2020-09-17 Nr. CB-9988-2-69-3-02686-2020-6 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-4377

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02686-2020-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugsėjo 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Godos Ambrasaitės–Balynienės, Dalios Vasarienės ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

susipažinusi su 2020 m. rugsėjo 4 d. gautu pareiškėjo D. S. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Skundžiama Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 18 d. nutartimi palikta nepakeista Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 13 d. nutartis, kuria netenkintas pareiškėjo D. S. skundas dėl antstolio veiksmų, kuriuo pareiškėjas prašė panaikinti antstolio Mareko Petrovskio 2019 m. gruodžio 18 d. patvarkymą Nr. S-19-123-15720 „Dėl procesinės šalies pakeitimo procese“ vykdomojoje byloje Nr. 0123/18/00655, sustabdyti ir vėliau nutraukti vykdomąją bylą Nr. 0123/18/00655, taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nuo skundo gavimo dienos iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos uždrausti antstoliui Marekui Petrovskiui atlikti bet kokius vykdymo veiksmus, taip pat pareiškėjas prašė teismo išreikalauti įrodymus ir atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, jei šis terminas būtų praleistas.

Teismai nustatė, kad reikalavimo teisės perleidimas buvo vykdomas teisėtai, antstolis pakeitė pradinį išieškotoją Danske Bank A/S išieškotoju UAB „Intrum Lietuva“. Reikalavimo teisės perleidimas visiškai atitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį, jeigu tai nepažeidžia skolininko teisių, labiau nesuvaržo jo prievolės ir reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu. Tai, jog dalis reikalavimo perleidimo sutarties yra užtušuota, nesimato teksto ir pan., nedaro jokios įtakos įrodinėjimo apie paties perleidimo pagrindo teisėtumą vertinimui. Reikalavimo teisės perleidimo faktas pačiam pareiškėjui nekelia abejonių, jis daug kartų ir visokiais būdais buvo informuojamas apie tai, kad reikalavimo teisės į jo įsiskolinimą yra perleistos. Teikdamas prašymus išreikalauti papildomus įrodymus, pareiškėjas neįvykdė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 199 straipsnio 1 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. nenurodė aplinkybių, kurias prašomi išreikalauti rašytiniai įrodymai galėjo pagrįsti, nenurodė kaip šie įrodymai susiję su nagrinėjama byla. Dėl prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių – jų taikymo klausimą Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi išsprendė jų netaikydamas. CPK 596 straipsnio 1 dalies norma keitėsi. Nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. klausimą dėl išieškotojo pakeitimo vykdymo procese sprendžia antstolis. Pateikdamas prašymą pakeisti išieškotoją vykdymo procese, naujasis kreditorius (suinteresuotas asmuo UAB „Intrum Lietuva“) turėjo pateikti įrodymus, kokiu pagrindu vykdymo procese jis perėmė atitinkamas materialines subjektines teises į skolininką D. S., tačiau neturėjo pareigos antstoliui pateikti įrodymus apie skolininko D. S. informavimą. Apie išieškotojo pasikeitimą tapo žinoma skolininkui vykdymo procese. Reikalavimo perleidimo sutartimi nepasikeitė skolininko D. S. teisinė padėtis, pasikeitė tik kreditorius, kuriam vykdymo procese jis turės grąžinti priteistą skolą.

Kasacija grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde teigiama, kad:

1. Teismai nepagrįstai neįtraukė į bylą pradinio išieškotojo Danske Bank A/S, tai yra savarankiškas pagrindas dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų panaikinti abiejų teismų nutartis ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas ir kt.).

2. Pareiškėjui kyla abejonių dėl Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 2 dalies, 21 straipsnio 1 dalies, CPK 596 straipsnio, 609 straipsnio 2 dalies, 611 straipsnio 2 dalies, 688 straipsnio 3 dalies, 689 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies, 6 dalies ta apimtimi, kuria privačiam asmeniui - antstoliui - dabar yra suteikta teisė ne tik vykdyti privataus fizinio asmens turto, įskaitant turto rūšies - piniginių lėšų - konfiskavimą be teismo leidimo ar (ir) patvirtinimo bei savo nuožiūra valdyti ir tvarkyti privataus fizinio asmens nuosavybę, įskaitant galimybę nustatyti bet kuriam fiziniam asmeniui pragyvenimui skirtų piniginių lėšų likutį, bet ir (pa)keisti išieškotoją, galimo prieštaravimo Konstitucijos normoms: 5 straipsniui (valdžios galias riboja Konstitucija), 6 straipsniui (Konstitucija yra tiesiogiai taikomas teisės aktas), 18 straipsniui (žmogaus teisės ir laisvės yra prigimtinės), 19-21 straipsniams (žmogaus teisę į orumą ir gyvybę saugo įstatymas), 23 straipsniui (nuosavybė neliečiama ir gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka), 109 straipsniui, 150 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Antstoliui abejotino konstitucinio teisėtumo CPK pakeitimuose yra suteiktos teisės vykdyti išieškotojo (ne)pakeitimą, privataus fizinio asmens turto, įskaitant turto rūšies - piniginių lėšų - realizavimą be teismo leidimo ar (ir) patvirtinimo bei savo nuožiūra valdyti ir tvarkyti privataus fizinio asmens nuosavybę, įskaitant galimybę nustatyti bet kuriam fiziniam asmeniui pragyvenimui skirtų piniginių lėšų likutį. Ankstesnis teisinis reguliavimas, galiojęs iki 2016 m. lapkričio 17 d., kai išieškotojo (-ų) pakeitimą vykdymo proceso metu atlikdavo pirmosios instancijos teismas, kuriame išnagrinėta byla, arba antstolio buveinės vietos apylinkės teismas, kai vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, buvo ir konstituciškai pagrįstas, ir aiškesnis.

3. Teismų aiškinimas, kad galimų išieškotojų pasikeitimui vykdymo procese pakanka ir paprasto laisvos formos raštiško pranešimo antstoliui, prieštarauja įstatymui (CK 6.109 straipsnio 1, 5, 7 dalys ir kt.) bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Pirmosios instancijos teismas be teisinio pagrindo savo iniciatyva susiaurino bylos nagrinėjimo teisme klausimą dėl išieškotojo (ne)pasikeitimo tik iki formalių antstolio Mareko Petrovskio veiksmų vykdymo proceso metu galimo teisėtumo patikros. Antstolis grindė išieškotojo pasikeitimą laisvos formos pranešimu, kas neįrodo ir nepatvirtina apie išieškotojo pasikeitimą. UAB „Intrum Lietuva“ antstoliui Marekui Petrovskiui atsiųstų dokumentų kopijose yra užtušuotas reikšmingas dokumentų tekstas ir tokia kopija negali būti laikoma ir (ar) pripažįstama tinkamu įrodymu ir civilinėje byloje (CPK 178, 184 straipsniai ir kt.). Reikalavimo perleidimo sutartis nepateikta skolininkui D. S., nors tai reikalaujama CK 6.109 straipsnyje. Galimą reikalavimo teisių perleidimą įvykdė Danske Bank A/S, įregistruota Danijoje, ir UAB „Intrum Lietuva“, įregistruota Lietuvoje, šis sandoris turi užsienio elementą. Teismai nepagrįstai nesprendė valstybių teismų jurisdikcijos klausimų.

4. 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) yra tiesiogiai taikomas teisės aktas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse, įskaitant ir Lietuvos Respublikoje. Pradinis kreditorius AB „Sampo bankas“, negavęs privataus fizinio asmens D. S. sutikimo, nesant tokio sutikimo sutartyje, bei net nepranešęs D. S. iš anksto, neteisėtai perdavė BDAR saugomus D. S. duomenis į užsienio valstybę Danijos komerciniam verslo subjektui, o vėliau pardavėjas Danske Bank A/S šiuos duomenis perdavė dar kitam komerciniam subjektui UAB „Intrum Lietuva“.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Goda Ambrasaitė–Balynienė

Dalia Vasarienė

Vincas Verseckas