96d06eeb-38e0-485d-9754-bca475508fa8 · Lietuvos apeliacinis teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-72-177/2016Proceso Nr. 1-10-1-01334-2011-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.8.1.2; 1.1.10.1; 1.2.17.10; 2.1.7.4; 2.1.15.3.3.3; 2.4.6.3.1; 2.4.6.3.2                                                                                                               LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS                N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                2016 m. gegužės 6 d.         Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Ražinskaitės (pranešėjos),teisėjų:

Kęstučio Jucio, Daivos Pranytės-Zalieckienės,sekretoriaujant: Rasai Maldanytei, Audronei Rasiulienei, Daliai LukoÅ¡evičienei,                             dalyvaujant prokurorei AuÅ¡rai Balžekaitei,              gynėjams: Anatolijui Svilai, Valdui Rakauskui, Elenai Žilėnienei, Tadui Blažiui,             nuteistiesiems: J. B-P., T. G.,civilinės ieÅ¡kovės UAB ,,D.“ atstovui L. J.,                           vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro ir civilinės ieÅ¡kovės UAB ,,D.“ atstovo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo                            2015 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:J.

B.-P. pripažinta kalta padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalyje, ir nubausta 25 BBD (MGL), t. y.                     3 250 Lt (941 Eur), dydžio bauda, įpareigojant jÄ sumokėti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;J. B.-P. pagal BK 206 straipsnio 2 dalį iÅ¡teisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių;T. G. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 183 straipsnio 2 dalyje, ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, nubaustas 80 BBD (MGL), t. y. 10 400 Lt                                          (3 012 Eur), dydžio bauda, įpareigojant jÄ sumokėti per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.UAB „D.“ civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas, praÅ¡ymas dėl proceso iÅ¡laidų priteisimo atmestas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė :

J. B.-P. pripažinta kalta ir nuteista už tai, kad pasisavino jos žinioje buvusį svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:                          ji, laikotarpiu nuo 2010-06-21 iki 2011-06-21 bÅ«dama UAB „M“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) direktorė ir kasininkė, bÅ«dama atsakinga už bendrovės buhalterinę apskaitÄ bei bendrovės lėšų panaudojimÄ , ikiteisminio tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis laikotarpiu nuo 2010-06-21 iki 2011-02-01, turėdama teisę disponuoti UAB „M“ vardu iÅ¡duota banko AB „Swedbank“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele „Business“ Nr. duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrovei priklausančios banko sÄ skaitos iÅ¡grynino bankomatuose Å¡ias sumas: 2010-06-21 – 200 Lt, 2010-06-22 – 300 Lt, 2010-06-25 –              400 Lt, 2010-06-26 – 2 000 Lt, 2010-06-28 – 900 Lt, 2010-07-01 – 400 Lt, 2010-07-18 – 170 Lt,        2010-07-21 – 200 Lt, 2010-09-17 – 500 Lt, 2010-09-19 – 800 Lt, 2010-10-01 – 500 Lt, 2010-10-05 – 200 Lt, 2010-10-12 – 190 Lt, 2010-10-19 – 300 Lt, 2010-10-20 – 100 Lt, 2010-10-23 – 240 Lt, 2010-10-27 – 100 Lt, 2010-11-16 – 120 Lt, 2010-11-17 – 400 Lt, 2010-12-06 – 800 Lt, 2010-12-13 – 450 Lt, 2010-12-16 – 300 Lt, 2010-12-21 – 200 Lt, 2011-01-18 – 300 Lt, 2011-01-25 – 100 Lt, 2011-01-27 – 240 Lt, 2011-01-28 – 300 Lt, 2011-02-01 – 300 Lt, iÅ¡ viso 11 010 Lt, iÅ¡ kurių            6 375,34 Lt neiÅ¡rašė jokių kasos dokumentų dėl jų panaudojimo paskirties bei Å¡ių lėšų neįnešė į bendrovės kasÄ .

Tokiu bÅ«du pasisavino UAB „M“ priklausančias pinigines lėšas 6 375,34 Lt (1 846,42 Eur), padarydama UAB „M“ 6 375,34 Lt (1 846,42 Eur) turtinės žalos.T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent:jis laikotarpiu nuo 2010-06-29 iki 2011-06-21 bÅ«damas UAB „M“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) komercijos vadovas pagal                     2010 m. birželio 29 d. darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), turėdamas teisę disponuoti UAB „M“ vardu iÅ¡duota banko AB „Swedbank“ mokėjimo kortele „Business“ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡duota banke AB „Swedbank“, sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2011-05-27 disponuodamas bendrovės vardu iÅ¡duota mokėjimo kortele, žinodamas, jog ji patikėta jam naudoti bendrovės reikmėms, iÅ¡gryninęs pinigus bankomatuose paėmė Å¡ias sumas: 2010-07-01 – 300 Lt, 2010-07-06  – 200 Lt, 2010-07-09 – 700 Lt, 2010-07-09 – 300 Lt, 2010-07-12 – 200 Lt, 2010-07-12 – 100 Lt, 2010-07-14 – 100 Lt, 2010-07-16 – 100 Lt, 2010-07-18 – 1 000 Lt, 2010-07-19 – 1 000 Lt,     2010-07-20 – 1 100 Lt, 2010-07-23 – 1 000 Lt, 2010-07-24 – 1 500 Lt, 2010-07-26 – 100 Lt,  2010-07-27 – 300 Lt, 2010-07-28 – 200 Lt, 2010-07-29 – 200 Lt, 2010-07-30 – 300 Lt, 2010-07-31 – 200 Lt, 2010-08-02 – 400 Lt, 2010-08-04 – 100 Lt, 2010-08-06 – 500 Lt, 2010-08-08 – 140 Lt, 2010-08-10 – 1 200 Lt, 2010-08-13 – 1 000 Lt, 2010-08-14 – 700 Lt, 2010-08-15 – 700 Lt, 2010-08-16 – 1 000 Lt, 2010-08-17 – 1 000 Lt, 2010-08-18 – 1 150 Lt, 2010-08-19 – 300 Lt, 2010-08-20 – 200 Lt, 2010-08-21 – 300 Lt, 2010-08-22 – 500 Lt, 2010-08-24 – 150 Lt, 2010-08-26 – 500 Lt, 2010-08-27 – 500 Lt, 2010-08-29 – 600 Lt, 2010-08-30 – 200 Lt, 2010-09-01 – 300 Lt, 2010-09-02 – 600 Lt, 2010-09-03 – 200 Lt, 2010-09-05 – 200 Lt, 2010-09-06 – 560 Lt, 2010-09-07 – 500 Lt, 2010-09-09 – 1 000 Lt, 2010-09-10 – 600 Lt, 2010-09-13 – 400 Lt, 2010-09-15 – 650 Lt, 2010-09-17 – 550 Lt, 2010-09-18 – 200 Lt, 2010-09-19 – 300 Lt, 2010-09-22 – 200 Lt, 2010-09-25 – 500 Lt, 2010-09-27 – 200 Lt, 2010-10-01 – 100 Lt, 2010-10-02 – 840 Lt, 2010-10-04 – 200 Lt, 2010-10-05 – 1 400 Lt, 2010-10-06 – 80 Lt, 2010-10-08 – 200 Lt,                    2010-10-09 – 100 Lt, 2010-10-10 – 100 Lt, 2010-10-11 – 600 Lt, 2010-10-12 – 1 500 Lt,            2010-10-13 – 300 Lt, 2010-10-16 – 200 Lt, 2010-10-20 – 300 Lt, 2010-10-22 – 400 Lt,                            2010-10-23 – 1 500 Lt, 2010-11-03 – 100 Lt, 2010-11-05 – 400 Lt, 2010-11-06 – 400 Lt,                 2010-11-08 – 200 Lt, 2010-11-10 – 500 Lt, 2010-11-12 – 1 100 Lt, 2010-11-14 – 200 Lt,                  2010-11-15 – 300 Lt, 2010-11-17 – 400 Lt, 2010-11-20 – 200 Lt, 2010-11-22 – 200 Lt, 2010-11-24 – 100 Lt, 2010-11-25 – 200 Lt, 2010-11-28 – 200 Lt, 2010-11-29 – 300 Lt, 2010-12-02 – 200 Lt,           2010-12-03 – 200 Lt, 2010-12-06 – 200 Lt, 2010-12-08 – 200 Lt, 2010-12-11 – 300 Lt,            2010-12-14 – 200 Lt, 2010-12-15 – 350 Lt, 2010-12-16 – 100 Lt, 2010-12-17 – 450 Lt,           2010-12-20 – 200 Lt, 2010-12-23 – 650 Lt, 2010-12-29 – 100 Lt, 2010-12-30 – 400 Lt,           2010-12-31 – 100 Lt, 2011-01-05 – 400 Lt, 2011-01-07 – 200 Lt, 2011-01-08 – 100 Lt,           2011-01-11 – 250 Lt, 2011-01-12 – 200 Lt, 2011-01-14 – 200 Lt, 2011-01-15 – 400 Lt,            2011-01-20 – 100 Lt, 2011-01-21 – 150 Lt, 2011-01-22 – 200 Lt, 2011-01-28 – 180 Lt,           2011-02-01 – 200 Lt, 2011-02-02 – 100 Lt, 2011-02-04 – 360 Lt, 2011-02-09 – 200 Lt,           2011-02-10 – 100 Lt, 2011-02-12 – 140 Lt, 2011-02-13 – 100 Lt, 2011-02-15 – 200 Lt,             2011-03-02 – 60 Lt, 2011-05-25 – 80 Lt, 2011-05-27 – 180 Lt, iÅ¡ viso 47 370 Lt (13 719,30 Eur), po to Å¡ių sumų neįnešė į bendrovės kasÄ , neužpajamavo kasos dokumentais, jas pasisavino,          UAB „M“ padarydamas 47 370 Lt (13 719,30 Eur) turtinės žalos.J.

B-P. buvo kaltinama pagal BK 206 straipsnio 2 dalį tuo, kad ne pagal paskirtį panaudojo UAB „M“ suteiktÄ paskolÄ ir jos laiku negrÄ Å¾ino, dėl to buvo padaryta didelės vertės turtinės žalos, o bÅ«tent:ji, laikotarpiu nuo 2010-06-21 iki 2011-06-21 bÅ«dama UAB „M“ (įm. k. (duomenys neskelbtini), reg. adresas (duomenys neskelbtini), Vilnius) direktorė ir kasininkė, 2010-06-21 sudarė 72 000 Lt paskolos sutartį Nr. 2010-01 su UAB „D.“. Patvirtindama paskolos sutarties sudarymÄ savo paraÅ¡u,   J.

B-P. taip pat patvirtino ir tÄ faktÄ , jog yra susipažinusi su Å¡ios paskolos sutarties sÄ lygomis ir jai žinoma, kad Å¡ios paskolos sutarties 2.1 punktas numato konkrečiÄ skolinamų lėšų paskirtį, t. y. pasiskolintas lėšas panaudoti jos vadovaujamos bendrovės apyvartinėms lėšoms papildyti. UAB „D.“ 2010-06-21 50 000 Lt ir 2010-06-22 22 000 Lt pervedus paskolos sutartyje numatytÄ sumÄ Ä¯ UAB „M“ sÄ skaitÄ , J. B-P. žinodama, kad minėtos lėšos turi bÅ«ti panaudotos UAB „M“ veiklos iÅ¡laidoms, nuo 2010-06-21 iki 2011-02-01, turėdama teisę disponuoti UAB „M“ vardu iÅ¡duota banko AB „Swedbank“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele „Business“ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrovei priklausančios banko sÄ skaitos iÅ¡grynino pinigus bankomatuose, iÅ¡ viso 11 010 Lt (3 188,72 Eur) sumÄ , kuriai neiÅ¡rašė jokių kasos dokumentų dėl minėtos sumos panaudojimo paskirties, bei Å¡ios sumos neįnešė į bendrovės kasÄ , tokiu bÅ«du, nesant pateisinamų dokumentų dėl 11 010 Lt (3 188,72 Eur) panaudojimo, pasisavino UAB „M“ priklausančias pinigines lėšas.Taip pat pagal užimamas pareigas bÅ«dama atsakinga už bendrovės buhalterinę apskaitÄ ir bendrovės lėšų panaudojimÄ , žinodama, kad pasiskolintos piniginės lėšos 72 000 Lt (20 852,64 Eur) pagal 2010-06-21 paskolos sutartį Nr. 2010-01 skirtos tik bendrovės apyvartinėms lėšoms, žinodama, kad UAB „M“ komercijos vadovas T.

G. pinigines lėšas naudoja ne apyvartinėms lėšoms, laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2011-05-27 disponuodamas bendrovės vardu iÅ¡duota banko AB „Swedbank“ sÄ skaitos Nr. (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortele „Business“ Nr. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ bendrovės banko sÄ skaitos savo asmeninėms reikmėms iÅ¡grynino 47 370 Lt                   (13 719,30 Eur), neužtikrino tinkamo patikėto bendrovės turto panaudojimo, po to Å¡i suma buvo neįneÅ¡ta į bendrovės kasÄ ir, nesant pateisinamų dokumentų dėl 47 370 Lt (13 719,30 Eur) panaudotos pinigų sumos, veikdama kartu su komercijos vadovu T.

G., iÅ¡ viso pasisavino 58 380 Lt (16 908,02 Eur) sumÄ , t. y. tikslinę paskolÄ panaudojo ne pagal paskirtį. BÅ«dama atsakinga už UAB „M“ įsipareigojimų vykdymÄ pagal sutartį Nr. 2010-01, nustatytu terminu negrÄ Å¾ino Å¡ios paskolos UAB „D.“, dėl to UAB „D.“ padaryta 72 000 Lt (20 852,64 Eur) turtinės žalos.Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendžiu J. B-P. iÅ¡teisinta pagal                   BK 206 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

Teismas nurodė, kad byloje nenustatyta, jog paskolos gavėjas naudojo paskolos sumÄ ne pagal paskolos sutartyje nurodytÄ tikslinę paskirtį ir paskola paimta, turint tikslÄ jÄ panaudoti ne pagal paskirtį. Nuosprendžio grįsti prielaidomis negalima. Byloje iÅ¡tyrus visas aplinkybes ir iÅ¡naudojus procesines priemones reikÅ¡mingoms aplinkybėms nustatyti, nesurinkta duomenų, patvirtinančių, kad padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 206 straipsnio 2 dalyje.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas T.

G. nepagrįstai taikė BK 54 straipsnio               3 dalies nuostatas. Teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-152/2009, tačiau visiÅ¡kai nevertino joje pateiktos BK 54 straipsnio 3 dalies iÅ¡samios taikymo analizės.Ä®vertinus teismo nuosprendyje padarytÄ iÅ¡vadÄ , jog T. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti ir jo kaltė neginčijamai įrodyta, jam padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ , laikytina, kad teismas sutiko su valstybinio kaltinimo pozicija, jog T.

G. padarė sunkų tyčinį nusikaltimÄ iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, kadangi svetimas didelės vertės lėšas pasisavino asmeninėms reikmėms, veikė aktyviai, t. y. neteisėtus veiksmus atliko daug kartų, perėmė į savo valdymÄ , t. y. veikÄ užbaigė, o lengvinančių aplinkybių nenustačius darytina pagrįsta iÅ¡vada, kad byloje nebuvo nustatyta iÅ¡imtinių aplinkybių ar pagrindų, leidžiančių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Teismo nurodyti motyvai (veikos nesmurtinis pobÅ«dis, laikas, nuteistojo necharakterizavimas blogai, tariamas jo nepavojingumas) nelaikytini iÅ¡skirtinėmis aplinkybėmis, kadangi nusikalstamos veikos požymiai, Å¡iuo atveju – objektas niekaip nepadaro jos nepavojingos.

Veikos pavojingumas įstatymo prasme siejamas ne su jos objektu, bet su už neteisėtus veiksmus numatyta sankcija. Sankcijai nepakitus nelaikytina, kad veika tapo mažiau pavojinga. Asmens necharakterizavimas blogai jo taip pat nedaro nepavojingo, kadangi tai nėra objektyvi aplinkybė, realiai užkertanti keliÄ jam vėl atlikti identiÅ¡kus neteisėtus veiksmus. Vertinant aplinkybių visumÄ tiek bendrÄ ja, tiek teisės aktų prasme, teismo nuosprendyje pateiktos aplinkybės nelaikytinos iÅ¡skirtinėmis, o teismo pateiktas aplinkybių vertinimas nelaikytinas pakankamu pagrįsti tiek veikos, tiek nuteistojo pavojingumo praradimÄ .Vien tariamas veikos nepavojingumas, lakoniÅ¡kas nuteistojo apibÅ«dinimas ir teisingumo principo taikymas, nevertinant jo nusikalstamos veikos aplinkybių iÅ¡skirtinumo bei kitų                 BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės paskirčių kontekste, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui pagrįsti nėra pakankami.Ä®vertinus visas bylos aplinkybes, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėta byla               Nr. 2K-152/2009 laikytina precedentine nagrinėjamos bylos prasme.Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros skyriaus vyriausiasis prokuroras apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl T.

G. nubaudimo pakeisti: T. G., pripažintam kaltu pagal                      BK 183 straipsnio 2 dalį, paskirti bausmę laisvės atėmimÄ 3 metams, jÄ nustatant atlikti pataisos namuose.Civilinės ieÅ¡kovės UAB ,,D.“ atstovas apeliaciniame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai iÅ¡teisino J. B-P. pagal BK 206 straipsnio 2 dalį, dėl to atsisakė tenkinti civilinį ieÅ¡kinį bei priteisti proceso iÅ¡laidas.Teismas nurodė, kad UAB „M“ atliko mokėjimo pavedimus bendrovės reikmėms už                   53 242,63 Lt, todėl padarė iÅ¡vadÄ , jog J.

B-P. veiksmuose nenustatytas požymis gautÄ paskolÄ panaudojus ne pagal paskirtį. Tačiau faktas, kad, gavusi paskolÄ , bendrovė sumokėjo 53 242,63 Lt, nereiÅ¡kia, jog paskola panaudota pagal paskirtį. Pagal teismų praktikÄ nusikalstamos veikos sudėties požymis „panaudojimas ne pagal paskirtį“ aiÅ¡kintinas, atsižvelgiant į tikslinės paskolos ir kredito teisinę sÄ vokÄ bei ekonominę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-621/2010). Teismų praktikoje veika „paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį“ apibrėžiama, remiantis kreditoriaus intereso pažeidimo, finansuojamo verslo plano nesilaikymo ir laukiamo rezultato nebuvimo kriterijais.

Tai reiÅ¡kia, kad teismas privalėjo vertinti, kaip paskolos pinigai buvo naudojami bendrovės veikloje, ar atliktais mokėjimo pavedimais bendrovė vykdė verslo planÄ , kam ir kodėl buvo atliekami mokėjimo pavedimai ir kodėl bendrovė nepasiekė laukiamo rezultato – grÄ Å¾inti paskolos sumÄ su palÅ«kanomis.Nustatyta, kad iÅ¡ viso bendrovė sumokėjo už įvairias paslaugas 53 242,63 Lt                     (15 420,13 Eur), tačiau paskolos naudojimosi laikotarpiu taip pat gavo 36 485,88 Lt         (10 567,04 Eur) pajamų.

Pagal verslo logikÄ Å¡ios pajamos turėjo bÅ«ti skirtos paskolos padengimui (grÄ Å¾inimui), tačiau jos nebuvo toliau naudojamos nei bendrovės reikmėms, nei paskolai grÄ Å¾inti. Apibendrinant teismo netinkamai įvertintas aplinkybes, kredito panaudojimo ne pagal paskirtį veika pasireiÅ¡kė tuo, jog bendrovė 2010 m. birželio 21–22 d. dviem pavedimais gavo 72 000 Lt (20 852,64 Eur) paskolÄ . IÅ¡ Å¡ios sumos laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 22 d. iki liepos 20 d.         J. B-P. vadovaujama bendrovė iÅ¡leido savo reikmėms 33 465,61 Lt (9 692,31 Eur).

Vėliau laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 21 d. iki 2010 m. spalio 5 d. bendrovė dar papildomai iÅ¡leido 19 777,02 Lt (5 727,82 Eur), tačiau gavo 36 485,88 Lt (10 567,04 Eur) pajamų. Papildomai bendrovė keliais pavedimais sumokėjo 6 435,07 Lt (1 863,72 Eur) palÅ«kanų už paskolos sumÄ . Apibendrintas bendrovės pajamų ir iÅ¡laidų rezultatas atrodytų taip: 72 000–33 465,61+36 485,88–19 777,02–                 6 435,07=48 808 Lt (14 135,77 Eur). Taigi bendrovė privalėjo naudoti 48 808 Lt (14 135,77 Eur) piniginių lėšų likutį pagal paskirtį – apyvartinėms bendrovės lėšoms – atsiskaityti su tiekėjais, užtikrinti įprastÄ Ä¯monės veiklÄ , atlikti užsakymus ir pan., o J.

B-P. nevykdė savo kaip bendrovės vadovės pareigų ir Å¡ių lėšų nenaudojo bendrovės reikmėms.Kita vertus, faktas, jog J. B-P. pripažinta kalta dėl 6 375,34 Lt (1 846,42 Eur) pasisavinimo, o T. G. – dėl 47 370 Lt (13 719,30 Eur) pasisavinimo, savaime reiÅ¡kia, kad 48 808 Lt              (14 135,77 Eur) paskolos suma nebuvo panaudota pagal paskolos sutartyje nurodytÄ paskirtį. Bendrovė nenaudojo Å¡ios sumos atsiskaitymams atlikti ar verslo planui vykdyti. Dėl Å¡ios priežasties teismas privalėjo pripažinti, kad 48 808 Lt (14 135,77 Eur) paskolos suma nebuvo naudojama pagal paskolos sutartyje aptartÄ paskirtį.

Å ių pajamų bendrovė nenaudojo atsiskaityti su kreditoriumi, bet, kaip teismas nustatė, nuteistieji Å¡iuos pinigus iÅ¡sigrynino iÅ¡ bankomatų ir panaudojo galimai savo asmeninėms reikmėms.Bylos duomenys patvirtina, kad J. B-P. paskolÄ panaudojo ne pagal paskirtį, veikdama netiesiogine tyčia. Vadinasi, ji suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir numatė, kad dėl jos veikimo ar neveikimo gali atsirasti Å¡iame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sÄ moningai leido jiems atsirasti.

J. B-P. neneigė bendrovę vis dar esant skolingÄ civilinei ieÅ¡kovei. Taigi nusikalstamos veikos darymo metu ji suvokė, kad, panaudojus suteiktÄ paskolÄ jos ir T. G., tikėtina, asmeninėms reikmėms, jos vadovaujama bendrovė negalės grÄ Å¾inti paskolos. Ji tuo metu buvo visiÅ¡kai abejinga galimiems kilti padariniams.Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių nuosprendžio dalis dėl J. B-P. iÅ¡teisinimo pagal                               BK 206 straipsnio 2 dalį naikintina.Net teismui nekvalifikavus J.

B-P. veikos pagal BK 206 straipsnio 2 dalį, teismas privalėjo tenkinti civilinį ieÅ¡kinį ir praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, nes nuosprendžiu pripažino J. B-P. ir T. G. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 ir 2 dalyse.Byloje nustatyta, kad bendrovė dėl nuteistųjų nusikalstamų veikų (turto pasisavinimo) prarado 53 745,34 Lt (15 565,73 Eur). Dėl turto pasisavinimo bendrovė negalėjo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovo suteiktos paskolos. Bendrovei neįvykdžius pareigos laiku grÄ Å¾inti paskolÄ ir susikaupusias palÅ«kanas, akivaizdu, jog civilinė ieÅ¡kovė kaip kreditorė patyrė žalos.

Civilinė ieÅ¡kovė prarado tiek paskolos sumÄ , tiek gautinas palÅ«kanas ir papildomai patyrė iÅ¡laidų, siekdama susigrÄ Å¾inti jai priklausančias pinigines lėšas. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas J. B-P. bei T. G. kaip bendrovės vadovams, kurie tiesiogiai atsakingi už bendrovės negalėjimÄ civilinei ieÅ¡kovei grÄ Å¾inti paskolos ir palÅ«kanų. Bendrovės vadovai yra solidariai atsakingi bendrovės kreditoriams už neįvykdytas prievoles, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.248 straipsnio 1 dalimi ir                   6.263 straipsniu, jei jos nebuvo įvykdytos dėl nusikalstamų vadovų veikų.

Teismas turėjo teisę palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ tik tuo atveju, jei bÅ«tų iÅ¡teisinęs nuteistuosius ir pagal BK 183 straipsnio 1, 2 dalis, ir pagal BK 206 straipsnio 2 dalį.Civilinės ieÅ¡kovės UAB ,,D.“ atstovas apeliaciniame skunde prašė nuosprendžio dalį dėl J. B-P. iÅ¡teisinimo panaikinti ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ nuosprendį: J. B-P. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 206 straipsnio 2 dalyje; iÅ¡ J. B-P. ir T. G. solidariai priteisti UAB „D.“ naudai 72 000 Lt (20 852,64 Eur) negrÄ Å¾intai paskolai atlyginti, 5 567,33 Lt (1 612,41 Eur) pagal paskolos sutartį negrÄ Å¾intų palÅ«kanų, 25 920 Lt (7 506,95 Eur) delspinigių nuo laiku negrÄ Å¾intos sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , apskaičiuotų pagal paskolos sutartį, ir 6 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo; iÅ¡ J.

B-P. ir T. G. solidariai priteisti 8 063,29 Lt (2 335,29 Eur) proceso iÅ¡laidų.Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ tenkinti, o civilinės ieÅ¡kovės atstovo apeliacinį skundÄ atmesti. Civilinės ieÅ¡kovės atstovas prašė jo apeliacinį skundÄ tenkinti. Nuteistoji J. B-P. ir jos gynėjas prašė civilinės ieÅ¡kovės atstovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistasis T. G. ir jo gynėjai prašė prokuroro bei civilinės ieÅ¡kovės atstovo apeliacinius skundus atmesti.

Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies, civilinės ieÅ¡kovės atstovo apeliacinis skundas atmetamas. Prokuroras apeliaciniame skunde neginčijo skundžiamo nuosprendžio dalies dėl                 J. B-P. ir T. G. nuteisimo už turto pasisavinimÄ (J. B-P. – pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, T. G. – pagal BK 183 straipsnio 2 dalį) bei dėl J. B-P. iÅ¡teisinimo už paskolos panaudojimÄ ne pagal paskirtį ir jos negrÄ Å¾inimÄ laiku (BK 206 straipsnio 2 dalis), tačiau nesutiko su T.

G. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta bausme ir prašė Å¡iÄ nuosprendžio dalį panaikinti, paskirti jam straipsnio sankcijoje numatyto dydžio laisvės atėmimo bausmę. Civilinės ieÅ¡kovės atstovas, apeliaciniame skunde ginčydamas nuosprendžio dalį dėl           J. B-P. iÅ¡teisinimo už paskolos panaudojimÄ ne pagal paskirtį ir jos negrÄ Å¾inimÄ laiku (BK 206 straipsnio 2 dalis), pateikė du alternatyvius praÅ¡ymus: Å¡iÄ nuosprendžio dalį panaikinti bei priimti naujÄ nuosprendį:

J. B-P. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 206 straipsnio   2 dalį bei patenkinti civilinį ieÅ¡kinį; atmetus praÅ¡ymÄ nuteisti pagal BK 206 straipsnio 2 dalį, patenkinti civilinės ieÅ¡kovės UAB D.“ ieÅ¡kinį ir priteisti UAB „D.“ iÅ¡ J. B-P. bei T. G. 72 000 Lt (20 852,64 Eur) negrÄ Å¾intai paskolai atlyginti, 5 567,33 Lt (1 612,41 Eur) pagal paskolos sutartį negrÄ Å¾intų palÅ«kanų, 25 920 Lt (7 506,95 Eur) delspinigių nuo laiku negrÄ Å¾intos sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ , apskaičiuotų pagal paskolos sutartį, ir 6 procentus metinių palÅ«kanų už priteistÄ sumÄ , skaičiuojant už laikotarpį nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo.

Taip pat iÅ¡ J. B-P. ir T. G. prašė solidariai priteisti 8 063,29 Lt (2 335,29 Eur) proceso iÅ¡laidų. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes, įvertino įrodymus nepažeidęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio reikalavimų bei prasmės, pagrįstai iÅ¡teisino J. B-P. dėl veikos, numatytos BK 206 straipsnio 2 dalyje, paliko civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , tačiau netinkamai pritaikė baudžiamÄ jį įstatymÄ ir T.

G. paskyrė neteisingÄ bausmę už BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytÄ veikÄ , todėl nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).Pagal BPK 312 straipsnio 3 dalies nuostatas civilinis ieÅ¡kovas turi teisę paduoti apeliacinį skundÄ tik dėl nuosprendžio dalies, susijusios su civiliniu ieÅ¡kiniu. Taigi civilinės ieÅ¡kovės atstovo argumentai, susiję su nuosprendžio pagrįstumo tikrinimu, įrodymų vertinimu, nesudaro baudžiamosios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka dalyko ir turėtų bÅ«ti palikti nenagrinėti.

Kita vertus, civilinio ieÅ¡kinio baudžiamojoje byloje atmetimas, patenkinimas ar palikimas nenagrinėto susijęs su kaltės klausimo iÅ¡sprendimu. Dėl to į civilinės ieÅ¡kovės atstovo apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija Å¡iame nuosprendyje atsakys tiek, kiek jie susiję su paminėta aplinkybe.Apeliantai ginčijo ne visÄ nuosprendį, o tik nurodytas jo dalis, todėl, vadovaudamasi     BPK 320 straipsnio 3 dalyje iÅ¡dėstytomis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylÄ , nevirÅ¡ydama apeliacinių skundų ribų.Esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nagrinėjant bylÄ nenustatyta.

                Dėl civilinės ieÅ¡kovės atstovo apeliacinio skundo   Dėl J. B-P. iÅ¡teisinimo pagal BK 206 straipsnio 2 dalį J. B-P. buvo kaltinama tuo, kad, bÅ«dama UAB „M“ direktorė ir kasininkė, bendrovės naudai su UAB „D.“ 2010 m. birželio 21 d. pasirašė sutartį Nr. 2010-01 dėl paskolos bendrovės apyvartinėms lėšoms papildyti; UAB „M“ gavus 72 000 Lt  (20 852,64 Eur) tikslinę paskolÄ , dalį Å¡ių pinigų (58 380 Lt, arba 16 908,02 Eur) kartu su komercijos vadovu T.

G. pasisavino, t. y. panaudojo ne pagal paskirtį, ir, bÅ«dama atsakinga už bendrovės įsipareigojimų pagal paskolos sutartį vykdymÄ , paskolos laiku negrÄ Å¾ino, dėl to UAB „D.“ padaryta 72 000 Lt (20 852,64 Eur) turtinės žalos.IÅ¡ civilinės ieÅ¡kovės UAB „D.“ atstovo apeliacinio skundo turinio matyti, kad pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai susiję su tuo, jog, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Atstovas skunde iÅ¡dėstytais argumentais, kurie grindžiami savaip įvertintais buvusiais įvykiais, iÅ¡ esmės ginčijo teismo nustatytas faktines aplinkybes.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas, skundžiamame nuosprendyje vertindamas byloje surinktus duomenis ir juos pripažindamas įrodymais, nepažeidė                   BPK 20 straipsnio reikalavimų, taip pat nepadarė kitų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Ä®rodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Civilinės ieÅ¡kovės atstovo apeliaciniame skunde pateikti samprotavimai apie įrodymų vertinimÄ yra subjektyvÅ«s, paremti prielaidomis ir nepaneigia teismo iÅ¡vadų.

Dėl Å¡ios kaltinimo dalies J. B-P. iÅ¡teisinęs, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visus byloje surinktus įrodymus, juos įvertino tiek kiekvienÄ atskirai, tiek jų visetÄ ir pagrįstai konstatavo, kad nėra duomenų, pagrindžiančių J. B-P. kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 206 straipsnio 2 dalyje. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytu įrodymų vertinimu.BK 206 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gavęs kreditÄ ar paskolÄ panaudojo jį ne pagal paskirtį ar nustatytÄ tvarkÄ ir negrÄ Å¾ino jo laiku, dėl to kreditoriui, laiduotojui arba kitam asmeniui padarė didelės turtinės žalos.

Nagrinėjamu atveju aktualus paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį.Apeliaciniame skunde teisingai nurodyta, kad Å¡ios nusikalstamos veikos sudėties požymis „panaudojimas ne pagal paskirtį“ aiÅ¡kintinas, atsižvelgiant į tikslinės paskolos teisinę sÄ vokÄ bei ekonominę prasmę. CK 6.877 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos sutartis sudaryta nustatant joje sÄ lygÄ , kad paskolos gavėjas naudos paskolos sumÄ tam tikram tikslui (tikslinė paskola), tai paskolos gavėjas privalo užtikrinti paskolos davėjo galimybę kontroliuoti, kaip paskolos gavėjas naudoja paskolos sumÄ .

Jeigu paskolos gavėjas naudoja paskolos sumÄ ne pagal paskolos sutartyje nustatytÄ tikslinę paskirtį arba neužtikrina jos panaudojimo kontrolės galimybės, paskolos davėjas turi teisę reikalauti, kad paskolos gavėjas grÄ Å¾intų paskolos sumÄ prieÅ¡ terminÄ ir sumokėtų palÅ«kanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos panaudojimas ne pagal paskirtį pažeidžia paskolos davėjo interesus, nes kyla pavojus, jog nebus įgyvendintas finansuojamas planas, pasiektas laukiamas rezultatas, kuriuo suinteresuotas kreditorius, o skolininkas nesugebės įvykdyti savo kreditinių įsipareigojimų.

Siekiant apsaugoti Å¡iuos kreditorių interesus, už paskolos panaudojimÄ ne pagal paskirtį nustatyta ir baudžiamoji atsakomybė (BK 206 straipsnis).J. B-P. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklÅ«s. Ji teigė, kad tik pasirašė paskolos sutartį su UAB „D.“, o pačios sutarties sÄ lygas suderino T. G., paskolos pinigai buvo pervesti į bendrovės banko sÄ skaitÄ per du kartus, sÄ skaita naudojosi ji ir T. G., pinigus iÅ¡grynindami savo vardinėmis kortelėmis, visi pinigai panaudoti bendrovės reikmėms.

Gautos paskolos UAB „M“ negrÄ Å¾ino, nes nepasisekė įgyvendinti didelio projekto, dėl to bendrovė negavo planuojamų pajamų. Byloje apklausti asmenys – nuteistasis T. G., liudytojai I. S. (I. S.), kuris patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, E. M., V. G. parodė, kad paskolos sutarties sÄ lygas T. G., atstovaujantis UAB „M“, iÅ¡ anksto suderino su V. G., vienu iÅ¡ UAB „D.“ akcininkų, paskola buvo skirta apyvartinėms lėšoms papildyti, siekiant sėkmingai vystyti medžio granulių gabenimo į ItalijÄ verslÄ ; paskola turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta po metų, T.

G. savo vardu pasirašė 72 000 Lt (20 852,64 Eur) paprastÄ vekselį, kuris papildomai garantavo paskolos grÄ Å¾inimÄ UAB „D.“.Nuteistasis – UAB „M“ komercijos vadovas T. G. taip pat parodė, kad bendrovė darbavosi biokuro srityje, prekiavo medžio granulėmis. Daugiausia jie bendradarbiavo su italų bendrove „B.“, nes tuo metu jų bendrovės gaminamos granulės atitiko italų reikalavimus. Bendradarbiavo ir su kitomis italų įmonėmis. Baltarusijoje atsidarinėjo įmonė, kurios produkcija turėjo atitikti italų reikalavimus, todėl bendrovei didesnių apyvartinių lėšų reikėjo jų produkcijai pirkti.

Paskolos pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmėms: atlyginimams sumokėti, kuro, automobilio remonto, paÅ¡to iÅ¡laidoms padengti, kanceliarinėms prekėms pirkti ir pan. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis T. G. patvirtino, kad dalis iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos nuimtų pinigų buvo panaudota bendrovės reikmėms, tačiau jų pasiimdavo ir kaip atlyginimÄ . Bendrovės sÄ skaitoje buvo ne tik UAB „D.“ paskolinti pinigai. Pagrindinė paskolos negrÄ Å¾inimo priežastis buvo neįvykęs sandoris su Baltarusijos įmone.Liudytojas A.

M. (A. M.) patvirtino, kad 2010 m. Baltarusijoje jis atidarė naujÄ granulių iÅ¡ medžio gamybos įmonę. Pagal jo skelbimÄ atsiliepė T. G., norėjęs pirkti jų produkcijÄ . Ä®vyko du–trys susitikimai, kurių metu buvo derinamos granulių pirkimo–pardavimo sÄ lygos, pateikti granulių pavyzdžiai, tačiau sutarties jie nepasirašė. IÅ¡ T. G. kalbų suprato, jog jis lauks geresnių pavyzdžių. Taigi liudytojas A. M. patvirtino nuteistojo T. G. ir liudytojų E. M. bei  V. G. parodymus, kad UAB „M“ turėjo verslo planų (ketinimų pirkti produkcijÄ ) Baltarusijoje.Nors pagal UAB „M“ finansinės atskaitomybės dokumentus atlikto Å«kinės finansinės veiklos tyrimo iÅ¡vados patvirtina, kad iÅ¡ 72 000 Lt (20 852,64 Eur) suteiktos paskolos                    2010 m. birželio 22 d.–liepos 29 d. laikotarpiu bendrovė bendriems reikalams panaudojo                  53 242,63 Lt (15 420,13 Eur) savo lėšų, kurie atspindėti tyrimui pateiktuose banko iÅ¡raÅ¡uose, o dėl likusios pinigų dalies panaudojimo nežinoma, tačiau teisiamojo posėdžio metu apklaustas specialistas       K.

K. paaiÅ¡kino, kad jam nebuvo pavesta nustatyti, kiek konkrečiai pajamų įmonė be paskolos iÅ¡ UAB „D.“ turėjo per tiriamÄ jį laikotarpį. Pagal paskaičiavimus matyti, jog įmonė turėjo ir kitų pajamų, ne tik paskolos pinigų. Dėl to specialistas negalėjo atsakyti į klausimÄ , kur ir kaip buvo panaudotos visos gautos pajamos. Taigi, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, byloje nenustatyta, kad paskolos gavėjas UAB „M“ naudojo paskolÄ ne pagal paskolos sutartyje nustatytÄ tikslinę paskirtį.

Nepaneigta gynybos versija, jog UAB „M“, atstovaujama T. G., ieÅ¡kojo naujų verslo plėtros sričių, o paskolos pinigai panaudoti kasdienėje bendrovės veikloje įsipareigojimams vykdyti, t. y. iÅ¡ UAB „D.“ gauta paskola panaudota iÅ¡imtinai bendrovės reikmėms.Pagal konstitucinę nekaltumo prezumpcijos sampratÄ , kuri įtvirtinta BPK 44 straipsnio       6 dalyje, asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Remiantis nekaltumo prezumpcija, visos abejonės, kurių byloje negalima paÅ¡alinti, turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos kaltinamojo naudai. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos           6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpcijÄ , o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamÄ jį įstatymÄ tik tuo atveju, jeigu yra kaltas padaręs nusikalstamÄ veikÄ . Tai reiÅ¡kia, jog kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, ji turi bÅ«ti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos.

Be to, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymÄ tenka baudžiamÄ jį persekiojimÄ vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis neprivalo įrodinėti savo nekaltumo, jam negalima perkelti įrodinėjimo naÅ¡tos, bet kokios abejonės turi bÅ«ti vertinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, no. 10590/83, judgement of 6 December 1988; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgement of 20 March 2001; Natunen v. Finland, no. 21022/04, judgement of 31 March 2009).Aptartas principas draudžia, esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Nacionalinėje teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis – teismo iÅ¡vados turi bÅ«ti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamÄ veikÄ bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010,  2K-532/2012, 2K-363/2013, 2K-476/2013, 2K-529/2013 ir kt.). Esant konkrečius nusikalstamos veikos požymius asmens veikoje teismas gali konstatuoti, tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma.

Taigi visas įvairių teisės Å¡akų normų kompleksas draudžia, esant nepaÅ¡alintoms abejonėms dėl reikÅ¡mingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ar veikÄ kvalifikuoti pagal kaltinimÄ , kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-269/2013 ir kt.).Byloje nesurinkta jokių patikimų įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad J.

B-P. padarė jai inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 206 straipsnio 2 dalyje. Tokios teismo iÅ¡vados nepaneigia kiti apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu bei nuosprendžiu nustatyta realiai pasisavinto turto verte. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas J. B-P. bei kitų proceso dalyvių parodymus, raÅ¡ytinius įrodymus vertino, iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjęs bylos aplinkybes, ir nepadarė Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, kurie galėjo sukliudyti teismui iÅ¡samiai bei neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ ir priimti teisingÄ nuosprendį, todėl Å¡ie civilinės ieÅ¡kovės atstovo apeliacinio skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti.

Nėra pagrindo naikinti Å¡ioje dalyje pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir dėl to priimti naujo apkaltinamojo nuosprendžio.                   Dėl civilinio ieÅ¡kinio Baudžiamojoje byloje reiÅ¡kiamo civilinio ieÅ¡kinio pagrindas yra nusikalstamos veikos padarymas, o ieÅ¡kinio dalykas – reikalaujamos atlyginti turtinės ar (ir) neturtinės žalos dydis. Civilinio ieÅ¡kinio klausimas baudžiamojoje byloje iÅ¡sprendžiamas, priimant nuosprendį. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį teismas palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ , jeigu kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos.

Å iuo atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui iÅ¡teisinus J. B-P. pagal BK 206 straipsnio 2 dalį dėl bendrovės „D.“ bendrovei „M“ (kurios vadovė buvo J. B-P.) suteiktos paskolos panaudojimo ne pagal paskirtį ir jos negrÄ Å¾inimo laiku, nes ji nepadarė veikos, turinčios Å¡io nusikaltimo požymių, UAB „D.“ civilinis ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas.Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija nesvarsto UAB „D.“ pareikšto nuteistajai J. B-P. civilinio ieškinio pagrįstumo.Beje, T. G. nebuvo kaltinamas pagal BK 206 straipsnio 2 dalį, todėl, net jei J. B-P. dėl šios veikos būtų pripažinta kalta, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo galėtų būti priteistas tik iš jos, o ne solidariai ir iš T. G..Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad, net nepripažinus J.

B-P. kalta pagal                BK 206 straipsnio 2 dalį, civilinis ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti patenkintas, kadangi nuteistieji pripažinti kaltais padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas, nes UAB ,,D.“ suteikė paskolÄ , jos laiku neatgavo ir, apelianto nuomone, ji panaudota ne pagal paskirtį, t. y. ieÅ¡kinys kildinamas iÅ¡ BK 206 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos, o nuteistieji pasisavino UAB ,,M“ turtÄ , kurį aptariamu laikotarpiu sudarė ne tik gauta paskola.

Nuteistieji nebuvo kaltinami pasisavinę UAB ,,D.“ turtÄ , todėl civilinės ieÅ¡kovės atstovas negali sieti suteiktos paskolos atgavimo su kitos bendrovės turto pasisavinimu. Dėl Å¡ių priežasčių civilinės ieÅ¡kovės atstovo apeliacinio skundo argumentai atmetami. Kita vertus, teismo iÅ¡vada, kad tam tikroje veikoje nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nereiÅ¡kia, jog nebuvo padaryti civilinės teisės deliktai. Atkreipiamas dėmesys, kad dėl civilinio ieÅ¡kinio priteisimo Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje UAB „D.“ civilinis ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne tik J.

B-P. bei T. G., bet ir kitam valdybos nariui E. A. dėl tos pačios sumos, kaip ir Å¡ioje baudžiamojoje byloje (4 t., 184, 181–183 b. l.). Civilinis ieÅ¡kinys apygardos teisme gautas 2015 m. vasario 3 d., o 2015 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinės bylos nagrinėjimas sustabdytas, iki įsiteisės Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendis (Å¡ioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje). Taigi civilinė ieÅ¡kovė UAB ,,D.“ pasinaudojo jai įstatymo leidėjo suteikta teise ginti savo teisėtÄ interesÄ , kad žala bÅ«tų atlyginta, pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka.

                                                      Dėl proceso iÅ¡laidų Apeliaciniame skunde praÅ¡oma priteisti iÅ¡ J. B-P. ir T. G. solidariai 8 063,29 Lt                  (2 335,29 Eur) proceso iÅ¡laidų, kurias, reikia suprasti, sudaro iÅ¡laidos civilinę ieÅ¡kovę teisme atstovavusiam advokatui apmokėti. BPK 106 straipsnio 2 dalyje (2013 m. gegužės 9 d. įstatymo redakcija) nurodyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, iÅ¡skyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.Taigi Å¡i įstatymo norma numato, kad iÅ¡ kaltinamojo gali bÅ«ti nuspręsta iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato paslaugoms apmokėti, tik pripažinus jį kaltu. Baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, kaip turi bÅ«ti sprendžiama dėl civilinio ieÅ¡kovo turėtų iÅ¡laidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti tais atvejais, kai civilinis ieÅ¡kinys baudžiamojoje byloje atmetamas ar paliekamas nenagrinėtas.BPK 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai nagrinėjant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje (Å¡iuo atveju turėtos iÅ¡laidos susijusios su civilinio ieÅ¡kinio nagrinėjimu) kyla klausimų, kurių sprendimo Å¡is kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieÅ¡tarauja baudžiamojo proceso normoms.Abiem atvejais (atmetant civilinį ieÅ¡kinį baudžiamojoje byloje ir jį paliekant nenagrinėtÄ ) priimamas civiliniam ieÅ¡kovui nepalankus sprendimas, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalies prasmę paminėtos iÅ¡laidos advokato paslaugoms apmokėti nepriteisiamos.

Skundžiamu nuosprendžiu J. B-P. pagal BK 206 straipsnio 2 dalį nepripažinta kalta ir išteisinta, o T. G. tuo nebuvo kaltinamas (dėl jų veiksmų civilinei ieškovei, jos atstovo nuomone, padaryta žalos), todėl nurodytos išlaidos iš jų negali būti priteistos. Dėl išdėstytų motyvų skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria civilinės ieškovės UAB „D.“ atstovo prašymas priteisti proceso išlaidas atmestas, paliekama nepakeista.                                                       Dėl prokuroro apeliacinio skundo      Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T.

G. nuteistas pagal BK 183 straipsnio   2 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta 80 MGL (10 400 Lt, arba 3 012 Eur) dydžio bauda.Prokuroro apeliaciniame skunde keliamas vienintelis klausimas – dėl BK 54 straipsnio        3 dalies nuostatų taikymo nuteistajam pagrįstumo, nes nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių jam neturėtų būti skiriama BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Be to, nuteistajam paskirta bausmė neatitinka bausmės teisingumo principo, ja nebus pasiekta bausmės paskirtis (BK 41 straipsnis).

BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rÅ«Å¡is – laisvės atėmimas iki deÅ¡imties metų. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal Å¡io kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis Å¡io kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:              1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formÄ ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadijÄ ;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ formÄ ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, gali bÅ«ti skiriama Å¡velnesnė bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, jeigu tokios bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Å is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, jog bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Tačiau teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir vadovaudamasis bausmės paskirtimi, privalo motyvuoti Å¡velnesnės bausmės paskyrimÄ . Tai reiÅ¡kia, kad teismo sprendime turi bÅ«ti nurodyta, kokios nustatytos iÅ¡imtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas konkrečiam asmeniui už konkrečios nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-355/2012, 2K-434/2014 ir kt.).

Taip pat privaloma įvertinti, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos (bendroji prevencija, nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas, bausmės teisingumo principo įgyvendinimas). Å ioje byloje įrodyta, kad T. G., bÅ«damas UAB „M“ komercijos vadovas, pasisavino jo žinioje buvusį didelės vertės bendrovei priklausantį turtÄ â€“ iÅ¡ bendrovės sÄ skaitos paimtus                            47 370 Lt (13 719,30 Eur).

Pasisavinto svetimo turto vertė žymiai virÅ¡ija BK 190 straipsnio 1 dalyje numatytÄ 250 MGL dydžio sumÄ . Be to, nuteistasis nepripažino savo kaltės, todėl nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Vertindamas duomenis apie nuteistojo asmenybę, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad T. G. anksčiau neteistas. Jis baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau paskutinis pažeidimas padarytas 2009 m., paskirtos nuobaudos negalioja. T. G. padarytas nusikaltimas yra nesmurtinio pobÅ«džio.

Byloje nėra duomenų, jog po padaryto nusikaltimo 2010–2011 metais nuteistasis vėl nusikalto. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad T. G. gali bÅ«ti blogai charakterizuojamas. Ä®vertinęs visus Å¡iuos duomenis, pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog T. G. nėra tiek pavojingas, kad bÅ«tų galima spręsti, jog bausmės tikslai bus pasiekti, tik paskyrus jam laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad tokios teismų nustatytos aplinkybės – T.

G. asmenybė (anksčiau neteistas, buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau nuobaudos negalioja; nėra duomenų, jog vėl nusikalto ar blogai charakterizuojamas, t. y. nėra pavojingas), nusikalstamos veikos pobÅ«dis (nuteistas už nusikaltimÄ nuosavybei, nusikaltimas nesmurtinis), yra gana dažnos baudžiamosiose bylose ir yra daugiau tipinės, nei iÅ¡imtinės. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad minėtos aplinkybės nagrinėjamoje byloje negali bÅ«ti laikomos tokiomis iÅ¡imtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant turėtų bÅ«ti taikoma BK 54 straipsnio  3 dalis.

Paprastai į aptariamas aplinkybes (kaltininko asmenybę, nusikaltimo pobÅ«dį) teismas atsižvelgia, skirdamas bausmę bei nustatydamas jos rūšį ir dydį, tačiau vien Å¡ios aplinkybės savaime nesudaro pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog įstatymo sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2011). Å iame kontekste pažymėtina ir tai, kad nuteistasis T. G., kaip nustatyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, padarė sunkų tyčinį nusikaltimÄ , nenustatyta jo baudžiamÄ jÄ atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje skirdamas T. G. bausmę, iš esmės netinkamai aiškino ir pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei neteisingai paskirtos bausmės ((duomenys neskelbtini) straipsnio 1 ir 2 punktai).Atsižvelgus į pirmosios instancijos teismo nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), T.

G. skirtina BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė. Nustatydama Å¡ios bausmės dydį, teisėjų kolegija atsižvelgia į nuteistÄ jį T. G. apibÅ«dinančius duomenis, nurodytus skundžiamame ir Å¡iame nuosprendžiuose, į tai, kad padaryta nusikalstama veika nesukėlė negrįžtamų padarinių, nenustatyta nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir daro iÅ¡vadÄ , jog T. G. skirtina bausmė savo dydžiu mažesnė, nei nustatytas sankcijos vidurkis.

       Dėl BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) nuostatų taikymo BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumÄ panaikinantis, bausmę Å¡velninantis arba kitokiu bÅ«du nusikalstamÄ veikÄ padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamÄ jÄ galiÄ , t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamÄ veikÄ padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumÄ asmenims.Nagrinėjamoje byloje nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 straipsnio          1 dalies redakcija numatė, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vienÄ ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Ä®statymo leidėjo priimtu 2015 m. kovo 19 d. įstatymu, įsigaliojusiu nuo 2015 m. kovo 24 d., BK 75 straipsnio 1 dalies nuostata pakeista nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip Å¡eÅ¡eriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vienÄ ar kelis tyčinius nusikaltimus (iÅ¡skyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymÄ nuo vienerių iki trejų metų.

Bausmės vykdymas gali bÅ«ti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.Palyginus ankstesnę BK 75 straipsnio 1 dalies redakcijÄ su 2015 m. kovo 19 d. įstatymu padarytu pakeitimu matyti, kad pagal naujÄ jį teisinį reguliavimÄ bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali bÅ«ti taikomas ir asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už tyčinius sunkius nusikaltimus. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje naujasis baudžiamasis įstatymas palengvina nuteistojo T.

G. teisinę padėtį, t. y. turi grįžtamÄ jÄ galiÄ . Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas yra teismo teisė. Tai reiÅ¡kia, jog ir nagrinėjamoje byloje teismas gali spręsti klausimÄ dėl aptariamo baudžiamojo įstatymo nuostatų taikymo, juo labiau kad pakeitus skundžiamÄ teismo sprendimÄ dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo ir paskyrus nuteistajam įstatymo sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , pirmosios instancijos teismo nustatytos bei vertintos kaip pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas aplinkybės gali bÅ«ti pagrindas svarstyti apie bausmės tikslų pasiekimÄ be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sÄ lygoms, leidžia teismui įvairesniais bÅ«dais siekti              BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Teismas, taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimÄ atlieka du kartus: pirma – teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertina nusikaltimo pobÅ«dį bei jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumÄ , parenka sankcijoje numatytÄ bausmės rūšį bei dydį, tinkamiausiÄ bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sÄ lygas, teismas Å¡ias aplinkybes įvertina dar kartÄ spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Tačiau, atidėdamas paskirtos bausmės vykdymÄ , teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) teismo paskirtų pareigų visuma turės poveikį kaltininkui ir ateityje jis laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimÄ , teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje.

Be to, spręsdamas klausimÄ dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobÅ«dį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas bei neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi bÅ«ti siekiama iÅ¡saugoti kaltininko teigiamus socialinius ryÅ¡ius, todėl teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingÄ dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks tuos ryÅ¡ius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslÄ ar įgyti specialybę, nebus kam prižiÅ«rėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų iÅ¡laikymas, prarastas ryÅ¡ys su jais bei Å¡eima ir pan.).

Dėl to nuteistojo asmenybė ir kitos reikÅ¡mingos bylos aplinkybės turi bÅ«ti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymÄ . Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas iÅ¡vadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-183/2014, 2K-61-895/2015, 2K-66-303/2015).             Šioje byloje pirmosios instancijos teismas nuteistajam T.

G. paskyrė bausmę – baudÄ . Jau minėta, kad nuteistasis nusikalto pirmÄ kartÄ , anksčiau neteistas, buvo trauktas administracinėn atsakomybėn, tačiau nuobaudos negalioja, nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių nuteistojo antivisuomenines nuostatas, jog po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo jis padarė naujÄ nusikaltimÄ , baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar administracinį teisės pažeidimÄ .Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgusi į iÅ¡dėstytus argumentus ir naujai susiformavusiÄ teismų praktikÄ , teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl T.

G. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidedamas dvejiems metams, paskiriant BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę.                                Dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka pagal prokuroro ir civilinės ieÅ¡kovės UAB ,,D.“ atstovo apeliacinius skundus, buvo kreiptasi į Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybÄ (toliau – ir VGTPT) dėl gynėjo paskyrimo nuteistajam T.

G..Vilniaus VGTPT sprendimu Å¡ioje byloje nuteistajam T. G. antrinę teisinę pagalbÄ suteikti parinkta advokatė E. Žilėnienė, kuri ir gynė nuteistÄ jį T. G., nagrinėjant bylÄ apeliacinės instancijos teisme.Byloje gautas Vilniaus VGTPT praÅ¡ymas, vadovaujantis ,,Už antrinės teisinės pagalbos teikimÄ ir koordinavimÄ mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 69, 14.2.3, 11 punktais, valstybės naudai iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo T.

G. 164,05 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų už jo gynybÄ .Vilniaus VGTPT praÅ¡ymas iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ nuteistojo T. G. valstybės naudai 164,05 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidoms atlyginti netenkintinas.Å ioje byloje antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimo procesinėmis ir iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas.BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas.

Å i nuostata reiÅ¡kia įstatymų leidėjÄ numačius, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimÄ , privalomai dalyvauja ir kaltinimo, ir gynybos pusės.Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį numatytas ir gynybos, ir kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis bei jų priteisimas iÅ¡ nuteistojo nesuderinamas su jo teise į gynybÄ .Tokia nuostata susiformavo ir teismų praktikoje. Pagal jÄ tais atvejais, kai byloje gynėjo dalyvavimas yra bÅ«tinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos praÅ¡ymai atlyginti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidas netenkinami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-322/2014 ir kt.).Taigi nėra pagrindo iÅ¡ieÅ¡koti antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų, susidariusių organizuojant nuteistojo T.

G. teisių gynimÄ apeliacinės instancijos teisme.Kita nuosprendžio dalis nekeičiama.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso               326 str. 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais,                                                             n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 15 d. nuosprendį dėl T.

G. paskirtos bausmės pakeisti:panaikinti nuosprendžio dalį, kuria T. G., pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 80 MGL dydžio (10 400 Lt, arba 3 012 Eur) bauda.T. G., nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 straipsnio 2 dalį, paskirti bausmę laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija), bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, T. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 20 MGL dydžio (753 Eur) įmokÄ Ä¯ nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ . Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.Civilinės ieÅ¡kovės UAB ,,D.“ atstovo apeliacinį skundÄ atmesti. Kolegijos pirmininkė                                                           Violeta Ražinskaitė Teisėjai                                                                         Kęstutis Jucys                                                                        Daiva Pranytė-Zalieckienė