96a6118b-825d-4bce-bb77-b034dbc7cae5 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2-1514-241/2017Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00343-2017-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.4 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 21 d.Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė GasiÅ«nienė, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Ugneta“ atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1349-265/2017 pagal pareiÅ¡kėjos individualios įmonės „Taregas“ pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei UAB „Ugneta“.

Teismas n u s t a t ė : Ginčo esmė PareiÅ¡kėja IÄ® „Ugneta“ kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama iÅ¡kelti bankroto bylÄ UAB „Ugneta“.PareiÅ¡kime nurodė, kad atsakovė yra nemoki, negali atsiskaityti ne tik su ieÅ¡kove, tačiau ir kitais kreditoriais, todėl jai keltina bankroto byla. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. liepos 10 d. nutartimi iÅ¡kėlė UAB „Ugneta“ bankroto bylÄ , įmonės bankroto administratoriumi paskyrė V.

S.. Teismas nustatė, kad pagal atsakovės pateiktus finansinius dokumentus už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. UAB „Ugneta“ turi 247 379 Eur vertės turto (42 590 Eur sudaro ilgalaikis turtas (automobiliai Volkswagen Toureg, Škoda Superb ir BMW 730D), 204 789 Eur – trumpalaikis turtas), įmonės skolos sudaro 240 369 Eur, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos sudaro – 90 369 Eur; atsakovė nuosavybės teise registruoto nekilnojamojo turto neturi; 2017 m. balandžio 1 d.

įmonė turėjo keturias transporto priemones, iÅ¡ kurių tik dvi nuosavybės teise priklauso atsakovei; atsakovės skola Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui 2017 m. gegužės 18 d. buvo 4 519,09 Eur, 2017 m. liepos 5 d. – 4 917,65 Eur.Atsižvelgdamas į tai, kad automobilis BMW 730D nuosavybės teise priklauso UAB „Šiaulių banko lizingas“, o automobilis Å koda Superb nuosavybės teise priklauso „Swedbank lizingas“, UAB, spręsdamas klausimÄ dėl įmonės nemokumo, pirmosios instancijos teismas lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto neiÅ¡pirktos vertės, nepaisant to, kad Å¡is turtas yra įtraukas į įmonės balansÄ , nevertino kaip realaus įmonės turto.

Be to, atkreipė dėmesį, jog VÄ® „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro iÅ¡raÅ¡e nėra įregistruotas automobilis Volkswagen Toureg, kurį nurodo valdanti atsakovė.Vertindamas UAB „Ugneta“ trumpalaikį turtÄ , teismas darė iÅ¡vadÄ , jog atsakovės nurodoma 204 789 Eur trumpalaikio turto vertė neatitinka realios trumpalaikio turto vertės. Pažymėjo, kad nors atsakovė tvirtina, kad UAB „Desvalda“ jai skolinga 70 239,10 Eur, tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad 2016 m. balandžio 22 d.

Klaipėdos apygardos teismas priėmė sprendimÄ dėl UAB „Desvalda“ veiklos pabaigos. Taip pat teismas kritiÅ¡kai vertino atsakovės galimybes atgauti 23 062,86 Eur skolÄ iÅ¡ UAB „Šilo statyba“, kadangi Panevėžio apygardos teismas 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi UAB „Šilo statyba“ yra iÅ¡kelta bankroto byla. Pasisakydamas dėl įmonės įsipareigojimų ir mokėtinų sumų, pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad 2017 m. gegužės 31 d. įmonės kreditorių sÄ raÅ¡e pateikta informacija gali bÅ«ti netiksli.

Teismui abejonių kėlė ta aplinkybė, kad į kreditorių sÄ raÅ¡Ä nėra įtraukta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba (toliau – VSDFV), nors iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų matyti, jog atsakovė 2017 m. liepos 5 d. buvo skolinga VSD biudžetui 4 917,65 Eur. Teismas vertino į bylÄ pateiktÄ pelno (nuostolių) ataskaitÄ už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., pagal kuriÄ ataskaitinio laikotarpio metu įmonė turėjo 9 961 Eur pelnÄ , ir nustatė, kad Å¡ioje ataskaitoje nėra jokių duomenų apie praėjusius finansinius metus, todėl sprendė apie iÅ¡vados, kad įmonę užklupę finansiniai sunkumai yra laikino pobÅ«džio, negalimumÄ .

Vadovaudamasis nustatytomis aplinkybės, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovė yra nemoki, nes jos įsipareigojimai virÅ¡ija daugiau nei pusę turimo turto vertės, įmonė negali ir negalės laiku vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, todėl iÅ¡kėlė jai bankroto bylÄ . Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovė UAB „Ugneta“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – ieÅ¡kovės pareiÅ¡kimÄ atmesti.

Pateikia Å¡iuos esminius argumentus:IÅ¡ UAB „Ugneta“ į bylÄ pateikto 2017 m. gegužės 31 d. tarpinio balanso matyti, jog įmonė turi 247 379 Eur vertės turto, iÅ¡ kurio ilgalaikis turtas yra 42 590 Eur vertės. Ilgalaikį turtÄ sudaro keturi automobiliai: 2009 m. Volkswagen Touareg, 2015 m. Å koda Superb, 2007 m. BMW 730D, Audi ir VW Golf. Teismas nustatė, kad automobiliai Å koda Superb, VW Touareg ir BMW 730D nuosavybės teise priklauso lizingo bendrovėms, tačiau iÅ¡ su atskiruoju skundu pateikiamų dokumentų matyti, jog didžioji dalis lizingo įmokų jau yra sumokėta (Å koda Superb neiÅ¡pirkta turto vertė siekia 9 524,86 Eur, VW Touareg – 4 381,85 Eur, o BMW 730D – 3 830,71 Eur), todėl Å¡ie automobiliai nepagrįstai nebuvo vertinti kaip įmonės turtas.Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija, kad UAB „Ugneta“ 2017 m. gegužės 31 d. tarpiniame balanse nurodyta trumpalaikio turto vertė (204 789 Eur) neatitinka realios trumpalaikio turto vertės, nes daliai UAB „Ugneta“ skolininkų yra iÅ¡keltos bankroto bylos.

PrieÅ¡ingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, atsakovė tęsia veiklÄ bei tikisi atgauti didžiÄ jÄ dalį skolų iÅ¡ debitorių.IÅ¡ atsakovės pateikto kreditorių sÄ raÅ¡o matyti, jog 207 m. gegužės 31 d. įmonės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams suma siekė tik 47 945,86 Eur, likusios bendrovės skolos mokėjimo terminas dar nėra suėjęs. Taigi realiai UAB „Ugneta“ pradelstų įsipareigojimų suma kreditoriams (47 945,86 Eur) sudaro tik 19,38 proc. viso į balanso įraÅ¡yto turto vertės.Atsakovė yra moki įmonė, galinti vykdyti ir vykdanti savo finansinius įsipareigojimus, vykdanti veiklÄ ir gaunanti pajamų.

Paskutinį pusmetį įmonė dirbo pelningai (ataskaitinio laikotarpio metu turėjo 9 961 Eur pelnÄ ), tačiau Å¡iuo metu yra susidÅ«rusi su laikinais finansiniais sunkumais. Atsakovė su visais darbuotojais yra atsiskaičiusi, o įsiskolinimÄ VSDFV planuoja padengti artimiausiu metu. Nors skundžiamos nutarties priėmimo dienÄ teismas fiksavo skolos VSDFV padidėjimÄ nuo 4 519,09 Eur iki 4 917,65 Eur, tačiau po nutarties priėmimo su VSDFV buvo sudarytas susitarimas dėl skolos grÄ Å¾inimo dalimis pagal nustatytÄ grafikÄ .Tarp Å¡alių yra kilęs ginčas dėl pareiÅ¡kėjos kreditorinio reikalavimo dydžio ir atliktų darbų kokybės, todėl pareiÅ¡kėja po 2016 m. gruodžio 23 d. teismo įsakymo panaikinimo užuot kreipusis į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl skolos priteisimo, inicijavo bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ atsakovei pasinaudodama sudėtinga atsakovės finansine padėtimi.IeÅ¡kovė IÄ® „Tarega“ atsiliepime praÅ¡o atsakovės atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Pateikia Å¡iuos esminius argumentus:Atsakovės atskirajame skunde pateikti identiÅ¡ki argumentai tiems argumentams, kurie buvo pateikti ir atsakovės atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atsakovė viso proceso metu nesiėmė jokių priemonių paaiÅ¡kinti ir pagrįsti savo finansinę bÅ«klę, nors ne kartÄ buvo pateikta abejonių dėl atsakovės pateiktų duomenų pagrįstumo ir nurodomos finansinės padėties atitikimo realiai finansinei padėčiai. Atskirojo skundo teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais.Atsakovės ilgalaikį turtÄ sudaro 5 automobiliai, iÅ¡ kurių 3 yra lizinguojami.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog įmonės lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto neiÅ¡pirkta vertė, nepaisant to, kad Å¡is turtas yra įtrauktas į įmonės balansÄ , negali bÅ«ti vertinamas kaip realus įmonės turtas, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės mokumo. KritiÅ¡kai vertintinas apeliantės teiginys, kad didžioji dalis lizingo įmokų už automobilius jau yra sumokėta, kadangi su atskiruoju skundu pateikti dokumentai to nepatvirtina. Pirmosios instancijos teismas darė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovės nurodoma trumpalaikio turto vertė (204 789 Eur) neatitinka realios trumpalaikio turto vertės. Nors atsakovė nurodo, kad UAB „Desvalda“ atsakovei skolinga 70 239,10 Eur, tačiau Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu įmonė pripažinta pasibaigusia.

Galimybė atgauti          23 062,86 Eur iÅ¡ UAB „Šilo statyba“ taip pat vertintina kritiÅ¡kai, nes Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Å¡iai įmonei buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Taigi iÅ¡ atsakovės deklaruojamo turto ir gautinų sumų bÅ«tina atimti 93 301,96 Eur sumÄ . Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovė nepaaiÅ¡kino, kodėl susidaro 52 238,20 Eur skirtumas tarp balanse nurodytos per vienerius metus gautinos sumos ir debitorių žiniaraÅ¡tyje nurodytos sumos.Apeliantės teiginiai apie laikinus finansinius sunkumus yra nepagrįsti, nes nepateikti jokie duomenys apie realiai vykdomas sutartis, gaunamas pajamas.

Nors tarp šalių yra kilęs ginčas dėl ieškovės kreditorinio reikalavimo dydžio, tačiau pagal bylos duomenis atsakovė sutinka, jog yra skolinga ieškovei 14 455,41 Eur, tačiau net nuo 2016 m. vidurio nėra sumokėjusi net mažos dalies šio įsiskolinimo. Teismas k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Dėl naujų įrodymų priėmimo Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų teikimas (prašymas juos priimti) byloje negali būti savitikslis, t. y.

įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Jeigu įrodymas, atsižvelgiant į byloje surinktų kitų įrodymų visumÄ , neturi esminės reikÅ¡mės sprendžiant dėl iÅ¡vadų byloje ir jeigu jo pateikimas gali užvilkinti bylos nagrinėjimÄ , teismas turi teisę atsisakyti jį priimti (CPK 181 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2014; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015; kt.).Lietuvos apeliaciniam teismui tiek atsakovė, tiek ieÅ¡kovė pateikė naujus raÅ¡ytinius įrodymus.

Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė įmokų už automobilius Å koda Superb ir VW Touareg mokėjimo grafikus bei automobilio BMW 730D iÅ¡pirkimo apskaičiavimo pažymÄ . Å ie duomenys, apeliantės vertinimu, pagrindžia, kad didžioji dalis įmokų už lizinguojamus automobilius jau yra sumokėta, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai Å¡ių automobilių nevertino kaip įmonės turto. IeÅ¡kovė su atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ pateikė duomenis apie atsakovės skolÄ VSDFV, kurie, pasak ieÅ¡kovės, patvirtina, kad atsakovės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo biudžetui nuolat auga.

Priešinga šalis turėjo galimybę susipažinti ir pasisakyti dėl naujų įrodymų priėmimo bei vertinimo. Atsižvelgiant į tai, kad šie įrodymai yra susiję su byloje nagrinėjamu esminiu – atsakovės mokumo/nemokumo – klausimu, jų priėmimas apeliacinės instancijos teisme neužvilkins bylos nagrinėjimo, todėl nauji šalių pateikti rašytiniai įrodymai priimami ir vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Be to, atsakovė 2017 m. rugpjūčio 14 d.

Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė naujus įrodymus, kurių nebuvo bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme: 2017 m. rugpjūčio 14 d. Valstybinio socialinio draudimo įmokų už apdraustuosius įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo sutartį Nr. AD-33, VSDFV Klaipėdos skyriaus direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ dėl UAB „Ugneta“ įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo Nr. SDI-22 ir 2017 m. rugpjūčio 4 d. tarp UAB „Kerpita“ ir UAB „Ugneta“ sudarytÄ taikos sutartį.

Apeliantė praÅ¡o Å¡iuos naujus įrodymus priimti. Nauji dokumentai buvo sudaryti po skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo, tačiau jų atsiradimas priklausė ir nuo pačios atsakovės valios, todėl Å¡ie įrodymai vertintini kaip pateikti pavėluotai. Be to, jų priėmimas užvilkins bylos nagrinėjimÄ , nes turi bÅ«ti sudaryta galimybė ieÅ¡kovei susipažinti su naujais dokumentais ir pareikÅ¡ti savo nuomonę dėl jų vertinimo. Vertinant praÅ¡ymo dėl minėtų dokumentų priėmimo apeliacinės instancijos teisme pagrįstumÄ , atsižvelgtina ir į tai, jog nauji įrodymai, juos vertinant byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų kontekste, bet kuriuo atveju neturi esminės reikÅ¡mės teisingam nagrinėjamo klausimo iÅ¡sprendimui.

Esant nurodytoms aplinkybėms, minėtus atsakovės teikiamus naujus raÅ¡ytinius įrodymus atsisakytina priimti. Dėl bylos esmės Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties, kuria iÅ¡kelta atsakovės bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumus nustato Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – Ä®BÄ®). Bylos, kylančios iÅ¡ bankroto teisinių santykių, nagrinėjamos pagal bendrÄ sias civilinio proceso taisykles, iÅ¡skyrus iÅ¡imtis, kurias nustato CPK ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CPK 1 straipsnio 1 dalis).Pirmosios instancijos teismas konstatavo atsakovės nemokumÄ ir iÅ¡kėlė jai bankroto bylÄ .

Atsakovė nesutinka su tokiu jos (ne)mokumo įvertinimu ir atskirajame skunde nurodo, kad teismas į įmonės ilgalaikį turtÄ nepagrįstai neįtraukė lizinguojamų automobilių; iÅ¡ vertinto tarpinio balanso neteisingai nustatė trumpalaikio turto vertę; nepagrįstai neįvertino atsakovės pradelstų tik 47 945,86 Eur vertės įsipareigojimų; neatsižvelgė į atsakovės trumpalaikius finansinius sunkumus, į ieÅ¡kovės siekį paduotu ieÅ¡kiniu padaryti atsakovei spaudimÄ . Ä®monės bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindai numatyti Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje.

Bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;

2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Ä®statyme kaip vienas iÅ¡ savarankiÅ¡kų bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis).

Taigi, sprendžiant dėl atsakovės mokumo, svarbu nustatyti bendrÄ Ä¯monės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jo santykį su tikrÄ jÄ Ä¯monės turto verte. Pažymėtina, kad į balansÄ Ä¯raÅ¡ytas turtas turi realiai egzistuoti ir turi bÅ«ti nustatyta tikroji jo vertė.Teismų praktikoje pažymima, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kuriÄ mokumo pagrindimo naÅ¡ta perkeliama įmonei, kuriai praÅ¡oma iÅ¡kelti bankroto bylÄ (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, Ä®BÄ® 9 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-2184-798/2016; 2017 m. liepos 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1347-798/2017).

Taigi nagrinėjamu atveju mokumo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei UAB „Ugneta“.IÅ¡ atsakovės į bylÄ pateikto tarpinio balanso už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. matyti, kad įmonė nurodo turinti 42 590 Eur vertės ilgalaikio turto. Pagal atsakovės pateiktÄ 2017 m. gegužės 31 d. apyvartos žiniaraÅ¡tį ilgalaikį įmonės turtÄ sudaro automobiliai Volkswagen Toureg, Å koda Superb ir BMW (e. b. l. 75), kurie, kaip patvirtina bylos medžiaga, nuosavybės teise priklauso lizingo bendrovėms – UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir „Swedbank lizingas“ UAB.

Ginčo dėl Å¡ios aplinkybės nėra. Duomenų, kad atsakovei nuosavybės teise priklausytų koks nors nekilnojamasis turtas, byloje nėra. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad pagal teismų formuojamÄ praktikÄ lizingo objektai iki visiÅ¡ko jų iÅ¡pirkimo lizingo gavėjo balanse kaip turtas, jo valdomas nuosavybės teise, neapskaitytinas (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-566/2010; 2013 m. rugsėjo 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2134/2013; 2015 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-667-241/2015; 2015 m. gegužės 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-932-241/2015).

Ä®monės lizingo sutarčių pagrindu įsigyto turto neiÅ¡pirkta vertė, nepaisant to, kad Å¡is turtas yra įtrauktas į įmonės balansÄ , negali bÅ«ti vertinama kaip realus įmonės turtas, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės mokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1555/2010). Duomenų apie kitas atsakovei priklausančias transporto priemones byloje nėra, todėl darytina iÅ¡vada, kad atsakovė nepagrindė 42 590 Eur ilgalaikio turto vertės.KritiÅ¡kai vertintinas ir apeliantės teiginys, jog didžioji dalis įmokų už lizinguojamas transporto priemones yra sumokėtos.

Å io teiginio nepagrindžia su atskiruoju skundu pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai – įmokų už automobilius mokėjimo grafikai, iÅ¡ kurių matyti tik mėnesinės turto iÅ¡pirkimo įmokų ir palÅ«kanų sumos, tačiau jie nepatvirtina, jog įmokos yra tinkamai ir laiku mokamos. Pritartina ir pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai apie atsakovės tarpiniame balanse nurodytos trumpalaikio turto vertės (204 789 Eur) neatitikimÄ realiai įmonei priklausančio trumpalaikio turto vertei.Tarpiniame balanse nurodyta, kad atsakovei priklausančio trumpalaikio turto vertė yra 204 789 Eur, kuriÄ sudaro atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 3 550 Eur, per vienerius metus gautinos sumos – 201 238 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 Eur.

Jokių duomenų apie tai, kas konkrečiai sudaro 3 550 Eur sumÄ , į bylÄ nebuvo pateikta. IÅ¡ 2017 m. gegužės 31 d. apyvartos žiniaraščio (e. b. l.

73) spręstina, kad tarpiniame balanse nurodomas per vienerius metus gautinas sumas sudaro tik debitoriniai įsiskolinimai: UAB „Desvalda“ – 70 239,10 Eur, UAB „Šilo statyba“ – 23 062,86 Eur, UAB „Tilta“ – 7 000 Eur, UAB „Toluta“ – 35 092,30 Eur, UAB „Vansta“ – 13 607,54 Eur. Teismų praktikoje, vertinant trumpalaikio turto sudėtį, preziumuojama, kad įmonė faktiÅ¡kai nedisponuoja iÅ¡ debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų bÅ«ti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai iÅ¡siieÅ¡koti ir grÄ Å¾inti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1312-464/2015; 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1855-241/2016; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1443-823/2017).

Be to, pripažįstama, kad skolų susigrÄ Å¾inimas iÅ¡ debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1938/2014; 2015 m. liepos 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015).Nagrinėjamu atveju Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad iÅ¡ UAB „Desvalda“ atgauti 70 239,10 Eur nėra net teorinių galimybių, kadangi Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 22 d. sprendimu UAB „Desvalda“ pripažinta pasibaigusia, likviduota dėl bankroto ir iÅ¡registruotina iÅ¡ juridinių asmenų registro.

UAB „Šilo statyba“ Panevėžio apygardos teismo 2015 m. rugsėjo 4 d. nutartimi yra iÅ¡kelta bankroto byla, 2016 m. liepos 14 d. nutartimi įmonė pripažinta likviduojama, kas taip pat suponuoja iÅ¡vadÄ , jog galimybės atsakovei atgauti Å¡iÄ debitorinę skolÄ turi bÅ«ti vertinamos itin rezervuotai. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡ atsakovės deklaruojamo turto ir gautinų sumų atėmė   93 301,96 Eur. Nagrinėjamo klausimo kontekste papildomai įvertintina ir tai, kad atsakovė nepateikė jokių įrodymų apie realius bandymus iÅ¡siieÅ¡koti skolas ir iÅ¡ kitų jos nurodomų debitorių (CPK 178 straipsnis).

Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorines skolas, tokių įsipareigojimų suma paprastai neįskaitoma į realiÄ bendrovės turto vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2012; 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015; 2016 m. rugsėjo 29 d. civilinėje byloje Nr. 2-1855-241/2016). Be to, atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė viso bylos nagrinėjimo metu nepaaiÅ¡kino neatitikimo tarp tarpiniame balanse nurodytos per vienerius metus gautinos sumos – 201 238 Eur, ir skolininkų žiniaraÅ¡tyje nurodytos sumos.

Kaip jau ir buvo minėta, atsakovės pateiktame tarpiniame balanse nurodyta, kad per vienerius metus gautinos sumos, kurias, kaip matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų duomenų ir pačios atsakovės paaiÅ¡kinimų, sudaro tik debitoriniai įsiskolinimai, sudaro 201 238 Eur, tačiau 2017 m. gegužės 31 d. apyvartos žiniaraÅ¡tyje nurodyta debitorinių įsiskolinimų suma yra lygi tik 149 001,80 Eur (e. b. l. 73). Å io skirtumo, kurį sudaro 52 236,20 Eur, neįmanoma paaiÅ¡kinti remiantis atsakovės į bylÄ pateiktais duomenimis.

Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta spręstina, kad atsakovės turtÄ tuo atveju, net jeigu ir darytume prielaidÄ , jog iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ skolininkių UAB „Tilta“, UAB „Toluta“ ir UAB „Vansta“, nors ir mažai tikėtina, bet vis dėlto yra įmanomas, sudaro tik 59 220, 44 Eur (247 349 Eur – 42 590 Eur – 52 236,6 Eur – 70 239,10 – 23 062,86 Eur = 59 220,44 Eur). Atsakovė teigia, jog vykdo Å«kinę-komercinę veiklÄ , tačiau jokių įrodymų apie gautus užsakymus, realiai teikiamas paslaugas, vykdomus atsiskaitymus, gaunamas pajamas, sudaromas, sudarytas ir vykdomas sutartis nepateikė.

Tai leidžia abejoti Å¡io atsakovės teiginio pagrįstumu. Vien tai, jog 2017 m. gegužės 31 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad įmonės grynasis pelnas laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. sudaro 9 961 Eur, nepateikus duomenų apie praėjusių metų įmonės pelningumÄ , neleidžia daryti pagrįstos iÅ¡vados apie atsakovės galimybes toliau vykdyti sėkmingÄ veiklÄ . Å iame kontekste pažymėtina, kad finansinės atskaitomybės už 2016 metus atsakovė nėra pateikusi, kas leidžia spręsti apie atsakovės siekį slėpti savo tikrÄ jÄ turtinę padėtį.

Bet kuriuo atveju pasisakydamas aptariamu aspektu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ir bankrutuojanti įmonė gali tęsti Å«kinę komercinę veiklÄ , o gavus pakankamai pajamų, atsiskaičius su visais kreditoriais ir bankroto administratoriui pateikus teismui tai įrodančius dokumentus, atsirastų pagrindas nutraukti įmonės bankroto bylÄ pagal Ä®BÄ® 27 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ .Tarpinio atsakovės balanso už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. duomenys patvirtina, kad atsakovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 240 369 Eur (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 90 369 Eur, po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 150 000 Eur).

Atsakovė atskirajame skunde tvirtina, kad pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudaro tik 47 945,86 Eur. Vertindamas atsakovės įsipareigojimus ir mokėtinas sumas, pirmosios instancijos teismas darė iÅ¡vadÄ , kad atsakovės kreditorių sÄ raÅ¡e pateikta informacija apie pradelstus tik 47 945,86 Eur vertės įsipareigojimus gali bÅ«ti netiksli. TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas argumentavo tuo, kad į pateiktÄ kreditorių sÄ raÅ¡Ä atsakovė nebuvo įtraukusi VSDFV. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo argumentu negali sutikti, kadangi akivaizdu, kad į kreditorių sÄ raÅ¡Ä VSDFV buvo įtraukta (e. b. l. 74).

Nesant kitų objektyvių duomenų, leidžiančių abejoti atsakovės pateikto kreditorių sÄ raÅ¡o patikimumu, pirmosios instancijos teismo prielaida, kad 2017 m. gegužės 31 d. įmonės kreditorių sÄ raÅ¡e pateikta informacija nėra tiksli, negali bÅ«ti vertinama kaip pagrįsta, tačiau bet kuriuo atveju tai nedaro jokios įtakos teismo iÅ¡vados, kad atsakovė yra nemoki, pagrįstumui, kadangi akivaizdu, jog pradelsti įmonės įsipareigojimai (47 945,86 Eur) virÅ¡ija pusę jos turto vertės (59 220, 44 Eur).

Kiti atskirojo skundo motyvai neturi esminės teisinės reikÅ¡mės tinkamam klausimo dėl bankroto bylos atsakovei iÅ¡kėlimo iÅ¡nagrinėjimui, todėl teismas dėl jų atskirai nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ ar apeliacinės instancijos teismui iÅ¡samiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).Apibendrinus iÅ¡dėstytų aplinkybių visumÄ , darytina iÅ¡vada, jog byloje nėra patikimų ir objektyvių duomenų bei įrodymų, kurie pagrįstų atsakovės veiklos realumÄ , pelningumÄ ir pajėgumÄ jÄ ateityje tęsti, gerinant finansinius rodiklius, arba atsakovės turimÄ pakankamÄ likvidų turtÄ , iÅ¡ kurio realiai gali bÅ«ti patenkinti jos kreditorių reikalavimai, todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada apie atsakovės nemokumÄ ir pagrindo kelti jai bankroto bylÄ egzistavimÄ yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnis).

Apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nenurodė ir nepateikė duomenų, paneigiančių tokios iÅ¡vados pagrįstumÄ , todėl atsakovės atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                                                      Danutė Gasiūnienė