Legislator Case Law & Legislation
96c5267c-d570-4b8d-8f85-2f2dc49ae69f AI generated

96c5267c-d570-4b8d-8f85-2f2dc49ae69f · Vilniaus apygardos teismas

Case Number 96c5267c-d570-4b8d-8f85-2f2dc49ae69f
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

        I.GINČO ESMĖ    IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs teismo posėdyje prašė pripažinti negaliojančiais ieÅ¡kovo UAB „RVKR" iÅ¡duotÄ 2009 09 09 garantinį raÅ¡tÄ , kuriuo jis įsipareigojo apmokėti atsakovui 16.000,00 Lt sÄ skaitÄ LT014193 bei atsakovo atliktÄ Ä¯skaitymÄ pagal 2009-11-30 tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktÄ Nr. 2009/1130/01 dalyje dėl ieÅ¡kovui pagal 2009-10-26 sÄ skaitÄ SRVK2225 mokėtinos 980,84 Lt sumos įskaitymo pagal 2009-09-08 sÄ skaitÄ LT014193 (16.000,00 Lt), priteisti 980,84 Lt skolÄ iÅ¡ atsakovo.                    IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas teikė ieÅ¡kovui transporto paslaugas, ieÅ¡kovo įsiskolinimas atsakovui už suteiktas paslaugas iki 2009 11 02 sudarė 20 219,27 Lt.

Legislator headnote

AI generated

96c5267c-d570-4b8d-8f85-2f2dc49ae69f · Vilniaus apygardos teismas: Taip pat atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentu, jog atsakovas 2009 11 30 tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo Aktu Nr. 2009/1130/01 pagal sÄ skaitÄ Nr. LT014193 (16000,00 Lt) įvykdė įskaitymÄ 980,84 Lt sumai, tokiu bÅ«du primesdamas ieÅ¡kovui prievolę, kurios neprivalėjo vykdyti. IeÅ¡kovas privalėjo apmokėti sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. LT014193 (16000,00 Lt), kadangi prastovos buvo dėl ieÅ¡kovo kaltės. Be to, ieÅ¡kovas pripažino skolÄ , kadangi per deÅ¡imt dienų nepateikė prieÅ¡taravimų dėl atsakovo pateikto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, kuriame nurodė, jog galutinis likutis yra 20 219,27 Lt.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr     Civilinė byla Nr. 2A-1320-232/2012Teisminio proceso Nr.2-03-3-03107-2010-2Procesinio sprendimo kategorija 21.4.1; 21.4.2.7.;121.; (S)                                                                                                                                                                                                                            VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S                                         LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. spalio 1 d.     Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Liudos Uckienės,teisėjų Aldonos Tilindienės, Andriaus Ignoto,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (ieÅ¡kovo) UAB „RVKR“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo UAB „RVKR“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB „DHL Lietuva“ dėl 2009 m. rugsėjo 9 d. garantinio raÅ¡to, įskaitymo pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , NUSTATĖ:

        I.GINČO ESMĖ    IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, kurį patikslinęs teismo posėdyje prašė pripažinti negaliojančiais ieÅ¡kovo UAB „RVKR" iÅ¡duotÄ 2009 09 09 garantinį raÅ¡tÄ , kuriuo jis įsipareigojo apmokėti atsakovui 16.000,00 Lt sÄ skaitÄ LT014193 bei atsakovo atliktÄ Ä¯skaitymÄ pagal 2009-11-30 tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktÄ Nr. 2009/1130/01 dalyje dėl ieÅ¡kovui pagal 2009-10-26 sÄ skaitÄ SRVK2225 mokėtinos 980,84 Lt sumos įskaitymo pagal 2009-09-08 sÄ skaitÄ LT014193 (16.000,00 Lt), priteisti 980,84 Lt skolÄ iÅ¡ atsakovo.                    IeÅ¡kovas nurodė, kad atsakovas teikė ieÅ¡kovui transporto paslaugas, ieÅ¡kovo įsiskolinimas atsakovui už suteiktas paslaugas iki 2009 11 02 sudarė 20 219,27 Lt.

IeÅ¡kovas pardavė atsakovui prekes, atsakovo įsiskolinimo ieÅ¡kovui dydis iki 2009 11 02 už parduotas prekes sudarė 21.600,00 Lt. 2009 11 02 aktu Nr. 02/11/09-1 Å¡alys susitarė dėl tarpusavio prievolių įskaitymo 20219,27 Lt sumoje. Atsakovas liko skolingas ieÅ¡kovui 1.380,73 Lt pagal 2009-10-26 sÄ skaitÄ SRVK2225. Taip pat ieÅ¡kovas nurodė, kad be aukščiau nurodytos sumos, atsakovas 2009 09 08 iÅ¡rašė ieÅ¡kovui 16.000,00 Lt sÄ skaitÄ LT014193 už prastovas. IeÅ¡kovas 2009 09 09 iÅ¡davė atsakovui garantinį raÅ¡tÄ , kuriuo įsipareigojo Å¡iÄ sÄ skaitÄ apmokėti iki 2009 09 14.

IeÅ¡kovo teigimu, šį garantinį raÅ¡tÄ jis iÅ¡davė dėl atsakovo daromo ekonominio spaudimo, atsakovo grasinimų nepaleisti konteinerio su ieÅ¡kovo prekėmis, šį faktÄ patvirtina elektroninis laiÅ¡kas, kuriame atsakovas reikalavo garantinio raÅ¡to 55143,46 Lt sumai ir tik po ilgų ginčų atsakovas 2009 09 08 iÅ¡rašė sÄ skaitÄ 16 000 Lt (už prastovÄ ), kurios apmokėjimÄ ieÅ¡kovas garantavo 2009 09 09 garantiniu raÅ¡tu. NepasiraÅ¡ius garantinio raÅ¡to ir atsakovui sulaikius konteinerį su ieÅ¡kovo prekėmis, ieÅ¡kovui grėsė nuostoliai. Todėl pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį garantinis raÅ¡tas turi bÅ«ti pripažintas negaliojančiu.

Atsakovas 2009 11 30 tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktu Nr. 2009//1130/01 pagal 2009 09 08 sÄ skaitÄ LT014193 (16.000,00 Lt) įvykdė įskaitymÄ 980,84 Lt sumai, taip primesdamas ieÅ¡kovui prievolę, kurios jis neprivalėjo vykdyti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas su 2009-09-08 sÄ skaita LT014193 už prastovas (16.000,00 Lt) nesutiko, nes prastovų dėl ieÅ¡kovo kaltės atsakovas nepatyrė, be to, jokia sutartimi ieÅ¡kovas nebuvo įsipareigojęs Å¡ios sumos apmokėti, todėl pripažinus negaliojančiu 2009 09 09 garantinį raÅ¡tÄ , remiantis CK 1.80 straipsnio 1 dalimi, 6.130 straipsniu, atsakovo atliktas įskaitymas pagal 2009 11 30 tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktÄ Nr. 2009/1130/01 dalyje dėl 980,84 Lt sumos įskaitymo pagal atsakovo iÅ¡raÅ¡ytÄ 2009-09-08 sÄ skaitÄ LT014193 (16.000,00 Lt) pripažintinas negaliojančiu ir iÅ¡ atsakovo įsiskolinimas pagal ieÅ¡kovo iÅ¡raÅ¡ytÄ 2009-10-26 sÄ skaitÄ SRVK2225.                                           Atsakovas su pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas neteisingai nurodė aplinkybę, jog iki 2009 11 02 dienos atsakovo skola ieÅ¡kovui buvo 21 600 Lt pagal 2009 10 26 sÄ skaitÄ Nr. SRVK2225 bei, kad atsakovas pirko ieÅ¡kovo sÄ skaitoje nurodytas prekes. Nurodė, kad ieÅ¡kovo 2009 10 26 sÄ skaita SRVK2225 buvo iÅ¡raÅ¡yta pagal 2009 10 21 aktÄ Nr. 20/10/09-1, kuriuo Å¡alys susitarė ieÅ¡kovo įsiskolinimo dalį atsakovui padengti prekėmis, o atsakovas tokį ieÅ¡kovo atsiskaitymÄ sutiko priimti. Todėl, ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo įsiskolinimÄ yra nepagrįstas.

Pažymėjo, kad atsakovas teikė ieÅ¡kovui transporto paslaugas, už kurias ieÅ¡kovo įsiskolinimas atsakovui 2009 m. spalio 21 dienai sudarė 20 219,27 Lt, o iki 2009 10 21 dienos - 41 819,27 Lt.            IeÅ¡kovo įsiskolinimo likutis 2009 10 21 d. sumažėjo, kai ieÅ¡kovas perdavė prekes 21.600 Lt sumoje atsakovui, taip padengdamas dalį įsiskolinimo atsakovui. Tačiau nėra pagrindo teigti, jog atsakovas pirko prekes iÅ¡ ieÅ¡kovo, nes atsakovas 2009 10 21 aktu Nr. 20/10/09-1 priėmė prekes kaip dalinį skolos padengimÄ , atsakovo vienintelė ir pagrindinė veiklos sritis yra pervežimai ir jų organizavimas, bet ne prekyba transporto priemonėmis.            Atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiu, jog 2009 11 02 aktu Nr. 02/11/09-1 Å¡alys sudarė tarpusavio prievolių įskaitymÄ 20 219,27 Lt sumai.

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas atsisakė pasiraÅ¡yti minėtÄ susitarimÄ Nr. 02/11/09-1. Be to, ieÅ¡kovo pateiktoje 2009 10 26 PVM sÄ skaitoje SRVK2225 prekės pavadinimas motoroleris Rebel 125 (prekės kodas 80184), atitinka 2009 10 21 dienÄ pasiraÅ¡ytame akte Nr. 20/10/09-1 nurodytÄ prekės pavadinimÄ , o ne akte Nr. 02/11/09-1 nurodytÄ prekės pavadinimÄ (Å¡iame akte nurodytas prekės pavadinimas - motoroleris Tanco 125), kuris, pasak ieÅ¡kovo, buvo pasiraÅ¡ytas, siekiant atlikti tarpusavio prievolių įskaitymÄ .

              Atsakovas savo atsikirtimus grindė aplinkybe, jog ginčijamas prievolių įskaitymo aktas tarp Å¡alių buvo sudarytas, tačiau ne 2009 11 02 akto Nr. 02/11/09-1, o 2009-10-21 akto Nr. 20/10/09-1 pagrindu, kuriuo Å¡alys susitarė dėl dalinio įsiskolinimo, 23.400,00 Lt sumai padengimo. Pažymėjo, kad dengdamas Å¡iÄ skolÄ , ieÅ¡kovas atsakovo sutikimu jÄ padengė prekėmis ir iÅ¡rašė 2009 10 25 sÄ skaitÄ SRVK2225 (21.600,00 Lt), t.y. ieÅ¡kovas nevykdydamas 2009-10-21 susitarimo Nr. 20/10/09-1, perdavė mažiau motorolerių, todėl tarpusavio užskaitymas atliktas tik perduotų prekių sumoje, t.y. 21 600 Lt sumoje.

             Pagal aktÄ Nr. 20/10/09-1 atsakovas 2009 11 30 paruošė tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktÄ Nr.2009/1130/01, kuriuo buvo padengtos Å¡ios sÄ skaitos: Nr. LT013230- 4 532,85 Lt sumai; Nr. LT013275- 1 094,80 Ltsumai; Nr. LT013315- 7 672,53 Lt sumai; Nr.LT013440-550,97Lt sumai; Nr. LT 013441- 6 768,01 Lt sumai; Nr. LT014193- dalis skolos, t.y. iÅ¡ 16 000,00 Lt sumai, padengta 980,84 Lt. Liko ieÅ¡kovo nesumokėta skolos dalis pagal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serijos Nr. LT014193 (15 019,16 Lt) bei sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serijos Nr. LT014214 (5 200,11 Lt), iÅ¡ viso – 20 219,27 Lt sumai.

Taigi, ieÅ¡kovas neturi teisės reikalauti pripažinti negaliojančiu Å¡alių sudarytÄ tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktÄ Nr. 2009/1130/01 dalyje dėl ieÅ¡kovui UAB RVKR pagal 2009 10 26 sÄ skaitÄ SRVK2225 mokėtinos 980,84 Lt sumos įskaitymo pagal 2009 09 08 sÄ skaitÄ LT014193 (16 000 Lt), nes atsakovas nėra skolingas pagal ieÅ¡kovo nurodytÄ sÄ skaitÄ ir užskaitÄ atliko visai kitu pagrindu nei nurodė ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovo reikalavimas 2009 09 08 garantinį raÅ¡tÄ pripažinti negaliojančiu, yra nepagrįstas, nes Å¡is garantinis raÅ¡tas yra tik kaip papildomas įrodymas prie pervežimo sutarties, kurioje yra įtvirtintos papildomų, nenumatytų iÅ¡laidų atlyginimo sÄ lygos.

IeÅ¡kovas neprašė pripažinti negaliojančia sutarties, kurios pagrindu buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita už prastovas. Be to, ginčijamas garantinis raÅ¡tas negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu dar ir dėl to, jog ieÅ¡kovas jį pasirašė 2009 09 09, įsipareigodamas sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serijos Nr. 14193 (16000,00 Lt) apmokėti 2009 m. rugsėjo 14 dienÄ . Garantinis raÅ¡tas buvo iÅ¡duotas vėliau, kai atsakovas nebeturėjo fizinės galimybės daryti spaudimÄ , nes konteineris CMAU9038146 buvo pristatytas į KlaipėdÄ ir vežimas nutrauktas 2009 09 06.

Taip pat atsakovas nesutiko su ieÅ¡kovo argumentu, jog atsakovas 2009 11 30 tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo Aktu Nr. 2009/1130/01 pagal sÄ skaitÄ Nr. LT014193 (16000,00 Lt) įvykdė įskaitymÄ 980,84 Lt sumai, tokiu bÅ«du primesdamas ieÅ¡kovui prievolę, kurios neprivalėjo vykdyti. IeÅ¡kovas privalėjo apmokėti sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. LT014193 (16000,00 Lt), kadangi prastovos buvo dėl ieÅ¡kovo kaltės. Be to, ieÅ¡kovas pripažino skolÄ , kadangi per deÅ¡imt dienų nepateikė prieÅ¡taravimų dėl atsakovo pateikto tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto, kuriame nurodė, jog galutinis likutis yra 20 219,27 Lt.

Kadangi ieškovas neįrodė, jog garantinis raštas buvo pasirašytas dėl ekonominio spaudimo, argumentas, jog atliktas įskaitymas 980,84 Lt sumai yra negaliojantis, nepagrįstas.                         II.PIRMOSIOS INSTANCIJOS TEISMO SPRENDIMO ESMĖ.                                      Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011 05 02 sprendimu (II t. b.l. 68-75) ieškinį dėl 2009 09 09 garantinio rašto, įsikaitymo pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo, atmetė.

Teismas, tiek liudytojų parodymais, tiek atsakovo atstovo M. Č., dirbančio atsakovo jÅ«rų transporto skyriaus vadovu, paaiÅ¡kinimais nustatė, kad tarp Å¡alių vyko derybos dėl skolos už prastovas sumokėjimo. Derybų metu ieÅ¡kovas nesutiko sumokėti atsakovui už prastovas, tačiau kaip patvirtino liudytojas ieÅ¡kovo darbuotojas D. D., bÅ«tent jis, įtikino įmonės direktorių iÅ¡duoti garantinį raÅ¡tÄ . Tiek atsakovo atstovas, tiek liudytojas M. D. neigė ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, kad atsakovas grasino sulaikyti konteinerį, jei ieÅ¡kovas nesumokės už prastovas.

Teismas iÅ¡analizavęs elektroninio susiraÅ¡inėjimo turinį nenustatė realaus grasinimo fakto. Teismas sprendė, jog garantinis raÅ¡tas buvo iÅ¡duotas kaip ieÅ¡kovo įsipareigojimas atsakovui apmokėti už prastovas. Pažymėjo, jog skola pagal 2009 09 08 sÄ skaitÄ 16000 Lt sumai nebuvo nuginčyta, jÄ iÅ¡raÅ¡ius, ieÅ¡kovas pretenzijų nereiÅ¡kė. Be to atsakovo atstovo paaiÅ¡kinimais teismas nustatė, kad Å¡alys bendradarbiavo apie 2-3 metus, ieÅ¡kovas nuolat turėjo atsikaitymo problemų.

Todėl teismas, įvertinęs Å¡alių paaiÅ¡kinimus, liudytojų parodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas visiÅ¡kai teisėtai ir pagrįstai reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo prievolių įvykdymo užtikrinimo – garantijos, todėl nėra pagrindo manyti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡davė garantinį raÅ¡tÄ atsakovui dėl ekonominio spaudimo ar realaus garsinimo. Teismas akcentavo tÄ aplinkybę, kad atsakovas nereikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo už prastovas apmokėjimo grynaisiais pinigais, o paprašė garantinio raÅ¡to.

Be to, atsakovas turėjo krovinio sulaikymo teisę (CK 6.58 straipsnis 1 dalis), tačiau Å¡ia teise neapsinaudojo. Pažymėjo, jog ginčijamas garantinis raÅ¡tas atsakovui iÅ¡duotas ieÅ¡kovo laisva valia. Todėl teismas konstatavo, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo 2009 09 09 garantinį raÅ¡tÄ pripažinti negaliojančiu CK 1.91 straipsnio 1 dalies pagrindu. Kadangi ieÅ¡kovo reikalavimas priteisti 980,84 Lt skolÄ iÅ¡ atsakovo yra kildinamas iÅ¡ sÄ skaitos Nr. LT 014193, 16 000 Lt sumai, kuri ginčijama Kauno m. apylinkės teisme, tačiau nėra nuginčyta, teismas jį atmetė kaip nepagrįstÄ .

III.APELIACINIO SKUNDO IR ATSILIEPIMO ARGUMENTAI.IeÅ¡kovas UAB „RVKR“ apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 05 02 sprendimÄ ; priimti naujÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies; pripažinti negaliojančiu ieÅ¡kovo iÅ¡duotÄ 2009 09 09 garantinį raÅ¡tÄ ; pripažinti negaliojančiu 2009 11 30 atsakovo atliktÄ Ä¯skaitymÄ 980,84 Lt sumai; priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovui 980,84 Lt skolÄ ; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantas nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas 2009-09-08 iÅ¡rašė sÄ skaitÄ Nr.LT014193 ieÅ¡kovui 16 000 Lt sumai už prastovas, kurios susidarė muitinei sulaikius ieÅ¡kovo krovinį (dviračius).

Liudytojas D. D. parodė, kad atsakovas grasino neatiduoti kito krovinio su motoroleriais, jei ieÅ¡kovas neiÅ¡duos garantino raÅ¡to. Minėtas aplinkybes apelianto nuomone patvirtina ir atsakovo darbuotojo M. D. 2009-09-04 elektroninis laiÅ¡kas. Todėl apelianto teigimu atsakovas ieÅ¡kovui darė ekonominį spaudimÄ . Pažymėjo, jog ieÅ¡kovo direktorius pasiraÅ¡ydamas 2009 09 09 garantinį raÅ¡tÄ aiÅ¡kiai veikė įtakojamas darbuotojo D. D. nurodytų aplinkybių apie atsakovo daromÄ ekonominį spaudimÄ , o ne savo valia.

Apelianto teigimu, 2009 09 09 garantinio rašto pripažinimui negaliojančiu neturi reikšmės aplinkybės, ar ieškovo atsiskaitymai su atsakovu nuolat vėluodavo, ar tarp šalių buvo susiklosčiusi garantinių raštų išdavimo praktika, ar atsakovas derėjosi dėl reikalavimo sumokėti už prastovas su konteinerius ir automobilius nuomavusiomis kompanijomis, kadangi tai nepaneigia ieškovo pareikštų reikalavimų dėl 2009 09 09 garantinio rašto pripažinimo negaliojančiu. Pažymėjo, jog šiuo atveju abi šalys yra privatūs juridiniai asmenys, atsakovas teikia transportavimo paslaugas, todėl atsakovas taip pat veikia savo rizika.

Be to aplinkybė, kad Å¡alys veikia savo rizika, nesudarė pagrindo atsakovui naudoti ekonominį spaudimÄ , siekiant paveikti ieÅ¡kovo valiÄ . IeÅ¡kovo neatidumas ar nerÅ«pestingumas nėra susijęs su garantinio raÅ¡to galiojimu CK 1.91 straipsnio 1 dalies prasme. Apelianto nuomone, teismas atmesdamas ieÅ¡kinį dalyje dėl 980,84 Lt įsikaitymo peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Apeliantas nurodė jog teismas manydamas, kad byloje sprendimas negali bÅ«ti priimtas kol nebus iÅ¡nagrinėta byla Kauno m. apylinkės teisme pagal atsakovo ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl 16 000 Lt skolos priteisimo, sutinkamai su CPK 163 straipsni 3 punktu privalėjo Å¡iÄ bylÄ sustabdyti, o atsakovas kreiptis į Kauno m. apylinkės teismÄ dėl jame nagrinėjamos bylos atnaujinimo.

Atsakovas UAB „DHL Lietuva“ atsiliepimu prašė ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , o Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 05 02 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Pažymėjo, kad ieÅ¡kovo iÅ¡duotas garantinis raÅ¡tas yra juridinis faktas, kuris iÅ¡reiÅ¡kia ieÅ¡kovo valiÄ apmokėti nurodytÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ nustatytu terminu. Todėl garantinis raÅ¡tas jokių naujų pareigų ieÅ¡kovui nesukuria, kadangi ieÅ¡kovo pareiga atlyginti atsakovui su krovinio gabenimu susijusias iÅ¡laidas atsirado iÅ¡ krovinių vežimo sutarties, o ne garantinio raÅ¡to pagrindu.

Teismas tinkamai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus ir padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad neegzistuoja aplinkybės, sudarančios pagrindÄ sandorį pripažinti negaliojančiu. Å iuo atveju reikÅ¡mingos teismo nustatytos aplinkybės, kad ieÅ¡kovo atsiskaitymai su atsakovu nuolat vėluodavo. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieÅ¡kovui turint mokumo problemų atsakovas turėjo teisę ginti savo teisėtus interesus ir reikalauti prievolės įvykdymo užtikrinimo. Tokie atsakovo veiksmai negali bÅ«ti laikomi neteisėtais ir lemiančiais ekonominį spaudimÄ .

Pažymėjo, jog ieÅ¡kovas neginčija įsiskolinimo atsakovui fakto, o tik reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl garantinio raÅ¡to pripažinimo negaliojančiu. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl 980,84 Lt įskaitymo pripažinimo negaliojančiu. IV. APELIACINĖS INSTANCIJOS TEISMO ARGUMENTAI.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 1 ir 2 dalys, Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Dėl garantinio raÅ¡to pripažinimo negaliojančiu. Ginčas byloje yra kilęs dėl sandorio, pripažinimo negaliojančiu vienu iÅ¡ CK 1.91 straipsnyje numatytų pagrindu.Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau LAT) pasisakydamas dėl CK 1.91 straipsnio aiÅ¡kinimo ir taikymo yra ne kartÄ konstatavęs jog CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiÅ¡kas sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindas – sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimÄ , negaliojimas.

Å io straipsnio 4 dalyje numatytu realiu grasinimu yra laikomas kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiÅ¡kai silpnesnę ar iÅ¡ esmės ekonomiÅ¡kai priklausomÄ sandorio Å¡alį priversti, kad Å¡i sudarytų jai ypač ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ sandorį. Tai reiÅ¡kia, kad sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas sudarytu dėl ekonominio spaudimo tik tais atvejais, kai ne tik nustatomas tokio spaudimo faktas (realÅ«s grasinimai), bet ir kai Å¡alies valiÄ sudaryti tokį sandorį nulemia grasinimas, ir to grasinimo pagrindas yra neteisėtas.

LAT formuojamoje teismų praktikoje pripažįstama, kad sandoriui kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės:

a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį;

b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesÄ Å¾iningų veiksmų;

c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sÄ lygomis;

d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebÅ«tų sudarytas (LAT 2005 10 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2006 11 06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2006; 2011 05 27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011;).Taigi, tam, kad garantinis raÅ¡tas bÅ«tų pripažintas negaliojančiu CK 1.91 strapsnio pagrindu, byloje turėtų bÅ«ti nustatyta jog apeliantui buvo grasinama neteisėtais veiksmais, grasinimas, buvo realus ir kad garantinį raÅ¡tÄ apeliantas iÅ¡davė bÅ«tent grasinimo įtakoje.

Realaus grasinimo sÄ voka yra suformuluota CK 1.91 straipsnio 4 dalyje. Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo nuostatÄ â€žrealus grasinimas“ reiÅ¡kia kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus veiksmus, kurie duoda pagrindÄ manyti, kad gali bÅ«ti padaryta žalos Å¡iems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir Å¡aliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandorį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio Å¡alies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, ekonomiÅ¡kai silpnesnę ar iÅ¡ esmės ekonomiÅ¡kai priklausomÄ sandorio Å¡alį priversti, kad Å¡i sudarytų jai ypač ekonomiÅ¡kai nenaudingÄ sandorį.

Nustatydamas, buvo ar ne realus grasinimas, teismas turi atsižvelgti į sandorio Å¡alies, kuriai buvo grasinta, finansinę ir ekonominę bÅ«klę, veiksmų pobÅ«dį ir kitas reikÅ¡mingas bylai aplinkybes.Apeliantas garantinį raÅ¡tÄ ginčija tuo pagrindu, kad jį pasirašė dėl atsakovo darbuotojų panaudoto prieÅ¡ jį grasinimo ir ekonominio spaudimo, nes atsakovas grasino „nepaleisti“ konteinerio su apelianto prekėmis, jeigu apeliantas nepasiraÅ¡ys ginčo garantinio raÅ¡to. Taigi, pirmiausia Å¡ioje situacijoje bÅ«tina iÅ¡siaiÅ¡kinti ar teisėtas buvo atsakovo reikalavimas ieÅ¡kovui apmokėti už transporto prastovÄ muitinės pareigÅ«nams sulaikius ieÅ¡kovo krovinį.

IÅ¡ bylos medžiagos, Å¡alių paaiÅ¡kinimų pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių matyti, kad tarp Å¡alių buvo susiklostę krovinių vežimo teisiniai santykiai (b.l. 56-67, 95-118, II t., b.l. 37-48). Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotÄ krovinį nugabenti į paskirties punktÄ ir iÅ¡duoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimÄ sumokėti nustatytÄ užmokestį. (CK 6.808 straipsnio 1 dalis).

Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu. CK 6.818 straipsnis numato vežimo sutarties Å¡alių atsakomybę už transporto priemonių nepateikimÄ ir jų nepanaudojimÄ (prastovÄ ). Pagal minėto straipsnio 1 dalį vežėjas atsako už transporto priemonių nepateikimÄ , o siuntėjas – už krovinių nepateikimÄ arba už pateiktų transporto priemonių nepanaudojimÄ , vežimo sutarties ar įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Pervežėjas ir siuntėjas atleidžiami nuo atsakomybės už transporto priemonių nepateikimÄ arba jų nepanaudojimÄ , jeigu tai įvyko dėl: nenugalimos jėgos; krovinių vežimo nutraukimo ar apribojimo tam tikrais marÅ¡rutais transporto įstatymų nustatyta tvarka; kitais atskirų transporto Å¡akų kodeksų ar kitų įstatymų numatytais atvejais.

Taigi įstatymas numato siuntėjo atsakomybę už transporto priemonių nepanaudojimÄ (prastovÄ ), todėl byloje ginčijant garantinį raÅ¡tÄ pirmiausia nustatytina ar buvo prastova. Po to, aiÅ¡kinantis ar teisėtai ir sÄ Å¾iningai elgėsi atsakovas (vežėjas) reikalaudamas apmokėti prastovÄ ir 2009-09-08 iÅ¡raÅ¡ydamas ieÅ¡kovui PVM sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr. LT014193, 16000 Lt sumai (b.l. 10), bÅ«tina nustatyti prastovos priežastis. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimÄ dėl ekonominio spaudimo nustatė, kad prieÅ¡ ginčijamo garantinio raÅ¡to iÅ¡davimÄ , ieÅ¡kovas vykdė kitÄ vežimÄ â€“ dviračių, tačiau šį krovinį muitinė buvo sulaikiusi dėl muitinės procedÅ«rų pažeidimo (II t., b.l. 3-38).

Todėl laikytina, kad už prastovÄ atsakingas ieÅ¡kovas, o reikalavimas apmokėti prastovÄ teisėtas. Siekdamas kompensuoti nuostolius dėl prastovos atsakovas 2008 09 09 iÅ¡rašė SÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. LT014193 16 000 Lt (t.1,b.l.10). Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagoje pateikto 2009-10-29 Muitinės departamento raÅ¡to ieÅ¡kovui vykdant motorolerių vežimÄ , nurodytos prekės 2009-09-11 sulaikytos muitinėje, atlikus fizinį patikrinimÄ buvo nustatyti muitų teisės pažeidimai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-1-319 pagal Baudžiamojo kodekso 1991straipsnio 1 dalį dėl muitinės apgaulės. Å ie duomenys rodo, kad ieÅ¡kovo kroviniai muitinėje buvo sulaikomi ne vienÄ kartÄ ir patvirtina atsakovo teiginį jog tokie atvejai buvo ne vienetiniai, kaip ir praktika reikalauti garantinio raÅ¡to.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyręs pateiktus įrodymus teisingai nustatė tokias žemiau įvardijamas faktines bylos aplinkybes. 2009-09-09 ieÅ¡kovas iÅ¡davė atsakovui Garantinį raÅ¡tÄ , kuriuo garantavo, kad sÄ skaitÄ Nr.LT014193 apmokės 2009 m. rugsėjo 14 d. (t.1.,b.l. 13). Atsakovas 2009-09-18 iÅ¡rašė ieÅ¡kovui Mokėjimo raginimÄ /aktÄ už neapmokėtas sÄ skaitas, iÅ¡ viso – 41.819,27 Lt sumai (t.1, b.l. 134), tame tarpe ir dėl 16.000,00 Lt sÄ skaitos už prastovÄ .

Kad atsakovas teisingai nurodo, jog ieÅ¡kovo įsiskolinimÄ buvo susitarta padengti prekėmis įforminant kaip prekių pirkimÄ sÄ skaitomis faktÅ«romis, o vėliau įskaitant abipusius įsiskolinimus galima spręsti iÅ¡ tolesnių Å¡alių veiksmų. 2009-10-21 Å¡alys pasirašė AktÄ Nr. 20/10/09-1, kuriuo ieÅ¡kovas įsipareigojo perduoti 13 vnt. motorolerių, bendra vertė – 23.400,00 Lt (t.1,b.l. 31-32), o 2009-10-26 Prekių priėmimo perdavimo aktu Nr. 26/10/09-1, ieÅ¡kovas turėjo perduoti atsakovui 13 vnt. motorolerių už – 23.400,00 Lt (b.l. 33-34), tačiau pristatė tik 12 vnt.

Todėl tÄ pačiÄ dienÄ (2009-10-26) atsakovui buvo iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita-faktÅ«ra Nr. SRVK 2225 už 12 motorolerių, 21.600 Lt sumai (t,1, b.l. 9). 2009-11-30 atsakovas pateikė ieÅ¡kovui Tarpusavio įsipareigojimų užskaitymo aktÄ (t.1,b.l. 14), kuriuo prekių nurodytų sÄ skaitoje faktÅ«roje Nr. SRVK2225 verte užskaitė ieÅ¡kovo įsiskolinimus bei dalį pagal sÄ skaitÄ â€“ faktÅ«rÄ Nr.LT014193 (už prastovÄ ) mokėtinos sumos 980,84 Lt sumai. 2009-11-02 aktÄ , kuriame nurodyta, kad atsakovas neprieÅ¡tarauja, jog likęs įsiskolinimas bÅ«tų padengtas perduota produkcija, t.y. 11 vnt. motorolerių, bendra vertė – 20.218,00 Lt, pasiraÅ¡ytas tik atsakovo, ieÅ¡kovo vadovas aktÄ pasiraÅ¡yti atsisakė (t.1,b.l.35-37). Remdamasis liudytojų abiejų Å¡alių darbuotų D.

D., M. D. bei M. Č. parodymais, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad tarp Å¡alių vyko derybos dėl skolos už prastovas sumokėjimo. Derybų metu ieÅ¡kovas nesutiko sumokėti atsakovui už prastovas, tačiau, kaip patvirtino ieÅ¡kovo darbuotojas liudytojas D. D., bÅ«tent jis, įtikino įmonės direktorių iÅ¡duoti garantinį raÅ¡tÄ . Tiek atsakovo atstovas, tiek liudytojas M. D. neigė ieÅ¡kovo nurodytÄ aplinkybę, kad atsakovas grasino sulaikyti konteinerį, jei ieÅ¡kovas nesumokės už prastovas.

Tuo tarpu ieÅ¡kovas grasinimo faktÄ Ä¯rodinėjo, remdamasis elektoriniu laiÅ¡ku, kuriuo atsakovo atstovas kreipėsi į ieÅ¡kovÄ dėl prastovos apmokėjimo pateikdamas paskaičiavimus bei iÅ¡reikÅ¡damas atsakovo norÄ gauti garantinį raÅ¡tÄ 55.143,46 Lt sumai prieÅ¡ „paleisdamas“ konteinerius su kroviniais (t.1,b.l. 12). IÅ¡analizavęs elektroninio susiraÅ¡inėjimo turinį tiek lingvistine, tiek logine prasme, teismas nenustatė realaus grasinimo fakto, konstatavęs raÅ¡te atsakovo pageidavimÄ gauti garantinį raÅ¡tÄ prieÅ¡ „paleidžiant“ konteinerį su prekėmis, bet ne grasinimÄ sulaikyti prekes.

Teismas taip pat nurodė jog byloje esantys kiti garantiniai raÅ¡tai patvirtina aplinkybę, jog tarp Å¡alių, dėl to, kad ieÅ¡kovas nuolatos vėlavo atsiskaityti su atsakovu buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad ieÅ¡kovas iÅ¡duodavo atsakovui savo prievolių užtikrinimui garantinius raÅ¡tus. 2009-09-09 ieÅ¡kovas iÅ¡davė atsakovui garantinį raÅ¡tÄ , kuriuo garantavo, jog 20.619,16 Lt įsiskolinimÄ apmokės 2009-09-25 (b.l.53); 2009-09-09 garantiniu raÅ¡tu ieÅ¡kovas garantavo atsakovui, jog sÄ skaitÄ apmokės per 30 dienų po konteinerio gavimo (b.l. 54).

Be to, kad tarp Å¡alių vyko įprastinės verslo derybos, o ne vienos pusės ekonominis spaudimas įrodo ir faktas, kad Å¡alys derėjosi ir prastovos suma buvo sumažinta nuo 55 143,46 Lt iki 16 000 Lt, atsakovui sutikus iÅ¡duoti garantinį raÅ¡tÄ . Å ios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados pagrįstos ir kolegija joms pritaria.Apeliantas nepaneigė byloje nustatytų aplinkybių, kad Å¡alys bendradarbiavo apie 2-3 metus ir ieÅ¡kovas nuolat turėjo atsikaitymo problemų. Byloje nenustatyta, kad tarp Å¡alių egzistavo kokie nors pavaldumo ar kitokio priklausomumo santykiai, dėl kurių ieÅ¡kovas bÅ«tų ekonomiÅ¡kai priklausomas nuo atsakovo, o Å¡is tokia priklausomybe piktnaudžiautų.

Kaip jau minėta byloje nustatyta, kad transporto prastovos egzistavo ir atsakovas turėjo teisę reikalauti atlyginti nuostolius, atitinkamai ieÅ¡kovui kilo prievolė atlyginti nuostolius, o pastarajam turint mokumo problemų, atsakovas elgdamasis kaip apdairus ir rÅ«pestingas verslininkas teisėtai siekė užsitikrinti ieÅ¡kovo bÅ«simos prievolės įvykdymÄ . Garantija yra vienas iÅ¡ CK V skyriuje numatytų prievolių užtikrinimo bÅ«dų. CK 6.70 straipsnis numato jog prievolių įvykdymas gali bÅ«ti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais bÅ«dais.

Gali bÅ«ti užtikrinamas tiek esamų, tiek ir bÅ«simų prievolių įvykdymas. Garantijos samprata pateikiama 6.90 straipsnio 1 dalyje - garantija laikomas vienaÅ¡alis garanto įsipareigojimas garantijoje nurodyta suma visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atsakyti kitam asmeniui – kreditoriui, jeigu asmuo – skolininkas prievolės neįvykdys ar jÄ Ä¯vykdys netinkamai, ir atlyginti kreditoriui nuostolius tam tikromis sÄ lygomis (skolininkui tapus nemokiam ir kitais atvejais). Garanto atsakomybė yra subsidiari. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad garanto prievolė kreditoriui nepriklauso nuo pagrindinės prievolės, kurios įvykdymui užtikrinti iÅ¡duota garantija, net ir tais atvejais, kai garantijoje ta prievolė nurodyta.

Garanto prievolė yra subsidiari ir jÄ riboja garantijoje nustatyta suma (CK 6.92 straipsnio 1 dalis ). Å iuo atveju ieÅ¡kovas garantinį raÅ¡tÄ iÅ¡davė garantuodamas pats savo prievoles. Todėl toks garantinis raÅ¡tas nelaikytinas garantija CK 6.90 straipsnio prasme tačiau kadangi kaip jau minėta, įstatymas (CK 6. 70 straipsnis) numato Å¡alims galimybę susitarti ir dėl kitokių prievolių užtikrinimo bÅ«dų toks ieÅ¡kovo pasiraÅ¡ytas garantinis raÅ¡tas taip pat laikytinas prievolės užtikrinimo priemone.

Be to bÅ«tina pažymėti, kad nagrinėjamu atveju buvo susiklosčiusi tokia situacija, kad atsakovas turėjo teisę stabdyti savo prievolių vykdymÄ remdamasis CK 58 straipsnio 1 dalimi numatančia, kad jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra prieÅ¡prieÅ¡inis, o prievolės Å¡alis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aiÅ¡ku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės Å¡alis turi teisę sustabdyti prieÅ¡prieÅ¡inį savo prievolės vykdymÄ arba apskritai atsisakyti jÄ vykdyti, apie tai praneÅ¡ti kitai Å¡aliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius.

Pagal minėto straipsnio 5 dalį teisė sustabdyti dviÅ¡alės prievolės vykdymÄ baigiasi, kai kita prievolės Å¡alis pateikia adekvatų savo prievolės įvykdymo užtikrinimÄ . Reziumuojant reikia pasakyti jog byloje nustatyta, kad ginčijamo sandorio pasiraÅ¡ymo metu atsakovas turėjo teisę reikalauti nuostolių už prastovÄ atlyginimo, todėl jo veiksmai reikalaujant ieÅ¡kovo prievolės įvykdymo užtikrinimo teisėti.         Dėl įskaitymo ir bylos nagrinėjimo ribų             Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieÅ¡kinį dalyje dėl 980,84 Lt įskaitymo, tuo pačiu pasisakė ir dėl sÄ skaitÄ Nr. LT 014193, 16 000 Lt sumai iÅ¡raÅ¡ymo pagrįstumo ir taip peržengė bylos nagrinėjimo ribas. Be to, kadangi ginčas dėl įsiskolinimo, tame tarpe ir pagal minėtÄ sÄ skaitÄ vyksta Kauno m. apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-1367-568/11 (bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu Nr.2-286-568-2012), pagal atsakovo ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui dėl skolos, palÅ«kanų ir nuostolių priteisimo, apelianto nuomone teismas Å¡ioje dalyje bylÄ turėjo sustabdyti kol bus iÅ¡spręstas ir įsiteisės Kauno apylinkės teismo sprendimas minėtoje byloje.

Su tokiais teiginiais negalima sutikti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė jog apelianto nurodyta byla Kauno apylinkės teisme buvo sustabdyta, kol nebus iÅ¡nagrinėta Å¡i byla. Kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, kad atmesdamas ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡oma pripažinti negaliojančiu 2009-09-09 garantinį raÅ¡tÄ , kuriuo ieÅ¡kovas įsipareigojo apmokėti nurodytÄ sÄ skaitÄ visiÅ¡kai nepasisakė dėl Å¡ios sÄ skaitos (2009 09 14 Nr. LT014193) iÅ¡raÅ¡ymo aplinkybių ir nesprendė klausimo, ar nurodyta sÄ skaita buvo iÅ¡raÅ¡yta teisėtai ir pagrįstai.

Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas sprendė tiek garantinio raÅ¡to, tiek sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ymo teisėtumo klausimÄ vienu aspektu, ieÅ¡kinyje suformuluotu teisiniu pagrindu, iÅ¡tirdamas ar byloje yra aplinkybių leidžiančių konstatuoti, kad ginčo sÄ skaita ir garantinis raÅ¡tas buvo pasiraÅ¡yti ekonominio spaudimo ar grasinimo, panaudoti tokį spaudimÄ Â Â Ä¯takoje, t.y. ar buvo pagrindas taikyti CK  91 straipsnio 1 dalyje numatytus sandorio negaliojimo pagrindus, bet byloje nesprendė įsiskolinimo dydžio ir kt. klausimų, todėl neišėjo už paties ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime nurodytų ribų.

Tačiau tai nesudaro pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįsta teismo sprendimÄ . IÅ¡ teismų „Liteko“ duomenų bazėje pateiktų duomenų matyti, kad apelianto nurodytoje Kauno apylinkės teismo byloje atsakovas yra pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį, dokumentinio proceso tvarka praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 20219,27 Lt skolos, pagal dvi sÄ skaitas Nr. LT 014193 (15019,16 Lt) ir Nr. LT014214 (5200,11 Lt) viso 20219,27 Lt, kurį Kauno apylinkės teismas 2010 01 25 preliminariu sprendimu tenkino, ieÅ¡kovui minėtoje byloje pareiÅ¡kus prieÅ¡taravimus nagrinėjimas buvo atnaujintas, 2010 06 01 byla buvo sustabdyta, kol bus iÅ¡nagrinėta Å¡i byla Vilniaus miesto 3 apylinkės teisme ir įsiteisės sprendimas, 12 09 14 byla atnaujinta. Reziumuojant reikia pasakyti, kad nagrinėjamoje byloje buvo iÅ¡spręstas ginčas dėl sÄ skaitos Nr. LT 014193 ir garantinio raÅ¡to galiojimo vienu paties apelianto nurodytu aspektu ir nustatyta, kad Å¡iuo aspektu pripažinti negaliojančiais ginčo sandorių nėra pagrindo, tuo tarpu Kauno apylinkės teisme nagrinėjamas ginčas dėl įsiskolinimo.

          Vadovaudamasi iÅ¡dėstytu kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiÅ¡kai ir iÅ¡samiai iÅ¡tyrė pateiktus įrodymus, tinkamai taikė procesines ir materialines teisės normas ir priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ , kurio, remiantis apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo naikinti ar keisti.                        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija                                                                                                                                        NUTARĖ:      Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .                                Teisėjai                                                            Liuda Uckienė                                                                                              Aldona Tilindienė                                                                                                                                              Andrius Ignotas            Â