2013-02-20 Nr. AB-146-3-61-3-03294-2012-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

N U T A R T I S

Administracinė byla Nr. AS438-239/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03294-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 61.2; 63.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 20 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. L. skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja I. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydama panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus 2011 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. A27-586 „Dėl Kiemelių kaimo, esančio Maišiagalos sen., Vilniaus r., koncepsinės schemos“ 5 ir 6 punktus, panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vyr. architektės 2012 m. liepos 27 d. planavimo sąlygų Nr. Sp-652-12 6 dalyje nurodytas planavimo sąlygas - <...Atskirai projektuoti inžinerinės infrastruktūros teritoriją – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (12) bei bendro naudojimo teritoriją – urbanizuoti teritorijų viešųjų erdvių (B3) (15 % nuo gyvenamosios teritorijos). Nustatyti projektuojamų žemės sklypų ribas ir plotus: gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos žemės sklypus formuoti ne mažesnius kaip 0,2500 ha. Planuojant dviejų butų gyvenamuosius namus projektuoti ne mažesnį kaip 0,5000 ha dydžio žemės sklypą>. <...Krašto reikšmės kelio apsaugos zonoje neplanuoti gyvenamųjų teritorijų...>, panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. A33(1)-5871-(25.2.1) „Dėl planavimo sąlygų sąvado“ ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pareiškėjai I. L., pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateiktus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Kiemelių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r., projektinius pasiūlymus, išduoti planavimo sąlygas, kurios neprieštarautų teritorijų planavimą reglamentuojančioms teisės normoms.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi konstatavo, jog paduotas pareiškėjos skundas atitiko ne visus Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) skundui keliamus reikalavimus, todėl pareiškėjai buvo nustatytas terminas pašalinti skundo trūkumus: pateikti teismui duomenis apie tai, kada ji sužinojo apie ginčijamą 2011 m. kovo 22 d. įsakymą Nr. A27-586, bei prašyti teismo atnaujinti skundo padavimo terminą dėl reikalavimo panaikinti Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vyr. architektės 2012 m. liepos 27 d. planavimo sąlygų Nr. Sp-652-12 6 punkto dalį.

Pareiškėja 2013 m. sausio 8 d. pateikė teismui prašymą dėl skundo trūkumų pašalinimo, kuriuo prašė atnaujinti terminą skundui, dėl Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus 2011 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. A27-586 „Dėl Kiemelių kaimo, esančio Maišiagalos sen., Vilniaus r., koncepsinės schemos“ 5 ir 6 punktų panaikinimo, paduoti; atnaujinti terminą skundui, dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vyr. architektės 2012 m. liepos 27 d. planavimo sąlygų Nr. Sp-652-12 6 dalies panaikinimo, paduoti ir priimti pareiškėjos 2012 m. gruodžio 21 d. pateiktą skundą bei jį išnagrinėti.

Prašymą atnaujinti terminą, dėl reikalavimo panaikinti 2011 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. A27-586 „Dėl Kiemelių kaimo, esančio Maišiagalos sen., Vilniaus r., koncepsinės schemos“ 5 ir 6 punktus, grindė tuo, kad apie šį skundžiamą aktą ir jo 5 bei 6 punktų turinį sužinojo po 2012 m. lapkričio 21 d., kai gavo Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. A33(1)-5871-(25.2.1), kuriuo buvo atsisakyta keisti planavimo sąlygas ir pareiškėja pradėjo aiškintis tokio atsisakymo priežastis.

Be to, nurodo, jog tuomet, kai buvo 2012 m. gegužės 28 d. pasirašyta Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis (toliau – ir Sutartis), prie kurios kaip priedas buvo pridėtas 2011 m. kovo 22 d. įsakymas, tuomet dar nebuvo ginčo, nes pareiškėja nežinojo, kokios planavimo sąlygos bus išduotos ir kokie reikalavimai detaliajam planui jose bus įrašyti, ir, ar tokios planavimo sąlygos pažeis jos teises ar įstatymų saugomus interesus. Todėl, pareiškėjo nuomone, nurodytos priežastys, turėtų būti pripažintinos svarbiomis, spendžiat klausimą dėl termino šiam reikalavimui paduoti atnaujinimo.

Prašymą atnaujinti terminą dėl reikalavimo panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vyr. architektės 2012 m. liepos 27 d. planavimo sąlygų Nr. Sp-652-12 6 dalį, pareiškėja grindė tuo, jog iš pradžių, vadovaudamasi Sutarties 10 punktu, ginčą bandė spręsti derybomis, t.y. žodžiu derėjosi su savivaldybe, kad ji pakeistų įstatymams prieštaraujančias planavimo sąlygų nuostatas, vėliau į savivaldybę kreipėsi raštu 2012 m. spalio 5 d. ir 2012 m. spalio 25 d.

Todėl, pareiškėjos nuomone, šios priežastys taip pat laikytinos svarbiomis, kad būtų atnaujintas terminas minėtam reikalavimui paduoti

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 14 d. nutartimi pareiškėjos I. L. prašymą atnaujinti terminą dėl Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus 2011 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. A27-586 5 ir 6 punktų bei dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vyr. architektės 2012 m. liepos 27 d. planavimo sąlygų Nr. Sp-652-12 6 dalies panaikinimo, atmetė, o pareiškėjos I. L. reikalavimus dėl Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus 2011 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. A27-586 5 ir 6 punktų bei dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vyr. architektės 2012 m. liepos 27 d. planavimo sąlygų Nr. Sp-652-12 6 dalies panaikinimo, atsisakė priimti. Teismas taip pat priėmė nagrinėti pareiškėjos I. L. skundą su reikalavimais: panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. A33(1)-5871-(25.2.1) „Dėl planavimo sąlygų sąvado“ ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pareiškėjai I. L., pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateiktus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Kiemelių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r., projektinius pasiūlymus, išduoti planavimo sąlygas, kurios neprieštarautų teritorijų planavimą reglamentuojančioms teisės normoms.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog protingumas yra bendrasis teisės principas, reikalaujantis, kad asmuo elgtųsi apdairiai, rūpestingai, atidžiai, teisingai ir sąžiningai. Šis principas reikalauja, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje yra būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens (bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Protingumas reikalauja, kad asmuo domėtųsi savo teisėmis ir pareigomis. Teismo vertinimu, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja į teismą su skundu dėl minėtų visų reikalavimų kreipėsi tik 2012 m. gruodžio 21 d. Teismo nuomone, skundžiamas Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus 2011 m. kovo 22 d. įsakymas Nr. A27-586, pareiškėjai turėjo būti žinomas jau 2012 m. gegužės 28 d., kuomet buvo pasirašoma Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, nes šis skundžiamas aktas buvo nurodytas kaip priedas prie minėtos sutarties. Priedai yra laikomi neatsiejami Sutarties dalimi, nors jie ir faktiškai pasiliko Vilniaus rajono savivaldybėje. Tačiau apie jų buvimą, turinį pareiškėja turėjo būti informuota ir susipažinusi pasirašant minėtą Sutartį. Teismas nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad šis individualus teisės aktas pareiškėjai teisines pasekmes sukėlė tik tuomet, kai buvo priimtas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. A33(1)-571-(25.2.1), ir ši data, pasak pareiškėjos, turėtų būti laikoma ir 2011 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. A27-586 sužinojimo data, nuo kurios pradedamas skaičiuoti 1 mėnesio apskundimo terminas Be to, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatos skundo padavimo terminą sieja ne su akto taikymu sukeltom teisinėm pasekmėm, o su tokio akto paskelbimu ar pranešimu suinteresuotai šaliai. Todėl teismo nuomone, tokios pareiškėjos nurodytos aplinkybės nelaikytinos pakankamai svarbiomis priežastimis atnaujinti praleistą terminą minėtam reikalavimui pateikti.

Pirmosios instancijos teismas akcentavo, jog pareiškėjos nurodomos aplinkybės atnaujinti terminą reikalavimui paduoti, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vyr. architektės 2012 m. liepos 27 d. planavimo sąlygų Nr. Sp-652-12 6 dalį, teismo nuomone taip pat negali būti laikomos svarbiomis, tenkinant jos prašymą. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėja neginčija, kad šio individualaus akto apskundimo terminą ji praleido, tačiau ji taip elgėsi dėl to, jog siekdama ekonomiškumo ir operatyvumo, ginčą su Vilniaus rajono savivaldybės administracija bandė iš pradžių spręsti derybų būdu, t.y. žodžiu, o vėliau ir 2012 m. spalio 5 d. bei 2012 m. spalio 25 d. raštais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai, kad pareiškėja delsė kreiptis į teismą dėl minėto individualaus teisės akto dalies panaikinimo, laikytina pačios pareiškėjos pasirinkto elgesio variantu ir ši aplinkybė negali būti laikoma svarbia priežastimi bei pagrindu praleistam terminui atnaujinti (ABTĮ 57 str. 6 d.). Kitų aplinkybių, objektyviai sutrukdžiusių pareiškėjai per įstatymo nustatytą terminą pateikti reikalavimą dėl 2012 m. liepos 27 d. planavimo sąlygų Nr. Sp-652-12 6 dalies panaikinimo, pareiškėja nenurodė, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė, todėl teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo atnaujinti terminą dėl minėto akto dalies panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad administracinio teismo teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą. Atsižvelgiant į tai, kad teismas atmetė pareiškėjos prašymus atnaujinti praleistą terminą, todėl atsisakytina priimti ir pareiškėjos reikalavimus dėl Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus 2011 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. A27-586 5 ir 6 punktų bei dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vyr. architektės 2012 m. liepos 27 d. planavimo sąlygų Nr. Sp-652-12 6 dalies panaikinimo.

Pirmosios instancijos teismas kartu nurodė, jog pareiškėjos reikalavimai: panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. A33(1)-5871-(25.2.1) „Dėl planavimo sąlygų sąvado“ ir įpareigoti Vilniaus rajono savivaldybės administraciją pareiškėjai I. L., pagal Vilniaus rajono savivaldybės administracijai pateiktus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių Kiemelių k., Maišiagalos sen., Vilniaus r., projektinius pasiūlymus, išduoti planavimo sąlygas, kurios neprieštarautų teritorijų planavimą reglamentuojančioms teisės normoms, iš esmės atitinka ABTĮ 23 ir 24 straipsnių keliamus reikalavimus, paduoti nepraleidus ABTĮ 33 straipsnyje nustatyto termino, todėl yra priimtini.

III. Atskiruoju skundu pareiškėja I. L. prašo atnaujinti terminą skundui, dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. A27-586 „Dėl Kiemelių kaimo, esančio Maišiagalos sen., Vilniaus r., koncepcinės schemos“ 5 ir 6 punktų panaikinimo, paduoti, taip pat atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vyr. architektės 2012 m. liepos 27 d. planavimo sąlygų Nr. Sp- 652-12, 6 dalies panaikinimo, paduoti. Pareiškėja taip pat prašo jos 2012 m. gruodžio 21 d. skundo atmestų reikalavimų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Dėl Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus 2011 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. A27-586 5 ir 6 punktų pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad, teismo vertinimu, skundžiamas Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus 2011 m. kovo 22 d. įsakymas Nr. A27-586, pareiškėjai turėjo būti žinomas jau 2012 m. gegužės 28 d., kuomet buvo pasirašoma Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, nes šis skundžiamas aktas buvo nurodytas kaip priedas prie minėtos sutarties. Tačiau, anot pareiškėjos, Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties 14 punkte nustatyta, kad šie išvardyti sutarties priedai lieka tik Vilniaus rajono savivaldybėje, taigi teismo teiginys, kad pareiškėja turėjo būti informuota ir susipažinusi su šiuo sutarties priedu, yra tik prielaida, o ši prielaida nepagrįsta jokiais objektyviais įrodymais. Pareiškėjos teigimu, ji kartu su sutartimi minėto teisės akto ir kitų priedų negavo ir apie jų turinį negalėjo žinoti. Anot pareiškėjos, šioje situacijoje negalima, kaip padarė teismas, daryti prielaidos, kad pareiškėja pasirašydama sutartį susipažino su jos priedais ir jų turiniu, nes savivaldybė pagal nusistovėjusią praktiką, niekuomet detaliojo planavimo organizatorių nesupažindina su sutarties priedais.

2. Pirmosios instancijos teismas savo nutartyje nurodė, kad nesutinka su pareiškėjos argumentu, kad šis individualus teisės aktas pareiškėjai teisines pasekmes sukėlė tik tuomet, kai buvo priimtas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2012 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. A33(l)-571-(25.2.1). Tačiau, pareiškėjos teigimu, teismas nenurodė, jokių šį teiginį pagrindžiančių motyvų. Bet kuriuo atveju, anot pareiškėjos, egzistuoja aplinkybės, kurios teismo turėtų būti pripažintos svarbiomis, dėl kurių, per vieną mėnesį, nebuvo paduotas skundas teismui Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 22 d įsakymo Nr. A27-586 „Dėl Kiemelių kaimo, esančio Maišiagalos sen., Vilniaus r., koncepcinės schemos" 5 ir 6 punktams panaikinti.

3. Pareiškėja pažymi, jog detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutarties 10 punkte nustatyta, kad „Ginčai, kilę dėl šios sutarties vykdymo, sprendžiami derybomis. Nepavykus susiderėti, ginčai sprendžiami Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka“. Taigi net ir gavus planavimo sąlygas, kurios, pareiškėjos manymu, prieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms, pareiškėja siekdama operatyviai ir ekonomiškai išspręsti ginčą, vadovavosi Sutarties 10 punktu ir bandė ginčą spręsti derybomis. Anot pareiškėjos, bandymą spręsti ginčą derybomis patvirtina I. L. 2012 m. spalio 5 d. raštas ir 2012 m. spalio 25 d. raštas, (skundo 8 ir 10 priedai) tai, taip pat turėtų būti laikytina, svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Pareiškėja pažymi, jog gavusi Vilniaus rajono savivaldybės 2012 m. lapkričio 21 d. raštą Nr. A33(l)-5871-(25.2.1) kreipėsi į teismą per nustatytą Administracinių bylų teisenos įstatymo terminą.

4. Dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vyr. architektės 2012 m. liepos 27 d. planavimo sąlygų Nr. Sp-652-12, 6 dalies Teismas skundžiamoje nutartyje nurodo, kad pareiškėja neginčija, kad šio individualaus akto apskundimo terminą ji praleido, tačiau ji taip elgėsi dėl to, jog siekdama ekonomiškumo ir operatyvumo, ginčą su Vilniaus rajono savivaldybės administracija bandė iš pradžių spręsti derybų būdu, t.y. žodžiu, o vėliau ir 2012 m. spalio 5 d. bei 2012 m. spalio 25 d. raštais. Teismo vertinimu, tai, kad pareiškėja delsė kreiptis į teismą dėl minėto individualaus teisės akto dalies panaikinimo, laikytina pačios pareiškėjos pasirinkto elgesio variantu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kaip jis (teismas) vertina Sutarties 10 punktą ir ar pareiškėjos vadovavimasis administracine sutartimi, kurioje numatytas ginčo sprendimo būdas derybomis nelaikytinas svarbia priežastimi bei ar tokia svarbi priežastis nėra pagrindas atnaujinti terminą skundui paduoti.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą teisėjų kolegija prašo šį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Iš Sutarties nuostatų galima daryti išvadą, kad Pareiškėja jau 2012 m. gegužės 28 d. žinojo apie prašomą panaikinti Įsakymą ir nuo tos dienos pradedamas skaičiuoti 1 mėnesio senaties terminas, kuris suėjo 2012 m. birželio 28 d. ir kurį pareiškėja akivaizdžiai praleido. Be to, Įsakymas po jo priėmimo buvo paskelbtas Vilniaus rajono savivaldybės interneto puslapyje http://www.vilniaus-r.lt/index.php?id=18451. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų skelbimo ir įsigaliojimo tvarkos įstatymo (Žin., 1993, Nr. 12-296; 2002, Nr. 124-5626) 12 straipsnio 1 dalis numato, kad teisės aktai įsigalioja kitą dieną po jų paskelbimo. Atsakovo vertinimu, pareiškėjos pozicija, jog Savivaldybė pagal nusistovėjusią praktiką niekuomet nesupažindina detaliojo planavimo organizatorių su sutarties priedais, yra nepagrįsta.

2. Dėl reikalavimo panaikinti dalį Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2012 m. liepos 27 d. planavimo sąlygų sąvado Nr. Sp-652-12 atsakovas pažymi, jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 34 straipsnio 1 dalimi ir 35 straipsnio 1 punktu bei Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros tvarkos aprašu (Žin., 2010, Nr. 116-5949), planavimo sąlygų sąvado atitikimą teisės aktų reikalavimams tikrina Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos. Atitinkamai, anot atsakovo, pareiškėjos reikalavimas panaikinti planavimo sąlygų sąvado dalį negali būti nagrinėjamas, nes nebuvo laikomasi privalomos išankstinės skundo nagrinėjimo tvarkos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja I. L. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu inter alia prašydama panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus 2011 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. A27-586 „Dėl Kiemelių kaimo, esančio Maišiagalos sen., Vilniaus r., koncepsinės schemos“ 5 ir 6 punktus, taip pat panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vyr. architektės 2012 m. liepos 27 d. planavimo sąlygų Nr. Sp-652-12 6 dalyje nurodytas planavimo sąlygas – „Atskirai projektuoti inžinerinės infrastruktūros teritoriją – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriams (12) bei bendro naudojimo teritoriją – urbanizuoti teritorijų viešųjų erdvių (B3) (15 % nuo gyvenamosios teritorijos). Nustatyti projektuojamų žemės sklypų ribas ir plotus: gyvenamosios teritorijos – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos žemės sklypus formuoti ne mažesnius kaip 0,2500 ha. Planuojant dviejų butų gyvenamuosius namus projektuoti ne mažesnį kaip 0,5000 ha dydžio žemės sklypą. [...] Krašto reikšmės kelio apsaugos zonoje neplanuoti gyvenamųjų teritorijų“.

Bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti nagrinėti šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus konstatuodamas, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja į teismą su skundu dėl minėtų visų reikalavimų kreipėsi tik 2012 m. gruodžio 21 d. Teismo nuomone, skundžiamas Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus 2011 m. kovo 22 d. įsakymas Nr. A27-586, pareiškėjai turėjo būti žinomas jau 2012 m. gegužės 28 d., kuomet buvo pasirašoma Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartis, nes šis skundžiamas aktas buvo nurodytas kaip priedas prie minėtos sutarties. Be to, kaip konstatavo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja neginčijo, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vyr. architektės 2012 m. liepos 27 d. planavimo sąlygų Nr. Sp-652-12 6 dalies apskundimo terminą ji praleido, tačiau ji taip elgėsi dėl to, jog siekdama ekonomiškumo ir operatyvumo, ginčą su Vilniaus rajono savivaldybės administracija bandė iš pradžių spręsti derybų būdu, t. y. žodžiu, o vėliau ir 2012 m. spalio 5 d. bei 2012 m. spalio 25 d. raštais. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tai, kad pareiškėja delsė kreiptis į teismą dėl minėto individualaus teisės akto dalies panaikinimo, laikytina pačios pareiškėjos pasirinkto elgesio variantu ir ši aplinkybė negali būti laikoma svarbia priežastimi bei pagrindu praleistam terminui atnaujinti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 32 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Pagal ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 5 punktą, skunde (prašyme) turi būti nurodomas konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data. ABTĮ 34 straipsnio 1 ir 2 dalis taip pat nustato, jog teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties, kurioms pagrįsti privalo būti pateikti atitinkami įrodymai. Iš šių teisės normų turinio darytina išvada, jog pareiškėjas, t. y. asmuo, kuris kreipiasi į administracinį teismą su skundu (prašymu), privalo įrodyti, kada jam tapo žinoma apie galimai jo teises ar teisėtus interesus pažeidžiantį skundžiamą aktą (veiksmą). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisės normas suformuluota taisyklė, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies taikymo prasme asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t.y.: apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo dieną, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146–335/2008).

Bylos medžiaga patvirtina, jog apie esminius Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus 2011 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. A27-586 elementus pareiškėja iš esmės sužinojo 2012 m. gegužės 28 d. pasirašydama Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo sutartį Nr. 378-12, kadangi minėtas įsakymas buvo nurodytas kaip šios sutarties priedas, be to, ir pati sutartis, kurios esmė – detaliųjų planų rengimas žemės sklypuose, esančiuose Kiemelių k., Vilniaus rajone, buvo sudaryta Vilniaus rajono savivaldybės direktoriaus 2011 m. kovo 22 d. įsakymo Nr. A27-586 „Dėl Kiemelių kaimo, esančio Maišiagalos sen., Vilniaus r., koncepsinės schemos“ pagrindu (b. l. 10–12). Kadangi pareiškėja su skundu dėl šio įsakymo panaikinimo į teismą kreipėsi tik 2012 m. gruodžio mėn., darytina išvada, kad ji akivaizdžiai praleido šio skundo padavimo terminą ir nėra svarbių aplinkybių jam atnaujinti. Dėl kito pareiškėjos reikalavimo – panaikinti Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyriaus vyr. architektės 2012 m. liepos 27 d. planavimo sąlygų Nr. Sp-652-12 6 dalį – konstatuotina, jog, pareiškėjos vertinimu, šio administracinio akto apskundimo terminą ji praleido, nes bandė ginčą su Vilniaus rajono savivaldybės administracija išspręsti alternatyviais būdais (neinicijuodama teisminio proceso). Vertinant šią aplinkybę pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje kreipimasis dėl atitinkamų administracinių sprendimų (aktų) panaikinimo į kitas, o ne į įstatymų numatytas administracinių ginčų nagrinėjimo institucijas, paprastai nėra svarbi priežastis terminui paduoti skundą teismui atnaujinti (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS8-98/2006, taip pat 2009 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-436/2009, 2009 m. rugsėjo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-478/2009, 2010 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-211/2010).

ABTĮ 34 straipsnis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. teisė į teisminę gynybą tinkamai realizuota dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių. Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo asmens valios. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad laikotarpiu nuo 2011 m. kovo mėn. egzistavo objektyvios aplinkybes, kliudžiusios jai tinkamai bei efektyviai pasinaudoti teise į teisminę gynybą ir neleidusios teisme užginčyti nurodytų administracinių aktų. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjos skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos I. L. atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjos I. L. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 14 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas