2020-12-22 Nr. AB-24528-3-61-3-02763-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-3226-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02763-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizavimo – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau – ir Lukiškių TI-K)), neturtinės žalos atlyginimą – 7 000 Eur už kalinimą Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant jo teises.

2. Pareiškėjas nurodė, kad Lukiškių TI-K buvo baudžiamas diskriminuojant ir kankinant, laikymo sąlygos neatitiko sanitarinių higienos normų reikalavimų, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.

3. Pareiškėjas teigė, jog įstaigoje buvo laikomas nuo 2016 m. gegužės 30 d. iki skundo teismui surašymo dienos, kamerose nebuvo užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas, kamerų plotą mažino jose buvę baldai, kameros neatitiko higienos reikalavimų: nuo lubų ir sienų byrėjo tinkas, buvo pelėsio, kamerose buvo drėgna ir šalta, nebuvo tinkamos ventiliacijos, apšvieta neatitiko teisės aktų reikalavimų.

4. Pareiškėjas akcentavo, kad buvo pažeidžiamas jo privatumas – sanitarinis mazgas nebuvo atskirtas nuo likusios kameros ploto, pareiškėją, besinaudojantį tualetu, galėjo matyti pareigūnai ir kiti įstaigoje laikomi asmenys, taip pat jis buvo priverstas praustis kameroje, todėl ir besiprausiant buvo pažeidžiamas jo privatumas. Pareiškėjas skundėsi, jog ant langų buvo grotos.

5. Pareiškėjas teigė, kad dėl nurodytų aplinkybių patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, todėl jam atlygintina neturtinė žala – 7 000 Eur.

6. Atsakovo atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Vilniaus PN nurodė, kad vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.

8. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad įstaigos pareigūnai nuolat stebėjo suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų elgesio kontrolę bei užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių atsiradimą įstaigoje. Tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri buvo ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio ir toks įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus.

9. Vilniaus PN pabrėžė, kad kameros buvo įrengtos pagal teisės aktų reikalavimus. Kameroje turėjo būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys buvo apie 0,8 m x 0,7 m (0,56 kv. m), sanitarinis mazgas atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

10. Atsakovo atstovas teigė, kad nagrinėjamu atveju nėra būtinosios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos – neteisėtų veiksmų.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjo R. J. skundą tenkino iš dalies ir pareiškėjui R. J. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteisė 450 Eur neturtinei žalai atlyginti už netinkamą jo laikymą Lukiškių TI-K nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2019 m. balandžio 12 d. (su pertraukomis).

12. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą nustatė, kad:

12.1. 2016 m. birželio 1 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 115 (plotas – 7,45 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas vienas;

12.2. 2016 m. birželio 2 d. perkeltas į kamerą Nr. 388 (plotas – 26,96 kv. m), kurioje iki 2016 m. birželio 21 d. Kameroje įvairiais laikotarpiais buvo nuo 3 iki 6 asmenų;

12.3. 2016 m. birželio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 192 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2016 m. rugpjūčio 8 d. buvo su dar vienu asmeniu;

12.4. 2016 m. rugpjūčio 9 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 292 (plotas – 7,80 kv. m), kurioje iki 2016 m. rugpjūčio 21 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

12.5. 2016 m. rugpjūčio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 334 (plotas – 7,53 kv. m), kurioje iki 2016 m. rugpjūčio 25 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

12.6. 2016 m. rugpjūčio 26 d. perkeltas į kamerą Nr. 328 (plotas – 7,57 kv. m), kurioje iki 2016 m. rugsėjo 7 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

12.7. 2016 m. rugsėjo 8 d. perkeltas į kamerą Nr. 302 (plotas – 8,05 kv. m), kurioje iki 2016 m. rugsėjo 13 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

12.8. 2016 m. rugsėjo 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 279 (plotas – 7,77 kv. m), kurioje iki 2016 m. rugsėjo 20 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

12.9. 2016 m. rugsėjo 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 189 (plotas – 7,86 kv. m), kurioje iki 2016 m. spalio 20 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

12.10. 2016 m. spalio 21 d. perkeltas į kamerą Nr. 188 (plotas – 7,56 kv. m), kurioje iki 2016 m. spalio 24 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

12.11. 2016 m. spalio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 178 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2016 m. lapkričio 21 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;

12.12. 2016 m. lapkričio 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 146 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2016 m. lapkričio 24 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

12.13. 2016 m. lapkričio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 285 (plotas – 7,08 kv. m), kurioje iki 2016 m. lapkričio 29 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

12.14. 2016 m. lapkričio 30 d. paleistas į laisvę.

12.15. 2018 m. birželio 14 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 107 (plotas – 7,38 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

12.16. 2018 m. birželio 15 d. perkeltas į kamerą Nr. 291 (plotas – 7,87 kv. m), tą dieną kameroje buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

12.17. 2018 m. birželio 16 d. perkeltas į kamerą Nr. 335 (plotas – 7,71 kv. m), kurioje iki 2018 m. birželio 17 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

12.18. 2018 m. birželio 18 d. perkeltas į kamerą Nr. 298 (plotas – 8,03 kv. m), kurioje iki 2018 m. birželio 19 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

12.19. 2018 m. birželio 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 174 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2018 m. birželio 24 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

12.20. 2018 m. birželio 25 d. perkeltas į kamerą Nr. 166 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2018 m. liepos 10 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;

12.21. 2018 m. liepos 11 d. paleistas į laisvę;

12.22. 2019 m. sausio 26 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 106 (plotas – 7,38 kv. m) ir iki 2019 m. sausio 27 d. buvo laikomas vienas;

12.23. 2019 m. sausio 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 252 (plotas – 42,33 kv. m), kameroje tą dieną buvo 8 asmenys. Tą pačią dieną, t. y. 2019 m. sausio 28 d., perkeltas į kamerą Nr. 253 (plotas – 6,83 kv. m). Kameroje buvo laikomas vienas;

12.24. 2019 m. sausio 29 d. perkeltas į kamerą Nr. 386 (plotas – 26,81 kv. m), kurioje iki 2019 m. vasario 4 d. buvo laikoma nuo 5 iki 6 asmenų;

12.25. 2019 m. vasario 5 d. išvyko į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus.

12.26. 2019 m. balandžio 11 d. atvyko iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos į Vilniaus pataisos namus (iki 2019 m. balandžio 1 d. Lukiškių TI-K) ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 117 (plotas – 7,31 kv. m), kurioje buvo laikomas vienas;

12.27. 2019 m. balandžio 12 d. išvyko į Alytaus pataisos namus.

13. Teismas nustatė, kad Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio mėn. pranešime „Dėl R. J. skundo“ nurodyta, jog:

13.1. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas atitiko Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 (toliau – ir TIĮET) ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET) reikalavimus, nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygos Lukiškių TI-K atitiko Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015) reikalavimus. Įstaigoje buvo užtikrinamas 3,6 kv. m gyvenamasis plotas kiekvienam asmeniui.

13.2. Sanitarinio mazgo vieta buvo atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagai atsparia danga. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, 23, 25 ir 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Kamerose privatumui užtikrinti papildomai buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos.

13.3. Įstaigos kameros buvo vėdinamos per langus, kamerų langai buvo skaidraus stiklo ir jų rėmai tvarkingi, lengvai valomi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant buvo išvengiama pelėsio, staigių temperatūros pokyčių ir nemalonaus kvapo.

13.4. Gyvenamosiose kamerose buvo įrengtas teisės aktus atitinkantis dieninis ir naktinis apšvietimas. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta buvo ne mažesnė kaip 200 Lx.

13.5. Lukiškių TI-K suimtiesiems ir nuteistiesiems buvo sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše, dušu asmenys galėjo pasinaudoti iki 15 minučių. Dušinės buvo įrengtos korpusų postuose, jų sienos, lubos, grindys ir kiti paviršiai buvo lygūs, lengvai valomi. Grindys neslidžios, turėjo nuolydį į vandens nutekėjimo angą. Dušinėse buvo įrengta vieta nusirengimui ir (ar) apsirengimui, veikė mechaninė vėdinimo sistema, veikė karšto ir šalto vandens tiekimo sistema.

14. Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir atsižvelgęs į teisės aktų nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) konstatavo, jog pareiškėjui teko nuo 3,69 kv. m iki 7,94 kv. m, t. y. atsakovo atstovas užtikrino minimalų gyvenamąjį plotą pareiškėjui.

15. Atsakydamas į pareiškėjo argumentus, kad kameros buvo netinkamos būklės (kamerose buvo šalta, nuo sienų ir lubų krito tinkas, buvo pelėsio, vėdinimas, apšvieta ir drėgmės lygis buvo netinkamas), teismas, vadovaudamasis Lietuvos higienos norma HN 134:2015 (toliau – ir HN 134:2015) nuostatomis (16 p., 17 p., 35 p., 39 p.), Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC) patikrinimo aktais ir fizikinių veiksnių tyrimų protokolais, konstatavo, kad skunde pareiškėjo nurodyti neatitikimai, susiję su bendra kamerų būkle ir tvarka, yra abstraktūs ir nekonkretizuoti, todėl teismas pareiškėjo skundo argumentus dėl higienos neatitinkančių laikymo sąlygų atmetė.

16. Teismas pažymėjo, kad, vadovaujantis TIĮET 14.1 punktu ir 14.10 punktu, ant langų gali būti grotai, todėl pareiškėjo argumentą, kad grotos įrengtos netinkamai, atmetė.

17. Atsižvelgęs į tai, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 252, 386 ir 388, kuriose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, teismas konstatavo, kad laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo laikomas minėtose kamerose, jo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeistas nebuvo. Teismas atkreipė dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista, kai jis laikotarpiais: nuo 2016 m. birželio 22 d. iki 2016 m. lapkričio 16 d., nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d., nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2018 m. liepos 10 d. buvo laikomas ne vienas kitose kamerose. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nebuvo visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismas sprendė, jog pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 189 paras.

18. Atsižvelgęs į neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir suformuotą teismų praktiką, teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė 450 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas pažymėjo, kad ši suma teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvati pareiškėjo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui.

III. 19. Atsakovo atstovas Vilniaus PN apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

20. Atsakovo atstovas nurodo, kad, atsižvelgiant į formuojamą EŽTT ir aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, į byloje nustatytas aplinkybes, pažeidimo mastą, šio pažeidimo trukmę ir intensyvumą, konstatuotina, kad byloje nustatyti pažeidimai nelaikytini intensyviais ir neprilygo pagal Konvencijos 3 straipsnį draudžiamam elgesiui. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą, tai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildino iš Vilniaus PN neteisėtų veiksmų.

22. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 189 paras, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, 450 Eur neturtinei žalai atlyginti, o kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

23. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog šiuo atveju nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais ir pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą.

24. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Pažymėtina, kad atsakovo atstovas, nors ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, o pareiškėjo skundą atmesti, apeliaciniame skunde nurodo tik argumentus, susijusius su neturtinės žalos atlyginimo būdu.

25. Pasisakydama dėl pareiškėjo privatumo naudojantis sanitariniu mazgu pažeidimo, teisėjų kolegija nurodo, jog EŽTT ne vienoje byloje yra nurodęs, kad kamerų įrengimas taip, jog tualetas neturi jokio atskyrimo nuo gyvenamosios erdvės arba yra atskirtas maždaug 1–1,5 m aukščio pertvara, yra ne tik smerktinas higienos požiūriu, bet ir atima iš sulaikytojo bet kokį privatumą naudojantis tualetu, kadangi jis lieka visą laiką matomas kitų kalinių, sėdinčių ant gultų, bei prižiūrėtojų, žvelgiančių per stebėjimo angą / akutę (žr., pvz., 2009 m. kovo 12 d. sprendimo byloje A. M. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 15217/07) 97 p., 2007 m. lapkričio 15 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 30983/02) 94 p., 2002 m. liepos 15 d. sprendimo byloje K. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 47095/99) 99 p., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07, 60800/08), 157 p.; 2012 m. gegužės 10 d. sprendimo byloje G. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 41558/05) 28 p.), net jei kalinimo įstaigos taisyklės draudžia visiškai uždengti tualetą durimis ar užuolaida (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. sprendimo byloje A. ir kt. prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 42525/07; 60800/08), 165 p.). EŽTT taip pat yra konstatavęs, jog gyvenamosios erdvės ir tualeto atskyrimas užuolaida neužtikrina kalinamiesiems reikiamo privatumo (žr., pvz., 2015 m. kovo 10 d. sprendimo byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.).

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo konstatuota, kad suimtųjų (nuteistųjų) privatumui užtikrinti nepakanka tik atskirti sanitarinį mazgą sienele nuo likusio kameros ploto, kadangi suimtieji (nuteistieji), besinaudojantys tualetu, gali būti matomi iš įėjimo į sanitarinį mazgą pusės. Tam, kad suimtiesiems (nuteistiesiems) būtų tinkamai garantuotas jų privatumas, įėjimas į sanitarinį mazgą turi būti uždengtas (įrengiant duris arba kitu būdu) (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2018, 2017 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-337-146/2017 ir kt.). Taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu asmens privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat ir kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu asmens teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4132-442/2018, 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-521-552/2018, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017 ir kt.).

27. Iš bylos medžiagos (b. l. 6–7) nustatyta, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K (Vilniaus PN) buvo kalinamas 219 parų. Pažymėtina, jog dalį laikotarpio (30 parų) pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 252, 386 ir 388, kuriose sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, todėl šiuo laikotarpiu pareiškėjo privatumas buvo užtikrintas. Likusį ginčo laikotarpį pareiškėjas buvo kalinamas kamerose, kuriose sanitarinis mazgas buvo atitvertas 1,5 m aukščio sienele ir užuolaida. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjui 189 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniais mazgais.

28. Teisėjų kolegija nurodo, kad viešoji (valstybės) atsakomybė CK 6.271 straipsnyje numatytais atvejais atsiranda tik esant visoms trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

29. Pasisakydama dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, teisėjų kolega pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

30. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nustatytų faktinių aplinkybių visumą, įskaitant pažeidimo pobūdį ir ilgą trukmę, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad šiuo atveju pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kadangi privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimas, kuris truko 189 paras, neabejotinai sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nors administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginę įtaką turėjo byloje konstatuotas teisės pažeidimas, tačiau atsakovo atstovui neužtikrinus pareiškėjui teisės aktų reikalavimus atitinkančių kalinimo sąlygų, šiuo atveju privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, padarytas pažeidimas sudarė prielaidas patirti pareiškėjui nurodytus neigiamus išgyvenimus.

31. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2574-968/2020).

32. Atsakant į klausimą, ar pareiškėjui priteistas neturtinės žalos, sukeltos neužtikrinant privatumo naudojantis sanitariniais mazgais, atlyginimas (450 Eur) šiuo atveju laikytina proporcinga pareiškėjo patirtų išgyvenimų kompensavimo priemone, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

33. Byloje nustatytas pažeidimas nebuvo trumpalaikis ar mažareikšmis, sudarė prielaidas pareiškėjui patirti neigiamus išgyvenimus, kurių intensyvumas viršija neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir tik teisės pažeidimo pripažinimo nagrinėjamu atveju nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

34. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo pobūdį ir jo trukmę, teisėjų kolegija daro išvadą, kad dėl jo poveikio pareiškėjo patirti negatyvūs išgyvenimai savo intensyvumu peržengia minimalias ribas ir sukelia neturtinę žalą, kuri turi būti atlyginama priteisiant kompensaciją. Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus bei į konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimus, atsižvelgusi į tai, kokioje kalinimo įstaigoje buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų trukmę, intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį, taip pat į kitų bylų, kuriose ginamos panašios vertybės, formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos atlygintino dydžio, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį pagrįstai įvertino 450 Eur.

35. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė