2018-12-12 Nr. AB-22765-3-61-3-04420-2016-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1536-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04420-2016-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.2; 18.4.2; 18.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gruodžio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. L. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos bei Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja padavė teismui skundą (kurį vėliau patikslino), kuriuo prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 49SJ-177-(14.49.105.) (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus Sprendimas); 2) panaikinti NŽT direktoriaus 2016 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 1T-33-(7.5) (toliau – ir NŽT Sprendimas); 3) įtraukti į Piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į žemę, turėtą Vilniaus miesto savivaldybėje iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste (per plotą), naujam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtam arba neįrengtam žemės sklypui gauti eilę (toliau – ir Piliečių eilė) pagal pirminio prašymo padavimo datą – 1991 m. gruodžio 8 d.

2. Pareiškėja nurodė, kad yra J. M. (J. M.) turto paveldėtoja. Minėtas asmuo buvo pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. M. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę, buvusioje (duomenys neskelbtini). J. M. iki 2008 m. spalio 16 d. buvo įtrauktas į Piliečių eilę. Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 16 d. įsakymo Nr. 2.3-13272-(01) pagrindu J. M. buvo išbrauktas iš Piliečių eilės, kadangi buvo nustatyta, jog Vilniaus miesto valdybos 1993 m. rugpjūčio 5 d. potvarkiu Nr. 1416V prie J. M. asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), jam neatlygintinai natūra suteiktas 0,20 ha ploto žemės sklypas nepateko į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko S. M. turėtos žemėvaldos ribas. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 49SF-1985-(14.49.104.) informavo pareiškėją, kad, atsižvelgiant į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2014 m. sausio 30 d. raštą Nr. A51-7691/14-(2.14.2.2.12-MP-8) ir remiantis 1938 m. Vilniaus miesto archyviniais planais, nustatyta, kad J. M. Vilniaus miesto valdybos 1993 m. rugpjūčio 5 d. potvarkiu Nr. 1416V suteiktas neatlygintinai natūra 0,20 ha ploto žemės sklypas prie jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko S. M. turėtos žemėvaldos ribas. NŽT direktorius 2016 m. gegužės 12 d. sprendimu Nr. 1SS-1490-(7.5) pripažino, kad J. M. nepagrįstai buvo išbrauktas iš Piliečių eilės. Tai patvirtina ir NŽT 2012 m. rugsėjo 18 d. pavedimas Nr. IPAV-(1.8)-440. Tačiau NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 49SJ-177-(14.49.105.) atsisakė įvykdyti NŽT direktoriaus 2016 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. 1SS-1490-(7.5), kadangi J. M. iki 2003 m. balandžio 1 d. išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo – gauti žemės sklypą turėtoje vietoje arba gauti lygiavertį sklypą rajone.

3. Pareiškėja pabrėžė, kad NŽT teritorinio skyriaus 2016 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 49SJ-177-(14.49.105.) apskundė NŽT, kuri 2016 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 1T-33-(7.5) jos skundą atmetė, nurodydama, kad J. M. Vilniaus miesto valdybos 1993 m. rugpjūčio 5 d. potvarkiu Nr. 1416V suteiktas neatlygintinai natūra 0,20 ha ploto žemės sklypas prie jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), nepatenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko S. M. turėtos žemėvaldos ribas.

4. Pareiškėjos nuomone, NŽT 2016 m. gegužės 12 d. sprendimas Nr. 1SS-1490-(7.5) ir 2016 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 49SJ-177-(14.49.105.) yra prieštaringi, juose nurodyta skirtinga informacija. Pareiškėja rėmėsi NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2015 m. lapkričio 6 d. raštu Nr. 49SF-1985-(14.49.104.), kuriame nurodyta, jog J. M. Vilniaus miesto valdybos 1993 m. rugpjūčio 5 d. potvarkiu Nr. 1416V suteiktas neatlygintinai natūra 0,20 ha ploto žemės sklypas prie jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), pateko į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko S. M. turėtos žemėvaldos ribas. Pareiškėja pabrėžė, kad ginčą kelia ne dėl tinkamos valios išreiškimo įstatymų nustatytais terminais, o dėl institucijos klaidos taikant teisės normas.

5. Atsakovai NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepimu prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

6. Atsakovai nurodė, kad J. M. Vilniaus miesto valdybai 1991 m. gruodžio 8 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko S. M. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę (duomenys neskelbtini), kuriame išreiškė valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – susigrąžinti žemę natūra (turėtoje vietoje) ir nurodė jam žinomus kitus pretendentus atkurti nuosavybės teises. Vilniaus miesto valdybos 1993 m. rugpjūčio 5 d. potvarkiu Nr. 1416V J. M. buvo atkurtos nuosavybės teisės, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn natūra 0,20 ha ploto žemės sklypą prie asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini).

J. M. pateikė 2002 m. birželio 28 d. ir 2003 m. kovo 28 d. prašymus Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui, kuriuose nurodė, kad pageidauja buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos turėtą žemę susigrąžinti natūra (turėtoje vietoje). Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 2.3-13272-(01) iš dalies pakeitė Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. rugpjūčio 19 d. įsakymo Nr. 2.3-10685-(01) 1 priedą ir išbraukė J. M. pavardę iš Piliečių eilės (duomenys neskelbtini) naujam žemės sklypui pagal turėtos žemės plotą (per plotą) gauti bei įrašė J.

M. pavardę į piliečių eilę naujam lygiaverčiam žemės sklypui gauti (duomenys neskelbtini). Apie šį pasikeitimą J. M. buvo informuotas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2008 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. S22-1048. NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2016 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. 49VĮ-237-(14.49.2.) J. M. buvo įrašytas į eilę lygiaverčiam naujam žemės sklypui gauti pagal prašymo padavimo datą (1991 m. gruodžio 8 d.) numeriu 4121 (dabar – eilės (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2003 m. gruodžio 9 d. sklypo, į kurį atkuriamo nuosavybės teisės, vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu Nr. 31/02/15-42, remdamasis Lietuvos centrinio archyvo 2000 m. balandžio 14 d. pažymėjimu Nr. T-1393-14, 2001 m. vasario 7 d. pažymėjimu Nr. T-1393-M, 1938 m. situacijos planu ir liudytojų L. P. bei B. K. S. parodymais, nustatė buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos valdyto bendro 5,46 ha ploto 4 žemės sklypų ribas.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 49SJ-177-(14.49.105.) informavo pareiškėjos atstovą, kad negali įtraukti J. M. į Piliečių eilę, kadangi J. M. teisės aktų nustatytais terminais nebuvo išreiškęs valios gauti naują žemės sklypą individualiai statybai.

7. Atsakovai pažymėjo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu 2013 m. sausio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1003-244/2013 konstatavo, jog Vilniaus miesto valdybos 1993 m. rugpjūčio 5 d. potvarkiu Nr. 1416V J. M. buvo suteiktas 0,20 ha žemės sklypas, kuris nepatenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko S. M. valdytos žemės ribas, ir pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą. Todėl pripažintina, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 2.3-13272-(01) J. M. ne per klaidą, o pagrįstai buvo išbrauktas iš Piliečių eilės.

8. Atsakovai nurodė, kad J. M. pateiktuose 2002 m. birželio 28 d. ir 2003 m. kovo 28 d. prašymuose buvo išreikšta jo valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – „natūra“ į buvusio savininko turėtą žemę. J. M. iki 2003 m. balandžio 1 d. nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į buvusio savininko S. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, kaip tai numato Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 21 straipsnis, nuosavybės teisių atkūrimo būdą pagrįstai parinko Vilniaus apskrities viršininko administracija. Nesant įstatyminio pagrindo pareiškėjai keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, nėra pagrindo įrašyti J. M. į Piliečių eilę.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje yra kilęs ginčas dėl to, ar atsisakymas J. M. pavardę įrašyti į Piliečių, pageidaujančių gauti neatlygintinai naują žemės sklypą individualiai statybai ar kitai paskirčiai pagal turėtos žemės plotą (per plotą), eilę, yra teisėtas ir pagrįstas.

11. Teismas vertino, kad pareiškėja nepagrįstai nurodo, jog J. M. Vilniaus miesto valdybos 1993 m. rugpjūčio 5 d. potvarkiu Nr. 1416V suteiktas neatlygintinai natūra 0,20 ha ploto žemės sklypas prie jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko S. M. turėtos žemėvaldos ribas. Teismo vertinimu, pareiškėja nepagrįstai remiasi NŽT direktoriaus 2012 m. rugsėjo 18 d. pavedimu Nr. 1PAV-(1.8.)-440 teritorinių skyrių vedėjams dėl komisijos sprendimo įgyvendinimo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. sausio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1003-244/2013, nagrinėdamas analogišką pareiškėjos skundą, konstatavo, jog minėtame pavedime nurodoma, kad į eilę naujam žemės sklypui gauti turi būti įrašomi tik tie piliečiai, kurie po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2001 m. balandžio 4 d. nutarimo įsigaliojimo dienos buvo išbraukti iš jos traktuojant, kad jie jau gavo nuosavybėn neatlygintinai naudojamą namų valdos arba naują žemės sklypą tame mieste „per plotą“, nors žemės sklypas buvo perduotas neatlygintinai nuosavybėn buvusio savininko turėtos žemėvaldos ribose, o J. M. namų valdos žemės sklypas buvo suteiktas už buvusio savininko žemėvaldos ribų. Minėtas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1216/2013 skundžiamą teismo sprendimą paliko nepakeistą

12. Kadangi nustatyta, kad J. M. namų valdos žemės sklypas buvo suteiktas už buvusio savininko žemėvaldos ribų, teismas pažymėjo, kad šiuo atveju aktualus klausimas dėl valios išreiškimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

13. Teismas pabrėžė, kad galutinis terminas, iki kurio piliečiai galėjo pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo, buvo 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka institucijos, nagrinėjančios prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo (Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2002 m. spalio 15 d. iki 2012 m. lapkričio 22 d.).

14. Teismas nustatė, kad J. M. įstatymų nustatytais terminais buvo išreiškęs valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo – susigrąžinti žemę natūra (turėtoje vietoje). Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nuosavybės teisių atkūrimo būdo – gauti neatlygintinai nuosavybėn naują Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą – nebuvo. Ginčo tarp šalių dėl valios išreiškimo dėl nuosavybės teisų atkūrimo būdo nėra.

15. Kadangi nurodytas teisinis reglamentavimas nenumato galimybės asmenims keisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, todėl 2015 m. birželio 25 d., 2016 m. vasario 23 d. ir 2016 m. birželio 17 d. prašymai, kuriuose buvo keičiama valia dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, t. y. perduoti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste, teismo vertinimu, negalėjo būti tenkinami. Todėl ginčijamame NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. birželio 3 d. sprendime Nr. 49SJ-177-(14.49.105.) pagrįstai nurodyta, kad J. M. iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškė valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo pakeitimo ir neišreiškė valios naujam žemės sklypui individualiai statybai Vilniaus mieste gauti.

16. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjos pareikšti reikalavimai yra nepagrįsti, todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. 17. Pareiškėja padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti.

18. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1003-244/2013, kadangi pasikeitė aplinkybės. NŽT Vilniaus miesto skyriaus specialistai atliko buvusio savininko S. M. žemėvaldos kartografavimo darbus remiantis archyvine planine medžiaga surašant 2015 m. birželio 12 d. savininko turėtos žemės valdos nustatymo aktą Nr. 49KAR-11 (toliau – ir aktas). Atliekant kartografavimo darbus buvo panaudota archyvinė medžiaga, gauta iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos. Pareiškėjos nuomone, atlikus buvusios žemėvaldos kartografavimo darbus ir remiantis išlikusia planine medžiaga, konstatuotina, kad J. M. Vilniaus miesto valdybos 1993 m. rugpjūčio 5 d. potvarkiu Nr. 1416V suteiktas neatlygintinai natūra 0,20 ha ploto žemės sklypas prie jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), patenka į iki 1940 m. nacionalizacijos buvusio savininko S. M. žemėvaldos ribas.

19. Pareiškėja pažymi, kad ginčo tarp šalių dėl valios išreiškimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo nėra. Taip pat byloje nėra sprendžiamas klausimas dėl tinkamo valios išreiškimo įstatymų nustatytais terminais, sprendžiamas ginčas dėl pačios institucijos padarytos klaidos taikant teisės normas, įpareigojant atstatyti (įrašyti) piliečius į eilę dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę Vilnius miesto savivaldybėje. J. M. buvo išbrauktas 2008 m. iš Piliečių eilės, tai buvo padaryta jau pasibaigus įstatymų nustatytiems terminams išreikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo iki 2003 m. balandžio 1 d.

20. Atsakovai NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21. Atsakovai nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad nagrinėjamoje byloje nėra svarbus tinkamas J. M. valios išreiškimas, kadangi sprendžiant klausimą dėl įrašymo į Piliečių eilę, nuosavybės teisių atkūrimą vykdanti institucija privalo atsižvelgti į asmens valią. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2016 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. 49SJ-177-(14.49.105.) informavo pareiškėjos atstovą, kad negali įtraukti J. M. į Piliečių eilę, kadangi J. M. teisės aktų nustatytais terminais nebuvo išreiškęs valios gauti naują žemės sklypą individualiai statybai. Todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos argumentais, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. 2.3-13272-(01) J. M. buvo per klaidą išbrauktas iš Piliečių eilės. NŽT, atsisakydama minėtą asmenį pakartotinai įrašyti į Piliečių eilę, pagrįstai rėmėsi J. M. prašymuose išreikšta valia. J. M. nepakeitus valios, NŽT neturėjo pagrindo atsižvelgti į pareiškėjos atitinkamai 2015 m. birželio 25 d., 2016 m. vasario 23 d. ir 2016 m. birželio 17 d. prašymuose nurodytą valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, t. y. perduoti J. M. neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai Vilniaus mieste – įrašyti jo pavardę į Piliečių eilę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Ginčo teisiniams santykiams yra aktualus Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio aiškinimo bei taikymo klausimas, tuo aspektu, kiek tai susiję su nuosavybės teisių atkūrimu į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, ją (žemę) grąžinant natūra.

23. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nei iki 1997 m. liepos 9 d. galiojęs 1991 m. birželio 18 d. įstatymas Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, nei jį pakeitęs Atkūrimo įstatymas iki 2002 m. balandžio 19 d. (2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija) nenumatė, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, gali būti atkurtos grąžinant žemę natūra.

24. Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarimu pripažino, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija) ta apimtimi, kuria numatyta, kad laisva (neužstatyta) žemė negrąžinama natūra, jei pilietis neturi gyvenamojo namo ar kito pastato prie nuosavybės teise turėtos žemės, nors šiai laisvai (neužstatytai) žemei nėra konkretaus visuomenės poreikio, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 daliai.

25. Atsižvelgiant į šį Konstitucinio Teismo nutarimą buvo pakeista Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalis (2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 redakcija, įsigaliojo nuo 2002 m. balandžio 19 d.), kuria galiojęs teisinis reguliavimas buvo papildytas nuostata, numatančia, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja (Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. 1 p.). Iš esmės analogiška nuostata galioja ir šiuo metu (2013 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XII-420 redakcija).

26. Administracinių teismų praktikoje aiškinant minėtų teisės normų nuostatas yra konstatuota, kad, lyginant Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi nustatytą teisinį reguliavimą, galiojusį iki 2002 m. balandžio 2 d. įstatymo Nr. IX-832 įsigaliojimo, ir pakeistą šios redakcijos įstatymu, matyti, kad iš esmės pasikeitė nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, būdo „perduodant neatlygintinai nuosavybėn“ turinys. Iki 2002 m. balandžio 19 d. galiojusios redakcijos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – perdavimas žemės neatlygintinai nuosavybėn (0,20 ha Vilniuje), kuris buvo siejamas su sąlyga – gyvenamųjų namų ar kitų statinių naudojamoje žemėje turėjimu, – turi būti vertinamas kaip nuosavybės teisių atkūrimas į miesto žemę natūra, o ne kaip perdavimas neatlygintinai nuosavybėn, pagal nuo 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojusios Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Todėl tais atvejais, kai yra nustatytas pagrindas nuosavybės teisių atkūrimą perduodant pareiškėjui naudojamą namų valdos žemės sklypą vertinti kaip nuosavybės teisių atkūrimą į miesto žemę natūra, nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas prarado teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują žemės sklypą teisės aktų nustatyta tvarka pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir šiais atvejais Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje numatytas teisinis reguliavimas nėra taikomas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1017/2010, 2011 m. kovo 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A146-395/2011, 2013 m. spalio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1216/2013). Vis dėlto toks aiškinimas yra aktualus tik tais atvejais, kai nuosavybės teisės buvo atkurtos buvusiose žemėvaldos ribose. Tai reiškia, kad jei nuosavybės teisės į žemės sklypą pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-1181 redakcija) buvo atkurtos už buvusios žemėvaldos ribų, tokiu atveju vertinama, kad nuosavybės teisės į žemę buvo atkurtos neatlygintinai, o ne natūra, dėl to yra aktuali ir Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalis.

27. Pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 4 dalį bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis už Vyriausybės nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą.

28. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 36 punkte (2004 m. balandžio 7 d. nutarimo Nr. 387 redakcija) detalizuota, kad bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas neturi būti didesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 920 „Dėl naujų žemės sklypų dydžių miestuose patvirtinimo“ nustatytą perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste plotą. Minėtame nutarime (2010 m. kovo 31 d. nutarimo Nr. 345 redakcija) nustatyta, kad Vilniaus mieste minimalus perduodamo neatlygintinai žemės sklypo dydis – 0,04 ha, o maksimalus dydis – 0,12 ha (Grigiškėse maksimalus dydis – 0,15 ha).

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjos teiginys, jog Vilniaus miesto valdybos 1993 m. rugpjūčio 5 d. potvarkiu Nr. 1416V J. M. perduotas nuosavybėn neatlygintinai 0,20 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), patenka į buvusio savininko (S. M.) iki 1940 m. valdytos žemės ribas, yra motyvuojamas 2015 m. birželio 12 d. savininko turėtos žemės valdos ribų nustatymo akte Nr. 49KAR-11 nurodytais duomenimis, tačiau šis aktas yra priimtas vadovaujantis nepatikimu dokumentu – Geodezinės tarnybos 1966 m. sudarytu ir (ar) patvirtintu planu, – t. y. sudarytu ir (ar) patvirtintu po įvykusios nacionalizacijos. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo šį aktą vertinti kaip pagrįstą.

30. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje rėmėsi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1003-244/2013, turinčiu šioje byloje res judicata (liet. teismo galutinai išspręstas klausimas) galią. Minėtame teismo sprendime, remiantis Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų (M 1:1000) ištrauka, t. y. 2003 m. kartografuotų žemės sklypų ribomis, konstatuota, kad J. M. namų valdos žemės sklypas buvo suteiktas už buvusio savininko žemėvaldos ribų. Nors šis Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas buvo apskųstas apeliacine tvarka, tačiau Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. spalio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A858-1216/2013 skundžiamą teismo sprendimą paliko nepakeistą ir patvirtino minėtą nustatytą aplinkybę.

31. Įvertinus, kad nėra pagrindo remtis 2015 m. birželio 12 d. savininko turėtos žemės valdos ribų nustatymo akte Nr. 49KAR-11 nurodytais duomenimis, kurie yra pagrįsti 1966 m. Geodezijos tarnybos duomenimis, nėra teisinio pagrindo konstatuoti jokios klaidos fakto dėl to, kad J. M. perduotas nuosavybėn neatlygintinai 0,20 ha žemės sklypas nepatenka į buvusio savininko (S. M.) iki 1940 m. valdytos žemės ribas, nes situacija nepasikeitusi lyginant su konstatuota įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1003-244/2013. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad J. M. perduotas neatlygintinai nuosavybėn 0,20 ha žemės sklypas patenka į buvusio savininko S. M. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribas.

32. Atsižvelgiant į tai, kad J. M. yra perduotas nuosavybėn neatlygintinai 0,20 ha ploto žemės sklypas prie nuosavybės teise valdomų pastatų, kuris nepatenka į buvusio savininko iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos žemės ribas, į tai, kad bendras piliečiui perduoto neatlygintinai nuosavybėn jo naudojamo žemės sklypo ir papildomai perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo plotas Vilniaus mieste negali viršyti 0,12 ha (Grigiškėse – 0,15 ha), konstatuotina, kad pagrįstai J. M. pavardė buvo išbraukta iš Piliečių, pageidaujančių atkurti nuosavybės teises į žemę, turėtą Vilniaus miesto savivaldybėje iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtoje teritorijoje bei Grigiškių mieste (per plotą), naujam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtam arba neįrengtam žemės sklypui gauti eilės.

33. Taigi pareiškėjos ginčijamais NŽT Vilniaus miesto skyriaus Sprendimu ir NŽT Sprendimu pagrįstai atsisakyta tenkinti jos reikalavimą – įrašyti J. M. pavardę į Piliečių eilę pagal turėtos žemės plotą (per plotą). Todėl pareiškėjos ginčijami NŽT sprendimai pripažintini teisėtais ir pagrįstais, o minėtas pareiškėjos reikalavimas netenkinamas.

34. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti pareiškėjos apeliacinį skundą, remiantis jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos J. L. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius