96cc66fc-73c9-4ecc-ab42-e8bba549fd43 · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-3110-342/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00034-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.4; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 18 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, 2019 m. balandžio 9 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

Å . skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas R. Å . toliau – ir pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, (toliau – ir atsakovė) 22 500 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 2 - 7). PareiÅ¡kėjas nurodo, jog Å¡iuo metu yra paskirtas 8 – ame bÅ«ryje 8.4 gyvenamosiose patalpose.

Teigia, kad gyvenamosios patalpos buvo perpildytos; vienam nuteistajam teko mažiau nei 3 kv. m. ploto. Pažymi, kad minimame lokaliniame sektoriuje patalpoje nebuvo įrengta rÅ«kymui skirta vieta; tik lauke kabo ženklas ant sienos „Vieta rÅ«kymui”, kur nėra nei stogelio ir Å¡ia vieta neįmanoma naudotis blogu oru, žiemÄ ar nakties metu. Akcentuoja, kad pasivaikščiojimų kiemeliais dėl ploto trÅ«kumo vienu metu gali naudotis tik 200 nuteistųjų. Nurodo, kad prausykla įrengta atskiroje patalpoje, įrengtos 9 prausimosi vietos 200 nuteistųjų.

Teigia, kad tualetas įrengtas atskiroje patalpoje; jame įrengti 5 unitazai, kurie nėra tinkamai atitverti vieni nuo kitų. Pažymi, kad vanduo nenuplauna paliktų iÅ¡matų arba nuplauna blogai; unitazai dažnai užsikemÅ¡a. Taip pat nurodo, jog duÅ¡e yra 20 kabinų; jame galima praustis vienÄ kartÄ per savaitę penktadieniais nuo 15 val. iki 18 val., todėl per nustatytÄ terminÄ 200 nuteistųjų nusiprausti neturi galimybės. Akcentuoja, kad pastatas yra avarinės bÅ«klės, seniai atliktas remontas.

Teigia, kad vidutinė temperatÅ«ra gyvenamosiose patalpose nevirÅ¡ija 13 laipsnių; pilna tarakonų. Akcentuoja, kad buvo nehigieniÅ¡kos sÄ lygos, stigo privatumo ir dėl to didėjo įtampa, kilo emocinė depresija, jautėsi pažemintas. Nurodo, kad buvo pažeista konstitucinė teisė į orumÄ . Teigia, jog neskundė Pataisos namų Kalėjimų departamentui, nes tiek Pataisos namų, tiek Kalėjimų departamento raÅ¡tai nesukeltų jam jokių teisinių pasekmių. Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 19 - 23) su skundu nesutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodo, kad nuo 20118-02-08 iki 2018-12-31 pareiškėjas paskirtas į 8 būrį (7 lokalinis sektorius – darbo zonoje dirbantys nuteistieji). Teigia, jog sanitariniai mazgai 7 lokalinio sektoriaus būriuose įrengti pagal teisės aktų reikalavimus; esant poreikiui patalpos kuo skubiau remontuojamos. Pažymi, kad 7 sektorius yra gamybinėje zonoje, dauguma nuteistųjų yra dirbantys ir jie sanitarinius mazgus, praustuvus ir dušus turi savo darbo vietoje. Teigia, kad neturi duomenų, jog nuteistieji neturėjo galimybės savalaikiai pasinaudoti sanitariniu mazgu.

Argumentuoja, kad teisės aktų dėl prausimosi skaičiau pažeistos nebuvo. Akcentuoja, kad prie bendrabučio tipo patalpų lauke kiekviename būryje yra įrengtos vietos rūkymui, o 7 lokalinio sektoriaus rūkykla yra su stogeliu, taip pat yra įrengtas rūkomasis 7 lokalinio sektoriaus viduje. Pabrėžia, kad 7 lokalinio sektoriaus kiemo plotas yra 765 kv. m., o teisės aktai nenumato kiemų ploto. Nurodo, kad pagal sudarytas sutartis su juridiniais asmenimis įstaigoje pagal poreikį atliekami dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbai.

Pažymi, kad Å¡ios įmonės paslaugomis naudojasi pastoviai, pagal poreikį, todėl pareiÅ¡kėjo teiginys apie žiurkes ir tarakonus gyvenamosiose patalpose atmestinas. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas turėjo teisę kreiptis dėl perkėlimo į kitÄ bÅ«rį, bet to nepadarė. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjui Pataisos namuose buvo suteiktos medicininės paslaugos. Akcentuoja, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į administracijÄ dėl netinkamų laikymo sÄ lygų nesikreipė. Mano, kad pareiÅ¡kėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Pažymi, kad pareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas. Daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis galimai patyrė Alytaus pataisos namuose (minėta, toliau – ir Pataisos namai). Dėl vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ , taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ anksčiau minėtų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.).

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11 ir kt.). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 25 straipsnis, 56 straipsnio 4 dalis, 67 straipsnis, 71 straipsnis).

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , svarbu įvertinti ir nustatyti, ar atsakovės atstovo (pareigÅ«nų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar Å¡ie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Dėl minimalaus gyvenamojo ploto Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ netinkamų jo laikymo Pataisos namuose sÄ lygų, kai gyvenamosiose patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios” Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimÄ byloje D. prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012-01-10 sprendimÄ byloje A. ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ir kt.).

EŽTT naujausioje praktikoje (žr., 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) paaiÅ¡kino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m. daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT pažymėjo, kad kiti standartai, formuojami tokių tarptautinių institucijų, kaip Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT), arba nacionalinėje teisėje nustatyti standartai nėra lemiamas argumentas, vertinant pažeidimÄ Konvencijos 3 straipsnio prasme, kadangi bÅ«tina atsižvelgti į visas kiekvienos bylos aplinkybes, o tokios tarptautinės institucijos, kaip CPT, nagrinėjamoje srityje formuoja bendrus standartus, siekdamos pažeidimų prevencijos, be to, ir nacionaliniai standartai labai skiriasi ir yra skirti nustatyti tinkamo apgyvendinimo bendruosius reikalavimus toje konkrečioje penitenciarinių įstaigų sistemoje.

Atsižvelgęs į teismų praktikÄ ir ploto kriterijaus reikÅ¡mę vertinant visas kalinimo sÄ lygas, EŽTT minėtoje M. byloje nusprendė, kad kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m. daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Tačiau tam tikrais atvejais kalinimo sÄ lygų kumuliatyvus poveikis gali tokiÄ prezumpcijÄ paneigti. Tuomet įrodinėjimo naÅ¡ta tenka atsakovui, kuris gali paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , pagrįsdamas, kad buvo veiksnių, galėjusių adekvačiai kompensuoti ribotÄ asmeninės erdvės skyrimÄ .

Stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija paprastai gali būti paneigiama, jeigu nustatoma, kad kumuliatyviai egzistavo šie veiksniai:

a) reikalaujamos minimalios asmeninės 3 kv. m. erdvės trūkumo epizodai buvo trumpi, atsitiktiniai ir nereikšmingi;

b) toks asmeninės erdvės trūkumas buvo lydimas pakankamos judėjimo laisvės už kameros ribų ir tinkamo užimtumo ne kameros patalpose;

c) pareiÅ¡kėjas yra kalinamas bendrÄ ja prasme tinkamoje kalinimo įstaigoje ir nėra jokių kitų Å¡io asmens kalinimÄ sunkinančių aplinkybių. Kai vertinamas kalinimas kalėjimo kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m., Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis, susijusiomis su galimybe mankÅ¡tintis lauke, natÅ«ralia Å¡viesa ir Å¡viežiu oru, ventiliacija, Å¡ildymo adekvatumu, galimybe privačiai pasinaudoti tualetu ir pagrindiniais sanitariniais bei higienos reikalavimais.

Teismas taip pat pabrėžė, kad atvejais, kai kalinamam asmeniui suteikiama daugiau nei 4 kv. m. ploto daugiavietėje kameroje ir dėl to nekyla asmeninės erdvės stokos klausimas, vertinant pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų adekvatumÄ Konvencijos 3 straipsnio prasme iÅ¡lieka aktualÅ«s kiti kalinimo sÄ lygų aspektai. Atlikus pareiÅ¡kėjui tekusio ploto normos vertinimÄ pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiÅ¡kinančiÄ EŽTT praktikÄ , sprendžiant Å¡io pobÅ«džio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui. Remiantis atsakovės atstovo atsiliepime ir pridėtame prie atsiliepimo rašte (b. l.

25) pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu: nuo 2018-02-08 iki 2018-12-31 paskirtas į 8 bÅ«rį, 4 miegamÄ jį (7 lokalinį sektorių – darbo zonoje dirbantys nuteistieji), (miegamasis bendrabučio tipo), kurio plotas 36,25 kv. m., įrengta 11 miegamųjų vietų. Prie atsiliepimo pridėti dokumentai, kuriuose yra duomenys apie miegamuosius iÅ¡ kompiuterinės sistemos „Įskaita Alytaus pataisos namai” (b. l. 24). Minėti pateikti duomenys apie miegamųjų plotÄ ir miegamųjų vietų skaičių atitinka atsakovės atstovo nurodytus duomenis.

Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo gyvenamosiose ar kamerų tipo patalpose ginčo laikotarpiu nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovės atstovas nepateikė. Be kita ko, pažymėtina, kad įrodymų, kurie paneigtų atsakovės atstovo pateiktus duomenis, pareiÅ¡kėjas nepateikė. Kadangi duomenų apie konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus.

PareiÅ¡kėjas nuo 2018-02-08 iki 2018-12-31 buvo paskirtas gyventi į bendrabučio tipo 8 bÅ«rio 4 miegamÄ jį, kurio gyvenamasis plotas yra 36,25 kv. m., joje įrengta 11 miegamųjų vietų, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,2955 kv. m. (t. y. Taisyklių 111.1. punktas nepažeistas). Atsakovės atstovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumo ir daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui visÄ ginčo laikotarpį (nuo 2018-02-08 iki 2018-12-31) buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo (ABTÄ® 56 straipsnis).

Apibendrinus anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui turėjusi tekti ploto norma (3,1 kv. m., nustatyta Taisyklių 111.1. p.), ginčui aktualiu laikotarpiu pažeista nebuvo. Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė duomenis apie ginčo patalpas, jų plotÄ ir miegamųjų vietų skaičių, kurie patvirtina, jog nuteistasis ginčo laikotarpiu buvo paskirtas į konkrečias patalpas. PareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, iÅ¡skyrus deklaratyvius teiginius apie tai, jog bendrabučių tipo patalpose jam teko mažesnė nei teisės aktai numato 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma, nepateikė.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į pataisos namų administracijÄ dėl gyvenamųjų patalpų perpildymo ar kitų jo netenkinančių kalinimo sÄ lygų. Teismo vertinimu, minėti oficialÅ«s duomenys paneigia pareiÅ¡kėjo abstrakčius argumentus dėl gyvenamojo ploto normos neatitikimo teisės aktų reikalavimams. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas į bendrabučio tipo patalpas, todėl neprivalėjo visÄ dienÄ bÅ«ti savo gyvenamojoje patalpoje, kadangi jis gyveno bendrabučio tipo patalpoje, ir galėjo dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo judėti pataisos įstaigos teritorijoje ir užsiimti leistina veikla, pavyzdžiui, sportuoti, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose.

LVAT yra pažymėjęs, kad pareiÅ¡kėjas bendrabučio tipo patalpose privalėjo bÅ«ti tik nakties metu, dienos metu pareiÅ¡kėjas galėjo laisvai judėti po lokalinį sektorių ir užsiimti leistina veikla, t. y. sportuoti, mokytis, dirbti, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose (žr., pvz., LVAT 2017-12-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017). Atsižvelgdamas į aptartÄ teisinį reglamentavimÄ ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas atmeta kaip nepagrįstus pareiÅ¡kėjo argumentus dėl gyvenamojo ploto trÅ«kumo gyvenamosiose patalpose.

Be kita ko, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog, vadovaujantis EŽTT praktika (žr., pvz., 2016-10-20 sprendimÄ byloje M. prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m. gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., 2017-03-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017; 2017-03-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2016-06-29 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2017-03-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-477-662/2017).

Vadinasi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikÅ¡mingas vertinant pareiÅ¡kėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2018-10-17 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2466-502/2018). Nagrinėjamos bylos atveju nenustatytas minimalaus gyvenamojo ploto pažeidimas. Vadinasi, nėra pagrindo iÅ¡ kameros ploto atimti kameroje esančių baldų užimamÄ plotÄ . Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo neteisėtus veiksmus dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su ploto pažeidimu.

Dėl tarakonų Pareiškėjas skunde nurodo, kad gyvenamojoje patalpoje buvo tarakonų. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai”, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015-08-03 įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015-11-01, toliau – ir Higienos norma HN 134:2015). Higienos normos HN 134:2015 20 punktas nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose neturi būti graužikų ir buitinių parazitų.

Esant reikalui laisvės atėmimo vietų administracija privalo organizuoti profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ (dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ , deratizacijÄ ), kurį teisės aktų nustatyta tvarka atlieka asmenys, turintys visuomenės sveikatos priežiÅ«ros veiklos licencijÄ verstis privalomojo profilaktinio aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimo veikla. Informacija apie profilaktinį aplinkos kenksmingumo paÅ¡alinimÄ registruojama laisvės atėmimo vietų administracijos nustatyta tvarka. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovės atstovas ginčui aktualiu laikotarpiu buvo sudaręs 2016-12-27 Pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 157 su UAB „Alytaus profilaktinė dezinfekcijos stotis” (b. l. 30 - 31).

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad nurodytų įmonių paslaugomis naudojosi pastoviai, pagal poreikį. Tačiau į bylÄ nėra pateikta įrodymų apie ginčui aktualiu laikotarpiu vykdytus dezinsekcijos darbus, nepateikta duomenų, jog yra pildomas Kenkėjų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalas, kitų įrodymų, galinčių paneigti parazitų (tarakonų, pelių) buvimÄ gyvenamosiose patalpose. Teismas vertina, kad vien sutartys ir jų priedai, nepaneigia pareiÅ¡kėjo nurodytos aplinkybės, jog gyvenamosiose patalpose buvo kenkėjų (tarakonų ir pelių) ir daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės atstovo veiksmai, vykdant kenkėjų (tarakonų ir pelių) monitoringÄ bei naikinimÄ buvo nepakankami (ABTÄ® 56 straipsnis), todėl yra pagrindas konstatuoti Higienos normos HN 134:2015 20 punkto reikalavimų pažeidimÄ .

Šiuo aspektu pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nepaaiškino, kaip dėl nurodyto pažeidimo pablogėjo jo padėtis, kokius neigiamus išgyvenimus jis patyrė, t. y. kuo pasireiškė patirta neturtinė žala. Dėl pastato būklės Pareiškėjas teigia, kad pastatas yra avarinės būklės, seniai atliktas remontas. Higienos normos HN 134:2015 12 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietos patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų, o 13 punkte – kad asmenys turi būti apgyvendinti tik gyvenamosiose patalpose.

Atsakovės atstovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad Pataisos namų bendrabučių, kuriuose gyveno pareiÅ¡kėjas, patalpos, esant bÅ«tinybei, nedelsiant remontuojamos. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , nenustatė pagrindo abejoti Å¡ių atsakovės atstovo pateiktų duomenų teisingumu (ABTÄ® 56 straipsnis), todėl neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad pastatas, kuriame buvo laikomas pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu buvo avarinės bÅ«klės. PareiÅ¡kėjas Å¡iuo atveju neįrodė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos padarymo fakto, o jo argumentai dėl netinkamos pastato bÅ«klės iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir nėra pagrįsti jokiais įrodymais.

Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog pareiškėjo argumentai dėl pastato būklės atmetami kaip nepagrįsti. Dėl temperatūros Pareiškėjas teigia, kad vidutinė temperatūra gyvenamosiose patalpose neviršija 13 laipsnių. Higienos normos HN 134:2015 16 punkte nurodyta, jog santykinė oro drėgmė šiltuoju metų periodu turi būti 35–65 proc., šaltuoju metų periodu – 35–60 proc.; gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C.

Atsakovės atstovas nepateikė teismui tikslių duomenų apie oro temperatÅ«rÄ ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas. LVAT laikosi pozicijos, jog nors atsakovas ir nepateikia įrodymų apie atliktų patikrinimų rezultatus visose konkrečiose patalpose, kuriose tuo metu buvo pareiÅ¡kėjas, pareiÅ¡kėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sÄ lygų nesiskundus, jis tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A2446-624/2015 ir kt.).

Teismo vertinimu, nagrinėjamos bylos atveju pareiÅ¡kėjas neįrodė, jog atsakovės atstovas veikė netinkamai, o jo argumentai dėl netinkamos temperatÅ«ros gyvenamosiose patalpose iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais, t. y. pareiÅ¡kėjas neteikia įrodymų, kad dėl žemos gyvenamųjų patalpų temperatÅ«ros buvo iÅ¡kilusi grėsmė jo sveikatai ir saugumui, kad dėl patirtų nepatogumų kreipėsi į medikus, Pataisos namų administracijÄ ar kitÄ institucijÄ , todėl nėra pagrindo atsakovės atstovo atsakomybei Å¡iame kontekste kilti.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Dėl pasivaikščiojimų kiemelių PareiÅ¡kėjas teigia, kad pasivaikščiojimų kiemeliuose trÅ«ko ploto 200 nuteistųjų. Atsakovės atstovas nurodo, kad 7 lokalinio sektoriaus kiemo plotas – 765 kv. m. Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę ne mažiau kaip vienÄ valandÄ kasdien pasivaikščioti gryname ore. Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 92 punkte nurodyta, kad pasivaikščioti vienu metu vedami visi kameroje esantys suimtieji (nuteistieji).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-06 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nustatyta, kad Pataisos namuose iš esmės įrengiamos šios patalpos: kameros; korpuso vyresniojo pareigūno patalpa; socialinių darbuotojų kabinetai; įrengiant naujus arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamus gyvenamuosius korpusus, nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais kabinetas; tualetas personalui; valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis; jeigu kalėjime nėra įrengtos bendros pirties arba dušinės nuteistiesiems, sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems; pasivaikščiojimo kiemas.

Pataisos namų pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 18-21 punktai. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas pasivaikščiojimų kiemelių plotas ar minimali kiemelio ploto norma, kuri turėtų tekti vienam nuteistajam. PareiÅ¡kėjas neneigia, kad jam buvo sudarytos galimybės pasivaikščioti 1 val. per parÄ kiemelyje. Byloje nėra įrodymų, kad pareiÅ¡kėjas kreipėsi į Pataisos namų administracijÄ dėl galimai perpildytų pavaikščiojimų kiemelių, ar kad prašė pakeisti pasivaikščiojimų laikÄ , arba atsisakius pasivaikščioti, prašė iÅ¡vesti į laukÄ vėliau.

Taigi, atmestini pareiÅ¡kėjo argumentai dėl perpildytų pasivaikščiojimų kiemelių. Dėl dušų ir prausyklų PareiÅ¡kėjas nurodo, kad prausykla įrengta atskiroje patalpoje, įrengtos 9 prausimosi vietos 200 nuteistųjų. Taip pat nurodo, jog duÅ¡e yra 20 kabinų; jame galima praustis vienÄ kartÄ per savaitę penktadieniais nuo 15 val. iki 18 val., todėl per nustatytÄ terminÄ 200 nuteistųjų nusiprausti neturi galimybės. EŽTT praktikoje kai kuriais atvejais buvo pripažinta, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas pablogindavo ir ta aplinkybė, jog jis negalėjo naudotis pakankamai dažnai duÅ¡u (pareiÅ¡kėjas duÅ¡u galėjo naudotis kartÄ per savaitę) (žr., pvz., EŽTT 2012-07-10 sprendimÄ V. prieÅ¡ RumunijÄ , 2012-03-13 sprendimÄ O. prieÅ¡ RumunijÄ ir kt.).

LVAT taip pat laikosi pozicijos, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad, nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu taip pat bÅ«tų vertinama kaip viena iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., LVAT 2016-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-858/2016). Atsakovės atstovas į bylÄ pateikė 2018-06-12 Nuteistųjų maudymosi duÅ¡e grafikÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad 7 lokalinio sektoriaus lankymosi duÅ¡e laikas ir data: penktadienis 15.00 – 18.00 val. ir 17.00 – 17.45 val.

Pastabų 4 punkte nurodyta, jog 7 lokalinio sektoriaus nuteistieji maudosi duÅ¡o patalpose. Ä® bylÄ pateikta prausyklos fotonuotrauka (b. l. 38, 39), iÅ¡ kurios matyti 7 lokalinio sektoriaus prausyklos bÅ«klė. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinama teisė pasinaudoti duÅ¡u - pareiÅ¡kėjas neneigia, kad kartÄ per savaitę turėjo galimybę praustis po duÅ¡u. Taigi akivaizdu, kad anksčiau nurodytas nacionalinis reguliavimas dėl prausimosi kartų skaičiaus suteikimo savaime nėra pažeistas.

PareiÅ¡kėjas neteikia į bylÄ Ä¯rodymų apie tai, kad kreipėsi į administracijÄ su nusiskundimais, susijusiais su naudojimusi duÅ¡u ir/arba prausyklomis (pvz., praÅ¡ymu suteikti galimybę pasinaudoti prausykla ar duÅ¡u kitu metu dėl to, kad juo nebuvo pasinaudota dėl nuteistųjų perpildymo ir pan.), taip pat, kad kėlė pretenzijas dėl to, kad realiai tenkantis maudymosi laikas neatitiko teisės aktuose nustatytos maudymosi trukmės. Duomenų, kurie patvirtintų, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl atsakovės atstovo kaltės neturėjo galimybės pasinaudoti duÅ¡u ar prausykla, nėra.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovės atstovė nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu turėjo galimybę naudotis dušais, esančiais darbo vietoje. Dėl nurodytų aplinkybių šiuo atveju atsakovės atstovo neteisėti veiksmai nenustatyti. Dėl sanitarinio mazgo Pareiškėjas teigia, kad tualetas įrengtas atskiroje patalpoje; jame įrengti 5 unitazai, kurie nėra tinkamai atitverti vieni nuo kitų. Pažymi, kad vanduo nenuplauna paliktų išmatų arba nuplauna blogai; unitazai dažnai užsikemša.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, nustatančios pataisos namų, atvirų kolonijų, areštinių ir kalėjimų nuteistųjų gyvenamųjų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų patalpų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus, nenustato reikalavimų pataisos namų tualeto patalpos, esančios ne kamerų tipo patalpose, įrengimui.

Tačiau Å¡ių taisyklių 16.5 punkte, reglamentuojančiame kamerų tipo patalpų įrengimÄ , numatyta, jog įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi bÅ«ti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 × 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerÅ«dijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazÅ«ruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazÅ«ruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų punkte nurodyta, kad kamerose turi bÅ«ti sanitarinis mazgas: klozetas (gali bÅ«ti ir tupiamas), praustuvė (1 komplektas). Pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ .

Kamerų tualetai turėtų bÅ«ti įrengiami su visiÅ¡ku atskyrimu (žr., pvz., EŽTT 2013-04-25 sprendimÄ byloje C.prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09). Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra nustatytas sanitarinių mazgų kabinų skaičius, kuris turėtų tekti atitinkamam skaičiui nuteistųjų. Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad 7 lokalinio sektoriaus sanitarinis mazgas įrengtas atskirai nuo miegamųjų, tualetai atskirti sienelėmis ne mažesnėmis nei 1.5 m., turi duris; sanitariniame mazge įrengtos 9 prausimosi vietos (praustuvai), 5 unitazai, 1 pisuaras.

Atsakovės atstovas nurodo, kad ginčo laikotarpiu gyveno iki 157 nuteistųjų, nes buvo tiek miegamųjų vietų; be kita ko, sanitariniai mazgai yra darbo vietoje. Ä® bylÄ pateiktos fotonuotraukos (b. l. 36, 37) patvirtina atsakovės atstovo nurodytas aplinkybes dėl sanitarinio mazgo įrengimo. IÅ¡ pateiktų duomenų konstatuotina, kad sanitarinio mazgo įrengimas atitiko teisės aktų nuostatas, todėl nebuvo pažeista pareiÅ¡kėjo teisė į privatumÄ . Be to, teismas neturi pagrindo abejoti, kad įrengtas skaičius klozetų (unitazų) yra pakankamas.

Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas skundėsi ar kreipėsi į Pataisos namų administracijÄ dėl to, kad neturi galimybės pasinaudoti sanitariniu mazgu, ar kad jis užimtas, taip pat dėl netvarkingų ar užsikimÅ¡usių unitazų. Dėl nurodytų priežasčių teismas neturi pagrindo nustatyti neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų aptariamu aspektu. Dėl rÅ«kymo vietos PareiÅ¡kėjas teigia, kad patalpoje nebuvo įrengta rÅ«kymui skirta vieta; lauke kabo ženklas ant sienos „Vieta rÅ«kymui”, rÅ«kymo vietoje nėra nei stogelio ir Å¡ia vieta neįmanoma naudotis blogu oru, žiemÄ ar nakties metu.

Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rÅ«kyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerÅ«kantieji gali bÅ«ti priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru. Draudimas rÅ«kyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerÅ«kantieji bÅ«tų priversti kvėpuoti tabako dÅ«mais užterÅ¡tu oru yra įtvirtintas ir Higienos normos 14 punkte. IÅ¡ į bylÄ pateiktų fotonuotraukų (b. l. 34, 35) matyti, kad lauke įrengta rÅ«kymo vieta po stogeliu ir iÅ¡kabinta nuoroda „RÅ«kymo vieta”; be kita ko, rÅ«kymo vieta su suoliukais, pelenine ir staliuku įrengta gyvenamosiose patalpose.

Pataisos namų direktoriaus 2017-02-28 įsakymas (b. l.

33) patvirtina, kad rÅ«kyti nurodyta tik specialiai įrengtose patalpose. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas neteikia įrodymų, jog yra kreipęsis į įstaigos administracijÄ dėl to, kad konkrečiu metu dėl rÅ«kymo vietos įrengimo negalėjo pasinaudoti rÅ«kymo vieta. Nesant kitų duomenų byloje, pareiÅ¡kėjo teiginiai dėl netinkamai įrengtos rÅ«kymo vietos atmestini kaip nepagrįsti. Dėl patirtos žalos PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtais moraliniais (dvasiniais) iÅ¡gyvenimais (t. y. didėjo įtampa, kilo emocinė depresija, jautėsi pažemintas, buvo pažeista konstitucinė teisė į orumÄ ).

PareiÅ¡kėjas neteikia duomenų apie nustatytų pažeidimų įtakÄ jo fizinei ar psichinei sveikatai, kurie galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingi sprendžiant bausmės atlikimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ . Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

LVAT analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylÄ Nr. A143-1966/2008, administracinę bylÄ Nr. A 502-734/2009, administracinę bylÄ Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008-11-28 sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). LVAT naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad vertinant higienos normų pažeidimų įtakÄ (reikÅ¡mę) neturtinės žalos atlyginimo bÅ«dui ir dydžiui, pažymėtina, jog nustačius tik higienos normų pažeidimus, tačiau kitų pažeidimų nenustačius, praktikoje pažeidimo pripažinimas laikomas pakankama bei teisinga (proporcinga) satisfakcija už pareiÅ¡kėjo patirtÄ skriaudÄ , todėl neturtinės žalos atlyginimas pinigais paprastai nepriteisiamas (žr., pvz., LVAT 2018-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1169-858/2018, 2018-05-09 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-1283-492/2018, 2017-05-03 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1078-442/2017, 2017-04-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1027-442/2017), arba žalos padarymo faktas tokiu pažeidimu apskritai nekonstatuojamas ir skundas atmetamas (žr., pvz., LVAT 2017-04-26 nutartį administracinėje byloje Nr. A-977-525/2017).

Ä®vertinęs byloje nustatyto pažeidimo pobÅ«dį, jo trukmę, neturėdamas duomenų apie nustatyto pažeidimo įtakÄ pareiÅ¡kėjo sveikatai, atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .

Remiantis iÅ¡dėstytais argumentais, pripažintina, kad atskirais laiko tarpais pareiÅ¡kėjui kalint Pataisos namuose jo teisė į tinkamas, galiojantį teisinį reglamentavimÄ atitinkančias kalinimo sÄ lygas, buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo R. Å . skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad laikotarpiu nuo 2018-02-08 iki 2018-12-31 kalint Alytaus pataisos namuose, buvo pažeista pareiÅ¡kėjo R. Å . teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sÄ lygas. ReikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ . SprendimÄ per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus.

Teisėja Aušrelė Mažrimienė