2022-04-21 Nr. AB-9471-4-52-3-00177-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2242-602/2022

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00177-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan (pranešėja), Ryčio Krasausko ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant S. M.,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančiam (duomenys neskelbtini), jo atstovui advokatui D. K.,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B.,

vertėjaujant A. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistatančio asmens apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo termino pratęsimo (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistatančiam asmeniui.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) su teikimu kreipėsi į teismą, prašydamas pratęsti trims mėnesiams (duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistatančiam asmeniui (toliau – ir Užsienietis) taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę, bet ne ilgiau kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Centras nurodė, kad 2021 m. birželio mėnesį Vilniaus pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnai sulaikė grupę asmenų, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos sieną, tarp sulaikytųjų buvo ir Užsienietis. Asmuo neturėjo su savimi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento. Užsienietis nuo 2021 m. birželio 24 d. apgyvendintas Centre, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje masinio užsieniečių antplūdžio paskelbtos ekstremalios situacijos laikotarpiu, bet ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimu nesuteikė Užsieniečiui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje bei išsiuntė jį į kilmės valstybę. Minėtą Migracijos departamento sprendimą Užsienietis apskundė. 2021 m. gruodžio 27 d. Užsienietis Centro pareigūno sprendimu buvo sulaikytas iki 48 val. Vilniaus regiono apylinkės 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu iki 2022 m. kovo 27 d. taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietos teritorijoje. 2022 m. sausio 24 d. užsieniečio apeliacinis skundas dėl šio teismo sprendimo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimu atmestas.

3. Užsienietis ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė skirti tą pačią alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, tik netaikyti judėjimo laisvės apribojimų.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. kovo 25 d. sprendimu Teikimą tenkino ir pratęsė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 3 mėnesiams, t. y. iki 2022 m. birželio 27 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, t. y. ne per pasienio kontrolės punktą, kirto sieną ne vienas, o bendrininkų grupėje, Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, su Lietuvos Respublika nesaistomas šeimyniniais, socialiniais ir (ar) ekonominiais ryšiais, Lietuvos Respublikoje neturi oficialių lėšų, pragyvenimo šaltinio, todėl yra pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti, vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, tuo sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

6. Nors Užsienietis teismo posėdžio metu aiškino, kad nori gauti prieglobstį būtent Lietuvoje, tačiau, kaip teismo posėdžio metu paaiškino institucijos atstovas, duomenų, kad yra apskųstas Migracijos departamento sprendimas nėra ir iš teikimo medžiagos matyti, kad šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, jo prieglobsčio byloje nėra priimtas ir įsiteisėjęs galutinis sprendimas, todėl asmuo šioje byloje laikytinas prieglobsčio prašytoju.

7. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Užsienietis pakartotinai nėra pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų, duomenų, kad kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai teismui pateiktoje medžiagoje nėra, galutinis sprendimas dėl jo prašymo suteikti prieglobstį nepriimtas, darė išvadą, kad Užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, taikymo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs. Teismas pažymėjo, kad nors Užsienietis ir jo atstovas teismo posėdžio metu prašė netaikyti judėjimo laisvės ribojimų, tačiau Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, o (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvena jo gimines, pas kuriuos jis gali savavališkai bandyti išvykti, todėl pagrindo taikyti jo ir jo atstovo prašomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nėra.

III. 8. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. sprendimą, tenkinti jo prašymą ir taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

9. Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad jis šiuo metu bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro pažeidimų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punktu, prašo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Centre, netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Užsieniečio teigimu, paskyrus minėtą alternatyvią sulaikymui priemonę, būtų užtikrintas Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir sudarytos sąlygos jam laisvai judėti.

10. Centras atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir pažymi, kad taikant švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Centre netaikant judėjimo apribojimų nebūtų galimybės tinkamai užtikrinti Užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje, kol bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvena Užsieniečio giminės, pas kuriuos jis gali bandyti savavališkai išvykti. Taigi, Užsieniečio apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 11. Byloje kilo ginčas dėl sulaikymui alternatyvios priemonės taikymo termino pratęsimo Užsieniečiui.

12. Atkreiptinas dėmesys, kad Migracijos departamentas 2022 m. sausio 18 d. sprendimu Nr. 22S58555 nusprendė įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėn. nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, bei apgyvendinti Užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Užsienietis šį sprendimą apskundė, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmai 2022 m. kovo 28 d. sprendimu byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Užsieniečio skundą atmetė. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje dėl pareiškėjo pasisakė tiek teismas (nagrinėjamos bylos atveju – Vilniaus regiono apylinkės teismas, skundžiamu 2022 m. kovo 25 d. sprendimu), tiek Migracijos departamentas (minėtu 2022 m. sausio 18 d. sprendimu). Tačiau, kadangi nagrinėjamoje administracinėje byloje vertinamas Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. sprendimo, kuriuo pirmosios instancijos teismas pratęsė Užsieniečiui pritaikytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, teisėtumas ir pagrįstumas, teismas nepasisako dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 18 d. sprendimo Nr. 22S58555 teisėtumo ir jo, taip pat jame išdėstytų argumentų pagrįstumo šioje byloje nevertina.

13. Šiame kontekste akcentuotina, kad, remiantis Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje įtvirtintu reguliavimu, jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo. Taigi asmeniui, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką, gali būti taikomas sulaikymas ar alternatyvi sulaikymui priemonė, jeigu yra nustatomi jų taikymo pagrindai.

14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs faktines aplinkybes, nurodė, kad egzistuoja rizika, jog Užsienietis gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl tenkino Centro Teikimą pratęsti Užsieniečiui taikomą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje trims mėnesiams, iki 2022 m. birželio 27 d., bet ne ilgiau kaip iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

15. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju jam gali būti pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų, nes jis bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro pažeidimų.

16. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra kraštutinė priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

17. Byloje nustatyta, kad yra priimtas Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimas dėl prieglobsčio Užsieniečiui Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos į kilmės šalį. Užsieniečio tvirtinimu, jis šį sprendimą apskundė; tai, kad galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje nėra priimtas, teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu patvirtino ir Užsienietis. Taigi Užsieniečio, kaip prieglobsčio prašytojo, teisinis statusas nėra pasikeitęs, todėl jis gali būti sulaikomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais.

18. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punktas nustato, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

19. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 5 dalį sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos, be kita ko, šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (6 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jam pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu (8 p.); užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai (9 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.); bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (12 p.).

20. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021; 2021 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3729-968/2021).

21. Išnagrinėjęs Teikimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pratęsti Užsieniečiui sulaikymui alternatyvią priemonę – apgyvendinimą Centre, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

22. Vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę.

23. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą taikyti Užsieniečiui švelnesnę kontrolės priemonę, kadangi byloje yra pakankamai duomenų (Užsienietis Lietuvos Respublikos valstybės sieną kirto su grupe asmenų neleistinoje vietoje; asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ar leidimo teisėtai būti Europos Sąjungoje neturėjo, vėliau pateikė savo asmens paso ir identifikacinės korteles fotokopijas; Lietuvos Respublikoje neturi gyvenamosios vietos, su Lietuvos Respublika nesaistoma šeimyniniais, socialiniais ir (ar) ekonominiais ryšiais, Lietuvos Respublikoje neturi oficialių lėšų, pragyvenimo šaltinio) išvadai, kad prieglobstis Lietuvos Respublikoje nėra šio Užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas. Šią išvadą patvirtina ir aplinkybė, kad teismo posėdžio Vilniaus regiono apylinkės teisme metu (2021 m. gruodžio 28 d.) pareiškėjas aiškiai patvirtino, kad jis „ateitį mato Europoje, nes Lietuvoje nėra jokio teisingumo“. Be to, pareiškėjas turi giminių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nurodė, kad „nori būti laisvas žmogus“. Išdėstytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad šiuo atveju yra rimtas pagrindas manyti, kad Užsienietis gali bandyti išvykti ir pasislėpti, taip trukdydamas įvykdyti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje (byloje nėra duomenų, patvirtinančių prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūros baigtį).

24. Teisėjų kolegijos vertinimu, Užsieniečio apeliacinio skundo teiginiai nesudaro pagrindo manyti, kad aplinkybės, nustatytos skundžiamu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. sprendimu (ar, taip pat, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 29 d. sprendimu, kuriuo Užsieniečiui buvo taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje 3 mėn., nuo 2021 m. gruodžio 27 d., bet ne ilgiau, iki kol bus nustatyta Užsieniečio teisinė padėtis Lietuvoje), iš esmės pasikeitė. Užsienietis apeliaciniame skunde pateiktais argumentais išdėstytų teiginių taip pat nepaneigė. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, tikėtina, jog švelnesnė judėjimo laisvės apribojimo priemonė nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų (t. y. Užsienietis gali pasišalinti iš Centro ir nebegrįžti).

25. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju Užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje, yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – be kita ko, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Darytina išvada, kad Užsieniečio prašoma taikyti švelnesnė kontrolės priemonė (apgyvendinimas Tarnyboje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų) nepasieks tokios priemonės taikymo tikslų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad alternatyvios sulaikymui priemonės (apgyvendinimo Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje) pratęsimas nagrinėjamoje byloje yra būtinas atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas minėtas aplinkybes.

26. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes ir su jomis susijusį teisinį reguliavimą, pagrįstai tenkino Teikimą dėl Užsieniečiui taikytos alternatyvios sulaikymui priemonės pratęsimo. Egzistuoja reali rizika, kad, netaikant minėtos priemonės, Užsienietis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos ir Migracijos departamento 2021 m. lapkričio 4 d. sprendimo įgyvendinimas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu, todėl jo alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Tarnyboje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, yra objektyviai reikalinga ir tai yra proporcinga Užsieniečiui taikytina priemonė.

27. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė bylai reikšmingą teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo panaikinti. Todėl Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečiu (duomenys neskelbtini) prisistatančio asmens apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. kovo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Veslava Ruskan

Rytis Krasauskas

Arūnas Sutkevičius