2020-02-25 Nr. CB-2062-2-08-3-06052-2017-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-677/2020

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06052-2017-6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. vasario 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Gedimino Sagačio ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. vasario 10 d. gautu atsakovo Labdaros ir paramos fondo „Biblijos studijos“ kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu sustabdyti teismo sprendimo vykdymą,

n u s t a t ė :

Atsakovas Labdaros ir paramos fondas „Biblijos studijos“ padavė kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 12 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimas, kuriuo patenkintas prokuroro ieškinys atsakovams Labdaros ir paramos fondui „Biblijos studijos“, S. M. ir A. V. dėl testamento, įgaliojimo, mainų ir dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis, restitucijos taikymo.

Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovo Labdaros ir paramos fondas „Biblijos studijos“ paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 322 straipsnį, nes nenagrinėjimo bylos žodinio proceso tvarka, nors ginčo dalykas – viešojo intereso fakto (ne) buvimas, o pirmosios instancijos teismas vadovavosi iš esmės vieninteliu įrodymu (teismo psichiatrinės ekspertizės akto išvadomis); 2) teismai visiškai nenustatė ir nepagrindė viešojo intereso egzistavimo fakto (bylos ginčas yra privataus pobūdžio), taip pat nenustatė ir trečiojo asmens M.V. K. teisių pažeidimo fakto, todėl prokuroro ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu; 3) teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai aiškino ir taikė CK 1.63, 1.89, 4.141, 5.16, 6.156, 6.465 straipsnius ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Atsakovo nuomone, visi ginčijami sandoriai buvo sudaryti sąžiningai, visiškai atitiko šalių valią, todėl teismai nepagrįstai sprendė, kad jie buvo trečiajam asmeniui nenaudingi ir sudaryti jam nesupratus savo veiksmų reikšmės. Teismai nenustatinėjo trečiojo asmens valios dėl testamento sudarymo, tačiau pripažinimo negaliojančiu remdamiesi teismo psichiatrinės ekspertizės aktu, kuriame nepasakyta dėl testamento sudarymo ir jo suvokimo aplinkybių; 3) teismai, pripažindami sandorius negaliojančiais, vadovavosi iš esmės vieninteliu įrodymu – teismo psichiatrinės ekspertizės aktu, tačiau, atsakovės nuomone, nėra pagrindo vertinti jį kaip pakankamą įrodymą, nes ekspertai neišsamiai ištyrė trečiojo asmens medicininius dokumentus, nustatytas diagnozes, faktinę psichikos sveikatos būklę sandorių sudarymo metu, be to, savo išvadas grindė ne mokslinių tyrimų pagrįstais rezultatais, bet buitiniais ir socialiniais aspektais; 4) atsakovas nesutinka su teismų išvada, kad negalima taikyti restitucijos dėl trečiojo asmens buto pagerinimo išlaidų (9791 Eur), nes toks reikalavimas nebuvo pareikštas; teismai pažeidė CK 6.145–6.147 straipsnius, nes, netaikius restitucijos, atsakovų turtinė padėtis pablogėjo.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas atsakovo prašymas sustabdyti teismo sprendimo vykdymą.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gražina Davidonienė

Gediminas Sagatys

Vincas Verseckas