2020-10-28 Nr. AB-20161-3-61-3-02855-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2441-629/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02855-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 30.1; 30.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, atsakovų Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos, uždarosios akcinės bendrovės „KJ 220“ ir uždarosios akcinės bendrovės „PPR Investicijos“, uždarosios akcinės bendrovės „PHE LT“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos (po reorganizacijos Valstybinė energetikos reguliavimo taryba), uždarosioms akcinėms bendrovėms „KJ 220“, „PPR Investicijos“ bei „PHE LT“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, uždarajai akcinei bendrovei „Baltpool“, akcinei bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ bei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, dėl administracinių aktų panaikinimo ir nepagrįstai išmokėtų lėšų grąžinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, (toliau – ir pareiškėjas) elektroninių ryšių priemonėmis 2018 m. rugpjūčio 27 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, jį 2018 m. rugpjūčio 31 d., 2019 m. kovo 6 d. ir 2019 m. kovo 18 d. patikslino, prašydamas:

1) panaikinti uždarajai akcinei bendrovei „KJ 220“ (toliau – ir UAB „KJ 220“) 2017 m. gegužės 23 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) išduotas Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymas Nr. 17ĮP2-181400, Nr. 17ĮP2-181392, Nr. 17ĮP2-181397, Nr. 17ĮP2-181396 ir Nr. 17ĮP-181387 (iš viso penkias);

2) panaikinti uždarajai akcinei bendrovei „PPR Investicijos“ (toliau – ir UAB „PPR Investicijos“) 2017 m. gegužės 22 d. Inspekcijos išduotą Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 17ĮP2-181394;

3) panaikinti UAB „KJ 220“ 2017 m. birželio 1 d. Inspekcijos išduotus leidimus gaminti elektros energiją: Nr. L-1139, Nr. L-1138, Nr. L-1137, Nr. L-1135 (iš viso keturis);

4) panaikinti uždarajai akcinei bendrovei „PHE LT“ (toliau – ir UAB „PHE LT“) 2017 m. lapkričio 30 d. Inspekcijos išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1444;

5) panaikinti UAB „PPR Investicijos“ 2017 m. birželio 1 d. Inspekcijos išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1134;

6) priteisti iš UAB „KJ 220“ Lietuvos Respublikos naudai 221 029,35 Eur viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau – ir VIAP) lėšų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įpareigojant UAB „KJ 220“ grąžinti nurodytą sumą į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą uždarosios akcinės bendrovės „Baltpool“ (toliau – ir UAB „Baltpool“) sąskaitos Banke OP Corporate Bank plc, (duomenys neskelbtini);

7) priteisti iš UAB „PHE LT“ Lietuvos Respublikos naudai 28 757,34 Eur VIAP lėšų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įpareigojant UAB „PHE LT“ grąžinti nurodytą sumą į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą uždarosios akcinės bendrovės „Baltpool“ sąskaitos Banke OP Corporate Bank plc, Nr. (duomenys neskelbtini);

8) priteisti iš UAB „PPR Investicijos“ Lietuvos Respublikos naudai 54 706,79 Eur VIAP lėšų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įpareigojant UAB „PPR Investicijos“ grąžinti nurodytą sumą į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą uždarosios akcinės bendrovės „Baltpool“ sąskaitos Banke OP Corporate Bank plc, Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir Administracinių bylų teisenos įstatymas) 70 straipsnio 3 dalies 4 punkte.

2. Dėl UAB „KJ 220“ išduotų leidimų, pažymų pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. kovo 28 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) nutarimu UAB „KJ 220“ buvo patvirtinta aukciono laimėtoja ir jai skirta 350 kW skatinimo kvota, taikant 36 ct/kWh, t. y. 10,44 Eur be PVM, be PVM fiksuotą tarifą nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos. Laimėjusi skatinimo kvotų aukcioną, minėta bendrovė 2016 m. spalio 18 d. kreipėsi į Inspekciją, prašydama išduoti leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, statant 0,35 MW vėjo jėgaines Grajauskų k., Skroblų k., Rūkštėnų k., Beržinių k., Vidgurių k., Vilkaviškio r.

Inspekcija UAB „KJ 220“ 2017 m. sausio 10 d. išdavė leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-854, Nr. L-855, 2017 m. sausio 11 d. išduoti leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-856, Nr. L-857, Nr. L-8585. 2017 m. gegužės 24 d. UAB „KJ 220“ kreipėsi į Inspekciją dėl leidimų gaminti elektros energiją išdavimo. Bendrovė kartu su prašymais pateikė Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymas, kuriose nurodyta, kad patikrinti elektrinės įrenginiai atitinka ankstesniems įrenginiams (t. y. jau esamoms 250 kW vėjo jėgainėms) išduotose pažymose įformintus patikrinimo duomenis, leistina generuoti galia – 350 kW, leistina naudoti galia – 5 kW. 2017 m. birželio 1 d.

Inspekcija UAB „KJ 220“ išdavė leidimus gaminti elektros energiją Nr. L-1139, Nr. L-1138, Nr. L-1137, Nr. L-1135, Nr. L-1136, atitinkamai 2017 m. sausio 10 d. ir 2017 m. sausio 11 d. leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus pagrindu. Nauji elektros energijos gamybos pajėgumai pagal 2017 m. sausio 10 d. ir 2017 m. sausio 11 d. leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nebuvo išvystyti, naujos jėgainės nebuvo pastatytos. UAB „KJ 220“ pagal lizingo sutartis valdo vėjo jėgaines, įgytas iš bendrovių UAB „Alimera“, UAB „Grigalis“, UAB „Vėjo trauka“, UAB „Top green“.

UAB „KJ 220“ be nustatyta tvarka gauto leidimo padidinti elektros gamybos pajėgumus nuo 250 kW iki 350 kW vėjo jėgaines pertvarkė į 350 kW galios įrenginius. Per 2017–2018 metų laikotarpį UAB „KJ 220“ buvo išmokėta 221 029,35 Eur VIAP lėšų. 2017 m. lapkričio 13 d. pirkimo-pardavimo sutartimi minėta bendrovė UAB „PHE LT“ pardavė inžinierinį statinį – 250 kW galios vėjo jėgainę. 2017 m. lapkričio 30 d. Inspekcija UAB „PHE LT“ išdavė leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1444 (ankstesnio 2017 m. birželio 1 d.

UAB „KJ 220“ išduoto leidimo gaminti elektros energiją Nr. L-1136 350 kW galios vėjo jėgainėje pagrindu“ ir pripažino nustojusiu galioti UAB „KJ 220“ 2017 m. birželio 1 d. išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1136. Per 2017–2018 metų laikotarpį UAB „PHE LT“ buvo išmokėta 28 757,34 Eur VIAP lėšų.

3. Dėl UAB „PPR Investicijos“ išduotų leidimų, pažymų pareiškėjas nurodė, kad 2013 m. kovo 28 d. Komisijos nutarimu buvo patvirtinta aukciono laimėtoja ir jai skirta 350 kW skatinimo kvota, taikant 36 ct/kWh, t. y. 10,44 Eur be PVM, be PVM fiksuotą tarifą nuo leidimo išdavimo dienos. Laimėjusi skatinimo kvotų aukcioną, UAB „PPR Investicijos“ 2013 m. birželio 27 d. kreipėsi į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją (toliau – ir Ministerija) su prašymu išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, statant 0,35 MW vėjo jėgainę žemės sklype, esančiame Rūkštėnų kaime, Gražiškių sen., Vilkaviškio r. Inspekcija 2016 m. gegužės 6 d. UAB „PPR Investicijos“ išdavė leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-466 žemės sklype, esančiame Rūkštėnų kaime, Gražiškių sen., Vilkaviškio r. 2017 m. gegužės 24 d. UAB „PPR Investicijos“ kreipėsi į Inspekciją su prašymu išduoti leidimus gaminti elektros energiją, kartu pateikdama 2017 m. gegužės 22 d. energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą, kurioje buvo nurodyta, kad patikrinti elektrinės įrenginiai atitinka ankstesniam įrenginiui (t. y. esamos 250 kW vėjo jėgainės) išduotose pažymose įformintus patikrinimo duomenis, leistinoji generuoti galia – 350 kW, leistinoji naudoti galia – 5 kW. Inspekcija 2017 m. birželio 1 d. UAB „PPR Investicijos“ išdavė leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1134, kurio išdavimo pagrindu nurodytas 2016 m. gegužės 6 d. leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-466. Nauji elektros energijos gamybos pajėgumai pagal 2016 m. gegužės 6 d. leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-466 nebuvo įgyvendinti, naujos jėgainės nebuvo pastatytos, tačiau UAB „PPR Investicijos“ iš UAB „Gaminta“ finansuojant lizingo bendrovei ŠIA „Unicredit Leasing“ įsigijo 250 kW vėjo jėgainę, esančią Rūkštėnų kaime, Gražiškių sen., Vilkaviškio rajone ir ją pertvarkė be nustatyta tvarka gauto leidimo padidinti elektros energijos gamybos pajėgumus nuo 250 kW iki 350 kW. UAB „PPR Investicijos“ leidimo gaminti elektros energiją pagrindu buvo išmokėta 54 706,79 Eur VIAP lėšų.

4. Pareiškėjo nuomone, minėti aktai išduoti pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl naikintini. UAB „KJ 220“ ir UAB „PPR Investicijos“, remiantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 9 dalimi ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymo Nr. 1212 „Dėl veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Išdavimo taisyklės) 18 punktu, kreipėsi į Inspekciją su prašymu išduoti leidimus gaminti elektros energiją.

Iš pateiktų duomenų bei dokumentų matyti, kad tokio kreipimosi pagrindas buvo 2017 sausio 10 d. ir 2017 m. sausio 11 d. išduoti leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-854, Nr. L-855, Nr. L-856, Nr. L-857, Nr. L-858 (UAB KJ 220“) ir 2016 m. gegužės 6 d. leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-466 (UAB „PPR Investicijos“). Kreipdamosi į Inspekciją šiuo pagrindu bendrovės turėjo pateikti ir dokumentus, patvirtinančius, kad buvo pastatyti nauji elektros energetikos objektai (6 vnt. 350 kW galios vėjo jėgainių), t. y. privalėjo pateikti statybos užbaigimo aktus, surašytus Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, ir kad minėtų 6 vnt. 350 kW galios vėjo jėgainių energijos gamybos įrenginiai yra išbandyti ir tinkami eksploatuoti, taip pat atitinka jiems taikomų elektros įrenginių saugos techninių reglamentų ir Lietuvos Respublikoje galiojančių standartų arba kitų Europos Sąjungoje ar tarptautiniu susitarimu patvirtintų standartų reikalavimus, t. y.

Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymas. Tačiau pateikti dokumentai patvirtino, kad naujos 350 kW galios vėjo jėgainės nebuvo pastatytos, o buvo pertvarkytos senosios 250 kW galios vėjo jėgainės, priklausiusios kitiems ūkio subjektams ir kurie turėjo ir šiuo metu tebeturi galiojančius leidimus gaminti elektros energiją 250 kW vėjo jėgainėse. Bendrovės nepateikė ir naujų vėjo jėgainių statybą ar rekonstrukciją patvirtinančių statybos užbaigimo aktų, o pateikė tik statybos užbaigimo aktus, išduotus UAB „Vėjo trauka“, UAB „Makaliukas“, UAB Gregalis“, UAB „Alimera“, UAB „Gaminta“ ir UAB „Top green“.

Bendrovės su prašymais išduoti leidimus gaminti elektros energiją Inspekcijai pateikė 2017 m. gegužės 23 d. energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymas, kurios patvirtino ne naujai pastatytų vėjo jėgainių techninę būklę, o esamų vėjo jėgainių galios padidinimą.

5. Energetikos įrenginių faktinis patikrinimas nebuvo atliktas, energetikos įrenginių techninės būklės pažymai gauti bendrovių pateikti dokumentai patvirtino, jog akcinė bendrovė „ESO“ (toliau – ir AB „ESO“) išdavė prisijungimo sąlygas naujai statomoms vėjo jėgainėms, t. y. galios įrengimui nuo 0 kW iki 350 kW. Pagal šias prisijungimo sąlygas UAB „Energetikos projektai“ suprojektavo vėjo elektrines 350 kW prijungimo prie AB „ESO“ elektros tinklų elektrotechnikos dalis (statinių techninius projektus), minėtų statinių projektų tituliniuose lapuose nurodyta statybos rūšys – naujų statinių statyba, taip pat šių projektų tituliniuose lapuose yra nurodytos ir AB „ESO“ prisijungimo sąlygos naujų vėjo jėgainių statybai ir prijungimui prie centralizuotų elektros tinklų, todėl kartu turėjo būti pateikti ir naujos statybos faktą patvirtinantys statybos užbaigimo aktai. Nežiūrint į tai, kad inspektorius minėtose pažymose teikia nuorodas į AB „ESO“ prisijungimo sąlygas ir patvirtina, kad pažymose nurodyti statiniai atitinka projekto ir teisės aktų reikalavimus, iš tikrųjų šiomis pažymomis buvo patvirtinta, kad pripažintos tinkamomis naudotis ne naujai įrengtas 350 kW galias, bet veikiančių 250 kW galios vėjo jėgainių galios didinimas nuo 250 kW iki 350 kW, kam nebuvo išduotas nei Inspekcijos leidimas galios didinimui nuo 250 kW iki 350 kW, nei AB „ESO“ prisijungimo sąlygos.

6. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „KJ 220“ ir UAB „PPR Investicijos“, gavusios leidimus plėtoti elektros energijos pajėgumus, planuotų šešių 350 kW galios vėjo jėgainių nepastatė, bet iš kitų bendrovių UAB „Alimera“, UAB „Grigalis“, UAB „Vėjo trauka“, UAB „Top green“ ir UAB „Gaminta“ įsigijo jau pastatytas (esančias) šešias veikiančias 250 kW galios vėjo jėgaines ir kurios turėjo ir tebeturi išduotus galiojančius leidimus gaminti elektros energiją (250 kW), remiantis Taisyklių 8.2 punktu, turėjo gauti leidimus gaminti elektros energiją, pagal galiojantį leidimą plėtoti elektros energijos pajėgumus, išduotą esamų elektros energijos įrenginių galios didinimui. Tokio leidimo plėtoti elektros energijos gamybos įrenginių pajėgumus bendrovės nebuvo gavusios, todėl ginčijami leidimai gaminti elektros energiją 350 kW vėjo jėgainėse negalėjo būti išduoti. Kitaip tariant, bendrovių pateikti duomenys ir dokumentai nesudarė teisinės prielaidos išduoti leidimus gaminti elektros energiją minėtų 2017 m. sausio 10 d. leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-854, Nr. L-855, 2017 m. sausio 11 d. leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-856, Nr. L-857, Nr. L-858 ir 2016 m. gegužės 6 d. leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-466 pagrindu.

7. Bendrovės, nusprendusios išplėsti esamų minėtų šešių vėjo jėgainių pajėgumus, viršijančius apimtį, nustatytą anksčiau išduotuose leidimuose gaminti elektros energiją (250 kW), turėjo kreiptis į Inspekciją su atskiru prašymu išduoti naujus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Remiantis šiais leidimais, bendrovės, padidinusios esamų šešių veikiančių vėjo jėgainių galią nuo 250 kW iki 350 kW, privalėjo kreiptis į Inspekciją su prašymu išduoti leidimus gaminti elektros energiją suminei padidintai elektros energijos gamybos įrenginių įrengtajai galiai. Tačiau tuomet, kaip pagrindas išduoti leidimą gaminti elektros energiją, būtų ne pirminiai Bendrovėms išduoti leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ketinant statyti 350 kW vėjo jėgaines, o tuo pačiu ir ne laimėto skatinimo kvotų aukciono sąlygos ir iš jo kilę valstybės įsipareigojimai apmokėti už pagamintą elektros energiją, o leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus didinant vėjo jėgainių galią nuo 250 kW iki 350 kW, tokiu būdu būtų prarasta galimybė gauti valstybės paramą VIAP lėšomis, kurią užtikrino skatinimo kvotų aukciono rezultatai.

8. Inspekcijai, neteisėtai išdavus minėtoms bendrovėms leidimus gaminti elektros energiją galiojančių leidimų plėtoti pagrindu, bendrovėms užtikrinama teisė į fiksuotą tarifą 36 ct/kWh. Atsižvelgiant į tai, kad skatinamasis laikotarpis taikomas 12 metų laikotarpiu nuo leidimo gaminti elektros energiją išdavimo dienos, o skatinimui skirtos lėšos surenkamos iš elektros energijos vartotojų, bendrovėms 12 metų laikotarpiu bus užtikrintas viešuosius interesus atitinkančių lėšų išmokėjimas. Bendrovės naujų vėjo jėgainių nepastatė, todėl norėdamos toliau vystyti veiklą, būtų turėjusios gauti naujus leidimus gaminti elektros energiją ir naujus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Taisyklių 8.2. punkto ir 22 punkto pagrindu pagal bendrąsias sąlygas. Tai reiškia, kad tokiu atveju bendrovėms nebūtų taikomos skatinimo priemonės ir elektra, pagaminta Bendrovių vėjo jėgainių, galėtų būti prekiaujama rinkos sąlygomis, t. y. netaikant fiksuoto tarifo, kuris surenkamas iš Lietuvos gyventojų.

9. Energetikos įrenginių patikrinimo pažymos bei leidimai gaminti elektros energiją buvo išduoti, pažeidžiant Elektros energetikos įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 9 dalį ir Taisyklių 8 punkte nustatytus reikalavimus, teismui panaikinus neteisėtai išduotus administracinius aktus, įmonės, kurioms buvo išmokėtos VIAP lėšos, privalo jas grąžinti (šiuo konkrečiu atveju Lietuvos Respublikai) kaip lėšas, išmokėtas be teisinio pagrindo.

10. Atsakovai UAB „KJ 220“, UAB „PHE LT“ ir UAB „PPR Investicijos“ (toliau – ir Atsakovai) atsiliepime su pareiškėjo pareiškimu nesutiko ir prašė bylą nutraukti praleidus senaties terminus arba pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą. Taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11. Atsakovai nurodė, kad pareiškėjo prašymas iš esmės susiję su Atsakovams išduotų energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymų (toliau – ir Pažymos) ir leidimų gaminti elektros energiją (toliau – ir Leidimai) panaikinimu bei atitinkamų VIAP sumų priteisimu iš Atsakovų Lietuvos Respublikos naudai.

12. Atsakovų nuomone, Inspekcija kreipėsi į pareiškėją tik todėl, kad pati buvo praleidusi senaties terminą skundui paduoti. Inspekcija atsiliepime sutinka su pareiškėjo reikalavimais ir prašo pareiškimą tenkinti. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, situacija, kai pareiškėjas, kaip viešojo administravimo subjektas, administracinį ginčą iš esmės kelia pats su savimi, yra neleistina. Dėl pareikštų reikalavimų patenkinimo Atsakovai patirs itin didelę žalą, nors jų atžvilgiu atsakomybė negali būti taikoma, kadangi visus veiksmus atliko pagal teisės aktuose nurodytus reikalavimus (tą patvirtino pati Inspekcija). Tai lemia, kad pareiškėjo reikalavimai yra nepagrįsti ne tik dėl šalių sutapties) bei dėl pareiškėjo reikalavimų nepagrįstumo veiklą elektros energetikos sektoriuje reglamentuojančių normų atžvilgiu, bet ir dėl žalos, kuri bus padaryta Atsakovams. Atsakovų patirta žala vėliau turės būti atlyginama iš valstybės, nors dėl susidariusios situacijos kaltę turėtų prisiimti būtent Inspekcija.

13. Atsakovai paaiškino, kad, siekdami vykdyti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos šaltinių veiklą, atliko daug teisės aktuose nurodytų veiksmų – dalyvavo Komisijos organizuotame „Skatinimo kvotų paskirstymo aukcione gamintojams, naudojantiems vėjo energiją, kurių elektrinių įrengtoji galia nuo 30 iki 350 kW ir kurios jungiamos prie skirstomojo tinklo“ (toliau – ir Aukcionas), atliko parengiamuosius darbus elektrinių statybai, įsigijo žemės sklypus, derėjosi ir sudarinėjo sutartis dėl elektrinėms reikalingos įrangos įsigijimo, prisijungimo prie elektros tinklų, kreipėsi tuo metu į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus gavimo. Atsisakius išduoti minėtus leidimus, kreipėsi į administracinį teismą, kuris pripažino, kad Ministerija elgėsi neteisėtai, dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo jau kreipėsi į Inspekciją dėl leidimų plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išdavimo, iš naujo atlikinėjo poveikio aplinkai vertinimą ir kitus parengiamuosius darbus, atliko investicijas (įrengė jėgaines, jas parengė eksploatacijai), kreipėsi į Inspekciją dėl Pažymų ir Leidimų išdavimo. Tuo tarpu pareiškime nurodytais reikalavimais Atsakovų veiklą siekiama nutraukti, tokiu būdu kiekvienam iš Atsakovų sukeliant itin didelius nuostolius. Atsakovai, dalyvaudami Komisijos organizuotame Aukcione, įgijo subjektinę teisę į fiksuotą tarifą, kuris turėtų padengti Atsakovų kaštus ir duoti tam tikro dydžio grąžą, tačiau dėl Inspekcijos ir pareiškėjo inicijuoto proceso tokio fiksuoto tarifo mokėjimas Atsakovams jau šiuo metu yra sustabdytas, o vėliau gali būti ir panaikintas. Atsakovams Leidimai išduoti 2017 m. gegužės–lapkričio mėnesiais. Vadinasi, fiksuotas tarifas Atsakovams mokamas tik vienerių metų laikotarpį. Tai reiškia, kad didžiajai nurodyto 12 metų termino daliai Atsakovų subjektinė teisė bus pažeista ir dėl to patirs itin reikšmingą žalą – UAB „KJ 220“ žala sudarytų apie 1 689 351 Eur, UAB „PHE LT“ – 422 338 Eur, o UAB „PPR investicijos“ – taip pat 422 338 Eur.

14. Atsakovai pažymėjo, kad Aukcione jie laimėjo būtent 350 kW skatinimo kvotą. Tai reiškia, kad nepaisant to, jog vėjo jėgainių galios padidinimas (nuo 250 kW iki 350 kW) ir buvo atliktas, tai niekaip nepakeitė skatinimo apimties, kadangi Komisija Atsakovams skyrė būtent 350 kW skatinimo kvotą. Tai paneigia pareiškime nurodytus teiginius, kad Atsakovai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus (tai kartu paneigia ir pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą). Skatinamasis tarifas, kurį gauna Atsakovai, iš esmės yra sudarytas iš vidutinės elektros energijos kainos bei VIAP dalies (kurios mokėjimą Atsakovams teismas, 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pritaikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones, sustabdė).

15. Pareiškimo reikalavimai yra neteisingi ir neteisėti taip pat todėl, kad reikalaujant grąžinti VIAP dalį (kai biržoje rinkos kaina yra 5,8 ct/kWh, o pagal Komisijos nutarimą – 3,613 ct/kWh), iš Atsakovų bus priteisiama nepagrįsta suma. Taip yra todėl, kad, taikant Komisijai patvirtintą vidutinę kainą, VIAP dalis yra didesnė (10,426 ct/kWh-3,613 ct/kWh). Tačiau, jeigu Atsakovai būtų prekiavę elektros energija už rinkos kainą (t. y. 5,8 ct/kWh), tokiu atveju jų nuostoliai (palyginus su situacija, kai iš jų atimama VIAP dalis) būtų gerokai mažesni (skirtumą sudarytų skirtumas tarp 5,8 ct/kWh ir 3,613 ct/kWh). Būtent tai, Atsakovų nuomone, pažeidžia viešąjį interesą, kadangi VIAP lėšos (kurias sumoka visi elektros energijos vartotojai) šiuo konkrečiu atveju naudojamos netinkamai (t. y. skiriamos ne atsinaujinančių išteklių energijos gamintojams, nors yra surenkamos būtent tuo tikslu).

16. Atsakovų nuomone, pareiškime nurodyti reikalavimai yra nepagrįsti ne tik procesiniu atžvilgiu, bet taip pat atsižvelgiant ir į veiklą elektros energetikos sektoriuje reglamentuojančius teisės aktus, o taip pat ir į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatas.

17. Lietuvos Respublikos elektros energijos įstatymo (toliau – ir EEĮ) 17 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog: „licencijos ar leidimo galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, licencijos ar leidimo galiojimas panaikinamas, taip pat licencija ar leidimas yra keičiami Energetikos įstatyme nustatyta tvarka”. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo (toliau – ir EĮ) 21 straipsnio 5 ir 7 dalyse atitinkamai reglamentuojami leidimų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindai, kurių sąrašas yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas, siekdamas, kad būtų panaikinti administraciniai aktai (Inspekcijos išduoti leidimai gaminti elektros energiją) turi įrodyti ir tai, jog egzistuoja aiškus pagrindas Leidimams panaikinti. Aptariamoje situacijoje nei vienas iš pagrindų neegzistuoja. Tokio pagrindo savo pareiškime nenurodė nei pareiškėjas, nei Inspekcija pateiktame skunde. Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju nėra jokio įstatyminio pagrindo panaikinti išduotus Leidimus (taip pat ir Pažymas). Vien šiuo atžvilgiu pareiškėjo reikalavimai laikytini neteisėtais ir nepagrįstais. Tai patvirtina ir tas faktas, kad Atsakovai nebuvo įspėti apie pažeidimus, o Inspekcija nenustatė termino šiems pažeidimams ištaisyti. Be to, net ir tuo atveju, jeigu pažeidimas apskritai egzistuotų (su kuo Atsakovai nesutinka) Leidimų ir Pažymų panaikinimas turėtų būti taikomas tik kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė). Kaip matyti iš EĮ 21 straipsnio 7 dalies, atitinkamas leidimas gali būti panaikinamas tik tuo atveju, jeigu yra leidimo turėtojo kaltė (visi leidimo panaikinimo pagrindai yra susiję išimtinai su leidimo turėtojo kalte). Įstatymų leidėjas nenumatė jokių leidimo panaikinimo pagrindų dėl leidimą išdavusios institucijos (šiuo atveju – Inspekcijos) kaltės. Kadangi Atsakovai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, o Inspekcijos tariamai atliktas pažeidimas taip pat nėra konstatuotas bei, įvertinus EĮ 21 straipsnio 7 dalies normas, pareiškėjo reikalavimas panaikinti Leidimus yra neteisėtas ir nepagrįstas.

18. Pareiškime nurodyti teiginiai, jog galiai padidinti turi būti gautas naujas leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, yra nepagrįsti ir neatitinka tiek teisės aktų reikalavimų, tiek ir pačios Inspekcijos pozicijos. Teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad didinant vėjo jėgainių pajėgumus turėtų būti gaunamas naujas atskiras leidimas, jokios tokius teiginius pagrindžiančios konkrečios teisės normos pareiškėjas nenurodo, o ir pati Inspekcija (Atsakovams išduodama leidimus gaminti elektros energiją) patvirtino, kad nauji leidimai plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus šiems veiksmams nėra reikalingi. Be to, kompetenciją šioje srityje turi tik Inspekcija, nors jokių veiksmų (o konkrečiai – įspėjimo ir termino tariamiems pažeidimams ištaisyti) nesiėmė.

19. Atsakovų nuomone, nepagrįstu laikytinas ir pareiškėjo reikalavimas panaikinti Atsakovams išduotas Pažymas. Kaip matyti iš Taisyklių 18.2 punkto, Pažymos yra vienas iš dokumentų, kuris patvirtina gamintojo valdomų įrenginių technines galimybes vykdyti elektros energijos gamybos veiklą. Pažymos, be kita ko, yra išduodamos vadovaujantis Inspekcijos viršininko 2014 m. lapkričio 27 d. įsakymu Nr. 1V-95 patvirtinto „Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovų dalyvavimo statybos užbaigimo komisijose ir pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą išdavimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) nuostatomis. Aprašo 3 punkte nurodyta, jog patikrinimas, kurio pagrindu išduodama Pažyma, apima išimtinai techninio pobūdžio parametrus – ar atlikti visi reikalingi montavimo, bandymo, matavimo ir paleidimo-derinimo darbai; ar nauji, rekonstruoti ar modernizuoti energetikos įrenginiai yra tinkami naudoti pagal paskirtį ir t. t. Pažymoje užfiksuojama išimtinai techninio pobūdžio informacija, kuri negali būti teisminės kontrolės dalykas, kadangi viešojo intereso gynimo kontekste gali būti vertinamas tik atitinkamu veiksmu (ar) sprendimu teisėtumo klausimas. Tuo tarpu techniniai parametrai apskritai negali būti ginčo dalykas ne tik dėl to, jog teisės aktai neįtvirtina jokių pagrindų, kurių pagrindu Pažymos (kaip techninius ypatumus konstatuojantys dokumentai) gali būti panaikintos, tačiau objektyviai tokia situacija yra negalima, nes nei prokuroras, gindamas viešąjį interesą, nei kitas asmuo negali kvestionuoti konstatuotų techninio pobūdžio faktų teisės normų pagrindu.

20. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, viešojo administravimo subjektas savo paties priimtus administracinius aktus panaikinti gali tik tuo atveju, jeigu tokia jo teisė yra numatyta įstatyme. Inspekcija, siekdama tokių teisės aktų panaikinimo pasinaudojant prokuroro funkcijomis, Atsakovų nuomone, elgiasi neteisėtai – tokiu būdu pažeidžia EĮ ir EEĮ reikalavimus bei VAĮ normas. Todėl pareiškėjo reikalavimai dėl Leidimų ir Pažymų turėtų būti atmetami kaip nepagrįsti ir neteisėti (atitinkamai netenkinant ir išvestinio reikalavimo dėl nepagrįstai įgytų lėšų priteisimo).

21. Nagrinėjamoje byloje nepakaktų konstatuoti vien to, jog Leidimai ir Pažymos tariamai išduoti neteisėtai. Atsižvelgiant į Sprendimais konstatuotą status quo, t. y. minėtais Sprendimais sukurtą padėtį, kad UAB „KJ 220“ ir UAB „PPR investicijos“ turi būti suteikta teisė vystyti elektros energijos gamybos pajėgumus, Leidimų ir Pažymų panaikinimas minėtas bendroves iš esmės sugrąžintų jas į tą pačią padėtį. Tai reiškia, kad šios bendrovės vėl turėtų kreiptis į Inspekciją (dėl leidimo gaminti elektros energiją ir energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos), kas reiškia, jog vėliau rezultato prasme minėtos bendrovės būtų sugrąžintos į dabartinę padėtį, t. y. veiktų taip pat kaip turėdamos Leidimus ir Pažymas. Dėl šios priežasties pareiškimo pagrindu inicijuotas teisminis procesas iš esmės tampa beprasmis. Be to, jis yra žalingas ne tik byloje dalyvaujantiems asmenims (dėl lėšų ir laiko), bet ir valstybei, kadangi dėl Inspekcijos veiksmų (t. y. tariamai neteisėtų Leidimų ir Pažymų išdavimo) pačiai Inspekcijai inicijavus teisminį procesą, Atsakovai bet kuriuo atveju iš valstybės (ir jos atitinkamų institucijų) galės reikalauti žalos atlyginimo.

22. Atsakovai pažymėjo, kad pareiškime nurodyti reikalavimai dėl nepagrįsto praturtėjimo yra nepagrįsti, kadangi neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatų ir šiuo klausimu suformuotos Lietuvos teismų praktikos. Vienas iš pareiškime nurodytų reikalavimų, be kita ko, yra prašymas iš Atsakovų priteisti nepagrįstai įgytas lėšas CK 6.237 ir 6.242 straipsnių pagrindu. Nagrinėjama situacija susidarė tik dėl Inspekcijos veiksmų – pati Inspekcija išdavė ginčijamus administracinius aktus, o šiame procese pati de facto (faktiškai) juos ir ginčija kaip tariamai neteisėtus ir nepagrįstus. Tai pagrindžia, kad ne Atsakovai, tačiau būtent Inspekcija yra atsakinga dėl susidariusios situacijos, o tai reiškia, kad Atsakovų atžvilgiu negali būti taikomos ir nepagrįsto praturtėjimo instituto normos.

23. Atsakovas Inspekcija atsiliepimuose prašė patenkinti pareiškėjo pareiškimą ir panaikinti skundžiamus administracinius aktus. Inspekcija 2019 m. gegužės 23 d. elektroninių ryšių priemonėmis pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Inspekcijos teigimu, ji savo nuomonę ir teisinius argumentus dėl skundžiamų aktų išdėstė kreipimesi į Vilniaus apygardos prokuratūrą su prašymu ginti viešąjį interesą, todėl atsiliepime kreipimesi nurodytų motyvų nekartoja.

25. Dėl šešių veikiančių 250 kW galios vėjo jėgainių rekonstrukcijos Inspekcija nurodė, kad jos turimi duomenys patvirtina, kad šešių veikiančių 250 kW galios vėjo jėgainių galia, UAB „KJ 220“ ir „PPR Investicijos“ įsigijus minėtas vėjo jėgaines, nebuvo padidinta nuo 250 kW iki 350 kW, t. y. duomenys įrodo, kad minėtos vėjo jėgainės jų pastatymo dieną faktiškai turėjo sumontuotus 350 kW galios generatorius ir kad operatoriaus tinklas buvo pajėgus priimti vėjo jėgainių perduodamą į tinklą galią. Tai, kad bendrovės neatliko minėtų 250 kW galios vėjo jėgainių galios didinimo iki 350 kW, t. y. neatliko šių vėjo jėgainių rekonstrukcijos, įrodo ir jų Inspekcijai pateikti UAB „Energetikos projektai“ parengti vėjo elektrinių 350 kW statybos projektų elektrotechninės dalies techniniai projektai. Minėtais projektais buvo suprojektuoti operatoriaus elektros tinklo parametrų perskaičiavimai, t. y. skaičiavimais buvo vertinama projektuojamų pagal AB „ESO“ išduotas prisijungimo sąlygas 350 kW leistinosios generuoti galios vėjo elektrinių įtaka AB „Energijos skirstymo operatorius“ skirstomajam tinklui ir įrenginiams. Jokių techninių sprendimų, susijusių su generatoriaus galios didinimu, minėtuose projektuose nebuvo numatyta (pavyzdžiui, vėjo jėgainių galiai padidėjus nuo 250 kW iki 350 kW, AB „ESO“ dalyje nebuvo numatyta keisti (storinti) elektros kabelių). Be to, minėtuose projektuose pateikiamos išvados, kad skirstomojo tinklo esami įrenginiai, atsižvelgiant į darbo srovę, yra tinkami projektuojamų vėjo elektrinių prijungimui. Šios operatoriaus elektros tinklo dalies projektavimo darbus, susijusius su operatoriaus tinklo parametrų perskaičiavimu, atlikusios įmonės išvados patvirtina, kad operatoriaus AB „ESO“ tinklas buvo pajėgus priimti vėjo jėgainių generuojamą 350 kW galią ir kad jokių pakeitimų, susijusių su galios didinimu nuo 250 kW iki 350 kW atlikti nereikėjo.

26. Inspekcijos nuomone, nežiūrint to, kad UAB „KJ 220“ ir „PPR Investicijos“ įgytos 250 kW vėjo jėgainės galbūt faktiškai buvo pastatytos su 350 kW galios generatoriais, kurie faktiškai gamino didesnį nei leidimuose gaminti nurodytą elektros energijos kiekį; kad operatoriaus elektros tinklo dalis buvo pritaikyta priimti faktiškai vėjo jėgainių generuojamą elektros energijos kiekį, UAB „KJ 220 ir PPR investicijos buvo būtina formaliai atlikti minėtų vėjo jėgainių „rekonstrukciją“, t. y. esamų 250 kW galios vėjo jėgainių galią padidinti iki 350 kW, perskaičiuojant operatoriaus tinklo parametrus, nes minėtos vėjo jėgainės formaliai negalėjo generuoti didesnės, nei nurodyta leidimuose, galios ir jos perduoti į operatoriaus tinklą. UAB „KJ 220“ ir „PPR Investicijos“, gavusios leidimus plėtoti elektros energijos pajėgumus, nepradėjusios statyti planuotų šešių 350 kW galios vėjo jėgainių, iš kitų bendrovių UAB „Alimera“, UAB „Grigalis“, UAB „Vėjo trauka“, UAB „Top green“ ir UAB „Gaminta“ galbūt įsigijusios planuojamų vėjo jėgainių pastatymo vietose jau pastatytas (esančias) šešias veikiančias 250 kW galios (faktiškai 350 kW galios) vėjo jėgaines ir atlikusios tik „formalią šių vėjo jėgainių rekonstrukciją“, neteisėtai, pažeisdamos teisės aktų reikalavimus, kreipėsi į Inspekciją, prašydamos išduoti leidimus gaminti elektros energiją leidimų plėtoti pagrindu, t. y. Bendrovės, besikreipdamos į Inspekciją dėl leidimų gaminti elektros energiją, pateikė dokumentus, neva įrodančius, jog „formaliai“ rekonstruotos šešios veikiančios vėjo jėgainės yra naujai pastatytos 350 kW galios vėjo jėgainės.

27. UAB „KJ 220“ ir UAB „PPR Investicijos“, kreipdamosi į Inspekciją su prašymais išduoti energetikos įrenginių techninės būklės pažymas, vadovaudamosi Aprašu, privalėjo Inspekcijai pateikti Aprašo 1 priedo 1 dalyje nurodytus dokumentus – energetikos įrenginio elektrotechninės dalies projektus, statybą leidžiančius dokumentus (kadangi vėjo jėgainės laikytinos ypatingais statiniais, statybą leidžiantys dokumentai privalėjo būti pateikti); kompleksinių bandymų aktus, statinių statybos darbo komisijų aktus ir kt. dokumentus. UAB „KJ 220“ ir PPR Investicijos“ ne tik kad nepateikė Inspekcijai Alytaus teritorinio skyriaus pareigūnui Aprašo 1 priedo 1 dalyje nurodytų dokumentų, bet pateikė, be to, ir neteisingus duomenis (dokumentus), pavyzdžiui, Aprašo 1 priedo 1 dalies 3 punkte numatytas dokumentas – leidimas plėtoti elektros energijos pajėgumus nesiderina su kitais Aprašo 1 priedo 1 dalyje pateiktais dokumentais – leidimas plėtoti elektros energijos pajėgumus pateiktas kaip naujo objekto, o kiti dokumentai, pavyzdžiui, energetikos įrenginio elektrotechninės dalies projektas, pateikti kaip esamo 250 kW galios objekto rekonstrukcijos dokumentai, o ne naujo objekto statybos dokumentai. Inspekcijos pareigūnas pagal Aprašo 91 punktą privalėjo pranešti, kad būtina pateikti trūkstamus dokumentus ir patikslinti informaciją (dėl leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus atitikimo kitiems pridedamiems dokumentams). Kadangi nebuvo pagrindo vykdyti energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimų, laikytina, kad Inspekcijos pareigūno išduotos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos yra išduotos neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Komisija atsiliepime su pareiškimu sutiko ir palaikė jame išdėstytus reikalavimus.

29. Komisija nurodė, kad elektros energijos sektoriaus organizavimo bendrąsias taisykles įtvirtina 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinti Direktyvą 2003/54/EB (toliau – ir Direktyva 2009/72/EB), kurios 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės narės elektros energijos sektoriuje veikiančioms įmonėms gali nustatyti įpareigojimus teikti bendros ekonominės svarbos viešąsias paslaugas, kurie gali būti susiję su saugumu, įskaitant tiekimo saugumą, reguliarumą, atsinaujinančių išteklių ir klimato apsaugą. Tokie įpareigojimai turi būti aiškiai apibrėžti, skaidrūs, nediskriminaciniai, patikrinami ir turi užtikrinti Bendrijos elektros energijos įmonėms vienodas galimybes teikti paslaugas nacionaliniams vartotojams. Lietuva, įgyvendindama Direktyvą 2009/72/EB, perkelia atitinkamas nuostatas į nacionalinius įstatymus. EĮ nustatyta, kad VIAP – „įstatymų nustatytais atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybės įpareigojimu energetikos įmonių teikiamos viešuosius interesus atitinkančios paslaugos, kuriomis siekiama įgyvendinti valstybės energetikos, ūkio ir (ar) aplinkos apsaugos politikos strateginius tikslus energetikos sektoriuje ir apginti teisėtus visuomenės interesus“ (2 str. 38 d.). Kadangi Komisijai yra pavesta užtikrinti VIAP administravimo priežiūrą, todėl Komisija yra suinteresuota, kad VIAP lėšos būtų administruojamos tinkamai ir skaidriai, užtikrinami vartotojų elektros energetikos sektoriuje interesai. Atsižvelgiant į tai, Komisija palaiko pareiškėjo pareiškime išdėstytus reikalavimus.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltpool“ atsiliepimuose prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Sprendžiant bylą iš esmės, prašė atsižvelgti į galiojantį teisinį reguliavimą, pagal kurį VIAP lėšos visais atvejais tiesiogiai ar netiesiogiai yra mokamos į ir iš VIAP lėšų fondo, kurį administruoja VIAP lėšų administratorius ir kuris nėra ir negali būti laikomas nei VIAP lėšų administratoriaus, nei VIAP lėšas faktiškai surenkančio ar išmokančio subjekto biudžeto dalimi.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo AB „Energijos skirstymo operatorius“ atsiliepime prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, teismas, nustatęs, kad Inspekcija iš tikrųjų nesilaikė pareiškime nurodytų administracinių procedūrų bei taisyklių, ir šios klaidos (reikšmingi Inspekcijos veiklos trūkumai) turėjo esminės įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui, turėtų panaikinti skundžiamus administracinius aktus bei užtikrinti šių aktų sukeltų padarinių visišką pašalinimą. Tuo atveju, jeigu administracinės bylos nagrinėjimo metu bus nustatyta, kad per 2017–2018 m. laikotarpį UAB „KJ 220“, UAB „PPR Investicijos“ ir UAB „PHE LT“ gauta valstybės parama minėtoms įmonėms buvo išmokėta neteisėtai ir nepagrįstai, šios VIAP lėšų sumos turėtų būti priteistos ne AB „ESO“ naudai, o tiesiogiai grąžintos už VIAP lėšų surinkimą ir tvarkymą atsakingai UAB „Baltpool“.

32. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi pritaikė reikalavimo užtikrinimo priemones: 1) sustabdė VIAP išmokėjimą lėšų, mokamų UAB „KJ 220“ iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ biudžeto pagal: a) 2017 m. birželio 1 d. Inspekcijos išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1135; b) 2017 m. birželio 1 d. Inspekcijos išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1137; c) 2017 m. birželio 1 d. Inspekcijos išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1138; d) 2017 m. birželio 1 d. Inspekcijos išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1139; 2) sustabdė VIAP išmokėjimą lėšų, mokamų UAB „PHE LT“ iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ biudžeto pagal 2017 m. lapkričio 30 d. Inspekcijos išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1444; 3) sustabdė VIAP išmokėjimą lėšų, mokamų UAB „PPR Investicijos“ iš AB „Energijos skirstymo operatorius“ biudžeto pagal 2017 m. birželio 1 d. Inspekcijos išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1134.

II.

33. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 11 d. sprendimu pareiškėjo pareiškimą tenkino iš dalies: panaikino UAB „KJ 220“ Inspekcijos išduotus leidimus gaminti elektros energiją: 2017 m. birželio 1 d. Inspekcijos išduotus leidimus gaminti elektros energiją Nr. L-1139, Nr. L-1138, Nr. L-1137, Nr. L-1135; panaikino UAB „PHE LT“ 2017 m. lapkričio 30 d. Inspekcijos išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1444; panaikino UAB „PPR Investicijos“ 2017 m. birželio 1 d. Inspekcijos išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1134; priteisė iš UAB „KJ 220“ Lietuvos Respublikos naudai 221 029,35 Eur viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įpareigojant UAB „KJ 220“ grąžinti nurodytą sumą į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą uždarosios akcinės bendrovės „Baltpool“ sąskaitos Banke OP Corporate Bank plc, Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė iš UAB „PHE LT“ Lietuvos Respublikos naudai 28 757,34 Eur viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įpareigojant UAB „PHE LT“ grąžinti nurodytą sumą į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą uždarosios akcinės bendrovės „Baltpool“ sąskaitos Banke OP Corporate Bank plc, Nr. (duomenys neskelbtini); priteisė iš UAB „PPR Investicijos“ Lietuvos Respublikos naudai 54 706,79 Eur viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, įpareigojant UAB „PPR Investicijos“ grąžinti nurodytą sumą į Lietuvos Respublikos VIAP lėšų fondą, administruojamą uždarosios akcinės bendrovės „Baltpool“ sąskaitos Banke OP Corporate Bank plc, Nr. (duomenys neskelbtini); administracinę bylą Nr. eI-582-815/2019 dėl reikalavimų panaikinti uždarajai akcinei bendrovei „KJ 220“ 2017 m. gegužės 23 d.

Inspekcijos išduotas Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymas Nr. 17ĮP2-181400, Nr. 17ĮP2-181392, Nr. 17ĮP2-181397, Nr. 17ĮP2-181396 ir Nr. 17ĮP-181387 bei panaikinti UAB „PPR Investicijos“ 2017 m. gegužės 22 d. Inspekcijos išduotą Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 17ĮP2-181394 nutraukė; Inspekcijos bei UAB „KJ 220“ prašymų atlyginti bylinėjimosi išlaidas netenkino.

34. Teismas nustatė, kad:

34.1. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija organizavo skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną, kuris vyko nuo 2012 m. spalio 11 d. iki 2013 m. kovo 28 d. Bendrovės, laimėjusios aukcioną, ir pradėję gaminti elektros energiją, įgijo teisę į viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas. Dalyvaudami aukcione, dalyviai nurodė, kad ketina statyti naujas vėjo jėgaines, o dalis dalyvių iš aukciono buvo pašalinti dėl dvigubo finansavimo draudimo reikalavimų neatitikimo. Aukcioną laimėjo UAB „AREA ENERGY“, „KJ 220“, „RR INVEST“, „PPR Investicijos“, UAB „Vertikalus lūžis“, UAB „Lašų duona“, UAB „Pabalnotas vėjas“, UAB „Vėjo gama“, UAB „Gwemergy“.

34.2. Aukcioną laimėjusios bendrovės gavo leidimus plėtoti gamybos pajėgumus, pastatant naujas vėjo jėgaines. Priimti skundžiami administraciniai aktai: Rūkštėnų vėjo jėgainei išduoti: UAB „PPR investicijos“ 2016 m. gegužės 6 d. leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-466, 2017 m. birželio 1 d. leidimas gaminti elektros energiją Nr. L-1134, 2017 m. gegužės 22 d. techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 7ĮP2-181394. Grajauskų vėjo jėgainei išduoti: UAB „KJ220“ 2017 sausio 10 d. leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-855, 2017 m. birželio 1 d. leidimas gaminti elektros energiją Nr. L-1139, 2017 m. gegužės 23 d. techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 7ĮP2-181400. Skroblų vėjo jėgainei išduoti: UAB „KJ220“ 2017 m. sausio 11 d. leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-857, 2017 m. birželio 1 d. leidimas gaminti elektros energiją L-1138, 2017 m. gegužės 23 d. techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 7ĮP2-181392. Aistiškių vėjo jėgainei išduoti UAB „KJ220“ 2017 m. sausio 11 d. leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-858, 2017 m. birželio 1 d. leidimas gaminti elektros energiją L-1137, 2017 m. gegužės 23 d. techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 7ĮP2-181397. Kalvarijos g. 10 vėjo jėgainei išduoti: UAB „KJ220“ 2017 m. sausio 11 d. leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus Nr. L-856, 2017 m. birželio 1 d. leidimas gaminti elektros energiją L-1135, 2017 m. gegužės 23 d. techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 7ĮP2-181396. Beržų g. 38 vėjo jėgainei išduoti UAB „PHE LT“ 2017 m. lapkričio 30 d. leidimas gaminti elektros energiją Nr. L-1444, 2017 m. gegužės 23 d. techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 7ĮP2-181387.

34.3. Inspekcija 2018 m. liepos 27 d. Vilniaus apygardos prokuratūrai pateikė prašymą Nr. 2R-2558 „Dėl prašymo ginti viešąjį interesą“, kuriame prašė prokuratūros ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą su prašymu panaikinti Inspekcijos 2017 m. birželio 1 d. UAB „KJ 220“ išduotus leidimus gaminti elektros energiją Nr. L-1135, Nr. L-1136, Nr. L-1137, Nr. L-1138, Nr. L-1139 ir UAB „PPR Investicijos“ 2017 m. birželio 1 d. išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1134, 2017 m. gegužės 23 d. energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymas Nr. 17ĮP2-181400, Nr. 17ĮP2-181396, Nr. 17ĮP2-181397, Nr. 17ĮP2-181392, Nr. 17ĮP-181387 ir 2017 m. gegužės 22 d. energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 17ĮP2-181394.

35. Teismas nurodė, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą per mėnesį nuo tada, kai Inspekcija 2018 m. liepos 27 d. Vilniaus apygardos prokuratūrai pateikė prašymą Nr. 2R-2558 „Dėl prašymo ginti viešąjį interesą“, t. y. nepraleisdama Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyto termino kreiptis į teismą, todėl atsakovų UAB „KJ 220“, „PPR Investicijos“, „PHE LT“ prašymo bylą nutraukti dėl praleistų procesinių terminų netenkino.

36. Teismas pažymėjo, kad aukcione gamintojai galėjo dalyvauti statydami naujus, neeksploatuotus ir neprijungtus prie tinklo įrenginius arba galėjo plėsti esamų, t. y. jau pastatytų ir prijungtų prie tinklo įrenginių gamybos įrenginių galią aukcione laimėtos skatinimo kvotos dydžiu. (Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 1 str. 4–5 d., 13 str., 14 str. 11 d., 20 str. 3 d.; Aukcionų nuostatų patvirtinimo 9, 12, 34.3-34.4 p.; Skatinimo aprašo 31, 60, 62 p.; Komisijos 2019 m. kovo 27 d. raštas). Atsakovai suprato/turėjo suprasti aukciono tikslą ir dalyvaudami aukcione deklaravo, kad statys naujas vėjo jėgaines.

36.1. UAB „PPR investicijos“, dalyvaudama aukcione deklaravo, kad Rūkštėnų k., Gražiškių sen., Vilkaviškio rajono savivaldybėje, pastatys 350 kW instaliuotos elektros gamybos įrenginius (elektrinę), elektros gamybai naudojančius vėjo atsinaujinančius energijos išteklius. Prašydama išduoti leidimus plėtoti gamybos pajėgumus, UAB „PPR investicijos“ teigė, kad bus statoma nauja vėjo jėgainė. Iš bendradarbiavimo su institucijomis UAB „PPR Investicijos“ turėjo suprasti, kad leidimas plėtoti gamybos pajėgumus išduodamas tik naujai įrengtoms vėjo jėgainėms.

36.2. UAB „KJ 220“ dalyvaudama aukcione deklaravo, kad įrengs naują vėjo jėgainę. Iš dokumentų matyti, kad „KJ 220“ deklaruoja, kad adresu Grajauskų k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav. bus statoma elektrinė. Iš dokumentų taip pat matyti, kad gamintojas įsipareigoja Grajauskų k., Bartninkų sen., Vilkaviškio r. sav., pastatyti 350 kW instaliuotos elektros gamybos įrenginius (elektrinę), elektros gamybai naudojančius vėjo atsinaujinančius energijos išteklius. Prašydama išduoti leidimus plėtoti gamybos pajėgumus „KJ 220“ taip pat teigė, kad bus statoma nauja vėjo jėgainė. Iš bendravimo su institucijomis „KJ 220“ turėjo suprasti, kad leidimas plėtoti gamybos pajėgumus bus išduodamas tik naujai įrengtoms vėjo jėgainėms.

37. Teismas sutiko su pareiškėjo ir Inspekcijos treiginiais, kad UAB „KJ 220“, „PPR investicijos“, „PHE LT“ eksploatuojamos vėjo jėgainės, už kurių gaminamą elektros energiją bendrovės gavo skatinamąjį tarifą aukciono metu, neatitinka aukciono sąlygų. Bendrovės neįrengė naujų vėjo jėgainių, taip pat nepraplėtė jų pajėgumų papildomais 350 kW (tokių duomenų atsakovai į bylą nepateikė), todėl nepagrįstai gavo VIAP lėšas. Inspekcija pateikė ir aplinkybes, jog pastatytosios vėjo jėgainės įsigytos iš susijusių asmenų. Teismas darė išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog dalyvavusios Aukcione bendrovės žinojo aukciono sąlygas, jos neįgijo jokių teisėtų lūkesčių dėl skatinamojo tarifo eksploatuojamų įrenginių gaminamai elektros energijai gaminti. Atsakovų ir iš Aukciono pašalintų įmonių, iš kurių atsakovai įsigijo įrenginius, sąsaja suponuoja, kad atsakovai žinojo/negalėjo nežinoti, jog Techninės būklės patikrinimo pažymos ir skundžiami leidimai gaminti išduoti nepagrįstai ir jie neturi teisės į skatinamąjį tarifą.

38. Teismas konstatavo, kad UAB „KJ 220“ 2017 m. gegužės 23 d. Inspekcijos išduotos Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos Nr. 17ĮP2-181400, Nr. 17ĮP2-181392, Nr. 17ĮP2-181397, Nr. 17ĮP2-181396 ir Nr. 17ĮP-181387 bei UAB „PPR Investicijos“ 2017 m. gegužės 22 d. Inspekcijos išduota Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 17ĮP2-181394 negali būti laikomos atitinkančiomis faktines aplinkybes, jų turinys yra prieštaringas. Teismas sprendė, kad minėtos pažymos, kuriose konstatuojami faktai, negali būti laikomos administraciniais aktais, kurias administracinis teismas galėtų panaikinti, todėl šioje apimtyje administracinę bylą nutraukė Administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

39. Teismas nurodė, kad skundžiami leidimai išduoti, vadovaujantis minėtomis Techninės būklės patikrinimo pažymomis, kurios negali būti laikomos atitinkančiomis faktines aplinkybes, jų turinys yra prieštaringas, todėl skundžiami leidimai turi būti naikinami, kaip nepagrįsti tikrovę atitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis (VAĮ 8 str. 1 d.). Panaikinus ginčijamus leidimus, atsakovai neturi teisės į viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas ir turi grąžinti gautas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšas Lietuvos Respublikai.

III. 40. Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo apeliacinius skundus padavė pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuroras, ginantis viešąjį interesą, ir atsakovai UAB „KJ 220“ ir UAB „PRP Investicijos“, UAB „PHE LT“, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba.

41. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo dalį, kuria administracinė byla nutraukta, ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti visiškai.

42. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino individualaus pobūdžio administracinio akto požymius bei nepagrįstai ginčijamų Inspekcijos išduotų Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymų nelaikė individualaus pobūdžio administraciniais aktais, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą bylos dalį nutraukti.

43. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl sąlygų bei pagrindų nutraukti administracinės bylos dalį dėl Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymų panaikinimo. Pareiškėjo teigimu teismas nepagrįstai ginčijamų Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduotų Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymų nelaikė individualaus pobūdžio administraciniais aktais. Šios pažymos nelaikytinos tarpiniais ar, kaip nurodyta skundžiamame teismo sprendime, aktais, kuriuose konstatuojami faktai, dėl šių aspektų: (1) remiantis 2000 m. liepos 20 d. redakcijos Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 (toliau – EEĮ) 16 straipsniu, elektros energetikos sektoriuje vykdoma veikla inter alia elektros energijos gaminimo, elektros energijos pajėgumų plėtojimo yra reguliuojama leidimais; (2) pagal EEĮ 16 straipsnio 9 dalį leidimas gaminti elektros energiją gali būti išduodamas tik tuomet, kai įvykdomi atitinkami šio įstatymo nustatyti reikalavimai, įskaitant dokumentų, įrodančių, kad pastatytas naujas ar rekonstruotas elektros energetikos objektas yra užbaigtas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis ir kai pateikti dokumentai, įrodantys, kad elektros energijos gamybos įrenginiai yra išbandyti ir tinkami eksploatuoti, t. y. gavus ginčijamas energetikos įrenginių patikrinimo pažymas.

44. Energetikos objektų ir energetikos įrenginių tinkamumo naudoti patikrinimo metu įvertinama, ar energetikos objektas ir (arba) įrenginys pastatytas, rekonstruotas pagal statinio projekto sprendinius, ar statinio projekto sprendiniai neprieštarauja teisės aktų reikalavimams bei energetikos įrenginių gamintojų įrengimo ir eksploatavimo instrukcijoms, ar atlikti visi energetikos įrenginių montavimo, bandymo, matavimo, paleidimo ir derinimo darbai. Šios Inspekcijos funkcijos įvykdymo rezultatu – energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos išdavimu – iš esmės baigiamas leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus bendrovėms suteiktų teisių įgyvendinimas.

45. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo procedūra apima energetikos objektų ir įrenginių patikrinimą, įskaitant jų atitiktį projektui, esminiams statinio reikalavimams bei galimybe juos saugiai, patikimai naudoti pagal paskirtį. Pagal Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-261 „Dėl energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo (toliau – Kontrolės tvarkos aprašas) 14.4 punktą, šia pažyma yra patvirtinamas juridinis faktas, kad vėjo jėgainė yra saugi ir tinkama eksploatuoti. Kitaip tariant, asmeniui (savininkui) yra suteikiama teisė pradėti įrenginio faktinį naudojimą. Be to, tokia administracinės procedūros pabaigimo forma yra įgyvendinama viena iš Valstybinei energetikos inspekcijai įstatymais suteiktų valstybinės kontrolės funkcijų (t. y. energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos išdavimas).

46. Nenustatydamas Inspekcijos teisės panaikinti šias pažymas, įstatymų leidėjas iš esmės patvirtino, kad energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma sukuria asmeniui atitinkamas teises, dėl ko viešojo administravimo subjektas, nustatęs neteisėtumo faktą, negali pats tokio akto panaikinti. Teisė viešojo administravimo subjektui prašyti pateikti naujus (papildomus) duomenis suteikta tik iki tokios pažymos išdavimo momento.

47. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad tai suponuoja, jog ginčijamos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo apibrėžtus individualaus pobūdžio administracinių aktų požymius. Nagrinėjamoje byloje pripažinta, kad vėjo jėgainės buvo įsigytos iš susijusių asmenų; kad visos įsigytos vėjo jėgainės turėjo galiojančius leidimus gaminti 250 kW; kad bendrovių „KJ 220“, „PPR investicijos“ „PHE LT“ neįrengė naujų vėjo jėgainių, taip pat nepraplėtė jų pajėgumų papildomais 350 kW, todėl nepagrįstai gavo VIAP lėšas. Taigi, vėjo jėgainių galia buvo formaliai padidinta nuo 250 kW iki 350kW. Tačiau elektros energijos gamybos galios padidinimui Bendrovės neturėjo Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyto leidimo plėtoti elektros energijos pajėgumus. Minėta, kad atitinkama veikla, įskaitant ir elektros energijos pajėgumų plėtojimo, elektros energetikos sektoriuje yra reguliuojama išduodant atitinkamus leidimus, todėl nesant nustatyta tvarka išduoto leidimų plėtoti elektros energijos pajėgumus papildomai išplečiant vėjo jėgainių galią, ginčo vėjo jėgainių pertvarkymas apskritai negalėjo būti pradedamas bei vykdomas. Ginčijamomis energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymomis kartu yra užbaigiamas elektros energetikos įrenginio galios plėtojimas, suteikiama teisė pradėti eksploatuoti elektros energetikos įrenginį, todėl ginčijamų pažymų panaikinimas leistų užtikrinti aukščiau nurodytais teisės aktais nustatytų elektros energetikos objektų pertvarkymo sąlygų bei tvarkos įgyvendinimą, o tuo pačiu ir visa apimtimi apgintų pažeistą viešąjį interesą – ne tik teisės į VIAP lėšas panaikinimą (kas užtikrinta priimtu pirmosios instancijos teismo sprendimu), bet ir įpareigotų vėjo jėgainių savininkus vėjo jėgainių galios padidinimą realizuoti laikantis imperatyvių teisės aktų reikalavimų (inter alia atitinkamų leidimų plėtoti elektros energijos pajėgumus gavimą).

48. Šiuo aspektu pareiškėjas nurodo Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinę bylą Nr. I-2095-602/2011 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. AS-1021-261/2016.

49. Vilniaus apygardos administracinio teismo nagrinėtoje administracinėje byloje Nr. 1-2095-602/2011 buvo sprendžiamas klausimas dėl Valstybinės energetikos inspekcijos viršininko įsakymo, kuriuo pripažintas netekusiu galios dujų įrenginių (tiekimo sistemų, dujas naudojančių įrenginių ir prietaisų) techninės būklės patikrinimo aktas - pažyma teisėtumo klausimas. Šioje byloje teismas iš esmės konstatavo, jog energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos yra administraciniai aktai, kurie gali būti ginčijami teisme, nes jomis subjektui suteikiamos (sukuriamos) atitinkamos apimties teisės.

50. Administracinėje byloje Nr. AS-1021-261/2016, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl energetikos įrenginių techninės būklės pažymos išdavimo teisėtumo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Šiaulių teritorinio skyriaus 2016 m. rugpjūčio 25 d. Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma nėra tik tarpinis konstatuojamojo pobūdžio dokumentas, nes pažymoje konstatuota sumontuotų ir išbandytų elektros tinklų bei jų priklausinių ne tik atitiktis projekto, norminių teisės aktų reikalavimams, bet ir galimybė naudoti juos pagal paskirtį, o tokia Inspekcijos išvada, pasak teismo, lemia šio administracinio akto galutinumą. Be to, LVAT nurodė, kad Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-261 patvirtinto Energetikos valstybinės kontrolės ir vartotojų energetikos įrenginių kontrolės tvarkos aprašo 33 punkto nuostatos numato, jog Valstybinės energetikos inspekcijos pareigūnų sprendimai, tarp kurių ir šio aprašo 8.6 punkte (redakcija, galiojusi skundžiamų pažymų išdavimo metu) numatyta energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

51. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (prieš reorganizaciją Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos) (toliau – Taryba) apeliaciniame skunde prašo panaikinti skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria administracinė byla Nr. eI-582-815/2019 dėl reikalavimų panaikinti UAB „KJ 220“ 2017 m. gegužės 23 d. Inspekcijos išduotas Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymas Nr. 17ĮP2-181400, Nr. 17ĮP2-181392, Nr. 17ĮP2-181397, Nr. 17ĮP2-181396 ir Nr. 17ĮP-181384 bei panaikinti UAB „PPR Investicijos“ 2017 m. gegužės 22 d. Inspekcijos išduotą Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 17ĮP2-181394 nutraukta, bei kuria netenkintas Inspekcijos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas, ir bylą dėl šių reikalavimų ir prašymų perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir Inspekciją pakeisti jos teisių perėmėju – Taryba.

52. Taryba apeliacinį skundą grindžia iš esmės analogiškais argumentais kaip ir pareiškėjas. Taryba yra įsitikinusi, kad teismas šioje byloje netinkamai aiškino individualaus pobūdžio administracinio akto požymius bei nepagrįstai ginčijamų Inspekcijos išduotų Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymų nelaikė individualaus pobūdžio administraciniais aktais, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą nutraukti bylos dalį.

53. Taryba akcentuoja, kad nėra pagrindo teigti, jog UAB „KJ 220“ 2017 m. gegužės 23 d. Inspekcijos išduotos Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos Nr. 17ĮP2-181400, Nr. 17ĮP2-181392, Nr. 17ĮP2-181397, Nr. 17ĮP2-181396 ir Nr. 17ĮP-181387 bei UAB „PPR Investicijos“ 2017 m. gegužės 22 d. Inspekcijos išduota Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma Nr. 17ĮP2-181394, kuriose konstatuojami faktai, negali būti laikomos administraciniais aktais. Pačiose pažymose konstatuota UAB „KJ 220“, UAB „PPR Investicijos“ ir UAB „PHE LT“ sumontuotų ir išbandytų vėjo jėgainių ne tik atitiktis projekto, norminių teisės aktų reikalavimams, bet ir galimybė naudoti juos pagal paskirtį, kas lemia šių administracinių aktų galutinumą. Be to, Kontrolės tvarkos aprašo 33 punkto nuostatos nustato, kad Inspekcijos pareigūnų sprendimai, tarp kurių ir šio aprašo 8.6. punkte numatytos Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

54. Tai, kad Inspekcijos išduodamos energetikos įrenginių techninės būklės įvertinimo pažymos yra individualus administraciniai aktai, patvirtina ir jų sukeliamos pasekmės – be minėtų pažymų gamintojų (i) įrenginiai nebus prijungti prie operatoriaus tinklo; (ii) gamintojui nebus išduotas leidimas gaminti elektros energiją; (iii) energetikos objekto (įrenginio) statytojui nepateikus pažymos nebus leidžiama eksploatuoti naujai įrengtų ar rekonstruotų elektros ir šilumos įrenginių.

55. Nei EEĮ, nei Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2016 m. liepos 26 d. įsakymu „Dėl Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Inspekcijos nuostatai (nuostatų redakcija, aktuali nagrinėjamos bylos kontekste) nesuteikė teisės Inspekcijos viršininkui panaikinti (pripažinti netekusiais galios) administracinio pobūdžio aktų, kuriais subjektams suteiktos tam tikros teisės; tokio administracinio akto teisėtumo klausimą sprendžia teismas. Nenustatydamas minėto teisinio reguliavimo, įstatymų leidėjas iš esmės patvirtino, kad energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažyma sukuria asmeniui atitinkamas teises, dėl ko viešojo administravimo subjektas, nustatęs neteisėtumo faktą, negali pats tokio akto panaikinti. Teisė viešojo administravimo subjektui prašyti pateikti naujus (papildomus) duomenis suteikta tik iki tokios pažymos išdavimo momento (Kontrolės tvarkos aprašo 15 p.).

56. Ginčijamų energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos suteikia teisę pradėti eksploatuoti elektros energetikos įrenginį, todėl jų panaikinimas leistų užtikrinti įstatymais nustatytų elektros energetikos objektų pertvarkymo sąlygų bei tvarkos įgyvendinimą, o tuo būdu ir visa apimtimi apgintų pažeistą viešąjį interesą.

57. Atsakovo teigimu, teismas netinkamai aiškino Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalį ir nepagrįstai netenkino Inspekcijos, kuri palaikė pareiškėjo pareiškimą, prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

58. Atsakovas UAB „PHE LT“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo patikslintą pareiškimą atmesti. UAB „PHE LT“ teigimu, teismas tik perrašė faktines aplinkybes, tačiau neišnagrinėjo Atsakovų pateiktų argumentų, dėl jų nepasisakė visiškai, nemotyvavo padarytų išvadų, kokiu pagrindu ir kodėl yra panaikinti leidimai gaminti elektros energiją, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Bendrovė laikosi nuomonės, kad ji nesiekė jokių neteisėtų tikslų ar kitu būdu nesielgė neteisėtai, o vykdė tik Inspekcijos nurodymus, todėl visa rizika ir atsakomybė už patirtas išlaidas ir negautas pajamas tenka ne bendrovei, o valstybei, kurios įgaliota Inspekcija veikė.

59. Atsakovai UAB KJ 220“ ir UAB „PRP Investicijos“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 25 d. sprendimą toje dalyje, kurioje pareiškėjos reikalavimai patenkinti, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, 2019 m. kovo 18 d. pareiškimą dėl administracinių aktų panaikinimo ir nepagrįstai išmokėtų lėšų grąžinimo kaip nepagrįstą. Atsakovai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes išsamiai gali paaiškinti ir išdėstyti bylai reikšmingas aplinkybes, kurių iš esmės netyrė pirmosios instancijos teismas, taip pat žodinis bylos nagrinėjimas būtinas dėl bylos sudėtingumo, joje nagrinėjamų klausimų naujumo bei bylos precedentinės reikšmės.

60. Atsakovų teigimu, ginčijamas teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl šių priežasčių:

60.1. Dėl procesinių teisės normų pažeidimo/neteisingo jų taikymo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 1 d., 2 d. 5 p.), nes sprendimas yra nemotyvuotas, teismas nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių, jų visapusiškai ir objektyviai neištyrė, nevertino Atsakovų argumentų, neatskleidė bylos esmės, rėmėsi tik Inspekcijos argumentais. Toks teismo sprendimas riboja Atsakovų galimybes veiksmingai pasinaudoti apeliacijos teise.

60.2. Dėl viešojo intereso pažeidimų nebuvimo. Teismas privalėjo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) nustatinėti viešojo intereso buvimo faktą, atsižvelgdamas į visas konkrečios bylos aplinkybes, įvertinti tariamo viešojo intereso „pažeidimo“ mastą ir Atsakovų autonominių interesų pažeidimų, atsirasiančių panaikinus Leidimus, mastą – tokia analizė suponuoja išvadą, kad viešasis interesas išduodant ginčijamus Leidimus nebuvo pažeistas, taigi, patenkinus prokuroro pareiškimą, viešasis interesas byloje realiai neapginamas, o Atsakovų teisėti lūkesčiai akivaizdžiai pažeidžiami. Išmokant VIAP lėšas viešasis interesas pažeistas nebuvo, nes VIAP lėšas gavo turintys tokią teisę asmenys - tokia teisę jiems garantuoja galiojantis Komisijos nutarimas. Padarius tokią išvadą, teismas turėjo pripažinti/konstatuoti, jog joks viešasis interesas šiuo atveju byloje nėra ginamas. Atsakovai akcentuoja, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas galutiniais ir neskundžiamais sprendimais (2016 m. sausio 27 d. ir 2016 m. rugsėjo 27 d.) iš esmės patvirtino UAB „KJ 220“ ir UAB „PPR investicijos“ teisę vystyti elektros energijos gamybos pajėgumus, tačiau pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą ir konstatuodamas priešingai, nuo tokios teismų praktikos akivaizdžiai nukrypo.

60.3. Dėl skatinimo kvotų paskirstymo aukciono sąlygų įvykdymo pilna apimtimi ir priešingos teismo išvados nepagrįstumo. Teismo sprendime remiamasi pareiškėjo teiginiu, neva Atsakovai „iš esmės neįvykdė skatinimo kvotų paskirstymo aukciono sąlygų, t. y. nepastatė naujų vėjo jėgainių, nepraplėtė pagal aukciono sąlygas elektros gamybos pajėgumų“, tačiau byloje surinkta informacija patvirtina priešingai – atitinkamo aukciono sąlygos buvo visiškai bei tinkamai įvykdytos, Atsakovų gamybiniai pajėgumai išplėsti taip, kaip numato taikytini teisės aktai, tuo tarpu jokia imperatyvi teisės norma, suponuojanti būtinybę laimėjus skatinimo kvotų aukcioną „statyti naują vėjo jėgainę“ neegzistuoja. Šioje dalyje sprendimas yra nepagrįstas jokiomis konkrečiomis teisės aktų nuostatomis. Atsakovai pažymi, kad, laimėję Aukcioną, iš tiesų ketino gauti statybą leidžiančius dokumentus, kad galėtų planuotu būdu atlikti įsigytų jėgainių rekonstrukcijos darbus, tačiau pasikreipus į Statybos inspekciją ši Atsakovams nurodė, kad jėgainių rekonstrukcijos/įrengimo darbams bei gamybinių pajėgumų išvystymui Atsakovų pasirinktu būdu statybą leidžiantis dokumentas nėra reikalingas. Pareiškėjas pareiškime aiškiai nenurodė, kokių sąlygų Atsakovai nėra įvykdę ir (ar) kokie pažeidimai buvo padaryti iš Atsakovų pusės, sudarantys prielaidas naikinti Leidimus, Atsakovai pateikė pirmosios instancijos teismui susistemintą informaciją (atsiliepime į pareiškimą), kokie reikalavimai buvo taikomi jų atžvilgiu ir ką Atsakovai turėjo atlikti ir atliko, kad Leidimai būtų išduoti, tačiau sprendime dėl šios informacijos teismas nepasisakė ir to nevertino.

60.4. Dėl byloje surinktai medžiagai prieštaraujančios teismo išvados apie Atsakovų bei jiems vėjo jėgaines pardavusių asmenų „sąsajos“. Ši teismo išvada patvirtina sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, nes: i) nei dalyvavimo skatinimo kvotų paskirstymo aukcione, nei aktualių ginčui vėjo jėgainių įsigijimo, nei šioje byloje ginčijamų Leidimų išdavimo metu Atsakovai nebuvo susiję su jėgainių pardavėjais, ii) net tuo atveju, jei teismo akcentuojama „sąsaja“ egzistuotų, ši faktinė aplinkybė nepaneigia Atsakovų teisės gauti Leidimus gaminti elektros energiją ir/ar teisės į VIAP lėšas. Teismo sprendime pažodžiui nukopijuota Inspekcijos prezentacijos dalis, tačiau neminima tai, kad 2019 m. gegužės 23 d. teismo posėdyje dalyvavęs UAB „KJ 220“ atstovas K. B. paneigė jo sąsajas (laikotarpiu iki gamybos leidimų išdavimo) su jėgainių pardavėjais. Tai parodo neobjektyvų, nevisapusišką bylos nagrinėjimą, nulėmusį neteisėto sprendimo priėmimą.

60.5. Dėl dvigubo finansavimo fakto nebuvimo. Teismo sprendime užsimenama apie dvigubo finansavimo draudimą, kas suponuoja prielaidas apie tai, jog teismas ir šiuo aspektu galbūt pritaria (tai sprendime net nėra aiškiai suformuluota) pareiškėjo pozicijai, nors jokio dvigubo finansavimo Atsakovai nėra gavę. Jėgainių įsigijimui Atsakovams jokia forma nebuvo skirta valstybės parama – byloje ginčas dėl to nekilo ir pareiškėjas to neįrodinėjo. Be to, UAB „KJ 220“, UAB „PHE LT“ bei UAB „PPR investicijos“ nėra gavusios jokios kitokios valstybės paramos ir/ar pagalbos, išskyrus Aukcione laimėtą skatinamąjį tarifą, todėl dvigubo finansavimo ribojimai analizuojamu atveju nebuvo pažeisti. Taip pat teismo sprendimo motyvas, neva Atsakovai žinojo ar negalėjo nežinoti apie Leidimu „ neteisėtumą“, atmestinas kaip nesuderinamas nei su byloje nustatytais faktiniais duomenimis, nei su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

60.6. Dėl nepagrįstos teismo išvados, kad vėjo jėgainių techninės būklės patikrinimo pažymos „negali būti laikomos atitinkančiomis faktines aplinkybes“. Ši teismo išvada – deklaratyvus teiginys, kuris yra absoliučiai nepagrįstas. Byloje surinkta medžiaga patvirtina, kad atitinkamos techninės būklės pažymos (kuriose užfiksuota išskirtinai techninio pobūdžio informacija, t. y. jėgainių patikrinimo rezultatai) atitinka jų parengimo metu buvusią faktinę situaciją, todėl priešingas teismo teiginys yra akivaizdžiai klaidingas.

60.7. Dėl teisinio pagrindo Leidimų naikinimui nebuvimo ir priešingos teismo išvados nepagrįstumo. Sprendime nurodoma, kad prokuroro ginčijami leidimai turi būti naikinami „kaip nepagrįsti tikrovę atitinkančiomis faktinėmis aplinkybėmis“. Tokia išvada neturi absoliučiai jokio teisinio pagrindimo. Elektros energijos įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „licencijos ar leidimo galiojimas sustabdomas, galiojimo sustabdymas panaikinamas, licencijos ar leidimo galiojimas panaikinamas, taip pat licencija ar leidimas yra keičiami Energetikos įstatyme nustatyta tvarka”, Energetikos įstatyme reglamentuojami leidimų galiojimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindai, kurių sąrašas yra baigtinis. Nė vienas iš įstatymų leidėjo apibrėžtų pagrindų šiuo atveju neegzistuoja, todėl Leidimai negalėjo būti panaikinti, juolab panaikinti remiantis aplinkybe, kuri pati savaime taip pat prieštarauja faktinei situacijai.

60.8. Dėl Leidimų gaminti elektros energiją panaikinimu sukuriamų teisinių pasekmių ir kitų aspektų neįvertinimo. Priimant teismo sprendimą, ignoruota tai, kad teisę gauti skatinamąjį tarifą, t. y. Atsakovų teisę gauti VIAP lėšas apsprendžia Komisijos nutarimas, kuris nėra ginčijamas, o ne Leidimai gaminti elektros energiją, todėl tokia teisė negali būti paneigta/apribota/atimta. Taip pat ignoruota teisminė praktika/precedentai bylose, kuriose iš esmės tos pačios šalys – valstybė ir Atsakovai – ginčijosi dėl teisės plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus. Sprendimu paneigta tai, kas buvo ir yra konstatuota įsiteisėjusiais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais – sprendimu paneigtos Atsakovų teisės, kurias Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra neginčijamai pripažinęs ir kurias suteikia ne Leidimai gaminti elektros energiją, bet Komisijos nutarimas ir plėtros leidimai. Priimant teismo sprendimą, ignoruota tai, jog Leidimų gaminti elektros energiją pagrindas yra leidimai plėtoti elektros energijos pajėgumus, tuo tarpu pastarųjų teisėtumas nekvestionuotinas ir jie nėra ginčijami (t. y. priimant teismo sprendimą ignoruota tai, kad neva „neteisėtų“ leidimų pagrindas yra akivaizdžiai teisėti plėtros leidimai, o nenuginčijus leidimų išdavimo pagrindo išvada apie tokių leidimų „neteisėtumą“ vertintina kritiškai), taip pat absoliučiai nevertinta, kad Leidimų gaminti elektros energiją panaikinimas negali sukelti padarinių nuo jų išdavimo, nes visą laikotarpį iki pat sprendimo šioje administracinėje byloje įsiteisėjimo elektros energija Atsakovų vėjo jėgainėse buvo/yra/bus gaminama teisėtai.

IV. 61. Pareiškėjas Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepimuose su atsakovų UAB „PHE LT“, UAB KJ 220“ ir UAB „PRP Investicijos“ apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, administracinę bylą spręsti pagal pareiškėjo ir atsakovo Tarybos apeliacinius skundus ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo dalį dėl administracinės bylos nutraukimo ir priimti naują sprendimą – pareiškimą patenkinti visiškai. Tarybos argumentus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš kitų atsakovų prašo spręsti teismo nuožiūra.

62. Pareiškėjas pakartoja savo procesiniuose dokumentuose išdėstytas faktines aplinkybes ir argumentus. Atsiliepimuose akcentuoja, kad šioje byloje reiškiami reikalavimai dėl administracinių aktų panaikinimo ir nepagrįstai išmokėtų VIAP lėšų grąžinimo yra susiję su prokuroro, ginančio viešąjį interesą, siekiu pašalinti teisės aktų pažeidimus, kad neliktų galioti administraciniai aktai, kurie yra neteisėti iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams bei yra neteisėti dėl to, kad juos priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 str. 1 dalies 1 ir 3 p.). Pirmosios instancijos teismas sprendime kaip tik ir pažymėjo, jog ginčijami administraciniai aktai savo turiniu neatitinka objektyvių faktinių aplinkybių, t. y. aplinkybių, susijusių su galiojusiais leidimais plėtoti elektros energijos pajėgumus faktinio (tikrovėje atlikto) įgyvendinimo apimtimis.

63. Atsakovai UAB „KJ 220“ ir UAB „PPR Investicijos“ apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog dalyvaudamos skatinimo kvotų aukcione nebuvo įsipareigojusios pastatyti naujų vėjo jėgainių. Šiuos argumentus, be kita ko, paneigia tiek nagrinėjamos administracinės bylos medžiaga, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose administracinėse bylose Nr. A-353-858/2016 ir Nr. A-299-525/2016 konstatuotos faktinės aplinkybės. Skatinimo kvotų aukcionas buvo organizuotas ne esamų vėjo jėgainių eksploatavimui, bet naujos galios įrengimui bei naujų vėjo jėgainių statybai. Šioje administracinėje byloje yra ginčijamos energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymos ir leidimai gaminti elektros energiją, kadangi jie buvo išduoti bendrovėms neįvykdžius prisiimtų naujų vėjo jėgainių statybos įsipareigojimų. Ginčijami pažymos ir leidimai yra neteisėti, kadangi, kaip pažymėjo ir pirmosios instancijos teismas savo sprendime, neatitinka objektyvių faktinių aplinkybių, energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymų turinys atspindi faktinį padidintos vėjo jėgainių galios nuo 250 kW iki 350 kW įrengimą, o tokiam vėjo jėgainių pertvarkymui atsakovės bendrovės nebuvo gavusios teisės aktų nustatyta tvarka išduotų leidimų plėtoti elektros energijos pajėgumus didinant galią (Elektros energetikos įstatymo 16 str. 1 d., 2013 m. spalio 22 d. Energetikos ministro įsakymo Nr. 1-212 „Dėl veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių patvirtinimo 22.2 p.).

64. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atsiliepimuose su atsakovų UAB „KJ 220“, UAB „PPR Investicijos“ ir UAB „PHE LT“ apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus, su pareiškėjo apeliaciniu skundu sutinka. Taryba laikosi nuomonės, kad prokuroras nagrinėjamu atveju turėjo teisę kreiptis į teismą ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovų prašymo bylą nutraukti. Taryba atsiliepime į apeliacinius skundus pakartoja savo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus dėl ginčijamų aktų prieštaravimo teisės aktams tiek dėl turinio, tiek dėl jų priėmimo metu nesilaikytų procedūrų, taip pat dėl to, kad UAB „KJ 220“ ir UAB „PRP Investicijos“ negali turėti teisėto lūkesčio gauti fiksuotą skatinamąjį tarifą pagal neteisėtai išduotus ginčijamus aktus.

65. Atsakovai UAB „KJ 220“, UAB „PPR Investicijos“ atsiliepimuose su pareiškėjo ir atsakovo Tarybos apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo Tarybos apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą, pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 25 d. sprendimą toje dalyje, kurioje byla buvo nutraukta, palikti nepakeistą.

66. Atsakovai pakartoja savo procesiniuose dokumentuose nurodytas faktines aplinkybes ir argumentus. Atsakovai akcentuoja, kad šiuo atveju yra susiklosčiusi situacija, kai apeliaciniu skundu Taryba skundžia sprendimą ne toje dalyje, kurioje sprendimas jai kaip atsakovui yra nepalankus, bet toje dalyje, kurioje sprendimas yra palankus. Kitaip tariant, Taryba naudojasi teise į apeliaciją gindama ne savo, bet priešingą suinteresuotumą byloje turinčios pareiškėjo poziciją.

67. Elektros energijos gamybos įrenginio techninės būklės patikrinimo pažymoje užfiksuojama išimtinai techninio pobūdžio informacija, kuri nėra ir negali būti teisminės kontrolės dalykas – techniniai parametrai, todėl pažyma apskritai negali būti ginčo dalykas ne tik dėl to, jog teisės aktai neįtvirtina jokių pagrindų, kurių pagrindu techninės būklės patikrinimo pažymos (kaip techninius ypatumus konstatuojantys dokumentai) gali būti panaikintos, tačiau objektyviai tokia situacija yra negalima, nes nei prokuroras, gindamas viešąjį interesą, nei kitas asmuo negali kvestionuoti konstatuotų techninio pobūdžio faktų teisės normų pagrindu. Priešingai nei teigia Taryba, teisės pradėti elektros gamybos įrenginio (šiuo atveju vėjo jėgainės) faktinį naudojimą (eksploatavimą) techninės būklės patikrinimo pažyma nesukuria – tokias pasekmes sąlygoja leidimo išdavimas. Tokia pažyma yra tik vienas iš tarpinių dokumentų/išvadų, reikalingų leidimui gaminti elektros energiją išduoti. Pareiškėjo ir Tarybos cituojama teismų praktika netaikytina nagrinėjamoje byloje, nes bylos nėra analogiškos.

68. Atsakovų manymu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Inspekcijos prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, nes bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti iš tapačią procesinę padėtį užimančių asmenų, turėtas bylinėjimosi išlaidas buvo prašoma priteisti Inspekcijai nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju, t. y. Inspekcijos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo reiškia, jog, Inspekcijos vertinimu, aptariamos išlaidos atlygintinos tuo atveju, jei byloje būtų konstatuoti jos pačios neteisėti veiksmai – tai nepaaiškinama ir neleistina nei teisine, nei logine prasme, taip pat Inspekcija turėjo pakankamai vidinių resursų tinkamai atstovauti savo interesus teisme, nes Inspekcijoje yra įsteigtas Teisės departamentas.

69. Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovas Lietuvos Respublikos energetikos ministerija atsiliepime su atsakovų UAB „KJ 220“, UAB „PPR Investicijos“ ir UAB „PHE LT“ apeliaciniais skundais nesutinka ir prašo juos atmesti. Ministerija laikosi nuomonė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai pažymėjo, jog pareiškėjas šioje administracinėje byloje gina viešąjį interesą, taip pat, Ministerijos nuomone, ginčijami aktai prieštarauja teisės aktams, todėl turėjo būti panaikinti, bendrovės negali turėti teisėto lūkesčio gauti fiksuotą skatinamąjį tarifą pagal neteisėtai išduotus ginčijamus aktus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. 70. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimo, kuriuo teismas panaikino UAB „KJ 220“ 2017 m. birželio 1 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduotus leidimus gaminti elektros energiją Nr. L-1139, Nr. L-1138, Nr. L-1137, Nr. L-1135; UAB „PHE LT“ 2017 m. lapkričio 30 d. Inspekcijos išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1444; panaikino UAB „PPR Investicijos“ 2017 m. birželio 1 d. Inspekcijos išduotą leidimą gaminti elektros energiją Nr. L-1134; priteisė iš UAB „KJ 220“ Lietuvos Respublikos naudai 221 029,35 Eur viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš UAB „PHE LT“ Lietuvos Respublikos naudai 28 757,34 Eur viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; priteisė iš UAB „PPR Investicijos“ Lietuvos Respublikos naudai 54 706,79 Eur viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšų ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti uždarajai akcinei bendrovei „KJ 220“ 2017 m. gegužės 23 d. Inspekcijos išduotas Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymas Nr. 17ĮP2-181400, Nr. 17ĮP2-181392, Nr. 17ĮP2-181397, Nr. 17ĮP2-181396 ir Nr. 17ĮP-181387 bei panaikinti UAB „PPR Investicijos“ 2017 m. gegužės 22 d. Inspekcijos išduotą Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 17ĮP2-181394 nutraukė.

71. Atsakovai Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, UAB „KJ 220“ ir UAB „PPR Investicijos“ apeliaciniuose skunduose prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti Administracinių bylų teisenos įstatymo 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjo atstovams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo rengiami keturi žodiniai posėdžiai, nagrinėjimas buvo atidedamas šalių deryboms dėl taikos sutarties sudarymo, paskutinis žodinis teismo posėdis 2019 m. gegužės 23 d. vyko nuo 9.40 val. iki 16.25 val. ir išskaičiavus pertraukas truko 5 val. 23 min. Atsižvelgus į šias aplinkybes darytina išvada, kad buvo tinkamai užtikrinta šalių teisė būti išklausytoms ir nėra būtinumo administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dėl aptartų priežasčių prašymai nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

72. Pažymėtina, kad šioje byloje ginčijamus administracinius aktus priėmusi Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 557 reorganizuota: vadovaujantis šio nutarimo 1 punktu, Inspekcija jungimo būdu prijungta prie Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos. Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (pavadinimas po reorganizavimo – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) perėjo visos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos teisės ir pareigos.

73. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad UAB „KJ 220“, UAB „PHE LT“ ir UAB „PPR Investicijos“ išduoti leidimai gaminti elektros energiją neteisėti ir naikintini, be kita ko, motyvuodamas tuo, kad atsakovai gavo leidimus gaminti elektros energiją laimėję skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną ir suprato/turėjo suprasti aukciono tikslą, dalyvaudami aukcione deklaravo, kad statys naujas vėjo jėgaines; atsakovės nepastatė naujų vėjo jėgainių, o įsigijo kitų subjektų anksčiau pastatytas jėgaines.

74. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadomis šiuo atžvilgiu, tačiau papildo jas pagrindžiančius motyvus toliau išdėstytais argumentais.

75. Nagrinėjamoje byloje yra aktualu, kad atsakovės UAB „KJ 220“, UAB „PHE LT“ ir UAB „PPR Investicijos“ naudojosi atsinaujinančių išteklių energetiką skatinančiomis kvotomis, skirtomis pagal skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų rezultatą. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2011 liepos 29 d. nutarimu Nr. O3-229 (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. rugsėjo 27 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d.) patvirtintų Skatinimo kvotų paskirstymo aukcionų nuostatų (toliau – Aukciono nuostatai) 94 punkte nustatyta, kad Aukciono laimėtojui ar laimėtojams nesilaikant savo įsipareigojimų pagal Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą ir šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, laimėtojas atsako Lietuvos Respublikos energetikos įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Šis Aukciono nuostatų punktas, be kita ko, įgyvendina bendrąjį teisės principą pacta sunt servanda (sutarčių privaloma laikytis), kuris šiame kontekste reikalauja, kad skatinimo kvotų paskirstymo aukciono laimėtojai vykdytų įsipareigojimus, kuriuos patvirtino dalyvaudami konkurse ir buvo paskelbti konkurso laimėtojais.

76. Antra vertus, konstitucinis proporcingumo principas draudžia kilti griežtiems teisiniams padariniams, jeigu aukciono laimėtojo neįvykdytas įsipareigojimas buvo neesminis ir (ar) apskritai negalima teigti tokį įsipareigojimą buvus. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai nustatė, kad po aukciono rezultatų paskelbimo atsakovės UAB „KJ 220“, UAB „PHE LT“ ir UAB „PPR Investicijos“ nepastatė naujų vėjo jėgainių, o naudojo iš kitų subjektų įsigytas jėgaines, kurių elektros energijos gamybos pajėgumus padidino nuo 250 kW iki 350 kW. Vertinant pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą nagrinėjamoje byloje yra reikšminga, ar atsakovės turėjo pareigą pastatyti naujas vėjo jėgaines ir, jeigu turėjo, kokie teisiniai padariniai yra proporcingi šios pareigos neįvykdymui.

Dėl pareigos pastatyti naujas vėjo jėgaines

77. Skatinimo kvotų paskirstymo pagrindus įtvirtinančio Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienas iš šio įstatymo tikslų yra užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą (2 d.); pagrindinis šio įstatymo uždavinys – užtikrinti, kad atsinaujinančių išteklių energijos dalis, palyginti su šalies bendruoju galutiniu energijos suvartojimu, 2020 metais sudarytų ne mažiau kaip 23 procentus ir ši dalis toliau būtų didinama, tam panaudojant naujausias ir veiksmingiausias atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo technologijas ir skatinant energijos vartojimo efektyvumą (4 d.).

78. Šie siekiai atsispindi ir skatinimo kvotų paskirstymo aukcionus reguliuojančioje to paties įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje, pagal kurią, jeigu dviejų ar daugiau skatinimo kvotų paskirstymo aukciono dalyvių pateikti pasiūlymai dėl pageidaujamo fiksuoto tarifo dydžio sutampa, laimėtoju pripažįstamas dalyvis, pasiūlęs statyti didesnės galios elektrinių parką. Vadovaujantis šia nuostata aukciono dalyvio įsipareigojimas didinti valstybėje esamus atsinaujinančių išteklių energetikos gamybos pajėgumus yra vienas iš kriterijų atrenkant nugalėtoją. Tai leidžia matyti, kad skatinimo kvotų paskirstymu aukcionuose, be kita ko, yra siekiama įgyvendinti įstatymo tikslą plėsti atsinaujinančios energetikos pajėgumus visoje šalyje.

79. Teisės aktai nustato, kad aukciono dalyviai privalo nurodyti, ar jie ketina statyti naujas jėgaines: pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį aukcionuose turi teisę dalyvauti visi gamintojai, pasirašę šio įstatymo 14 straipsnio 11 dalyje nurodytą ketinimų protokolą (vadovaujantis pastaruoju straipsniu, ketinimų protokole privalo būti nurodyta inter alia gamintojo planuojamos statyti elektrinės galia ir naudojamų atsinaujinančių energijos išteklių rūšis; terminas, per kurį gamintojas įsipareigoja pastatyti elektrinę); Aukciono nuostatų 34.3 papunktyje nustatyta, kad gamintojas, pageidaujantis dalyvauti aukcione, Komisijai privalo pateikti aukciono patvirtinimą apie įrengtus ar ketinamus įrengti gamybos įrenginius, gaminančius energiją iš atsinaujinančių išteklių, bei įsipareigojimą laimėjus aukcioną išnaudoti paskirtą skatinimo kvotą.

80. Nagrinėjamoje byloje atsakovai pateikė šiuos dokumentus, kuriais patvirtino savo ketinimą įrengti naujas vėjo jėgaines:

80.1. UAB „KJ 220” ir AB LESTO 2012 m. lapkričio 23 d. sudarytuose elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokoluose Nr. KP-46460-12-1365, Nr. KP-46460-12-1366 ir Nr. KP-46460-12-1369 nurodyta, kad UAB „KJ 220” įsipareigoja pastatyti 350 kW instaliuotos galios elektros gamybos įrenginius (elektrines), elektros energijos gamybai naudojančius vėjo atsinaujinančius energijos išteklius;

80.2. UAB „PPR Investicijos“ ir AB LESTO 2012 m. lapkričio 23 d. sudarytame elektros gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ketinimų protokole Nr. KP-46460-12-1377 nurodyta, kad UAB „PPR Investicijos” įsipareigoja pastatyti 350 kW instaliuotos galios elektros gamybos įrenginius (elektrines), elektros energijos gamybai naudojančius vėjo atsinaujinančius energijos išteklius;

80.3. UAB „KJ 220” 2012 m. gruodžio 5 d. patvirtinime Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nurodyta, kad vadovaujantis Aukciono nuostatų 34.3 papunkčiu UAB „KJ 220” patvirtina, jog ketina įrengti 350 kW elektros gamybos įrenginius, gaminančius energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių;

80.4. UAB „PPR Investicijos“ 2012 m. gruodžio 6 d. patvirtinime Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai nurodyta, kad vadovaujantis Aukciono nuostatų 34.3 papunkčiu UAB „PPR Investicijos“ patvirtina, jog ketina įrengti 350 kW elektros gamybos įrenginius, gaminančius energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių.

81. Ginčo aukcionas vyko nuo 2012 m. spalio 11 d. iki 2013 m. kovo 28 d., tad šie dokumentai patvirtina, kad UAB „KJ 220” ir UAB „PPR Investicijos“ buvo pripažinti kvotų paskirstymo aukciono nugalėtojais šioms bendrovėms patvirtinus, jog jos ketina pastatyti vėjo jėgaines, todėl inter alia atsižvelgiant į ginčo santykių teisinio reguliavimo tikslus, laikytina, kad šios bendrovės įsipareigojo pastatyti 350 kW elektros gamybos įrenginius, gaminančius energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių.

82. Kaip buvo minėta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad naujų 350 kW elektros gamybos įrenginių bendrovės nepastatė, o pirkimo-pardavimo sandoriais įsigijo šešias šalyje veikusias 250 kW vėjo jėgaines ir padidino šių jėgainių galią (kiekvienos atskirai) nuo 250 kW iki 350 kW. Tai negali būti prilyginama naujų jėgainių pastatymui/įrengimui, kurį įsipareigojo įvykdyti UAB „KJ 220” ir UAB „PPR Investicijos“, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad leidimų gaminti elektros energiją išdavimo atskirais pagrindais išskiriamas naujų jėgainių pastatymas bei esamų jėgainių gamybos pajėgumų padidinimas.

83. Vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 16 straipsnio 12 dalies 3 punktu, leidimas plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus išduodamas, be kita ko, asmenims, pateikusiems patvirtinimą apie skatinimo kvotų paskirstymo aukcione laimėtą fiksuotą tarifą. Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1-171 patvirtintų Veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimų išdavimo taisyklių (toliau – ir Išdavimo taisyklės) 8 punkte įtvirtinti atskiri leidimo gaminti elektros energiją išdavimo pagrindai: asmeniui, kuris ketina atnaujinti sustabdytą elektros energijos gamybą esamais elektros energijos gamybos įrenginiais (8.1 p.); pastatė naują energetikos objektą (elektrinę), elektros energijai gaminti, pagal leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (8.2 p.); padidino esamų veikiančių elektros energijos gamybos įrenginių įrengtąją galią pagal leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus (8.3 p.). Analogiški pagrindai išskirti ir pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytos redakcijos Išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1-212, 8.1-8.3 papunkčiuose.

84. Byloje ginčijami leidimai buvo išduoti tuo pagrindu, kad bendrovės laimėjo skatinimo kvotų paskirstymo aukcioną ir pastatė naujas elektrines (UAB „UAB „PHE LT“ leidimas gaminti elektros energiją Nr. L-1444 išduotas ankstesnio 2017 m. birželio 1 d. UAB „KJ 220“ išduoto leidimo gaminti elektros energiją Nr. L-1136 350 kW galios vėjo jėgainėje pagrindu). Visgi iš anksčiau išdėstyto nustatyta, kad bendrovės naujų elektrinių nepastatė ir dėl to neįvykdė iš skatinimo kvotų paskirstymo aukciono kylančių įsipareigojimų, todėl darytina išvada, kad ginčijami leidimai gaminti elektros energiją negalėjo būti išduoti ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė juos panaikinti kaip neteisėtus.

85. Bendrovių apeliaciniame skunde ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimą yra remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu 2016 m. sausio 27 d. administracinėje byloje Nr. A-299-525/2016, 2016 m. rugsėjo 27 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-353-858/2016, 2016 m. rugsėjo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-3537- 822/2016 ir kitose bylose suformuota teismo praktika, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje yra suderinamas su apeliaciniuose skunduose nurodytais Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimais, kadangi jais buvo spręsti kito pobūdžio klausimai ir nebuvo vertinamas įsipareigojimas pastatyti naujas vėjo jėgaines bei jo vykdymas.

Dėl VIAP lėšų grąžinimo

86. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš UAB „KJ 220“, UAB „PHE LT“ ir UAB „PPR Investicijos“ priteistos šioms bendrovėms išmokėtos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų lėšos kaip fiksuoto tarifo dalis, yra reikšmingas iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis reikalavimas paisyti bendrojo teisės principo ex injuria jus non oritur (neteisės pagrindu teisė neatsiranda), pagal kurį niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2019 m. lapkričio 25 d., 2020 m. birželio 12 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia, kad visos valstybės institucijos turi veikti remdamosi ir vadovaudamosi teise (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas). Šios bylos kontekste ginčijamų leidimų gaminti elektros energiją išdavimas, naudojimasis šiais leidimais ir VIAP lėšų mokėjimas vykdant veiklą pagal šiuos leidimus neatitiko teisės, todėl, be kita ko, nebuvo suderinamas ir su teisinės valstybės principu. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnį valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos subjekto), ir visuomenės interesus, siekti ne atskirų asmenų gerovės, bet būtent bendros tautos gerovės, kuri neturi būti priešpriešinama paties ūkio subjekto, kurio veikla yra reguliuojama, taip pat asmenų, įsteigusių, valdančių tą ūkio subjektą arba kitaip su juo susijusių, gerovei, jų teisėms ir teisėtiems interesams (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutarimą).

87. Su aukščiau išdėstytomis konstitucinėmis nuostatomis yra nesuderinama tokia padėtis, kurioje skatinti atsinaujinančių išteklių energetiką skirtos iš vartotojų surinktos lėšos buvo išmokamos už veiklą, kuri vykdyta neturint tam teisėto pagrindo. Šiuo atveju UAB „KJ 220“, UAB „PHE LT“ ir UAB „PPR Investicijos“ veikla buvo vykdoma pagal leidimus gaminti elektros energiją, kurie buvo išduoti neteisėtai ir dalis kainos už gamintą elektros energiją bendrovėms buvo mokama iš VIAP lėšų. Šių lėšų tinkamo paskirstymo reikalauja viešasis interesas, be kita ko, atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1157 patvirtinto Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje lėšų administravimo tvarkos aprašo 16 punktu, nustatytais atvejais VIAP lėšas moka elektros energijos vartotojai – asmenys, kurie naudoja elektros energiją ūkiniams poreikiams tenkinti ir kurių elektros energijos gamybos ir (ar) vartojimo įrenginiai prijungti prie elektros tinklų operatoriaus valdomų elektros tinklų.

88. Kadangi VIAP lėšos, skirtos skatinti viešuosius interesus (be kita ko, atsinaujinančių išteklių energetikos skatinimui), yra surenkamos iš elektros energijos vartotojų, sprendžiant, ar bendrovės buvo pagrįstai įpareigotos grąžinti gautas VIAP lėšas, tarpusavyje konkuruoja viešasis ir privatus bendrovių interesas. Kolegijos vertinimu, UAB „KJ 220“, UAB „PHE LT“ ir UAB „PPR Investicijos“ šiame teisiniame santykyje veikė pažeisdamos teisę ir nevykdydamos iš skatinimo kvotų paskirstymo aukciono kilusių įsipareigojimų. Negali būti laikomas sąžiningu toks elgesys, kai vietoje pateikto dalyvaujant aukcione įsipareigojimo pastatyti naujas vėjo jėgaines, tuo prisidedant prie atsinaujinančių išteklių energetikos pajėgumų padidinimo šalyje, yra nuperkamos šalyje anksčiau pastatytos jėgainės ir tik padidinami jų pajėgumai. Veikus su teise ir sąžiningo elgesio standartu nesuderinamu būdu asmens interesai negali būti ginami remiantis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, nes šis principas gina sąžiningai ir teisėtai veikusių asmenų interesus. Be to, pažymėtina, kad UAB „KJ 220“, UAB „PHE LT“ ir UAB „PPR Investicijos“ yra verslo subjektai, veikiantys komercinės rizikos aplinkoje, todėl apdairiai ir rūpestingai veikdami galėjo numatyti, kad neįvykdžius minėtuose patvirtinimuose ir ketinimų protokoluose nurodyto įsipareigojimo pastatyti vėjo jėgaines bei esant kitoms šioje byloje nustatytoms aplinkybėms, gali būti pripažįstama, kad jų pasirinktas elgesio modelis neatitiko teisės. Tai galėjo būti patikimai nuspėjama vadovaujantis Aukciono nuostatų 94 punktu bei teisiniais principais pacta sunt servanda ir iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio principo ex injuria jus non oritur, pagal kurį pagal kurį niekas negali turėti naudos iš savo padaryto teisės pažeidimo. Nepaisant to, aptariamos bendrovės pasirinko vykdyti veiklą pagal nesilaikant teisės aktų išduotus leidimus ir neįvykdžiusios įsipareigojimo pastatyti naujas vėjo jėgaines, nors byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų įtarti, kad teisėto elgesio modelio pasirinkimas – naujų vėjo jėgainių pastatymas – būtų sukūręs bendrovėms neproporcingą naštą.

89. Atsižvelgiant į išdėstyta konstatuotina, kad šiame teisiniame santykyje bendrovių veikla neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes bendrovės veikė pagal neteisėtai išduotus leidimus, nevykdydamos iš skatinimo kvotų paskirstymo aukciono kilusių įsipareigojimų. Dėl to, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmenybė negali būti teikiama bendrovių (UAB „KJ 220“, UAB „PHE LT“ ir UAB „PPR Investicijos“) privatiems interesams konkurencijoje su viešuoju, o be teisėto pagrindo gautos VIAP lėšos privalo būti grąžinamos vadovaujantis teisėtumo principu, užtikrinant, kad nebūtų gaunama nauda už teisės aktų nuostatoms prieštaraujantį elgesį. Padarytos išvados leidžia konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priteisė iš bendrovių be pagrindo gautas VIAP lėšas.

90. Kartu pažymėtina, kad šioje byloje sprendžiama tik dėl vadovaujantis viešosios teisės normomis išmokėtų VIAP lėšų grąžinimo ir į nagrinėjamos bylos ribas nepatenka klausimas dėl kitų už elektros energijos pardavimą bendrovių gautų lėšų, todėl teismas nevertina šalių argumentų dėl šių lėšų teisinio statuso.

Dėl reikalavimo panaikinti Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymas

91. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniais skundais, be kita ko, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra ginčijamas ir ta apimtimi, kuria teismas nutraukė bylos dalį dėl prašymo panaikinti uždarajai akcinei bendrovei „KJ 220“ 2017 m. gegužės 23 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduotas Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymas Nr. 17ĮP2-181400, Nr. 17ĮP2-181392, Nr. 17ĮP2-181397, Nr. 17ĮP2-181396 ir Nr. 17ĮP-181387 bei panaikinti uždarajai akcinei bendrovei „PPR Investicijos“ 2017 m. gegužės 22 d. Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos išduotą Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą Nr. 17ĮP2-181394. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyta, kad ši bylos dalis nutraukta, kadangi Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymose konstatuojami faktai ir jos negali būti laikomos administraciniais aktais, kuriuos administracinis teismas galėtų panaikinti, todėl reikalavimo jas panaikinti nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių bylų kompetencijai.

92. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.).

93. Ginčo patikrinimo pažymose yra nurodoma, kad energetikos įrenginiai yra „sumontuoti, išbandyti, atitinka projekto, norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį – tai yra konstatuojamojo pobūdžio turinys tiesiogiai nesukuriantis teisių ir pareigų. Apeliaciniame skunde pateiktas argumentas, kad išdavus Pažymas gali būti kreipiamasi dėl leidimo gaminti energiją išdavimo (be kita ko, vadovaujantis 2015 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 1-171 bei 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1-212 redakcijos Leidimų išdavimo taisyklių 18.2 papunkčiu), nepaneigia minėtos išvados, o patvirtina, kad Pažymos yra tarpinio pobūdžio dokumentas, išduodamas siekiant gauti teisę gaminti elektros energiją ir sprendimas išduoti arba atsisakyti išduoti leidimą gaminti elektros energiją yra galutinis aktas, kuris gali būti ginčijamas administraciniuose teismuose. Pažymomis yra charakterizuojama fizinių įrenginių padėtis, todėl jos atitinka aukščiau minėtus požymius, būdingus aktams, kurie negali būti savarankišku ginčo nagrinėjimo administraciniuose teismuose objektu, vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl prašymo panaikinti Energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymas.

94. Atsakovas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba apeliaciniame skunde taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas jos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje ginčo esmė yra susijusi su Inspekcijos (kurios teisių perėmėja yra Taryba) priimtais leidimais gaminti elektros energiją ir Taryba šioje byloje yra atsakovė. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad šie leidimai buvo išduoti neteisėtai ir buvo panaikinti pagrįstai, todėl negali būti laikoma, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas Tarybos naudai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikėsi šios pozicijos netenkindamas Tarybos prašymo priteisti patirtas teismo išlaidas, todėl šioje dalyje Tarybos apeliacinis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (prieš reorganizaciją Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos) apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „KJ 220“ ir uždarosios akcinės bendrovės „PPR Investicijos“ apeliacinį skundą atmesti.

Atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „PHE LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė