96bc9474-d7a8-477d-8a8f-377481bd0823 · Kelmės rajono apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-129-446/2017Teisminio proceso Nr. 2-23-3-01273-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1; 2.5.5; 3.4.5.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1 (S) KELMĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugsėjo 14 d.Kelmė Kelmės rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Raščiuvienė, sekretoriaujant Redai MiÅ¡eikytei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui advokatui Aleksanderiui ViÅ¡nevskiui (Aleksander ViÅ¡nevski), suinteresuotiems asmenims F. P., U. N., suinteresuoto asmens – Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM – atstovei Laurai Kudulytei,   vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.

P. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims F. P., M. P., V. P., U. N., Valstybės įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės Å«kio ministerijos dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas              n u s t a t ė :              PareiÅ¡kėjas praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ tikslu pateikti įrodymus Palenkės Vaivadijai Lenkijos Respublikoje, kad V. P. po savo tėvo A. P. mirties priėmė palikimÄ faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti.             PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad jo senelis A.

P. gyveno savo sÅ«naus, jo pareiÅ¡kėjo tėvo V. P. Å¡eimoje. V. P. nusenusį savo tėvÄ prižiÅ«rėjo, jo rÅ«pinosi, jam mirus, palaidojo. A. P. mirė (duomenys neskelbtini) savo sÅ«naus V. P. namuose. A. P. jokio nekilnojamojo turto savo mirties dienÄ neturėjo, todėl dėl mirusio tėvo turto paveldėjimo jo sÅ«nus V. P. niekur nesikreipė. Po A. P. mirties jo sÅ«nui Vasilijui atiteko jo asmeniniai daiktai – skrynia, kailiniai, kuriais po tėvo mirties V. P. naudojosi kaip savo, iki Å¡iol skryniÄ saugo kaip senelio prisiminimÄ .

A. P. iÅ¡ viso turėjo tris vaikus – sÅ«nus Vasilijų ir Timofėjų bei dukrÄ VasÄ . Timofėjus, kaip ir jo tėvas, gyveno Vasilijaus Å¡eimoje, savo namo neturėjo, Å¡eimos nebuvo sukÅ«ręs. Apie VasÄ jokių duomenų neturi, žino, kad ji gyveno Å ilutėje, tačiau ryÅ¡ių su ja nepaliko, žinių apie jÄ ir jos Å¡eimÄ neturi. Archyviniuose Å¡aliniuose yra iÅ¡likusių duomenų apie senelio A. P. turėtÄ 18 ha Å«kį (duomenys neskelbtini). Jis kreipėsi į Lenkijos Respublikos kompetentingas institucijas tikslu iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar jis turi teisę paveldėti senelio turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ Lenkijoje, tačiau jo praÅ¡ymo nagrinėjimas yra sustabdytas iki jis pateiks įrodymus apie A.

P. turto paveldėjimÄ . Kadangi kitokiu bÅ«du nėra galimybės tokių įrodymų pateikti, su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo kreipėsi į teismÄ . Jo įsitikinimu, nuosavybės teisių atkÅ«rimas Lietuvoje į senelio valdytÄ Å¾emę (duomenys neskelbtini), negali bÅ«ti kliÅ«timi kreiptis į Lenkijos kompetentingas institucijas dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į Lenkijoje turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ . Neturėdamas įrodymų apie A. P. palikimo priėmimÄ jis net negali kreiptis į Lenkijos kompetentingas institucijas ir iÅ¡siaiÅ¡kinti ar jis turi teisę paveldėti turtÄ , kurį jo senelis turėjo Lenkijoje iki jo iÅ¡keldinimo iÅ¡ Å¡ios Å¡alies.

             Suinteresuotas asmuo U. N., pareiÅ¡kėjo sesuo, V. P. dukra, su pareiÅ¡kimu sutinka. Ji paaiÅ¡kino, kad jos senelis A. P. gyveno jų namuose, kartu su juo gyveno ir tėvo brolis T. P.. IÅ¡ savo tėvo V. P. pasakojimų žino apie tėvo seserį VasÄ , tačiau apie jÄ jokių tikslesnių duomenų neturi, nežino net jos pavardės. Kai 1941 metais senelio Å¡eima buvo iÅ¡keldinta iÅ¡ Vokietijos okupuotos Lenkijos, Vasa jau buvo iÅ¡tekėjusi, sukÅ«rusi savo Å¡eimÄ , palikusi tėvų namus, Lietuvoje apgyvendinta kitoje vietoje nei senelio Å¡eima.

Kai A. P. mirė, ji jau lankė mokyklÄ . Po senelio mirties jo tėvui V. P. atiteko mirusio tėvo daiktai – didžiulė medinė skrynia, kailiniai.             Suinteresuotas asmuo F. P., pareiÅ¡kėjo brolis, V. P. sÅ«nus, su pareiÅ¡kimu sutinka, paaiÅ¡kino, kad jo senelis A. P. gyveno kartu su savo sÅ«naus V. P. Å¡eima (duomenys neskelbtini). Senelis A. P. sÅ«naus namuose prižiÅ«rėdavo vaikus. Jis prisimena senolio skryniÄ , kailinius, ikonÄ â€“ daiktus, kurie po senelio mirties liko jų namuose, jo tėvas V.

P. saugojo Å¡iuos daiktus kaip prisiminimÄ . Tėvo brolis T. P. taip pat gyveno jų namuose, savo Å¡eimos nebuvo sukÅ«ręs. Suinteresuotas asmuo - Nacionalinės žemės tarnyba prie ŽŪM – atsiliepime ir jo atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiÅ¡kimu nesutinka, praÅ¡o jo netenkinti. Nurodė, kad nėra galimybės nustatyti, koks teisės aktas pareiÅ¡kėjo praÅ¡omam nustatyti faktui suteiks juridinę reikÅ¡mę ir kokios asmens teisės gali atsirasti praÅ¡omo nustatyti fakto pagrindu.

Nors iÅ¡ pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimo ir jo paaiÅ¡kinimų teisme matyti, jog jo praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas reikalingas nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso į A. P. nuosavybės teise priklausiusį 18 ha žemės sklypÄ Lenkijoje realizavimui, tačiau pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų ar kitų įrodymų, kokių teisės aktų pagrindu galėtų atsirasti minėta teisė, nustačius praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ .

PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių Lenkijos Respublikoje nuosavybės teisių atkÅ«rimo proceso pradėjimo faktÄ ir pareiÅ¡kėjo teisės į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ egzistavimo pagrindÄ . Tuo labiau, kad pareiÅ¡kėjas tokiÄ teisę į A. P. valdytÄ 18 ha plotÄ jau yra įgyvendinęs Lietuvoje, jam yra perduoti neatlygintinai naudotis lygiaverčiai A. P. turėtajam 18 ha plotui žemės sklypai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), vietovėse pagal 2004-12-20 Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimÄ Nr. 54-17434, 2006-07-20 Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimÄ Nr. 54-18339 ir 2008-05-12 Å iaulių apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimÄ Nr. 54-18992, kas suteikia pagrindo manyti, kad pareiÅ¡kėjas siekia antrÄ kartÄ Ä¯gyvendinti jau realizuotÄ teisę.Suinteresuotieji asmenys M.

P. ir V. P. teisme nuomonės nepareiÅ¡kė, atsiliepimuose nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka.Suinteresuotas asmuo – Valstybės įmonė Turto bankas – atsiliepime į V. P. pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad VÄ® Turto bankas, nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus bei akcijas, nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ A. P. palikimo perėjimÄ valstybei, neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių aplinkybes, kad V.

P. priėmė tėvo A. P. palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas paveldimÄ turtÄ valdyti.PareiÅ¡kimas pagrįstas ir tenkintinas. Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ;

3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. Vienas iÅ¡ juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų yra palikimo priėmimas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimu įgyvendinami paveldėjimo teisiniai santykiai, kurių metu mirusio fizinio asmens turtinės teisės, pareigos ir kai kurios asmeninės neturtinės teisės pereina jo įpėdiniams.

Pažymėtina, kad civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 straipsnio 8 dalis). Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusias materialiosios teisės normas. Å i aplinkybė lemia tai, kad palikimo priėmimo klausimai turi bÅ«ti sprendžiami pagal A. P. mirties dienÄ galiojusias paveldėjimo teisinius santykius reglamentavusias materialiosios teisės normas, t. y. RTFSR civilinį kodeksÄ .

Kasacinis teismas yra pasisakęs dėl įrodinėjimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo bylose, pažymėjęs, kad įrodinėjimas tokios kategorijos bylose yra specifinis, įrodinėjimas vyksta netiesioginiais įrodymais, neišvengiamai daromos prielaidos. Dėl to Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad yra svarbu, jog viena prielaida būtų motyvuota, t. y. kad ji būtų pagrįsta byloje esančiais įrodymais, jog priešingos prielaidos tikimybė būtų mažesnė (LAT CBS teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-98/2009, 2009 m. rugpjūčio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2009).2001 m. liepos 31 d.

Kelmės rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-310-03/2001 nustatytas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nuosavybės teisės į žemę atkÅ«rimo tikslu, kad A. P. 1942 m. kovo 3 d. buvo įkeldintas į Lietuvos teritorijÄ â€“ (duomenys neskelbtini), suteikiant 10 ha žemės sklypÄ , iÅ¡ Lenkijos tuometinės teritorijos – (duomenys neskelbtini), kur nuosavybės teise valdė 18 ha žemės sklypÄ . Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 7 straipsnyje numatyta, kad žemė Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama nuosavybėn neatlygintinai Lietuvos Respublikos piliečiams, kurių Å¡eimos buvo įkeldintos į Lietuvos Respublikos teritorijÄ po 1939 metų iÅ¡ nuosavybės teise turėtų Å«kių Lenkijos ir Vokietijos tuometinėse teritorijose.

Šio įstatymo pagrindu pareiškėjui V. P., A. P. vaikaičiui, 2004-12-20 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 54-17434, 2006-07-20 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 54-18339 ir 2008-05-12 Šiaulių apskrities viršininko administracijos sprendimu Nr. 54-18992 suteikti neatlygintinai nuosavybėn, lygiaverčiai A. P. turėtajam 18 ha plotui, žemės sklypai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) vietovėse. Valstybinio archyvo, esančio Lenkijoje, Suvalkuose, 1996-08-30 išduotoje pažymoje Nr. 845-67/96 nurodyta, kad A.

P. turėjo Å«kį, kurio plotas 18 ha žemės (duomenys neskelbtini). IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateikto Polesės (Podlaski) vaivados 2016 m. gegužės 5 d. nutarimo matyti, kad V. P. 2016 m. balandžio 14 d. kreipėsi į Palenkės vaivadÄ praÅ¡ydamas patvirtinti, kad žemės nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklausančiam A. P., nebuvo taikomos 1944 m. rugsėjo 6 d. Lenkijos liaudies iÅ¡sivadavimo komiteto dekreto dėl žemės reformos vykdymo 2 straipsnio 1c punkto nuostatos. Å is administracinis procesas pagal V.

P. pareiÅ¡kimÄ nutrauktas iki to laiko, kol neįsigaliojo teismo nutartis, patvirtinanti, kad A. P. palikimas paveldėtas, pareiÅ¡kėjas V. P. įpareigotas per 6 mėnesius nuo nutarimo įteikimo dienos kreiptis į teritorinį teismÄ dėl A. P. ir visų jo teisėtų paveldėtojų palikimo arba notarinio akto, pavirtinančio minėto asmens turto paveldėjimÄ pagal įstatymÄ arba testamentÄ , gavimo patvirtinimo. BÅ«tent Å¡is administracinis aktas lėmė bÅ«tinybę pareiÅ¡kėjui kreiptis į teismÄ ir praÅ¡yti, kad bÅ«tų nustatytas palikimo, atsiradusio po jo senelio A.

P. mirties, priėmimo faktas, Taigi pareiÅ¡kėjo praÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas yra sukeliantis teisinius padarinius, nes Polesės vaivadai pateikus teismo sprendimÄ dėl A. P. palikimo priėmimo, bÅ«tų įgyvendintas anksčiau paminėtos Lenkijos Respublikos institucijos įpareigojimas, atsirastų galimybė baigti administracinį procesÄ , pradėtÄ pagal V. P. pareiÅ¡kimÄ .IÅ¡ 2016-11-25 Gyventojų registro pažymos apie asmens duomenis Nr. GR.3A-2893-2 matyti, kad V. P. mirė (duomenys neskelbtini), bÅ«damas santuokoje su A.

P., gimusia (duomenys neskelbtini), turėdamas keturis vaikus, tarp kurių ir V. P., gimęs (duomenys neskelbtini). Kad pareiÅ¡kėjas V. P. yra V. P. sÅ«nus patvirtina ir jo gimimo liudijimas. IÅ¡ 1993 m. spalio 15 d. paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymÄ , patvirtinto Kelmės rajono notarų biuro notarės N. TamoÅ¡aitytės, registro Nr. II-1879, ir 2002 m. lapkričio 22 d. paveldėjimo pagal įstatymÄ teisės liudijimo, patvirtinto Kelmės rajono antrojo notarų biuro notarės V. Partaukienės, registro Nr. 5157, matyti, kad po V.

P. mirties jo palikimÄ priėmė jo sutuoktinė A. P., kuriai (duomenys neskelbtini) mirus, jos palikimÄ priėmė V. P. ir A. P. vaikai, tarp jų ir pareiÅ¡kėjas V. P.. IÅ¡ gyventojų registro duomenų matyti, kad V. P. gimė (duomenys neskelbtini), archyviniuose fonduose iÅ¡likusiosios Å«kinėse knygose yra duomenų apie A. P. sÅ«nų V. P., gimusį 1921 m. A. P. mirties įraÅ¡e nurodyta, kad jo paskutinė gyvenamoji vieta buvo kaip ir V. P. deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), asmuo, kuris metrikacijos įstaigai pateikė mirusio A.

P. medicininį mirties liudijimÄ , yra V. P.. Esat tokioms aplinkybėms, abejonių, kad pareiÅ¡kėjo tėvas V. P. yra A. P. sÅ«nus, teismui nekyla. Taigi, pareiÅ¡kėjas V. P. yra teisėtas mirusio A. P. teisių ir pareigų perėmėjas.                      Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikÅ¡mę turinčių faktų nustatymÄ , taikymo teismų praktikoje" 13 punkte nurodyta, kad palikimo priėmimo faktai nustatomi remiantis palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais.

IÅ¡ mirties įraÅ¡o Nr. 5, sudarytame 1960 m. gegužės 4 d. (duomenys neskelbtini), matyti, kad A. P., sulaukęs 85 metų amžiaus, mirė (duomenys neskelbtini). Taigi, palikimo atsiradimo momentu galiojo 1926 m. RTFSR civilinis kodeksas. Å io kodekso 418 straipsnis nustatė, kad įstatyminiai įpėdiniai yra mirusiojo vaikai (jų tarpe įvaikintieji), sutuoktinis ir nedarbingi tėvai, taip pat kiti nedarbingi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi ne mažiau kaip vienerius metus. Å io kodekso 429 straipsnyje numatyta, kad jeigu įpėdinis, esÄ s palaikų atsiradimo vietoje, per tris mėnesius nuo palaikų atsiradimo dienos nepareikÅ¡ atitinkamai notarinei įstaigai savo atsisakymo nuo palaikų, tai jis laikomas palaikus priėmusiu. 430 straipsnis numatė, kad įpėdiniai, nesantieji palaikų buvimo vietoje, gali priimti palaikus patys ar per įgaliotinius per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palaikų atsiradimo dienos.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjo, suinteresuotų asmenų F. P., U. N. paaiÅ¡kinimų matyti, kad jų senelis A. P. mirties dienÄ gyveno kartu su savo sÅ«naus V. P. Å¡eima, sÅ«naus namuose, nekilnojamojo turto neturėjo, jo asmeniniai daiktai, medinė skrynia, kuri iki Å¡ių laikų saugoma kaip senelio prisiminimas, kurios nuotraukas pareiÅ¡kėjas pateikė teismui, atiteko jų tėvui V. P.. A. P. mirties įraÅ¡e nurodyta jo paskutinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). IÅ¡ įrašų Å¡iame mirties liudijime matyti, kad medicininį mirties liudijimÄ metrikacijos įstaigai pateikė V.

P., gyvenantis taip pat (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad V. P. bÅ«tų atsisakęs palikimo nėra. Aptartų įrodymų visuma suteikia pagrindÄ iÅ¡vadai, kad mirusio A. P. įstatyminis įpėdinis, mirusiojo sÅ«nus V. P. buvo palaikų atsiradimo vietoje ir palaikų atsiradimo notarinei įstaigai per tris mėnesius nepareiÅ¡kė savo atsisakymo nuo palaikų, tokiu bÅ«du pagal palikimo atsiradimo metu galiojusius paveldėjimo santykius reglamentavusius įstatymus jis laikomas priėmusiu palaikus, t. y. palikimÄ .

Kadangi palikimo priėmimo faktÄ patvirtinančio dokumento kitokiu ne teismo bÅ«du nėra galimybės gauti, nes nekilnojamojo turto, kuriam bÅ«tų buvusi reikalinga teisinė registracija, mirties momentu palikėjas A. P. neturėjo, todėl nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas. Atsižvelgiant į palikimo atsiradimo momentu paveldėjimo santykius reglamentavusias įstatymo nuostatas, nustatytinas faktas, kad V. P. priėmė palikimÄ , atsiradusį po savo tėvo mirties. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448, 268-270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kimÄ tenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ tikslu pateikti įrodymus Palenkės Vaivadijai Lenkijos Respublikoje, kad V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimÄ , atsiradusį po savo tėvo A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Å iaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                            Vilma Raščiuvienė Â