96c8fe7a-cb85-4d8f-bccc-06de5ea437aa · Alytaus apylinkės teismas

?Byla Nr. TS-35-878/2021 Teisminio proceso numeris nesuteiktas Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2021 m. rugsėjo 6 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja I. L. raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo nuteistojo A. V. skundÄ dėl Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Teismas n u s t a t ė :

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas 2008 m. birželio 27 d. Vilniaus apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktÄ , 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 punktu, 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, galutine bausme – laisvės atėmimu 17 metų. Bausmės pradžia – 2006 m. kovo 30 d., bausmės pabaiga – 2023 m. kovo 30 d. Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2021 m. rugpjūčio 4 d. priėmė nutarimÄ netaikyti nuteistajam A.

V. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra ir rekomendavo jam resocializacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo priemones – kreiptis į pataisos namų administracijÄ dėl įsidarbinimo, administracijai pasiÅ«lius darbÄ dirbti ir pradėti atlyginti nusikaltimu padarytÄ turtinę žalÄ . Komisija nutarime nurodė, jog nuteistasis Å¡iuo metu yra atlikęs 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės, turi įgijęs vidurinį iÅ¡silavinimÄ . BÅ«damas laisvėje dirbo įvairiose sferose, tačiau siekdamas finansinės naudos darydavo nusikaltimus: vogdavo, sukčiaudavo.

Turi didelių finansinių įsipareigojimų, paskutiniu nuosprendžiu priteistas 185 040 litų (53 591 eurų) ieškinys ir yra maža tikimybė, kad šį ieškinį jis išmokės. Nuteistasis teigia, jog dalis ieškinio atlyginta, tačiau jokių įrodymų nepateikia. Pasak nuteistojo, ankstesnius nusikaltimus jis įvykdydavo, norėdamas padėti draugams ar pažįstamiems. Kalbėdamas apie nusikaltimus, geba atpažinti kai kuriuos veiksnius, turėjusius įtakos jo nusikalstamumui. Nusikaltimų analizė siaura.

Analizuojant teisės pažeidėjo elgesį nusikaltimuose, gyvenimo stiliuje bÅ«dingas tų pačių klaidų pakartojimas neįvertinant ankstesnio patyrimo, susitelkiant daugiau į tiesioginį atlygį, minimalizuojant galimas neigiamas pasekmes. Nusikaltimo, už kurį jis yra nuteistas, teisme nepripažino. Dėl savo nemalonios situacijos linkęs kaltinti kitus asmenis. Praeityje į jam taikytus priežiÅ«ros reikalavimus žvelgė minimaliomis pastangomis, pastarÄ jį nusikaltimÄ Ä¯vykdė lygtinio paleidimo laikotarpiu.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis baustas penkis kartus ir, nors nuobaudos negaliojančios, tačiau nuteistÄ jį charakterizuoja iÅ¡ neigiamos pusės. Praeityje nuteistasis ne visuomet linko suvaržyti savo elgesį. Komisija 2021 m. sausio 26 d. nutarė netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo ir rekomendavo kreiptis į pataisos namų administracijÄ dėl įdarbinimo, administracijai pasiÅ«lius darbÄ dirbti. Nuteistasis komisijos rekomendacijų nevykdė - į pataisos namų administracijÄ dėl darbo nesikreipė.

Komisija sprendė, jog netikslinga nuteistÄ jį lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos, nes nėra pagrindo manyti, kad jis bÅ«damas laisvėje nedarys naujų nusikaltimų bei laikysis įstatymų. Nuteistasis A. V., nesutikdamas su Komisijos nutarimu, pateikė teismui skundÄ , praÅ¡ydamas panaikinti Komisijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimÄ ir tenkinti jo praÅ¡ymÄ taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, taikant intensyviÄ priežiÅ«rÄ . Skunde nurodė, kad Komisija vadovavosi tik prielaidomis, manymu ir tikimybėmis, nenurodė jokių konkrečių įrodymų, kad nuteistasis vienaip ar kitaip neatitinka lygtinio paleidimo sÄ lygų, Komisija vertino praeityje padarytas veikas, už kurias jau atliko bausmę ir suėjo senaties terminas, bei minėjo praeityje turėtas nuobaudas, kurių galiojimas jau baigėsi.

Komisija visiškai neobjektyvi, nes nemato pokyčių jam atliekant bausmę. Pagrindine problema nurodo, kad jis nedirba, bet jis kreipėsi dėl darbo ir Kauno apygardos teismui (baudžiamoji byla Nr. 15- 585-530/2020) buvo pateikti tokie duomenys. Baigė staliaus specialybės kursus, lankė nurodytus resocializacijos kursus. Komisijos sprendimas nesuprantamas ir nelogiškas, motyvuojama, kad dėl padaryto nusikaltimo neprisipažino, mano, kad tai netinkamas motyvas, nes už tai gavo didesnę bausmę. Dar Komisija visiškai aklai ir tyčia nemato to, kad jis pagal vykdomas veiklas dalyvauja beveik visur, gavęs daugybę baigimo diplomų, padėkų, dalyvavo daugybėje programų ir projektų nuo 2018 m., tačiau Komisija to nemato ar nenori matyti, kaip ir to, kad yra skatintas jau 8 kartus, taip pat mažėjo rizikos balai.

Nurodo, kad verta atsižvelgti į Europos Tarybos rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo, kurios priimtos, vadovaujantis Å¡imtamete Europos kalinimo sistemos patirtimi, kuriose pripažįstama, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigų yra viena iÅ¡ efektyviausių ir konstruktyviausių alternatyvių laisvės atėmimui priemonių, užkertančių keliÄ pakartotiniam pažeidimui bei skatinančių pažeidėjo reintegracijÄ , suteikiant kaliniui planuojamÄ , remiamÄ ir prižiÅ«rimÄ Ä¯siliejimÄ Ä¯ visuomenę, todėl rekomendavo plėsti Å¡ios alternatyvios laisvės atėmimui priemonės taikymÄ .

Rekomendacijose nurodoma, kad nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo, ilgÄ laikÄ izoliuotas nuo visuomenės, ne tik negali susiformuoti teigiamų nuostatų gyventi bendruomenėje, o dargi atvirkščiai - įgyja daugiau nusikalstamos patirties ir su nusikalstama veika susijusių žinių. Buvimo laisvės atėmimo vietoje trukmė atvirkščiai proporcinga pozityvių socialinių nuostatų formavimosi laipsniui, todėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos instituto ribas reikėtų iÅ¡plėsti. Tokia Europos Bendrijos ilgametė kalėjimų sistemos tyrinėjimo patirtis visiÅ¡kai paneigia Komisijos argumentus, kad nuteistasis, kurio praÅ¡ymas dėl lygtinio paleidimo taikymo nuolat atmetamas ir jis kalinamas dar ilgesnį laikÄ , iÅ¡moks adaptuotis visuomenėje ir geriau į jÄ integruosis, todėl daugelyje Europos Å¡alių lygtinio paleidimo data bÅ«na įtvirtinta bausmės skyrimo nuosprendyje ir jis taikomas besÄ lygiÅ¡kai, kaip bÅ«tinoji sudedamoji bausmės užbaigimo dalis.

Pagal minėtÄ Europos teisės praktikÄ nustatyta, kad kuo ilgiau nuteistasis kalinamas, tuo labiau jis praranda visuomeninius sugebėjimus ir vėliau sunkiau adaptuojasi laisvėje. Nuteistasis, pasibaigus bausmei, vis tiek bus paleistas į laisvę, tik dėl ilgo buvimo įkalinimo įstaigoje bus praradęs socialinius įgÅ«džius. Todėl Komisijos teiginys, kad jis patyrė nepakankamus laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, yra niekinis ir prieÅ¡taraujantis lygtinio paleidimo tikslų sampratoms. Komisijos atsisakymas taikyti lygtinį paleidimÄ jo atveju Lietuvos Respublikoje įtvirtintas kalinių socialinės integracijos programas padaro bevertes.

Taip pat nuteistasis skunde nurodė, kad lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos nėra visiÅ¡kas jo atleidimas nuo paskirtos bausmės, taikant jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, bausmės tikslų įgyvendinimas yra tęsiamas ir jis turės galimybę dirbant atlyginti visus įsiskolinimus, ieÅ¡kinius, taip netgi sėkmingiau užtikrinant bausmės tikslų įgyvendinimÄ , nes galės integruotis į visuomenę palaipsniui, prižiÅ«rimas. Neleidžiamomis lygtinio paleidimo klausimo sprendimui aplinkybėmis grįstas nutarimas netaikyti lygtinio paleidimo atima iÅ¡ jo galimybę prižiÅ«rimam palaipsniui įsilieti į visuomenę ir taip integratyviai, dėl pernelyg ilgo buvimo pataisos įstaigoje nedegradavus įsilieti į visuomenę ir tikslingai užbaigti bausmę.

Kauno apygardos prokuratÅ«ros Alytaus apylinkės prokuratÅ«ra atsiliepimo į nuteistojo skundÄ nepateikė. Nuteistojo A. V. skundas atmetamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžiÄ pažangÄ mažindami savo nusikalstamo elgesio rizikÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos atlikę Å¡iÄ bausmės dalį:

1) vienÄ trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija ketverius metus laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo;

3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė virÅ¡ija deÅ¡imt metų laisvės atėmimo, bet nevirÅ¡ija dvideÅ¡imt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 157 straipsnio 4 dalis numato, jog nuteistieji, sutinkantys, kad jiems bÅ«tų taikoma intensyvi priežiÅ«ra, gali bÅ«ti lygtinai paleisti pagal Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalis iki Å¡eÅ¡ių mėnesių anksčiau, negu nustatyta Å¡io straipsnio 1 ir 2 dalyse. Taigi, įstatyme nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sÄ lygos), kuriems egzistuojant nuteistajam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos.

Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, materialusis pagrindas – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ padarymas. Teismas pažymi ir tai, jog lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus aplinkybių visumÄ (nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, požiÅ«rį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, toks nuteistojo lygtinis paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimÄ bei teisingumo principo įgyvendinimÄ , nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.

IÅ¡ teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Komisija iÅ¡nagrinėjo visus duomenis, reikÅ¡mingus sprendžiant nuteistojo A. V. lygtinio paleidimo klausimÄ , ir tinkamai juos įvertino. Nuteistasis A. V. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte ir 4 dalyje nustatytÄ bausmės dalį, kuomet jam gali bÅ«ti taikomas lygtinis paleidimas, vadinasi, yra formalus pagrindas svarstyti dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos. A. V. vykdo individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo adaptacijos programoje, taip pat pozityvaus užimtumo priemonėse bei kreipėsi dėl dalyvavimo elgesio korekcijos programose.

Nuteistasis turėjo vidurinį iÅ¡silavinimÄ , todėl atlikdamas bausmę mokėsi ir įgijo apdailininko bei baldžiaus profesijas, stengiasi laikÄ leisti pozityviai, neatlygintinai dirbo gerbÅ«vio darbus dvi valandas per dienÄ . Bausmės atlikimo metu už nepriekaiÅ¡tingÄ elgesį paskatintas aÅ¡tuonis kartus, galiojančių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryÅ¡ius. Å ios aplinkybės teigiamai apibÅ«dina nuteistojo socialinę aplinkÄ bei jo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris rodo jo norÄ pasitaisyti.

Tačiau jos savaime negali bÅ«ti lemiamu faktoriumi sprendžiant dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu, kadangi socialinius ryÅ¡ius nuteistasis palaikė ir iki bausmės atlikimo, tačiau jie nebuvo pakankamas faktorius, sulaikantis jį nuo nusikalstamo elgesio. Taigi vien aptartų teigiamai nuteistÄ jį bei jo elgesį pataisos įstaigoje Å¡iuo metu apibÅ«dinančių duomenų nepakanka spręsti, kad jo pažanga sudaro pagrindÄ lygtiniam paleidimui taikyti ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

Teismas atkreipia dėmesį, kad nuteistasis A. V. 2021 m. vasario 8 d. teismui buvo pateikęs skundÄ dėl Komisijos 2021 m. sausio 26 d. nutarimo, kurį grindė visiÅ¡kai identiÅ¡komis aplinkybėmis, kaip iÅ¡ šį savo skundÄ , teismas jau priimdamas 2021 m. kovo 1 d. nutartį pasisakė dėl skundo argumentų (Alytaus apylinkės teismo byla Nr. TS-6-878/2021), taip pat dėl jų pasisakė ir Kauno apygardos teismas 2021 m. balandžio 28 d. nutartyje, kuria nuteistojo A. V. skundÄ atmetė ir paliko galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų 2021 m. kovo 1 d. nutartį (Kauno apygardos teismo byla Nr. 1S-252-485/2021).

Jau minėta, kad taikyti lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos galima tik esant formalaus ir materialaus pagrindų visumai, o bÅ«tent be formalaus pagrindo bÅ«tina nustatyti ir aplinkybes, leidžiančias pagrįstai manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, o tokį manymÄ lemia žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga jÄ mažinant. IÅ¡ nuteistojo asmens byloje esančios socialinio tyrimo iÅ¡vados matyti, kad nuteistojo A. V. nusikalstamo elgesio rizika 2021 m. liepos 13 d. atlikto vertinimo metu iÅ¡lieka vidutinė, balų pagal OASys skaičius nenurodytas, pakartotinio smurtinio elgesio rizika yra žema.

Pirmojo vertinimo, atlikto 2019 m. kovo 5 d., metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat buvo įvertinta kaip vidutinė (pagal OASys), vėlesnių vertinimų metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika taip pat iÅ¡liko vidutinė, ir tai neduoda pagrindo spręsti, kad nusikalstamo elgesio rizika ženkliai mažėjo, todėl Å¡iuo atveju turi bÅ«ti nustatyta akivaizdi ir ženkli pažanga, mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamÄ elgesį. Teismo vertinimu, jau vien tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika mažėjo nepakankamai, nuteistajam, kuris yra atlikęs daugiau nei 2/3 dalis bausmės, vis dar iÅ¡lieka statinis (ankstesni smurtiniai veiksniai) veiksnys bei du dinaminiai veiksniai: lėšų tvarkymas (finansiniai įsiskolinimai pagal teismo nuosprendį) ir gyvenimo stilius ir draugai (praeityje užsiimdavo veikla, kuri buvo susijusi su nusikalstamumu), kurie neleidžia spręsti apie daromÄ akivaizdžiÄ nuteistojo elgesio ir mÄ stymo pažangÄ .

Tuo atveju, kai yra nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibÅ«dinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ ypatingÄ reikÅ¡mę turi konkretÅ«s nuteistojo veiksmai bei rodytos pastangos sprendžiant turimas elgesio problemas ir siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtakÄ galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Ä®vertinus nuteistojo A. V. elgesį bausmės atlikimo metu, jo nuostatų ir mÄ stymo pasikeitimÄ , teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos ir sėkmingai probacijai, pagrindo nėra.

Nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas 5 kartus, tame tarpe ir už Å¡iurkščius drausmės pažeidimus (pareigÅ«no nurodymų nevykdymas, alkoholio vartojimas), ir nors nuobaudos Å¡iuo metu negaliojančios, visgi tai rodo, jog nuteistasis, net ir bÅ«damas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytÄ elgesio tvarkÄ , nesugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, o nuteistojo skunde minimos Europos Tarybos rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo taikymo nepaneigia nuteistojo pareigos nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių bausmės atlikimo metu.

Skunde nuteistasis teigė, kad Komisija nepagrįstai sprendimÄ netaikyti lygtinio paleidimo grindė negaliojančių drausminių nuobaudų turėjimu. Atmetant Å¡iuos skundo argumentus pažymėtina, kad nuobaudos pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui niekaip neeliminuoja fakto, kad nuteistajam nuobaudos buvo paskirtos. Å i aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimÄ reikÅ¡minga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindÄ spręsti, ar nuteistasis, bÅ«damas struktÅ«ruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų.

Ankstesnių nuobaudų skyrimas vertinamas kaip nuteistÄ jį bei jo elgesį pataisos proceso metu charakterizuojanti medžiaga, tačiau toks vertinimas, prieÅ¡ingai nei tvirtinama skunde, niekaip nesikerta su aplinkybe, jog nuobaudos terminui pasibaigus asmuo laikomas nebaustu, tai yra nebeturinčiu galiojančių drausminių nuobaudų ir nesÄ lygoja manymo, jog asmuo yra baudžiamas antrÄ kartÄ . Tokios nuomonės laikosi ir aukÅ¡tesnių instancijų teismai (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-252-485/2021).

Taip pat svarbu atsižvelgti ir įvertinti nuteistojo darbinę motyvacijÄ , kadangi teigiama darbinė motyvacija yra vienas iÅ¡ aspektų, mažinančių nusikalstamumo rizikÄ . Pastebėtina, kad A. V. viso bausmės atlikimo metu, t. y. beveik 14 metų, nedirbo, praÅ¡ymo įsidarbinti nepateikė, dėl įdarbinimo kreipėsi į pataisos namų administracijÄ tik 2020 m. vasario 12 d., nors suimtas ir bausmę atlieka nuo 2006 m. kovo 30 d. Kaip matyti iÅ¡ teismui pateiktos bylos medžiagos, jo iÅ¡silavinimas - 11 klasių.

Atlikinėdamas bausmę Alytaus pataisos namuose, iš pradžių nei dirbo, nei mokėsi, ir tik suėjus lygtinio paleidimo taikymo terminui, ėmė mokytis profesinio rengimo centre ir įgijo apdailininko bei baldžiaus specialybes. Teigiamai vertinama, kad nuteistasis mokosi, tačiau dviejų specialybių mokymasis per 15 metų laisvės atėmimo bausmės, teismo vertinimu, nėra tiek daug laiko užimantis procesas, kad sudarytų kliūtis darbui, kuris taip pat yra viena iš nuteistųjų pataisos priemonių, padedančių sėkmingai įsilieti į visuomenę.

BVK 111 straipsnis numato, jog nuteistųjų darbas, socialinė reabilitacija, bendrasis lavinimas bei profesinis mokymas yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiÅ¡kÄ sias vertybes ir visuomenės saugumÄ gerbiančiais žmonėmis, iÅ¡mokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, sudaryti sÄ lygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Å iuo atveju A. V. požiÅ«ris į darbÄ pataisos namuose per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį verčia abejoti, kad jis laisvėje sugebės užsiimti prasminga veikla, dirbti bei sėkmingai įsilieti į visuomenę.

Be to, darbinės patirties stoka ir sunkumai ieÅ¡kant darbo gali apsunkinti jo gyvenimÄ laisvėje bei integracijÄ Ä¯ visuomenę. Nuteistasis pateikė Komisijai (duomenys neskelbtini) pažymÄ , patvirtinančiÄ , kad jis bus priimtas statybinių objektų kontrolės specialisto padėjėju, tačiau vertinant tÄ aplinkybę, jog laisvėje jis turi nedidelę darbinę patirtį, pataisos namuose apskritai nedirbo, abejotina ir tuo, kad, bÅ«damas laisvėje, nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtÄ darbÄ , gaus bei disponuos vien tik teisėtu bÅ«du įgytomis piniginėmis lėšomis.

Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas pažymi, kad minėta pažyma nėra teisiÅ¡kai įpareigojanti bei negarantuoja, kad paleistas lygtinai nuteistasis realiai įsidarbins bei turės legalų pragyvenimo Å¡altinį, o išėjęs į laisvę, nesieks įgyti pajamų neteisėtais bÅ«dais. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas ne kartÄ pasisakė dėl pažymų (praneÅ¡imų) apie nuteistųjų įdarbinimÄ deklaratyvumo (Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis byloje Nr. 1S-1257-6658/2016, 2016 m. rugsėjo 2 d. nutartis byloje Nr. 1S-1123-634/2016, 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis byloje Nr. 1S-1022-317/2017).

Dar daugiau, kaip nurodyta Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, vertinimo metu nuteistasis teigė, kad bÅ«damas laisvėje pragyvendavo iÅ¡ gaunamo darbo užmokesčio, finansinių įsipareigojimų neturėjo, tačiau visi jo nusikaltimai padaryti siekiant finansinės naudos, taigi, net ir darbo bei su darbo santykiais susijusių pajamų turėjimas nesulaikė jo nuo savanaudiÅ¡ko pobÅ«džio nusikaltimų darymo. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodyta, kad A. V. atlieka bausmę už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje, organizavo pilietės gyvybės apdraudimÄ , o po to nužudymÄ inscenizuojant nelaimingÄ atsitikimÄ , siekiant gauti draudiminę iÅ¡mokÄ .

Pažymėtina, kad nuteistasis nusikalto veikdamas grupėje, tai rodo, jog nusikalsdamas jis veikė pagal grupėms bÅ«dingÄ elgsenos modelį, vertybių bei nuostatų sistemÄ . Praeityje į jam taikytus priežiÅ«ros reikalavimus žvelgė minimaliomis pastangomis, pastarÄ jį nusikaltimÄ Ä¯vykdė netgi lygtinio paleidimo laikotarpiu. Visus nusikaltimus, už kuriuos dabar atlieka bausmę, jis padarė socialiai brandaus amžiaus, yra linkęs save pateikti daugiau iÅ¡ teigiamos pusės. Jam bÅ«dingas tų pačių klaidų kartojimas, neįvertinant ankstesnio patyrimo, susitelkiant į tiesioginį atlygį, minimalizuojant galimas neigiamas pasekmes.

Visi Å¡ie Socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenys patvirtina, kad nuteistojo elgesio ir mÄ stymo korekcija teigiama linkme yra nepakankama. Nusikaltimų analizė siaura. Analizuojant teisės pažeidėjo elgesį nusikaltimuose, gyvenimo stiliuje bÅ«dingas tų pačių klaidų kartojimas neįvertinant ankstesnio patyrimo, susitelkiant daugiau į tiesioginį atlygį, minimalizuojant galimas neigiamas pasekmes. Teisės pažeidėjas Å¡iuo metu iÅ¡ esmės suvokia savo nusikalstamo elgesio neigiamas pasekmes, geba įvardinti iÅ¡ nusikaltimo kylančiÄ Å¾alÄ sau bei jo artimiausiai aplinkai, pasekmių platesne prasme neįvardija.

Å ių duomenų kontekste įvertinus A. V. skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , gyvenimo stiliui ir draugams vis dar iÅ¡liekant dinaminiu kriminogeniniu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ didinančiu veiksniu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų Å¡ioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iÅ¡ pataisos įstaigos. Tai sudaro pagrindÄ spręsti, kad nepaisant nuteistojo lankytų socialinės reabilitacijos programų, pozityvaus užimtumo priemonių, jo pažanga pataisos proceso metu dar negali bÅ«ti vertinama kaip pakankama.

IÅ¡ socialinio tyrimo iÅ¡vados ir pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. V. iki Å¡iol savo kaltę dėl padarytų nusikaltimų neigia. Tai rodo, jog jis pilnai nesuvokia savo atliktų veiksmų nusikalstamo pobÅ«džio, jų neanalizuoja, negalvoja apie padarinius, nesupranta, dėl ko yra nubaustas, nesvarsto jam paskirtos bausmės paskirties ir tikslų. Teismas kategoriÅ¡kai nesutinka su nuteistojo skundo teiginiu, kad Komisija nepagrįstai savo sprendimÄ motyvavo tuo, kad dėl padaryto nusikaltimo jis kaltės neprisipažino.

PrieÅ¡ingai nei teigiama skunde, Å¡i aplinkybė sprendžiant lygtinio paleidimo klausimÄ yra svarbi ir negali bÅ«ti sumenkinama, kadangi asmuo, neigiantis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, negali suvokti nusikalstamo savo atliktų veiksmų pobÅ«džio, paskirtÄ bausmę laiko ne pelnyta savo elgesio pasekme, o neteisėtu valstybės prievartos jam taikymu. Kaltės nepripažinimas rodo, kad nuteistasis dar nepakeitė savo mÄ stymo, nepadarė reikiamų iÅ¡vadų, kurios padėtų koreguoti savo nusikalstamÄ elgesį.

Jeigu asmuo bÅ«damas įkalinimo įstaigoje nepripažįsta kaltės dėl padarytų nusikalstamų veikų, dėl jų nesigaili, nėra pagrindo manyti, kad tai jis padarys išėjęs į laisvę ir nenusikals. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje pažymėta, kad, nuteistojo teigimu, jis niekada nėra vartojęs narkotinių medžiagų, taip pat laisvėje alkoholį vartojo saikingai, tačiau net ir atliekant bausmę nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka už alkoholio vartojimÄ . Å ie duomenys leidžia teismui spręsti, kad nuteistasis Socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ rengusiems darbuotojams nurodė ne visiÅ¡kai tikrovę atitinkančius duomenis, tokiu bÅ«du siekdamas sudaryti apie save geresnį įspÅ«dį.

IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad kriminogeniniu veiksniu iÅ¡lieka ir A. V. lėšų tvarkymas (finansiniai įsiskolinimai pagal teismo nuosprendį). IÅ¡ teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad pagal paskutinį nuosprendį iÅ¡ A. V. priteistas net 53 591 Eur ieÅ¡kinys ir yra maža tikimybė, kad jis šį ieÅ¡kinį atlygins. Apie tai, kad ieÅ¡kinio dalis ar jis visas bÅ«tų sumokėtas, duomenų nėra. Akivaizdu, jog tokie dideli finansiniai įsipareigojimai laisvėje stipriai apsunkins nuteistojo integracijÄ Ä¯ visuomenę.

Juolab, kad labai sunkus nusikaltimas, už kurį jis Å¡iuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdytas iÅ¡ savanaudiÅ¡kų paskatų, t. y. bÅ«tent dėl siekio pasipelnyti. Taigi, įvertinus aptartus duomenis, nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų turtinį motyvÄ , jam vis dar iÅ¡liekantį kriminogeninį veiksnį – finansinius įsipareigojimus, konstatuotina, kad pakankama nuteistojo pažanga Å¡ioje srityje dar nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis lygtinio paleidimo atveju savo tikslų sieks tik teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017, 2019 m. vasario 13 d. nutartis byloje Nr. 1S-107-245/2019). Aplinkybės, susijusios su nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai nevertinamos sprendžiant klausimÄ dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiÅ¡kia, jog vertinant nuteistojo pažangÄ bausmės atlikimo metu, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas Å¡iuos veiksnius paÅ¡alinti.

Nuteistasis A. V. bausmę atlieka už vienÄ labai sunkų (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas), vienÄ sunkų (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir vienÄ apysunkį (BK 300 straipsnio 2 dalis) nusikaltimus. Visa tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumÄ visuomenei ir sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikÅ¡mingas nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis skunde analizuoja lygtinio paleidimo instituto esmę bei taikymo bÅ«tinybę. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikÅ¡me, vis tik pažymėtina, kad nuteistasis, remdamasis M.

K. rekomendacijomis, dėsto iÅ¡ esmės bendrojo pobÅ«džio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios Å¡iuo konkrečiu atveju reikÅ¡mingos bÅ«tent A. V. lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad įgyvendinant tarptautinės teisės normas, nacionalinėje teisėje įtvirtintas lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to praÅ¡ančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliÄ sias, tačiau neatitinka visų materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sÄ lygų Å¡iam institutui taikyti.

Å iuo atveju Komisija nutarime atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikÅ¡mę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui bÅ«ti paleistam lygtinai iÅ¡ pataisos įstaigos negali bÅ«ti teikiamas prioritetas prieÅ¡ visuomenės saugumÄ bei interesÄ , kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad A. V. bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti tik faktiÅ¡kai atliekant terminuotÄ laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, todėl jos atlikimo sÄ lygų pakeitimas jas Å¡velninant galimas tik nustačius tokiÄ asmens pažangÄ pataisos proceso metu, kuri, nors buvo pakankama asmenį perkelti tęsti bausmės atlikimÄ lengvojoje grupėje, tačiau Å¡iuo metu dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimÄ struktÅ«ruotoje aplinkoje bÅ«tinybės nėra, o nuteistas asmuo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Å iuo atveju aptartos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nuteistasis iki Å¡iol pakankamai kritiÅ¡kai nevertina jo teisei prieÅ¡ingÄ elgesį sÄ lygojančių veiksnių, sudaro pagrindÄ spręsti, kad pataisos procesas pataisos įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo iÅ¡vadoje iÅ¡skiriami aptarti rizikÄ pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, prieÅ¡ingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino Komisija, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos. Tokiu bÅ«du, teismas, visapusiÅ¡kai įvertinęs nuteistÄ jį charakterizuojančias aplinkybes, jo nusikalstamo elgesio rizikÄ , nustatytus kriminogeninius veiksnius, sprendžia, kad Å¡iuo metu nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog nuteistasis A.

V. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikÅ¡mingÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kas leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistam nuteistajam taikoma probacija pasieks savo tikslÄ , laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Dėl iÅ¡dėstytų motyvų teismas konstatuoja, kad Komisijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo jį panaikinti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo A. V. skundÄ atmesti. Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo jam dienos, gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundÄ per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus. Teisėja I. L.