2025-05-07 Nr. AB-8072-3-62-3-00307-2025-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-418-520/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00307-2025-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gegužės 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Osterodė“ atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Osterodė“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Osterodė“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2025 m. sausio 6 d. aktą Nr. 04-2-5 „Dėl pastato-kavinės (duomenys neskelbtini)“; 2) panaikinti Administracijos pradinės versijos 2024 m. gruodžio 30 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 04-7-345, kuris pateiktas kartu su Administracijos 2025 m. sausio 6 d. aktu Nr. 04-2-5 „Dėl pastato-kavinės (duomenys neskelbtini)“; 3) panaikinti Administracijos 2025 m. sausio 20 d. aktą Nr. 04-2-40 „Dėl informacijos pateikimo ((duomenys neskelbtini))“; 4) panaikinti Administracijos taisytos versijos 2024 m. gruodžio 30 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. 04-7-345, kuris pateiktas kartu su Administracijos 2025 m. sausio 20 d. aktu Nr. 04-2-40 „Dėl informacijos pateikimo ((duomenys neskelbtini))“; 5) įpareigoti Administraciją atlikti iš naujo pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros patikrinimą.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. vasario 11 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Osterodė“ skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

Teismas nustatė, kad pareiškėjas prašo panaikinti aktus, kuriuose, jo vertinimu, netinkamai nustatytos faktinės aplinkybės dėl pastato techninės būklės priežiūros, pastato ir sklypo naudojimo tinkamumo, 2025 m. sausio 6 d. ir 2025 m. sausio 20 d. aktai yra išvestiniai ir paremti patikrinimo aktų versijomis, su kuriomis pareiškėjas nesutinka.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų, juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo, kai tai nėra susiję su pareiškėjo galbūt pažeistų materialiųjų teisių apgynimu teismo sprendimu, kad skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Teismas rėmėsi vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-428-602/2023, kurioje iš esmės buvo sprendžiama dėl analogiško skundo priimtinumo.

Teismas nurodė, kad pareiškėjas teigia, jog šioje byloje ginčijami aktai yra dalis Administracijos veiksmų, siekiant sutrukdyti kapitališkai remontuoti pareiškėjui priklausantį pastatą ir išsipirkti jam eksploatuoti reikalingą žemės sklypą; pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į teismą dėl Administracijos sprendimo nepritarti statybą leidžiančio dokumento išdavimui (administracinė byla Nr. eI3-5796-1247/2025).

Teismas nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su aktais, savo nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą (dėl statybos leidimo išdavimo ir (ar) dėl žemės sklypo išsipirkimo), jeigu mano, kad aktuose nurodyti faktai turėjo įtakos sprendimams priimti. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas UAB „Osterodė“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-288-492/2019 yra išaiškinęs, jog statinio techninės priežiūros patikrinimo aktai, kuriuose išdėstyti imperatyviai suformuluoti reikalavimai statinio savininkui, sukelia jam materialiuosius teisinius padarinius, todėl laikytini galutiniais aktais ir gali būti skundžiami administraciniam teismui. Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-377-556/2021 nagrinėjo ginčą dėl statinio techninės priežiūros patikrinimo akto, reikalaujančio naudoti statinį pagal registruotą naudojimo paskirtį, teisėtumo ir pagrįstumo. Jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas būtų laikęs, kad statinio techninės priežiūros patikrinimo aktai yra tarpiniai aktai, nesukeliantys materialiųjų teisinių padarinių ir negali būti atskirai skundžiami teismui, būtų nenagrinėjęs ginčo iš esmės, o būtų konstatavęs, jog ginčas nėra nagrinėtinas teisme, ir nutraukęs atitinkamą bylos dalį. Pareiškėjo įsitikinimu, statinio techninės priežiūros patikrinimo aktai, kuriuose nustatyti reikalavimai statinių savininkui, yra galutiniai aktai, sukeliantys materialiuosius teisinius padarinius ir gali būti atskirai skundžiami teismui.

Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-428-602/2023 kaip precedentu, nes Lietuvos administracinėje teisėje ir Lietuvos teisėje teisinių prievolių atsiradimas nėra siejamas išimtinai tik su asmens traukimu administracinėn ar kitokion teisinėn atsakomybėn, bet pripažįstama, jog asmenų teisinės prievolės atsiranda ir kitais atvejais bei pagrindais, o didžioji dalis administracinių nusižengimų bylų yra nagrinėjamos ne administraciniuose, o bendrosios kompetencijos teismuose. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką viešojo administravimo subjekto akte pagal atitinkamo viešojo administravimo subjekto kompetenciją imperatyviai išdėstyti reikalavimai (paliepimai) atlikti vienus ar kitus veiksmus yra vienareikšmiai vertinami kaip sukeliantys materialiuosius teisinius padarinius tokio akto adresatui. Pareiškėjas pažymi, kad jo atveju Administracija skundžiamuose patikrinimo aktuose yra pasisakiusi, jog pastatas nėra naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre registruotą paskirtį, ir yra įpareigojęs pareiškėją šį trūkumą ištaisyti, todėl reikšmingos bylos aplinkybės skiriasi nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-428-602/2023 nustatytų bylos aplinkybių, nes pastarosios bylos atveju statinio techninės priežiūros patikrinimo akte pastato naudojimas ne pagal registruotą paskirtį nebuvo nustatytas.

Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nuosekliai išaiškinęs, jog apie tai, ar sukelia ar nesukelia skundžiamas aktas materialiuosius teisinius padarinius, turi būti sprendžiama tik įvertinus konkrečias tos bylos faktines aplinkybes. Pareiškėjas teigia, kad nėra gavęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) 2024 m. lapkričio 20 d. rašto Nr. 1SD-91755-(15.3.48E), tačiau iš patikrinimo akto matyti, jog jame yra suformuluotas NŽT prašymas Administracijai „pagal kompetenciją suteikti išsamią informaciją ar valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), UAB „Osterodė“ nuosavybės teise priklausantis pastatas yra tinkamas naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį, apie jo naudojimą ir būklę“. Administracija vykdė ne planinį pastato būklės patikrinimą, o darė tai konkrečiu tikslu – atsakyti į NŽT iškeltą klausimą, NŽT nagrinėjant žemės sklypo pardavimo pareiškėjui prašymą. Teismas šių aplinkybių spręsdamas, ar byloje skundžiami aktai sukelia materialiuosius teisinius padarinius pareiškėjui, tinkamai neįvertino.

Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 21 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16.2.2 punkto nuostatomis ir pažymi, kad sprendžiant klausimus dėl valstybinės žemės pardavimo statiniams eksploatuoti, kompetencija įstatymais yra padalyta tarp institucijų – NŽT ir savivaldybių administracijų (ar kitų statinių techninę priežiūrą atliekančių institucijų), o statinio techninės priežiūros patikrinimą Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu atveju atlieka savivaldybių administracijos, tai yra savarankiškoji savivaldybių funkcija, todėl jos negali perimti jokia kita institucija, įskaitant ir NŽT. Pareiškėjas nurodo, kad pagal Taisyklių 16.2.2 punktą NŽT įgaliotas valstybės tarnautojas per 5 darbo dienas nuo duomenų apie patalpų ar pastatų naudojimą pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį pateikimo šiai tarnybai dienos priima sprendimą neparduoti valstybinės žemės sklypo (jo dalies). Teisės aktai nenumato NŽT galimybių kvestionuoti Administracijos aktų, priimtų statinių techninės priežiūros klausimu, bei spręsti klausimą kitaip, nei juose tai darė Administracija, todėl skundžiamuose aktuose Administracijai nustačius, kad pastatas nėra naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre registruotą paskirtį (maitinimo), be to, pateikus apie tai netikslią, neišsamią ir nevisapusišką informaciją, NŽT neturėtų jokio pasirinkimo, kaip vadovautis tokiais Administracijos aktais ir atsisakyti parduoti pareiškėjui pastatui eksploatuoti būtiną valstybinės žemės sklypą. Todėl, pareiškėjo vertinimu, skundžiami aktai šiuo atveju yra galutiniai individualūs administraciniai aktai ir sukelia materialiuosius teisinius padarinius pareiškėjui ir nepriklausomai nuo to, ar Administracija ateityje trauks ateityje pareiškėją administracinėn atsakomybėn dėl patikrinimo akte nustatytų pažeidimų ir jame nustatytų reikalavimų neįvykdymo, skundžiami aktai jau sukelia pareiškėjui materialiuosius teisinius padarinius, nes jų nenuginčijus valstybinės žemės sklypas pastatui eksploatuoti pareiškėjui negalės būti parduodamas.

Pareiškėjas teigia, kad nenuginčijus aktų NŽT sprendimas neparduoti pareiškėjui valstybinės žemės sklypo būtų teisėtas ir pagrįstas, o reikalavimai dėl byloje ginčijamų aktų panaikinimo teisme negalėtų būti reiškiami NŽT, nes juos priėmė ne NŽT, o Administracija, todėl ginčas dėl skundžiamų aktų teisėtumo ir pagrįstumo yra atskiras pareiškėjo ir Administracijos ginčas. Pareiškėjo vertinimu, dėl šių priežasčių teismas neteisėtai ir nepagrįstai sprendė, kad argumentus dėl skundžiamų aktų neteisėtumo ir nepagrįstumo pareiškėjas galėtų teikti byloje, kurioje reiškiant reikalavimus Administracijai ir NŽT būtų ginčijamas NŽT sprendimas neparduoti pareiškėjui valstybinės žemės sklypo.

Pareiškėjas pažymi, kad skundžiami aktai nėra statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrų dokumentai, todėl teismas nepagrįstai ir neteisėtai sprendė, jog argumentus dėl aktų teisėtumo ir pagrįstumo pareiškėjas galėtų teikti ginčydamas sprendimą dėl statybą leidžiančio dokumento neišdavimo.

Pareiškėjas nurodo, kad patikrinimo akte Administracija išdėstė pareiškėjui imperatyvius reikalavimus (įpareigojimus) pašalinti nustatytus pastato ir jo naudojimo trūkumus ir nustatė konkretų terminą – iki 2025 m. gruodžio 30 d, o skundžiami aktai įsigaliojo iš karto. Aktų nepanaikinus, juose išdėstyti imperatyvūs įpareigojimai galios ir pareiškėjas juos privalės vykdyti nepriklausomai nuo to, kada ir kaip bus galutinai išspręstas klausimas dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo ne aukciono tvarka pareiškėjui. Pareiškėjo vertinimu, dėl šių priežasčių skundžiami aktai teisinius padarinius pareiškėjui sukelia ir patys savarankiškai, todėl pareiškėjas neturi kitos galimybės kaip tik ginčyti juos teisme, o aktai, be kita ko, surašyti pažeidžiant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė priimti jo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Atskirojo skundo dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjo UAB „Osterodė“ skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (kai skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nustatęs, kad jo (pareiškėjo) skundžiami Administracijos aktai yra tarpinio konstatuojamojo pobūdžio, kurie pagal savo pobūdį nepriskirtini prie individualių teisės aktų, skųstinų administraciniam teismui, o pareiškėjas, nesutikdamas su šiais aktais, savo nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą (dėl statybos leidimo išdavimo ir (ar) dėl žemės sklypo išsipirkimo), jeigu mano, kad aktuose nurodyti faktai turėjo įtakos sprendimams priimti.

Pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundžiami Administracijos aktai sukelia jam teisines pasekmes, nes juose suformuluoti konkretūs įpareigojimai, jų nenuginčijus NŽT priims sprendimą, kuriuo atsisakys išnuomoti jam (pareiškėjui) valstybinės žemės sklypą, reikalingą pastatui eksploatuoti, be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-428-602/2023, nes bylų aplinkybės nėra tapačios, o pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-288-492/2019 ir 2021 m. vasario 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-377-556/2021 suformuotus precedentus tokio pobūdžio bylos nagrinėjamos administraciniuose teismuose.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjo skundžiamame 2024 m. gruodžio 30 d. statinio techninės priežiūros patikrinimo akte Nr. 04-7-345 (toliau – ir Aktas) Administracija, patikrinusi statinio, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Pastatas) naudotojo atliekamą statinio techninę priežiūrą, suformulavo tokius reikalavimus:

1) statinio techninę priežiūrą vykdyti pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47, 48, 50 ir 51 straipsnių reikalavimus ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“;

2) organizuoti tikrinimo metu pastebėtų (Akto 3 ir 43.3 p.) defektų šalinimą, taikyti vidaus patalpose susiformavusių plyšių stebėjimo priemones;

3) atsižvelgiant į nepasibaigusį administracinės bylos teisminį procesą dėl statybą leidžiančio dokumento gavimo pagal uždarosios akcinės bendrovės „D. A. R. studija“ 2024 m. birželį parengtą projektą „Maitinimo paskirties pastato (duomenys neskelbtini), kapitalinio remonto projektas“ Nr. 21/07/15-TP apie patikrinimo akte nustatytų reikalavimų vykdymo eigą raštu informuoti Administracijos filialą Centro seniūniją iki 2025 m. gruodžio 30 d. Akte taip pat nurodyta, kad pasibaigus statinio techninės priežiūros patikrinimo akto reikalavimų įgyvendinimo terminui, be atskiro pranešimo gali būti atliekama akto reikalavimų įgyvendinimo kontrolė.

Akto 3 punkte konstatuota, kad pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą daikto (Pastato) pagrindinę naudojimo paskirtį – maitinimo – patalpos nenaudojamos, statinio būklė įvertinta kaip patenkinama, 4 punkte pateiktas techninio prižiūrėtojo veiklos aprašymas ir įvertinimas, 4.3.3 punkte nurodyta, kad reikalingas pamatų, fasadų, vidaus patalpų skilusių sienų, nuogrindos, langų, įėjimo į statinį stogelio remontas. Akte, be kita ko, nurodyta pastaba, kad neplaninis statinio techninės priežiūros patikrinimas atliktas atsižvelgiant į Administracijoje NŽT raštu Nr. 1SD-91755-(15.3.48E) gautą prašymą „pagal kompetenciją suteikti išsamią informaciją ar valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), UAB „Osterodė“ nuosavybės teise priklausantis pastatas yra tinkamas naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą tiesioginę paskirtį, apie jo naudojimą ir būklę“.

Pareiškėjas skunde prašo panaikinti ir Administracijos 2025 m. sausio 6 d. aktą Nr. 04-2-5 „Dėl pastato-kavinės (duomenys neskelbtini)“, kuriame pateikta informacija apie atliktą pastato patikrinimą, pateiktas Aktas ir prašoma apie Akte nurodytų reikalavimų vykdymo eigą raštu informuoti Administracijos filialą Centro seniūniją iki Akte nurodyto termino, t. y. iki 2025 m. gruodžio 30 d. Pareiškėjas skunde taip pat prašo panaikinti Administracijos 2025 m. sausio 20 d. aktą Nr. 04-2-40 „Dėl informacijos pateikimo ((duomenys neskelbtini))“, kuriame atsakyta į pareiškėjo pastabas dėl Akto, nurodyta, kad Akto išvada dėl Pastato naudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą daikto pagrindinę naudojimo paskirtį – maitinimo, nekeičiama, pateikta patikslinta Akto versija, ištaisius technines klaidas. Pareiškėjas skunde suformulavo ir reikalavimą įpareigoti Administraciją Pastato techninės priežiūros patikrinimą atlikti iš naujo.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvados pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą, įtvirtinta ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje, gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra nurodytas sąrašas atvejų, kuriems esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą) nustato esant bent vieną iš šių atvejų, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vienas iš tokių atvejų – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, ne kartą yra nurodęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes (žr., pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011; kt.). Dėl to administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas skundų, prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015; kt.); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015; kt.).

Skundžiamo akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada, ar dėl akto gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-492/2020; kt.).

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010; kt.).

Nagrinėjamu atveju Aktas bei pataisytas Aktas buvo priimti Administracijai atliekant statinių naudojimo priežiūrą, t. y. įgyvendinant viešojo administravimo veiklą pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 21 punkte įtvirtintą savarankišką savivaldybių funkciją – statinių naudojimo priežiūrą įstatymų nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad statinių, nenurodytų šio straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose, naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus, taip pat ar naudojant statinius laikomasi architektūros kokybės gairių (Statybos įstatymo 49 str. 2 d.).

Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje yra išdėstytos viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisės. Pagal šio straipsnio 4 dalį viešojo administravimo subjektų, atliekančių statinio naudojimo priežiūrą, pareigūnai turi teisę reikalauti, kad statinio naudotojas pateiktų privalomuosius statinio techninės priežiūros dokumentus, nurodytus šio įstatymo 50 straipsnyje, su statinio paskirtimi susijusius ūkinės veiklos dokumentus, įrodančius, kad statinyje vykdoma veikla galima atitinkamai paskirties grupei priskirtuose statiniuose, kitus su statinio naudojimu susijusius dokumentus ir leistų atlikti jiems pavestas įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytas kitas statinio naudojimo priežiūros funkcijas.

Statinių naudojimo priežiūros atlikimo tvarką detaliai reglamentuoja Statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų Nekilnojamojo turto kadastro objektų (inžinerinių statinių) formavimo tvarka“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 (toliau – ir Reglamentas), pagal kurio 102.3 papunktį savivaldybių administracijos atlieka gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus išvardytus Reglamento 102.1 ir 102.2 papunkčiuose) statinių naudojimo priežiūrą. Pagal Reglamento 108 punktą statinio naudojimo priežiūros vykdytojas, tikrindamas naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, be kita ko, privalo apžiūrėjus statinį ar jo dalį, nustatyti: ar statinyje vykdoma veikla atitinka statinio paskirtį (108.4.1 p.), padaryti išvadas apie statinio techninę būklę ir jo techninę priežiūrą atsižvelgiant į 108.2.1–108.4.33 papunkčiuose nustatytus kriterijus (108.4.4 p.); surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą (Reglamento 8 priedas); jo 1 egzempliorių įteikti (nusiųsti) Naudotojui arba techniniam prižiūrėtojui, kitą saugoti Subjekte (108.5 p.); nustatyti reikalavimus trūkumams pašalinti (108.6 p.); kontroliuoti statinio techninės priežiūros patikrinimo akte įrašytų reikalavimų įvykdymą (108.7 p.).

Skundžiamu patikrinimo Aktu (taip pat pataisyta Akto versija) buvo nustatyta, kad Pastato patalpos naudojamos ne pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą daikto pagrindinę naudojimo paskirtį – maitinimo (pagal Reglamento 108.4.1 p. priežiūros vykdytojas, tikrindamas naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą privalo apžiūrėjęs statinį ar jo dalį, nustatyti ar statinyje vykdoma veikla atitinka statinio paskirtį); konstatuoti faktiniai Pastato defektai (Reglamento 108.4.4 p.), taip pat suformuluoti reikalavimai, kuriuos pareiškėjas, kaip Pastato savininkas ir naudotojas turi įvykdyti (Reglamento 108.6 p.), tačiau juo nebuvo realizuota nė viena iš Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje nustatytų viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisių, pavyzdžiui, nebuvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas (Statybos įstatymo 49 str. 3 d. 4 p.). Akcentuotina, kad Aktas (taip pat pataisyta Akto versija) atitinka Reglamento 8 priede patvirtintą formą.

Kaip minėta, administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų, juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo, kai tai nėra susiję su pareiškėjo galbūt pažeistų materialiųjų teisių apgynimu teismo sprendimu. Aktas pats savaime nesukelia teisinių pasekmių, t. y. tokių asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, kurie galėtų būti apginti administraciniame teisme. Pažymėtina, kad tokios praktikos dėl statinio techninės priežiūros patikrinimo aktų laikomasi ir kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (žr., pvz., 2022 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-576-822/2022; kt.). Administracinio nusižengimo bylos dėl statinio (jo patalpų) naudojimo pažeidžiant nustatytus reikalavimus ar kt. teisenoje turėtų būti sprendžiama, ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina teisės aktuose nustatytas statinio naudotojo pareigas, ar sprendimas dėl administracinės atsakomybės taikymo pareiškėjui (jei toks sprendimas bus priimtas) atitinka teisės aktų reikalavimus, be kita ko, yra pagrįstas tinkamai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o statybos techninės priežiūros patikrinimo aktas vertintinas kaip tarpinis viešojo administravimo subjekto aktas, kurio pagrįstumas būtų patikrinamas administracinio nusižengimo teisenos metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-575/2021; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-276-492/2021; kt.). Tokio pobūdžio byloje galėtų būti patikrintas ir įgaliotų savivaldybės administracijos atstovų veiksmų organizuojant ir vykdant statybos techninės priežiūros patikrinimą teisėtumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-285-492/2022; kt.).

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-428-602/2023, o turėjo remtis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-288-492/2019 ir 2021 m. vasario 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-377-556/2021 suformuotas precedentais. Gausioje ir nuoseklioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktai (t. y. tokie aktai, kaip kad šioje byloje prašo panaikinti pareiškėjas), kuriuose, be kita ko, suformuluoti ir reikalavimai statinių savininkams (valdytojams) pašalinti tikrinimų metų nustatytus statinių defektus, nėra laikomi sukeliančiais realias materialiąsias teisines pasekmes ir ginčo dėl tokių aktų panaikinimo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-575/2021; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-276-492/2021; 2021 m. balandžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-254-556/2021; 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-475-502/2021; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2816-602/2021; 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-285-492/2022; 2022 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-576-822/2022; 2022 m. liepos 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-556-520/2022; 2023 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-428-602/2023; 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-403-822/2024; kt.).

Pareiškėjas atskirajame skunde, vadovaudamasis Taisyklių 16.2.2 papunkčio nuostatomis, akcentuoja, kad jam skundžiami Administracijos aktai (būtent įrašas juose, kad Pastatas nenaudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą paskirtį) sukels teisines pasekmes valstybinės žemės sklypo pirkimo procedūroje, dėl to, jog jis yra pateikęs NŽT prašymą pirkti valstybinį žemės sklypą, o nenuginčijus šių aktų NŽT sprendimas, atsižvelgiant į Taisyklių nuostatas, neparduoti pareiškėjui valstybinės žemės sklypą būtų teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, susijusius su Administracijos aktų įtaka jo teisei įsigyti nuosavybėn valstybinį žemės sklypą (dėl nurodyto fakto, kad Pastatas nėra naudojamas pagal Nekilnojamojo turto registre registruotą paskirtį), iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3843-1088/2025 (teisminio proceso Nr. 2-69-3-00471-2025-1) pagal pareiškėjo ieškinį NŽT dėl administracinio akto pripažinimo negaliojančiu, įpareigojimo atlikti veiksmus, ieškiniu prašoma:

1) NŽT Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjo 2024 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 3VĮ-8223-(15.3.1 E.) pripažinti negaliojančiu nuo pat jo priėmimo momento;

2) NŽT Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 20 d. raštą Nr. 1SD-106483-(15.3.48 E.) pripažinti negaliojančiu nuo pat jo priėmimo momento; 3) įpareigoti NŽT iš naujo spręsti klausimą dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), pardavimo ne aukciono tvarka pareiškėjui. Minėtu įsakymu NŽT Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjas nusprendė pareiškėjui nepradėti 0,0234 ha kitos paskirties valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūros, kadangi žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje yra pradėta visuomenės poreikiams paėmimo procedūra, tuo tikslu rengiamas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo (sklypų) kultūros vertybių objektams (Vytauto parko kompleksas, Vokietijos konsulo rezidencijos pastatas, Kaune) suformavimo procedūra, kuria siekiama nustatyti tikslias kultūros paveldo objektui reikalingas ribas ir plotą ir pageidaujamą pirkti žemės sklypą numatyta paimti visuomenės poreikiams.

Minėtame 2024 m. gruodžio 20 d. rašte Nr. 1SD-106483-(15.3.48 E.) nurodoma, kad NŽT gautas pareiškėjo prašymas parduoti nuomojamą valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjas valdo 2018 m. birželio 1 d. nuomos sutarties pagrindu; NŽT Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius, atsižvelgdamas į nuomos sutarties 2 punktą, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas išnuomojamas 61 metams, skaičiuojant nuo sutarties sudarymo dienos, bet ne ilgiau, nei Kauno miesto savivaldybės tarybos 2008 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. T-214 bus pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, įvertinęs aplinkybę, kad žemės sklypas patenka į teritoriją, kurioje yra pradėta visuomenės poreikiams paėmimo procedūra, tuo tikslu rengiamas teritorijų planavimo dokumentas – žemės sklypo (sklypų) kultūros vertybių objektams (Vytauto parko kompleksas, Vokietijos konsulo rezidencijos pastatas, Kaune) suformavimo procedūra, NŽT Kauno apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus vedėjas priėmė 2024 m. gruodžio 19 d.

įsakymą Nr. 3VĮ-8223-(15.3.1 E.) nepradėti aptariamo žemės sklypo pardavimo procedūros.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir pareiškėjui išimties tvarka leisti ginčyti Aktą (taip pat pataisytą Akto versiją) vien dėl to, kad jame nurodyta pastaba, jog neplaninis statinio techninės priežiūros patikrinimas atliktas atsižvelgiant į Administracijoje NŽT raštu Nr. 1SD-91755-(15.3.48E) gautą prašymą (pagal bylos duomenis prašymas gautas 2024 m. lapkričio 20 d.), nes, kaip jau minėta, Aktas (taip pat patikslinta Akto versija) surašytas būtent pagal Reglamento 8 priede patvirtintą formą, priimtas Administracijai atliekant statinių naudojimo priežiūrą, jame užfiksuotos apžiūrėjus Pastatą nustatytos faktinės aplinkybės, kurias Administracija, kaip priežiūros vykdytojas, privalo patikrinti pagal Reglamento nuostatas (Reglamento 108 p.), o administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų, juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo. Jei pareiškėjui būtų atsisakyta parduoti valstybinį žemės sklypą dėl Administracijos pateiktų NŽT aktų Taisyklių nustatyta tvarka, pareiškėjas, ginčydamas NŽT atsisakymą parduoti jam (pareiškėjui) valstybinį žemę sklypą, galėtų ginčyti ir tokio pobūdžio Administracijos aktus, ginčydamas NŽT atsisakymą parduoti valstybinį žemės sklypą. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju šioje byloje skundžiamas Aktas (taip pat pataisyta Akto versija) (jo tam tikra dalis) pareiškėjui sukelia jo nurodomas teisines pasekmes.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos administracinių teismų praktikos, todėl pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Osterodė“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. vasario 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė