2021-10-20 Nr. AB-22021-3-62-3-01557-2019-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2869-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01557-2019-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.6.5; 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. F. P. ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. F. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas M. F. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2019 m. liepos 2 d. raštą Nr. 8SD-3375-(14.8.94) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir Raštas) (1 reikalavimas); 2) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. (33.205)2-1837 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“ (toliau – ir Administracijos Sprendimas), kuriuo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80 000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalį, esančią (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemėvaldos dalis, ginčo teritorija), kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra pagal matininko A. P. žemės sklypo ribų planą (2 reikalavimas); 3) įpareigoti Administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos Žemėvaldos dalį, kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra pagal matininko A. P. žemės sklypo ribų planą (3 reikalavimas); 4) įpareigoti NŽT per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos Žemėvaldos dalį atkūrimo (4 reikalavimas).

2. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Jis yra V. P., mirusio (duomenys neskelbtini) testamentinis įpėdinis, paveldėjęs testatoriaus teisę atkurti nuosavybės teises į V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytus žemės sklypus. V. P. 1997 m. liepos 29 d. dienos pareiškimu (patikslintu 1997 m. spalio 8 d.) kreipėsi į Kauno apskrities viršininką bei Kauno miesto valdybos pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybą dėl nuosavybės teisių į jo tėvų O. P. ir V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos Žemėvaldos dalį, atkūrimo. 2011 m. gruodžio 16 d. Vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktu Nr. VA-2 (patikslintu 2012 m. sausio 5 d.) (toliau – ir Aktas) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Vietovė) buvo nustatytos konkrečios V. P. valdytos žemės ribos, parengta laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų schema. Po to daugiau kaip septynerius metus nuosavybės atkūrimo procesas buvo vilkinamas Kauno miesto savivaldybei (toliau – ir Savivaldybė) bandant surasti būdų, kaip išvengti žemės gražinimo teisėtam pretendentui, keičiant poziciją dėl nuosavybės atkūrimo galimumo ir nurodant vis kitokius visuomenės poreikius, dėl kurių nuosavybės atkūrimas neva nėra galimas.

2.2. Pareiškėjas 2019 m. birželio 5 d. prašymu „Dėl nuosavybės teisių į likusią žemės sklypo dalį atkūrimo“ (toliau – ir Prašymas) kreipėsi į NŽT ir Administraciją. Administracijos prašė suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos Žemėvaldos dalį, kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemei grąžinti natūra pagal matininko A. P. žemės sklypo ribų planą. NŽT prašė priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos Žemėvaldos dalį atkūrimo.

2.3. Atsakovai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. NŽT Raštu nusprendė, kad negali tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių, kadangi Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius nepateikė Žemėvaldos dalies planų. Administracija Sprendimu nusprendė nagrinėti klausimą dėl laisvos (neužstatytos) žemės nuosavybės teisių atkūrimo, kai bus įgyvendinti priimti sprendimai dėl žemės sklypo(-ų) suformavimo visuomeninės paskirties statinių statybai visuomenės poreikiams ir kuomet bus nuspręsta, kokio dydžio sklypas(-ai) yra būtini realizuojant ir užtikrinant Kauno miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) sprendimais išreikštą visuomenės poreikį ginčo teritorijoje.

2.4. NŽT Raštas atsisakyti spręsti pareiškėjo Prašymą yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes kartu su Prašymu pareiškėjas pateikė Aktą, kuriuo yra nustatytos konkrečios V. P. valdytos žemės ribos Vietovėje. Šio Akto pagrindu matininkas A. P. sudarė žemės sklypo ribų schemą. NŽT Kauno miesto skyrius 2016 m. vasario 26 d. raštu Nr. 8SD-1061-(14.8.7) patvirtino, jog buvusių Kauno mėsos kombinato valymo įrenginių teritorija (duomenys neskelbtini) nėra suplanuota ir nėra perduota valdyti kitiems asmenims teisės aktų nustatyta tvarka, todėl tai yra laisvos valstybinės žemės fondo žemė. Viešame Teritorijų planavimo registre buvo prieinama informacija, kad ginčo teritorija yra suplanuota Yliškių detaliuoju planu ir, kad joje yra suplanuoti „gamybinių objektų teritorijų“ sklypai su privažiavimais prie jų. Tai reiškia, kad visa informacija, reikalinga tolimesniems veiksmams priimti, buvo NŽT žinioje arba laisvai prieinamame viešame registre.

2.5. Administracijos Sprendimas grindžiamas trimis administraciniais aktais: Tarybos 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimu Nr. T-548 „Dėl pritarimo teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo organizavimui“ ir 2012 m. kovo 15 d. sprendimu Nr. T-124 „Dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. T-548 „Dėl Pritarimo teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo organizavimui“ pakeitimo“ (toliau – ir Tarybos sprendimai), kuriais nuspręsta organizuoti procedūras tikslu suformuoti žemės sklypą(-us) visuomeninės paskirties statinių statybai visuomenės poreikiams; bei Administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. A-1334 „Dėl žemės sklypo (sklypų) teritorijoje prie (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“, kuriuo nuspręsta organizuoti sklypo (sklypų) prie (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą (toliau – ir Administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 15 d. įsakymas), ir ketvirtu motyvu, jog miesto bendrajame plane Žemėvaldos dalis patenka į specializuotų kompleksų zoną. Tokia Administracijos pozicija negali būti laikoma pagrįsta, nes per visus 22 metus, nuo buvusio žemės savininko V. P. pradinio 1997 m. liepos 29 d. prašymo, nei per pastaruosius 10 metų Administracija ir Taryba neturėjo ir neturi nei aiškios, nei nuoseklios, nei konkrečios vizijos dėl Žemėvaldos dalies. Nors Taryba sprendimais deklaravo dėl Žemėvaldos dalies visuomenės poreikį ir detalaus plano inicijavimą, tačiau per 10 metų tokio poreikio jokia forma nerealizavo. Tarybos sprendimais buvo pritarta detaliojo planavimo organizavimui su tikslu suformuoti žemės sklypą(-us) visuomeninės paskirties statinių statybai visuomenės poreikiams, tačiau Žemėvaldos daliai niekada nebuvo parengta ir patvirtinta jokių detaliųjų planų visuomeninės paskirties statinių statybai. Be to, Administracijos Sprendime nenurodytas joks konkretus ir aiškiai išreikštas visuomenės poreikis šiai Žemėvaldos daliai. Administracijos Sprendime nepateikta jokio argumentavimo, kad Žemėvaldos daliai, kurios ribos nustatytos Aktu, yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis, kad jis objektyviai negali būti patenkintas kitoje vietoje ar kitaip, nei paimant šį nuosavybės objektą.

2.6. 2019 m. kovo 19 d. pareiškimu Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijai ir NŽT, kuris 2019 m. balandžio 4 d. dieną buvo persiųstas Administracijai, buvo prašoma valstybės institucijų pateikti informaciją apie Žemėvaldos dalies statusą ir gražinimo procedūras buvusiems šios Žemėvaldos dalies savininko įpėdiniams bei susilaikyti nuo bet kokių veiksmų ar sprendimų, kuriais būtų toliau vilkinamas nuosavybės teisių į V. P. iki nacionalizacijos valdytos žemės 8,0212 ha plotą, buvusį (duomenys neskelbtini) atkūrimas. Tas faktas, kad gavęs 2019 m. kovo 19 d. pareiškėjo prašymą, Administracijos direktorius 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu nusprendė organizuoti sklypo(-ų) prie (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tik patvirtina Administracijos nesąžiningumą ir gero administravimo bei nepiktnaudžiavo teise principų pažeidimą.

2.7. Sklypo(-ų) prie (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas inicijuotas nepaisant sklypų formavimui taikomų imperatyvių teisės normų. Žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintos Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės) nustato, kad sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams (2 p.). Žemėvaldos daliai tiesiogiai taikomas Yliškių detalusis planas numato „gamybinių objektų teritorijas“ ten, kur sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu buvo siekiama nustatyti visuomeninių teritorijų naudojimo būdą, t. y. Savivaldybės inicijuotas formavimo projektas yra neteisėtas ir jokių pasekmių negali sukelti.

2.8. Administracija nepateikė jokių duomenų, kad dabartiniu metu yra atliekamos ir per protingą laiką bus atliktos teritorijų planavimo procedūros dėl Žemėvaldos dalies. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad nuo 1997 metų liepos mėnesį pareiškėjo pateikto prašymo dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Žemėvaldos dalį, Administracija neturėjo ir neturi aiškiai išreikšto ir konkretaus visuomenės poreikio dėl Žemėvaldos dalies. Administracijos direktoriaus 2016 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. (33.200)2-2725 buvo nuspręsta sustabdyti teritorijų planavimo procedūras iki kol bus išspręstas nuosavybės teisių atkūrimo klausimas ir šis sprendimas niekada nebuvo panaikintas ir yra galiojantis. Savivaldybės ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Kelprojektas” sudarytoje Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo paslaugų teikimo sutartyje Nr. SR-0484, pagal kurią yra rengiami formavimo ir pertvarkymo projektai teritorijoms Kauno mieste, nėra nurodyta jokių terminų planavimo procedūroms dėl Žemėvaldos dalies atlikti. Be to, vertinant dėl Žemėvaldos dalies atliktinų veiksmų realumą, svarbu ir tai, kad viešų projektų Žemėvaldos daliai įgyvendinti Savivaldybė niekuomet nebuvo ir nėra pasitvirtinusi jokių finansavimo šaltinių.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. NŽT atsiliepime nurodė, jog:

3.1. Atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo procedūrose dalyvauja ne tik tie viešojo administravimo subjektai, kuriems įstatymu suteikti įgaliojimai nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę (iki 2010 m. liepos 1 d. apskričių viršininkų administracijoms, nuo 2010 m. liepos 1 d. – NŽT), bet ir savivaldybių administracijos.

3.2. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 1061 punktą, savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo teritorinio skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo, pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus, pateikia teritoriniam skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, - apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas.

3.3. Teritorinis skyrius, gavęs informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, per mėnesį šioje kartografinėje medžiagoje pažymi savininko turėto žemės sklypo ribas, remdamasis turima (išlikusia) arba kartografuota planine medžiaga.

3.4. Taigi vienas iš juridinių pagrindų NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo piliečiui grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje) yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo planas(-ai) su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Kol minėtas dokumentas(-ai) nėra pateiktas(-i) NŽT, ši neturi teisės atkurti nuosavybės teises į žemę pretendentams, kurie pageidauja susigrąžinti žemę natūra (turėtoje vietoje). Tik Administracijos direktoriui patvirtinus žemės sklypų planus ir juos pateikus NŽT, ji galės spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėjui.

4. Atsakovas Administracija atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti. Administracija atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Sprendime buvo pateikta informacija, kokių dokumentų pagrindu Žemėvaldos daliai yra išreikštas visuomenės poreikis (Tarybos sprendimai), bei kokios procedūros buvo ir yra atliekamos įgyvendinant visuomenės poreikį. Apie Žemėvaldos daliai aktualius priimtus sprendimus ir atliekamas procedūras, susijusias su žemės sklypo(-ų) ginčo teritorijoje suformavimu visuomeninės paskirties statinių statybai visuomenės poreikiams, tuometinis pretendentas jau buvo informuotas, susirašinėjant iki 2015 m. Tuo metu pareiškėjui pateikti atsakymai nebuvo panaikinti. Taigi, aplinkybėms dėl Žemėvaldos daliai išreikšto visuomenės poreikio nepasikeitus, kitokio turinio Administracijos Sprendimas ir negalėjo būti priimtas. Pareiškėjas ginčija Sprendimą, kuris tėra tik vienas iš daugelio raštų tuo pačiu klausimu, kuriuo nurodomi iš esmės analogiški motyvai dėl atsisakymo atlikti prašomus veiksmus.

4.2. Visuomenės poreikis į Žemėvaldos dalį yra išreikštas ne Sprendimu, o pareiškėjui žinomais Tarybos sprendimais, kurie buvo nurodyti atsakant pareiškėjui ir dar kartą informuojant apie juos, kaip teisinius pagrindus, kuriais yra išreikštas visuomenės poreikis. Tarybos sprendimai nėra ir nebuvo ginčijami ar nuginčyti. Pareiškėjo pateikti argumentai būtų nagrinėtini, jei būtų ginčijami teisiniai pagrindai, kurių pagrindu visuomenės poreikis buvo išreikštas, t. y. Tarybos sprendimai. Taigi, ginčo teritorija atitinka visus Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte keliamus reikalavimus dėl valstybės išperkamos žemės statuso, taip pat ir nusistovėjusią teismų praktiką, kurioje nagrinėjami nuosavybės teisių atkūrimo klausimai.

4.3. Skundo reikalavimus pareiškėjas grindžia tuo, kad iki šiol Administracija nerealizavo išreikšto visuomenės poreikio, t. y. Tarybos sprendimai yra įgyvendinti tik iš dalies: Savivaldybės bendrajame plane Žemėvaldos daliai yra numatyta visuomeninė paskirtis, o kita Tarybos sprendimų dalis neįgyvendinta, t. y. iki šiol nėra parengtas joks detalusis planas visuomeninės paskirties statinių statybai. Šie pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo Administracijai priimti kitokio turinio sprendimų, esant nepasikeitusioms esminėms aplinkybėms, bet motyvuojant tuo, kad nuo Tarybos sprendimų praėjo ilgas laiko tarpas. Pirma, nei Tarybos sprendimuose, nei kituose teisės aktuose nenumatyti terminai, per kuriuos neįgyvendinus tam tikrų visuomenės poreikį įgyvendinančių projektų, aktuali valstybinė žemė praranda valstybės išperkamos žemės statusą bei turi būti atliekamos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros. Antra, Tarybos sprendimais išreikšto visuomenės poreikio Taryba nėra atsisakiusi ar pakeitusi, t. y. nėra priimti jokie sprendimai, kuriais būtų panaikinti prieš tai minėti Tarybos sprendimai ar pakeistas juose išreikštas tikslas. Trečia, negalima sutikti su pareiškėjo teiginiais, kad Tarybos sprendimai nėra įgyvendinami ir nėra atliekami jokie veiksmai. Administracijos direktorius 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu priėmė sprendimą organizuoti sklypo(-ų) prie (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, minėtas įsakymas yra galiojantis ir nėra ginčijamas. Šio projekto rengimui yra išduoti projekto rengimo reikalavimai ir pradėtas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas jame nustatytu tikslu.

4.4. Skundo reikalavimas dėl įpareigojimo Administraciją atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus yra neteisėtas, nes atlikti jame nurodytus veiksmus turi teisę tik įstatyme nurodytos institucijos, o teismine tvarka tikrinamas tik jau priimtų sprendimų teisėtumas.

4.5. Administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014 m. liepos 16 d. raštu Nr. 70-2-2046 (toliau – ir 2014 m. liepos 16 d. raštas) buvo išreikštas sprendimas, jog V. P. iki 1940 m. turėtos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Šis sprendimas buvo priimtas atsakant į NŽT 2014 m. gegužės 23 d. raštą Nr. 8SD-(14.8.7)-2546 dėl laisvos (neužstatytos) žemės nustatymo pagal pateiktas buvusio savininko V. P. turėtos valdos iki 1940 m. ribas. Šie dokumentai buvo pateikti administracinėje byloje Nr. I-2147-644/2015, kurioje pareiškėjas buvo V. P., kurio teises paveldėjo pareiškėjas šioje byloje. Šios aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjui buvo žinomas Administracijos 2014 m. liepos 16 d. raštu išreikštas sprendimas, jog V. P. iki 1940 m. buvusioje valdoje laisvos (neužstatytos) žemės nenustatyta. Administracijos 2014 m. liepos 16 d. raštas, kad visos V. P. turėtos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra, nebuvo ginčijamas ir yra galiojantis. Taigi, teismo priimtas sprendimas panaikinti Administracijos Sprendimą, nesukeltų pareiškėjo siekiamų pasekmių, kadangi liktų galioti Administracijos 2014 m. liepos 16 d. raštas, jog ginčo teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjo M. F. P. skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Administracijos Sprendimą ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. birželio 5 d. prašymą, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė. Teismas taip pat priteisė pareiškėjo naudai iš Administracijos 415,18 Eur teismo išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

6. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas yra V. P., mirusio (duomenys neskelbtini) testamentinis įpėdinis, paveldėjęs testatoriaus teisę atkurti nuosavybės teises į V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytus žemės sklypus. V. P., miręs (duomenys neskelbtini) 1997 m. liepos 29 d. pareiškimu (patikslintu 1997 m. spalio 8 d.) kreipėsi į Kauno apskrities viršininką bei Kauno miesto valdybos pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybą dėl nuosavybės teisių į jo tėvų O. P. ir V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos Žemėvaldos dalį, atkūrimo. Aktu Vietovėje buvo nustatytos V. P. valdytos žemės ribos. Pagal Aktą buvo parengta laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų schema.

6.2. Pareiškėjas Prašymu kreipėsi į NŽT ir Administraciją. Administracijos prašė suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos Žemėvaldos dalį, kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra pagal matininko A. P. žemės sklypo ribų planą. NŽT prašė priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos Žemėvaldos dalį atkūrimo.

6.3. Atsakovai atsisakė atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus. NŽT Raštu nusprendė, kad negali tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių, kadangi Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius nepateikė apie 8,00 ha laisvos (neužstatytos) žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) planų. Administracijos direktorius Sprendimu nusprendė nagrinėti klausimą dėl laisvos (neužstatytos) žemės nuosavybės teisių atkūrimo, kai bus įgyvendinti priimti sprendimai dėl žemės sklypo(-ų) suformavimo visuomeninės paskirties statinių statybai visuomenės poreikiams ir kuomet bus nuspręsta, kokio dydžio sklypas(-ai) yra būtini realizuojant ir užtikrinant Tarybos sprendimais išreikštą visuomenės poreikį nagrinėjamoje teritorijoje.

7. Teismas aptarė Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Tvarkos 106–1061 punktus bei nurodė, kad atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo procedūrose dalyvauja ne tik tie viešojo administravimo subjektai, kuriems įstatymu suteikti įgaliojimai nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę ir priimti sprendimus atkurti nuosavybės teises į žemę (iki 2010 m. liepos 1 d. apskričių viršininkų administracijoms, nuo 2010 m. liepos 1 d. – NŽT), bet ir savivaldybių administracijos.

8. Dėl Administracijos Sprendimo, teismas aptarė Lietuvos Respublikos viešojo administracinio įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės (3 str. 1 p.) bei objektyvumo (3 str. 2 d.) principus, VAĮ 8 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką šios normos taikymo aspektu bei sprendė, kad Administracijos Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Teismas aptarė pareiškėjo Prašymo, Administracijos Sprendimo turinį ir priėjo prie išvados, kad Administracija pareiškėjo Prašymo iš esmės neišsprendė.

Administracija, nepriimdama sprendimo apie tai, yra ar nėra laisvos (neužstatytos) žemės, dėl kurios grąžinimo būtų galima imtis Tvarkoje numatytų veiksmų, informavo pareiškėją, kad jis iš esmės turėtų dar palaukti, kol bus įgyvendinti priimti sprendimai dėl žemės sklypo(-ų) suformavimo visuomeninės paskirties statinių statybai visuomenės poreikiams ir kuomet bus nuspręsta, kokio dydžio sklypas(-ai) yra būtini realizuojant ir užtikrinant Tarybos sprendimais išreikštą visuomenės poreikį ginčo teritorijoje. Teismas analizavo Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą ir nurodė, kad ginčo teritorija nėra suplanuota įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu.

Spręsdamas šios aplinkybės įtaką nagrinėjamam ginčui, teismas vadovavosi LVAT praktika (2003 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-263-2003, Administracinių teismų praktika 4, 278 psl.; 2004 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A7-276-2004, Administracinių teismų praktika 5, 151 psl.) ir nurodė, jog svarbu tai, kad Taryba sprendimais deklaravo dėl ginčo teritorijos visuomenės poreikį ir detalaus plano inicijavimą, tačiau iki šiol tokio poreikio jokia forma nerealizavo. Tarybos sprendimai yra įgyvendinti tik iš dalies:

Kauno miesto savivaldybės bendrajame plane, patvirtintame Tarybos 2014 m. balandžio 10 d. sprendimu Nr. T-209, (Tarybos 2019 m. gegužės 19 d. sprendimo Nr. T-196 redakcija) (toliau – ir Bendrasis planas) neužstatytai teritorijai, esančiai tarp (duomenys neskelbtini) yra numatyta visuomeninė paskirtis, tuo tarpu kita Tarybos sprendimų dalis neįgyvendinta, t. y. dėl ginčo teritorijos nėra parengtas joks detalusis planas visuomeninės paskirties statinių statybai. Po daugiau nei 7 metų Administracijos direktorius 2019 m. balandžio 15 d.

įsakymu priėmė sprendimą organizuoti sklypo(-ų) prie (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Tačiau šis sprendimas priimtas tik po to, kai pareiškėjas 2019 m. kovo 19 d. pareiškimu Žemės ūkio ministerijai ir NŽT, kuris 2019 m. balandžio 4 d. dieną buvo persiųstas Administracijai, prašė valstybės institucijų pateikti informaciją apie Žemėvaldos dalių statusą ir grąžinimo procedūras buvusiems šios ginčo teritorijos savininko įpėdiniams, bei susilaikyti nuo bet kokių veiksmų ar sprendimų, kuriais būtų toliau vilkinamas nuosavybės teisių į V.

P. iki nacionalizacijos valdytos žemės 8,0212 ha plotą, buvusį Vietovėje, atkūrimas.

9. Teismas, aptaręs gero administravimo principo turinį, konstatavo, kad protingas terminas Administracijai pagrįsti visuomenės poreikį ginčo teritorijai yra suėjęs, todėl Sprendimu, nepriimdama aiškaus ir pagrįsto atsakymo apie tai, yra ar nėra laisvos (neužstatytos) žemės nuosavybės teisėms atkurti, atliko veiksmus, kurie visiškai nesiderina su gero administravimo bei atsakingo valdymo imperatyvais, mažina visuomenės ir jos narių pasitikėjimą valdžios įstaigomis. Teismas vertino, jog Administracija tik formaliai informuodama pareiškėją apie tai, kad nagrinėti šį klausimą bus galima tik tada, kai bus įgyvendinti Tarybos sprendimai dėl ginčo teritorijai išreikšto visuomenės poreikio (iš Sprendimo turinio neaišku nei kada ir ar išvis šie sprendimai bus įgyvendinti), priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, neatitinkantį pareiškėjo Prašymo turinio. Sprendimo turinio trūkumai pripažinti esminiais VAĮ 8 straipsnio 1 dalies prasme, todėl Administracijos Sprendimą teismas pripažinto nepagrįstu bei neteisėtu ir panaikino, nes jis savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – VAĮ 8 straipsniui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 str. 1 d. 1 p.). Teismas taip pat pažymėjo, kad Administracija motyvus išdėstė atsiliepime į pareiškėjo skundą teismui, rašytiniuose paaiškinimuose, tačiau tai nesuderinama su VAĮ 8 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimais.

10. Teismas, nustatęs, kad Administracija tinkamai neatsakė į pareiškėjo Prašymą, pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir įpareigojo Administraciją išnagrinėti pareiškėjo Prašymą ir teisės aktų nustatyta tvarka pateikti jam atsakymą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnyje (VAĮ redakcija, galiojusi teismo sprendimo priėmimo metu) numatytus reikalavimus, keliamus administraciniam sprendimui. Teismas nevertino likusių proceso šalių argumentų, nes laikė juos pertekliniais.

11. Dėl Rašto teismas nurodė, kad vienas iš juridinių pagrindų NŽT priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, piliečiui grąžinant žemę natūra (turėtoje vietoje), yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo planas(-ai) su nustatytais žemės sklypų ribų posūkio taškais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje. Kol minėtas dokumentas(-ai) nėra pateiktas(-i) NŽT, ši neturi teisės atkurti nuosavybės teises į žemę pretendentams, kurie pageidauja susigrąžinti žemę natūra (turėtoje vietoje). Teismas nustatė, kad NŽT 2019 m. balandžio 4 d. raštu Nr. 8SD-1941-(14.8.125E.) „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ kreipėsi į Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrių ir prašė informuoti, ar V. P. įpėdinio minimas žemės sklypas gali būti grąžintas natūra kaip laisvas (neužstatytas) žemės sklypas, kuris pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktą nepriskirtas valstybės išperkamai žemei. Teismas, įvertinęs Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius 2019 m. balandžio 17 d. rašto Nr. 70-2-1450 „Dėl preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės prie (duomenys neskelbtini)“ turinį, nustatė, kad Administracija informacijos apie laisvą (neužstatytą) ginčo teritoriją, NŽT nepateikė. Teismas sprendė, kad NŽT Raštu pagrįstai ir teisėtai nusprendė, jog negali tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procedūros ir priimti sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo, kadangi Administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyrius nepateikė apie 8,00 ha laisvos (neužstatytos) žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planų, iš Rašto turinio matyti, kuo vadovaujantis priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas, juo išsamiai ir laiku atsakyta į pareiškėjo keltus klausimus. Teismas konstatavo, kad Raštas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo. Atmetęs pareiškėjo reikalavimą dėl Rašto panaikinimo, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos Žemėvaldos dalį atkūrimo.

12. Teismas, iš dalies tenkinęs pareiškėjo skundą, sprendė, jog jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Įvertinęs teisinį reglamentavimą šiam klausimui tinkamai išspręsti ir byloje esančius, išlaidas pagrindžiančius įrodymus, teismas nusprendė pareiškėjui iš Administracijos priteisti 415,18 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III. 13. Pareiškėjas M. F. P. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmesti pareiškėjo reikalavimai: i) panaikinti NŽT Raštą; ii) įpareigoti Administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos Žemėvaldos dalį, kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra pagal matininko A. P. žemės sklypo ribų planą; iii) įpareigoti NŽT per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos Žemėvaldos dalį atkūrimo ir šiais aspektais priimti naują sprendimą – i) įpareigoti Administraciją per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti kartografinėje medžiagoje informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę, pažymint buvusio savininko V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos Žemėvaldos dalį, kaip priskirtą laisvai (neužstatytai) žemei ir suformuoti žemės sklypą žemės grąžinimui natūra pagal matininko A. P. žemės sklypo ribų planą; ii) panaikinti NŽT Raštą; iii) įpareigoti NŽT per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti sprendimą dėl nuosavybės teisių į V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos Žemėvaldos dalį atkūrimo. Pareiškėjas taip pat prašo teismui netenkinus 1 punkte išdėstyto reikalavimo, pripažinti, kad V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos Žemėvaldos dalis atitinka laisvos (neužstatytos) teisinę padėtį ir ši žemė yra natūra grąžinama turėtoje vietoje asmenims, turintiems teisę į nuosavybės teisės atkūrimą bei priteisti iš Administracijos bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes, argumentus, susijusius su nesuformuluotu konkrečiu visuomenės poreikiu dėl ginčo teritorijos, su tuo, jog Teritorijų planavimo registre buvo prieinama informacija, jog ginčo teritorija yra suplanuota Yliškių detaliuoju planu, ir papildomai nurodo, kad:

14.1. Teismas nepagrįstai nepasisakė dėl Žemėvaldos dalies buvimo laisva ir natūra grąžintina žeme, nors byloje buvo surinkta pakankamai duomenų tokiai išvadai padaryti, kurių teismas nevertino arba įvertino netinkamai. Naujausioje LVAT praktikoje pažymėta – nustačius, jog ginčo žemės sklypas atitinka laisvos (neužstatytos) teisinę padėtį, siekiant išvengti bet kokių tolimesnių ginčų bei nuosavybės teisės atkūrimo procesų vilkinimo, teismas turi teisę teisinę aplinkybę, kad ginčo žemės sklypas atitinka laisvos (neužstatytos) žemės teisinę padėtį ir ši žemė yra natūra grąžintina turėtoje vietoje asmenims, turintiems teisę į nuosavybės teisės atkūrimą, formuluoti jos pripažinimo būdu. Teismo nesaisto pareikštas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus ir teismas gali priimti tokį sprendimą, kokio reikia pareiškėjų teisėms apginti (2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-495-415/2019 ir kt.).

14.2. Teismas neatliko teisingumo vykdymo funkcijos ir sudarė galimybes Administracijai toliau neteisėtai vilkinti nuosavybės teisių atkūrimo procesą, nors skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje pripažino Administracijos piktnaudžiavimą. Teismas nebuvo nuoseklus ir konstatavęs, kad Administracijos Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, Taryba sprendimais deklaravo dėl ginčo teritorijos visuomenės poreikį, tačiau šio poreikio jokia forma nerealizavo, o protingas terminas Administracijai pagrįsti visuomenės poreikį į ginčo teritoriją jau yra suėjęs, apsiribojo tik Administracijos Sprendimo panaikinimu ir įpareigojimu išnagrinėti pareiškėjo Prašymą iš naujo. Administracija, vykdydama teismo įpareigojimą, atmes pareiškėjo Prašymą ir vėl teks ginti pažeistas teises teisme. Teismo sprendimas pažeidžia realios teisinės gynybos, efektyvumo ir ekonomiškumo principus.

14.3. Atsižvelgiant į tai, kad protingas terminas Administracijai pagrįsti visuomenės poreikį į ginčo teritoriją jau yra suėjęs, vertinimas, ar pareiškėjas turi teisę atkurti nuosavybės teises į Žemėvaldos dalį, turi būti atliekamas, atsižvelgiant į teisines ir faktines aplinkybes, egzistavusias Administracijos Sprendimo priėmimo metu – 2019 m. liepos 4 d. Pagal pareiškėjo prašymus priimdami procesinius sprendimus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo šiame ginče, o taip pat ir ginče dėl Administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 15 d. įsakymo pagrindu parengto ir patvirtinto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto teisėtumo (administracinė byla Nr. eI3-4668-428/2020 sustabdyta Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartimi iki šios bylos išnagrinėjimo) (LVAT 2020 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-207-492/2020, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-4668-428/2020, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. liepos 28 d. nutartimi), teismai pripažino prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pareiškėjo reikalavimo pagrįstumą ir negalimumą Administracijai planuoti Žemėvaldos dalį, t. y. kurti naujus individualius administracinius aktus, kuriais Administracija galimai siektų pagrįsti visuomenės poreikį ginčo teritorijai ir apsunkinti pareiškėjo teisės įgyvendinimą, tol kol ši byla nebus išnagrinėta.

14.4. Teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir konstatavo, kad ginčo teritorija nėra suplanuota įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu ir tai lėmė iš dalies nepagrįsto skundžiamo sprendimo priėmimą. Ginčo teritorijai Administracijos Sprendimo priėmimo metu galiojo ir galioja Yliškių rajono detalusis planas, į kurio sprendinius būtina atsižvelgti.

14.5. Administracijos 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu pradėto sklypo(-ų) formavimo ir pertvarkymo projekto procesas buvo užbaigtas Administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. A-1038, patvirtinant projektą piktnaudžiaujant teise, nesilaikant gero viešojo administravimo principų, likus kelioms dienoms iki LVAT 2020 m. balandžio 1 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eAS-207-492/2020 priėmimo – ja šio proceso užbaigimas buvo uždraustas. Naujausioje LVAT praktikoje aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto taikymą vyraujantis aiškinimas atitinka teisės normoje suformuluotą taisyklę – tik detaliajame plane gali būti išreikštas visuomenės poreikis ir tik šio dokumento pagrindu buvusi piliečių turėta žemė priskiriama valstybės išperkamai (2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1140-492/2017; 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-495-415/2019; 2019 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5286-261/2019). Taigi, Administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu pradėtas ginčo teritorijos planavimas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektu, ne tik neturi teisinės reikšmės sprendžiant ginčą dėl to, kad buvo pradėtas pavėluotai, bet ir dėl to, kad tokios rūšies dokumentu negali būti išreikštas visuomenės poreikis ir buvusi piliečių turėta žemė priskiriama valstybės išperkamai.

14.6. Bendrojo plano sprendiniai ginčo teritorijai nereiškia, kad joje negali būti formuojami privačios nuosavybės ne visuomeninėms reikmėms skirti sklypai. Bendrojo plano sprendiniuose šalia teritorijos numatytos pramonės ir sandėliavimo funkcinės zonos. Jose leidžiama žemės sklypams nustatyti tokius naudojimo būdus, kurie nėra skirti visuomeninių objektų statybai. Be to, net ir visuomeninio naudojimo būdo nustatymas ginčo teritorijai (nors tai nėra įmanoma) nebūtų tapatus visuomenės reikmėms būtinos ir valstybės išperkamos žemės statusui įgyti Atkūrimo įstatymo prasme. Nuosekliai formuojama LVAT praktika reikalauja įvardinti konkretų viešąjį interesą, o ne tik suplanuoti visuomeninės paskirties teritorijų žemės naudojimo būdo nustatymo galimybę. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje žemės valdytojams ir naudotojams tiesiogiai taikomas žemiausio lygmens galiojantis kompleksinis teritorijų planavimo dokumentas. Analizuojamu atveju, tai būtų Yliškių rajono detalusis planas, nenumatantis visuomeninio poreikio ginčo teritorijai. LVAT praktikoje nurodoma, kad iš bendrųjų planų sprendinių gali būti tik įžvelgiama, kad tam tikra teritorija galimai galėtų būti reikalinga visuomenės poreikiams, tačiau išperkamos žemės statusas turi būti įtvirtintas detaliojo plano sprendiniuose (LVAT 2019 m. gegužės 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1517-1062/2019).

14.7. Teismas pacitavo Administracijos Sprendime nurodytą faktinę aplinkybę dėl 2010 m. rugsėjo 29 d. finansavimo ir administravimo sutarties Nr. ST/2010/FA/77, tačiau plačiau dėl šios aplinkybės nepasisakė. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2017 metų pabaigoje / 2018 metų pradžioje jau buvo pasibaigę bet kokie galimi Administracijos veiksmų suvaržymai, susiję su ginčo teritorija, kylantys iš projekto „Buvusių Kauno mėsos kombinato valymo įrenginių teritorijos (duomenys neskelbtini) išvalymas ir sutvarkymas“ (toliau – ir Projektas), todėl tai niekaip nedaro įtakos Administracijos galimybėms atkurti pareiškėjui nuosavybės teises.

14.8. Teismas neteisingai vertino, kokį sprendimą priėmė Administracija Sprendimu. Administracijos Sprendimo turinys leidžia daryti išvadą, kad jame nurodytais Administracijos sprendimais, buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo Prašymą suformuoti ginčo teritorijos ribose žemės sklypą žemei grąžinti natūra ir leisti pareiškėjui pabaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras. Todėl teismo išvada, jog Administracija, nepriimdama sprendimo apie tai, yra ar nėra laisvos (neužstatytos) žemės, dėl kurios grąžinimo būtų galima imtis Tvarkoje numatytų veiksmų, informavo pareiškėją, kad jis iš esmės turėtų dar palaukti, kol bus įgyvendinti priimti sprendimai dėl žemės sklypo(-ų) suformavimo visuomeninės paskirties statinių statybai visuomenės poreikiams ir kuomet bus nuspręsta, kokio dydžio sklypas(-ai) yra būtini realizuojant ir užtikrinant tarybos sprendimais išreikštą visuomenės poreikį nagrinėjamoje teritorijoje – negali būti laikoma pagrįsta šio ginčo kontekste.

14.9. Teismas netinkamai taikė NŽT funkcijas nuosavybės atkūrimo procese reglamentuojančias teisės normas, dėl ko nepagrįstai konstatavo, jog NŽT teisėtai atsisakė tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Visa informacija, reikalinga NŽT veiksmams priimti buvo viešai paskelbta. Net jeigu būtų laikoma, kad Yliškių rajono detalusis planas nenumato žemės sklypų naudojimo būdo atitinkančio galiojantį teisinį reguliavimą, tai taip pat nebūtų kliūtis NŽT veiksmams atlikti nuosavybės teisių atkūrimo procese. Žemės sklypų ribos Yliškių rajono detaliajame plane yra nurodytos. Šie sklypai nėra numatyti visuomenės poreikiams patenkinti. Todėl NŽT galėjo vykdyti sklypų formavimo procedūras pagal detalųjį planą nustatant sklypų paskirtį – kitą, nenustatant konkretaus naudojimo būdo, kuris galėtų būti nustatytas vykdant kitus procesus – Yliškių rajono detaliojo plano keitimo / koregavimo procedūras, po nuosavybės teisių atkūrimo. Byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad per 23 metus būtų egzistavusios kokios objektyvios ar pagrįstos priežastys, lėmusios NŽT negalėjimą ar suvaržymus priimti atitinkamą sprendimą dėl Žemėvaldos dalies.

14.10. Pageidautina, kad galutinio procesinio sprendimo rezoliucinėje dalyje būtų pripažintina, kad ginčo žemės sklypas (V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos apie 80 000 kv. m (8 ha) žemėvaldos dalis, esanti (duomenys neskelbtini) pažymėta matininko A. P. žemės sklypo ribų plane) atitinka laisvos (neužstatytos) teisinę padėtį ir ši žemė yra natūra grąžintina turėtoje vietoje asmenims, turintiems teisę į nuosavybės teisės atkūrimą.

15. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo tenkintas pareiškėjo skundas ir šia apimtimi priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Administracija apeliaciniame skunde pakartoja bylos faktines aplinkybes ir papildomai nurodo šiuos argumentus:

15.1. Teismas nepagrįstai sprendė, kad išnagrinėjusi pareiškėjo Prašymą, Administracija nepriėmė sprendimo apie tai, yra ar nėra laisvos (neužstatytos) žemės, dėl kurios grąžinimo būtų galima imtis Tvarkoje numatytų veiksmų, o pareiškėjas buvo informuotas apie tai, kad turėtų dar palaukti, kol bus įgyvendinti priimti sprendimai dėl žemės sklypų formavimo. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad sprendimas dėl laisvos (neužstatytos) žemės ginčo teritorijoje buvo priimtas dar Administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014 m. liepos 16 d. raštu, kuriame nurodyta, kad V. P. iki 1940 m. turėtos žemės ribose laisvos (neužstatytos) žemės nėra. 2014 m. liepos 16 d. raštas nebuvo ginčijamas, nebuvo pakeistas ir yra galiojantis. Todėl Administracija jau yra priėmusi sprendimą, ir pakartotinis pareiškėjo Prašymas nesudarė pagrindo kitaip vertinti ginčo teritorijos. Pareiškėjui Sprendime papildomai buvo nurodyta, kad minėtoje teritorijoje suformavus visuomenės poreikiams skirtus žemės sklypus, bus galimybė papildomai įvertinti, ar nėra laisvos (neužstatytos) žemės, į kurią būtų galimybė atkurti nuosavybės teises.

15.2. Teismas panaikino Sprendimą motyvuodamas tuo, kad nebuvo išspręstas pareiškėjo Prašymas pažymėti ginčo teritoriją kaip laisvą (neužstatytą) žemę. Tačiau Sprendimas buvo tik vienas iš daugelio Administracijos raštų tuo pačiu klausimu, jame nurodyti analogiški atsisakymo žymėti laisvą (neužstatytą) žemę motyvai. Dėl šios priežasties teismui nebuvo pagrindo konstatuoti, jog Administracija neišsprendė Prašymo, o Sprendimas neatitiko jo turinio.

15.3. Pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu Sprendimo neteisėtumo negrindė tais motyvais, kuriuos nurodė teismas. Kaip matyti iš procesinių dokumentų turinio, pareiškėjui buvo aiškus Sprendimo faktinis, teisinis pagrindas ir jame pateikta argumentacija. Pareiškėjas Sprendimą ginčijo dėl jame nurodytų teisės normų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, vertinimo ir taikymo ginčo situacijai (t. y. žemės priskyrimu valstybės išperkamos žemės kategorijai). Šios aplinkybės patvirtina, kad Sprendimas atitiko VAĮ keliamus reikalavimus.

15.4. Papildomi Administracijos motyvai ir argumentai – tai atsikirtimai į nagrinėjamoje byloje pareiškėjo skunde ir papildomuose paaiškinimuose išsakytus teiginius, kurių pareiškėjas pateiktame prašyme taip pat nenurodė. ABTĮ 52 straipsnio 2 dalis suteikia šalims tokią teisę, todėl teismas neturėjo pagrindo Administracijos byloje pateiktus papildomus paaiškinimus ir atsikirtimus traktuoti kaip Sprendimo motyvaciją.

15.5. Pareiškėjas nesutinka, kad ginčo teritorijai yra išreikštas visuomenės poreikis, tuo tarpu Savivaldybė visada nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ginčo teritorija yra reikalinga ir ateityje bus panaudota bendroms visuomenės reikmėms. Savivaldybė dar 2010 m. organizavo ir vykdė Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą Projektą, Tarybos sprendimais buvo nuspręsta suplanuoti ginčo teritoriją visuomenės poreikiams, numatant visuomeninės paskirties statinių statybą, šie veiksmai atlikti iki Aktu buvo nustatyti buvusio savininko V. P. valdytos žemės ribos. Bendrajame plane ginčo teritorija priskirta specializuotų kompleksų zonai, visa ginčo teritorija pažymėta kaip vientisa funkcinė zona (iki 2014 m. Bendrajame plane šiai teritorijai buvo nustatytas pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijų naudojimo būdas). Pakeisti Bendrojo plano sprendiniai sudarė galimybes tęsti būtent visuomeninio naudojimo būdo žemės sklypo formavimo procedūras. Tačiau detaliojo plano rengimo procedūros nebuvo baigtos. V. P. 2015 m. kreipėsi į teismą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į ginčo teritoriją (skundas buvo paliktas nenagrinėtu (administracinė byla Nr. I-2147-644/2015)). Vėliau detaliojo planavimo procedūros buvo sustabdytos, kai pretendento įgalioti asmenys kreipėsi į Administraciją dėl galimybės taikiai išspręsti nuosavybės teisių į žemę atkūrimo klausimus. Taikus susitarimas nebuvo pasiektas, o Tarybos sprendimais išreikšto visuomenės poreikio į ginčo teritoriją, sklypo(-ų) formavimo procedūros buvo tęsiamos. Administracijos direktorius 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu nutraukė detaliojo plano rengimo procedūrą. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas buvo patvirtintas Administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 25 d. įsakvmu Nr. A-1038, tačiau teismas nurodytų Administracijos veiksmų nevertino, formaliai konstatuodamas, kad nors Tarybos sprendimais buvo deklaruotas visuomenės poreikis dėl ginčo teritorijos, tačiau iki šiol tokio poreikio jokia forma nerealizavo. Vienintelis teismo motyvas – tai ilgas laiko tarpas, per kurį Savivaldybė jo nerealizavo, t. y., neparengė ginčo teritorijos detaliojo plano.

15.6. Teismas konstatavo, kad iki šiol detalusis planas nėra parengtas ir teritorija nėra suplanuota įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu, tačiau nepasisakė dėl parengto ir Administracijos direktoriaus įsakymu patvirtinto žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto reikšmės. Teismas neatsižvelgė į tai, kad pasikeitęs teritorijų planavimo teisinis reglamentavimas nustatė, kad nauji valstybinės žemės sklypai formuojami ne detaliaisiais planais, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais. LVAT yra pasisakęs, kad tuo atveju, kai savivaldybės administracijos sprendimu yra organizuojamas žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, kurių tikslas – suformuoti valstybinės žemės sklypus viešosioms erdvėms ir (ar) kitiems želdynams eksploatuoti, rengimas, toks žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimas pagrindžia tokios teritorijos priskirtinumą valstybės išperkamai žemei pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą (2019 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-401-662/2019), todėl visiškai nepagrįstais laikytini teismo argumentai dėl to, kad iki šiol Administracija visuomenės poreikio jokia forma nerealizavo.

15.7. Nei šioje, nei kitose bylose jokie Tarybos ar Administracijos sprendimai ar veiksmai, susiję su ginčo teritorijos panaudojimu visuomenės poreikiams, nebuvo nuginčyti. Tai paneigia teismo sprendimo argumentus dėl Administracijos tariamai neatliekamų veiksmų.

15.8. Ginčo teritorijai akivaizdžiai egzistuoja visuomenės poreikis, todėl net ir pakartotinai nagrinėdama pareiškėjo Prašymą, Administracija neturės pagrindo pakeisti pozicijos dėl visuomenės poreikio ginčo teritorijai, kuris yra įtvirtintas Tarybos sprendimais. Todėl galima pagrįstai teigti, kad Sprendimo panaikinimas ir įpareigojimas pakartotinai išnagrinėti Prašymą iš esmės reiškia įpareigojimą Administracijai dar kartą pareiškėjui pateikti tokią pačią informaciją, kuri jam buvo pateikta jau ne vieną kartą ir kuri jam buvo gerai žinoma iki šios bylos iškėlimo teisme. Teismo priimtas sprendimas realių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukels.

16. NŽT atsiliepime į apeliacinius skundus prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o dėl Administracijos apeliacinio skundo pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. NŽT atsiliepime į apeliacinius skundus nurodo, kad Administracijos apeliacinis skundas yra išimtinai susijęs su jos atliekamomis funkcijomis, t. y. laisvos (valstybės išperkamos) žemės pažymėjimu ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimu miestų teritorijose, todėl NŽT neturi teisinio pagrindo vertinti Administracijos priimamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo. NŽT su pareiškėjo skundo dalimi, kuri susijusi su NŽT keliamais reikalavimais nesutinka, pakartoja atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją ir atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktą teritorijų planavimas, savivaldybės teritorijos bendrojo plano ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatytąja tvarka priskirtose teritorijose, natūra priima pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus žemės sklypų planus. Nesant tokių planų, NŽT negali atlikti veiksmų, susijusių su nuosavybės teisių atkūrimu, grąžinant žemės sklypą natūra. Teismas skundžiamame sprendime išdėstė, kokias įrodymais grindžiamos teismo išvados, todėl teismo sprendimo dalis, kuria atmesti pareiškėjo reikalavimai dėl Rašto panaikinimo yra teisėta ir pagrįsta. NŽT pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde kelią naują reikalavimą, kurio nebuvo skunde teismui, t. y. prašo teismui netenkinus 1 punkte išdėstyto reikalavimo, pripažinti, kad V. P. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytos Žemėvaldos dalis, esanti Vietovėje, atitinka laisvos (neužstatytos) teisinę padėtį ir ši žemė yra natūra grąžinama turėtoje vietoje asmenims, turintiems teisę į nuosavybės teisės atkūrimą. Šis reikalavimas turėtų būti atmestas vadovaujantis ABTĮ 134 straipsnio 6 dalimi.

17. Pareiškėjas atsiliepime į Administracijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, jog:

17.1. Administracija nepaneigė teismo nustatytos aplinkybės, kad visuomenės poreikis ginčo teritorijai nebuvo ir nėra išreikštas (net apeliaciniame skunde nenurodė, kokiam konkrečiam ir aiškiai išreikštam visuomenės poreikiui realizuoti yra reikalinga ginčo teritorija, Projektu visi Administracijos įsipareigojimai pagal 2010 m. rugsėjo 29 d. sutartį Nr. ST/2010/FA/77 pasibaigė 2017 m. liepos 31 d. bei nenulėmė Administracijos galimybių pareiškėjui atkurti nuosavybės teises prašymo padavimo metu).

17.2. Aplinkybė, kad ginčo teritorijai Bendruoju planu nustatyta specializuotų kompleksų funkcinės zona nesuponuoja išvados, kad joje negali būti statomi privatūs objektai ir į ją negali būti atkurtos nuosavybės teises privatiems subjektams.

17.3. LVAT suformavo praktiką, kad viešieji subjektai visuomenės poreikį privalo išreikšti per protingą terminą (2004 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A7-276-2004; 2010 m. vasario 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A438-305-10, Administracinių teismų praktika 5, 151 psl.). Viešojo administravimo subjektai neturi teisės tęsti šį procesą ir užkirsti kelią nuosavybės teisėms atkurti neribotą laikotarpį.

17.4. Administracija bando suklaidinti teismą dėl vykusių planavimo procesų tęstinumo teigdama, kad Tarybos sprendimais inicijuota ginčo teritorijos detaliojo planavimo procedūra buvo nutraukta Administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu pradėjus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, neva dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo (kuri buvo užbaigta Administracijos direktoriaus 2020 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. A-1038, patvirtinant projektą jau vykstant šiam teisminiam ginčui).

17.5. Administracija nutyli aplinkybę, kad Tarybos sprendimais inicijuota ginčo teritorijos detaliojo planavimo procedūra nutrūko mažų mažiausiai 4 mėnesiais anksčiau, nei buvo priimtas 2019 m. balandžio 15 d. įsakymas. Ji nutrūko pasibaigus 2013 m. gruodžio 31 d. išduoto projektavimo sąlygų sąvado Nr. S-9023 (pareiškėjo 2020 m. rugsėjo 22 d. pareiškimo priedas) galiojimo terminui, kurio maksimali trukmė buvo 5 metai. Jokios detaliojo planavimo procedūros ginčo teritorijai nebevyko nuo 2016 m. (Administracijos 2016 m. birželio 15 d. raštas (I t., b. l. 24)).

17.6. Administracija klaidingai aiškina teisinį reguliavimą, kuris neva nenumato galimybės visuomenės poreikio į ginčo teritoriją išreikšti detaliaisiais planais, remiasi vienintele teisės norma – Teritorijų planavimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies 1 punktu, tačiau ginčo teritorija jau yra suplanuota Yliškių rajono detaliuoju planu, jame nėra išreikštas visuomenės poreikis. Teritorijų planavimo įstatymas ir jį įgyvendinantys teisės aktai nedraudžia detaliaisiais planais planuoti miestų dalių ir kvartalų kriterijų neatitinkančių žemės plotų planuojant didesnes teritorijas, t. y. miesto dalis ar kvartalus.

17.7. Administracijos 2014 m. liepos 16 d. raštas, kiti individualūs administraciniai aktai priimti vykdant administracinę procedūrą pagal V. P. ir pareiškėjo prašymus neužkerta kelio nuosavybės teisėms į ginčo teritoriją atkurti. Administracija nepagrįstai teigia, kad faktinės aplinkybės 2019 m. buvo nepasikeitusios lyginant su 2014 m. egzistavusiomis aplinkybėmis.

17.8. Administracijos apeliaciniame skunde nurodyta teismų praktika (LVAT 2019 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-401-662/2019) yra neaktuali. Galiojantys teismų sprendimai, priimti sprendžiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto (pradėto Administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 15 d. įsakymu ir užbaigto 2020 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. A-1038) įtaką pareiškėjo teisei atkurti nuosavybės teises į ginčo teritoriją, t. y. kad jis eliminuojamas iš bylai reikšmingų ir vertintinų aplinkybių, paneigia Administracijos teiginį dėl poreikio vadovautis LVAT 2019 m. sausio 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-401-662/2019 kaip precedentu ir vertinti ginčo teritorijai rengto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius. Vien iš to, kad ginčo teritorijos daliai yra siekiama nustatyti visuomeninės paskirties teritorijų naudojimo būdą, nėra aišku, kokia konkreti veikla bus vykdoma sklype. Kai tuo tarpu teismų praktikoje aiškiai nurodoma, kad visuomenės poreikiai, kuriuos siekiama patenkinti priskiriant žemę valstybės išperkamai, turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti konkrečiam nuosavybės objektui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas; LVAT 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1140-492/2017; 2019 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-495-415/2019; 2019 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-5286-261/2019 ir kt.).

17.9. Teismo sprendime pagrįstai konstatuota, kad Administracija procesiniuose dokumentuose bando papildyti Sprendimo motyvaciją (dėl Yliškių rajono detaliojo plano aiškinimo ir taikymo, dėl Administracijos teisės minėtą planą keisti / koreguoti, dėl negalimumo visuomenės poreikio realizuoti kitur ir ar kitaip).

17.10. Administracija ketina toliau piktnaudžiauti viešojo administravimo funkcijomis ir pažeidinėti pareiškėjo teises. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo patenkinti skundo reikalavimą dėl Administracijos įpareigojimo vykdyti atitinkamus veiksmus nuosavybės teisių atkūrimo procese arba pripažinti, kad ginčo teritorija atitinka laisvos (neužstatytos) teisinę padėtį ir ši žemė yra natūra grąžinama turėtoje vietoje asmenims, turintiems teisę į nuosavybės teisės atkūrimą.

17.11. Administracija 2012 m. teikdama Tarybos 2010 m. rugsėjo 24 d. sprendimo Nr. T-548 „Dėl pritarimo teritorijos (duomenys neskelbtini) detaliojo planavimo organizavimui“ pakeitimo projektą lydinčiuosiuose dokumentuose (2012 m. kovo 9 d. aiškinamajame rašte Nr. 40-4-120; II t., b. l. 13–14) nurodė žinomai neteisingą informaciją, kad pretendentų susigrąžinti žemę natūra nėra, nors Aktu jau buvo nustatytos konkrečios V. P. valdytos teritorijos ribos ir tai buvo žinoma Administracijai.

18. Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, patenkinti Administracijos apeliacinį skundą: panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas pareiškėjo skundas ir šia apimtimi priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Administracija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko savo poziciją išdėstytą atsiliepime į pareiškėjo skundą, apeliaciniame skunde ir papildomai nurodo, kad:

18.1. Administracija sprendimą dėl laisvos (neužstatytos) žemės priėmė dar iki Sprendimo – Administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 2014 m. liepos 16 d. raštu, jis teismine tvarka nebuvo ginčijamas ir yra galiojantis. Administracija 2019 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 70-2-1450 atsakė NŽT Kauno miesto skyriui, informuodama apie priimtą Administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 15 d. įsakymą dėl ginčo teritorijoje organizuoto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo. Administracija yra atlikusi jos kompetencijai priskirtus veiksmus taip, kaip nustatyta Tvarkos 1061 punkte ir apie tai informavusi NŽT iki Sprendimo priėmimo. Todėl pakartotinis pareiškėjo prašymas pateikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ta pačia apimtimi nesudarė Administracijai pagrindo kitaip vertinti ginčo teritorijos, nepasikeitus ginčo žemės statusui.

18.2. Ginčo teritorija visiškai atitinka reikalavimus, keliamus valstybės išperkamai žemei, o Savivaldybė visada nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ši teritorija yra reikalinga ir ateityje bus panaudota bendroms visuomenės reikmėms. Savivaldybė vykdė Projektą, kuriam finansavimo ir administravimo sutartimi buvo skirta 802 272,25 Eur (2 770 085,62 Lt). Dokumentai nuosavybės teisėms atkurti buvo pradėti rengti tik tada, kai Administracija įgyvendino Projektą ginčo teritorijoje. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad buvusio savininko V. P. valdytos žemės ribos, apimančios visą teritoriją, kurioje įgyvendintas Projektas, buvo nustatytos tik 2011 m. gruodžio 16 d. Aktu, NŽT suderinta 2012 m. sausio 9 d. Todėl galima daryti prielaidą, kad tik tada, kai tapo aišku, jog teritorija bus sutvarkyta, pretendentai ėmėsi rengti dokumentus, pagrindžiančius jų teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

18.3. Bendrojo plano sprendiniai patvirtina Savivaldybės nuoseklią poziciją dėl ginčo teritorijos panaudojimo visuomenės reikmėms. Pareiškėjo apeliaciniame skunde klaidingai nurodyta, kad šioje teritorijoje galima nustatyti naudojimo būdą, numatytą gretimybių funkcinėse zonose. Pažymėtina, kad ši išimtis taikoma tik privačios nuosavybės teise valdomuose žemės sklypuose, tuo tarpu ginčo teritorija priklauso valstybinės žemės fondui, todėl jokios Bendrajame plane numatytos išimtys šiai teritorijai nebus taikomos. Bendrojo plano sprendiniai privalomi rengiant tiek detaliuosius planus, tiek žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus, todėl planuojant teritoriją galimi tik minėti teritorijos naudojimo būdai, atitinkantys visuomeninę teritorijos paskirtį.

18.4. Pareiškėjas klaidingai teigia, kad patvirtintas žemės sklypų prie (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektas nuosavybės teisėms atkurti neturi įtakos, sprendžiant nuosavybės teisių atkūrimo klausimą. Žemės sklypų suformavimas – tai vienas iš etapų įgyvendinant Bendrojo plano sprendinius ir Savivaldybės strateginį veiklos planą, tokiu būdu realizuojant visuomenės poreikį ginčo teritorijai. Nei Tarybos sprendimuose, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyti terminai, per kuriuos turi būti parengti teritorijų planavimo dokumentai ir baigti įgyvendinti visuomenės poreikį patvirtinantys projektai. Pasikeitęs teritorijų planavimo teisinis reglamentavimas nustatė, kad nauji valstybinės žemės sklypai formuojami ne detaliaisiais planais, o žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektais.

18.5. Pareiškėjas neteisingai traktuoja Yliškių rajono detaliojo plano sprendinius, todėl daro klaidingas ir niekuo nepagrįstas prielaidas, kad ginčo teritorijoje buvo suplanuoti konkretūs žemės sklypai su konkrečiomis ribomis bei nustatytas žemės naudojimo būdas. Šiuo detaliuoju planu buvo išanalizuota esama rajono būklė, galima vystymo koncepcija, susisiekimo komunikacijų tinklo gairės ir pan.

18.6. Dėl apeliacinio skundo reikalavimo pripažinti ginčo teritorijos teisinę padėtį, pažymėtina, jog pagal Tvarkos 1061 punktą – tai savivaldybės administracijos kompetencija. Pareiškėjas tokio reikalavimo teismui nereiškė, o apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (ABTĮ 134 str. 6 d.).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo M. F. P. reikalavimų panaikinti Administracijos 2019 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. (33.205)2-1837, NŽT 2019 m. liepos 2 d. raštą Nr. 8SD-3375-(14.8.94) „Dėl informacijos pateikimo“ (1, 2 reikalavimai) ir prašymo įpareigoti nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančias institucijas – Administraciją bei NŽT – atlikti veiksmus būtinus nuosavybės teisėms į ginčo teritoriją (3, 4 reikalavimai). Pareiškėjas teisminį ginčą inicijavo iš esmės siekdamas, kad jam, kaip buvusio savininko teisių paveldėtojui, natūra būtų grąžintas ginčo teritorijoje esantis žemės sklypas ir ginčija atsakovų sprendimus, kuriais atsisakoma suformuoti žemės sklypą žemei grąžinti natūra. Taip pat pareiškėjas skunde teismui kvestionuoja realaus visuomenės poreikio egzistavimą į ginčo teritoriją.

20. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. panaikino Administracijos Sprendimą ir įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2019 m. birželio 5 d. prašymą, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė. Apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo pateikė tiek pareiškėjas, tiek Administracija. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas: netinkamai vertino surinktus įrodymus; nepagrįstai nepasisakė dėl Žemėvaldos dalies buvimo laisva ir natūra grąžintina žeme; pripažinęs Administracijos piktnaudžiavimą, teismas neatliko teisingumo vykdymo funkcijos ir sudarė galimybes Administracijai toliau neteisėtai vilkinti nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Administracija apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad teismas Administracijos Sprendimą panaikino nepagrįstai konstatavęs, kad motyvų išdėstymas jame neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

21. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., LVAT 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

22. ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.), kad priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas (2 d.), ir kad teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). Taigi teismo sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu, kai teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje, taip pat kai teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra argumentuotai atsakyta į pagrindinius pareiškėjo reikalavimus.

23. Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ABTĮ 56 straipsnio nuostatomis ir įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę bei iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., LVAT 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais.

24. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, prieina prie išvados, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paminėtų esminių teismo sprendimui keliamų reikalavimų neatitinka, todėl negali būti pripažintas pagrįstu bei teisėtu.

25. Pirmiausiai pažymėtina, kad nors, kaip minėta, pareiškėjas, keldamas ginčą teisme, iš esmės siekia, kad jam, kaip buvusio savininko teisių paveldėtojui, natūra būtų grąžintas žemės sklypas ir ginčija atsakovų sprendimus, kuriais atsisakoma suformuoti žemės sklypą žemei grąžinti natūra, kvestionuoja realaus visuomenės poreikio egzistavimą į ginčo teritoriją, pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime vertino tik tai, ar motyvų išdėstymas Administracijos Sprendime ir NŽT Rašte atitiko VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokiu būdu teismas nepagrįstai susiaurino nagrinėjamos bylos ginčo dalyką.

26. Ginčui aktualios redakcijos Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad „Nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: 1) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei <...>“. Teismų praktikoje galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) miesto žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu, kad tai, ar žemė turi būti grąžinta natūra, ar valstybės išperkama, lemia ne detaliojo plano buvimas ar nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei, ir ar ši žemė yra laisva (žr., pvz., LVAT 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-150-146/2015). Taigi nagrinėjamoje byloje, vertinant pareiškėjo reikalavimus įpareigoti nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančias institucijas – Administraciją bei NŽT – atlikti veiksmus būtinus nuosavybės teisėms į ginčo teritoriją (3, 4 reikalavimai), turėjo būti įvertinta, ar yra realus ir pagrįstas visuomenės poreikis ginčo teritoriją išpirkti ir ar ši ginčo teritorija yra laisva.

27. LVAT teisėjų kolegija, 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi pritaikiusi reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje sustabdyti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. balandžio 15 d. įsakyme Nr. A-1334 nurodyto kaip teritorija prie (duomenys neskelbtini)), formavimo ir pertvarkymo projekto planavimo procedūras: 6,2385 ha, 0,3775 ha ir 1,1608 ha valstybinės reikšmės sklypų suformavimą ir Jaunimo užimtumo, laisvalaikio, sporto ir kultūros komplekso projektų rengimo darbus – be kita ko, konstatavo, kad „<...> pareiškėjo pažeistų teisių gynimo galimybes ir būdus nulems tik ginčo dėl realaus visuomenės poreikio ginčo teritorijai egzistavimo išsprendimas iš esmės“. Tačiau pirmosios instancijos teismas tikrinamame sprendime „visuomenės poreikio ginčo teritorijai egzistavimo“ iš esmės nevertino, tinkamai neištyrė visų su tuo susijusių įrodymų ir nenustatė tokio poreikio (ne)egzistavimo įtakos realiam pareiškėjo teisių gynimui. Teismas, be kita kito, neįvertino ir motyvuotai nepasisakė dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su tuo, jog Žemėvaldos daliai tiesiogiai taikomas Yliškių detalusis planas numato „gamybinių objektų teritorijas“ ten, kur sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu buvo siekiama nustatyti visuomeninių teritorijų naudojimo būdą.

28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo reikalavimai įpareigoti nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvaujančias institucijas – Administraciją bei NŽT – atlikti veiksmus būtinus nuosavybės teisėms į ginčo teritoriją (3, 4 reikalavimai), atsižvelgiant į jų turinį, pirmosios instancijos teisme turėjo būti nagrinėjami kaip savarankiški. Tačiau pirmosios instancijos teismas dėl 3 ir 4 reikalavimų savarankiškų motyvų nepateikė, jis pastaruosius reikalavimus įvertino kaip išvestinius iš 1 ir 2 reikalavimų. Tai sudaro pakankamą pagrindą išvadai, kad tikrinamame pirmosios instancijos teismo sprendime pareiškėjo 3 ir 4 reikalavimai atmesti nemotyvuotai, be kita ko, neištyrus ir neįvertinus pastarųjų reikalavimų (ne)tenkinimui reikšmingų įrodymų.

29. Apeliacinės instancijos teismas paprastai tikrina priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, o pirmosios instancijos teismas privalo išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiškusio skundą asmens teisės ir įstatymų saugomi interesai pažeisti, jei pažeisti, – kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi gintini (žr., pvz., LVAT 2017 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1037-438/2017). Vien tik LVAT teisiškai įvertinus reikšmingus faktinius duomenis, kurie nebuvo tirti bei vertinti pirmosios instancijos teisme, būtų pažeista proceso šalies teisė į apeliaciją, o tai lemtų teisės bent kartą apskųsti nepalankų teismo sprendimą instancine teismų sprendimų kontrolės tvarka pažeidimą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-374/2012).

30. Apibendrinant nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Pirmosios instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai negali būti ištaisyti apeliacinės instancijos teisme, todėl yra faktinis ir teisinis pagrindas bylą grąžinti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o ne priimti naują sprendimą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo ir Administracijos apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

31. Atsižvelgiant į tai, kad byla pirmosios instancijos teismui perduodama nagrinėti iš naujo, kiti apeliacinių skundų argumentai ir tikrinamo teismo sprendimo motyvai nėra vertinami. Taip pat šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. F. P. ir atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. sausio 12 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė