96b9b43a-cccd-4ae7-b45b-28cb307be54d · Vilniaus miesto apylinkės teismas

? (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 22 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija DaÅ¡kovienė, sekretoriaujant Monikai Å ulcaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovės atstovėms vadovei K. B. ir advokatui Aleksandr Gogolev, atsakovei J. K., jos atstovėms advokatei Gitanai Gudaitei ir advokato padėjėjai Dovilei BaÅ¡kytei, liudytojams V. P., V. Å ., S. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės mažosios bendrijos „Pirmadienio agentÅ«ra“ ieÅ¡kinį atsakovei J.

K. dėl žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė : mažoji bendrija „Pirmadienio agentÅ«ra“ (toliau - ir ieÅ¡kovė, darbdavys, bendrija, įmonė) po Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos (toliau – ir DGK, komisija) 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimo, priimto darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta įpareigoti atsakovę J. K. grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei mobiliojo ryÅ¡io įrenginį Samsung G975 su priklausiniais, netenkinti likusių reikalavimų dėl žalos atlyginimo, atsisakyti nagrinėti atsakovės praÅ¡ymÄ dėl steigimo sandorio pripažinimo apsimestiniu, kaip nepriskirtÄ darbo ginčų komisijos kompetencijai, 2021 m. spalio 29 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei J.

K. (toliau – ir atsakovė, darbuotoja), kuriuo po pareiÅ¡kimo dėl dalies ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymo (sumažinimo), praÅ¡o iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovės naudai priteisti 36 232,97 Eur dydžio žalos atlyginimÄ bei 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo kreipimosi į Darbo ginčų komisijÄ dienos iki sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. IeÅ¡kovė nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu paaiÅ¡kino, kad atsakovė buvusi jos darbuotoja, dirbo reklamos ir rinkodaros specialiste.

IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė, bÅ«dama bendrovės darbuotoja, neužtikrino, kad piniginės lėšos bÅ«tų grÄ Å¾intos į bendrovės kasÄ ar banko sÄ skaitÄ , taip pat nepateikė dokumentų, patvirtinančių jų panaudojimÄ Ä¯monės veiklos tikslais, nereagavo į žodinius bei raÅ¡ytinius raginimus grÄ Å¾inti nepagrįstai savo reikmėm panaudotas bendrijos lėšas, neiÅ¡saugojo jai patikėtų kasos pinigų ir neperdavė jų ieÅ¡kovei, dėl ko ieÅ¡kovė teigia patyrusi nuostolius, kuriuos praÅ¡o iÅ¡ieÅ¡koti.

Paaiškino, kad vykdant darbo sutartimi numatytas funkcijas (prekių pirkimas, mokėjimas už paslaugas, avansų išmokėjimas, užstatai ir kiti mokėjimai įmonės vardu ir įmonės naudai) atsakovei buvo perduotos AB Swedbank banko kortelės tikslu atlikti reikiamus mokėjimus. Ieškovei priklausančias banko korteles atsakovė panaudojo ir asmeniniams atsiskaitymams, kurie nebuvo skirti ieškovės veiklai. Ieškovės teigimu, 2020 - 2021 metais atsakovė, atsiskaičiusi ieškovės kortelėmis 758,76 Eur sumai, nepristatė šių išlaidų pagrindžiančių dokumentų, todėl šios išlaidos laikytinos atsakovės asmeninėmis išlaidomis.

Taip pat, atsakovė nurodė prekių/paslaugų tiekėjams iÅ¡raÅ¡yti sÄ skaitas ieÅ¡kovės vardu už asmenines ir su ieÅ¡kovės veikla nesusijusias prekes/paslaugas apmokėdama ieÅ¡kovės banko kortelėmis iÅ¡ viso 414,38 Eur sumÄ . Be to, naudodamasi ieÅ¡kovės telefono ryÅ¡io kortele Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovė užsakinėjo automobilio parkavimo paslaugas 132,67 Eur sumai, nors ieÅ¡kovė neturi jokio automobilio ir nėra sudariusi jokios automobilio nuomos/panaudos sutarties su atsakove. 2019 m. spalio 2 d. atsakovė buvo paskirta mažosios bendrijos (toliau – MB) „Pirmadienio agentÅ«ra“ kasininke ir tÄ pačiÄ dienÄ priėmė ieÅ¡kovės kasÄ su joje esančiais grynaisiais pinigais 10662,26 Eur sumai, tačiau Å¡ie pinigai iki Å¡ios dienos taip pat nėra perduoti/grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei.

Laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 2 d. iki 2021 m. gegužės 1 d. (imtinai) atsakovė, naudodamasi virÅ¡ minėta jai patikėta banko kortele, iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos grynaisiais pinigais išėmė 26430 Eur. Atsakovė grÄ Å¾ino tik 725 Eur sumÄ , o 245,23 Eur sumÄ iÅ¡leido ieÅ¡kovės reikmėms. Dėl dalies nuimtų pinigų (4102,26 Eur) buvo pasiraÅ¡yti Tarpusavio skolų užskaitymo aktai. LikusiÄ nuimtÄ grynųjų pinigų 21357,51 Eur sumÄ atsakovė ieÅ¡kovei negrÄ Å¾ino. Taip pat atsakovė įmonės vardu pirko kompiuterį ir optinę belaidę pelę, tačiau Å¡io turto pirkimas nebuvo suderintas su bendrijos vadove, o atsiskaitymas nėra atliktas iÅ¡ bendrijos lėšų, mokėjimo dokumentai nėra pateikti.

Ä®monės pavestoms darbo funkcijoms atlikti atsakovė taip pat perėmė iÅ¡ UAB „Tele 2“ sutartimi įgytus įrenginius: telefonÄ Samsung G975 S10+ 512 GB (vertė 1259 Eur, iÅ¡ kurios ieÅ¡kovė praÅ¡o atlyginti tik 279,39 Eur sumÄ , t. y. Å¡io atsakovės teisminio nagrinėjimo eigoje grÄ Å¾into telefono bÅ«tinÄ sias remonto iÅ¡laidas), laikrodį S. G. Watch Active (R500) (i) (vertė 249 Eur) ir Apple iPhone 11 pro Max64 GB (vertė 1279 Eur). Atsakovė nereagavo į žodinius bei raÅ¡ytinius 2021 m. birželio 7 d. ir 2021 m. birželio 14 d. raginimus grÄ Å¾inti minėtÄ ieÅ¡kovės turtÄ ir jo negrÄ Å¾inusi Å¡iais veiksmais darbdaviui padarė 1807,39 Eur nuostolį.

Be to, atsakovė, siekdama pasisavinti ieÅ¡kovės lėšas, pateikė neteisingus duomenis tuo metu įmonės buhalterijÄ tvarkiusiai A. B. dėl realiai nevykusių komandiruočių. Tokiu bÅ«du atsakovė, tikėtina, siekė iÅ¡simokėti sau nepagrįstus 1680 Eur dydžio dienpinigius. Taip pat, atsakovė buhalterei A. B. teikė neteisingus ir ieÅ¡kovės veiklos neatitinkančius duomenis, dėl ko ieÅ¡kovė, atsiskaitydama su buhaltere sumoje 1100 Eur už jos atliktÄ darbÄ , kuris nebuvo kokybiÅ¡kas ir teisingas, taip pat patyrė nuostolius.

Nepaisant daugkartinių ieÅ¡kovės raginimų ir siÅ«lymų atsakovei pasiaiÅ¡kinti, jokie paaiÅ¡kinimai iÅ¡ atsakovės pusės pagal pateiktus reikalavimus iki Å¡iol nėra pateikti, ieÅ¡kovei priklausantis turtas (ilgalaikis ir trumpalaikis turtas, spaudas, dokumentai, kasa ir jose esantys pinigai ir kt.) pagal reikalavimÄ iki Å¡iol nėra grÄ Å¾intas, atsakovės padaryta žala nėra atlyginta. Taigi, dėl atsakovės atliktų veiksmų ieÅ¡kovei padarytas nuostolis siekia 36 232,97 Eur. Posėdžio metu apklausta bendrijos vadovė K.

B. patvirtino, jog nestebėjo atsakovės darbo, nes neturėjo tam laiko, jokių ataskaitų teikti nereikalavo, paliko atsakovei jai pavestas užduotis atlikti savarankiÅ¡kai, jai buvo patikėta savo nuožiÅ«ra tvarkyti agentÅ«rÄ , ja pasitikėjo, nes ji tuo metu artimai bendravo su jos sÅ«numi, todėl atsakovės vykdoma veikla nesidomėjo. Atsakovė buvo vienintelė samdoma darbuotoja, kurios prievolė buvo vystyti bendrijos veiklÄ ir pajamų generavimÄ . Kadangi ji, kaip įmonės vadovė, turėjo prisijungimÄ prie įmonės banko sÄ skaitos, nuo pat įmonės veiklos pradžios stebėjo lėšų judėjimÄ sÄ skaitoje.

Kad iÅ¡laidos virÅ¡ija pajamas pastebėjo tik paskutiniaisiais ieÅ¡kovės darbo mėnesiais. PaaiÅ¡kino, jog bendrijos kasÄ su grynais pinigais iki jos perdavimo atsakovei laikė savo darbo vietoje gamykloje, savaitgaliais veždavo į namus, nes palikti buvo nesaugu. Pinigai buvo sudėti į pilkÄ dėžutę, kuriÄ ir perdavė atsakovei, o pastaroji patvirtino tai savo paraÅ¡u. Pinigai į kasÄ buvo įneÅ¡ami pačios vadovės, t. y. K. B., kuri iÅ¡sigrynindavo juos iÅ¡ įvairių bankomatų naudodama tÄ pačiÄ kortelę, kuri vėliau buvo duota atsakovei.

Automobilio įmonė neturėjo ir jis nebuvo būtinas, nes į susitikimus su klientais atsakovė galėjo vykti autobusu ar troleibusu arba dirbti nuotoliniu būdu, todėl ir automobilio kuro bei jo išlaikymo kaštai yra įmonės nuostoliai, su tuo susijusios to išlaidos laikytinos atsakovės asmeninėmis išlaidomis. Kompiuteris taip pat nebuvo reikalingas, įmonė jo nepirko, atsakovė naudojo savo asmeninį. Kokios išlaidos būtinos atliekant sandorius su klientais, vadovė negalėjo pasakyti.

Kadangi atsakovė veikė akivaizdžia tyčia, turi atlyginti visÄ Å¾alÄ . Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko, atsiliepime į jį nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu teismui paaiÅ¡kino, kad jau daug metų dirba reklamos ir rinkodaros srityje. Ä®prastai atsakovė dirbdavo samdomÄ darbÄ , tačiau nuolat galvojo apie savo nuosavÄ verslÄ . 2018 m. pradėjo artimai bendrauti su (duomenys neskelbtini) D. B., kuris yra K. B., MB „Pirmadienio agentÅ«ra“ direktorės, sÅ«nus. IÅ¡sikalbėjus apie norÄ susikurti sau darbo vietÄ , D.

B. pradėjo skatinti atsakovę kurti savo maÅ¾Ä jÄ bendrijÄ . Kadangi tuo metu atsakovė turėjo teisinių ginčų, kuriuose jÄ atstovavo (duomenys neskelbtini) D. B., jis pasiÅ«lė maÅ¾Ä jÄ bendrijÄ steigti jo mamos vardu. Kadangi atsakovę ir D. B. siejo artimi santykiai, atsakovė pasitikėjo Å¡iuo žmogumi, tikėjo jo, kaip (duomenys neskelbtini), sÄ Å¾iningumu, sutiko su tokiu pasiÅ«lymu. 2018 m. pabaigoje atsakovė buvo įdarbinta UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurio vadove formaliai buvo ta pati K.

B., tačiau realiai įmonę valdė akcininkas D. B.. Tad tokia įmonės valdymo forma tarp Å¡ių asmenų buvo įprasta. MaÅ¾Ä jÄ bendrijÄ â€žPirmadienio agentÅ«ra“ įsteigė atsakovė ir nuo pat 2019 m. vasario 1 d. atsakovė dirbo Å¡ioje bendrijoje, nors darbo sutartis su ja buvo sudaryta tik 2019 m. spalio 1 d. Atsakovė sukÅ«rė bendrijos pavadinimÄ , logotipÄ , kÅ«rė įmonės pozicionavimo strategijÄ , visÄ laikÄ buvo realiai atsakinga už bendrijos veiklÄ ir pajamų generavimÄ .

Kaip buvo pasiÅ«lyta D. B., mažoji bendrija buvo įregistruota jo motinos vardu. Pastaroji prie mažosios bendrijos įsteigimo ir jos veiklos neprisidėjo, tik formaliai buvo paskirta direktore, niekada bendrijos vykdoma veikla nesidomėjo ir net nežinojo, kokias konkrečiai paslaugas tiek pati įmonė, tiek atsakovė teikia, su kokiais klientais ir kaip yra dirbama, kokios bendrijos pajamos ir iÅ¡laidos. 2021­ m. balandžio 27d. atsakovė iÅ¡siuntė K. B. sprendimo dėl pasitraukimo iÅ¡ mažosios bendrijos projektÄ , grÄ Å¾ino bendrijos nario įnaÅ¡Ä 1 Eur, tačiau K.

B. sprendimo dėl pasitraukimo iš bendrijos nepasirašė, užblokavo bendrijos banko kortelę, užblokavo atsakovės telefono numerius, t. y. visiškai atkirto atsakovę nuo bendrijos veiklos, duomenų, lėšų, taip pat buvo perimti visi dokumentai iš buhalterės. Atsakovei niekas nebuvo paaiškinta ir buvo paprašyta pasirašyti tam tikrus dokumentus atgaline data. Atsakovė, pasitikėdama šiais žmonėmis ir tikėdama, kad jos įsteigta ir vystyta mažoji bendrija bus geranoriškai perduota jai, pasirašė jai paduotus pasirašyti kasos perdavimo dokumentus, tarpusavio įskaitymo aktus, banko kortelių perdavimo aktus.

Tačiau faktiÅ¡kai jos pačios kurta įmonė jai nebuvo perduota. 2021 m. gegužės 25 d. atsakovė iÅ¡ K. B. gavo el. laiÅ¡kÄ dėl pasiaiÅ¡kinimo pateikimo bei su grasinimu kreiptis dėl žalos atlyginimo. Reikalavimų pasiaiÅ¡kinti, siųstų per UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Lietuvos paÅ¡tÄ atsakovė nėra gavusi ir net nėra gavusi jokių praneÅ¡imų apie neatsiimtÄ siuntÄ . Pažymėjo, kad iki pat 2021 m. gegužės 25 d. bendrijos direktorei nekilo jokių klausimų dėl iÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡grynintų pinigų, apmokėto kuro, automobilio remonto ir kitų mokėjimų banko kortele.

Anot atsakovės, tai akivaizdžiai parodo, kad Å¡ie klausimai direktorei pradėjo kilti tik tuomet, kai atsakovė pradėjo kalbėti apie bendrijos perėmimÄ ir faktiÅ¡kai jau nebepalaikė artimų ryÅ¡ių su jos sÅ«numi. Atsakovė taip pat nurodė, kad bendrijoje realiai nebuvo kasos, todėl 10 266,26 Eur grynaisiais pinigais atsakovei realiai niekada nebuvo perduoti. Vienintelis grynųjų pinigų judėjimas buvo 1 Eur bendrijos steigimo įnaÅ¡as. Visi klientai už paslaugas bendrijai mokėjo bankiniais pavedimais, nebuvo mokėjimų grynaisiais pinigais.

Kadangi jokių grynųjų pinigų į jokiÄ kasÄ nebuvo įneÅ¡ama, atsakovė tokių kasos pajamų orderių nėra mačiusi. ParaÅ¡Ä ant akto uždėjo įbauginta ieÅ¡kovės vadovės. Realiai jokios kasos ir grynųjų pinigų neperėmė, nes jų ir nebuvo. Atsakovės teigimu, bendrijos banko kortelė buvo naudojama apmokant prekes/paslaugas bendrijos veiklai, o ne asmeninius atsakovės poreikius. Buvo perkamos kanceliarinės prekės biurui, dovanos/pakvietimai klientams, kvalifikacijos kėlimo mokymai ir kt.

IÅ¡ Å¡ių pinigų taip pat buvo atsiskaitoma už prekes/paslaugas su tiekėjais. Teikiant paslaugas klientams tam tikroms veiklos/darbams atlikti buvo tariamasi su kitais paslaugų teikėjais/subrangovais. Atsakovė negalėjo viena pati atlikti visų reikalingų darbų, pavyzdžiui, vertimai, analizės, ir kt. Å ios paslaugos/darbai buvo iÅ¡ kitų fizinių ir juridinių asmenų. Dalis mokėjimų už Å¡ias paslaugas buvo atliekami grynaisiais pinigais iÅ¡gryninus juos iÅ¡ banko sÄ skaitos. Be to, atsakovė mokėjo K.

B. už jos vardo naudojimÄ ir buvimÄ formalia bendrijos vadove, pirkdavo jai dovanų įvairių Å¡venčių proga. Taip pat iÅ¡ bendrijos banko sÄ skaitos realiai buvo mokamas darbo užmokestis grynaisiais atsakovei, nes atsakovės oficialus darbo užmokestis buvo vos 70 Eur per mėnesį. Visus iÅ¡laidas patvirtinančius dokumentus atsakovė buvo perdavusi buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai buhalterei. Pažymėjo, kad atsakovės klientai buvo ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Panevėžyje, Tauragėje. Atsakovei dažnai tekdavo vykti susitikti su klientais.

Atsakovė vykdavo į susitikimus ne tik su esamais klientais, bet ir vykdavo į BNI, vadovų klubų susitikimus pristatydama teikiamas paslaugas. K. B. nė karto nėra susitikusi su jokiu klientu ir net nežinojo, kas jie tokie ir kokios paslaugos jiems teikiamos. Kadangi bendrija nuosavo transporto neturėjo, buvo naudojamas atsakovės turimas automobilis BMW X1. Automobilis, kaip atsakovei patarė minėtas D. B., buvo registruotas atsakovės tėčio P. K. vardu, tačiau juo įmonės poreikiams faktiškai naudojosi atsakovė.

Po tėčio mirties automobilį atsakovė registravo savo vardu. Atsakovė visus reikalingus dokumentus dėl automobilio naudojimo buvo perdavusi buhalterei, atitinkamai kuro pirkimo čekiai ir kiti mokėjimo dokumentai buvo perduodami buhalterei, kad būtų tinkamai sutvarkyta apskaita. Kadangi atsakovė turėjo važinėti į susitikimus su klientais, rūpintis kitais bendrijos veikos klausimais, atitinkamai vykstant automobiliu, kuris buvo naudojamas bendrijos veiklai, buvo patiriamos ir parkavimo išlaidos. Taip pat automobilio eksploatacijos išlaidos visiškai pagrįstai buvo dengiamos iš bendrijos lėšų.

Pats automobilis buvo įsigytas iÅ¡ jos pačios pinigų. Buvo žadama jį perduoti į atsakovės kuriamos įmonės, t. y. ieÅ¡kovės, balansÄ , bet tai nebuvo padaryta. Atsakovės nuomone, ji neturi pareigos grÄ Å¾inti turtÄ bendrijai, kurio bendrija nėra įgijusi. Pažymėjo, kad už kompiuterį ir optinę belaidę pelę yra sumokėjusi taip pat iÅ¡ savo asmeninių lėšų. Be to, vykdydama darbo ginčų komisijos sprendimÄ , iÅ¡siuntė ieÅ¡kovei telefonÄ Samsung G975 S10+, tačiau ieÅ¡kovė atsisakė jį priimti ir grÄ Å¾ino atsakovei atgal.

Dėl komandiruočių atsakovė nurodė, kad jos realiai vyko, atsakovė važinėjo pas klientus į KaunÄ , Panevėžį, KlaipėdÄ , tai buvo įprastinė jos darbo veiklos specifika, tačiau dienpinigiai iÅ¡ bendrijos lėšų atsakovei nebuvo atskirai mokami, atsakovė neiÅ¡simokėjo Å¡ių pinigų iÅ¡ kasos, kurios nebuvo. Atsakovė buhalterei teikė visus su bendrijos veikla susijusius duomenis, buhalterė vedė buhalterinę apskaitÄ , už kÄ jai buvo mokamas sutartas atlygis, visus buhalterinius dokumentus buhalterė perdavė pačiai K.

B.. Atsakovės nuomone, jeigu ieÅ¡kovė įžvelgia buhalterės veiksmuose netinkamÄ paslaugų teikimÄ , tai reikalavimas dėl patirto nuostolio turi bÅ«ti reiÅ¡kiamas buhalterės, o ne atsakovės atžvilgiu. Teisminio nagrinėjimo metu 2022 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje liudytoja V. P. teismui paaiÅ¡kino, kad yra buhalterė, nuo 2013 m. dirba MB (duomenys neskelbtini), pažįsta J. K., santykiai geri, kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų nepažįsta. 2019 m. sausio mėn. J. kreipėsi į jÄ konsultacijų MB ,,Pirmadienio agentÅ«ra“ atidarymo klausimu, liudytoja padėjo.

AgentÅ«ra buvo steigiama J. draugo mamos K. B. vardu, liudytojai klausimų dėl to nekilo. Liudytoja teigė tvarkiusi MB ,,Pirmadienio agentÅ«ra“ buhalterinius ir kt. dokumentus iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. pasiraÅ¡ytos sutarties pagrindu. K. B. nėra mačiusi gyvai, kartÄ kitÄ tik telefonu, K. pasiraÅ¡ydavo dokumentus el. paraÅ¡u. Bendraudavo tik su J., kuri faktiÅ¡kai tvarkė visus reikalus. Ä® bendrijos kasÄ buvo įneÅ¡tas tik 1 Eur steigimo įnaÅ¡as, kitų orderių, grynųjų pinigų įmonės kasoje nebuvo.

NutrÅ«kus sutarčiai jokių finansinių ataskaitų neteikė. Kasos knyga jai teikiant buhalterines paslaugas įmonėje buvo viena, elektroninio formato, jÄ turėjo ji viena. Po sutarties nutraukimo 2019 m. rugsėjį viskÄ perdavė J. Parodžius liudytojai į bylÄ ieÅ¡kovės pateiktÄ kasos knygÄ ir kitus buhalterinius dokumentus, liudytoja paaiÅ¡kino, jog tai ne jos turėtos kasos knygos formatas, jos turėtoje nebuvo jokių įrašų apie pinigų įneÅ¡imÄ , ir serija bei numeris orderių kiti.

Mokėjimų kortelė buvo viena, ja naudojosi J. Joks materialusis turtas nebuvo įgyjamas. Pinigai kasoje gali atsirasti po to, kai yra išrašomi kasos pajamų orderiai, tokių nebuvo, buvo tik vienas – minėtas dėl pradinio steigimo įnašo. K. B., kaip savininkė įmonės, galėjo išgryninti pinigus, bet turėjo taip pat išrašyti ir kasos pajamų orderį. Liudytoja patvirtino, kad J. K. dirbo įmonėje faktiškai, kiek jai žinoma, darbo sutarties nebuvo. Teisminio nagrinėjimo metu 2022 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje liudytoja apklausta V.

Å . teismui paaiÅ¡kino, kad nuo 2008 m. dirba buhaltere savo įsteigtoje MB (duomenys neskelbtini). Pažįsta K. B., J. K. pamatė gyvai pirmÄ kartÄ Å¡iame teismo posėdyje, bendravo tik el. paÅ¡tu. J. kreipėsi į jÄ 2021 m. balandžio mėn. pabaigoje, norėdama sudaryti buhalterinių paslaugų teikimo sutartį. Po mėnesio, kiek daugiau skambino vėl, klausė patarimo, kÄ daryti, nes jÄ verčia pasiraÅ¡yti ant senų dokumentų atgalinėmis datomis, liudytoja teigė patarusi nedėti jokių parašų.

Kiek vėliau buvo dar vienas skambutis per nuotolį iÅ¡ kažkokio kabineto, buvo J., K. ir dar viena ponia Å¡viesiais plaukais, kalba vėl ėjo apie dokumentų perdavimÄ ir pasiraÅ¡ymÄ , tačiau ji J. pasakė, kad nieko nepasiraÅ¡inėtų. Liudytoja teigė supratusi, kad J. norima ,,pakiÅ¡ti“, girdėjo, kaip ji anų dviejų moteriÅ¡kių yra puolama. Dar kartÄ teko bendrauti su J. K. tų pačių metų vasarÄ , ji padėjusi jai įsteigti įmonę ,, (duomenys neskelbtini)“. Teisminio nagrinėjimo metu 2022 m. birželio 8 d. teismo posėdyje liudytoju apklaustas S. S. paaiÅ¡kino, jog yra UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorius, įmonė specializuojasi siuntų siuntime.

Pažįsta K. B. virÅ¡ 20 metų, turi bendro turto, santykiai normalÅ«s. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ofisas yra (duomenys neskelbtini), antrame aukÅ¡te, ofisu pasinaudoja ir K. B., kadangi jiedu turi bendrų reikalų. Nieko blogo apie jÄ pasakyti negali, bet ir gero taip pat ne. PrieÅ¡ metus laiko (gegužės ar birželio mėn.) ji neperspėjusi atėjo į ofisÄ kartu su J. K. ir L., D. B. drauge, kuri kaip ir finansininkė buvo, kažkÄ aptarinėjo ir dėl kažko ginčijosi. Liudytojas teigė supratęs, jog dėl kažkokių finansinių reikalų.

Kadangi buvo tame pačiame kabinete, girdėjo, kaip K. reikalavo J. kažkÄ pasiraÅ¡yti, perduoti, J. skambino kažkokiai pažįstamai buhalterei, klausė patarimo, ji atsakiusi, kad nereikia nieko pasiraÅ¡inėti. Pokalbio metu buvo daug emocijų. K. iÅ¡ fleÅ¡iuko atsispausdino kažkokį aktÄ , pasirašė ir išėjo. Bendrija ,,Pirmadienio agentÅ«ra“ jam nėra žinoma, tokį pavadinimÄ girdi pirmÄ kartÄ . Jo vadovaujama bendrovė ,, (duomenys neskelbtini)“ negalėjo Å¡iai bendrijai siųsti jokios korespondencijos, nes bendradarbiauja tik su antstoliais.

Ä®monės antspaudo neslepia, jog prieinamas, teoriÅ¡kai galėjo bÅ«ti ir taip, kad kurjeris papraÅ¡ytas galėjo tokiÄ korespondencijÄ užantspauduoti ir iÅ¡siųsti, nors tai nėra leidžiama. IeÅ¡kinys atmestinas. Byloje kilo ginčas dėl darbuotojo darbdaviui padarytos žalos atlyginimo. IÅ¡ byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumos, pateiktų raÅ¡ytinių duomenų ir Å¡alių, liudytojų paaiÅ¡kinimų teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pagrindo tenkinti ieÅ¡kinį nėra. Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis).

Pagal kasacinio teismo praktikÄ , faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK176 ir 185 straipsnius praktikÄ , kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2016 m. gegužės 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016).

Taigi, įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiÅ¡kia ne tik tai, kad ieÅ¡kovas turi įrodyti ieÅ¡kinio pagrindÄ , bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieÅ¡kiniu pagrindÄ , t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį. Å aliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o Å¡alies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 24 straipsnio nuostata reglamentuoja, kad darbo santykio dalyviai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, privalo veikti sÄ Å¾iningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise; darbo teisių įgyvendinimas ir pareigų vykdymas neturi pažeisti kitų asmenų teisių ir įstatymų saugomų interesų; savo teises ir pareigas kiekviena Å¡alis privalo įgyvendinti taip, kad kita Å¡alis galėtų apginti savo teises, patirdama mažiausiai laiko ir kitų sÄ naudų; kiekviena iÅ¡ Å¡alių privalo vengti interesų konflikto ir siekti bendros darbdavio ir darbuotojo ar visų darbuotojų gerovės, darbo santykių darnaus vystymosi ir kitos darbo sutarties Å¡alies teisėtų interesų gynimo; jeigu viena Å¡alis nevykdo ar netinkamai vykdo Å¡iame straipsnyje nustatytas pareigas, kita Å¡alis turi teisę į žalos atlyginimÄ ar reikalauti, kad jos teisės bÅ«tų apgintos kitais bÅ«dais.

DK151 straipsnyje nustatyta, kad kiekviena darbo sutarties Å¡alis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties Å¡aliai padarytÄ turtinęžalÄ , taip pat ir neturtinęžalÄ . DK152 straipsnio 1 dalis nustatyto, kad atlygintinos turtinės žalos dydį sudaro tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Å io straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad nustatant atlygintinos turtinės žalos dydį atsižvelgtina ir faktÄ , kiek patirtai žalai atsirasti turėjo įtakos darbdavio veiklos pobÅ«dis, jam tenkanti komercinė ir gamybinė įtaka.

DK153 straipsnio 1 dalis nustato, kad iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse ir kituose įstatymuose numatytus atvejus, darbuotojas privalo atlyginti visÄ padarytÄ turtinę žalÄ , bet ne daugiau kaip jo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžio, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo, – ne daugiau kaip jo Å¡eÅ¡ių vidutinių darbo užmokesčių dydžio. DK154 straipsnis reglamentuoja sÄ lygas visai žalai atlyginti, o bÅ«tent, darbuotojas privalo atlyginti visÄ Å¾alÄ Å¡iais atvejais:

1) žala padaryta tyčia;

2) žala padaryta jo veikla, turinčia nusikaltimo požymių;

3) žala padaryta neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų darbuotojo;

4) žala padaryta pažeidus pareigÄ saugoti konfidencialiÄ informacijÄ , susitarimÄ dėl nekonkuravimo;

5) darbdaviui padaryta neturtinė žala;

6) kai visiÅ¡ko žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje. Pagrindinis materialinės atsakomybės uždavinys – garantuoti darbdaviui padarytų visų ar dalies nuostolių atlyginimÄ . Materialinės atsakomybės prievolė darbuotojui atsiranda kaip jo neteisėtos veikos padarinys. Materialinės atsakomybės sÄ lygos yra Å¡ios:

1) reali žala;

2) žalos padarymas neteisėta veika (veikimu, neveikimu);

3) priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir žalos atsiradimo;

4) pažeidėjo kaltė;

5) pažeidėjo buvimas su nukentėjusia šalimi darbo teisiniame santykyje;

6) žalos padarymas einant darbines funkcijas. Esant visoms Å¡ioms sÄ lygoms yra pagrindas darbuotojo materialinei atsakomybei atsirasti. Kiekviena darbuotojo kaltės forma (tyčia, neatsargumas) ir rÅ«Å¡is yra pakankama materialinei atsakomybei atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2012). Ä®rodyti esant visas bÅ«tinas sÄ lygas darbuotojo atsakomybei taikyti privalo darbdavys. Darbo teisėje darbuotojo kaltė nepreziumuojama, todėl darbdavys turi pateikti įrodymus dėl darbuotojo kaltės.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad net ir nustatęs formalias materialinės atsakomybės taikymo sÄ lygas, teismas privalo atsižvelgti į aplinkybes, kurios gali bÅ«ti pagrindu žalos atlyginimÄ mažinti ar reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323-421/2015).

Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos iÅ¡raiÅ¡ka yra nuostoliai. Jeigu Å¡alis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad bet kuriai civilinės atsakomybės rÅ«Å¡iai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas bÅ«tinÄ sias civilinės atsakomybės sÄ lygas: nukentėjusios Å¡alies patirtÄ Å¾alÄ (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo Å¡alies neteisėtus veiksmus (neteisėtÄ neveikimÄ ) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-467/2011).

Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė praÅ¡o visiÅ¡kos materialinės atsakomybės taikymo, nes mano, kad 1) atsakovė padarė praÅ¡omÄ iÅ¡ieÅ¡koti žalÄ , 2) jÄ padarė tiesiogine tyčia. Žala kildinama iÅ¡ neteisėtų atsakovės veiksmų jai dirbant pas ieÅ¡kovę, o bÅ«tent, iÅ¡ to, kad atsakovė naudojo bendrijos lėšas asmeninių poreikių tenkinimui, su ieÅ¡kovės veikla nesusijusiems atsiskaitymams – nurodydavo tiekėjams iÅ¡raÅ¡yti klaidinančias sÄ skaitas, nesusijusias su ieÅ¡kovės veikla, kurias vėliau apmokėdavo ieÅ¡kovės kortele, ieÅ¡kovės lėšomis apmokėdavo automobilio stovėjimÄ , įsigijo turto, naudojosi ieÅ¡kovės banko kortele, iÅ¡sigrynindavo ja pinigus, kuriuos naudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui, pasisavino įmonės kasoje buvusius grynus pinigus ir pan.

Nustatyta, kad atsakovė dirbo ieÅ¡kovės įmonėje 2019 m. spalio 1 d. pasiraÅ¡ytos neterminuotos darbo sutarties pagrindu reklamos ir rinkodaros specialiste, nustatant jai 3,50 Eur valandinį įkainį, dirbant vienÄ valandÄ per dienÄ , 5 dienas per 5 d. d. savaitę. Nuo 2020 m. sausio 1 d. sutarta mokėti atsakovei 607 Eur į mėnesį, jai dirbant 8 darbo valandas per 5 darbo dienų savaitę, nuo 2021 m. sausio 1 d. – 650 Eur mėnesinį darbo užmokestį jai dirbant 4 darbo valandų režimu per 5 darbo dienų savaitę.

Nėra įraÅ¡o apie tai, kaip ir kokia forma Å¡is darbo užmokestis yra mokamas. Nors atsakovė paraÅ¡u darbo sutartyje patvirtino, jog yra supažindinta su bÅ«simomis darbo sÄ lygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, pareiginiais nuostatais, nenustatyta, kad tokie darbdavio bÅ«tų suformuoti. Byloje nėra nei vidaus darbo tvarkos taisyklių, nei atsakovės pareiginių nuostatų, nei kito lokalaus akto, iÅ¡ kurio bÅ«tų matyti, kokios pareigos atsakovei buvo deleguotos. Byloje taip pat nėra darbo laiko apskaitos dokumentų, duomenų apie tai, kad darbdavys skaičiavo ir mokėjo darbuotojui darbo sutartyje numatytÄ atlyginimÄ .

KitÄ dienÄ po darbo sutarties pasiraÅ¡ymo atsakovei iÅ¡duota banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), o 2021 m. kovo 24 d. dar viena Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat ji 2019 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. KA-2019/1002-1 paskirta eiti kasininkės pareigas. 2019 m. kovo 1 d. priimtas įsakymas Nr. KA-2019/0301-1 ,,Dėl kasos darbo organizavimo“. Byloje yra 2019 m. spalio 2 d. įsakymas dėl kasos perdavimo pasikeitus kasininkui, kuriame nurodyta jÄ perduoti atlikus inventorizacijÄ , 2019 m. spalio 2 d. kasos perdavimo priėmimo aktas, kuriame nurodyta, kad atsakovei perduota įmonės kasa ir 10662,26 Eur grynųjų pinigų pagal 8 kasos pajamų orderius (jie iÅ¡vardyti, nurodyti jų numeriai ir datos, tačiau prieraÅ¡o, kad jie atsakovei perduodami kartu, nėra), 2019 m. spalio 2 d. piniginių lėšų kasoje inventorizacijos apraÅ¡as, kuriame nurodoma, kad kasoje yra 10662,26 Eur grynųjų pinigų, grafoje ,,kasos orderių paskutiniai numeriai ir datos“ nurodyta ,,pajamų Nr. PA 007, 2019-09-30 d. (viso 8 vnt.)“.

Ä®raÅ¡as darbo sutartyje byloja, kad darbo sutartis nutraukta 2021 m. gegužės 18 d. darbuotojos praÅ¡ymu. Byloje nėra ginčo dėl to, ir bylos medžiaga rodo bei ieÅ¡kovės atstovai neneigė, kad faktiÅ¡kai atsakovė dirbo bendrovėje iki Å¡ios darbo sutarties pasiraÅ¡ymo, taip pat nėra ginčo dėl to, kad atsakovė artimai bendravo su ieÅ¡kovės vadovės sÅ«numi. Teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina ir tai, kad pastarasis, kaip advokatas, atstovavo jÄ teisminiuose procesuose panaÅ¡iu metu kai vyko ieÅ¡kovės įmonės steigimas.

Byloje esantys duomenys, liudytojų bei ieÅ¡kovės vadovės paaiÅ¡kinimai taip pat rodo, kad atsakovė steigė ieÅ¡kovės įmonę, ja rÅ«pinosi, nešė įmonei pelnÄ . Nustatyta, ir pati ieÅ¡kovės vadovė neneigė, kad K. B. prie mažosios bendrijos steigimo, jos veiklos pradžios ir veiklos visiÅ¡kai neprisidėjo, įmonės veikla nesidomėjo, nesidomėjo, kaip ir kokiais resursais dirbama, kokios paslaugos ir kam yra teikiamos, kas ir iÅ¡ kur generuoja įmonės pelnÄ , nesidomėjo, su kuo, kaip ir dėl ko (kokių paslaugų) sudaromos sutartys, niekaip nekontroliavo atsakovės ir nesidomėjo jos veikla ir įdirbiu, buvo suteikusi atsakovei absoliučiÄ teisę pilnai veikti įmonės vardu.

Nėra ginčo ir dėl to, kad atsakovei buvo iÅ¡duotos minėtos prie įmonės sÄ skaitos pririÅ¡tos banko kortelės, kuriomis ji naudojosi ir kad įmonės vadovė niekaip ir visiÅ¡kai nekontroliavo jos naudojimo proceso, nebuvo nustatytas kortelės naudojimo kryptingumas bei tikslingumas, naudojamų pinigų limitas ir pan. IeÅ¡kovės įmonėje nebuvo jokios įmonės pinigų naudojimo tvarkos, taip pat darbdavys nekėlė darbuotojui reikalavimo teikti ataskaitas, atsiskaityti už padarytÄ darbÄ ir panaudotas įmonės lėšas.

Darbdavys buvo suteikęs vienintelei savo darbuotojai – atsakovei – visiÅ¡kÄ veikimo laisvę ir pats asmeniÅ¡kai neturėjo jokio intereso įmonės veikla, iÅ¡skyrus pelno generavimu, ir neneigė, kad toks buvo. Teismo manymu, Å¡ios aplinkybės netiesiogiai patvirtina atsakovės byloje iÅ¡sakytÄ pozicijÄ dėl jos asmeninio ir Å¡imtaprocentinio indėlio į įmonės steigimÄ , įmonės pozicionavimÄ , jos veiklÄ , pelno gavima ir pan., tikintis ir manant, jog tai yra jos įmonė, kuri dėl tam tikrų (atsakovės įvardintų ir virÅ¡ akcentuotų) aplinkybių formaliai buvo steigiama kito asmens vardu.

Å ias teismo iÅ¡vadas patvirtina ir byloje nustatyta aplinkybė, kad atsakovei pasitraukus iÅ¡ ieÅ¡kovės įmonės, pastaroji jokios veiklos nevykdo ir jokių pajamų negeneruoja. Atsakovė pati sprendė, kokiu bÅ«du ieÅ¡koti klientų, kokiu bÅ«du vykti pas klientus, kokiu bÅ«du ir kokius trečiuosius asmenis pasitelkus teikti potencialiems klientams paslaugas, su kokiomis priemonėmis dirbti, kam mokėti, kiek mokėti, kÄ pirkti ir kaip apmokėti. Kadangi jokių to tvarkų, pareiginių instrukcijų kÄ ir kaip daryti nebuvo, nebuvo jokių darbdavio draudimų, nėra pagrindo kalbėti apie darbuotojos padarytus pažeidimus.

Å iuo iÅ¡reikÅ¡ti ieÅ¡kovės teiginiai deklaratyvÅ«s ir formalÅ«s. Pakankamai akivaizdu, jog darbdavys, nesuteikdamas darbuotojai jokių darbo įrankių ir priemonių darbo funkcijoms atlikti, nepagrįstai kaltina jÄ netinkamu jų naudojimu: pirma, sutiktina su atsakovės teiginiais, kad imant domėn jos atliekamų darbo funkcijų, susijusių su klientų paieÅ¡ka ir siÅ«lomų jiems paslaugų teikimu, vykdymui buvo reikalinga ir transporto priemonė, ir kompiuteris, ir telefonas. Nėra ginčo dėl to, kad atsakovė naudojo asmeninę transporto priemonę darbo funkcijų atlikimui.

Darbdavys tai žinojo, ilgÄ laikÄ nekėlė jokių priekaiÅ¡tų, taip pat nesprendė panaudos sutarčių sudarymo klausimo. Todėl nėra atsakovės kaltės tame, kad ji savo pačios sugeneruotas ieÅ¡kovės lėšas panaudojo galimai reprezentacijai ir darbui su klientais, kuro sÄ naudoms, automobilio eksploatavimui. IeÅ¡kovė, reikalaudama žalos atlyginimo pagal Å¡iÄ pozicijÄ , jÄ Ä¯vardijo formaliai, neapibrėžtai ir nedetalizuodama praÅ¡omų priteisti sumų. Pastebėtina tai, kad reikalaudama kompensuoti kompiuterio įsigijimo kaÅ¡tus, pati ieÅ¡kovė posėdžio metu patvirtino, jog atsakovė darbui naudojo savo asmeninį kompiuterį, o praÅ¡omų priteisti telefono remonto kaÅ¡tų net nemėgino įrodinėti, apsiribodama vėl gi formaliais ir deklaratyviais teiginiais, nepriimdama domėn ir tos aplinkybės, kad kartu su telefonu gautas laikrodis buvo dovanotas, be to – naudotas, taigi, nusidėvėjęs. Telefonas buvo naudojamas darbo funkcijų vykdymui, todėl jo vertė sumažėjo dėl natÅ«ralaus nusidėvėjimo, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovė, skaičiuodama žalÄ Ä¯ ai neatsižvelgė.

Akcentuotina ir tai, kad atsakovės darbo specifika, o taip pat ir pats laikmetis, suponuoja poreikį turėti ir naudoti ne tik transporto priemonę, bet ir kompiuterį, telefonÄ , pats darbdavys klausimo dėl priemonių suteikimo darbuotojai nesprendė, jokių darbo priemonių darbuotojai nesuteikė, todėl jo darbuotojai mesti Å¡iuo paremti kaltinimai, teismo giliu įsitikinimu, negali bÅ«ti laikomi pagrįstais ir protingais, o teiginiai dėl naudojimosi vieÅ¡uoju transportu ar galimybe eiti pėsčiomis vertintini kaip nepagarbÅ«s. Tokiu bÅ«du sutiktina su atsakovės argumentais, jog byloje yra įrodyta, kad atsakovė, veikdama iÅ¡imtinai įmonės interesais, iÅ¡laidas patyrė jos naudai ir jos interesais: užsakė bendrijos steigimo dokumentų parengimÄ (ginčo dėl to nėra), rengė visus steigimui ir veiklai reikalingus dokumentus, t. y. sutartis, paslaugų pasiÅ«lymus (ginčo dėl to taip pat nėra), susirado patalpas nuomai, dėliojo bendrijos veiklos strategijÄ , kėlėsi tikslus, derino tinklapio kÅ«rimo darbus ir kt., pirko kanceliarines prekes biurui, dovanas/pakvietimus klientams, sukÅ«rė bendrijos pavadinimÄ , logotipÄ , kÅ«rė įmonės pozicionavimo strategijÄ , užsakydavo vertinimus, maketavimo paslaugas, darbo funkcijų atlikimui naudojo savo priemones.

Teismas neturi pagrindo manyti, kad už tai jai kyla atsakomybė, kurios taikymo praÅ¡o darbdavys. IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad iÅ¡ ieÅ¡kovės sÄ skaitos (vėl gi – atsakovės sugeneruotų piniginių lėšų) buvo sumokėta buhalterei už darbÄ , Å¡ias iÅ¡laidas ieÅ¡kovė traktuoja praÅ¡omos priteisti žalos dalimi. Su tuo nesutiktina, nes iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kovę su buhalterines paslaugas teikusiu asmeniu siejo sutartiniai prievoliniai santykiai su atlygintinumo požymiais, todėl jų pagrindu ieÅ¡kovei kilo pareiga atsiskaityti, todėl tame nėra jokios darbuotojo kaltės ir Å¡i ieÅ¡kovės nurodoma žalos pozicija negali bÅ«ti laikoma praÅ¡omos priteisti žala.

Jokie neteisėti atsakovės veiksmai dėl Å¡io nenustatyti ir ieÅ¡kovės Å¡ioje byloje nebuvo įrodinėjami ir nėra įrodyti. IeÅ¡kovės teiginys dėl netinkamo buhalterinių paslaugų teikimo neįrodytas, be to, Å¡i aplinkybė negali sÄ lygoti jokio atsakovės kaltės laipsnio ir nėra jokiame priežastiniame ryÅ¡yje su jos, kaip darbuotojos, atliktais veiksmais. Grynųjų pinigų išėmimo faktas savaime neįrodo žalos ieÅ¡kovei padarymo, juolab minėta, atsakovė viena rÅ«pinosi ieÅ¡kovės įmonės reikalais, ieÅ¡kovė jai suteikė visiÅ¡kÄ autonomijÄ Å¡iuo klausimu, jos nestebėjo, reikalavimų nekėlė, priekaiÅ¡tų jokių nereiÅ¡kė.

Å i žalos pozicija ginčo Å¡alies taip pat įvardinta deklaratyviai, visiÅ¡kai neįrodinėjant galimų darbuotojo sÄ sajų su bÅ«tinųjų ir privalomų darbo funkcijų atlikimu iÅ¡sigryninant Å¡ias lėšas. Darbdavys į bylÄ nėra pateikęs duomenų dėl atsakovei mokėto darbo užmokesčio, todėl priimant domėn darbuotojo dėl Å¡io iÅ¡sakytus argumentus, konstatuotina, kad nėra galimybės tinkamai identifikuoti Å¡iÄ reikalaujamos priteisti žalos pozicijÄ . Laikytina, kad Å¡io žalos fakto ieÅ¡kovė taip pat neįrodė, lygiai kaip ir darbuotojo kaltės dėl netinkamo pinigų gryninimo ir jų naudojimo.

Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė nepaneigė atsakovės nurodytų teiginių, kad darbdavio buhalterijai buvo perduoti visi atsakovės iÅ¡laidas galimai pagrindžiantys dokumentai. FaktÄ , kad atsakovė tvarkingai teikė dokumentus buhalterijai, patvirtino liudytoja apklausta buhalterė V. P.. IeÅ¡kovė jokių buhalterinės apskaitos dokumentų už 2020 ir 2021 metus į bylÄ nėra pateikusi, galėjo tai daryti sÄ moningai, nes Å¡ių duomenų pateikimas savaime galėtų paneigti pačios ieÅ¡kovės pozicijÄ .

Pati gi atsakovė tokių duomenų pateikti negali dėl objektyvių priežasčių – ji jų neturi. Atsižvelgiant į tai, kad daugumos raÅ¡ytinių duomenų pateikimas Å¡ioje byloje buvo vykdomas tik teismui nurodžius ir pareikalavus, laikytina, jog labiau tikėtina atsakovės iÅ¡sakyta versija dėl duomenų buhalterei pateikimo nei prieÅ¡ingai. Be to, galimi neatitikimai ir turimos abejonės darbo ginčo teisiniame santykyje yra aiÅ¡kinami darbuotojo naudai (DK 6, 152 straipsnio 2 dalis). Kaip teisingai dėl Å¡io akcentavo ir atsakovė, ieÅ¡kovės įmonėje buhalterinė apskaita nėra sutvarkyta ir registrui nėra pateikti duomenys nei už 2019, nei už 2020, nei už 2021 m., kas įrodo, kad ieÅ¡kovė objektyviai negali žinoti ir sÄ moningai nesiekia teisingai suskaičiuoti atsakovės iÅ¡laidas pagal pateiktus dokumentus, nes tokiu bÅ«du pasitvirtintų ieÅ¡kinio nepagrįstumas.

Å iuo atveju ieÅ¡kovės pareiga įrodyti ieÅ¡kiniu reikalaujamÄ sumÄ , tuo tarpu nevesdama buhalterinės apskaitos, nesekdama vedamos apskaitos turinio, ieÅ¡kovė objektyviai negali žinoti yra ar ne padaryta žala ir pagal Å¡iÄ reikalavimo pozicijÄ . Taigi ir Å¡iuo iÅ¡reikÅ¡ti ieÅ¡kovės teiginiai laikyti labiau hipotetiniais ir deklaratyviais nei objektyviai įrodytais. Teismo nuomone, neįrodyti ir darbdavio teiginiai dėl kasos su grynaisiais pinigais bendrijoje buvimo ir jų perdavimo atsakovei aplinkybės, todėl ieÅ¡kinio reikalavimas pagal Å¡iÄ Å¾alos pozicijÄ taip pat atmetamas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.

Atsakovė byloje laikosi pozicijos, kad pinigų kasoje ir pačios kasos įmonėje nebuvo, todėl jokie pinigai jai negalėjo bÅ«ti perduoti ir nebuvo perduoti, o byloje esantį kasos su grynaisiais pinigais perdavimo jai aktÄ ji pasirašė atgaline data – 2021 m. gegužės 18 d. Su tuo sutiktina. FaktÄ , kad 2021 m. gegužės mėn. (tikėtina, nurodytÄ 18 dienÄ ) ieÅ¡kovės vadovė ir atsakovė buvo susitikusios patvirtino jos pačios, liudytojai V. Å ., S. S., to neneigė ir pačios ginčo Å¡alys.

Asmenų Å¡iuo iÅ¡reikÅ¡ti paaiÅ¡kinimai aiÅ¡kÅ«s, logiÅ¡ki ir nuoseklÅ«s tame kontekste, kurį nurodė atsakovė, o bÅ«tent, kad vyko susitikimas, kad buvo kalbama apie finansinius reikalus, jų perdavimÄ , kad buvo pasiraÅ¡omas ,,kažkoks aktas“ ir pan.. Todėl bylos duomenimis patvirtinus aplinkybę, kad aktas negalėjo bÅ«ti suraÅ¡ytas nurodytÄ jo suraÅ¡ymo dienÄ , teismo nuomone, pasitvirtino. TÄ aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir tai, kad visi trys su kasos perdavimu susiję dokumentai yra suraÅ¡yti 2019 m. spalio 2 d. data, kai tuo tarpu akivaizdu, jog nurodyta kasos inventorizacija, kurios iÅ¡davoje kasa turėjo bÅ«ti perduota byloje esančių įsakymų pagrindu, tikėtina, turėjo bÅ«ti atlikta anksčiau.

TÄ aplinkybę netiesiogiai patvirtina ir tai, kad inventorizacijos apraÅ¡e nurodytas vienas kasos pajamų orderis - PA007, 2019-09-30 d., o skliausteliuose nurodyta, kad jų yra 8 vnt., tačiau jie nebuvo iÅ¡vardinti taip kaip nurodyta kasos perdavimo priėmimo akte. IeÅ¡kovės nurodytų aplinkybių dėl kasos perdavimo nepatvirtina jokie raÅ¡ytiniai duomenys, iÅ¡skyrus minėtÄ aktÄ , dėl kurio patikimumo ir leistinumo teismui kyla labai didelių abejonių. Labai kritiÅ¡kai teismas vertina K. B. teiginius dėl kasos suformavimo, o taip pat dėl grynųjų pinigų laikymo pilkoje dėžutėje ir nuolatinio jos vežiojimo iÅ¡ neaiÅ¡kių ganyklos patalpų į namus ir vėl atgal.

Byloje liudijusi V. P., buhalterinę apskaitÄ tvarkiusi nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., patvirtino, kad ji nieko nežinojo apie tai, kad ieÅ¡kovės įmonės kasoje bÅ«tų buvę grynų pinigų, kad iÅ¡ viso bÅ«tų buvusi kasa ir kasininkas, minėtu laikotarpiu buhalterinėje apskaitoje jokie grynųjų pinigų įneÅ¡imai į kasÄ , anot jos, neatsispindėjo ir nebuvo kÄ atspindėti. V. P. pateikė iÅ¡saugotus aktualaus laikotarpio buhalterinius dokumentus, t. y. BendrÄ Å¾urnalÄ už laikotarpį 2019 m. sausio 1 d.

– 2019 m rugpjūčio 31 d., DidžiÄ jÄ knygÄ (santraukÄ ) už tÄ patį laikotarpį, DidžiÄ jÄ knygÄ (pagal klientus) už tÄ patį laikotarpį, ApyvartÄ (iÅ¡plėstinę) už tÄ patį laikotarpį. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad Å¡ie įrodymai patvirtina, jos minėtu aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo MB „Pirmadienio agentÅ«ra“ įsteigimo iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. bendrijos kasoje nebuvo ieÅ¡kovės nurodomų 10662,26 Eur, vienintelis grynųjų pinigų judėjimas buvo tik 1 Eur mažosios bendrijos nario steigimo įnaÅ¡as.

Jokių kitų kasos pajamų orderių nebuvo įregistruota ir jokio grynųjų pinigų įneÅ¡imo į kasÄ nebuvo atlikta ir tai aiÅ¡kiai užfiksuota aptartuose buhalteriniuose dokumentuose. KritiÅ¡kai ir ieÅ¡kovei nepalankiai vertintinas raÅ¡ytinių duomenų į bylÄ pateikimo momentas ir patys raÅ¡ytiniai duomenys, susiję su kasos pinigais. Å ie duomenys atsirado jau nagrinėjant bylÄ teisme, reaguojant į teismo praÅ¡ymus, akcentuotinas jų pateikimo momentas – jie teikti etapais, selektyviai, o nagrinėjant ginÄÄ DGK ir pareiÅ¡kus ieÅ¡kinį teismui, jie aplamai nebuvo teikti.

Akcentuotini ir, tikėtina, taip pat vėliau, nei nurodyta, suformuotų kasos pajamų orderių numeracijos ir serijų neatitikimai, kurių ieÅ¡kovės vadovė neneigė, tačiau pateikti logiÅ¡kÄ , nuoseklų to paaiÅ¡kinimÄ nepajėgė. Pastebėtina ir tai, kad byloje nėra ginčo, jog bendrija savo patalpų neturėjo. K. B. teigė, kad bendrijos kasÄ vežiojosi iÅ¡ namų į kitÄ savo darbovietę, esančiÄ (duomenys neskelbtini), o pinigus neva perdavė atsakovei grynais, nesant tam jokio poreikio.

Savo teiginių K. B. nepagrindė jokiais leistinais įrodymais, jie nelogiÅ¡ki ir nenuoseklÅ«s, nes K. B. taip pat aiÅ¡kino, kad į bendrijos veiklÄ nesikiÅ¡o, atsakovės darbu nesirÅ«pino, jai tai buvo neįdomu, tam ji neturėjo laiko ir į atsakovės veiklÄ nesikiÅ¡o, nes dirbo direktore kitoje įmonėje. Nepaisant to, tik teismo pareikalavimu jos pateikti dokumentai – banko iÅ¡raÅ¡ai – ir iÅ¡sakyta pozicija rodo, kad ji gan reguliariai vykdavo į bankomatus ir, naudodamasi ta pačia, vėliau atsakovei perduota kortele, iÅ¡grynindavo pinigus.

Pačios ieÅ¡kovės į bylÄ pateikti dokumentai taip pat patvirtina faktÄ , jog labiau tikėtina, kad realiai jokio kasos perdavimo nebuvo. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 2 punktas numato, kad kasa - vieta, kurioje atliekamos Å«kio subjekto kasos operacijos ir laikomi pinigai. Nė viename ieÅ¡kovės pateiktame dokumente nėra nurodyta kasos/grynųjų pinigų laikymo vieta. Taisyklių 16 punktas numato, kad visos kasos operacijos įraÅ¡omos į kasos knygÄ .

Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi bÅ«ti iÅ¡saugoti visi bÅ«tinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderių numeriai, iÅ¡ ko priimta arba kam iÅ¡mokėta pinigų suma pagal kiekvienÄ kasos pajamų ir iÅ¡laidų orderį, bendra gautų ir bendra iÅ¡mokėtų per dienÄ pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) arba vieÅ¡ojo sektoriaus subjekto paskirto atsakingo asmens paraÅ¡ai, jeigu kasos operacijos nekompiuterizuotos, Å«kio subjektas pildo kasos knygÄ (knygas), kurios (kurių) lapai turi bÅ«ti sunumeruoti, perverti virvele ir užantspauduoti.

Ieškovės pateiktuose dokumentuose (minėtas įsakymas dėl kasos darbo organizavimo) nurodoma, kad kasos knyga pildoma rankiniu būdu, lapai surišami. Ieškovė ginčija šį teiginį ir sako, kad tai atsakovės išgalvotas faktas. Tačiau pačios ieškovės pateiktame ir, akivaizdu, jos suformuotame įsakyme aiškiai nurodyta, kad kasos knyga yra numeruojama ir surišama. Ieškovės pateiktuose dokumentuose (minėtas kasos perdavimo priėmimo aktas) nenurodyta, kad atsakovei būtų perduodama kasos knyga.

Akte labai aiškiai nurodyta, kad ieškovė atsakovei neva perduoda 10662,26 Eur ir 8 kasos pajamų orderius. Taigi jokia sunumeruota ir surišta kasos knyga atsakovei nebuvo perduota. Pačios ieškovės pateikti lapai iš neva vestos Kasos knygos tik patvirtina, kad jokia kasos knyga atsakovei nebuvo perduota, nes kasos knygos įrašus padarė pati ieškovė. Ieškovės nurodytus kasos knygos perdavimo teiginius paneigia ir virš minėtos teismo išvados dėl neatitikimų nurodytuose kasos pajamų orderiuose, kas, teismo nuomone, iš viso būti negali, nes faktiškai balansuoja ties dokumentų klastojimo riba.

IeÅ¡kovės vadovės paaiÅ¡kinimai yra nenuoseklÅ«s, prieÅ¡taringi, nelogiÅ¡ki. Kasos pajamų orderiai ir kasos knyga turėjo bÅ«ti užpildyta kiekvienÄ kartÄ , kai tik pinigai yra nuimamai. Pinigų įneÅ¡imo faktas turi bÅ«ti užfiksuotas tuoj pat po pinigų išėmimo. IeÅ¡kovės vadovės pasiraÅ¡yti kasos pajamų orderiai 2019 m. kovo- rugsėjo mėn. yra parengti tik teismui, jie nėra atspindėti V. P. vestoje buhalterinėje apskaitoje. Minėta, orderiai neatitinka įmonės vestos orderių numeracijos ir įmonės vestos orderių serijos (buvo ,,PAP“, atsiranda ,,PA“), vienas orderis apima kelias per mėnesį atliktas operacijas, pvz., rugsėjo mėnesį nuo sÄ skaitos pinigai nuimti 6 kartus, tačiau iÅ¡raÅ¡ytas vienas orderis rugsėjo 30 d. data (analogiÅ¡kai ir su kitais mėnesiais), ko objektyviai negalėtų bÅ«ti, jeigu operacijos ir orderių iÅ¡raÅ¡ymas bÅ«tų vykęs taip, kaip nurodyta Taisyklių 16 punkte.

IeÅ¡kovė, pateikdama 8 vnt. kasos pajamų orderius ir aÅ¡tuonis lapus kasos knygos, t. y. už kiekvienÄ mėnesį, sudėjo visas buvusias operacijas į vienÄ mėnesį, kas prieÅ¡tarauja ir pažeidžia Taisyklių 16 punkto reikalavimus. Sutiktina su atsakovės atstovių teiginiais, kad rengiant dokumentus, tikėtina, atgaline data, buvo „prisiriÅ¡ama“ prie V. P. perduotų pirminių finansinių dokumentų ir jos perduodamų dokumentų akte nurodytos informacijos, t. y. prie to, kas buvo perduota.

Liudytoja apklausta V. P. paaiškino, kad aštuonis lapus sudarė vienas kasos pajamų orderis serija PAP Nr. 001 ir septyni kasos knygos lapai (vasaris, kovas, balandis, gegužė, birželis, liepa, rugpjūtis), nes jokių kasos operacijų, išskyrus 1 Eur (steigėjo įnašas) per laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. nebuvo. Teismas neturi pagrindo netikėti šios liudytojos paaiškinimais, jie logiški ir nuoseklūs. Tai kad įmonė dirbo pelningai, rodo, kad atsakovės įdirbis buvo puikus.

Pelninga atsakovės veikla rodo tai, kad jokie atsakovės veiksmai nesÄ lygojo ir negalėjo sÄ lygoti žalos įmonei padarymÄ ar norÄ jÄ padaryti. IÅ¡samiai įvertinęs bylos medžiagÄ teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovė, kaip darbdavys, neįrodė bÅ«tinų sÄ lygų darbuotojų atsakomybei kilti viseto, todėl atsakovei, kaip darbuotojai, negali bÅ«ti taikoma atsakomybė už darbdavio nurodomÄ Å¾alÄ . Teismas, priimdamas tokį sprendimÄ , atsižvelgia į ganėtinai nenuosekliÄ ir tvirto teisinio pagrindimo neturinčiÄ darbdavio pozicijÄ , į kitas ginčo santykio dalyvius siejusias aplinkybes, kurios imant domėn virÅ¡ minėtos kasacinio teismo praktikos suformuotus iÅ¡aiÅ¡kinimus vertintinos kaip pagrindas tokiai atsakomybei Å¡alinti.

Sutiktina su atsakovės išsakytais teiginiais, jos ieškinio pareiškimas atsakovei yra labiau keršto įrankis prieš atsakovę nei objektyvus ieškovės siekis kompensuoti galimus praradimus, kurių buvimas, be kita ko, teismo nuomone, neturi jokio įtikinamo pagrindimo. Taigi, pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimus nėra, todėl jie atmestini. Dėl kitų šalių išdėstytų teiginių teismas plačiau nepasisako, kadangi mano, jog jie nėra teisiškai reikšmingi šios bylos išsprendimui, nekeičiantys teismo padarytų išvadų.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Proceso Å¡alies patirtų atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimÄ reglamentuoja CPK ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

Priėmus sprendimÄ , palankų atsakovei, iÅ¡ ieÅ¡kovės iÅ¡ieÅ¡kotina jos naudai 3560 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų. Teismas, įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobÅ«dį, teiktų teisinių paslaugų kokybę, laiko, kad tokia suma yra adekvati ir protinga nagrinėjamai bylai. Atlygintinų paÅ¡to iÅ¡laidų byloje nesusidarė. IÅ¡nagrinėjus darbo bylÄ iÅ¡ esmės, naikinamas DGK priimtas sprendimas DK 231 straipsnio 7 dalis.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str., n u s p r e n d ž i a: ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovės mažosios bendrijos ,,Pirmadienio agentūra“, j. a. k. 305007959, atsakovės J. K., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 3560 Eur advokato pagalbos išlaidų. Pripažinti, kad šiam sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus teritorinio skyriaus Darbo ginčų komisijos 2022 m. rugsėjo 29 d. sprendimas, priimtas darbo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) netenka galios.

Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundÄ paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Natalija DaÅ¡kovienė