2019-05-02 Nr. AB-10323-3-61-3-00799-2017-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-474-492/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00799-2017-8

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Virginijos Volskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas R. Š. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. kovo 10 d. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir atsakovas, Agentūra) direktoriaus 2017 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. AP-39 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir šiuo įsakymu jam skirtą tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą, bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas savo poziciją grindė šiais pagrindiniais argumentais:

1.1. Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas netinkamai, be kita ko, pareiškėjui pateikta tik dalis viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Gamtos ateitis“ 2016 m. gruodžio 2 d. skundo, kurio pagrindu pradėtas tyrimas, šis skundas turi trūkumų, be to, pareiškėjo nuomone, Tarnybinio nusižengimo tyrimas jo atžvilgiu pradėtas dėl to, kad jis ėmė aiškintis, kodėl licencija VšĮ „Gamtos ateitis“ buvo išduota pažeidžiant nustatytą tvarką;

1.2. Agentūros direktoriaus 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. AV-297 sudarant komisiją galimam tarnybiniam nusižengimui tirti (toliau – ir Komisija), nebuvo garantuotas jos nešališkumas ir nepriklausomumas;

1.3. Tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo neobjektyvus. Pareiškėjas tvirtino, kad 2016 m. rudenį, po konflikto tarp jo ir Agentūros direktoriaus, prasidėjo jo asmeninis persekiojimas: pradėta daug tarnybinių nusižengimų tyrimų, pablogintos darbo ir apmokėjimo už jį sąlygos (pvz., panaikinta priemoka, be suderinimo pakeistas darbo laikas). Be to, Agentūros administracinės struktūros pertvarka galbūt buvo pradėta tik siekiant pareiškėją atleisti iš tarnybos;

1.4. Komisijos 2017 m. sausio 10 d. motyvuotos išvados Nr. 128-1 (toliau – ir Išvada) turinys neatitinka teisės aktų reikalavimų (tik formaliai įvardytos teisės aktų normos, nesurinkti pakankami įrodymai, neįvertintos pareiškėjo 2016 m. gruodžio 9 d. pateiktame pasiaiškinime (toliau – ir Pasiaiškinimas) nurodytos aplinkybės);

1.5. Atsakovas, teigdamas, jog pareiškėjo veiksmai galėjo lemti termino sprendimui dėl licencijos išdavimo priimti praleidimą, nepagrįstai sutapatina skirtingus terminus. VšĮ „Gamtos ateitis“ visus būtinus dokumentus Agentūrai pateikė 2016 m. lapkričio 29 d., todėl Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 18 (toliau – ir Licencijavimo taisyklės), 23 punkte įtvirtintas 30 dienų terminas suėjo 2016 m. gruodžio 29 d. Terminai pavedimams atlikti yra nustatyti Agentūros darbo reglamento, patvirtinto Agentūros direktoriaus 2014 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. AV-340 (toliau – ir Agentūros darbo reglamentas), 43 punkte (per nurodytą terminą arba, jei terminas nenurodytas, per 20 darbo dienų nuo pavedimo gavimo). Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas (iki gruodžio 1 d.) negali būti laikomas įstatymu nustatytu terminu Agentūrai priimti sprendimus dėl licencijos pateikimo, ypač atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamu atveju pati VšĮ „Gamtos ateitis“ užtruko pateikti reikiamus dokumentus;

1.6. Pareiškėjo veiksmus lėmė 2016 m. spalio 19 d. sprendime, kuriuo atsisakyta VšĮ „Gamtos ateitis“ išduoti licenciją, padarytos išvados, be kita ko, kad VšĮ „Gamtos ateitis“ neatitinka Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimų;

1.7. Nepagrįstai teigiama, jog neturėjo būti rengiamas ir VšĮ „Gamtos ateitis“ teikiamas 2016 m. lapkričio 28 d. raštas Nr. (27)-A4-11927, siekiant pakartotinai gauti nurodytą sąlyginio pavedimo sutartį. Sprendimas reikalauti minėtos sutarties buvo priimtas Licencijavimo komisijos 2016 m. lapkričio 25 d. posėdyje, šį sprendimą inicijavo ne pareiškėjas, VšĮ „Gamtos ateitis“ tokiam reikalavimui neprieštaravo ir jį įvykdė. Pareiškėjo nuomone, ankstesnis VšĮ „Gamtos ateitis“ dokumentų pateikimas negali būti laikomas tinkamu. Be to, neaišku, kodėl tvirtinant, jog nereikėjo reikalauti vienos sutarties, VšĮ „Gamtos ateitis“ pateikė dar 39 sutartis;

1.8. Išvadoje neaptariami konstatuoto tarnybinio nusižengimo padariniai, o tik nurodoma prielaida, kad tokie padariniai galėjo atsirasti;

1.9. Įsakyme nurodyta, kad pareiškėjas tarnybinį nusižengimą padarė dėl kaltės, bet visiškai nepaaiškinta, kaip ši kaltė pasireiškė;

1.10. Skiriant tarnybinę nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjo tarnybinė veikla iki (tariamo) tarnybinio nusižengimo buvo vertinama labai gerai. Šis nusižengimas vertintinas kaip mažareikšmis, kuriam tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas yra neproporcinga. Neatsižvelgta ir į tai, jog tarnybinis nusižengimas buvo padarytas dėl netinkamo pačios VšĮ „Gamtos ateitis“ veikimo, kas mažina pareiškėjo kaltės laipsnį.

2. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas savo poziciją grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjo teiginiai apie VšĮ „Gamtos ateitis“ skundo trūkumus, Komisijos šališkumą ir jo atžvilgiu vykdomą asmeninį persekiojimą neatitinka tikrovės ir nėra pagrįsti įrodymais;

2.2. Licencijos išdavimas VšĮ „Gamtos ateitis“ tęsėsi beveik metus, jos prašymai išduoti licenciją ne kartą atmesti, kas suponuoja, jog su jos teikiamais dokumentais Agentūroje buvo susipažinta, todėl nustatytas Agentūros darbo reglamento 20 darbo dienų terminas neturėjo būti maksimaliai išnaudotas;

2.3. Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, jog atsakovas sutapatino skirtingus terminus. Pažymėta, jog VšĮ „Gamtos ateitis“ buvo ypatingai svarbu gauti licenciją iki 2016 m. gruodžio 1 d., nes priešingu atveju jos sudarytos sąlyginio pavedimo sutartys taptų niekinėmis. Pareiškėjui keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai dėl priskirtos atsakomybės apimties ir pareigų svarbos, todėl jo, kaip Licencijavimo komisijos pirmininko, pritarimas nepagrįstam siekiui gauti papildomus dokumentus, kurie jau buvo teikti ankstesnės paraiškos teikimo metu, bei siekis vilkinti procedūras lėmė jam nustatytų pareigų pažeidimą. Be to, nustatyta, jog Licencijavimo komisijos posėdis galėjo įvykti 2016 m. lapkričio 29 d., net ir nedalyvaujant šios komisijos pirmininkui, pareiškėjas nepateikė tai paneigiančių argumentų. Pareiškėjo siekį vilkinti sprendimo dėl licencijos išdavimo priėmimą patvirtina ir 2016 m. lapkričio 30 d. komisijos posėdžio eiga;

2.4. Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjo kaltės forma – aplaidumas (nusikalstamas nerūpestingumas). Žala buvo padaryta tarnybos tvarkai ir tarnybinėms pareigoms. Pareiškėjui skiriant nuobaudą, atsižvelgta į jo tarnybinės veiklos vertinimą, taip pat į galiojančias tarnybines nuobaudas. Už netinkamą jam paskirtų funkcijų atlikimą, galėjusį turėti reikšmingų padarinių, pareiškėjui negalėjo būti skiriama švelniausia nuobauda – pastaba, todėl tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas laikytina atitinkančia proporcingumo kriterijus.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2017 m. liepos 19 d. sprendimu tenkino pareiškėjo R. Š. skundą, t. y. panaikino Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus 2017 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. AP-39.

4. Teismas nustatė, kad Agentūra 2016 m. gruodžio 2 d. gavo VšĮ „Gamtos ateitis“ skundą, kuriame teigiama, jog Agentūros direktoriaus pavaduotojas R. Š., kuruojantis atliekų sritį, darė neleistiną įtaką ir dirbtinai vilkino VšĮ „Gamtos ateitis“ pateiktų dokumentų svarstymą ir tikrinimą bei specialiai darė kliūtis išduoti pakuočių atliekų tvarkymo veiklos licenciją.

5. Agentūros direktorius 2016 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. AV-297 sudarė komisiją, susidedančią iš Agentūros direktoriaus pavaduotojos A. M., Teisės skyriaus vyriausiųjų specialisčių I. B. ir J. P. bei Personalo skyriaus vyriausiojo specialisto R. I., kuriai pavesta atlikti pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo tyrimą.

6. Komisijos 2016 m. gruodžio 9 d. pranešimu Nr. 11P-24 pareiškėjas informuotas apie galimą tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas 2016 m. gruodžio 16 d. Komisijai pateikė pasiaiškinimą, kuriame nesutiko su jam pateiktais įtarimais.

7. Komisija 2017 m. sausio 10 d. motyvuotoje išvadoje Nr. 128-1 konstatavo, kad pareiškėjas nesiėmė veiksmų, užtikrinančių siūlymų dėl licencijos išdavimo ar motyvuoto atsisakymo ją išduoti pateikimą iki gruodžio 1 d., ir ėmėsi papildomų, teisės aktų reikalavimų neatitinkančių veiksmų, galėjusių sutrukdyti pateikti siūlymus dėl licencijos išdavimo ar motyvuoto atsisakymo ją išduoti iki gruodžio 1 d., taip pažeidė Agentūros darbo reglamento 43 punktą, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 1, 4 ir 5 punktuose nurodytas pareigas, netinkamai vykdė Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijavimo komisijos darbo reglamento (toliau – ir Licencijavimo komisijos darbo reglamentas), patvirtinto Agentūros direktoriaus 2014 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. AV-45, 9, 10 punktuose priskirtas Licencijavimo komisijos pirmininko pareigas, Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 5 punkte, 7.1, 7.2 papunkčiuose nurodytas pareigas, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 (toliau – ir Etikos taisyklės), 2.1, 2.2, 2.3, 2.5, 9.3 papunkčiuose. Be to, pareiškėjas nepagrįstai priėmė sprendimą sutikti kreiptis į VšĮ „Gamtos ateitis“ dėl papildomų dokumentų pateikimo (derinti Agentūros raštą Nr. (27)-A4-l1927 dėl kreipimosi į VšĮ „Gamtos ateitis“) ir netinkamai vadovavo Licencijavimo komisijos veiklai, nenurodydamas išnagrinėti Agentūros turimų dokumentų, kuriuos įstaiga teikė derindama veiklos organizavimo planą, ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) įtvirtintą „vieno langelio“ principą, Etikos taisyklių 2.2, 2.5, 9.3 papunkčiuose nustatytas pareigas, VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1, 4, 5 punktuose nurodytas pareigas bei savo pareigybės aprašymo 5 punkte, 7.1, 7.2 papunkčiuose nurodytas pareigas. Komisija už nustatytus pažeidimus Agentūros direktoriui pateikė siūlymą skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

8. Agentūros direktorius 2017 m. vasario 9 d. įsakymu Nr. AP-39 pripažino pareiškėją padarius Išvadoje nurodytus pažeidimus ir skyrė jam tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

9. Teismo vertinimu, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas tinkamai, nustatyti terminai nepažeisti, o gautas nusiskundimas pareiškėjo darbu sudarė pagrindą tirti, ar jis nepadarė tarnybinio nusižengimo. Pareiškėjo abejones dėl Komisijos narių šališkumo teismas laikė nepagrįstomis, nes vien tai, kad tam tikri Agentūros valstybės tarnautojai buvo dalyvavę kituose pareiškėjo galimų nusižengimų tyrimuose, nesudaro pagrindo abejoti jų objektyvumu. Pareiškėjo teiginiai apie patiriamą persekiojimą laikyti subjektyvia nuomone, kadangi nustatyta, jog tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo pradėtas teisėtai.

10. Teismas, vertindamas, ar pareiškėjas pažeidė, vilkino jam nustatytą terminą pavedimui atlikti, t. y. sprendimui dėl licencijos VšĮ „Gamtos ateitis“ (ne)išdavimo priimti, atkreipė dėmesį į tai, jog VšĮ „Gamtos ateitis“ su prašymu dėl licencijos išdavimo į Agentūrą kreipėsi 2016 m. lapkričio 21 d., ji 2016 m. lapkričio 24 d. Agentūrai pateikė papildomus dokumentus prie prašymo. Pareiškėjas, kaip Licencijavimo komisijos pirmininkas, 2016 m. lapkričio 25 d. ir 30 d. organizavo komisijos posėdžius dėl licencijos VšĮ „Gamtos ateitis“ išdavimo. Nors ir be pareiškėjo pritarimo, licencija minėtai įmonei išduota 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimu. Teismas akcentavo, jog terminas sprendimui dėl licencijos išdavimo priimti yra aiškiai įtvirtintas Licencijavimo taisyklių 23 punkte, todėl asmuo, teikdamas prašymą dėl licencijos išdavimo likus mažiau nei 30 dienų iki gruodžio 1 d. (Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 10 str. 1 d. įtvirtinto termino), prisiima riziką, kad licencija iki gruodžio 1 d. gali būti neišduota. Taigi, pareiškėjas neprivalėjo sprendimą dėl licencijos išdavimo priimti iki gruodžio 1 d. Teismo vertinimu, pareiškėjas gan operatyviai ėmėsi veiksmų klausimui dėl licencijos VšĮ „Gamtos ateitis“ išdavimo išspręsti, t. y. 2016 m. lapkričio 24 d. gavus reikiamus dokumentus, jau kitą dieną (2016 m. lapkričio 25 d.) buvo organizuotas Licencijavimo komisijos posėdis, tačiau, komisijai nusprendus prašyti pateikti papildomus dokumentus, galutinis sprendimas nebuvo priimtas. VšĮ „Gamtos ateitis“ prašytus pateikti dokumentus atsiuntė 2016 m. lapkričio 28 d., o 2016 m. lapkričio 30 d. suorganizuotas antras Licencijavimo komisijos posėdis. Atsižvelgdamas į tai, teismas nepritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėjas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nesiimdamas veiksmų, užtikrinančių siūlymų dėl licencijos išdavimo ar motyvuoto atsisakymo ją išduoti pateikimo iki gruodžio 1 d.

11. Teismas, spręsdamas, ar 2016 m. lapkričio 28 d. rašto Nr. (27)-A4-11927, kuriuo VšĮ „Gamtos ateitis“ prašyta pateikti jos ir UAB „Daumantai LT“ sudarytą sąlyginio pavedimo sutartį Nr. 8/5-1, išsiuntimas buvo pagrįstai pripažintas pareiškėjo padarytu pažeidimu, atsižvelgė į tai, kad VšĮ „Gamtos ateitis“ Agentūrai iš tiesų anksčiau buvo pateikusi minėtą sutartį Nr. 8/5-1, teikdama ankstesnį (2016 m. spalio 14 d.) prašymą dėl licencijos išdavimo. Tačiau Agentūra 2016 m. spalio 19 d. sprendimu atsisakė šiai įstaigai išduoti licenciją, nes jos pateiktos sąlyginio pavedimo sutartys buvo pripažintos niekinėmis ir negaliojančiomis. Teismas pritarė pareiškėjui, kad nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. situacija galėjo būti pasikeitusi, t. y. sutartis galėjo būti pakeista ar panaikinta, todėl minėtos sutarties pačiai Agentūrai ieškoti prie ankstesnio VšĮ „Gamtos ateitis“ prašymo nebuvo pagrindo. Be to, VšĮ „Gamtos ateitis“, o ne Agentūra, turi įrodyti atitiktį reikalavimams, kurių pagrindu gali būti išduota licencija. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, priėjo išvadą, kad, siekiant įsitikinti pavedimų davėjų sąraše nurodytų sudarytų sutarčių su pavedimo davėjais teisėtumu, VšĮ „Gamtos ateitis“ buvo pagrįstai pareikalauta pateikti ginčo sutartį. Be to, sprendimą reikalauti minėtos sutarties vienbalsiai priėmė visa Licencijavimo komisija. Taigi, atsakovas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas 2016 m. lapkričio 28 d. raštu Nr. (27)-A4-11927 ėmėsi perteklinių veiksmų, nesilaikė teisės aktų reikalavimų ir pažeidė valstybės tarnautojo etikos principus.

12. Teismas nusprendė, kad pareiškėjas atsakovo konstatuotų tarnybinių nusižengimų nepadarė, todėl Įsakymas yra naikintinas, o pareiškėjo skundas tenkintinas. Teismas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą paliko nenagrinėtu, nes jis nepateikė motyvuoto ir įrodymais pagrįsto prašymo su tokių išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

III. 13. Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1. Teismas neatsižvelgė į atsakovo argumentus ir pateiktus įrodymus, patvirtinančius, jog pareiškėjas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, nesiimdamas veiksmų, užtikrinančių siūlymų dėl licencijos išdavimo ar motyvuoto atsisakymo ją išduoti pateikimo iki gruodžio 1 d. Pabrėžta, jog VšĮ „Gamtos ateitis“ pirmą kartą į Agentūrą kreipėsi 2016 m. vasario 22 d., pateikė dokumentus, reikalingus pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo licencijai gauti, tačiau Agentūra ją 2016 m. spalio 19 d. raštu Nr. (27)-A4-10518 informavo apie licencijos neišdavimą. VšĮ „Gamtos ateitis“, pašalinusi nustatytus trūkumus, 2016 m. lapkričio 21 d. Agentūrai pateikė pakartotinį prašymą. Agentūra, gavusi tokį pakartotinį prašymą, turėjo imtis veiksmų šį prašymą išnagrinėti greičiau nei Licencijavimo taisyklių 23 punkte įtvirtintas 30 dienų terminas. Teismas susidariusią situaciją vertino formaliai, nesivadovavo viešojo administravimo principais, įtvirtintais VAĮ 3 straipsnyje, bei gero valdymo arba gero administravimo principu, įtvirtintu Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje;

13.2. Agentūrai 2016 m. lapkričio 29 d. pateikta sąlyginio pavedimo sutartis Nr. 8/5-1 buvo tokia pati kaip ir pateiktoji kartu su 2016 m. spalio 19 d. prašymu;

13.3. Teismas nepagrįstai pripažino, jog pareiškėjas gan operatyviai ėmėsi veiksmų klausimui dėl licencijos VšĮ „Gamtos ateitis“ išdavimo spręsti. Pažymėta, jog Licencijavimo komisijos posėdžio organizavimo 2016 m. lapkričio mėn. ėmėsi ne pareiškėjas, o kiti komisijos nariai. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjas būtų inicijavęs pavedimus ar siūlymus komisijos nariams dėl posėdžio datos ir laiko ar pan. Atsakovo nuomone, pareiškėjo veiksmai Išvadoje buvo pagrįstai pripažinti vilkinimu;

13.4. 30 dienų terminas, įtvirtintas Licencijavimo taisyklėse, yra nustatytas prašymui išnagrinėti ir Agentūros sprendimui dėl licencijos išdavimo ar neišdavimo priimti, o ne komisijai pateikti siūlymą Agentūros direktoriui;

13.5. Teismas neįsigilino į Išvados motyvus dėl nustatytos tarnybinio nusižengimo sudėties objektyviosios pusės;

13.6. Kilusiam ginčui aktualus „vieno langelio“ principo aspektas yra tas, jog viešojo administravimo subjektas turi savarankiškai atlikti informacijos surinkimą. Nagrinėjamu atveju prašoma sutartis jau buvo pateikta Agentūrai. Teismas nepagrįstai pritarė pareiškėjo argumentams, jog nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. situacija galėjo pasikeisti, t. y. minėta sutartis galėjo būti pakeista ar panaikinta, todėl nebuvo pagrindo Agentūrai pačiai ieškoti anksčiau pateiktos sutarties kopijos. Atsakovas pabrėžia, kad VšĮ „Gamtos ateitis“ kartu su pakartotiniu prašymu 2016 m. lapkričio 24 d. pateikė nurodytos sąlyginio pavedimo sutarties pakeitimą;

13.7. Pareiškėjas Licencijavimo komisijoje buvo nustatęs taisyklę, kad komisijos nariai dėl posėdžio nutarimų privalo balsuoti vienbalsiai, todėl aplinkybė, jog ginčui aktualiame protokole komisijos nariai balsavo vienbalsiai, nereiškia, kad jie balsavo laisva valia.

14. Pareiškėjas R. Š. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo: 1) nustatyti terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti; 2) atmesti apeliacinį skundą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su teismo išvadomis ir motyvais, pakartoja teismui jau išdėstytus argumentus ir atsako į apeliacinio skundo argumentus:

14.1. Apeliacinis skundas yra su trūkumais, kurie sprendžiant dėl jo priėmimo turėjo būti pašalinti: apeliaciniame skunde nėra suformuluotas apelianto prašymas (nenurodoma, koks naujas sprendimas turi būti priimtas), kartu su apeliaciniu skundu teikiami nauji įrodymai, nenurodant priežasčių, dėl ko šie įrodymai nepateikti pirmosios instancijos teismui, be to, atsakovas pažeidžia apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas ir to niekaip nemotyvuoja (apeliaciniame skunde nurodomos naujos aplinkybės, kurios nebuvo konstatuotos nei atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. kad pareiškėjo veiksmai pripažintini nepagrįsto vilkinimo veiksmais, kad pareiškėjas pažeidė viešojo administravimo principus, įtvirtintus VAĮ 3 straipsnyje, ir gero valdymo arba gero administravimo principus, įtvirtintus Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje, bei kad kyla abejonių dėl Licencijavimo komisijos balsavimo posėdžiuose laisva valia);

14.2. Atsakovas apeliaciniame skunde pakeitė savo poziciją ir jau pripažįsta, jog prašymas dėl licencijos išdavimo turėjo būti išnagrinėtas per 30 dienų nuo visų dokumentų pateikimo, nors ir tvirtina, kad VšĮ „Gamtos ateitis“ prašymas turėjo būti išnagrinėtas greičiau;

14.3. 2016 m. spalio 19 d. netenkinus VšĮ „Gamtos ateitis“ prašymo išduoti licenciją, administracinė procedūra buvo baigta, o sprendimas atsisakyti išduoti licenciją yra teisingas, kadangi ši įstaiga neatitinka Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo reikalavimų;

14.4. Byloje esanti medžiaga (be kita ko, susirašinėjimas elektroniniu paštu) patvirtina, kad pareiškėjas nevilkino klausimo sprendimo ir aktyviai dalyvavo svarstant VšĮ „Gamtos ateitis“ prašymą. Tai, kad posėdžio sušaukimą inicijavo kiti darbuotojai, tiesiogiai atsakingi už šio klausimo sprendimo paruošimą, nepaneigia fakto, kad būtent pareiškėjas organizavo Licencijavimo komisijos darbą ruošiant sprendimą dėl VšĮ „Gamtos ateitis“ prašymo;

14.5. Agentūros direktoriaus rezoliucija ir sprendimas tenkinti VšĮ „Gamtos ateitis“ prašymą buvo padaryti per 2 valandas nuo 2016 m. lapkričio 30 d. komisijos protokolo gavimo, todėl abejotina atsakovo argumentu apie poreikį Licencijavimo komisijos siūlymą parengti greičiau nei per 30 dienų, nes po to Agentūros direktorius dar turi priimti sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 15. Nagrinėjamos apeliacine tvarka administracinės bylos dalyką sudaro tarnybinės atsakomybės taikymo pareiškėjui teisėtumas ir pagrįstumas.

16. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino ir panaikino atsakovo 2017 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. AP-39, kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

17. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas neįvertino byloje tų duomenų ir argumentų, kurie patvirtina paraiškėjo neteisėtą veikimą, pasireiškusį teisės aktuose nustatytų veiksmų neatlikimu, užtikrinančių licencijos išdavimą VšĮ „Gamtos ateitis“ iki gruodžio 1 d., pažymi, kad pareiškėjas nesiėmė organizuoti posėdžio, pažeisdamas „vieno langelio“ principą iš VšĮ „Gamtos ateitis“ reikalavo papildomų duomenų, kurie jau buvo pateikti Agentūrai; pareiškėjas buvo nustatęs reikalavimą Licencijavimo komisijoje balsuoti vienbalsiai, tačiau toks balsavimas nereiškia, kad priimant sprendimus buvo balsuojama laisva valia.

18. Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

19. Pažymėtina, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria ji buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).

20. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas <...> yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis, kurioje turi būti atliktas išsamus visų galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, lėmusių nusižengimą, tyrimas. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka formaliai įvardyti teisės aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad jas pažeidė atitinkamas valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius valstybės tarnautojo galbūt padaryto nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje. Tai lemia, kad apie skiriamos tarnybinės nuobaudos pagrįstumą, tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir sudėtį sprendžiama vertinant atlikto tarnybinio patikrinimo medžiagą ir surašytą išvadą (žr., pvz., 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1614/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1934-146/2015, 2017 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-567-146/2017, 2018 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-952-520/2018).

21. Sprendžiant, ar skundžiamu Įsakymu paskirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-384/2013, 2018 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-662/2018).

22. Pažymėtina, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodomus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes, tačiau ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas, susijusias su valstybės tarnybos teisiniais santykiais, nuosekliai nurodo, jog įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių tarnautojui taikymo paprastai perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra jų silpnesnioji šalis, ypač dėl socialinių aspektų. Todėl viešojo administravimo subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui (žr., pvz., 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-360/2013).

23. Veikos – veiksmai ir / ar neveikimas, kuriuos nurodo atsakovas 2017 m. vasario 9 d. įsakyme Nr. AP-39 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ kaip pareiškėjo padarytus pažeidimus, įvardijami kaip nesiėmimas veiksmų, užtikrinančių siūlymų dėl licencijos išdavimo ar motyvuoto atsisakymo ją išduoti pateikimo pagal Licencijavimo komisijos darbo reglamento 5.2 papunktį iki gruodžio 1 d., ir nepagrįsto sprendimo priėmimas – sutikti kreiptis į VšĮ „Gamtos ateitis“ dėl papildomų dokumentų pateikimo, Agentūros 2016 m. lapkričio 28 d. rašto Nr. (27)-A4-11927 dėl kreipimosi į VšĮ „Gamtos ateitis“ derinimas, netinkamas vadovavimas Licencijavimo komisijos veiklai nenurodant išnagrinėti Agentūros turimų dokumentų, tokiais veiksmais pažeidžiant Agentūros darbo reglamento 43 punktą, Licencijavimo komisijos darbo reglamento 9, 10 punktus, Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 5 punkte, 7.1 ir 7.2 papunkčiuose nurodytas pareigas.

24. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Komisijos 2017 m. sausio 10 d. Išvadoje Nr. 128-1 nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas pažeidė Agentūros darbo reglamento 43 punktą, nes nesiėmė veiksmų, užtikrinančių siūlymų dėl licencijos išdavimo ar motyvuoto atsisakymo ją išduoti, ėmėsi papildomų, teisės aktuose nenumatytų veiksmų, kuriais galėjo sutrukdyti pateikti pasiūlymus dėl licencijos išdavimo, bei tai, kad pareiškėjas, nepagrįstai pritardamas sprendimui kreiptis į VšĮ „Gamtos ateitis“ dėl papildomų dokumentų pateikimo, netinkamai vadovavo Licencijavimo komisijos veiklai, ir pažeidė VAĮ įtvirtintą „vieno langelio“ principą, savo pareigybės aprašymo 5 punkte, 7.1, 7.2 papunkčiuose nurodytas pareigas, nustatė, kad pareiškėjas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nes VšĮ „Gamtos ateitis“, pateikusiai dokumentus mažiau negu 30 dienų iki įstatyme nustatyto termino, pačiai atitenka licencijos neišdavimo rizika; kad pareiškėjas operatyviai ėmėsi veiksmų prašymui išspręsti, buvo organizuoti Licencijavimo komisijos posėdžiai, papildomų dokumentų pareikalavimui vienbalsiai pritarė visa Licencijavimo komisija (žr. nutarties 10, 11 p.); teismas pažymėjo, kad ginčo sutarties buvo pareikalauta pagrįstai, nes situacija nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. galėjo pasikeisti.

25. Pareiškėjo Agentūros direktoriaus pavaduotojo pareigybės aprašymo 5 punkte nurodyta pareiga organizuoti ir kontroliuoti funkcijų įgyvendinimą atliekų licencijavimo srityje, 7.1 papunktyje nurodyta organizuoti ir koordinuoti pavaldžių administracijos padalinių darbą, 7.2 papunktyje nurodyta funkcija organizuoti ir koordinuoti pavaldžių administracijos padalinių veiklos planavimą. Agentūros darbo reglamento 43 punkte nustatyta, kad Agentūros direktoriaus ir jo pavaduotojų pavedimas (išskyrus pavedimus parengti atitinkamą teisės akto projektą) turi būti įvykdytas per jame nurodytą terminą ar per kituose teisės aktuose numatytą privalomą įvykdymo terminą. Tuo atveju, jei pavedimo įvykdymo terminas nėra nurodytas, jis turi būti įvykdytas per 20 darbo dienų nuo pavedimo gavimo dienos. Licencijavimo komisijos darbo reglamento 5.2 papunktyje nustatyta, kad komisija teikia Agentūros direktoriui siūlymus priimti sprendimus išduoti, atsisakyti išduoti licenciją, panaikinti licencijos galiojimą, tikslinti licencijos duomenis, išduoti jos dublikatą; 9 punkte nustatyta, kad komisijos darbui vadovauja pirmininkas; jei jis negali dalyvauti posėdyje – pirmininko pavaduotojas; 10 punkte nustatyta, kad komisijos pirmininkas atstovauja komisijai, šaukia jos posėdžius ir jiems vadovauja, organizuoja posėdžių darbotvarkės ir medžiagos parengimą.

26. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo pareigos organizuoti Licencijavimo komisijos posėdį iki gruodžio 1 d., t. y. iki Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo nurodytiems argumentams, kad minėta nuostata iš esmės sąlygoja, kad nauja organizacija, siekdama pradėti įgyvendinti ir laikytis licencijuojamos veiklos sąlygų kitais kalendoriniais metais, licenciją šiai veiklai turi gauti iki einamųjų metų gruodžio 1 dienos. Šis terminas įpareigoja pačią organizaciją, kuri siekia pradėti įgyvendinti ir laikytis licencijuojamos veiklos sąlygų kitais kalendoriniais metais, tinkamai parengti dokumentus ir pateikti juos Agentūrai nagrinėti per pakankamą laiko tarpą iki termino pabaigos, kad Agentūra turėtų galimybę priimti sprendimą dėl licencijos išdavimo iki gruodžio 1 d., ir negali būti vertinamas kaip besąlygiškas kituose teisės aktuose numatytas privalomas įvykdymo terminas Agentūros darbo reglamento 43 punkto prasme, nes toks aiškinimas nepagrįstai apribotų sprendimo dėl licencijos priėmimo procedūros trukmę bei galėtų būti kliūtimi objektyviai įvertinti tokio sprendimo priėmimui reikšmingas aplinkybes.

27. Apelianto nurodomos aplinkybės, kad VšĮ „Gamtos ateitis“ kreipimaisi dėl licencijos išdavimo buvo gauti kelis kartus – 2016 m. rugsėjo 23 d., spalio 14 d., lapkričio 21 d., lapkričio 24 d., lapkričio 29 d., savaime nereiškia, kad administracinė procedūra buvo vykdoma netinkamai, nes Agentūros 2016 m. spalio 19 d. sprendimu atsisakyta išduoti licenciją, o nauja administracinė procedūra buvo pradėta 2016 m. lapkričio 21 d. prašymo pagrindu. Remiantis Licencijavimo taisyklių 23 punktu, organizacijai pateikus prašymą ir visus reikiamus dokumentus licencijai gauti, licencijas išduodanti institucija per 30 dienų nuo jų gavimo juos išnagrinėja ir priima sprendimą išduoti ar atsisakyti išduoti licenciją. Pagal Agentūros darbo reglamento 43 punktą, direktoriaus ir jo pavaduotojų pavedimas, jei nėra nurodyta kitaip, turi būti įvykdytas per 20 darbo dienų. Netgi sutinkant su apelianto argumentu, kad gero viešojo administravimo principas reikalauja, jog Agentūra, gavusi pakartotinį prašymą, imtųsi veiksmų jį išnagrinėti greičiau, šiuo atveju nėra pagrindo pareiškėjo elgesį vertinti kaip neteisėtą nesiėmimą veiksmų organizuoti Licencijavimo komisijos posėdžius, užtikrinti Licencijavimo komisijos darbo reglamento 5.2 papunktyje numatytas funkcijas, nes Licencijavimo komisijos posėdžiai įvyko 2016 m. lapkričio 25 d., lapkričio 30 d., sprendimas buvo priimtas. Aplinkybė, kad pareiškėjas šiame posėdyje nedalyvavo asmeniškai dėl užimtumo ir nepritarė sprendimo priėmimui iš esmės, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog jis pažeidė Licencijavimo komisijos darbo reglamento 5.2 papunkčio reikalavimus, nes juose nustatytos Licencijavimo komisijos funkcijos, ar 9 punkto reikalavimus, numatančio, kad kai pirmininkas negali dalyvauti posėdyje – komisijos darbui vadovauja pirmininko pavaduotojas, ar 10 punkto reikalavimus (taip pat ir pareigybės aprašymo 5 punkto, 7.1 ir 7.2 papunkčių reikalavimus, žr. nutarties 25 p.), nes posėdžiai buvo organizuoti ir įvyko, ir aptariamu atveju nėra svarbu, kurie Licencijavimo komisijos nariai kokius konkrečius veiksmus atliko organizuojant posėdį (VšĮ „Gamtos ateitis“ 2016 m. lapkričio 30 d. raštas pareiškėjo nukreiptas komisijos narei J. B..).

28. Teisėjų kolegija nepagrįstu ir atmestinu laiko apelianto argumentą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo veiksmus dėl pareiškėjo pritarimo kreiptis į VšĮ „Gamtos ateitis“ dėl papildomų dokumentų pateikimo ir atitinkamo Agentūros 2016 m. lapkričio 28 d. rašto Nr. (27)-A4-11927 parengimo, nes tokiu būdu nepagrįstai susiaurinamas Licencijavimo taisyklių 24 punkto nuostatų taikymas. Teismo sprendime pagrįstai nurodyta, kad nuo 2016 m. spalio 14 d. iki 2016 m. lapkričio 24 d. galėjo pasikeisti situacija, gi atsakomybė už duomenų tikrumą atitenka Licencijavimo komisijai. Šiuo aspektu argumentai, kad buvo pažeistas „vieno langelio principas“, kad pareiškėjo veiksmai turi būti vertinami kaip vilkinimas, pareiškėjo pareigybės aprašymo 5 punkte, 7.1 ir 7.2 papunkčiuose nustatytų reikalavimų ar kitų Įsakyme nurodytų pareiškėjo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nevykdymas, yra nepagrįsti ir atmestini.

29. Atsakovas, apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, iš esmės nurodė tuos pačius argumentus, kurie buvo teikiami atsiliepime į apeliacinį skundą, jie visi iš esmės buvo įvertinti pirmosios instancijos teismo sprendime. Teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui ir byloje padarytoms išvadoms, nekartoja teismo sprendime išdėstytų motyvų, papildomai aptarusi atskirus apeliacinio skundo teiginius, susijusius su teismo atliktu aplinkybių byloje vertinimu, daro išvadą, kad pagrindų tenkinti apeliacinį skundą nėra. Apelianto argumentai dėl Licencijavimo komisijos narių balsavimo vienbalsiai, nes pareiškėjas buvo nustatęs tokią taisyklę, dėl Licencijavimo taisyklėse nustatytas 30 dienų termino paskirties (nustatytas ne komisijos, bet Agentūros direktoriaus sprendimui priimti), yra nauji, nebuvo teikiami Išvadoje, jie nepagrįstai plečia tarnybinio nusižengimo tyrimo ribas ir negali būti aptariami bei vertinami ginčo nagrinėjimo teisme metu.

30. Teisėjų kolegija, atmesdama apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą. Pareiškėjas, nesutikdamas su apeliaciniu skundu, teikė atsiliepimą į jį, už kurio parengimą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą – 1 028,50 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis skundas atmetamas, remdamasi ABTĮ 40 straipsnio 1 ir 5 dalimis, įvertinusi pareiškėjo prašymo pagrįstumą (pridedamas susitarimas su advokatu, sąskaita ir apmokėjimo kvitas, III t., b. l. 141) bei tai, kad patirtų išlaidų dydis neviršija rekomenduojamų, prašymą tenkina ir priteisia iš atsakovo pareiškėjui 1 028,50 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui R. Š. iš atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros 1 028,50 Eur (vieną tūkstantį dvidešimt aštuonis eurus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidoms, patirtoms bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Virginija Volskienė

Skirgailė Žalimienė