2021-05-12 Nr. AB-10373-3-64-3-00014-2020-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-997-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00014-2020-5

Procesinio sprendimo kategorija 12.18.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos prašymą atsakovei A. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Pakruojo rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) su prašymu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovės A. P. priteisti 652,23 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir vietinė rinkliava), apskaičiuotos nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra remiantis įstatymu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą (Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis, 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 12 straipsnio 1 ir 2 punktai, 16 straipsnio 2 dalis). Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, todėl pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Pakruojo rajono savivaldybėje vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2015 m. sausio 1 d. vykdo Pakruojo rajono savivaldybės administracija (Pakruojo rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimas Nr. T-359 „Dėl pavedimo Pakruojo rajono savivaldybės administracijai vykdyti Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą“). Administracija pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu Pakruojo rajono savivaldybėje vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą buvo vykdoma vadovaujantis Tarybos 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. T-220 patvirtintais Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą naujos redakcijos nuostatais, galiojusiais iki 2017 m. balandžio 6 d., Tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T-l02 patvirtintais Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais (toliau – Nuostatai) ir Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika, 2016 m. vasario 22 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-158 patvirtintu Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimo tvarkos aprašu.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad Nuostatai apibrėžia, jog vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Rinkliava turi būti mokama ne vėliau kaip iki ataskaitinio laikotarpio pabaigos, o rinkliavos lėšomis tvarkomos komunalinės atliekos, kur ir kiek jų bebūtų. Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

5. Administracija nurodė, kad Pakruojo rajono savivaldybės tarybos sprendimai, kuriais buvo patvirtinti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai bei dydžiai laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą už nesumokėtą vietinę rinkliavą, nebuvo panaikinti ar ginčijami, todėl prašo iš atsakovės priteisti nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. nesumokėtą 652,23 Eur vietinę rinkliavą.

6. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pareiškėjas teigė, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertinama kaip privaloma atliekų turėtojo įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje, todėl ši vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejami su konkrečios paslaugos suteikimu. Administracija pažymėjo, kad vietinės rinkliavos privalomas pobūdis ir paskirtis lemia, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas ir ji yra reguliuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis; visi atliekų turėtojai turi apmokėti atliekų tvarkymo išlaidas ir laikytis nustatytų atliekų tvarkymo reikalavimų.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2020 m. vasario 27 d. sprendimu pareiškėjo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos prašymą patenkino iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovės A. P. priteisė 484,23 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, apskaičiuotos nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d.

8. Aptaręs Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatą, teismas pažymėjo, kad Pakruojo rajono savivaldybėje vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2015 m. sausio 1 d. vykdo Pakruojo rajono savivaldybės administracija, remdamasi Pakruojo rajono savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 20 d. sprendimu Nr. T-359 „Dėl pavedimo Pakruojo rajono savivaldybės administracijai vykdyti Pakruojo rajono savivaldybės teritorijoje vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimą“. Teismas nurodė, kad ginčo laikotarpiu Pakruojo rajono savivaldybėje vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą buvo vykdoma vadovaujantis Tarybos 2013 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu Nr. T-220 patvirtintais Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą naujos redakcijos nuostatais, galiojusiais iki 2017 m. balandžio 6 d., Tarybos 2017 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. T-l02 patvirtintais Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais ir Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodika, 2016 m. vasario 22 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AV-158 patvirtintu Pakruojo rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimo tvarkos aprašu.

9. Teismas pažymėjo, kad mokesčių teisiniuose santykiuose senaties terminai, per kuriuos gali būti išieškomi mokesčiai (tarp jų rinkliavos ir kiti privalomi mokėjimai), paprastai yra nustatomi arba konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reguliuojančiame teisės akte, arba Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, kuris konkretaus mokesčio mokėjimo klausimus reguliuojančio teisės akto atžvilgiu yra bendroji teisės norma, t. y. šios teisės normos tarpusavyje sąveikauja kaip specialioji ir bendroji teisės normos. Rinkliavų įstatyme nuostatų dėl senaties terminų nėra įtvirtinta, todėl sprendžiant šį klausimą, turi būti vadovaujamasi Mokesčių administravimo įstatymo nuostatomis. Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog tuo atveju, jeigu kitaip nenustatyta atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos (Mokesčių administravimo įstatymo 2019 m. liepos 16 d. Nr. XIII-2353 redakcija). Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva).

10. Atsižvelgęs į minėtas nuostatas ir įvertinęs nagrinėjamo ginčo pobūdį, teismas sprendė, kad šiuo atveju Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio taikymo požiūriu šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia nagrinėjamos bylos kontekste yra siejama su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Teismas pažymėjo, kad iš byloje esančių duomenų matyti, jog pareiškėjas su pareiškimu dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi 2020 m., todėl vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, pareiškėjui iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2020 m.) ir tris praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal, t. y. už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. Padaręs išvadą, kad vietinės rinkliavos skolos išieškojimui už laikotarpį, buvusį iki 2016 m. gruodžio 31 d., yra pasibaigęs priverstinio išieškojimo senaties terminas, teismas pareiškėjo prašymą priteisti rinkliavą už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. atmetė, o reikalavimą iš atsakovės priteisti per laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. susidariusį rinkliavos įsiskolinimą pripažino teisėtu ir pagrįstu, todėl tenkino.

III. 11. Pareiškėjas Pakruojo rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde prašo Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir jo 2020 m. sausio 7 d. prašymą tenkinti visiškai.

12. Administracijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjas savo poziciją iš esmės grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme.

13. Administracija papildomai paaiškina, kad iš Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies turinio yra aišku, jog ši nuostata apibrėžia mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį. Nurodo, kad kreipimosi į teismą dieną Pakruojo rajono savivaldybės administracija ne naujai apskaičiuoja ir perskaičiuoja vietinę rinkliavą, o kreipiasi į teismą dėl tam tikrais metais (už 2015 m. vietinė rinkliava apskaičiuota 2015 m., už 2016 m. – 2016 m. ir taip toliau) jau apskaičiuotos rinkliavos priteisimo, nes rinkliavos mokėtojas nevykdo pareigos mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėjas akcentuoja, kad į Regionų apygardos administracinį teismą kreipėsi siekdamas priverstinai išieškoti nesumokėtą ir tam tikrais metais apskaičiuotą vietinę rinkliavą, o tai, jo nuomone, reiškia, kad negali būti taikomas Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnis, aiškinant, jog Administracijai gali būti priteisiama vietinė rinkliava už einamuosius ir trejus praėjusius metus (t. y., už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d.). Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2015 m. vasario 12 d. sprendimu analogiškoje administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015 dėl vietinės rinkliavos priteisimo ieškinio senaties netaikė ir priteisė vietinės rinkliavos skolą nuo jos įvedimo dienos – 2008 m. liepos 1 d.

14. Administracija teigia, kad iš Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnio 1 dalies 1 punkto turinio yra aišku, jog mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: šiuo atveju – mokesčių mokėtojas nesumokėjo mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime. Jeigu mokesčių mokėtojui buvo įteiktas raginimas mokestinę nepriemoką sumokėti geruoju ir mokesčių mokėtojas tos mokestinės nepriemokos raginime nurodytu terminu nesumokėjo, mokesčių administratorius įgyja teisę minėtą mokestinę nepriemoką išieškoti priverstinai. Mokesčių mokėtojui laiku nesumokėjus mokesčio bei su juo susijusių sumų, atsiranda mokestinė nepriemoka. Administracijos nuomone, mokesčių administratorius Mokesčių administravimo įstatymo 105 straipsnyje nustatyta tvarka įgijęs teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką, ją išieško pritaikydamas Mokesčių administravimo įstatyme išvardintus priverstinio išieškojimo būdus. Pareiškėjas teigia, kad Mokesčių administravimo įstatymo 107 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta nuostata, jog mokesčio ir su juo susijusių sumų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai, o 2 dalyje apibrėžta, jog mokesčio priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti mokestį atsiradimo dienos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą iš atsakovės A. P. už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. pareiškėjui priteisimo.

16. Nustatyta, kad pareiškėjas Pakruojo rajono savivaldybės administracija su 2020 m. sausio 7 d. prašymu kreipėsi į teismą ir prašė jam iš atsakovės priteisti už laikotarpį nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. nesumokėtą vietinės rinkliavos dalį – 652,23 Eur. Pirmosios instancijos teismas Administracijos prašymui pritaikė priverstinio išieškojimo senaties terminą ir nesumokėtos rinkliavos dalį priteisė tik už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. – 484,23 Eur. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir prašo jo prašymą tenkinti visiškai. Administracijos nuomone, Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnis negalėjo būti taikomas.

17. Teisėjų kolegija pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų, būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei teisėtumą patikrina neperžengdama Administracijos nustatytų apeliacinio skundo ribų.

18. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl atsakovės pareigos mokėti nustatyto dydžio vietinę rinkliavą, tačiau pareiškėjas, kaip minėta, apeliaciniame skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir teigia, kad Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnis negalėjo būti taikomas, o turėjo būti taikomos to paties įstatymo 105 ir 107 straipsnių nuostatos.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, jog jeigu nėra įstatymo, reguliuojančio ginčo santykį, teismas taiko įstatymą, reguliuojantį panašius santykius, o jei ir tokio įstatymo nėra, – vadovaujasi bendraisiais įstatymų pradmenimis ir jų prasme, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Rinkliavų įstatyme nuostatos dėl senaties terminų nėra įtvirtintos, todėl šiam klausimui spręsti pagal analogiją turi būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-253-146/2017, 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1953-756/2020). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad mokestiniuose ginčuose mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senatį teismas privalo taikyti ex officio (savo iniciatyva) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3647-968/2019, 2020 m. gegužės 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1953-756/2020). Taigi, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs praktiką analogiško pobūdžio bylose dėl vietinės rinkliavos priteisimo, nuo kurios nėra pagrindo nukrypti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimas, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-309-442/2015 neatitinka nuosekliai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos dėl senaties taikymo, todėl juo šioje administracinėje byloje neturi būti remiamasi.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju turi būti taikoma Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis. Atkreiptinas dėmesys, kad tokios praktikos analogiškose bylose nuosekliai laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1243-520/2019, 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1390-438/2020), o Administracijos teiginys, kad turėtų būti taikomos Mokesčių administravimo įstatymo 105 ir 107 straipsnių nuostatos, nėra niekuo pagrįstas.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 38, 68, 87, 100, 132, 139, 140 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 401 straipsniu įstatymo 4 straipsniu pakeista Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu kitaip nenustatyta šiame straipsnyje ar atitinkamo mokesčio įstatyme, mokesčių mokėtojas ar mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti gali ne daugiau kaip už einamuosius ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo tų metų, kuriais pradedama mokestį apskaičiuoti arba perskaičiuoti, sausio 1 dienos. Šioje teisės normoje nustatyto termino skaičiavimo pradžia yra siejama su pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo diena. Pagal minėto pakeitimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio pakeitimai įsigalioja nuo 2020 m. sausio 1 d. ir trejų metų senaties terminas netaikomas tais atvejais, kai mokesčių mokėtojų mokestinės prievolės iki šio pakeitimo įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo jau buvo apskaičiuotos ir (ar) perskaičiuotos pagal iki šio įstatymo 4 straipsnio įsigaliojimo galiojusius mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminus. Duomenų, kad mokestinė prievolė už visą ginčo laikotarpį atsakovei buvo apskaičiuota dar iki 2020 m. sausio 1 d., byloje nėra, todėl šiuo atveju turi būti taikoma Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalies redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d.

22. Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas dėl nuo 2015 m. sausio 1 d. nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo į teismą kreipėsi su 2020 m. sausio 7 d. prašymu, todėl, vadovaujantis nurodytomis nuostatomis, iš atsakovės priteistina vietinė rinkliava galėjo būti apskaičiuojama už einamuosius (2020 m.) ir trejus praėjusius kalendorinius metus, skaičiuojamus atgal nuo 2020 m. sausio 1 d., t. y. už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjui iš atsakovės A. P. priteisė vietinę rinkliavą tik už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas apskaičiuotos vietinės rinkliavos sumų aritmetiniu aspektu neginčija.

23. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus, ginčo teisinių santykių specifiką bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, tinkamai įvertino pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, teisingai taikė teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 27 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o Administracijos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2020 m. vasario 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius