2021-06-23 Nr. AB-13407-3-63-3-02775-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1728-492/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02775-2019-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3; 18.6.1.5; 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos H. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos H. L. patikslintą skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Solgenas“, V. Ž., P. S.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja H. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su patikslintu skundu, kuriame prašė: 1) įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją (toliau – ir atsakovas, Administracija) per 30 dienų atlikti (duomenys neskelbtini) gatvės dalies kadastrinius matavimus prie (duomenys neskelbtini) teritorijoje, esančioje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, pravažiavimui link žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nustatant (duomenys neskelbtini) gatvės ribas tarp raudonųjų linijų 12 metrų, pravažiavimo plotį link žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagal žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietinę gretimybę nustatant 5 metrus; 2) įpareigoti atsakovą per 30 dienų atlikti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106 punkte nurodytus veiksmus, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyrius galėtų priimti sprendimą atkūrimui natūra; 3) panaikinti atsakovo 2019 m. lapkričio 20 d. sprendimą Nr. (8.6)D3-L-1769r-1776r-3581 „Dėl laisvos (neužstatytos) žemės“ (toliau – ir Sprendimas); 4) įpareigoti atsakovą per 30 dienų atlikti naujus (duomenys neskelbtini) gatvės matavimus pagal galiojantį Detalųjį planą, kuriame nustatyta D kategorija (duomenys neskelbtini) gatvei, raudonos linijos 20 metrų, tikslinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turo išrašą Nr. 44/1123718; 5) įpareigoti atsakovą per 30 dienų atlikti Tvarkos 106 punkte nurodytus veiksmus, kad NŽT Palangos skyrius galėtų priimti sprendimą atkūrimui natūra.

2. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. birželio 4 d. nutartimi priėmė pareiškėjos patikslintą skundą dėl atsakovo Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (iš naujo išnagrinėti 2019 m. spalio 23 d. ir 2019 m. spalio 24 d. prašymus). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. vasario 26 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. sausio 16 d. nutartį paliko nepakeistą.

3. Pareiškėja patikslintame skunde nurodė, kad siekia apginti savo pažeistas teises į nuosavybę dėl neteisėto viešojo administravimo subjekto veikimo vienu atveju ir kitu atveju dėl neveikimo, nes užkertamas kelias atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų P. V.-G. ir J. G. iki nacionalizacijos valdytą žemę, kuri yra neužstatyta ir galėtų būti grąžintą natūra, jei Sprendimas būtų panaikintas ir atsakovas būtų įpareigotas atlikti jam pavestas funkcijas.

4. Pareiškėja paaiškino, kad pateikė prašymus „Dėl laisvos neužstatytos žemės“ atsakovui, kuriuose prašė, jog prie prašymuose pavaizduotose schemose nurodytas plotas būtų pažymėtas kaip laisva (neužstatyta) žemė buvusių savininkų posesijoje, siekiant, kad NŽT Palangos skyrius atkurtų nuosavybės teises natūra. Atsakovas negali nustatyti, ar yra laisvos (neužstatytos) žemės buvusių savininkų posesijoje, kurią galima būtų atkurti natūra. Atsakovas Sprendime nenurodo kadastrinių matavimų atlikimo laiko, kas parodo jo neveikimą. 2019 m. spalio 23 d. prašyme aiškiai išdėstyti reikalavimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nes yra prašoma pažymėti valstybinę žemę buvusių savininkų posesijoje kaip laisvą (neužstatytą), tokie veiksmai yra reglamentuoti Tvarkoje, o būtent 106 punkte. Atsakovas nevykdo jam pavestų funkcijų teritorijų planavimo srityje ir pažeidžia Tvarkos nuostatas. Tokiais atsakovo veiksmais nuosavybės teisių atkūrimas, prasidėjęs su Nepriklausomybės atkūrimu, vilkinamas, dėl ko NŽT negali atkurti natūra nacionalizuotos nuosavybės.

5. Pareiškėja pažymėjo, kad neturėdama specialių teritorijų planavimo žinių, išnagrinėjusi viešai prieinamus ortofotografinius Lietuvos žemėlapius bei nuvykusi į vietą, nustatė, kad yra laisvo ploto. Atsakovas turi visą informaciją, susijusia su teritorijų planavimo dokumentais, ir gali pamatuoti, tačiau dėl galimai subjektyvių priežasčių tokie veiksmai neatlikti. Teritorija, kurią siekiama atsikurti natūra, yra pagalbinių D kategorijos gatvių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirta ir akligatvis-pravažiavimas link žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagal žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietinę gretimybę bei akligatvis-pravažiavimas į žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Greitis tokiame kelyje siekia 20 km/h, todėl plotis tarp gatvės raudonų linijų gali būti mažesnis pagal statybos techninį reglamentą STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ (toliau – ir STR 2.06.04:2014). Pravažiavimu link (duomenys neskelbtini) naudojasi tik dviejų žemės sklypų savininkai, t. y. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis STR 2.06.04:2014 gali būti numatomas 5 metrų plotas tarp raudonų linijų. Pravažiavimu link (duomenys neskelbtini) naudojasi didesnis žemės sklypų savininkų skaičius, taip pat pravažiavimo vakarinėje dalyje yra didelis plotas nesuformuotos valstybinės žemės, todėl tikėtina pravažiavimas bus reikalingas didesniam automobilių srautui, todėl pagal STR 2.06.04:2014 galėtų būti nustatomas 12 m plotas tarp raudonų linijų.

6. Pareiškėja Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) išaiškinimų kontekste nurodė, kad nustačius pagal STR 2.06.04:2014 gatvės elementams įrengti infrastruktūros koridorių (duomenys neskelbtini) gatvės plotį tarp gatvės raudonųjų linijų 5 metrus pravažiavimui link žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pagal žemės sklypo (duomenys neskelbtini) pietinę gretimybę bei akligatviui-pravažiavimui į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) – 12 metrų tarp raudonų linijų, būtų užtikrintas pakankamas poreikis gyventojų susisiekimui akligatvyje esantiems sklypams ir būtų užtikrinama pareiškėjos teisė į nuosavybę, taigi išlaikyta pusiausvyra tarp nuosavybės teisių atkūrimo ir visuomenės interesų.

7. Pareiškėja akcentavo, kad atsakovas 2009 metais registravo VĮ Registrų centre Sprendimo priede nurodyto dydžio sklypą (duomenys neskelbtini) gatvei, negaliojant jokiam detaliajam planui, taip pat neteisėtai priskiriant ir dalį pareiškėjos natūrinės žemės. Tokie veiksmai prieštaravo tuo metu galiojančiam Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 5, 12, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymui Nr. IX-832. Savivaldybė neįvertino nuosavybės teisių atkūrimo. Atsakovui 2018 m. liepos 3 d. patvirtinant Detalųjį planą, išreiškiamas aiškus visuomenės poreikis (duomenys neskelbtini) gatvei, kaip D kategorijos gatvei, ir gatvės raudonas linijas nustatant 20 metrų.

8. Atsakovas Administracija atsiliepime į patikslintą skundą prašė patikslintą skundą atmesti.

9. Atsakovas nurodė, kad sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, rytinėje dalyje natūroje nuo tarybinių laikų yra (duomenys neskelbtini) gatvės dalis (nors ji ir nėra registruota nekilnojamojo turto registre), kuria pagrinde naudojasi (duomenys neskelbtini) sklypo ir pastatų savininkai. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ties (duomenys neskelbtini) sklypu (duomenys neskelbtini) gatvę nuo 35 metrų reikėtų susiaurinti iki 12 metrų, nes ši (duomenys neskelbtini) gatvės teritorija yra pramoninėje miesto dalyje, kurioje daugiausia važinėja įvairių įmonių sunkiasvoris transportas. Atsakovas pradėjo rengti Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialųjį planą, todėl tik parengus minėtą planą ir kelią įregistravus Nekilnojamojo turto registre, paaiškės, ar yra galimybė grąžinti natūra kelių metrų juostą palei kelią. Sklypo (duomenys neskelbtini) pietinėje pusėje esančią žemę nėra galimybės grąžinti natūra, nes joje stovi dalis (duomenys neskelbtini) pastato, t. y. dalis pastato (duomenys neskelbtini) yra už sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. (duomenys neskelbtini) pastato savininkai kreipėsi į Administraciją dėl valstybinės žemės, ant kurios stovi (duomenys neskelbtini) pastatas, prisijungimo. Atsakovas 2020 m. sausio 21 d. raštu kreipėsi į NŽT išaiškinimo: ar pretendentai, ar (duomenys neskelbtini) pastato savininkas turi pirmumo teisę į įsiterpusią valstybinę žemę.

10. Atsakovas teigė, jog pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad ties (duomenys neskelbtini) sklypu, pietinėje pusėje esantis kelias turi būti susiaurintas iki 5 metrų. Pagal STR 2.06.04:2014 33 punktą ir 10 lentelę D minimalus 5 metrų atstumas taikomas tik esamose urbanizuotose, kompaktiškai vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais užstatytose teritorijose ir senamiesčiuose. (duomenys neskelbtini) sklypo pietinėje pusėje esantis kelias nėra nei kompaktiškai vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais užstatyta teritorija, nei senamiestis, todėl nėra pagrindo kelią, kuriuo važinėja ir turi prasilenkti sunkvežimiai, susiaurinti iki 5 metrų pločio. 2019 m. spalio 29 d. prašymu pareiškėja reikalauja natūra grąžinti žemę, kuri yra užimta registre registruota (duomenys neskelbtini) gatve, todėl šis reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas.

11. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į patikslintą skundą prašė įvertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios bus įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymais.

12. Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir VSĮ) 6 straipsnio 19 punkte įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste nurodė, kad priims sprendimą atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų P. V.-G. ir J. G. iki nacionalizacijos turėtą žemę, vadovaudamasis Administracijos direktoriaus patvirtinta informacija apie laisvą (neužstatytą) žemę.

II. 13. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. birželio 4 d. sprendimu pareiškėjos patikslintą skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėja prašymais „Dėl laisvos neužstatytos žemės“ kreipėsi į atsakovą, kuriais buvo prašoma: 1) pateiktoje preliminarioje laisvos neužstatytos žemės schemoje nurodytą plotą, esantį prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos vakarinėje dalyje, buvusių savininkų P. V.-G. ir J. G. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje pažymėti kaip laisvą neužstatytą natūra grąžinamą žemę; 2) pateiktoje preliminarioje laisvos neužstatytos žemės schemoje nurodytą plotą, esantį (duomenys neskelbtini) gatvės vakarinėje pusėje greta žemės sklypų (duomenys neskelbtini), buvusių savininkų P. V.-G. ir J. G. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje pažymėti kaip laisvą neužstatytą natūra grąžinamą žemę. Atsakovas į prašymus atsakė vienu raštu – ginčijamu Sprendimu, kuriame pateikė informaciją, jog teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gretimybėje, patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės ribas, kurios 2009 metais įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl šioje teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Dėl kito pareiškėjos prašymo nurodė, kad tik parengus kadastrinius matavimus ir juos įregistravus Nekilnojamojo turto registre, bus galima nustatyti, ar pareiškėjos prašomoje teritorijoje yra laisvos (neužstatytos) žemės.

15. Teismas vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Konstitucinio Teismo, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) išaiškinimais dėl teisės atkurti nuosavybę, Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 12 straipsnyje, Tvarkos 1061 punkte įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir atkreipė dėmesį, jog Atkūrimo įstatymas nenumatė ir nenumato galimybės atkurti nuosavybės teises natūra į miestams iki 1995 m. birželio 1 d. priskirtą užstatytą žemę, kuri pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį visuomet buvo laikoma valstybės išperkama žeme. Žemės sklypas gali būti laikomas užstatytu, jeigu jame yra statinio sąvoką atitinkantis nekilnojamasis daiktas, kurio eksploatacijai žemės sklypas yra naudojamas. Jeigu inžineriniai tinklai žemės sklypu nutiesti kituose sklypuose esantiems objektams ar objektams, kurie bus statomi tame sklype, aptarnauti, dažniausiai tokį žemės sklypą galima naudoti pagal paskirtį (nustačius atitinkamus nuosavybės teisės suvaržymus ar servitutus), todėl sklypas negali būti laikomas užstatytu ir negrąžinamu (neatkuriama nuosavybės teisė) buvusiems savininkams. Ką laikyti užstatyta žeme, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į individualias aplinkybes, tačiau bet kokiu atveju apie tai, užstatyta žemė ar ne, sprendžiama pagal du kriterijus – faktinį ir teisinį. Pirma, žemės sklype turi būti statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų. Antra, šie statiniai ar kitokie nekilnojamieji daiktai turi būti pastatyti (įrengti) teisės aktų nustatyta tvarka. Nustačius, kad žemės sklype yra teisėtai pastatytų statinių ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, kuriems naudojamas žemės sklypas, ir tokio sklypo naudojimas pagal kitą paskirtį nėra galimas, sklypas laikytinas užstatytu.

16. Teismas iš Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo nustatė, kad pareiškėja prašo laisva neužstatyta natūra grąžinama žeme pažymėti teritoriją ((duomenys neskelbtini) g. vakarinė pusė, greta žemės sklypų (duomenys neskelbtini)), kuri nuo 2009 m. gegužės 27 d. registre yra registruota kaip susisiekimo komunikacija – (duomenys neskelbtini) gatvė. Ši teritorijos dalis yra užstatyta ir tokios žemės Atkūrimo įstatymas nepriskiria žemei, į kurią nuosavybės teisės miesto teritorijoje gali būti atkuriamos natūra.

17. Teismas dėl teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankirtos vakarinėje dalyje pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog aiškinant Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkto nuostatas dėl reikalavimo, kad valstybės išperkama žemė yra ta, kuri priskirta įstatyme nurodytiems objektams pagal patvirtintus detaliuosius planus, būtina taikyti teleologinį teisės aiškinimo metodą, kuriuo remiantis daroma išvada, kad įstatymo leidėjas, pasinaudodamas jam suteiktomis teisėmis nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas bei tvarką, siekdamas užtikrinti visuomenės poreikius, t. y. visos visuomenės ar jos dalies interesus, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, neturėjo tikslo tokia formuluote įtvirtinti visų nesuplanuotų teritorijų kaip laisvos (neužstatytos) žemės, kuri gali būti grąžinama natūra, statusą, o tik apibrėžė, kad žemės poreikis visuomenei patvirtinamas vieninteliu įstatyme nustatytu teisiniu pagrindu – įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) miesto žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu, kad tai, ar žemė turi būti grąžinta natūra, ar išperkama, lemia ne detaliojo plano buvimas ar nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei, ir ar ši žemė laisva.

18. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog Administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. A1-997 rengiamas bendra tvarka Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialusis planas, o 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A1-59 patvirtinta Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano darbų programa. Teismas sutiko su atsakovu, jog tik parengus specialųjį planą ir kelią įregistravus Nekilnojamojo turto registre, paaiškės, ar yra galimybė grąžinti natūra kelių metrų juostą palei kelią. Be to, byloje esantys duomenys (Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 13 d. sutikimas rengti detalųjį planą, NŽT Palangos skyriaus 2020 m. sausio 13 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas, 2020 m. sausio 15 d. prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, 2019 m. balandžio 12 d. Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašas) parvirtina, kad ant sklypo (duomenys neskelbtini) pietinės pusės stovi dalis (duomenys neskelbtini) pastato, kurio savininkai yra kreipęsi į Administraciją dėl valstybinės žemės, ant kurios stovi (duomenys neskelbtini) pastatas, prisijungimo. Pradėtos procedūros suponuoja išvadą, jog ginčijamo Sprendimo priėmimo metu nebuvo galimybės grąžinti natūra žemę, esančią sklypo (duomenys neskelbtini) pietinėje pusėje.

19. Teismas akcentavo, kad Administracijos direktorius Tvarkos 1061 punkte nurodytus veiksmus atlieka tik esant žemėtvarkos skyriaus prašymui ir pateiktai medžiagai. Nagrinėjamu atveju ne NŽT kreipėsi į Administraciją dėl Tvarkos 1061 punkte įtvirtintų savivaldybės kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo, o pati pareiškėja, kuri pretenduoja atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų žemę. Tačiau nuosavybės teisių atkūrimo proceso sėkmingam užbaigimui reikalingas visų jame dalyvaujančių subjektų tinkamas teisių ir pareigų vykdymas. Pareiškėja pirmiausia turėjo kreiptis į žemėtvarkos skyrių, prašant, vadovaujantis Tvarkos 106 ir 1061 punktais, teikti prašymą Administracijai dėl laisvos (neužstatytos) žemės.

20. Teismas vertino, kad ginčijamas Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus – yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

21. Teismas pažymėjo, kad teismo sprendimas nepaneigia pareiškėjos teisės inicijuoti procedūrą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, t. y. kreiptis į žemėtvarkos skyrių, prašant, vadovaujantis Tvarkos 106 ir 1061 punktais, teikti prašymą savivaldybei dėl laisvos (neužstatytos) žemės.

22. Teismas, pripažinęs, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atmetė išvestinį patikslinto skundo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. spalio 23 d. ir 2019 m. spalio 24 d. prašymus.

III. 23. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

24. Dėl (duomenys neskelbtini) pietinės dalies pločio ir žemės priskyrimo ginčo statiniui pareiškėja pabrėžia, kad statinys yra registruotas kaip esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini), todėl jam papildoma žemė eksploatacijai ir aptarnavimui nereikalinga. Proceso dalyviai nepagrindžia aplinkybių dėl statinio dalies buvimo pareiškėjos natūrinėje žemėje teisėtumo. Teismas neužtikrino bylai reikšmingų įrodymų išreikalavimo iš atsakovo. Administracija pateikė tik statybos leidimą, o žemės sklypo plano nepateikė. Teismo pateiktas įrodymų vertinimas yra neteisėtas, nes dėl nuosavybės teisių atkūrimo pareiškėja kreipėsi 2019 m. spalio 23 d., o prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo pertvarkymo projektą UAB „Solgenas“ atsakovui pateikė tik po to, kai buvo nustatytas pažeidimas ir fiksuotas 2020 m. sausio 13 d. NŽT Palangos skyriaus, o Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 13 d. sutikimas rengti detalųjį planą nerealizuotas, t. y. detalusis planas nepradėtas rengti. Nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių statinio buvimo teisėtumą už sklypo ribos, nes statybos leidimas įrodo, kad statinys privalėjo būti pastatytas sklype (duomenys neskelbtini).

25. Pareiškėjos teigimu, ginčijamu teismo sprendimu mėginama įteisinti galimai neteisėtus UAB „Solgenas“ veiksmus, nes ginčo statinys registruotas Nekilnojamojo turto registre kaip esantis žemės sklype (duomenys neskelbtini), o tai, kad atsakovas nepateikė žemės sklypo plano, nors to reikalavo teismas, galėtų būti vertinama kaip galimas nusikalstamos veikos dangstymas, siekiant užvaldyti svetimą turtą. Jei būtų į bylą pateiktas žemės sklypo planas, nekiltų klausimas dėl galimai neteisėtų veiksmų bei galimo dokumentų klastojimo. Nesant šio dokumento, negali būti įvertinta, ar UAB „Solgenas“ priklausančio ginčo statinio dalis yra teisėtai registruota viešajame registre, nes pagal pateiktą byloje statinio statybos leidimą statinys turėjo būti pastatytas neišeinant už sklypo ribos.

26. Pareiškėja pažymi, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog ginčo teritorija negalėjo būti grąžinta. Kelio atkarpa yra įvažiavimas-akligatvis tik į vieną žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), Palangoje. Sklype yra vienas statinys, kuris yra gyvenamas namas, nekomercinė vieta, sunkiasvorė technika ten nevažiuoja, o jei ir važiuotų, pagal STR 2.06.04:2014 10 lentelėje numatytus normatyvus įvažiavimams „Ds“ kategorijos gatvės juostos plotis tarp raudonųjų linijų nustatytas 5 m. Šis kelio ruožas gali būti siaurinamas iki 5 metrų pločio, nes teritorija yra urbanizuota, o įvažiavimas yra tik į vieną gyvenamąjį namą. Šiai dienai plotas šiam kelio koridoriui yra 16 metrų.

27. Dėl (duomenys neskelbtini), Palangoje rytinės dalies pareiškėja nurodo, kad asfaltuota dalis sudaro 11 metrų plotį. Įvažiavimo plotis į Palangos miesto autobusų stotį siekia 9 metrus, kitas įvažiavimas nesiekia 8 metrų. Palangos autobusų stotis yra greta PC „Maxima“ ir vienu išvažiavimu, kuris nesiekia 8 metrų, naudojasi ne tik autobusai ir mikroautobusai, bet ir aktyvus automobilių eismas į prekybos centro automobilių stovėjimo aikštelę. Aktyvaus sunkiasvorės technikos eismo (duomenys neskelbtini) gatvėje nėra. Šioje gatvėje yra kelios autotransporto įmonės. Įmonių interesai pareiškėjos nacionalizuotos nuosavybės sąskaita negali ir neturi būti tenkinami, juolab, kad per 30 metų poreikis platesniam įvažiavimui nebuvo susiformavęs. UAB „Solgenas“ ir jos vadovai įvažiavimo dalį neteisėtai naudoja savo reikmėms ilgą laiką ir dėl apsunkinto eismo sunkiasvorei technikai kliūčių nebuvo, tol kol pareiškėja nesikreipė dėl nuosavybės teisių atkūrimo į atsakovą. Neteisėtą žemės naudojimą fiksavo NŽT teritorinis skyrius, 2020 m. sausio 13 d. atlikdamas valstybinę žemės naudojimo kontrolę pagal pareiškėjos 2019 m. lapkričio 30 d. prašymą. Administracija, gavusi pareiškėjos prašymą, nesikreipė į NŽT dėl valstybinės žemės patikrinimo. Su apeliaciniu skundo teikiamos palydovinės nuotraukos patvirtina, kad tretieji asmenys naudojo valstybinę žemę, už kurią nemokėjo valstybei mokesčio, o pareiškėjai nebuvo atkūrinėjamos nuosavybės teisės.

28. Pareiškėja akcentuoja, kad teismas nepagrįstai nevertino prašymo argumentų numatyti įvažiavimui į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą 12 metrų tarp gatvės raudonųjų linijų, nes šiuo metu asfaltuota (žvyruota) kelio dalis sudaro 11 metrų ir toks atstumas yra pakankamas įvažiavimui į vieną sklypą. Teismas šioje ginčo dalyje vadovaujasi teritorijų planavimo dokumentu, kuris yra neparengtas ir nepatvirtintas. Teismas neįvertino teritorijų planavimo dokumento, 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A1-59 patvirtintos Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano darbų programos, t. y. dokumento, kuriame aiškiai nurodyti planavimo terminai: pradžia – 2012 m., pabaiga – 2017 m., kurie jau yra pasibaigę, o galutinis dokumentas neparuoštas.

29. Pareiškėja laikosi pozicijos, kad atsakovo Sprendimas priimtas neatsižvelgiant į nuosavybės teisių atkūrimą, vadovaujantis negaliojančiais teritorijų planavimo dokumentais, jame nepasisakyta dėl vertinimo kriterijų Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarime pateiktų išaiškinimų kontekste.

30. Atsakovas Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

31. Atsakovo teigimu, pareiškėjos reikalavimas ties (duomenys neskelbtini) sklypu (duomenys neskelbtini) gatvę nuo 35 metrų susiaurinti iki 12 metrų, yra nepagrįstas, nes ši (duomenys neskelbtini) gatvės teritorija yra pramoninėje miesto dalyje, kurioje daugiausia važinėja įvairių įmonių sunkiasvoris transportas. Registruoti sklypai palei gatvę įrodo, kad egzistuoja konkretus visuomenės poreikis. Negalima situacija, kad pagal registruotų sklypų duomenis (duomenys neskelbtini) gatvė visur yra 35 metrai. Pareiškėja nurodo pavyzdį, kad įvažiavimas į autobusų stotį yra 9 metrai, tačiau skirtingai, nei nagrinėjamoje teritorijoje, tai nėra savivaldybės gatvė, o konkrečiame sklype esantis vidinis privažiavimas iki juridinių asmenų turto, parduotuvės, autobusų stoties. Vidinis privažiavimas sklype ir savivaldybės vieša gatvė yra du skirtingi dalykai. Prie autobusų stoties viešosios (duomenys neskelbtini) gatvės tarp raudonųjų linijų plotis yra nuo 25 iki 43 metrų, o prie stoties kitos Klaipėdos plento gatvės plotis tarp raudonųjų linijų yra 46 metrai, todėl natūralu, kad pramoninėje miesto dalyje esanti (duomenys neskelbtini) gatvė, kuria važinėja sunkvežimiai, tarp raudonųjų linijų yra 35 metrų pločio. Gatvė yra kadastruota ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre.

32. Atsakovas pažymi, kad pareiškėja neneigia, kad pastatas (duomenys neskelbtini) yra už sklypo (duomenys neskelbtini) ribos. Pastato statyba (duomenys neskelbtini), kol nepripažinta priešingai, yra teisėta. UAB „Solgenas“ nėra surašyta jokių privalomųjų nurodymų, kuriuose būtų teigiama, kad pastatas pastatytas neteisėtai. Galimai sklypo duomenis vedant į tikslesnę kadastro duomenų sistemą atsirado neatitikimai. Į bylą yra pateiktas NŽT 2020 m. sausio 31 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas, kuriame nurodyta, kad žemė užimta ir rytinėje ir pietinėje pusėse, prie patikrinimo akto pridėta išsami schema su visais išmatavimais, todėl į bylą yra pateikti tikslūs duomenys, kad pastatas (duomenys neskelbtini) yra už sklypo ribos.

33. Atsakovas nurodo, kad pradėjo rengti Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialųjį planą, todėl tik parengus minėtą planą ir kelio dalį įregistravus Nekilnojamojo turto registre, paaiškės, ar yra galimybė grąžinti natūra kelių metrų juostą palei kelią ties (duomenys neskelbtini) gatve. Visoje Lietuvoje dauguma gatvių egzistuoja natūroje, tačiau dėl lėšų stokos daugumoje atvejų nėra atlikti kadastriniai matavimai ir gatvės (ar jų tam tikros dalys) nėra registruotos registre.

34. Atsakovo teigimu, pareiškėja nepagrįstai teigia, kad ties (duomenys neskelbtini) sklypu pietinėje pusėje esantis kelias turi būti susiaurintas iki 5 metrų. Pagal STR 2.06.04:2014 33 punktą ir 10 lentelę „Ds“ minimalus 5 metrų atstumas taikomas tik esamose urbanizuotose, kompaktiškai vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais užstatytose teritorijose ir senamiesčiuose. (duomenys neskelbtini) sklypo pietinėje pusėje esantis kelias nėra nei kompaktiškai vienbučiais ir dvibučiais gyvenamaisiais pastatais užstatyta teritorija, nei senamiestis, todėl nėra pagrindo kelią, kuriuo važinėja ir turi prasilenkti sunkvežimiai, traktuoti kaip „Ds“ ir susiaurinti iki 5 metrų pločio.

35. Atsakovas akcentuoja, kad 2019 m. spalio 24 d. prašymu pareiškėja reikalauja natūra grąžinti žemę, kuri yra užimta registre registruota (duomenys neskelbtini) gatve, todėl šis reikalavimas yra nepagrįstas.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

37. Trečiasis suinteresuotas asmuo, akcentuodamas nuosavybės teisų atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus ir juose įtvirtintą teisinį reglamentavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų, kuriuos paminėjo ir teismas skundžiamame sprendime, kontekste, pabrėžia, kad sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natūra NŽT gali priimti tik po to, kai savivaldybės administracijos direktorius pateikia informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypą ir NŽT neturi teisės tęsti nuosavybės teisių žemę atkūrimo natūra procedūrų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informaciją, kad buvusi savininko žemė yra valstybės išperkama. Teritorijų planavimo organizatorius privalo tenkinti ir visuomenės (viešąjį) interesą.

38. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Solgenas“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad 1995 metais išsinuomojo iš privačių asmenų žemės sklypą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Dėl gamybos ir sandėliavimo susiprojektavo ir pasistatė arkinį sandėlį (duomenys neskelbtini). Plečiantis gamybai, didėjant darbo apimčiai, atsirado daugiau transporto. Darbus vykdė ne tik Palangos mieste, bet ir kituose miestuose. Buvo gautas projektas automobilių garažui. Gavus Palangos miesto savivaldybės statybos leidimą automobilių garažo statybai, buvo atlikta apklausa dėl statybos-montavimo darbų, pasamdyta UAB „Parida“, kuri pastatė automobilių garažą bei garažą priėmė komisija 2006 m. gegužės 28 d. Garažas VĮ Registrų centre įregistruotas 2006 metais.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymi, kad tik dabar išaiškėjo, matuojant geodezistams nauju metodu per žemės palydovą, kad pietinė autogaražo siena patenka už sklypo ribų. Šios aplinkybės paaiškinti negali. Automobilių garažas išsidėstęs palei kelią į (duomenys neskelbtini), iki jo likę apie 2 metrai. Privatūs asmenys kreipėsi į Administraciją dėl šios juostos išsipirkimo, kadangi tokios žemės juostos panaudoti nebūtų galimybės. Tai atsitiko ne iš blogų ketinimų, nes pagrindinis dėmesys UAB „Solgenas“ skiriamas gamybai.

40. Trečiasis suinteresuotas asmuo P. S. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad apeliaciniame skunde neįžvelgia jam pareikštų pretenzijų, todėl išsamių paaiškinimų ginčui aktualiu klausimu pateikti negali.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 41. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Palangos miesto savivaldybės administracijos 2019 m. lapkričio 20 d. rašto Nr. (8.6)-D3-L (Sprendimo) teisėtumo ir pagrįstumo. Sprendimu atsakovas pareiškėją informavo, kad teritorija, esanti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, rytinėje gretimybėje, patenka į (duomenys neskelbtini) gatvės ribas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios 2009 metais įregistruotos Nekilnojamojo turto registre, todėl šioje teritorijoje laisvos (neužstatytos) žemės nėra. Taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės dalies, teritorijoje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra atlikti kadastriniai matavimai. Tik po kadastrinių matavimų atlikimo ir jų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre bus galima nustatyti, ar teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Palangoje, yra laisvos (neužstatytos) žemės.

42. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl Sprendimo panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus atmetė.

43. Pareiškėja, apeliaciniame skunde nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, akcentavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių statinio buvimo teisėtumą už sklypo (duomenys neskelbtini) ribos, nes statybos leidimas įrodo, kad statinys privalėjo būti pastatytas sklype (duomenys neskelbtini). Teismas nepagrįstai neatsižvelgė, kad ginčo teritorija yra įvažiavimas tik į vieną žemės sklypą (duomenys neskelbtini), todėl gatvė gali būti siaurinama iki STR 2.06.04:2014 10 lentelėje numatytų normatyvų, kuriais įvažiavimams „Ds“ kategorijos gatvės juostos plotis tarp raudonųjų linijų nustatytas 5 m. Mano, kad teismas nepagrįstai nevertino jos prašymo argumentų numatyti įvažiavimui į (duomenys neskelbtini) žemės sklypą 12 metrų tarp gatvės raudonųjų linijų, nes šiuo metu asfaltuota (žvyruota) kelio dalis sudaro 11 metrų ir toks atstumas yra pakankamas įvažiavimui į vieną sklypą. Pareiškėja taip pat prašė prie bylos pridėti naujus įrodymus – Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano darbų programą, kuria rėmėsi teismas, bei viešai prieinamus internete Steet View ir Regia duomenis, kurie iliustruoja faktinę padėtį ginčo teritorijoje. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į teikiamų duomenų viešą pobūdį, aplinkybę, kad juose esanti informacija šalims yra žinoma, faktiniai duomenys nėra nauji, todėl bylos nagrinėjimo neužvilkins, prideda juos prie bylos.

44. Teisėjų kolegija pažymi, kad kilusio ginčo esmę sudaro faktinių aplinkybių bei kitų duomenų vertinimas dėl teritorijų, į kurias pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises natūra, priskirtinumo laisvai (neužstatytai) žemei bei visuomenės poreikių šioms teritorijoms pagrindimas, bei atsakovo, kompetentingo subjekto pareiga sprendimą dėl teritorijos priskirtinumo išperkamai žemei pagrįsti objektyviais faktais bei teisiniais argumentais, nurodyti sprendimo motyvus.

45. Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta piliečių teisė atgauti natūra žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, jeigu ji yra laisva (neužstatyta), išskyrus žemę, pagal to paties įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei; 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas, kuriame numatyta, kad žemė iš šiame įstatyme nurodytų piliečių išperkama valstybės ir už ją atlyginama pagal minėto įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; ir Tvarkos 106, 1061 punktai.

46. Tvarkos 1061 punkte numatyta, kad, atkuriant nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, Savivaldybės administracijos direktorius per mėnesį nuo žemėtvarkos skyriaus prašymo suteikti informaciją apie laisvą (neužstatytą) žemę pateikimo pagal nustatyta tvarka patvirtintus miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detaliuosius planus ar žemės valdos projektus pateikia žemėtvarkos skyriui informaciją kartografinėje medžiagoje apie laisvą (neužstatytą) žemę, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, o tuo atveju, kai miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai ar žemės valdos projektai nepatvirtinti arba jų nėra, – apie detaliai nesuplanuotas miesto teritorijas (Tvarkos 1061 punkto 2 dalis). Administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą; šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas; suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas (Tvarkos 1061 punkto 6 dalis).

47. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad galimybė grąžinti laisvą (neužstatytą) miesto žemę turėtoje vietoje turi būti siejama su realaus ir pagrįsto visuomenės poreikio konkrečiai žemei buvimu ar nebuvimu, kad tai, ar žemė turi būti grąžinta natūra, ar išperkama, lemia ne detaliojo plano buvimas ar nebuvimas, o tai, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei, ir ar ši žemė laisva (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-1354/2011, 2015 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-150-146/2015 ir kt.).

48. Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad Administracijos direktorius Tvarkos 1061 punkte nurodytus veiksmus atlieka tik esant žemėtvarkos skyriaus prašymui ir pateiktai medžiagai, nagrinėjamoje byloje ne NŽT kreipėsi į Administraciją dėl Tvarkos 1061 punkte įtvirtintų savivaldybės kompetencijai priskirtų veiksmų atlikimo, o pati pareiškėja, kuri pretenduoja atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų žemę; vertino, kad vadovaujantis aptartu teisiniu reguliavimu, pareiškėja pirmiausiai turėjo kreiptis į žemėtvarkos skyrių, prašydama, vadovaujantis Tvarkos 106 ir 1061 punktais, teikti prašymą Administracijai dėl laisvos (neužstatytos) žemės. Teisėjų kolegija nekvestionuodama šių pirmosios instancijos teismo išvadų dėl būtinumo laikytis teisės aktuose nustatytos procedūros siekiant įstatyme numatytų tikslų (atkurti natūra nuosavybės teises į miesto teritorijai priskirtą žemę), pažymi, kad atsakovas pareiškėjos prašymus turėjo išnagrinėti ir pateikti į juos atsakymus atitinkančius viešojo administravimo įstatymo reikalavimus.

49. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašu, patvirtinančiu, kad pareiškėjos 2019 m. spalio 24 d. prašyme nurodoma laisva neužstatyta žemė, kurią siekia susigrąžinti natūra ((duomenys neskelbtini) vakarinė pusė, greta žemės sklypų (duomenys neskelbtini)), nuo 2009 m. gegužės 27 d. registre yra registruota kaip susisiekimo komunikacija – duomenys neskelbtini) gatvė. Nustačius, kad ši teritorijos dalis yra užstatyta, į ją nuosavybės teisės miesto teritorijoje negali būti atkuriamos natūra. Pareiškėja apeliaciniame skunde nėra nurodžiusi argumentų, kuriais būtų kvestionuojamos šios pirmosios instancijos teismo išvados, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ABTĮ 140 straipsnio 1 dalies nuostatas dėl apeliacijos ribų, dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, iš esmės pritardama padarytoms išvadoms, plačiau nepasisako.

50. Kita atsakovo Sprendimo dalis, kuria buvo atsakyta į pareiškėjos 2019 m. spalio 23 d. prašymą, pirmosios instancijos teismo nepagrįstai buvo pripažinta kaip atitinkanti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjos 2019 m. spalio 23 d. prašyme „Dėl laisvos neužstatytos žemės“ pateiktoje preliminarioje laisvos neužstatytos žemės schemoje nurodytą plotą, esantį prie (duomenys neskelbtini) g. ir (duomenys neskelbtini) g. sankirtos vakarinėje dalyje buvusių savininkų P. V.-G. ir J. G. iki nacionalizacijos turėtoje žemėje, buvo prašoma pažymėti kaip laisvą neužstatytą natūra grąžinamą žemę. Sprendime atsakovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvės dalies, teritorijoje, esančioje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Palangoje, nėra parengti kadastriniai matavimai; tik juos parengus ir įregistravus Nekilnojamojo turto registre bus galima nustatyti, ar šioje teritorijoje yra laisvos (neužstatytos) žemės.

51. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Administracija, atsakydama pareiškėjai į prašymą, nenurodė nė vienos iš aplinkybių, kurios vėliau buvo bylos nagrinėjimo dalyku teisme dėl 2019 m. spalio 23 d. prašyme nurodytos teritorijos priskirtinumo valstybės išperkamai žemei. Atsakovas nesirėmė nei Administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymo Nr. A1-997 pagrindu rengiamu bendra tvarka Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiuoju planu, nei 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. A1-59 patvirtinta Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano darbų programa, nei Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2007 m. lapkričio 13 d. sutikimu rengti detalųjį planą, nei argumentu, kad ant sklypo (duomenys neskelbtini) pietinės pusės stovi dalis (duomenys neskelbtini) pastato, kurio savininkai yra kreipęsi dėl valstybinės žemės, ant kurios stovi (duomenys neskelbtini) pastatas, prisijungimo. Pareiškėja byloje akcentavo, kad ginčo teritorijos faktinis naudojimas nesikeičia nuo nepriklausomybės atkūrimo 30 metų, ginčo gatvės dalis realiai yra akligatviai, skirti privažiavimui prie privačių pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o nurodyti administracinių sprendimų dėl Palangos miesto transporto organizavimo ir gatvių raudonųjų linijų specialiojo plano ir darbų programos parengimo terminai yra pasibaigę 2017 m., todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad prašyme nurodytai teritorijai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai. Šiuos savo argumentus grindė ir papildomai į bylą teikiamais Steet View ir Regia duomenimis apie faktinę padėtį ginčo teritorijoje.

52. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodomus argumentus, daro išvadą, kad atsakovas pareiškėjos 2019 m. spalio 23 d. prašymo iš esmės neišnagrinėjo, jame nenurodė konkrečių faktinių aplinkybių bei teisinių argumentų, patvirtinančių, kad visa prašyme nurodyta teritorija yra priskirtina valstybės išperkamai žemei. Atsakovo kompetencijai teisės aktais pavestų klausimų sprendimo perkėlimas į teismą nagrinėjamu atveju reikštų nepagrįstą teismo funkcijų išplėtimą, nes teismas neturėtų vertinti argumentų ir spręsti dėl aplinkybių, kai kompetentingas subjektas nėra priėmęs tinkamo sprendimo. Teismo paskirtis yra tik įvertinti, ar viešojo administravimo subjektas tinkamai išsprendė suinteresuoto asmens kreipimąsi. Nagrinėjamu atveju byloje nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas formaliai atsisakė spręsti pareiškėjos 2019 m. spalio 23 d. prašymą, nurodydamas, jog neatlikti (duomenys neskelbtini) gatvės dalies kadastriniai matavimai, tokiu būdu atidėdamas pareiškėjos iškelto klausimo sprendimą iš esmės neapibrėžtam laikotarpiui.

53. Atsižvelgiant į itin užsitęsusį pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo procesą, byloje nustatytas aplinkybes apie faktinį ilgametį teritorijos naudojimą privačių subjektų poreikių tenkinimui, iki šiol neįgyvendintus Administracijos direktoriaus 2012 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. A1-997 ir 2013 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. A1-59, pareiškėjos abejonės dėl teritorijos poreikio viešiesiems interesams tenkinti laikytinos pagrįstomis. Aptariamoje Sprendimo dalyje nesant faktinių nei teisinių argumentų, kuriais būtų grindžiami objektyviai išreikšti visuomenės poreikiai ginčo teritorijai, bei nesant nurodytų duomenų, kad teritorija (jos dalis) būtina teisėtai sukurtiems statiniams eksploatuoti, jis laikytinas neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pagrindimo objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis bei motyvų, kodėl iš esmės neterminuotai atidedamas klausimo sprendimas, nurodymo.

54. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino Palangos miesto savivaldybės 2019 m. lapkričio 20 d. rašto Nr. (8.6)-D3-L (Sprendimo) dalį, kuria buvo išspręstas pareiškėjos 2019 m. spalio 23 d. prašymas „Dėl laisvos neužstatytos žemės“ teisėta ir pagrįsta; teismo išvados, jog ginčijamo sprendimo priėmimo metu nebuvo galimybės grąžinti natūra žemę, esančią sklypo (duomenys neskelbtini) pietinėje ir rytinėje pusėje, padarytos įvertinus aplinkybes, kurių nebuvo įvertinęs ir nurodęs atsakovas priimdamas Sprendimą, bei kurios apskritai neegzistavo Sprendimo priėmimo metu (NŽT Palangos skyriaus 2020 m. sausio 13 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas, 2020 m. sausio 15 d. prašymas organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kt.).

55. Remdamasi nurodytai argumentais, teisėjų kolegija iš dalies tenkina apeliacinį skundą ir pakeičia pirmosios instancijos sprendimą, panaikina jo dalį, kuria buvo palikta galioti atsakovo Sprendimo dalis dėl pareiškėjos 2019 m. spalio 23 d. prašymo; aptariamoje dalyje pareiškėjos skundą tenkina iš dalies, panaikina atitinkamą Sprendimo dalį ir perduoda pareiškėjos 2019 m. spalio 23 d. prašymą atsakovui nagrinėti iš naujo. Likusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos H. L. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 4 d. sprendimą pakeisti: panaikinti jo dalį, kuria buvo palikta galioti Palangos miesto savivaldybės 2019 m. lapkričio 20 d. rašto Nr. (8.6)-D3-L (Sprendimo) dalis, kuria buvo išspręstas pareiškėjos H. L. 2019 m. spalio 23 d. prašymas „Dėl laisvos neužstatytos žemės“.

Pareiškėjos H. L. skundą patenkinti iš dalies, jos 2019 m. spalio 23 d. prašymą „Dėl laisvos neužstatytos žemės“ perduoti atsakovui Palangos miesto savivaldybės administracijai spręsti iš naujo.

Likusią Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. birželio 4 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė