96bf52fc-e026-4e8c-a358-a1fc6168a50e · Å iaulių apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2-254-471/2019 Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00527-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos : 2.1.2.1; 2.1.5.1.1; 2.1.5.2; 2.1.5.4; 2.6.1.3.1; 2.6.3; 2.6.8.6; 2.6.8.7; 2.6.8.10; 2.6.10.5.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1 (S) Å IAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 21 d. Kelmė Å iaulių apylinkės teismo Kelmės rÅ«mų teisėjas Vidmantas Rudaitis, sekretoriaujant Ritai Valantiejienei, dalyvaujant atsakovo A. V. atstovui advokatui Genadijui Lukminui, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės UAB „Inter Credit“ ieÅ¡kinį atsakovams A.

V. ir L. J. bei trečiajam asmeniui UAB „Movidus transportas“ ( buvusi Ž. Å . įmonė ) dėl skolos priteisimo. Teismas n u s t a t ė : Pagal kreditorės 2018 m. birželio 29 d. pareiÅ¡kimÄ ( 3 l. ) 2018 m. liepos 05 d. buvo priimtas teismo įsakymas civilinėje byloje Nr. L2-10113-471/2018 iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ skolininko A. V. kreditorei UAB „Inter Credit“ 4000 EUR skolos, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2018 m. liepos 05 d.

– iki teismo įsakymo visiÅ¡ko įvykdymo ir 30 EUR bylinėjimosi iÅ¡laidų ( 16 l. ). Skolininkui A. V. pareiÅ¡kus 2018-07-18 prieÅ¡taravimus ( 21 l. ) kreditorė UAB „Inter Credit“ pateikė 2018-08-06 ieÅ¡kinį ( 24-26 l. ), kuriuo prašė priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų A. V. ir L. J. 4000 EUR skolos už priverstinį transporto priemonės nuvežimÄ Ä¯ stovėjimo aikÅ¡telę ir jos saugojimÄ , 5 procentų dydžio metines kompensuojamÄ sias palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo 2008 m. kovo 16 d. iki bylos iÅ¡kėlimo teisme, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Ankstesniame teismo posėdyje ieÅ¡kovės UAB „Inter Credit“ atstovas paaiÅ¡kino, kad visos reikÅ¡mingos aplinkybės yra nurodytos ieÅ¡kinyje. 2008-03-08 automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po padaryto pažeidimo policijos pareigÅ«no sprendimu buvo priverstinai nuvežtas saugojimui į UAB „Movidus transportas“ ( tuo metu – Ž. Å . įmonės ) aikÅ¡telę, kur, turimais duomenimis, yra iki Å¡iol. 2012-10-24 sutartimi UAB „Movidus transportas“ teisę reikalauti iÅ¡ kartų asmenų apmokėti už priverstinį automobilio saugojimÄ perleido ieÅ¡kovei.

IÅ¡ policijos buvo gauti duomenys, kad pažeidimo metu A. V. vardu Regitroje įregistruotÄ automobilį vairavo L. J.. Todėl ieÅ¡kovė jiems abiem siuntė praneÅ¡imus su siÅ«lymais apmokėti už automobilio saugojimÄ , tačiau abu atsakovai to nepadarė. Atsakovas A. V. praneÅ¡imÄ tikrai gavo, nes 2017 metais jo žmona susisiekė su ieÅ¡kove ir buvo bandoma sudaryti taikų susitarimÄ . Kiek žinoma, A. V. žmona net buvo nuvykusi į aikÅ¡telę, kur saugomas automobilis, tačiau jį apžiÅ«rėjusi pasakė, kad jis virtęs „metalo krÅ«va“ ir atsisakė susitarti taikiai.

Ar ieÅ¡kovės siųsti praneÅ¡imai buvo įteikti ir L. J. bei ar su juo Å¡iuo klausimu buvo bendraujama, duomenų neturi. Nepavykus susitarti ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovų – automobilio savininko ir pažeidimÄ padariusios asmens – 4000 EUR a/m saugojimo iÅ¡laidų sumÄ , kuri yra žymiai mažesnė, nei visa galima reikalauti suma ( beveik 9378 EUR ). Ä® teismÄ ieÅ¡kovė kreipėsi tik 2018 metais, nes visada bando tokius ginčus iÅ¡spręsti geruoju ( ir tai pavyksta su apie 90 proc. skolininkų ), o į teismÄ kreipiasi tik kraÅ¡tutiniais atvejais.

IÅ¡ skolininkų praÅ¡o 4000 EUR iÅ¡laidų sumos, nes pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ visose panaÅ¡iose bylose yra praÅ¡oma 4000 EUR sumos, o jei pavyksta susitarti taikiai – tik 2000 EUR. Pripažįsta tam tikrÄ ieÅ¡kovės kaltę, kad per bandymo susitarti taikiai laikotarpį RadviliÅ¡kio teisme buvo sunaikinta administracinė byla, kurioje galėjo bÅ«ti reikÅ¡mingi įrodymai. Atsakydamas į atsakovo pastebėjimÄ ( kad reikalaujama suma virÅ¡ija automobilio vertę ) nurodo, jog a/m vertė neturi jokios įtakos apskaičiuojant jo saugojimo iÅ¡laidas.

Neginčija, kad reiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl palÅ«kanų priteisimo iki bylos iÅ¡kėlimo teisme jos turėtų bÅ«ti apskaičiuotos konkrečia suma ir už šį reikalavimÄ sumokant žyminį mokestį, tačiau „tai padaryti yra labai sunku, nes sudėtingi apskaičiavimai“ ( cituojama ). RaÅ¡tiÅ¡kuose paaiÅ¡kinimuose ( 155 l. ) ieÅ¡kovės atstovas nurodė, kad UAB „Movidus transportas“ jį informavo, jog jokio praÅ¡ymo utilizuoti automobilį atsakovas L. J. nebuvo pateikęs ir Å¡io automobilio pirkimo-pardavimo sutarties bendrovėje nėra.

RaÅ¡ytinėje baigiamojoje kalboje ( 153-154 l. ) jis taip pat nurodė, kad atsakovas L. J. Lietuvos ATPK 129 str. numatytÄ pažeidimÄ padarė vairuodamas atsakovo A. V. vardu įregistruotÄ automobilį, todėl pagal SEAKÄ® 33 str. 6 d. automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo iÅ¡laidos priteistinos solidariai iÅ¡ automobilio savininko ir valdytojo. Nors A. V. teigia, jog automobilį buvo pardavęs, jis privalėjo pateikti tai patvirtinančius įrodymus, tačiau to nepadarė. Be to, jo parodymai yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taraujantys vieni kitiems ir bylos medžiagai.

Todėl prašė tenkinti ieÅ¡kinyje nurodytus reikalavimus visa apimtimi. Atsakovas A. V. prieÅ¡taravimuose ( 21 l. ) nurodė, kad ieÅ¡kovui ( tuo metu – kreditoriui ) nėra skolingas ir neturi pagrindo įvykdyti nepagrįstÄ reikalavimÄ . Atsiliepime į ieÅ¡kinį ( 59-61 l. ) A. V. nurodė, kad automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. pagal sudarytÄ raÅ¡ytinę pirkimo-pardavimo sutartį pardavė L. J., todėl nėra Å¡io automobilio savininkas. Be to, iÅ¡ ieÅ¡kovo nuo 2008 m. iki jo kreipimosi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl teismo įsakymo iÅ¡davimo nėra gavęs nei vieno raginimo susimokėti už automobilio saugojimÄ ir toks ieÅ¡kovo elgesys vertintinas kaip nesÄ Å¾iningas.

Taip pat prašė taikyti ieÅ¡kinio senatį pagal Lietuvos CK 1.126 str. 2 d. Ankstesniame teismo posėdyje A. V. paaiÅ¡kino, kad kažkada ( tikslaus laiko neprisimena ) savo automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavė nepažįstamam asmeniui. Jo jokių duomenų nebeturi, tačiau tai tikrai buvo ne L. J., kurio iÅ¡vis nepažįsta ir niekada nebuvo susitikęs. Parduodant automobilį jo namuose pirkėjas sumokėjo pinigus, jo ( t. y. A. V. ) žmona surašė raÅ¡ytinę pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tik vienÄ egzempliorių, kurį kartu su automobiliu ir jo dokumentais pasiėmė pirkėjas.

Sutartis buvo suraÅ¡yta tik vienu egzemplioriumi, nes daugiau neturėjo blankų. Su pirkėju susitarė, kad kitÄ dienÄ abu susitiks Regitros Kelmės padalinyje, kur įregistruos automobilio pardavimÄ . Tačiau jam sutartu laiku nuvykus pirkėjas nepasirodė ir automobilis liko neperregistruotas. Apie tai, kad automobilis yra sulaikytas ir priverstinai saugomas, sužinojo 2017 metais gavęs ieÅ¡kovo atsiųstÄ taikos sutartį, kurioje iÅ¡ jo buvo reikalaujama 4000 EUR. Patartas advokato nusprendė jos nepasiraÅ¡yti.

Kiek prisimena, jo žmona buvo nuvažiavusi į aikštelę pasižiūrėti automobilio. Kodėl ji tai darė, paaiškinti negali. Jis automobilį buvo pardavęs dar iki jo sulaikymo, todėl neturi atlyginti jo saugojimo išlaidų ir prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti. Kodėl atsiliepime nurodė, kad a/m pardavė L. J., paaiškinti negali. Atsakovo A. V. atstovas nurodė, kad šioje byloje būtina nustatyti, ar saugodamas automobilį ieškovas su tuo susijusius reikalus tvarkė teisingai ir automobilio savininko interesais.

Prievolės turi bÅ«ti vykdomos tinkamai; o ypač – jei tai susiję su profesine veikla. Jo atstovaujamasis iki pat 2017 metų negavo jokių dokumentų, susijusių su automobiliu, t. y. paties ieÅ¡kovo nebuvo laikomas savininku. Nors automobilio pirkimo-pardavimo sutartis neiÅ¡liko, nėra jokių abejonių, kad A. V. jį buvo pardavęs kitam asmeniui, o Å¡is vėliau – L. J., kuris padarė pažeidimÄ . Todėl jo atstovaujamasis pažeidimo padarymo metu nebebuvo a/m savininku ir neprivalo ieÅ¡kovui atlyginti jokių su automobiliu susijusių iÅ¡laidų, tai padaryti sutinka L.

J.. A. V. sunku apsiginti nuo ieÅ¡kovo reikalavimų, nes nuo automobilio pardavimo praėjo daug metų. Be to, automobilis į aikÅ¡telę buvo nugabentas 2008-03-16, todėl praÅ¡o taikyti nuo Å¡ios datos skaičiuotinÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ . Taip pat neaiÅ¡kumų kelia ieÅ¡kovo nurodomos kainos. Todėl praÅ¡o ieÅ¡kinį jo atstovaujamojo atžvilgiu atmesti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsakovas L. J. ankstesniame teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad automobilį „VW Golf“ nusipirko ne iÅ¡ A.

V., kurio niekada nebuvo sutikęs ir nepažįsta, bet iÅ¡ nepažįstamo jauno vyro. Automobilis buvo tvarkingas ir geros bÅ«klės. SuraÅ¡ius pirkimo-pardavimo sutartį jis sumokėjo pinigus ( apie 2400 lt. ) ir gavo automobilį bei jo dokumentus. SekančiÄ dienÄ policininkai jį sulaikė neblaivų važiuojantį su Å¡iuo automobiliu, dėl ko buvo teismo nubaustas, o automobilis uždarytas į saugojimo aikÅ¡telę. Jis kreipėsi į RegitrÄ , norėdamas įregistruoti automobilį savo vardu, bet ten paaiÅ¡kėjo, kad a/m neįregistruota jam pardavusio asmens vardu ( ankstesnis savininkas nedeklaravo pardavimo ), todėl negalėjo to padaryti.

Teismui apskyrus baudÄ kreipėsi į saugojimo aikÅ¡telės administracijÄ , praÅ¡ydamas grÄ Å¾inti automobilį, tačiau jam maÅ¡inos neatidavė, nes ji buvo įregistruota ne jo vardu. Kieno vardu ji buvo įregistruota, jis nežinojo, nes Regitroje jam atsisakė tokius duomenis pateikti. Tada jis aikÅ¡telėje parašė raÅ¡tÄ , kad automobilio atsisako. Vėliau jokių raÅ¡tų iÅ¡ ieÅ¡kovo negavo ir automobilio likimu nebesidomėjo. Sutiktų apmokėti už automobilio nugabenimÄ Ä¯ aikÅ¡telę ir jo saugojimÄ , tačiau tik už 1 mėn. laikotarpį, nes vėliau a/m jam nebuvo grÄ Å¾inta ne dėl jo kaltės. Kiek prisimena, pati pirkimo-pardavimo sutartis liko automobilio dėtuvėje, kur turėtų bÅ«ti iki Å¡iol.

Trečiojo asmens UAB „Movidus transportas“ atstovas į visus teismo posėdžius neatvyko ir paaiÅ¡kinimų bei įrodymų nepateikė. IeÅ¡kinys tenkintinas dalinai. Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtina, kad 2007-10-30 tarp Ž. Å . įmonės ir RadviliÅ¡kio rajono policijos komisariato buvo sudaryta Sutartis Nr. 7-4 ( 31-32 l. ) su papildomomis sÄ lygomis ( 33 l. ), kuria įmonė įsipareigojo teikti ... policijos pareigÅ«nų sulaikytų transporto priemonių transportavimo ir saugojimo paslaugas ( 1.1 p. ) pagal sutarties priede Nr. 1 ( 34 l. ) nurodytus įkainius ( sutarties 1.1.4 p. – 31 l. ).

Administracinės bylos Nr. A2.6.-400-766-08 medžiaga patvirtina, kad 2008 m. kovo 16 d. apie 19.55 val. atsakovas L. J. RadviliÅ¡kio rajone, kelyje Panevėžys – Å iauliai, neturėdamas teisės vairuoti ir bÅ«damas neblaivus vairavo automobilį A. V. vardu registruotÄ automobilį „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už kÄ RadviliÅ¡kio apylinkės teismo 2008 m. balandžio 07 d. nutarimu buvo nubaustas pagal Lietuvos ATPK 129 str. bauda. Taip pat nutarta nutarimui įsiteisėjus automobilio registracijos liudijimÄ ir tech. apžiÅ«ros talonÄ grÄ Å¾inti L.

J., procesinis sprendimas dėl automobilio nutarime nepriimtas ( 111 l. ). Administracinė byla yra sunaikinta ( 90 l. ), o LITEKO sistemoje papildomų ginčo sprendimui reikšmingų duomenų nėra ( 103-106 l. ). Automobilis „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įregistruotas atsakovo A. V. vardu ( 30 l. ), po L. J. sulaikymo 2008 m. kovo 16 d. policijos pareigūno sprendimu buvo nuvežtas priverstinai saugoti į Ž. Š. įmonę ( 27 l. ) 2012 m. spalio 24 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi Nr. 24/10/12-05 ( 35-37 l. ) ir jos priedu Nr. 1 ( 38 l. ) ieškovė UAB „Inter Credit“ iš UAB „Movidus transportas“ ( neginčijama, kad tai anksčiau buvusi Ž.

Å . įmonė ) perėmė visas reikalavimo ir su jomis susijusias papildomas teises ( baudas, delspinigius ir kt. ), kylančias iÅ¡ skolininkų įsipareigojimų pagal priedÄ Nr. 1 ( sutarties 1.1 p. – 35 l. ), tame tarpe – pagal UAB „Movidus transportas“ sutartį su RadviliÅ¡kio rajono PK. Nors tekste nurodoma 2008-04-01 sutartis Nr. 2 ( 1.4 p. – 36 l., 3 p. – 38 l. ), tai vertinama kaip ginčo sprendimui įtakos neturinti aplinkybė, nes sÄ raÅ¡as patvirtina, jog reikalavimo teisė į 2008.03.16 sulaikytÄ automobilį „VW Golf“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perleista ( 39 l., kt. ), o bendra skolos už automobilio transportavimÄ ir saugojimÄ suma sudaro 9377,90 EUR ( 42 l. ). LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 str. 6 d. numatyta, kad iÅ¡laidas, susijusias su priverstiniu transporto priemonės nuvežimu į ... stovėjimo aikÅ¡telę Å¡io straipsnio 1 d. nurodytais atvejais ir jos saugojimu ... stovėjimo aikÅ¡telėje, Å«kio subjektui transporto priemonės savininkas ir valdytojas atlygina solidariai. Å ios iÅ¡laidos atlyginamos arba adekvatus prievolės atlyginti iÅ¡laidas įvykdymo užtikrinimas Civiliniame kodekse nustatytais bÅ«dais ir tvarka pateikiamas iki transporto priemonės paėmimo iÅ¡ ... aikÅ¡telės. Byloje surinkti įrodymai patvirtina ( ir ginčo dėl to nėra ), kad 2008-03-16 sulaikius neblaivų ir neturintį teisės vairuoti atsakovÄ L.

J. jo vairuotas automobilis VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai saugoti buvo nugabentas pagrįstai. IeÅ¡kovės atstovas teigia, kad iki ieÅ¡kinio teismui pateikimo dienos Å¡is automobilis yra saugomas aikÅ¡telėje ir jokie asmenys nesiėmė priemonių jį susigrÄ Å¾inti. Jokių tai paneigiančių įrodymų atsakovai nepateikė ( o tai padaryti privalėjo bÅ«tent jie - Lietuvos CPK 178 str. ). Tokie saugotojo veiksmai neabejotinai atitinka automobilio savininko ( valdytojo ) interesus.

Todėl ieškovės ( perėmusios automobilį saugojančios įmonės teises ) išlaidos, susidariusios dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo, kurias ji patyrė veikdama automobilio savininko ( valdytojo ) interesais, turi būti teisingai atlygintos (Lietuvos CK 6.233 str. ) ir jas atlyginti privalo transporto priemonės savininkas ar valdytojas arba abu solidariai. Dėl atlyginti išlaidas privalančių asmenų nustatymo Tiek administracinio nusižengimo padarymo, tiek bylos nagrinėjimo metu automobilio VW Golf“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) savininku VÄ® Regitra įregistruotas atsakovas A. V. ( 30 l. ). IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas atsakovams L. J. ( kaip nusižengimÄ padariusiam a/m valdytojui ) ir A. V. ( kaip a/m savininkui ) solidariai. L. J. kaltė neginčijamai įrodyta įsiteisėjusiu ( 103 l. ) RadviliÅ¡kio apylinkės teismo 2008-04-07 nutarimu ( 111 l. ), dėl jos ginčo nėra ( jis pats ginčija tik atlygintinos sumos dydį ), todėl jo pareiga atlyginti a/m transportavimo ir saugojimo iÅ¡laidas nekelia abejonių ir Å¡iuo klausimu teismas plačiau nepasisako.

Atsakovas A. V. teigia, kad automobilį anksčiau pardavė nežinomam asmeniui, todėl L. J. nusižengimo padarymo metu nebuvo jo savininkas ir neturi pareigos atlyginti a/m saugojimo iÅ¡laidas. IeÅ¡kovės atstovas teigia, kad A. V. neįrodė, jog bÅ«tų a/m pardavęs, todėl reikalavimas jo atžvilgiu yra pagrįstas. Atsakovas L. J. teigia, jog ginčo automobilį nusipirko iÅ¡ nežinomo asmens prieÅ¡ vienÄ dienÄ iki nusižengimo padarymo ir buvo jo savininkas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad pirkimo-pardavimo sutartis kaip sandoris yra vienas iÅ¡ nuosavybės teisės įgijimo pagrindų ( Lietuvos CK 4.47 str. 1 d. ).

Å ia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktÄ pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktÄ ir sumokėti už jį nustatytÄ kainÄ ( Lietuvos CK 6.305 str. 1 d. ). Pagal Lietuvos CK 4.49 str. 1 d. nuostatÄ daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktÄ Ä¯gyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Atskirų nuostatų dėl transporto priemonės perleidimo įstatymuose nenustatyta. Todėl kiekvienu atveju bÅ«tina patikrinti, ar Å¡alys transporto priemonės pirkimo -pardavimo sutartyje nenustatė kito nuosavybės teisės perėjimo daikto įgijėjui momento ar kitų sÄ lygų ( pvz., kad nuosavybės teisė pereina daikto įgijėjui tik po to, kai jis sumokės daikto kainÄ ; ar po to, kai daikto pardavėjas iÅ¡registruoja daiktÄ iÅ¡ vieÅ¡ojo registro ir pan. ).

Jeigu sutartyje tokių ar panaÅ¡ių iÅ¡lygų nenustatyta, tai dėl nuosavybės teisės perėjimo momento turi bÅ«ti sprendžiama pagal Lietuvos CK 4.49 str. 1 d. nuostatÄ ( LAT 2011-02-15 nutartis Nr. 3K-3-54/2011 ). Be to, įstatyme nenustatyta privalomo automobilio pirkimo–pardavimo sutarties registravimo. LAT nutartyse konstatuota, kad automobilio registravimas ir jo pirkimo – pardavimo sutartis yra skirtingi dalykai. Automobilio pirkimo – pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas ( Lietuvos CK 4.47 str. 1 p., 6.305 str. 1 d. ), o automobilio įregistravimas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas ir juo siekiama visai kitų tikslų.

Todėl tuo atveju, kai asmuo, kurio vardu registre yra įregistruotas automobilis, įrodo, jog jį yra pardavęs, tai tokio automobilio savininkas yra jį pirkęs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar Å¡is asmuo jį įregistravo ar neįregistravo Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Å is iÅ¡aiÅ¡kinimas taikytinas ir sprendžiant ginÄÄ , kai yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl automobilio priverstinio nuvežimo ir jo saugojimo iÅ¡laidų atlyginimo ( LAT 2010-11-11 nutartis Nr. 3K-7-309/2010, 2010-12-07 nutartis Nr. 3K-3-502/2010 ).

Automobilio pirkimo – pardavimo sutarčiai teisės aktuose nenustatyta privalomų formos reikalavimų ( iÅ¡skyrus, kai formos reikalavimas iÅ¡plaukia iÅ¡ kitų Lietuvos CK nuostatų, pvz., Lietuvos CK 1.73 str. 1 d. 1, 3 p.). Todėl tokia sutartis, kaip ir bet kuris kitas sandoris, gali bÅ«ti sudaroma žodžiu, raÅ¡tu ( paprasta arba notarine forma ) arba konkliudentiniais veiksmais ( Lietuvos CK 1.71 str. 1 d. ). Kadangi automobilio pirkimo – pardavimo sutartis gali bÅ«ti sudaryta bet kuria forma, tai teisės aktuose nėra nustatytų ribojimų jos sudarymo faktÄ Ä¯rodinėti visomis civiliniame procese leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis ( Lietuvos CPK 177 str. 2 d., LAT 2014-04-02 nutartis Nr. 3K-3-180/2014 ).

Dėl Å¡ioje byloje kilusio ginčo ( ar atsakovas A. V., kurio vardu automobilis įregistruotas vieÅ¡ame registre, laikytinas jo savininku L. J. padaryto nusižengimo metu ) teismas konstatuoja sekančiai. Visų pirma, abu atsakovai teigia, jog ginčo automobilį A. V. pardavė, o L. J. nupirko, nors ir per tarpinį pirkėjÄ â€“ pardavėjÄ ( ar pardavėjus ), iki L. J. sulaikymo padarius nusižengimÄ . Nors ne tik pačių sutarčių, bet ir jokių kitų jų sudarymÄ patvirtinančių raÅ¡ytinių įrodymų atsakovai nepateikė ( Lietuvos CPK 178 str. ), jų paaiÅ¡kinimai taip pat vertinami kaip leistini įrodymai ( Lietuvos CPK 177 str. 2 d. ir 186 str. ).

Vertinant asmenų paaiškinimus ir parodymus pagal Lietuvos CPK 185 str., turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių ( LAT 2016-05-05 nutartis Nr. 3K-3-258-219/2016, kt. ). Ir jei A. V. parodymai dėl jo akivaizdaus suinteresuotumo ginčo baigtimi ( siekimo išvengti prievolės ) savaime negali būti pripažįstami patikimu įrodymu, tai dėl tos pačios priežasties laikyti nepatikimais L.

J. parodymus ( kuriais jis faktiÅ¡kai visÄ atsakomybę prisiima sau ) nėra pagrindo ( Lietuvos CPK 185 str. 1 d. ). BÅ«tent dėl ieÅ¡kovės ( perėmusios a/m saugotojo ne tik teises, bet ir pareigas ) netinkamo procesinio elgesio – nepateisinamo delsimo kreiptis į teismÄ â€“ administracinė byla Nr. A2.6-400-766-08 buvo sunaikinta ( 90 l. ), o pats nutarimas ( 111 l. ) automobilio savininko klausimu itin neinformatyvus ( tik konstatuota, jog a/m registruota A. V. vardu ). Todėl jokių ginčo sprendimui reikÅ¡mingų jos duomenų ( ar A.

V. buvo informuotas apie procesÄ ir priimtÄ nutarimÄ , ar jis pateikė kokius nors dokumentus, kÄ apie savininkÄ aiÅ¡kino posėdyje dalyvavęs L. J. ir kt. ) gauti nebeįmanoma. Kiti byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad apie a/m priverstinį nuvežimÄ informuotas tik L. J. ( 27 l. ), o A. V. praneÅ¡imai siųsti 2012 m. ( 43 l. ), 2016 m. ( 45 l. ) ir 2017 m.( 48 l. ); tik pastarasis praneÅ¡imas jam buvo įteiktas ( 94 l. ) ir po to jis nesutiko ( tai pripažįstama ) sudaryti su ieÅ¡kove taikų susitarimÄ .

Ä®vertinus kitas aplinkybes ( jog santykinai nemažos vertės automobilis buvo priverstinai nuvežtas 2008-03-16, byla iÅ¡nagrinėta 2008-04-07 ir automobilis nekonfiskuotas, t. y. savininkas su mažomis sÄ naudomis galėjo jį susigrÄ Å¾inti ) A. V. elgesys ( jis iki ieÅ¡kovės praneÅ¡imo gavimo 2017 m. visiÅ¡kai nesidomėjo automobiliu ) neduoda pagrindo manyti, kad jis save laikytų automobilio savininku. TokiÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir faktas, kad automobilio registracijos liudijimas ir tech. apžiÅ«ros talonas sulaikant automobilį buvo L.

J. žinioje ir užbaigus adm. bylÄ jam grÄ Å¾inti ( 111 l. ). Faktų nustatymas yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, t. y. dėl bet kokios į bylÄ pateiktos informacijos įrodomosios reikÅ¡mės sprendžia teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus Lietuvos CPK nurodytas iÅ¡imtis ( Lietuvos CPK 185 str. ). Todėl faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu ( LAT 2013-11-04 nutartis Nr. 3K-3-539/2013, kt. ).

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, t. y. įvertinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai. Jei įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ dėl įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimo, byloje galima konstatuoti įrodymų pakankamumÄ .

Dėl aukščiau aptartų motyvų teismas konstatuoja įrodytu, jog būtent atsakovas L. J. nusižengimo padarymo metu buvo minėtos transporto priemonės ne tik valdytojas, bet ir jos faktinis savininkas. Kitos aplinkybės ( ar buvo sudaryta rašytinė pirkimo - pardavimo sutartis, kiek buvo tarpinių pirkėjų – pardavėjų ir pan. ) pripažįstamos neturinčiomis įtakos ginčo sprendimui. Atskirai dėl A. V. paaiškinimų prieštaringumo ( nurodymo a/m pardavus L. J. – 60 l., pozicijos keitimo dėl sutarties surašymo aplinkybių, kt. ) teismas laiko, kad jie galimi dėl įvairių priežasčių ( ilgo laiko tarpo, rašytinės sutarties neišsaugojimo ar net nesudarymo ), tačiau nepaneigia paties fakto, kad automobilį jis pardavė.

Dėl kitų ieškovės atstovo argumentų ( įrodymų vertinimo minimoje LAT 2010-10-07 nutartyje Nr. 3K-7-300/2010 – 154 l. ) teismas konstatuoja, kad iš esmės skiriasi bylų faktinės aplinkybės ( šioje byloje yra nustatytas ir įtrauktas dalyvauti procese asmuo, kuris nusižengimo padarymo metu buvo a/m nupirkęs ). Dėl atlygintinų išlaidų dydžio Aukščiau minėta, kad ieškovės ( perėmusios trečiojo asmens teises ) išlaidos, kurias ji patyrė veikdama atsakovo L. J. interesais, turi būti teisingai atlygintos ( Lietuvos CK 6.233 str. ).

Tačiau taip pat bÅ«tina atsižvelgti į tai, kad pagal pateiktus įrodymus atsakovui pirmasis praneÅ¡imas dėl transporto priemonės atsiėmimo ir įsiskolinimo apmokėjimo iÅ¡siųstas tik 2013 m. sausio 14 d. ( 44 l. ), t. y. tik praėjus beveik penkiems metams nuo nutarimo, kuriuo faktiÅ¡kai nutarta automobilį grÄ Å¾inti savininkui ( taip manytina, nes jam grÄ Å¾inami a/m dokumentai ), įsiteisėjimo. Be to, pareikalavus iki 2013-01-30 padengti įsiskolinimÄ , pakartotinis praneÅ¡imas kažkodėl iÅ¡siųstas tik 2016 m. gruodžio 09d. ( t.y. praėjus beveik keturiems metams nuo pirmojo praneÅ¡imo iÅ¡siuntimo - 46 l. ), o dar vienas – 2017 m. spalio 12 d. ( 47 l. ) ir nėra jokių įrodymų, kad nors vienas iÅ¡ jų atsakovui bÅ«tų įteiktas.

Todėl ieÅ¡kovė ( o iki 2012 m. – a/m saugotoja ) iki pat kreipimosi į teismÄ 2018 m. liepos 05 d. ( 3 l. ) faktiÅ¡kai nesiėmė jokių realių veiksmų iÅ¡ieÅ¡koti susidariusiÄ skolÄ , t. y. elgėsi nepateisinamai pasyviai, kas sÄ lygojo skolos augimÄ . Ginčo dėl a/m transportavimo iÅ¡laidų dydžio ( 28,96 EUR – 42 l. ) nėra. Ä®siskolinimas už automobilio saugojimÄ paskaičiuotas už laikotarpį nuo 2008-03-16 ( nuo priverstinio nuvežimo dienos ) iki 2017-01-16 ( neaiÅ¡ku, kodėl – 42 l. ), viso už 3228 dienas, po 2,90 EUR/d., viso atsakovo įsiskolinimas sudaro 9377,90 EUR.

Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad policijos pareigÅ«nai, priėmę sprendimÄ dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo, praneÅ¡a transporto priemonės savininkui (valdytojui) teisės aktų nustatyta tvarka apie priimtÄ sprendimÄ dėl priverstinio transporto priemonės nuvežimo. Taigi pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ KET pažeidęs asmuo ar automobilio savininkas turi žinoti, kad automobilis yra priverstinai nuvežtas ir kur jis yra saugomas. Tuo atveju, kai saugomas priverstinai nuvežtas automobilis, atlyginamos sumos dydžiui gali turėti reikÅ¡mės tiek pareigÅ«nų, priėmusių sprendimÄ priverstinai nuvežti automobilį, tiek savininko ar valdytojo, tiek saugotojo veiksmai ar neveikimas ( LAT 2009-10-23 nutartis Nr. 3K-3-436/2009 ).

Ä®statymo nuostatos ieÅ¡kovei suteikia teisę už priverstinį transporto priemonių nuvežimÄ ir saugojimÄ iÅ¡ jos savininko ir valdytojo ( Å¡iuo atveju tai tas pats L. J. ) reikalauti atlyginti saugojimo iÅ¡laidas pagal nustatytus įkainius. Tačiau taip pat atsižvelgtina, kad ieÅ¡kovė atsakovui L. J. realiai pretenzijas pareiÅ¡kė tik pateikdama ieÅ¡kinį 2018-08-10 ( 24 l.; kodėl pareiÅ¡kime iÅ¡laidų reikalauta tik iÅ¡ A. V., neaiÅ¡ku – 3 l. ) ir nepateikė duomenų, kad po teismo 2008-04-07 nutarimo įsiteisėjimo bÅ«tų reikalaujama iÅ¡ policijos informacijos apie tolesnę bÅ«tinybę jÄ saugoti.

Todėl konstatuojama, kad tiek a/m saugotoja, tiek jos pareigas perėmusi ieÅ¡kovė itin ilgÄ laikÄ nesiėmė jokių veiksmų iÅ¡siieÅ¡koti iÅ¡ atsakovo susidariusį įsiskolinimÄ ir buvo nepateisinamai pasyvios, o toks jų elgesys neabejotinai neatitiko rÅ«pestingam civilinių santykių dalyviui ( o bÅ«tent taip turėtų elgtis asmenys, sudarę sutartį su valstybės institucija atlikti tam tikras funkcijas ir specializuota skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo bendrovė ) keliamų elgesio reikalavimų.

Toks pačios ieÅ¡kovės elgesys iÅ¡ dalies lėmė nepateisinamÄ transporto priemonės saugojimo iÅ¡laidų padidėjimÄ , kÄ ji netiesiogiai pripažino mažindama reikalaujamÄ sumÄ iki 4000 EUR ( 24 l. ). Kita vertus, ir atsakovas L. J. – automobilio valdytojas ir savininkas – nesiėmė jokių veiksmų saugomai jo transporto priemonei susigrÄ Å¾inti įsiteisėjus aukščiau minėtam teismo nutarimui. Pažymėtina, kad L. J. argumentai Å¡iuo klausimu yra patikimai paneigti : dėl pirkimo – pardavimo sutarties palikimo automobilyje ir praÅ¡ymo pateikimo – UAB „Movidus transportas“ duomenimis ( 155 l. ), dėl negalėjimo gauti duomenų apie įregistruotÄ a/m savininkÄ â€“ Å¡io asmens nurodymu net teismo nutarime ( 111 l. ).

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovės praÅ¡oma priteisti įsiskolinimo suma – 4000 EUR, paskaičiuota beveik už ketverius metus, pripažįstama akivaizdžiai per didele ir yra mažinama, priteisiant iÅ¡ atsakovo skolÄ už automobilio priverstinį saugojimÄ už dviejų metų laikotarpį ( du po 1 m. laikotarpius, kadangi tiek ieÅ¡kovė, tiek pats atsakovas tam nesiėmė jokių veiksmų, pagal įstatymo analogijÄ taikant maksimalų 2 metų administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminÄ ), t. y. už 730 ( 2x365 ) dienų, skaičiuojant po 2,90 EUR už dienÄ , viso 2117 EUR, Å¡is reikalavimas tenkinamas dalinai.

Dėl atsakovų praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį teismas sutinka su ieÅ¡kovės atstovo argumentu, kad pareiga sumokėti už priverstinį automobilio saugojimÄ iÅ¡lieka visÄ laikÄ iki jo atsiėmimo iÅ¡ aikÅ¡telės, todėl paskaičiavus iki Å¡iol saugomo automobilio iÅ¡laidas už 2 metų laikotarpį Lietuvos CK 1.125 str. nuostatos nėra pažeidžiamos ( Lietuvos CK 1.127 str. ). Gi teisė reikalauti 28,96 EUR transportavimo iÅ¡laidų ( 42 l. ) atsirado nuo automobilio priverstinio nuvežimo dienos – 2008-03-16 ( 27 l. ).

PareiÅ¡kus reikalavimÄ daugiau kaip po 10 metų ( 24 l. ) jam atsakovo praÅ¡ymu ( Lietuvos CK 1.126 str. 2 d. ) taikytinas bendrasis ieÅ¡kinio senaties terminas ( Lietuvos CK 1.125 str. 1 d. ), dėl ko Å¡is reikalavimas atmetamas ( Lietuvos CK 1.131 str. 1 d. ). Reikalaujamos priteisti kompensuojamosios palÅ«kanos iki bylos iÅ¡kėlimo teisme ( 26 l. ) turėjo bÅ«ti apskaičiuotos konkrečia suma, už šį reikalavimÄ sumokant žyminį mokestį ( Lietuvos CPK 85 str. 1 d. 10 p. ), tačiau ankstesniame teismo posėdyje teismui į tai atkreipus dėmesį ieÅ¡kovės atstovas apsiribojo pažymėjimu, jog „šiÄ sumÄ labai sunku apskaičiuoti“, todėl Å¡is reikalavimas netenkinamas.

Praleidęs piniginės prievolės mokėjimo terminÄ skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ( Lietuvos CK 6.37 str. 2 d. ir 6.210 str. 1 d. ), todėl ieÅ¡kovės reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo L. J. nurodyto dydžio procesines palÅ«kanas tenkintinas, tačiau jas priteisiant nuo reikalavimo Å¡io atsakovo atžvilgiu pareiÅ¡kimo dienos – 2018-08-10 ( 24 l. ).

Dalinai tenkinant ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo L. J. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ( 2117 EUR nuo 4000 EUR sudaro 53 proc. ), t. y. 63,60 EUR sumokėto žyminio mokesčio ( 2, 23 l. - Lietuvos CPK 93 str. 2 d. ). Procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos didžiÄ ja dalimi susidarė dėl atsakovo L. J. paieÅ¡kos ir jo netinkamo elgesio ( nesikreipimo dėl a/m atsiėmimo, neinformavimo apie gyv. vietos pakeitimÄ ir pan. ), todėl visos Å¡ios iÅ¡laidos – 30,49 EUR – valstybei priteisiamos tik iÅ¡ jo ( 1 l., Lietuvos CPK 96 str. 5 d. ).

Dėl tų pačių motyvų ( parduoto automobilio neiÅ¡registravimo, pardavimo sutarties nepateikimo, neteisingų duomenų pateikimo proceso eigoje ) atsakovo A. V. turėtos atstovavimo iÅ¡laidos ( 83 l. ) jam iÅ¡ ieÅ¡kovės nepriteisiamos ( Lietuvos CPK 93 str. 4 d. ). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos CPK 268 - 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kinį tenkinti dalinai. Priteisti iÅ¡ L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Inter Credit“, j. a. .k. (duomenys neskelbtini), du tÅ«kstančius vienÄ Å¡imtÄ septyniolika eurų ( 2117 EUR ) skolos ( automobilio priverstinio saugojimo iÅ¡laidų ), 5 ( penkių ) procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme – 2018 m. rugpjūčio 10 d.

– iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt tris eurus 60 ct. ( 63,60 ) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Reikalavimus dėl automobilio transportavimo iÅ¡laidų ir procesinių palÅ«kanų iki bylos iÅ¡kėlimo teisme priteisimo atmesti. Priteisti iÅ¡ L. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei trisdeÅ¡imt eurų 49 ct. ( 30,49 EUR ) bylinėjimosi iÅ¡laidų. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Å iaulių apygardos teismui per šį teismÄ .

Teisėjas Vidmantas Rudaitis