2019-07-24 Nr. AB-14763-3-61-3-01944-2019-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-522-520/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01944-2019-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2019 m. liepos 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. A. V. skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (nuo 2019 m. liepos 1 d. teises perėmė Teritorijų planavimo valstybinės priežiūros departamentas) (tretieji suinteresuoti asmenys – A. A., J. A.) dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. A. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teimą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Klaipėdos departamentas) 2017 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (16.2)-2D-14404; 2) panaikinti Inspekcijos 2019 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. (7.9)-2D-2190; 3) įpareigoti Inspekciją tenkinti jos 2017 m. rugsėjo 15 d. skundą ir apginti jos pažeidžiamas teises – įpareigoti atsakovą atlikti priestato prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybų teisėtumo patikrinimą ir stabdyti statinio teisinę registraciją.

Pareiškėja skunde prašė teismo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, nurodydama, kad ji buvo Inspekcijos suklaidinta, o Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta priimti nagrinėti jos skundą dėl Inspekcijos Klaipėdos departamento 2017 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. (16.2)-2D-14404, Inspekcijos 2019 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (7.9)-2D-2190, gavo 2019 m. balandžio 11 d.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjos V. A. V. prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu.

Teismas iš pareiškėjos pateiktos pašto voko kopijos nustatė, kad Inspekcijos 2019 m. vasario 15 d. sprendimą ji gavo 2019 m. vasario 27 d. Pareiškėjos skundas teisme buvo registruotas 2019 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui paštu skundas buvo išsiųstas 2019 m. gegužės 27 d.

Teismas sprendė, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, prašydama atnaujinti praleistą terminą, nenurodė jokių svarbių, objektyvių priežasčių, dėl kurių praleido terminą paduoti skundą, jų nepagrindė rašytiniais įrodymais. Teismas nenustatė pagrindo atnaujinti pareiškėjai terminą skundui paduoti.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 33 straipsnio 1 dalimi, pažymėjo, kad pareiškėjos keliamas ginčas dėl statybų teisėtumo, esant pradėtoms pastato statyboms, turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

III. Pareiškėja V. A. V. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį, atnaujinti skundo padavimo terminą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.

Pareiškėja nurodo, kad terminą skundui paduoti praleido dėl to, jog ji Inspekcijos suklaidinta, o Komisijos 2019 m. balandžio 9 d. sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta priimti nagrinėti jos skundą dėl Inspekcijos Klaipėdos departamento 2017 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. (16.2)-2D-14404 ir Inspekcijos 2019 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (7.9)-2D-2190, gavo 2019 m. balandžio 11 d. Skundą teismui pateikė 2019 m. balandžio 29 d., t. y. nepraleidusi vieno mėnesio termino skundui paduoti, kuris skaičiuotinas nuo Komisijos sprendimo gavimo dienos. Skundas dėl pašto darbuotojų klaidos buvo išsiųstas ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, bet Inspekcijai. Pareiškėja pažymi, kad turi regėjimo neįgalumą, todėl negalėjo užrašyti skundo gavėjo rekvizitų ir patikrinti pašto darbuotojų nurodytų rekvizitų teisingumo. Pareiškėjos teigimu, ši aplinkybė yra svarbi priežastis atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, o netenkinus prašymo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą, užkertama galimybė apginti pažeistas teises ir neužtikrinama valstybės prievolė ginti neįgaliųjų asmenų teises.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos V. A. V. skundą dėl to, kad jis paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujintas (ABTĮ 33 str. 1 d., 2 d. 9 p.).

Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos medžiagos matyti, kad pareiškėja siekia inicijuoti administracinę bylą dėl Inspekcijos Klaipėdos departamento 2017 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. (16.2)-2D-14404 ir Inspekcijos 2019 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (7.9)-2D-2190 panaikinimo bei Inspekcijos įpareigojimo atlikti priestato prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybų teisėtumo patikrinimą ir stabdyti statinio teisinę registraciją. Pareiškėja į pirmosios instancijos teismą kreipėsi su skundu 2019 m. gegužės 27 d. (b. l. 33). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėja Inspekcijos 2019 m.vasario 15 d. sprendimą gavo 2019 m. vasario 27 d., todėl pareiškėja praleido terminą paduoti skundą, nenurodė svarbių, objektyvių termino praleidimo priežasčių. Pareiškėja ginčija tokią pirmosios instancijos teismo išvadą ir nurodo, kad terminas paduoti skundą turėjo būti atnaujintas, nes ji skundą teismui pateikė 2019 m. balandžio 29 d., t. y. nepraleidusi vieno mėnesio termino skundui paduoti, kuris skaičiuotinas nuo Komisijos sprendimo gavimo dienos (2019 m. balandžio 11 d.). Pareiškėja taip pat nurodo, kad skundas dėl pašto darbuotojų klaidos buvo išsiųstas ne Vilniaus apygardos administraciniam teismui, bet Inspekcijai, o ji dėl turimo regėjimo neįgalumo negalėjo užrašyti skundo gavėjo rekvizitų ir patikrinti rekvizitų užpildymo teisingumo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui padavimo terminų. Pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose (ABTĮ 30 str. 1 d.). Prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai. Kartu su prašymu atnaujinti terminą administraciniam teismui turi būti paduotas skundas (prašymas, pareiškimas) (ABTĮ 30 str. 2 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą, jeigu skundas paduotas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Vertinant pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl kurių jis praleido terminą kreiptis į teismą su skundu, akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012 ir kt.). Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-219/2006 ir kt.). Todėl, kai asmuo praleidžia įstatymu nustatytą terminą dėl savo laisva valia pasirinkto elgesio – aktyviai ar pasyviai dalyvauti savo pažeistų teisių gynimo procese – modelio, kyla įstatyme numatytos teisinės pasekmės, t. y. teismas atsisako priimti asmens, praleidusio įstatyme nustatytą terminą skundui paduoti, skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-187/2012 ir kt.).

Nagrinėjant klausimą, dėl kokių priežasčių pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis su skundu į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Viena iš tokių reikšmingų aplinkybių yra tai, ar pareiškėjas, siekdamas įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, buvo rūpestingas, sąžiningas ir atidus. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomas rūpestingumo, sąžiningumo ir atidumo standartas. Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai neatsiejami nuo reikalavimo aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo. Greta rūpestingumo, sąžiningumo ir aktyvumo reikalavimų suinteresuotiems asmenims taikomas operatyvumo standartas, kuris reikalauja įvertinti, ar pareiškimas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo. Nepagrįstas delsimas yra kliūtis atnaujinti praleistą terminą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-697/2011).

Pažymėtina, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymuose įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia (be kita ko) susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš esmės sąžiningai procesiškai elgęsis proceso dalyvis neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių teisių – teisės kreiptis į teismą – dėl objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių ar atsitiktinių aplinkybių (atsitiktinės klaidos).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Pareiškėja skunde prašo panaikinti Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 16 d. sprendimą Nr. (16.2)-2D-14404, kuris buvo priimtas dėl pareiškėjos 2017 m. rugsėjo 15 d. pateikto skundo, ir įpareigoti atsakovą tenkinti jos 2017 m. rugsėjo 15 d. skundą ir apginti jos pažeidžiamas teises – įpareigoti atsakovą atlikti priestato prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybų teisėtumo patikrinimą ir stabdyti statinio teisinę registraciją. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad pareiškėja dėl nurodyto administracinio akto panaikinimo 2018 m. balandžio 4 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I-3550-243/2018 atsisakė priimti pareiškėjos V. A. V. skundą atsakovui Inspekcijai dėl Inspekcijos Klaipėdos departamento 2017 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. (16.2)2D-14404 panaikinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-456-662/2018 Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutartį dėl atsisakymo priimti pareiškėjos skundą dėl Inspekcijos Klaipėdos departamento 2017 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. (16.2)2D-14404 panaikinimo paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti skundo padavimo terminą, nenustatęs svarbių termino praleidimo priežasčių.

Pareiškėja, kreipdamasi į teismą su analogišku reikalavimu, nenurodo jokių naujų aplinkybių ar argumentų, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą skundui dėl Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. (16.2)-2D-14404 panaikinimo paduoti, todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nenustatė, jog terminas paduoti skundą dėl minėto reikalavimo yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad pareiškėja į Komisiją kreipėsi jau po to, kai įsiteisėjusia Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. balandžio 13 d. nutartimi buvo nustatyta, kad pareiškėja ne dėl svarbių priežasčių praleido terminą skundui dėl Inspekcijos Klaipėdos skyriaus 2017 m. spalio 16 d. sprendimo Nr. (16.2)-2D-14404 panaikinimo paduoti.

Pareiškėja skunde taip pat prašo panaikinti Inspekcijos 2019 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. (7.9)-2D-2190, kuri gavo 2019 m. vasario 27 d. Inspekcija pareiškėjai nurodė, jog ji dėl šio sprendimo gali paduoti skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėja pasinaudojo nurodyta tvarka ir su skundu kreipėsi į Komisiją (skundas Komisijoje registruotas 2019 m. kovo 27 d. (b. l. 11)). Komisija 2019 m. balandžio 9 d. sprendimu atsisakė priimti nagrinėti skundą, nes tokio skundo nagrinėjimas nepriskirtinas Komisijos kompetencijai. Pareiškėja šį sprendimą gavo 2019 m. balandžio 11 d. (b. l. 3).

Iš pateiktų įrodymų matyti, kad Inspekcijoje 2019 m. balandžio 29 d. buvo gautas pareiškėjos skundas, adresuotas Vilniaus apygardos administraciniam teismui (b. l. 30). Ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjos argumentai, jog dėl jos neįgalumo (pareiškėja turi regėjimo neįgalumą (aklumas su mažu regėjimo likučiu, įgimta) per klaidą buvo nurodytas neteisingas adresas ir skundas buvo nusiųstas ne į teismą, o į Inspekciją.

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir susiklosčiusią teisinę situaciją, konstatuotina, kad pareiškėja pakankamai operatyviai nuo sužinojimo apie Inspekcijos 2019 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. (7.9)-2D-2190 ėmėsi aktyvių veiksmų tam, kad būtų apskųstas šis sprendimas, todėl pripažintina, kad ji veikė sąžiningai ir nesiekė piktnaudžiauti susidariusia situacija. Akivaizdu, kad pareiškėja uždelsė kreiptis į teismą su skundu dėl atsakovo Inspekcijos pateiktos klaidinančios informacijos apie apskundimą, taip pat laiku skundas nebuvo nusiųstas į teismą dėl pareiškėjos turimos negalios. Pažymėtina ir tai, kad per klaidą nusiuntus skundą, adresuotą teismui, Inspekcijai, ši institucija buvo informuota apie tai, jog pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų apskųsti sprendimą. Taigi vertinant faktinę situaciją šioje byloje, nėra teisinių pagrindų pripažinti, kad pareiškėja elgėsi neapdairiai, nerūpestingai ir neatidžiai, pažeisdama teisingumo ir sąžiningumo principus. Konstatuotina, kad pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl kurių ji laiku nerealizavo teisės apskųsti 2019 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (7.9)-2D-2190 teismui, yra svarbios, todėl terminas skundui dėl šio sprendimo panaikinimo paduoti atnaujintinas.

Atsižvelgdama į aptartus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta atnaujinti terminą skundo reikalavimui panaikinti Inspekcijos 2019 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. (7.9)-2D-2190, negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog šiuo atveju yra faktinis ir teisinis pagrindas atnaujinti pareiškėjai praleistą terminą skundui dėl minėto reikalavimo paduoti, todėl atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. panaikinama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl Inspekcijos 2019 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (7.9)-2D-2190 panaikinimo, atnaujinti pareiškėjai terminą paduoti skundą dėl Inspekcijos 2019 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (7.9)-2D-2190 panaikinimo, o šio skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui; kitą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį palikti nepakeistą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 154 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos V. A. V. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartį pakeisti.

Panaikinti nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos V. A. V. skundo dalį dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (7.9)-2D-2190 panaikinimo.

Atnaujinti pareiškėjai V. A. V. terminą paduoti skundą dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (7.9)-2D-2190 panaikinimo. Pareiškėjos V. A. V. skundo dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2019 m. vasario 15 d. sprendimo Nr. (7.9)-2D-2190 panaikinimo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė