2024-05-16 Nr. DBT-58-3-61-3-00640-2024-1 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Teismingumo byla Nr

Teismingumo byla Nr. T-25/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00640-2024-1

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5 (S)

NUTARTIS

2024 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojo Ernesto Spruogio, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Godos Ambrasaitės-Balynienės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymus rūšinio teismingumo klausimą,

n u s t a t ė :

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Evus LT“ kreipėsi į Regionų administracinio teismo Kauno rūmus su skundu, kuris vėliau buvo patikslintas, ir teismo prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2023 m. spalio 19 d. atsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2023 m. spalio 19 d. atsakymas) bei 2023 m. gruodžio 6 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl skundo nagrinėjimo“ (toliau – ir 2023 m. gruodžio 6 d. raštas), taip pat Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024 m. sausio 25 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (turėtų būti – 2024 m. sausio 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2024 m. sausio 25 d. sprendimas) ir įpareigoti atsakovę NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 27 d. ir 2023 m. lapkričio 7 d. prašymus.

Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 27 d. pateikė prašymą NŽT, kuriuo prašė: 1) Lietuvos Respublikai priklausančią žemės sklypo dalį, pažymėtą plane D, kurios plotas 813 kv. m, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Ginčo žemės sklypas) leisti UAB „Evus LT“ išsipirkti nerengiant aukciono; 2) jeigu galimybės išsipirkti Ginčo žemės sklypą nėra, pateikti informaciją – teisės aktus, kuriais remiantis negalima UAB „Evus LT“ išsipirkti Ginčo žemės sklypą; 3) nustačius, kad UAB „Evus LT“ negali išsipirkti Ginčo žemės sklypo, leisti UAB „Evus LT“ jį išsinuomoti kaip įsiterpusį tarp privačių žemės sklypų; 4) jeigu UAB „Evus LT“ gali išsipirkti ne aukciono būdu Ginčo žemės sklypą, pateikti dokumentų sąrašą ir pardavimo mokesčio įkainius.

NŽT pateikė 2023 m. spalio 19 d. atsakymą, kuriame, be kita ko, nurodė, kad Ginčo žemės sklypas neatitinka įsiterpusio žemės ploto sąvokos, todėl negali būti UAB „Evus LT“ parduotas be aukciono. 2023 m. lapkričio 7 d. apskundus minėtą 2023 m. spalio 19 d. atsakymą, buvo gautas NŽT 2023 m. gruodžio 6 d. raštas, kuriame taip pat nurodoma, kad Ginčo žemės sklypas yra to paties kitos paskirties (komercinės paskirties objektų teritorijų naudojimo būdo) 14 104 kv. m ploto žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas) dalis, neatitinkanti įsiterpusiam plotui nustatytų sąlygų; šis plotas nėra įsiterpęs tarp kitų privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), todėl negali būti vertinamas kaip įsiterpęs laisvos valstybinės žemės plotas ir parduotas be aukciono besiribojančio žemės sklypo savininkui.

Lietuvos administracinių ginčų komisija 2024 m. sausio 25 d. sprendimu UAB „Evus LT“ skundą atmetė.

Pareiškėja pateikia argumentus, kad, jos nuomone, Ginčo žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąlygas. Kaip, be kita ko, pažymi pareiškėja, Ginčo žemės sklypas ribojasi su trimis privačiais žemės sklypais bei nesuformuotu valstybinės žemės sklypu – Vilniaus mieste numatytu Ušos keliu, kurio yra kita paskirtis nei įsiterpusio sklypo. Be to, nesuformuoto žemės sklypo ribos yra nustatomos ir žymimos teritorijų planavimo dokumentuose. Ginčo žemės sklypas ir valstybinės žemės sklypas (Vilniaus mieste numatytas Ušos kelias) tarpusavyje nėra susiję pagal savo tikslinę paskirtį ir nebus jungiami ateityje. Taip pat, kaip pažymėjo pareiškėja, nesutiktina su tuo, kad negali būti parduotas sklypas, kuris nėra atidalytas iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ginčo žemės sklypo ribos yra nustatytos, taip pat yra nustatytas ir šio sklypo plotas, todėl pardavimo kainai tai neturės įtakos. Pareiškėja siekia įsigyti Ginčo žemės sklypą, kuris ribojasi su jos sklypu; jeigu toks pareiškėjos prašymas parduoti Ginčo žemės sklypą būtų patenkintas, būtų paprasčiau sutvarkyti žemės sklypo registravimo dokumentus.

Ginčijami 2023 m. spalio 19 d. atsakymas, 2023 m. gruodžio 6 d. raštas ir 2024 m. sausio 25 d. sprendimas naikintini ir pareiškėjos prašymai išnagrinėtini iš naujo.

Patikslintas skundas grindžiamas, be kita ko, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 11 straipsnio 5 dalies 4 punktu, 7 dalimi, 40 straipsnio 7 dalies 4 punktu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513, 2, 2.5, 5, 32 punktais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 692) 2.15 punktu, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencija.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. kovo 28 d. nutartimi bylą perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Teismas vertino, kad nors byloje kvestionuojami administraciniai aktai – NŽT 2023 m. spalio 19 d. atsakymas ir 2023 m. gruodžio 6 d. raštas, o skunde keliami ir procedūriniai ginčijamų aktų priėmimo klausimai, tačiau minėti aktai priimti vykdant valstybinės žemės sklypo nuomos bei pardavimo procedūrą (Žemės įstatymo 9–10 straipsniai) ir pareiškėjos inicijuojamo ginčo atveju vyrauja civiliniai teisiniai santykiai. Teismo vertinimu, ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Vilniaus miesto apylinkės teismas kreipėsi į specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti keliamo ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Kaip, be kita ko, pažymėjo teismas, pareiškėja skunde teismui nesuformulavo atskirų civilinio pobūdžio reikalavimų įpareigoti atsakovę NŽT sudaryti su pareiškėja pirkimo–pardavimo sutartį ne aukciono tvarka ir pan. Teismas, įvertinęs pareikšto skundo pagrindą ir dalyką, nurodė, kad pareiškėjos reikalavimų esmė yra ta, ar viešojo administravimo subjektas tinkamai atsakė į pareiškėjos pateiktus individualius suformuluotus prašymus (ar egzistuoja teisės aktuose nustatytos sklypo pardavimo sąlygos), kurie pateikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo pagrindu; be to, dėl galimos nuomos skundžiamuose raštuose nėra nieko pasisakyta. Teismo vertinimu, suformulavus tokius skundo reikalavimus (kokie šiuo metu pateikti teismui), dominuoja bylos administracinis pobūdis; tokiame ginče iš esmės turės būti vertinamas institucijos, atsakingos už šių procedūrų vykdymą, pareigos motyvuoti sprendimą pagal Viešojo administravimo įstatymo nuostatas įgyvendinimas ir pan.; įvertinant, ar yra pagrindas skundžiamus atsakymą ir raštą panaikinti ir grąžinti nagrinėti iš naujo. Kaip, be kita ko, pažymi teismas, pareiškėja nesutinka su NŽT raštuose (atsakymuose) pateiktomis išvadomis (motyvais), ar pagal teisinį reguliavimą šiuo atveju Ginčo žemės sklypas atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką. Teismas kreipimesi, be kita ko, remiasi ir atitinkama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

Remdamasis šiais argumentais, teismas nusprendė esant tikslinga kreiptis į specialiąją teisėjų kolegiją, siekiant išspręsti kilusio ginčo rūšinio teismingumo klausimą.

Specialioji teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 36 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 2 dalis).

Visų pirma, pažymėtina, kad specialioji teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teisiniame reglamentavime įtvirtintą kompetenciją, byloje susiklosčiusias aplinkybes vertina tik tiek, kiek tai reikalinga sprendžiant dėl bylos rūšinio teismingumo (t. y. bylos priskirtinumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui), bet ne dėl kitų klausimų. Specialioji teisėjų kolegija dėl ginčo rūšinio teismingumo sprendžia pagal tai, koks yra ieškovo ieškinyje suformuluotas faktinis bei teisinis ieškinio pagrindas.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, NŽT Vilniaus miesto skyrius 2023 m. spalio 19 d. atsakyme į pareiškėjos UAB „Evus LT“ 2023 m. rugsėjo 27 d. prašymą, be kita ko, nurodė, kad žemės savininko teisė ne aukciono būdu įsigyti su jam priklausančiu žemės sklypu besiribojančios įsiterpusios laisvos valstybinės žemės plotą įtvirtinta Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punkte. Kaip nurodoma minėtame atsakyme, 813 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo dalis, esanti 14 104 kv. m ploto žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), neatitinka įsiterpusio valstybinės žemės ploto sąvokos, nurodytos Nutarimo Nr. 692 2.15 papunktyje, todėl negali būti UAB „Evus LT“ parduota be aukciono. Kaip pažymima minėtame atsakyme, įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai, grioviai.

NŽT 2023 m. gruodžio 6 d. rašte, be kita ko, konstatuota, kad skundžiamu 2023 m. spalio 19 d. atsakymu NŽT Vilniaus miesto skyrius pagrįstai atsisakė leisti išsipirkti Žemės sklypo dalį.

Lietuvos administracinių ginčų komisija 2024 m. sausio 25 d. sprendime, be kita ko, pažymėjo, jog, jos vertinimu, pareiškėja nenurodė argumentų, paneigiančių NŽT išvadą, kad Žemės sklypo dalis neatitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvokos. Komisijos nuomone, NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyrius, vertinant abiejuose skundžiamuose atsakymuose pateiktą informaciją, tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 27 d. prašymą bei 2023 m. lapkričio 7 d. skundą. Ginčijami raštai atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų reikalavimus ir nėra teisinio pagrindo juos naikinti.

Pagal specialiosios teisėjų kolegijos praktiką, valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ir nuomos subjektų teisinio statuso ir to, kad sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo, funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai, įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertinami kaip juridiniai faktai, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas (žr., pvz., mutatis mutandis (su atitinkamais pakeitimais) specialiosios teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 11 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-16/2024, 2024 m. vasario 28 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-11/2024 ir jose nurodytą praktiką). Kartu pažymėtina, kad, priimant atitinkamus individualaus pobūdžio teisės aktus, sprendimus ir pan., juos priimantys viešojo administravimo subjektai, be kita ko, veikia ir acte iuris imperii (viešosios teisės, taigi ir Viešojo administravimo įstatymo) reglamentuojamoje srityje.

Ankstesnėje specialiosios teisėjų kolegijos praktikoje, kurioje pasisakyta dėl bylų, susijusių su atitinkamų valstybinės žemės sklypų (ne)pripažinimu įsiterpusiais žemės sklypais ir įpareigojimu tuos valstybinės žemės sklypus parduoti (kaip įsiterpusius žemės sklypus), buvo nurodyta, jog tokios bylos yra teismingos bendrosios kompetencijos teismui, nes jose vyrauja (dominuoja) civiliniai teisiniai santykiai (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. birželio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-58/2020, 2019 m. balandžio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-31/2019 ir jose nurodytą praktiką).

Tačiau šioje byloje, dėl kurios rūšinio teismingumo į specialiąją teisėjų kolegiją kreipėsi teismas, patikslintu skundu yra prašoma panaikinti ginčijamus 2023 m. spalio 19 d. atsakymą, 2023 m. gruodžio 6 d. raštą ir 2024 m. sausio 25 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovę NŽT iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 27 d. ir 2023 m. lapkričio 7 d. prašymus. Šioje stadijoje patikslintame skunde reikalavimo įpareigoti NŽT parduoti be aukciono („leisti išsipirkti nerengiant aukciono“) Ginčo žemės sklypą arba minėtą žemės sklypą išnuomoti pareiškėjai kaip įsiterpusį expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nėra suformuluota. Be to, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, šiuo metu ir nėra atliekamos kokios nors su pareiškėjai aktualaus Ginčo žemės sklypo pardavimu (kaip įsiterpusio) arba nuoma susijusios parengiamosios procedūros.

Specialiosios teisėjų kolegijos vertinimu, tarp šalių šiuo metu susiklostę teisiniai santykiai nėra pasiekę civilinių teisinių santykių (valstybinės žemės pardavimo (ar nuomos)) stadijos, o keliamas ginčas pagal savo esmę yra susijęs su viešojo administravimo subjekto (NŽT ar jos atitinkamo teritorinio skyriaus) veikla acte iuris imperii (be kita ko, ir Viešojo administravimo įstatymo) reglamentuojamoje srityje, atsakant į pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 27 d. ir 2023 m. lapkričio 7 d. prašymus. Ginčas priskirtinas administracinio teismo kompetencijai (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 18, 20 dalys, ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, byla perduodama Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

n u t a r i a :

Ginčas yra teismingas administraciniam teismui.

Perduoti bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Evus LT“ patikslintą skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymus Regionų administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojas Ernestas Spruogis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys