė, kad nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, 4 221 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. Likusią skundo dalį atmetė.

6. Teismas vadovavosi CK 6.271, 6.246–6.250 straipsnių nuostatomis, atsižvelgė į aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką.

7. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. gegužės 23 d. Nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose kartu su kitais asmenimis, kai vienam asmeniui tenkantis minimalus patalpų plotas neatitiko Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nurodytos minimalios vertės iš viso 603 dienas. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą kameros plotą, pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.

8. Sanitarinio mazgo patalpos įrengimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės) 16.5 punktas, Higienos normos 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymo Nr. V-241 redakcija, toliau – ir HN 76:2010) 21 punktas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 12 punktas. Teisės aktuose įtvirtintas reikalavimas, kad sanitarinis mazgas būtų įrengtas atskiroje patalpoje, jame turi būti įrengta atskira nuo kameros vėdinimo sistema. Atsakovo atstovas nepagrįstai nurodė, kad teisės aktai nenumato reikalavimo, kad gyvenamosiose kamerose esančiuose tualetuose turi būti įrengtos durelės, be to, tokie atsakovo atstovo teiginiai prieštarauja ir teismų praktikai. Atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodoma, kad Lukiškių TI-K kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas 1,5 m aukščio pertvara. Įvertinus, kad kamerose sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas atskiroje patalpoje, pripažinta, kad Lukiškių TI-K kameros, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, neatitiko teisės aktuose (Eksploatavimo taisyklių 16.5 p., HN 76:2010 21 p.) nustatytų reikalavimų ir tuo buvo pažeistos pareiškėjo teisės. Konstatavus teisės aktų dėl tinkamo sanitarinio mazgo įrengimo reikalavimų pažeidimą, pareiškėjo argumentai dėl atskiros sanitarinio mazgo ventiliacijos sistemos nebuvimo atskirai nenagrinėti.

9. Pareiškėjas skunde nurodė aplinkybes, kad jis buvo kalinamas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose nebuvo užtikrinama normas atitinkanti temperatūra ir drėgmė. Iš atsakovo atstovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad kameroje Nr. 112A šilumos, drėgmės bei apšvietimo normos atitiko teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Kitų duomenų apie pareiškėjo buvimo atitinkamose kamerose metu atliktus patikrinimus nebuvo. Tačiau pažymėta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus kamerose, kuriose tuo metu buvo pareiškėjas, pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo duomenų ar pareiškėjo paaiškinimų apie jo teiktus prašymus išmatuoti kameroje tvyrančią drėgmę, temperatūrą bei apšvietimą. Pareiškėjas abstrakčiai nurodė, kad kamerų patalpose buvo šalta ir drėgna bei kad jos buvo netinkamai įrengtos, jose trūko baldų (tualeto reikmenų spintelės), tačiau neapibūdino su šiais veiksniais susijusių aplinkybių, jų nedetalizavo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluota įrodymų naštos paskirstymo taisykle bylose dėl teisės aktų neatitinkančių kalinimo sąlygų, pareiškėjas privalo pateikti detalų kalinimo sąlygų apibūdinimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė tik savo nuomonę, nenurodydamas jokių papildomų aplinkybių. Todėl vien pareiškėjo nuomone grindžiamas argumentas negali būti pagrindu neturtinei žalai konstatuoti.

10. Neturtinę žalą pareiškėjas taip pat kildino iš netinkamai palaikomos švaros kamerose bei susidėvėjusios patalynės išdavimo, drabužių skalbimo ir džiovinimo sąlygų nebuvimo, higienos priemonių išdavimo. Pažymėta, kad iš byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų turinio matyti, kad patikrinimai dėl sąlygų tam tikrose kamerose atliekami pagal gautus skundus. Ši aplinkybė leido daryti išvadą, kad pareiškėjas dėl kamerų, kuriose buvo laikomas, galimai netinkamos būklės (neatliekamo remonto, švaros nebuvimo), taip pat susidėvėjusios patalynės išdavimo, drabužių skalbimo ir džiovinimo sąlygų nebuvimo, higienos priemonių išdavimo neteikė skundų Lukiškių TI-K administracijai, t. y. neprašė pagerinti jo kalinimo sąlygų. Šiuo metu kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, sanitarinės būklės bei kitų aplinkybių pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K metu nėra galimybės nustatyti, todėl nebuvo pagrindo konstatuoti su šiomis pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis susijusių pažeidimų. Taigi, pareiškėjui nepateikus savo argumentus pagrindžiančių įrodymų ir nepaneigus atsakovo atstovo pateiktų argumentų, teismas neturėjo pagrindo teigti, kad Lukiškių TI-K kamerų, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, būklė neatitiko teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes daryta išvada, kad atsakovo veiksmuose (neveikime) neteisėtumas dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, susijusių su netinkama kamerų būkle, nėra nustatytas.

11. Teismo nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K 603 dienas buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (kamerose, kurių plotas neatitiko minimalaus vienam asmeniui nustatytų ploto reikalavimų ir kuriose sanitarinis mazgas įrengtas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus), sudarė pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad pareiškėjui atsirado tam tikrų neigiamų padarinių. Kita vertus, teismas pažymėjo, kad byloje esančios O. R. asmens sveikatos istorijos duomenys nesudaro pagrindo teigti, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K pareiškėjui kilo tokių neigiamų padarinių, kurie būtų negrįžtamai paveikę jo psichinės ir fizinės sveikatos būklę. Teismas, įvertinęs O. R. patirtų pažeidimų mastą bei trukmę, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas ir naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką iš esmės analogiško pobūdžio bylose priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydžius, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui priteistina 4 221 Eur (7 Eur x 603 d.) suma yra protingo dydžio neturtinei žalai atlyginti. Teismas nenustatė, kad pareiškėjo patirtos neigiamos pasekmės turėtų negrįžtamąjį pobūdį, jų mastas būtų itin didelis, todėl prašoma priteisti 29 340 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui nelaikyta adekvačia dėl netinkamų kalinimo sąlygų atsiradusioms neigiamomis pasekmėms kompensuoti.

III. 12. Atsakovą Lietuvos valstybę atstovaujantis Lukiškių TI-K pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 154–157).

13. Atsakovo atstovas pažymi, jog tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teigia, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybinės valdžios institucijų ar jos darbuotojų neteisėta veika. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba nepatogumus. Be to, pareiškėjas privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Mano, kad nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo.

14. Pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartimi Lukiškių TI-K buvo įpareigotas pateikti teismui su ginču susijusią medžiagą. Lukiškių TI-K realiai turėjo padaryti kopijas iš dokumentų, kurie įstaigoje laikomi popierine forma. Lukiškių TI-K realiai patyrė bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas, kurios yra priteistinos iš pareiškėjo.

15. Pareiškėjas O. R. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir tenkinti pareiškėjo skundą bei atmesti atsakovo apeliacinį skundą (b. l. 167–169).

16. Teigia, kad ploto norma buvo pažeidžiama visą kalinimo laikotarpį. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas pažeidimus dėl sanitarinio mazgo įrengimo, pripažino, kad šis pažeidimas truko visą kalinimo laikotarpį, t. y. 973 dienas, tačiau priteisdamas žalos atlyginimą teismas vertino tik tą laikotarpį, kuriuo, teismo vertinimu, buvo pažeista ploto norma. Toks teismo vertinimas laikytinas neteisėtu ir nepagrįstu. Taip pat, pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, apskaičiuodamas neturtinės žalos dydį, neatsižvelgė į Lietuvos teismų, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką.

17. Lukiškių TI-K, atstovaujantis atsakovą Lietuvos valstybę, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą (b. l. 174–177), kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

18. Teigia, kad konkrečiu atveju nėra būtinos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

19. Pareiškėjas O. R. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

20. Pabrėžia, kad Lukiškių TI-K pareiškėjui nebuvo suteiktos normalios kalinimo sąlygos, pareigūnai akivaizdžiai netinkamai elgėsi. Pareiškėjas, po jo laikymo Lukiškių TI-K, pradėjo blogai matyti, be to, jam reikės operuotis dėl vidaus ligų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

22. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad jis iš esmės nesutinka su teismo sprendimu priteistu neturtinės žalos dydžiu, akcentuodamas, kad teismas neįvertino, jog pažeidimas dėl ploto truko visą kalinimo laikotarpį, kaip ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Atsakovas savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia teiginiais, kad nagrinėjamu atveju nėra neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, taip pat pareiškėjas neįrodė žalos jam padarymo fakto, nepagrindė prašomos priteisti kompensacijos dydžio.

23. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

24. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.

25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. gegužės 23 d. pareiškėjui kalint Lukiškių TI-K, jis 603 dienas buvo laikomas pažeidžiant minimalaus ploto reikalavimą, nustatytą Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kai ginčo laikotarpiu buvo pažeidžiama minimalaus ploto norma, pareiškėjui tekdavo nuo 1,83 kv. m iki 2,65 kv. m. Be to, kamerose sanitarinis mazgas nebuvo įrengtas tinkamai pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme.

26. Taigi nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjui nebuvo užtikrinta jo teisė būti laikomam kamerose, atitinkančiose teisės aktų reikalavimus, dėl ko pareiškėjas neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus, todėl turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą (CK 6.250 straipsnis). Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo pagrįstų argumentų ir nepateikia jokių papildomų duomenų, kurie paneigtų šias pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas.

27. Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentu, kad nors pareiškėjo teisė į minimalų patalpos plotą buvo pažeista iš viso 603 dienas, pažeidimas, susijęs su sanitarinio mazgo neatitvėrimu ir privatumo neužtikrinimu, truko ne tik šiomis dienomis, o visą pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpį, t. y. nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. gegužės 23 d.

28. Papildomai pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr., pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Tokia pozicija grindžiama neturtinės žalos pobūdžio specifika, pagal kurią ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie patys įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus, šiuo atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikimo visuotinai priimtoms moralės ir etikos normoms bei vertinimams kriterijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A-444-619/2008, Administracinė jurisprudencija Nr. 14, 2008). Todėl įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų lemti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1371-520/2017; 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438-336/2012 ir kt.).

29. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodinėjimo standartų laikėsi, kadangi, kaip minėta, materialiojo teisinio pobūdžio faktą – neturtinės žalos, pasireiškusios fiziniais nepatogumais, papildomu diskomfortu, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimu, pareiškėjui padarymą, grindė tokiais faktiniais duomenimis, kaip kad pareiškėjo laikymo sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų keliamų vienam asmeniui kameroje tenkančiam plotui, privatumo naudojantis sanitariniu mazgu užtikrinimui. Taigi tai sudarė pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjui galėjo kilti atitinkamos neigiamos pasekmės. Šiuo aspektu atsakovas nepagrindė, kodėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus nepatogumus.

30. Dėl įrodinėjimo šio pobūdžio bylose Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat nuosekliai akcentuoja, kad pareiškėjas neprivalo pateikti įrodymų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., 2010 m. liepos 1 d. sprendimo byloje Nedayborshch prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42255/04), 37 p.; 2009 m. spalio 15 d. sprendimo byloje Antipenkov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 33470/03), 82 p.). Būtų nepagrįsta ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks įrodinėjimo naštos perkėlimas iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti teisingą atlyginimą už kalinimą sąlygomis, neatitinkančiomis objektyvių reikalavimų, kuriais siekiama užtikrinti kalinių fizinę ir psichinę sveikatą (žr., pvz., 2011 m. sausio 25 d. spendimą byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05). Atsižvelgiant į tai, nepagrįstu laikytinas atsakovo teiginys, jog pareiškėjas reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nepagrindė jokiais įrodymais.

31. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kuriais jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteista neturtinės žalos suma, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Kiekvienu atveju teismas neturtinės žalos dydį nustato individualiai, pagal bylos aplinkybių visumą, įvertinęs konkrečiu atveju esančius objektyviuosius ir subjektyviuosius kriterijus, siekdamas teisingo kompensavimo bei vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1865-520/2017; 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1853-520/2017 ir kt.). Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).

32. Kiek tai susiję su argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepaaiškino, kodėl atsisakė vadovautis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pabrėžtina, jog EŽTT neformuoja jokių bendrų, išsamių atlygintinų sumų kriterijų ir nenustato fiksuoto žalos atlyginimo dydžio, kuriais turėtų vadovautis bendrai visų valstybių nacionaliniai teismai. Dėl priteistinos žalos dydžio remiantis subsidiarumo doktrina pirmiausia sprendžia nacionalinis teismas, taikydamas šioje valstybėje įtvirtintą teisinį reguliavimą bei teismų praktikoje nustatytus kriterijus, įvertinęs konkrečiu atveju patirtą žalą. Taigi pagal subsidiarumo doktriną pirminė atsakomybė už Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatų efektyvų įgyvendinimą ir taikymą tenka nacionalinėms institucijoms, o pareiškimų į EŽTT sistema yra tik subsidiari nacionalinėms žmogaus teisių apsaugos sistemoms ir pirmiausiai yra vadovaujamasi vidaus teise (žr., pvz., EŽTT 2006 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Cocchiarella prieš Italiją (pareiškimo Nr. 64886/01); 1998 m. vasario 19 d. sprendimą byloje Edificaciones March Gallego S.A. prieš Ispaniją (pareiškimo Nr. 28028/95) ir kt.).

33. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2013 m. rugsėjo 23 d. iki 2016 m. gegužės 23 d. (973 dienas) buvo laikomas Lukiškių TI-K kamerose, kuriose nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, iš jų 603 dienas buvo pažeista ir minimalaus gyvenamojo ploto norma. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad tokios sąlygos, atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų kumuliatyvų poveikį pareiškėjo patiriamai neturtinei žalai, pripažintinos Konvencijos 3 straipsnio reikalavimų, draudžiančių kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, pažeidimu. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes ir kitus anksčiau minėtus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, į pareiškėjo nurodytus nepatogumus, patirtus dėl ploto trūkumo ir privatumo neužtikrinimo, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteistas 4 221 Eur neturtinės žalos atlyginimas nėra pakankamas dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms, todėl sprendžia, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti didinamas iki 7 500 Eur.

34. Dėl atsakovo atstovo prašymo priteisti iš pareiškėjo jo patirtų bylos medžiagos parengimo išlaidų atlyginimą teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas medžiagą, už kurios parengimą prašo priteisti patirtas išlaidas, teismui pateikė vykdydamas pirmosios instancijos teismo nurodymą. Minėti dokumentai buvo reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl nurodyta Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarka, kuria remiasi atsakovo atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtose bylose (žr., pvz., 2014 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014; 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015 ir kt.). Taigi, šiuo atveju nebuvo pagrindo tenkinti minėtą atsakovo atstovo prašymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo O. R. (O. R.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui O. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 7 500 Eur (septynių tūkstančių penkių šimtų eurų).

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė